6 Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę,+

prabėga jos be vilties.+

14 Žmogus, gimęs iš moters,

gyvena trumpai+ ir daug vargsta.+

 2 Kaip žiedas jis pražysta ir tuoj nuvysta*,+

nubėga kaip šešėlis ir pradingsta.+

 5 Vos vieną kitą dieną man paskyrei*+

ir mano amžius – niekas tavo akyse.+

 6 Išties žmogus šmėžuoja kaip šešėlis,

veltui vargsta,

turtą kraunasi, tačiau kam visa atiteks, nežino.+

Kaip laukų gėlė jis pražysta,+

16 bet papučia vėjas ir jo nebėra,

lyg niekad nebūtų ir buvę*.