25 Tad dabar, Jehova, Izraelio Dieve, ištesėk, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, tardamas: ‘Niekada nenutiks taip, kad neliktų tau palikuonio, sėdinčio Izraelio soste mano akivaizdoje, – jei tik tavo sūnūs rūpestingai žiūrės, kokiu keliu eina, ir tarnaus man taip, kaip tu man tarnavai.’+

Kareivijų Viešpats Jehova su užsidegimu tai įvykdys.

20 „Taip sako Jehova. Jei galėtumėte panaikinti mano sandorą su diena ir mano sandorą su naktimi, kad diena ir naktis nebeateitų joms skirtu laiku,+ 21 tada ir aš panaikinčiau sandorą, kurią esu sudaręs su savo tarnu Dovydu,+ kad jis neturėtų sūnaus jo soste karaliauti,+ ir savo sandorą su levitais, kurie man tarnauja kunigais.+

27 Jėzui iš ten iškeliavus, du neregiai+ ėmė sekti jam įkandin šaukdami: „Pagailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“

69 Jis pakėlė mums galingą gelbėtoją*,+ savo tarno Dovydo palikuonį,+

30 Būdamas pranašas ir turėdamas mintyje Dievo jam duotą priesaiką pasodinti vieną iš jo palikuonių* į jo sostą,+ 31 Dovydas iš anksto numatė Kristaus prisikėlimą ir apie tai kalbėjo – apie tai, kad jis nebus paliktas kape* ir kad jo kūnas nesupus.+

22 Tą pašalinęs, Dievas jiems paskyrė karaliumi Dovydą+ ir apie jį paliudijo: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų,+ vyrą pagal savo širdį.+ Jis vykdys tai, ko noriu.’ 23 Iš jo palikuonių Dievas, kaip buvo žadėjęs, siuntė Izraeliui gelbėtoją, Jėzų.+