Izaijo
61 Visavaldžio Jehovos dvasia ant manęs+ –
Jehova patepė mane skelbti gerą naujieną romiesiems,+
siuntė gydyti* prislėgtaširdžių,
skelbti belaisviams laisvės
ir atverti kaliniams akių,+
2 siuntė pranešti apie Jehovos malonės metus,
apie mūsų Dievo keršto dieną,+
nešti gedintiems paguodos,+
3 pasirūpinti, kad tie, kas liūdi dėl Siono,
vietoj pelenų turėtų puošnų galvos apdangalą,
vietoj gedulo – džiugesio aliejaus,
vietoj sugniužusios dvasios – šlovingą drabužį.
Juos vadins teisumo medžiais, Jehovos sodiniais.
4 Jie atstatys, kas seniai sugriauta,
prikels, kas nuo seno apleista,+
jie atkurs nuniokotus miestus+ –
gyvenvietes, prieš daugelį kartų̃ ištuštėjusias.+
6 O jūs būsite vadinami Jehovos kunigais,+
jus vadins mūsų Dievo tarnais.
7 Jūs kentėte gėdą, tad dabar gausite dvigubą dalį,
pažeminimo nebekęsite – savo paveldu džiaugsitės.
Būsiu teisingas ir jiems atlyginsiu,
amžiną sandorą su jais sudarysiu.+
9 Garsūs bus jų palikuoniai tautose,+
jų atžalos – tarp kitataučių.
Juos išvydę, visi atpažins,
visi supras, kad jie – Jehovos palaimintieji palikuoniai.“+
10 Džiaugte džiaugsiuosi Jehova,
visa esybe savo Dievu gėrėsiuosi.+
Išgelbėjimo drabužiais mane jis aprengė,+
teisumo rūbu* apsiautė, –
aš lyg jaunikis, kunigišku turbanu pasipuošęs,+
lyg nuotaka, puošmenomis pasidabinusi.
11 Kaip žemė išaugina želmenis,
kaip sodas išželdina jame pasėtas sėklas,
taip visavaldis Jehova
išaugins tautų akivaizdoje teisumą ir šlovę.+