Izaijo
41 „Tylėkite, salos! Klausykitės manęs!
Sukaupkite jėgas, tautos!
Eikite čia ir kalbėkite,+
ateikite, kartu bylinėsimės.
Kas jį pakvietė būti tarnu* ir vykdyti teisingumą?
Kas atiduoda jam tautas
ir jo valdžion – karalius?+
Kas juos dulkėmis paverčia savo kalaviju
ir savo lanku išblaško tarsi vėjas šiaudus?
3 Jis* seka jiems įkandin,
netrukdomas eina keliais, kuriais nebuvo keliavęs.
4 Kas visa tai padarė ir įvykdė?
Kieno valia nuo pat pradžios užgimsta kartos?
5 Salos visa tai matydamos išsigando,
žemės pakraščiai ėmė drebėti.
Tautos susibūrė, žygiuoja pirmyn.
6 Kiekvienas padeda savo bičiuliui,
kiekvienas savo broliui sako: „Būk drąsus.“
7 Meistras drąsina auksakalį,+
tas, kuris ploja plaktuku, drąsina tą, kuris kala ant priekalo.
Apie atliktą darbą sako: „Gerai sulydyta.“
Tada stabą prikala vinimis, kad nenuvirstų.
8 „O tu, Izraeli, esi mano tarnas,+
tu, Jokūbai, esi mano išrinktasis,+
mano draugo Abraomo palikuonis,+
9 kurį iš žemės pakraščių aš paėmiau,+
iš tolimiausių kampų pasišaukiau.
Sustiprinsiu tave ir tau padėsiu,+
remsiu savo teisumo dešine.’
11 Kas ant tavęs niršta, bus sugėdyti ir pažeminti.+
Kas su tavimi kovoja, į nieką pavirs, žūte pražus.+
12 Ieškosi savo priešų, bet nerasi.
Tavo priešininkų nebebus, jų nebeliks.+
13 Juk aš, tavo Dievas Jehova, laikau tave už dešinės.
Aš – tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš padėsiu.’+
14 Nebijok, kirminėli* Jokūbai,+
Izraelio tauta, aš tau padėsiu“, – tai Jehovos, tavo Atpirkėjo,+ Izraelio Šventojo, žodis.
15 „Štai tu būsi tarsi kuliamosios rogės,+
tarsi naujas kuliamasis padargas aštriais dantimis.
Tu kulsi ir triuškinsi kalnus,
pelais kalvas paversi.
16 Tu vėtysi juos
ir vėjas juos nuneš,
vėtra išblaškys.
17 „Vargšai ir beturčiai ieško vandens, bet neranda,
jiems liežuvis nuo troškulio džiūsta.+
Dykumą paversiu vandeningais nendrynais,
išdžiūvusį kraštą – vandens versmėmis.+
19 Dykumose prisodinsiu kedrų,
akacijų, mirtų ir pušų.+
Plynėse augs kadagiai,
žaliuos uosiai ir kiparisai,+
20 idant visi matytų ir žinotų,
įsidėmėtų ir suprastų, –
Jehovos ranka visa tai padarė,
Izraelio Šventasis sukūrė.“+
21 „Ginkite savo bylą“, – sako Jehova.
„Įtikinkite mus“, – taria Jokūbo Karalius.
22 „Įtikinkite, pasakykite, kas įvyks.
Išaiškinkite, kas buvo pirmiau,
kad tai apmąstytume* ir žinotume, kuo visa baigsis.
Arba praneškite, kas dar laukia.+
23 Sakykite, kas įvyks ateityje,
tada žinosime, kad esate dievai.+
Padarykite ką nors – gera ar bloga,
kad apstulbtume tai išvydę.+
24 Jūs – visiškas niekas,
ir jūsų darbai – niekas!+
Kas garbina* jus, tų nepakenčiu.+
Valdytojus jis tryps kaip molį,+
mins kaip puodžius molžemį.
26 Kuris iš jūsų pirmiau apie tai paskelbė, kad mes žinotume?
Kuris pranešė iš anksto, kad sakytume: ‘Jis buvo teisus’?+
Nė vienas to nepranešė!
Nė vienas nepaskelbė!
Niekas nė žodžio iš jūsų neišgirdo!“+
27 Aš pirmas paskelbiau Sionui: „Štai! Štai kas įvyks!“+
Pasiųsiu Jeruzalei skelbėją su gera naujiena.+
28 Dairiausi, bet nebuvo nė vieno –
iš jų nebuvo nė vieno, kuris galėtų ką patarti.
Klausinėjau, bet niekas neatsakė.
29 Visi jie – niekas*.
Jų darbai – niekas.
Jų liedinti stabai – tik vėjas ir tuštybė.+