Psalmynas
KETVIRTA KNYGA
(90–106 psalmės)
Mozės, Dievo vyro,+ malda.
90 Jehova, tu – mūsų buveinė*+ per kartų kartas.
2 Pirmiau nei užgimė kalnai,
pirmiau nei žemę ir pasaulį pagimdei,+ –
nuo amžių ir per amžius esi tu Dievas.+
3 Tu sugrąžini mirtingąjį į dulkes.
„Sugrįžkite, žmonių vaikai!“ – tari.+
4 Juk tūkstantis metų tau lyg diena vakarykštė, jau praėjusi diena,+
lyg viena nakties sargyba.
5 Tu potvyniu juos nuneši+ – pranyksta jie kaip sapnas.
Nors auštant jie sudygsta lyg žolė,+
6 ryte sužydi, sužaliuoja,
bet iki vakaro nuvysta ir sudžiūsta.+
7 Mus ryja tavo pyktis,+
rūstybė tavo mus baugina.
9 Nuo tavo rūstavimo senka mūsų dienos
ir mūsų metai išsibaigia lyg atodūsis.
10 Gyvename septyniasdešimt metų,
jei tvirtesni – aštuoniasdešimt,+
tačiau tie metai sielvarto ir vargo kupini,
jie greitai pralekia, ir mes išeinam.+
11 Kas perpras tavo pykčio galią?
Didi tava rūstybė, kaip ir pagarba*, kurios esi tu vertas.+
12 Išmokyk mus savas dienas skaičiuoti,+
kad mūsų širdys būtų išmintingos.
13 Sugrįžk, Jehova!+ Nejau ilgai taip bus?+
Tarnų savųjų pagailėki.+
16 Saviems tarnams leisk pamatyti tavo darbus,
ir šlovę tavąją tegul jų sūnūs regi.+
17 Jehova, mūsų Dieve, būk mums malonus
ir mūsų rankų darbą padaryk sėkmingą.
Tebus sėkmingas mūsų rankų darbas!+