Psalmynas
א [alefas]
3 Tokie nedaro neteisybės,
jie žengia jo keliais.+
4 Tu, Dieve, įsakus davei,
juos reikia vykdyt rūpestingai.+
5 O kaip aš noriu būti tvirtas,+
kad tavo nuostatams nenusižengčiau
6 ir kad netektų raust iš gėdos+
įsakymus tavuosius prisiminus!
7 Aš šlovinsiu tave dora širdim,
teisingus tavo sprendimus pažinęs,
8 ir tavo nuostatų laikysiuos.
Tik niekad nepalik manęs!
ב [betas]
9 O kaip jaunuoliui išlaikyti savo taką tyrą?
Tebūna jis budrus, teklauso tavo žodžio.+
10 Visa širdim tavęs aš ieškau,
neleiski nuo įsakymų tavųjų man nuklysti.+
12 Tad būk pašlovintas, Jehova,
ir savo nuostatų mane pamokyk.
13 Lūpos mano garsina
visus tavo paskelbtus sprendimus.
16 Gėrėsiuos tavo įstatais
ir tavo žodžio nepamiršiu.+
ג [gimelis]
17 Būki maloningas savo tarnui!
Tada gyvensiu ir laikysiuos tavo žodžio.+
18 Atverki man akis, kad aiškiai pamatyčiau,
kiek nuostabių dalykų glūdi tavame įstatyme.
19 Esu aš svetimas šiame krašte.+
Neslėpk įsakymų savųjų nuo manęs.
20 Be perstojo kamuojas mano siela
laukdama tavų sprendimų.
21 Tu įžūliuosius sudraudi,
tuos prakeiktuosius, nuo įsakymų kurie yra nuklydę.+
22 Vaduok mane nuo paniekos ir nuo užgaulių,
juk paisau tavo priminimų.
23 Net kai didžiūnai susirinkę pikta rezga prieš mane,
apie tavuosius nuostatus galvoja tavo tarnas.
ד [daletas]
25 Guliu bejėgis dulkėse.+
Tad atgaivink mane, kaip pažadėjai!+
26 Išpasakojau tau savus kelius – mane tu išklausei.
28 Iš sielvarto užmigti negaliu.
Sustiprinki mane, kaip pažadėjai.
29 Jei krypčiau į apgaulės kelią, sustabdyk mane,+
būk maloningas man ir mokyk savojo įstatymo.
30 Ištikimybės kelią aš pasirinkau.+
Sprendimai tavo, suprantu, yra teisingi.
31 Aš tavo priminimų įsitvėriau.+
Jehova, teneteks man nusivilti*!+
32 Tavo įsakymų keliu aš bėgsiu,
nes mano širdžiai leidi juos gerai suprasti*.
ה [hė]
34 Paprotinki mane,
kad aš įstatymo laikyčiausi,
kad jam visa širdim paklusčiau.
35 Vesk mane savo įsakymų taku,+
nes man keliauti juo patinka.
36 Ir mano širdį taip palenk, kad į priminimus įsiklausyčiau
ir neieškočiau sau naudos.+
37 Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia,+
keliu savuoju veski, kad gyvenčiau.
38 Tesėk, ką savo tarnui pažadėjai,
kad žmonės jaustų tau pagarbią baimę.*
39 Pašalink gėdą nuo manęs – aš jos bijausi, –
nes geri yra tavi sprendimai.+
40 Kaip aš ilgiuosi tavo įsakų!
Tad atgaivink mane savuoju teisumu.
ו [vavas]
42 Tada turėsiu ką šaipūnui atsakyti,
nes pasikliauju tavo žodžiais.
43 Neleiski, kad tiesa nuo mano lūpų pasitrauktų,
juk viltis aš dedu į tavo sprendimus.
44 Tavo įstatymo laikysiuosi aš visada,
per amžių amžius,+
45 ir vaikščiosiu ten, kur saugu*,+
nes tavo įsakus aš tyrinėju.
46 Karaliams pasakosiu nesigėdydamas+
apie tavus priminimus.
47 Tavais įsakymais gėriuosi,
jie man brangūs.+
ז [zainas]
49 Atminki savo tarnui duotą žodį,
kuriuo man suteikei vilties.
50 Tai man paguoda varguose,+
nes tavo žodžiai atgaivina.
51 Piktai mane išjuokia įžūlieji,
tačiau nuo tavojo įstatymo nenukrypstu.+
53 Užsidegu pykčiu matydamas nedorėlius,
kurie įstatymą paniekina.+
54 Ir kur tik apsistoju,
apie tavuosius nuostatus aš giesmes giedu.
55 Menu net naktį tavo vardą, o Jehova,+
ir vykdau tavąjį įstatymą.
56 Taip visados darau,
nes tavo įsakų laikausi.
ח [chetas]
57 Jehova – manasis paveldas.+
Klausyti tavo žodžių prižadėjau.+
59 Aš apmąsčiau savo kelius
ir sugrįžau prie tavo priminimų.+
60 Skubu aš, nedelsiu
tavo įsakymams paklusti.+
61 Nors pančiai nedorų žmonių mane apraizgė,
tavo įstatymo nepamirštu.+
62 Vidurnaktį keliuosi tau dėkoti+
už tavo teisius sprendimus.
63 Aš draugas visų, kas pagarbiai tavęs bijo,
kas tavo įsakų klauso.+
64 O Jehova, žemė kupina ištikimosios tavo meilės.+
Savo nuostatų mane pamokyk.
ט [tetas]
65 Buvai, Jehova, savo tarnui geras,
kaip ir pažadėjai.
66 Suteik man nuovokos ir duok išmanymo,+
nes tavo įsakais aš pasikliauju.
68 Esi tu geras,+ ir gera yra visa, ką darai.
Savo nuostatų mane pamokyk.+
69 Drabsto ant manęs melus įžūlūs žmonės,
bet aš visa širdim tavųjų įsakų laikausi.
71 Gerai, kad teko man pavargti,+
nes taip tavųjų nuostatų išmokau.
י [jodas]
74 Dievobaimingieji džiaugiasi mane regėdami,
nes aš į žodį tavąjį sudėjau viltis.+
76 Meldžiu, paguosk mane savo ištikimąja meile,+
kaip ir esi savajam tarnui pažadėjęs.
78 Teužsitraukia įžūlieji gėdą
už tai, kad nepelnytai* mane engia.
O aš mąstysiu apie tavo įsakus.*+
79 Tegrįžta pas mane visi, kas bijosi tavęs
ir kas priminimus tavuosius žino.
כ [kafas]
81 Kaip trokštu, kad ateitų man išgelbėjimas nuo tavęs!+
Juk aš į žodį tavąjį sudėjau viltis.
82 Tavųjų pažadų belaukdamos pailso mano akys.+
„Kada mane paguosi?“ – klausiu.+
83 Esu lyg vynmaišis, nuo dūmų perdžiūvęs,
bet tavo nuostatų nepamirštu.+
84 Kiek dienų dar tavo tarnas lauks?
Kada gi mano persekiotojus nubausi?+
85 Duobes man kasa įžūlieji,
kurie įstatymo tavo nepaiso.
86 Visi tavo įsakymai patikimi.
Padėk! Mane tie žmonės persekioja nepelnytai.+
87 Manęs jie žemėje vos nepražudė,
bet tavo įsakų aš neapleidau.
88 Dėlei ištikimosios savo meilės atgaivink mane,
ir priminimais, tavo ištartais, aš vadovausiuos.
ל [lamedas]
Žemę tu įtvirtinai – ji tebestovi.+
91 Vi̇̀sa* pasilieka ligi šiol, kaip tu esi nusprendęs,
nes visa tau tarnauja.
92 Jei tavo įstatymu nebūčiau gėrėjęsis,
būčiau pražuvęs savo varguose.+
93 Tavųjų įsakų aš niekad nepamiršiu,
nes jais mane atgaivinai.+
95 Nedorėliai mane ketina pražudyti,
bet į priminimus tavuosius aš įsiklausau.
96 Visa, kas tobula, yra ribota, – įsitikinau, –
bet tavo įsakymas ribų neturi*.
מ [memas]
97 Kaip branginu tavo įstatymą!+
Ištisą dieną apie jį mąstau*.+
98 Tavo įsakymas padaro mane už priešus gudresnį,+
nes jis visada su manim.
100 Už senolius esu aš protingesnis,
nes vykdau tavo įsakus.
101 Į nedorumo taką kojos nekeliu,+
idant galėčiau žodžio tavojo laikytis,
102 ir nuo tavų sprendimų nesitraukiu,
nes tu – manasis mokytojas.
103 Kokie saldūs tavo žodžiai mano gomuriui,
už medų mano burnai saldesni!+
נ [nūnas]
105 Tavo žodis – žibintas mano žingsniams
ir šviesa mano takui.+
106 Darysiu, ką prisiekiau, –
paklusiu tavo teisiems sprendimams.
107 Esu labai suvargęs.+
Jehova, atgaivink mane, kaip pažadėjai!+
109 Pavojus nuolat gresia mano gyvasčiai,
bet tavojo įstatymo nepamirštu.+
110 Nedorėliai žabangus spendžia,
bet aš nuo tavo įsakų nenukrypstu.+
111 Tavieji priminimai – mano paveldas per amžius,
jie džiaugsmas mano širdžiai.+
112 Aš pasiryžęs tavo nuostatų laikytis
visados, iki pat galo.
ס [samechas]
115 Palikite mane ramybėje, piktadariai,+
ir leiskit vykdyti man Dievo savojo įsakymus.
116 Kaip pažadėjai, stiprinki mane,+
ir aš gyvensiu.
Neduoki mano vilčiai žlugti.*+
117 Palaikyk mane, ir būsiu aš išgelbėtas.+
O tavo nuostatų jau niekad neišleisiu iš akių.+
118 Nuo tų, kas tavo nuostatus palieka, tu nusigręži,+
nes jie melagiai, apgavikai.
119 Nedorėlius pašalini iš žemės lyg bevertį šlaką,+
tad branginu tavus priminimus.
120 Iš baimės prieš tave man kūnas dreba,
pagarbią baimę įkvepia tavi sprendimai.
ע [ainas]
121 Darau aš, kas teisinga ir teisu.
Neatiduok manęs engėjams!
122 Laiduok gerovę savo tarnui,
tegul manęs neengia įžūlieji.
125 Aš – tavo tarnas, tad mane paprotink,+
kad perprasčiau tavus priminimus.
126 Jehovai jau atėjo metas veikti.+
Juk žmonės laužo tavąjį įstatymą.
127 Todėl įsakymus tavuosius branginu
labiau už auksą, už gryniausią auksą.+
פ [pė]
129 Nuostabūs tavo priminimai,
užtat į juos įsiklausau.
131 Pravėręs lūpas dūsauju,
tavų įsakymų ilgiuosi.+
132 Atsigręžk ir pagailėk manęs,+
juk taip esi nusprendęs elgtis su visais, kurie brangina tavo vardą.+
133 Saugiai vesk mane,* kaip pažadėjai.
Te nedorybė man neviešpataus.+
134 Vaduok* mane iš tų engėjų,
ir aš tavųjų įsakų klausysiu.
136 Mano akys ašaromis srūva,
nes žmonės tavojo įstatymo nepaiso.+
צ [cadė]
137 Jehova, tu esi teisus,+
teisingi tavo nutarimai,+
138 ir visa, ką mums primeni,
yra teisu ir patikima.
139 Uolumas mane graužia,+
nes tavus žodžius pamiršo mano priešai.
141 Menkas ir paniekintas esu,+
bet tavo įsakų nepamirštu.
143 Nors sielvartauju ir kenčiu,
tavais įsakymais gėrėtis nesiliauju.
144 Per amžius teisūs tavo priminimai.
Protinki mane,+ ir aš gyvensiu.
ק [kofas]
145 Iš visos širdies šaukiuosi – išklausyk, Jehova!
Tavo nuostatams paklusiu.
146 Gelbėk, kai tavęs šaukiuosi!
Paisysiu tavųjų priminimų.
147 Keliuosi dar prieš aušrą ir meldžiu pagalbos,+
nes į tavo žodžius dedu savo viltis.
149 Dėl ištikimosios savo meilės išgirski mano balsą!+
Jehova, sergėk mano gyvastį, juk tu esi teisingas!
150 Tie, kas elgiasi begėdiškai, į mane jau taikosi.
Nuo tavojo įstatymo jie atitolę.
152 Nuo seno žinomi man tavo priminimai,
tu juos davei, kad pasiliktų amžiams.+
ר [rešas]
153 Pažvelki, kaip kamuojuosi, ir išvaduok mane,+
juk tavojo įstatymo nepamirštu.
155 Nedorėliai išgelbėjimo nematys,
nes tavo nuostatų netyrinėja.+
156 Gailestingumas tavo didis, o Jehova!+
Sergėk mano gyvastį, juk tu teisingas.
157 Persekiotojų ir priešų daug turiu,+
bet nuo tavo priminimų nenusisukau.
158 Žmonės neištikimi yra man bjaurūs,
nes tavo žodžių jie nepaiso.+
159 Žiūrėk, kaip tavo įsakus aš branginu!
Jehova, dėl ištikimosios savo meilės sergėk mano gyvastį!+
160 Žodžio tavojo šerdis – tiesa,+
visi tavi sprendimai teisūs, jie per amžius tveria.
ש [synas arba šynas]
162 Džiaugiuosi tavo žodžiais+
lyg dideliu grobiu.
164 Septyniskart per dieną šlovinu tave,
nes tavi sprendimai teisūs.
166 Išgelbėjimo laukiu iš tavęs, Jehova,
įsakymams taviesiems paklūstu.
167 Aš paisau tavo priminimų,
labai juos branginu.+
168 Tavaisiais įsakais ir priminimais vadovaujuosi,
nes tu gerai matai visus mano kelius.+
ת [tavas]
169 Mano pagalbos šauksmas tave, Jehova, tepasiekia.+
Savo žodžiu mane paprotink.+
170 Tepasiekia tave mano maldavimai.
Gelbėk, kaip ir pažadėjai!
171 Tesilieja gyrius tau iš mano lūpų+
už tai, kad mokai savo nuostatų.
172 Mano liežuvis teapgieda tavo žodį,+
nes visi tavo įsakymai teisingi.
174 Kaip trokštu, kad ateitų man išgelbėjimas nuo tavęs, Jehova!
Tavo įstatymu gėriuosi.+
175 Leisk man gyventi, kad šlovinčiau tave.+
Tavo sprendimai man tebus pagalba.