Habakuko
1 Žinia, kuri pranašui Habakukui* buvo apreikšta regėjime.
2 Kiek ilgai, Jehova, tavęs šauksiuosi, o tu negirdėsi?+
Kiek dar turėsiu maldauti, kad gelbėtum nuo smurto, o tu negelbėsi?+
3 Kodėl turiu matyti nedorybę?
Ir kodėl tu ramiai žiūri, kaip engiami žmonės?
Kodėl man prieš akis plėšikavimas ir smurtas?
Kodėl nėra galo ginčams ir nesantaikai?
4 Įstatymas praradęs galią,
teisingumo nepaisoma.
Nedorėliai užgožia teisiuosius,
todėl teisingumas iškraipomas.+
5 „Pasidairykite tautose, pasižiūrėkite!
Nustėrkite ir apstulbkite,
nes jūsų dienomis nutiks dalykas,
kuriuo nepatikėtumėte, jei kas ir pasakytų.+
6 Štai aš išjudinu chaldėjus,+
tą nuožmią, smarkią tautą.
Jie veržiasi per žemės platybes
grobti svetimų namų.+
7 Jie gąsdina ir kelia siaubą,
jie pripažįsta tik savo teisingumą, savo valdžią.+
8 Jų žirgai už leopardus greitesni,
už nakties vilkus jie aršesni.+
Jie semia belaisvius kaip smėlį.
10 Iš karalių jie šaiposi,
juokiasi iš valdytojų.+
Bet kuri tvirtovė jiems – vienas juokas.+
Jie supila žemių pylimą ir ją paima,
11 o paskui vėl pasileidžia per kraštą kaip vėjas.
12 Argi tu, Jehova, nesi nuo amžių?+
Mano Dieve, mano Šventasis, tu – nemirtingas*!+
Jehova, tu jiems pavedei vykdyti nuosprendį.
Įvykdyti bausmės tu juos siuntei,+ manoji Uola.+
13 Tavo akys per tyros žvelgti į blogį,
nedorybės tu negali pakęsti.+
Tad kodėl ramiai žiūri į klastūnus?+
Kodėl tyli, kai nedorėlis ryja už save teisesnį?+
14 Kodėl su žmonėmis leidi elgtis kaip su jūrų žuvimis,
kaip su ropliais*, neturinčiais valdovo?
16 Už tai, kad gausų* laimikį sugavo,
už tai, kad turi rinktinio valgio,
jis aukas savo bradiniui aukoja,
atnašas savo tinklui atnašauja*.
17 Ar nenustos jis tuštinti savo bradinio*?
Ar nesiliaus be gailesčio tautų naikinti?+