PIRMOJI METRAŠČIŲ KNYGA

5 Jafeto sūnūs: Gomeras, Magogas, Madajas, Javanas, Tubalas,+ Mešechas+ ir Tyras.+

6 Gomero sūnūs: Aškenazas, Rifatas ir Togarma.+

7 Javano sūnūs: Eliša, Taršišas, Kitimas ir Rodanimas.

8 Chamo sūnūs: Kušas,+ Micraimas*, Putas ir Kanaanas.+

9 Kušo sūnūs: Seba,+ Havila, Sabta, Rama+ ir Sabtecha.

Ramos sūnūs: Šeba ir Dedanas.+

10 Kušui gimė Nimrodas.+ Jis buvo pirmasis iš žemės galingųjų.

11 Micraimui gimė Ludas,+ Anamas, Lehabas, Naftoachas,+ 12 Patrosas,+ Kasluhas (iš pastarojo kilo filistinai+) ir Kaftoras.*+

13 Kanaanui gimė Sidonas,+ jo pirmagimis, ir Hetas,+ 14 taip pat iš jo kilo jebusiečiai,+ amoritai,+ girgašai,+ 15 hivai,+ arkai, sinai, 16 arvadiečiai,+ cemarai ir hamatiečiai.

18 Arpachšadui gimė Šelachas,+ Šelachui – Eberas.

19 Eberui gimė du sūnūs. Pirmąjį pavadino Pelegu*,+ nes jo dienomis buvo padalyta žemė*, o jo brolį – Joktanu.

20 Joktanui gimė Almodadas, Šelefas, Hacarmavetas, Jerachas,+ 21 Hadoramas, Uzalas, Dikla, 22 Obalas, Abimaelis, Šeba, 23 Ofyras,+ Havila+ ir Jobabas. Visi jie buvo Joktano sūnūs.

28 Abraomo sūnūs: Izaokas+ ir Izmaelis.+

29 Štai jų palikuoniai: Izmaelio pirmagimis Nebajotas,+ paskui Kedaras,+ Adbeelis, Mibsamas,+ 30 Mišma, Dūma, Masa, Hadadas, Tema, 31 Jetūras, Nafišas ir Kedma. Tai Izmaelio sūnūs.

32 Abraomo sugulovė Ketūra+ jam pagimdė Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną,+ Išbaką ir Šuachą.+

Jokšano sūnūs buvo Šeba ir Dedanas.+

33 Midjano sūnūs: Efa,+ Eferas, Henochas, Abida ir Eldava.

Visi jie yra Ketūros palikuoniai.

34 Abraomui gimė Izaokas.+ Izaoko sūnūs: Ezavas+ ir Izraelis.+

35 Ezavo sūnūs: Elifazas, Reuelis, Jeušas, Jalamas ir Korachas.+

36 Elifazo sūnūs: Temanas,+ Omaras, Cefojas, Gatamas, Kenazas, Timna ir Amalekas.+

37 Reuelio sūnūs: Nahatas, Zerachas, Šama ir Miza.+

38 Seyro+ sūnūs: Lotanas, Šobalas, Cibeonas, Ana, Dišonas, Eceras ir Dišanas.+

39 Lotano sūnūs: Horis ir Homamas. Lotano sesuo buvo Timna.+

40 Šobalo sūnūs: Alvanas, Manahatas, Ebalas, Šefojas ir Onamas.

Cibeono sūnūs: Aja ir Ana.+

41 Anos sūnus* – Dišonas.

Dišono sūnūs: Hemdanas, Ešbanas, Itranas ir Keranas.+

42 Ecero+ sūnūs: Bilhanas, Zaavanas ir Akanas.

Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.+

43 Štai Edomo krašto+ karaliai, valdę tada, kai izraelitai neturėjo karaliaus.+ Pirmiausia valdė Beoro sūnus Bela, o jo miestas vadinosi Dinhaba. 44 Belai mirus, į jo vietą stojo Zeracho iš Bocros+ sūnus Jobabas. 45 Jobabui mirus, stojo valdyti Hušamas, kilęs iš temanų krašto. 46 Kai Hušamas mirė, valdžia atiteko Hadadui, Bedado sūnui, nugalėjusiam midjaniečius Moabo krašte. Jo miestas vadinosi Avitas. 47 Hadadui mirus, valdyti pradėjo Samla iš Masrekos. 48 Samlai mirus, jo vietoje valdė Saulius iš Rehobotų, esančių prie Upės. 49 Kai mirė Saulius, valdyti ėmė Achboro sūnus Baal Hananas. 50 O kai mirė Baal Hananas, stojo valdyti Hadadas, ir jo miestas vadinosi Pavas. Jo žmona, vardu Mehetabelė, buvo Me Zahabo dukters Matredos duktė. 51 Paskui Hadadas mirė.

Edomo vadai: vadas Timna, vadas Alva, vadas Jetetas,+ 52 vadas Oholibama, vadas Ela, vadas Pinonas, 53 vadas Kenazas, vadas Temanas, vadas Mibcaras, 54 vadas Magdielis, vadas Iramas. Šitie buvo Edomo vadai.

2 Izraelio+ sūnūs buvo šie: Rubenas,+ Simeonas,+ Levis,+ Judas,+ Isacharas,+ Zabulonas,+ 2 Danas,+ Juozapas,+ Benjaminas,+ Naftalis,+ Gadas+ ir Ašeras.+

3 Judo sūnūs: Eras, Onanas ir Šela. Šitie trys jam gimė iš kanaanietės, Šūvos dukters.+ Jehova matė, kad Judo pirmagimis Eras yra nedoras, užtat atėmė jam gyvybę.+ 4 Judo marti Tamara+ pagimdė jam Perecą+ ir Zerachą. Iš viso Judas turėjo penkis sūnus.

5 Pereco sūnūs: Hecronas ir Hamulas.+

6 Zeracho sūnūs: Zimris, Etanas, Hemanas, Kalkolas ir Dara – iš viso penki.

7 Karmio sūnus* buvo Acharas*. Jis pasielgė neištikimai – pasisavino sunaikinti skirtus daiktus+ ir taip užtraukė Izraeliui nelaimę.+

8 Etano sūnus* buvo Azarija.

9 Hecronui gimę sūnūs: Jerachmeelis,+ Ramas+ ir Kelubajas*.

10 Ramui gimė Aminadabas.+ Aminadabui gimė Nachšonas,+ Judo palikuonių vadas. 11 Nachšonui gimė Salma,+ Salmai – Boazas,+ 12 Boazui – Jobedas, Jobedui gimė Jesė.+ 13 Jesės pirmagimis buvo Eliabas, antras sūnus – Abinadabas,+ trečias – Šima,+ 14 ketvirtas – Netanelis, penktas – Radajas, 15 šeštas – Ocemas, septintas – Dovydas.+ 16 Jų seserys buvo Ceruja ir Abigailė.+ Ceruja turėjo tris sūnus: Abišają,+ Joabą+ ir Asaelį.+ 17 Abigailė pagimdė Amasą.+ Amasos tėvas buvo izmaelitas Jeteras.

18 Hecrono sūnui Kalebui* iš jo žmonos Azubos ir iš Jerijotos gimė sūnūs Ješeras, Šobabas ir Ardonas. 19 Azubai mirus, Kalebas vedė Efratą+ ir ji pagimdė jam Hūrą.+ 20 Hūrui gimė Ūris, Ūriui – Becalelis.+

21 Paskui Hecronas paėmė į žmonas Gileado tėvo Machyro+ dukterį – vedė ją būdamas šešiasdešimties – ir ji pagimdė jam Segubą. 22 O Segubas buvo tėvas Jayro,+ kuriam priklausė 23 miestai Gileado krašte.+ 23 Vėliau Gešūro+ ir Sirijos+ pajėgos atėmė iš jų Havot Jayrą,+ sykiu ir Kenatą+ su aplinkiniais miesteliais, – iš viso 60 miestų. Tie visi buvo Gileado tėvo Machyro palikuoniai.

24 Hecronui+ mirus Kaleb Efratoje, Hecrono žmona Abija pagimdė jam Ašhūrą.+ Šis buvo Tekojos+ tėvas*.

25 Hecrono pirmagimio Jerachmeelio sūnūs: pirmagimis Ramas, Būna, Orenas, Ocemas ir Ahija. 26 Jerachmeelis turėjo dar kitą žmoną, vardu Atara. Ji buvo Onamo motina. 27 Jerachmeelio pirmagimio Ramo sūnūs: Maacas, Jaminas ir Ekeras. 28 Onamo sūnūs: Šamajas ir Jada. Šamajo sūnūs: Nadabas ir Abišūras. 29 Abišūro žmona buvo vardu Abihailė. Ji pagimdė jam Achbaną ir Molidą. 30 Nadabo sūnūs: Seledas ir Apaimas. Seledas mirė bevaikis. 31 Apaimo sūnus* buvo Išis, Išio sūnus* – Šešanas, o Šešanui gimė* Achlaja. 32 Šamajo brolio Jados sūnūs: Jeteras ir Jehonatanas. Jeteras mirė bevaikis. 33 Jehonatano sūnūs: Peletas ir Zaza. Tai Jerachmeelio palikuoniai.

34 Šešanas sūnų neturėjo, tik dukteris. Bet jis turėjo egiptietį tarną, vardu Jarha. 35 Šešanas tarnui Jarhai į žmonas davė savo dukterį ir ji pagimdė jam Atają. 36 Atajui gimė Natanas, Natanui – Zabadas, 37 Zabadui – Eflalas, Eflalui – Jobedas, 38 Jobedui – Jehuvas, Jehuvui – Azarija, 39 Azarijai – Helecas, Helecui – Eleasa, 40 Eleasai – Sismajas, Sismajui – Šalumas, 41 Šalumui – Jekamija, Jekamijai – Elišama.

42 Jerachmeelio brolio Kalebo*+ sūnūs: pirmagimis Meša (jis buvo Zifo tėvas) ir Hebrono tėvo Marešos sūnūs. 43 Hebrono sūnūs: Korachas, Tapuachas, Rekemas ir Šema. 44 Šemai gimė Rahamas, Jorkoamo tėvas. Rekemui gimė Šamajas. 45 Šamajo sūnus buvo Maonas, o Maonui gimė Bet Cūras.+ 46 Kalebo sugulovė Efa pagimdė Haraną, Mocą ir Gazezą. Haranui gimė Gazezas. 47 Jahdojo sūnūs: Regemas, Jotamas, Gešanas, Peletas, Efa ir Šaafas. 48 Kalebo sugulovė Maaka pagimdė Šeberą ir Tirhaną. 49 Ji dar pagimdė Šaafą, Madmanos+ tėvą, ir Ševą, Machbenos ir Gibėjos+ tėvą. Kalebo+ duktė buvo Achsa.+ 50 Tai Kalebo palikuoniai.

Efratos+ pirmagimio Hūro+ sūnūs: Šobalas, Kirjat Jearimų+ tėvas, 51 Salma, Betliejaus+ tėvas, ir Harefas, Bet Gadero tėvas. 52 Šobalo, Kirjat Jearimų tėvo, sūnūs buvo Harojė ir pusė manahatiečių. 53 Kirjat Jearimų kiltys: itrai,+ putai, šumatai ir mišrai. Iš jų kilo coratiečiai+ ir eštaoliečiai.+ 54 Salmos sūnūs: Betliejus,+ netofiečiai, Atrot Bet Joabas, pusė manahatiečių ir coriečiai. 55 Raštininkų kiltys, gyvenusios Jabece: tiratai, šimatai ir suchatai. Jie buvo kenitai,+ kilę iš rechabų+ tėvo Hamato.

3 Šitie buvo Dovydo sūnūs, jam gimę Hebrone:+ pirmagimis Amnonas+ iš jezreelietės Ahinoamos,+ antras – Danielius* iš karmelietės Abigailės,+ 2 trečias – Abšalomas,+ Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus, ketvirtas – Adonijas,+ Hagitos sūnus, 3 penktas – Šefatija iš Abitalės, šeštas – Itramas iš žmonos Eglos. 4 Šitie šeši jam gimė Hebrone. Ten jis karaliavo 7 metus ir 6 mėnesius. O Jeruzalėje karaliavo 33 metus.+

5 Jeruzalėje jam gimė+ Šima, Šobabas, Natanas+ ir Saliamonas.+ Šių keturių motina buvo Amielio duktė Batšeba.+ 6 Kiti devyni sūnūs buvo Ibharas, Elišama, Elifeletas, 7 Nogahas, Nefegas, Jafija, 8 Elišama, Eljada ir Elifeletas. 9 Tai visi Dovydo sūnūs, neskaitant sūnų iš sugulovių. Tamara+ buvo jų sesuo.

10 Saliamono sūnus buvo Rehabeamas,+ šio sūnus – Abija,+ šio sūnus – Asa,+ šio sūnus – Juozapatas,+ 11 šio sūnus – Jehoramas,+ šio sūnus – Ahazijas,+ šio sūnus – Jehoašas,+ 12 šio sūnus – Amacijas,+ šio sūnus – Azarija,+ šio sūnus – Jotamas,+ 13 šio sūnus – Ahazas,+ šio sūnus – Ezekijas,+ šio sūnus – Manasas,+ 14 šio sūnus – Amonas,+ šio sūnus – Jošijas.+ 15 Jošijo sūnūs: pirmagimis – Johananas, antras – Jehojakimas,+ trečias – Zedekijas,+ ketvirtas – Šalumas. 16 Jehojakimo sūnūs: sūnus Jechonijas+ ir šio sūnus Zedekijas. 17 Kalinio Jechonijo sūnūs: Šaltielis, 18 Malkiramas, Pedaja, Šenacaras, Jekamija, Hošama ir Nedabija. 19 Pedajos sūnūs: Zerubabelis+ ir Šimis. Zerubabelio sūnūs: Mešulamas, Hananija (jų sesuo – Šelomita) 20 ir dar penki sūnūs – Hašuba, Ohelis, Berechija, Hasadija ir Jušab Hesedas. 21 Hananijos sūnūs: Pelatija ir Izaja. Izajos sūnus* – Refaja, Refajos sūnus* – Arnanas, Arnano sūnus* – Abdija, Abdijos sūnus* – Šechanija. 22 Šechanijos palikuoniai*: Šemaja ir Šemajos sūnūs Hatušas, Igalas, Bariachas, Nearija ir Šafatas – iš viso šeši. 23 Nearijos sūnūs: Eljoenajas, Hizkija ir Azrikamas – iš viso trys. 24 Eljoenajo sūnūs: Hodavijas, Eljašibas, Pelaja, Akubas, Johananas, Delaja ir Ananis – iš viso septyni.

4 Judo sūnūs: Perecas,+ Hecronas,+ Karmis, Hūras+ ir Šobalas.+ 2 Šobalo sūnui Reajai gimė Jahatas, Jahatui gimė Ahumajas ir Lahadas. Tai coratiečių kiltys.+ 3 Etamo+ tėvui gimė šie sūnūs: Jezreelis, Išma ir Idbašas (jų sesuo buvo vardu Haclelponė). 4 Penuelis buvo Gedoro tėvas, o Ezeras – Hušos tėvas. Tai Efratos pirmagimio Hūro,+ Betliejaus+ tėvo, palikuoniai. 5 Tekojos+ tėvas Ašhūras+ turėjo dvi žmonas – Helą ir Naarą. 6 Naara jam pagimdė Ahuzamą, Heferą, Temaną ir Ahaštarą. Tai Naaros sūnūs. 7 Helos sūnūs: Ceretas, Iccharas ir Etnanas. 8 Kocui gimė Anubas ir Zobeba, taip pat iš jo kilo Aharhelio, Harumo sūnaus, kiltys.

9 Jabecas iš visų savo brolių buvo gerbiamas labiausiai. Motina pavadino jį Jabecu*, tardama: „Pagimdžiau jį skausmuose.“ 10 Jabecas šaukėsi Izraelio Dievo: „O, kad mane palaimintum ir išplėstum mano žemių ribas! Tebūna tavo ranka su manimi ir saugok mane nuo nelaimės, kad nieko bloga man nenutiktų.“ Ir Dievas suteikė jam, ko jis prašė.

11 Šuhos broliui Kelubui gimė Mehyras – Eštono tėvas. 12 Eštonui gimė Bet Rafa, Paseachas ir Tehina – Ir Nahašo tėvas. Tai Rekos vyrai. 13 Kenazo sūnūs: Otnielis+ ir Seraja. Otnielio sūnus* – Hatatas. 14 Meonotajui gimė Ofra. Serajai gimė Joabas, tėvas Ge Harašimų*, mat tos vietos gyventojai buvo amatininkai.

15 Jefunės sūnaus Kalebo+ sūnūs: Iruvas, Ela ir Naamas. Elos sūnus* – Kenazas. 16 Jehalėlelio sūnūs: Zifas, Zifa, Tirija ir Asarelis. 17 Ezros sūnūs: Jeteras, Meredas, Eferas ir Jalonas. Ji* pastojo ir pagimdė Mirjamą, Šamają ir Išbachą – Eštemojos tėvą. 18 (O jo žmona žydė pagimdė Jeredą – Gedoro tėvą, Heberą – Sochojo tėvą ir Jekutielį – Zanoacho tėvą.) Tai sūnūs Meredo, kuriuos jam pagimdė faraono duktė Bitija.

19 Hodijos žmonos, Nahamo sesers, sūnūs buvo garmo Keilos ir maakiečio Eštemojos tėvai. 20 Šimono sūnūs: Amnonas, Rina, Ben Hananas ir Tilonas. Išio sūnūs: Zohetas ir Ben Zohetas.

21 Judo sūnaus Šelos+ palikuoniai*: Eras – Lechos tėvas, Lada – Marešos tėvas, Ašbėjos namų kiltys – geriausios drobės dirbėjai, 22 taip pat Jokimas, Kozebos vyrai, Jehoašas ir Sarafas, kurių žmonos buvo moabitės, ir Jašubi Lehemas. (Tai paimta iš senų raštų.*) 23 Jie buvo puodžiai, gyveno Netaimuose ir Gederoje. Ten jie gyveno ir dirbo karaliui.

24 Simeono+ sūnūs: Nemuelis, Jaminas, Jaribas, Zerachas ir Saulius.+ 25 Šio sūnus buvo Šalumas, šio sūnus – Mibsamas, šio sūnus – Mišma. 26 Mišmos sūnūs: sūnus Hamuelis, šio sūnus – Zakūras, šio sūnus – Šimis. 27 Šimis turėjo 16 sūnų ir 6 dukteris, bet jo broliai nedaug sūnų teturėjo ir niekas iš jų kilčių negalėjo sūnų skaičiumi lygintis su Judo gimine.+ 28 Gyveno jie Beer Šeboje,+ Moladoje,+ Hacar Šuale,+ 29 Bilhoje, Eceme,+ Tolade, 30 Betuelyje,+ Hormoje,+ Ciklage,+ 31 Bet Markabotuose, Hacar Susimuose,+ Bet Biryje ir Šaaraimuose. Tai buvo jų miestai, iki pradėjo karaliauti Dovydas.

32 Jie gyveno ir Etame, Aine, Rimone, Tochene ir Ašane+ – penkiuose miestuose 33 su aplinkinėmis gyvenvietėmis, siekiančiomis Baalą. Tai jų kilmės sąrašai ir vietos, kur jie gyveno. 34 Mešobabas, Jamlechas, Amacijos sūnus Joša, 35 Joelis, Asielio sūnaus Serajos sūnaus Jošibijos sūnus Jehuvas, 36 Eljoenajas, Jaakoba, Ješohaja, Asaja, Adielis, Jesimielis, Benaja 37 ir Šemajos sūnaus Šimrio sūnaus Jedajos sūnaus Alono sūnaus Šifio sūnus Ziza – 38 šitie, suminėti vardais, buvo savo kilčių vadai, ir jų protėvių namai labai išaugo. 39 Tad jie patraukė ten, kur įeinama į Gedorą, į slėnio rytinę pusę, ieškoti ganyklų savo kaimenėms. 40 Tenai jie rado vešlių, gerų ganyklų. Kraštas buvo erdvus, jame viešpatavo taika ir ramybė. Ligi tol ten gyveno chamitai.+ 41 Šitie, surašyti vardais, atkeliavo Judo karaliaus Ezekijo+ dienomis. Jie užpuolė chamitų palapines ir meunus, kurie ten gyveno, ir juos sunaikino – šiandien jų nė pėdsako nėra likę. Tada vietoj jų patys įsikūrė, mat kaimenėms ten buvo ganyklų.

42 Kai kurie iš Simeono giminės – 500 vyrų, – vedami Išio sūnų Pelatijos, Nearijos, Refajos ir Uzielio, patraukė į Seyro kalnus+ 43 ir sutriuškino amalekiečių+ bėglius, kiek dar buvo išlikusių. Ten jie gyvena iki šios dienos.

5 Rubeno,+ Izraelio pirmagimio, sūnūs. (Jis buvo pirmagimis, tačiau suteršė* savo tėvo lovą,+ tad pirmagimystės teisė atiteko Izraelio sūnaus Juozapo sūnums.+ Į kilmės sąrašą jis įrašytas jau ne kaip pirmagimis. 2 Viršesnis už savo brolius, tiesa, buvo Judas,+ ir iš jo turėjo kilti vadas,+ bet pirmagimystės teisė priklausė Juozapui.) 3 Taigi Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs buvo šie: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis.+ 4 Joelio sūnūs: sūnus Šemaja, šio sūnus – Gogas, šio sūnus – Šimis, 5 šio sūnus – Michėjas, šio sūnus – Reaja, šio sūnus – Baalas, 6 šio sūnus – Beera, rubenų vadas (jį ištrėmė Asirijos karalius Tilgat Pilneseras*+). 7 Jo broliai pagal savo kiltis, įrašyti į kilmės sąrašą pagal savo giminės liniją, buvo šie: Jejelis – viršiausias, tada Zacharijas 8 ir Joelio sūnaus Šemos sūnaus Azazo sūnus Bela, kurio gyvenamas kraštas driekėsi nuo Aroero+ iki Nebojo ir Baal Meono.+ 9 Rytuose jo kiltis apgyveno vietoves iki pat ten, kur prasideda dykuma, siekianti Eufrato upę,+ nes jų gyvulių Gileado krašte+ labai pagausėjo. 10 Sauliaus dienomis jie kariavo su hagarais ir, juos nugalėję, įsikūrė jų palapinėse visoje srityje į rytus nuo Gileado.

11 Šalia jų Bašano krašte iki pat Salchos+ gyveno Gado palikuoniai. 12 Bašane Joelis buvo viršiausias, antras – Šafamas, po jų – Janajas ir Šafatas. 13 Jų broliai, priklausantys jų kiltims: Mykolas, Mešulamas, Šeba, Jorajas, Jakanas, Zija ir Eberas – iš viso septyni. 14 Tai sūnūs Abihailo (šis buvo sūnus Hūrio, šis – sūnus Jaroacho, šis – sūnus Gileado, šis – sūnus Mykolo, šis – sūnus Ješišajo, šis – sūnus Jechdajo, o šis – sūnus Būzo). 15 Gūnio sūnaus Abdielio sūnus Ahis buvo jų kilties vyriausiasis. 16 Gyveno jie Gileade,+ Bašane+ bei aplinkiniuose miesteliuose ir visame Šarone, kur plytėjo ganyklos, iki pat pakraščių. 17 Į kilmės sąrašus visi jie buvo surašyti Judo karaliaus Jotamo+ dienomis ir Izraelio karaliaus Jeroboamo*+ dienomis.

18 Rubenai, gadai ir pusė Manaso giminės turėjo 44 760 narsių karių, įgudusių kovotojų, ginkluotų skydais, kalavijais ir lankais. 19 Jie kariavo su hagarais+ – Jetūru, Nafišu+ ir Nodabu. 20 Šiame kare jie šaukėsi Dievo ir juo pasitikėjo,+ tad jis išklausė jų maldavimus ir kovoje pagelbėjo – atidavė hagarus su visais sąjungininkais jiems į rankas. 21 Jie pasigrobė jų gyvulius: 50 000 kupranugarių, 250 000 avių ir 2000 asilų, be to, paėmė į nelaisvę 100 000 žmonių*. 22 Daug priešų krito, nes tai buvo Dievo karas.+ Jų žemėse jie liko gyventi iki tremties.+

23 Pusės Manaso giminės palikuoniai+ gyveno krašte nuo Bašano iki Baal Hermono, Senyro ir Hermono kalno.+ Jų buvo daugybė. 24 Štai jų kilčių vyriausieji: Eferas, Išis, Elielis, Azrielis, Jeremija, Hodavija ir Jachdielis. Jie buvo narsūs kariai, garsūs vyrai, savo kilčių vyriausieji. 25 Deja, jie išdavė savo protėvių Dievą – garbino dievus* tautų, kurias Dievas tame krašte buvo pašalinęs jiems iš kelio.+ 26 Todėl Izraelio Dievas sužadino Asirijos karaliaus Pulo (tai yra Asirijos karaliaus Tilgat Pilnesero+) dvasią+ ir šis ištrėmė juos – rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės; ištrėmė į Halachą, Haborą, Harą ir prie Gozano upės.+ Ten jie tebegyvena iki šios dienos.

6 Levio+ sūnūs: Geršonas, Kehatas+ ir Meraris.+ 2 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas,+ Hebronas ir Uzielis.+ 3 Amramo+ vaikai*: Aaronas,+ Mozė+ ir Mirjama.+ Aarono sūnūs: Nadabas, Abihuvas,+ Eleazaras+ ir Itamaras.+ 4 Eleazarui gimė Finehasas,+ Finehasui – Abišūva, 5 Abišūvai – Bukis, Bukiui – Uzis, 6 Uziui – Zerachija, Zerachijai – Merajotas, 7 Merajotui – Amarija, Amarijai – Ahitubas,+ 8 Ahitubui – Cadokas,+ Cadokui – Ahimaacas,+ 9 Ahimaacui – Azarija, Azarijai – Johananas, 10 Johananui – Azarija. Pastarasis tarnavo kunigu Namuose, kuriuos Saliamonas buvo pastatęs Jeruzalėje.

11 Azarijai gimė Amarija, Amarijai – Ahitubas, 12 Ahitubui – Cadokas,+ Cadokui – Šalumas, 13 Šalumui – Hilkijas,+ Hilkijui – Azarija, 14 Azarijai – Seraja,+ Serajai – Jehocadakas.+ 15 Jehocadakas išėjo į tremtį, kai Jehova Nebukadnecaro rankomis ištrėmė Judo ir Jeruzalės gyventojus.

16 Levio sūnūs: Geršomas*, Kehatas ir Meraris. 17 Geršomo sūnūs buvo vardu Libnis ir Šimis.+ 18 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis.+ 19 Merario sūnūs: Machlis ir Mušis.

Štai levitų kiltys pagal jų protėvius.+ 20 Geršomo:+ jo sūnus – Libnis, šio sūnus – Jahatas, šio sūnus – Zima, 21 šio sūnus – Joachas, šio sūnus – Idojas, šio sūnus – Zerachas, šio sūnus – Jeotrajas. 22 Kehato sūnūs*: sūnus Aminadabas, šio sūnus – Korachas,+ šio sūnus – Asiras, 23 šio sūnus – Elkana, šio sūnus – Ebjasafas,+ šio sūnus – Asiras, 24 šio sūnus – Tahatas, šio sūnus – Ūrielis, šio sūnus – Uzijas, šio sūnus – Saulius. 25 Elkanos sūnūs: Amasajas ir Ahimotas. 26 Kito Elkanos sūnus buvo Cofajas, šio sūnus – Nahatas, 27 šio sūnus – Eliabas, šio sūnus – Jerohamas, šio sūnus – Elkana.+ 28 Samuelio+ sūnūs: pirmagimis Joelis, antras – Abija.+ 29 Merario sūnūs*: Machlis,+ šio sūnus – Libnis, šio sūnus – Šimis, šio sūnus – Uza, 30 šio sūnus – Šima, šio sūnus – Hagija, šio sūnus – Asaja.

31 Toliau išvardyti tie, kuriuos Dovydas paskyrė vadovauti giesmininkams Jehovos Namuose nuo to meto, kai ten buvo padėta Skrynia.+ 32 Kol Saliamonas Jeruzalėje dar nebuvo pastatęs Jehovos Namų,+ jie buvo atsakingi už giedojimą prie Padangtės, prie Susitikimo Palapinės, ir savo tarnybą ėjo, kaip nustatyta.+ 33 Taigi, drauge su savo sūnumis tarnybą ėjo šitie vyrai. Iš kehatų – giesmininkas Hemanas,+ sūnus Joelio+ (šis buvo sūnus Samuelio, 34 šis – sūnus Elkanos,+ šis – sūnus Jerohamo, šis – sūnus Elielio, šis – sūnus Toacho, 35 šis – sūnus Cūfo, šis – sūnus Elkanos, šis – sūnus Mahato, šis – sūnus Amasajo, 36 šis – sūnus Elkanos, šis – sūnus Joelio, šis – sūnus Azarijos, šis – sūnus Sofonijos, 37 šis – sūnus Tahato, šis – sūnus Asiro, šis – sūnus Ebjasafo, šis – sūnus Koracho, 38 šis – sūnus Iccharo, šis – sūnus Kehato, o šis – sūnus Levio, kuris buvo sūnus Izraelio).

39 Hemanui iš dešinės stovėjo jo brolis* Asafas.+ Asafas buvo sūnus Berechijo (šis – sūnus Šimos, 40 šis – sūnus Mykolo, šis – sūnus Baasėjos, šis – sūnus Malkijos, 41 šis – sūnus Etnio, šis – sūnus Zeracho, šis – sūnus Adajos, 42 šis – sūnus Etano, šis – sūnus Zimos, šis – sūnus Šimio, 43 šis – sūnus Jahato, šis – sūnus Geršomo, o šis – sūnus Levio).

44 Iš kairės pusės stovėjo jų broliai, Merario palikuoniai.+ Ten buvo Etanas,+ sūnus Kišio (šis – sūnus Abdžio, šis – sūnus Malucho, 45 šis – sūnus Hašabijos, šis – sūnus Amacijos, šis – sūnus Hilkijos, 46 šis – sūnus Amcio, šis – sūnus Banio, šis – sūnus Šemero, 47 šis – sūnus Machlio, šis – sūnus Mušio, šis – sūnus Merario, o šis – sūnus Levio).

48 Jų broliai levitai buvo paskirti* dirbti visokius darbus prie Padangtės, prie Dievo Namų.+ 49 Aaronas ir jo sūnūs+ ėjo tarnystę, susijusią su tuo, kas švenčiausia, – atnašavo aukas ant deginamųjų aukų aukuro+ ir smilkalus ant smilkalų aukuro,+ kad atliktų permaldavimą už Izraelį,+ kaip Dievo tarnas Mozė buvo įsakęs. 50 Štai Aarono palikuoniai:+ jo sūnus Eleazaras,+ šio sūnus – Finehasas, šio sūnus – Abišūva, 51 šio sūnus – Bukis, šio sūnus – Uzis, šio sūnus – Zerachija, 52 šio sūnus – Merajotas, šio sūnus – Amarija, šio sūnus – Ahitubas,+ 53 šio sūnus – Cadokas,+ šio sūnus – Ahimaacas.

54 Štai kraštas, kuriame Aarono palikuoniai, kehatų kilties žmonės, gyveno ir kur buvo jų gyvenvietės. Jiems pirmiems krito burtas, 55 ir Judo krašte jiems teko Hebronas+ su aplinkinėmis ganyklomis. 56 O miestui priklausantys laukai ir gyvenvietės buvo atiduoti Jefunės sūnui Kalebui.+ 57 Taigi Aarono palikuoniai gavo prieglaudos miestą*+ Hebroną,+ taip pat Libną+ su ganyklomis, Jatyrą,+ Eštemoją su ganyklomis,+ 58 Hilezą su ganyklomis, Debyrą+ su ganyklomis, 59 Ašaną+ su ganyklomis ir Bet Šemešą+ su ganyklomis. 60 O iš Benjamino giminės jie gavo Gebą+ su ganyklomis, Alemetą su ganyklomis ir Anatotą+ su ganyklomis. Iš viso jų kiltims atiteko 13 miestų.+

61 Kitiems kehatams burtais buvo paskirta 10 miestų. Tuos miestus jie gavo iš kilčių, priklausančių kitoms giminėms, ir iš pusės Manaso giminės.+

62 Geršomo palikuonių kiltims teko 13 miestų Isacharo, Ašero ir Naftalio giminių žemėse, taip pat Bašane įsikūrusios Manaso giminės žemėse.+

63 Merarių kiltims burtais buvo paskirta 12 miestų Rubeno, Gado ir Zabulono giminių žemėse.+

64 Taigi izraelitai šiuos miestus su ganyklomis davė levitams.+ 65 Judo, Simeono ir Benjamino giminių žemėse jiems burtais atiteko visi išvardyti miestai.

66 Kai kurios kehatų kiltys gavo miestų Efraimo giminės žemėse, – tai buvo jiems skirtas kraštas.+ 67 Jiems teko prieglaudos miestas* Sichemas+ su ganyklomis Efraimo aukštumose, taip pat Gezeras+ su ganyklomis, 68 Jokmeamas su ganyklomis, Bet Horonas+ su ganyklomis, 69 Ajalonas+ su ganyklomis ir Gat Rimonas+ su ganyklomis. 70 O iš pusės Manaso giminės jie gavo Anerą su ganyklomis ir Bileamą su ganyklomis. Tiek duota kitoms kehatų kiltims.

71 Ir štai kas buvo paskirta Geršomo palikuoniams: pusės Manaso giminės žemėse – Golanas,+ esantis Bašane, su ganyklomis ir Aštarotas su ganyklomis;+ 72 Isacharo giminės žemėse – Kedešas su ganyklomis, Daberatas+ su ganyklomis,+ 73 Ramotai su ganyklomis ir Anemas su ganyklomis; 74 Ašero giminės žemėse – Mašalas su ganyklomis, Abdonas su ganyklomis,+ 75 Hukokas su ganyklomis ir Rehobas+ su ganyklomis; 76 Naftalio giminės žemėse – Kedešas,+ esantis Galilėjoje,+ su ganyklomis, Hamonas su ganyklomis ir Kirjataimai su ganyklomis.

77 O štai kas buvo paskirta kitiems levitams, Merario palikuoniams: Zabulono giminės žemėse+ – Rimonojas su ganyklomis ir Taboras su ganyklomis; 78 Rubeno giminės žemėse, Užjordanėje ties Jerichu, į rytus nuo Jordano, jiems buvo paskirtas tyrlaukiuose esantis Beceras su ganyklomis, Jahacas+ su ganyklomis, 79 Kedemotai+ su ganyklomis ir Mefaatas su ganyklomis; 80 Gado giminės žemėse – Ramotai, esantys Gileade, su ganyklomis, Mahanaimai+ su ganyklomis, 81 Hešbonas+ su ganyklomis ir Jazeras+ su ganyklomis.

7 Isacharas turėjo keturis sūnus: Tolą, Pūvą, Jašubą ir Šimroną.+ 2 Tolos sūnūs buvo Uzis, Refaja, Jerielis, Jachmajas, Ibsamas ir Samuelis, savo kilčių vyriausieji. Iš Tolos kilo narsių karių – jų skaičius Dovydo dienomis siekė 22 600. 3 Uzio palikuoniai*: Izrachija ir Izrachijos sūnūs Mykolas, Abdija, Joelis ir Išija. Visi penki buvo vadai. 4 Iš jų giminės, iš jų kilčių, drauge su jais į kovą žygiuoti pasirengusių karių buvo 36 000, mat jie turėjo daug žmonų ir daug sūnų. 5 Ir jų broliai iš visų Isacharo kilčių buvo narsūs kariai. Kartu paėmus, į kilmės sąrašus jų buvo įtraukta 87 000.+

6 Benjaminas+ turėjo tris sūnus: Belą,+ Becherą+ ir Jediaelį.+ 7 Belos sūnūs, savo kilčių vyriausieji, narsūs kariai, buvo penki: Ecbonas, Uzis, Uzielis, Jerimotas ir Iris. Į jų kilmės sąrašus buvo įrašyti 22 034 vyrai.+ 8 Bechero sūnūs: Zemyra, Joašas, Eliezeras, Eljoenajas, Omris, Jeremotas, Abija, Anatotas ir Alemetas. Visi šitie buvo Bechero sūnūs. 9 Į kilmės sąrašus prie kilčių vyriausiųjų įrašyta 20 200 jų palikuonių, narsių karių. 10 Jediaelio+ palikuoniai*: Bilhanas ir Bilhano sūnūs Jeušas, Benjaminas, Ehudas, Kenaana, Zetanas, Taršišas ir Ahišaharas. 11 Visi šitie buvo Jediaelio sūnūs, savo kilčių vyriausieji. Iš jų palikuonių radosi 17 200 narsių karių, pasirengusių žygiuoti į kovą.

12 Iro+ sūnūs: Šupimas ir Hupimas*. Ahero sūnūs – hušiai.

13 Naftalio+ sūnūs: Jahacielis, Gūnis, Jeceras ir Šalumas. Jie buvo Bilhos palikuoniai*.+

14 Manaso+ sūnūs: Asrielis, kurį jam pagimdė sugulovė sirė. (Iš jos gimė Gileado tėvas Machyras.+ 15 Machyras rado žmonas Hupimui ir Šupimui; jo sesers vardas – Maaka.) Antras sūnus buvo vardu Celofhadas.+ Celofhadas turėjo tik dukteris.+ 16 Machyro žmona Maaka pagimdė sūnų ir pavadino jį Perešu; jo brolis buvo vardu Šerešas, o šio sūnūs buvo Ulamas ir Rekemas. 17 Ulamo sūnus* buvo Bedanas. Tai Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnūs. 18 Gileadas turėjo seserį Molechetą. Ji pagimdė Išhodą, Abiezerą ir Machlą. 19 Šemidos sūnūs buvo Achjanas, Šechemas, Likhis ir Aniamas.

20 Efraimo+ sūnūs: Šutelachas,+ šio sūnus – Beredas, šio sūnus – Tahatas, šio sūnus – Eleada, šio sūnus – Tahatas, 21 šio sūnus – Zabadas, šio sūnus – Šutelachas; taip pat Ezeras ir Eleadas, kuriuos užmušė Gato+ vyrai, vietos gyventojai, atėję grobti jų gyvulių*. 22 Efraimas, jų tėvas, gedėjo daug dienų, ir jo broliai vis ateidavo jo guosti. 23 Paskui jis suėjo su savo žmona, ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų. Efraimas davė jam vardą Berija*, nes žmona jį pagimdė tada, kai namus buvo ištikusi nelaimė. 24 Jis* turėjo dukterį Šeerą; ji pastatė Žemutinį+ bei Aukštutinį Bet Horoną+ ir Uzen Šeerą. 25 Jo sūnus buvo Refachas, taip pat Rešefas, šio sūnus – Telachas, šio sūnus – Tahanas, 26 šio sūnus – Ladanas, šio sūnus – Amihudas, šio sūnus – Elišama, 27 šio sūnus – Nūnas, šio sūnus – Jozuė*.+

28 Jų nuosavybė ir jų gyvenvietės: Betelis+ su aplinkiniais miesteliais, rytuose – Naaranas, vakaruose – Gezeras su aplinkiniais miesteliais, taip pat Sichemas su aplinkiniais miesteliais iki pat Ajos* su aplinkiniais miesteliais; 29 palei Manaso giminės ribas – Bet Šeanas+ su aplinkiniais miesteliais, Taanachas+ su aplinkiniais miesteliais, Megidas+ su aplinkiniais miesteliais ir Doras+ su aplinkiniais miesteliais. Tai buvo Izraelio sūnaus Juozapo palikuonių gyvenamos vietos.

30 Ašero sūnūs: Imna, Išva, Išvis ir Berija.+ Jie turėjo seserį vardu Seracha.+ 31 Berijos sūnūs: Heberas ir Malkielis, o šis buvo Birzaito tėvas. 32 Heberui gimė Jafletas, Šomeras, Hotamas ir jų sesuo Šūva. 33 Jafleto sūnūs: Pasachas, Bimhalas ir Ašvatas. Tai Jafleto sūnūs. 34 Šemero* sūnūs: Ahis, Rohga, Jehuba ir Aramas. 35 Jo brolio Helemo* sūnūs: Cofachas, Imna, Šelešas ir Amalas. 36 Cofacho sūnūs: Suachas, Harneferas, Šualas, Beris, Imra, 37 Beceras, Hodas, Šama, Šilša, Itranas ir Beera. 38 Jetero sūnūs: Jefunė, Pispa ir Ara. 39 Ulos sūnūs: Arachas, Hanielis ir Ricija. 40 Visi šitie buvo Ašero sūnūs, savo kilčių vyriausieji, rinktiniai, narsūs kovotojai, viršiausi vadai. Vyrų, pasirengusių žygiuoti į kovą, jų kilmės sąrašuose+ buvo 26 000.+

8 Benjaminui+ gimė pirmagimis Bela,+ antras sūnus – Ašbelis,+ trečias – Achrachas, 2 ketvirtas – Noha ir penktas – Rafa. 3 Belos sūnūs: Adaras, Gera,+ Abihudas, 4 Abišūva, Naamanas, Ahoacha, 5 Gera, Šefufanas ir Huramas. 6 O štai Ehudo sūnūs – kilčių, gyvenusių Geboje+ ir ištremtų į Manahatą, vyriausieji: 7 Naamanas, Ahija ir Gera (pastarasis išvedė juos į tremtį; jam gimė Uza ir Ahihudas). 8 Šaharaimas vaikų susilaukė moabitų žemėse, kai buvo juos iš ten išvaręs; jo žmonos buvo Hušima ir Baara*. 9 Žmona Hodeša jam pagimdė Jobabą, Cibiją, Mešą, Malkamą, 10 Jeucą, Sachiją ir Mirmą. Tai jo sūnūs, kilčių vyriausieji.

11 Iš Hušimos jam gimė Abitubas ir Elpaalas. 12 Elpaalo sūnūs: Eberas, Mišamas, Šemedas (jis pastatė Onoją+ ir Lodą+ su aplinkiniais miesteliais), 13 taip pat Berija ir Šema. Šiedu buvo Ajalone+ gyvenančių kilčių vyriausieji. Jie privertė bėgti Gato gyventojus. 14 Dar buvo Achjojas, Šašakas, Jeremotas, 15 Zebadija, Aradas, Ederas, 16 Mykolas, Išpa, Joha – Berijos sūnūs; 17 Zebadija, Mešulamas, Hizkis, Heberas, 18 Išmerajas, Izlija, Jobabas – Elpaalo sūnūs; 19 Jakimas, Zichris, Zabdis, 20 Elienajas, Ciletajas, Elielis, 21 Adaja, Beraja, Šimratas – Šimio sūnūs; 22 Išpanas, Eberas, Elielis, 23 Abdonas, Zichris, Hananas, 24 Hananija, Elamas, Antotija, 25 Ifdėja, Penuelis – Šašako sūnūs; 26 Šamšerajas, Šeharija, Atalija, 27 Jaarešija, Elija, Zichris – Jerohamo sūnūs. 28 Šitie, kaip rodo kilmės sąrašai, buvo kilčių vyriausieji. Jie gyveno Jeruzalėje.

29 Jejelis, Gibeono tėvas, gyveno Gibeone.+ Jo žmona buvo vardu Maaka.+ 30 Jo pirmagimis buvo Abdonas, paskui gimė Cūras, Kišas, Baalas, Nadabas, 31 Gedoras, Achjojas ir Zecheras. 32 Miklotui gimė Šima. Visi jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje, drauge su savo giminės žmonėmis*.

33 Nerui+ gimė Kišas, Kišui – Saulius,+ Sauliui – Jehonatanas,+ Malkišūva,+ Abinadabas+ ir Ešbaalas*.+ 34 Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas*.+ Merib Baalui gimė Michėjas.+ 35 Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tarėja ir Ahazas. 36 Ahazui gimė Jehoada, Jehoadai – Alemetas, Azmavetas ir Zimris, Zimriui – Moca. 37 Mocai gimė Binėja; jo sūnus buvo Rafa, šio sūnus – Eleasa, šio sūnus – Acelis. 38 Acelis turėjo šešis sūnus. Štai jų vardai: Azrikamas, Bochruvas, Izmaelis, Šearija, Abdija ir Hananas. Visi jie buvo Acelio sūnūs. 39 Jo brolio Ešeko sūnūs: pirmagimis – Ulamas, antras – Jeušas, trečias – Elifeletas. 40 Ulamo sūnūs buvo narsūs kariai, lankininkai, ir jie turėjo daug sūnų ir vaikaičių – iš viso 150. Visi šie buvo Benjamino palikuoniai.

9 Visi izraelitai buvo įtraukti į kilmės sąrašus, ir jie yra surašyti Izraelio karalių knygoje. Judo gyventojai dėl savo neištikimybės buvo ištremti į Babiloną.+ 2 Pirmi į savo miestus, prie savo nuosavybės, sugrįžo kai kurie izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai*.+ 3 Jeruzalėje apsigyveno dalis Judo,+ Benjamino,+ Efraimo ir Manaso palikuonių. 4 Iš Judo sūnaus Pereco+ palikuonių – Utajas, sūnus Amihudo (šis buvo sūnus Omrio, šis – sūnus Imrio, o šis – sūnus Banio); 5 iš šilojiečių – pirmagimis Asaja ir jo sūnūs; 6 iš Zeracho+ sūnų – Jeuelis ir 690 jų brolių.

7 Iš Benjamino palikuonių – Saluvas, sūnus Mešulamo (šis buvo sūnus Hodavijos, o šis – sūnus Ha Senūvos); 8 Ibnėja, sūnus Jerohamo; Ela, sūnus Uzio (šis buvo sūnus Michrio), ir Mešulamas, sūnus Šefatijos (šis buvo sūnus Reuelio, o šis – sūnus Ibnijos). 9 Jų brolių, kaip rodo kilmės sąrašai, buvo 956. Visi šie vyrai buvo savo kilčių vyriausieji.

10 Iš kunigų – Jedaja, Jehojaribas, Jachinas,+ 11 taip pat Azarija, sūnus Hilkijo (šis buvo sūnus Mešulamo, šis – sūnus Cadoko, šis – sūnus Merajoto, o šis – sūnus Ahitubo, Dievo Namų pareigūno), 12 Adaja, sūnus Jerohamo (šis buvo sūnus Pašhūro, o šis – sūnus Malkijos), Masajas, sūnus Adielio (šis buvo sūnus Jachzeros, šis – sūnus Mešulamo, šis – sūnus Mešilemito, o šis – sūnus Imero), 13 ir jų broliai, kilčių vyriausieji, – 1760 stiprių, šaunių vyrų, gebančių atlikti įvairius Dievo Namų tarnystės darbus.

14 Iš levitų – Šemaja,+ sūnus Hašubo (šis buvo sūnus Azrikamo, o šis – sūnus Hašabijos, iš Merario palikuonių), 15 Bakbakaras, Herešas, Galalas ir Matanija, sūnus Michėjo (šis buvo sūnus Zichrio, o šis – sūnus Asafo), 16 Abdija, sūnus Šemajos (šis buvo sūnus Galalo, o šis – sūnus Jedutūno), ir Berechija, sūnus Asos (šis buvo sūnus Elkanos, gyvenusio netofiečių gyvenvietėse+).

17 Vartų sargai+ buvo Šalumas, Akubas, Talmonas, Ahimanas. Jų brolis Šalumas buvo vyriausiasis; 18 ligi tol jis tarnavo prie karaliaus vartų rytų pusėje.+ Šitie buvo vartų sargai levitų stovyklose. 19 Šalumui, Koracho sūnaus Ebjasafo sūnaus Korės sūnui, ir jo broliams, priklausantiems jo kilčiai, – korachams – buvo skirta pareiga saugoti įėjimą į Palapinę, o jų protėviai anksčiau tarnavo įėjimo į Jehovos stovyklą sargais. 20 Eleazaro+ sūnus Finehasas+ kadaise buvo jų vadovas, ir Jehova buvo su juo. 21 Mešelemijo sūnus Zacharijas+ buvo įėjimo į Susitikimo Palapinę sargas.

22 Saugoti įėjimų iš viso buvo išrinkta 212 vyrų. Savo gyvenvietėse jie buvo įsikūrę pagal kilmės sąrašus.+ Tas pareigas Dovydas ir regėtojas+ Samuelis jiems skyrė todėl, kad jie buvo patikimi. 23 Jiems ir jų sūnums buvo pavesta sergėti Jehovos Namų vartus,+ įėjimą į Palapinės Namus. 24 Vartų sargai budėjo iš visų keturių pusių – iš rytų, vakarų, šiaurės ir pietų.+ 25 Jų broliai vis ateidavo iš savo gyvenviečių ir drauge su jais tarnaudavo kaskart po septynias dienas. 26 Keturi vyriausieji* vartų sargai iš Levio giminės, patikimi vyrai, gavo užduotį prižiūrėti Dievo Namų kambarius* ir iždines.+ 27 Per naktį jie budėdavo savo vietose aplink Dievo Namus, nes buvo įpareigoti eiti sargybą. Be to, jiems buvo patikėtas raktas ir jie kas rytą Namus atidarydavo.

28 Kai kurie buvo atsakingi už apeiginius reikmenis;+ suskaičiuodavo juos ir įnešdami, ir išnešdami. 29 Kitiems buvo pavesta rūpintis kitokiais daiktais, visais šventaisiais reikmenimis,+ taip pat geriausiais miltais,+ vynu,+ aliejumi,+ smilkomaisiais sakais+ ir balzamu.+ 30 Kai kurie kunigų sūnūs ruošė balzamo tepalus. 31 Matitija, vienas iš levitų, koracho Šalumo pirmagimis, patikimas žmogus, buvo atsakingas už papločių kepimą.+ 32 Kai kurie kehatai, jų broliai, kiekvieną šabą turėdavo pasirūpinti, kad būtų paruošta duonos, skirtos dėti į rietuves*.+

33 Giesmininkai, levitų kilčių vyriausieji, laikydavosi šventyklos kambariuose*; jie buvo atleisti nuo kitų pareigų, mat savo tarnybą turėjo eiti dieną naktį. 34 Šitie, kaip rodo kilmės sąrašai, buvo levitų kilčių vyriausieji. Jie gyveno Jeruzalėje.

35 Jejelis, Gibeono tėvas, gyveno Gibeone.+ Jo žmona buvo vardu Maaka. 36 Jo pirmagimis buvo Abdonas, paskui gimė Cūras, Kišas, Baalas, Neras, Nadabas, 37 Gedoras, Achjojas, Zacharija ir Miklotas. 38 Miklotui gimė Šimamas. Visi jie gyveno šalia savo brolių Jeruzalėje, drauge su savo giminės žmonėmis*. 39 Nerui+ gimė Kišas, Kišui – Saulius,+ Sauliui – Jehonatanas,+ Malkišūva,+ Abinadabas+ ir Ešbaalas. 40 Jehonatano sūnus buvo Merib Baalas*.+ Merib Baalui gimė Michėjas.+ 41 Michėjo sūnūs: Pitonas, Melechas, Tachrėja ir Ahazas. 42 Ahazui gimė Jara, Jarai – Alemetas, Azmavetas ir Zimris, Zimriui – Moca. 43 Mocai gimė Binėja; jo sūnus buvo Refaja, šio sūnus – Eleasa, šio sūnus – Acelis. 44 Acelis turėjo šešis sūnus. Štai jų vardai: Azrikamas, Bochruvas, Izmaelis, Šearija, Abdija ir Hananas. Šitie buvo Acelio sūnūs.

10 Filistinai stojo į kovą su Izraeliu. Izraelio vyrai bėgo nuo filistinų ir daug jų krito ant Gilbojos kalno.+ 2 Sauliui ir jo sūnums filistinai lipo ant kulnų, ir galiausiai Sauliaus sūnūs Jehonatanas, Abinadabas ir Malkišūva+ buvo nukauti. 3 Aplink Saulių virė arši kova. Lankininkai, jį pastebėję, šovė ir sužeidė.+ 4 Saulius paprašė savo ginklanešio: „Išsitrauk kalaviją ir nudurk mane, kad neapipjaustytieji atėję iš manęs neišsityčiotų.“+ Tačiau ginklanešys atsisakė tai padaryti, nes labai bijojo. Tada pats Saulius paėmė kalaviją ir krito ant jo.+ 5 Pamatęs, kad Saulius nebegyvas, ginklanešys irgi krito ant savo kalavijo ir mirė. 6 Taip žuvo Saulius, trys jo sūnūs, o kartu ir visi jo namai.+ 7 Kai slėnyje gyvenantys izraelitai sužinojo, kad visi pabėgo ir kad Saulius ir jo sūnūs žuvo, jie paliko savo miestus ir traukėsi, o jų vietoje atėję įsikūrė filistinai.

8 Kitą dieną filistinai išėjo apiplėšti nužudytųjų. Ant Gilbojos kalno jie rado žuvusius Saulių ir jo sūnus.+ 9 Filistinai paėmė Sauliaus aprangą, nukirto jo galvą, susirinko jo ginklus ir išsiuntinėjo žinią po visą savo kraštą, kad apie tai būtų paskelbta jų stabams+ ir visiems žmonėms. 10 Sauliaus ginklus jie padėjo savo dievo šventykloje, o jo galvą pakabino Dagono šventykloje.+

11 Kai Jabešo,+ esančio Gileade, gyventojai išgirdo apie visa, ką filistinai padarė su Sauliumi,+ 12 visi jų narsuoliai pakilo į žygį ir paėmę Sauliaus ir jo sūnų kūnus pargabeno į Jabešą. Jų kaulus jie palaidojo Jabeše po dideliu medžiu,+ paskui septynias dienas pasninkavo.

13 Taip Saulius žuvo už tai, kad buvo neištikimas Jehovai, neklausė Jehovos žodžio,+ ir už tai, kad kreipėsi į dvasių iššaukėją,+ 14 užuot teiravęsis Jehovos. Taigi, Dievas nubaudė jį mirtimi ir atidavė karalystę Jesės sūnui Dovydui.+

11 Po kurio laiko visi izraelitai susirinko pas Dovydą į Hebroną+ ir kalbėjo: „Mes – tavo kūnas ir kraujas*.+ 2 Jau ir anksčiau, kai Saulius buvo karalius, tu vedei Izraelį į žygius*.+ Ir Jehova, tavo Dievas, tau pasakė: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį, tu būsi mano tautos Izraelio vadas.’“+ 3 Taigi visi Izraelio seniūnai atėjo pas karalių į Hebroną. Dovydas Jehovos akivaizdoje Hebrone sudarė su jais sandorą ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi+ – taip išsipildė žodis, kurį Jehova buvo perdavęs per Samuelį.+

4 Paskui Dovydas ir visas Izraelis išėjo į žygį prieš Jeruzalę, tai yra prieš Jebusą,+ – į kraštą, kur gyveno jebusiečiai.+ 5 Jebuso gyventojai šaipėsi iš Dovydo: „Tu niekada čia neįžengsi!“+ Vis dėlto jis paėmė Siono tvirtovę,+ ir dabar tai yra Dovydo miestas.+ 6 Dovydas buvo pažadėjęs: „Kas jebusiečius puls pirmas, taps vadu ir didžiūnu.“ Pirmasis puolė Cerujos sūnus Joabas+ ir taip jis tapo vadu. 7 Dovydas toje tvirtovėje apsigyveno ir dėl to ji pavadinta Dovydo miestu. 8 Mieste jis ėmėsi statybos darbų: pradėjo nuo Pylimo* ir statė visur aplinkui, o Joabas atnaujino kitas miesto dalis. 9 Dovydas darėsi vis galingesnis+ ir Jehova, kareivijų Viešpats, buvo su juo.

10 O štai žymiausi Dovydo karžygiai, kurie drauge su visu Izraeliu uoliai rėmė jo valdžią ir padėjo jam tapti karaliumi (taip išsipildė Jehovos žodis dėl Izraelio+), 11 ir štai tų Dovydo karžygių sąrašas. Jašobamas+ iš Hachmonio kilties buvo viršiausias iš trejeto.+ Pakėlęs ietį prieš tris šimtus, jis nukovė visus per vieną kartą.+ 12 Po jo ėjo ahoacho+ Dodojo sūnus Eleazaras,+ irgi iš karžygių trejeto. 13 Jis buvo su Dovydu prie Pas Damimų,+ kur filistinai buvo susitelkę kariauti. Ten plytėjo miežių laukas. Kai vyrai leidosi nuo filistinų bėgti, 14 Eleazaras atsistojęs lauko viduryje jį gynė – kovėsi su filistinais, ir Jehova dovanojo didžią pergalę*.+

15 Kartą trys iš karžygių trisdešimtuko atėjo prie uolos – pas Dovydą į Adulamo olą.+ Filistinų kariuomenė tuo metu buvo pasistačiusi stovyklą Refajų slėnyje.+ 16 Dovydas buvo kalnų tvirtovėje, o filistinų įgula – Betliejuje. 17 Ir Dovydas prasitarė apie savo norą: „O kad galėčiau atsigerti iš Betliejaus+ vandens talpyklos – tos, kur prie vartų!“ 18 Tada tas trejetas prasiveržė į filistinų stovyklą ir, pasėmę vandens iš talpyklos prie Betliejaus vartų, parnešė Dovydui. Bet tą vandenį gerti jis atsisakė ir išliejo Jehovai. 19 „Ne, šito nedarysiu! Tesaugo mane Dievas net nuo tokios minties! – kalbėjo Dovydas. – Kaip aš galiu gerti kraują vyrų, kurie statė savo gyvybę į pavojų?+ Juk šitą vandenį jie parnešė statydami į pavojų savo gyvybę!“ Todėl Dovydas jo ir negėrė. Tai štai ką padarė tie trys karžygiai.

20 Joabo brolis Abišajas+ buvo kito trejeto viršiausiasis. Sykį, pakėlęs ietį prieš tris šimtus, visus juos nukovė ir pelnė sau tokį vardą kaip pirmasis trejetas.+ 21 Iš savo trejeto jis buvo pasižymėjęs labiau nei kiti du ir buvo jų vadas, tačiau pirmajam trejetui neprilygo.

22 Jehojados sūnus Benaja+ buvo narsus vyras, Kabceelyje+ atlikęs daug žygdarbių. Jis nukovė du moabito Arielio sūnus. O vieną dieną, kai snigo, jis nusileido į vandens talpyklą ir nudobė liūtą.+ 23 Be to, jis nukovė vieną aukštaūgį egiptietį (šis buvo penkių uolekčių* ūgio+). Nors egiptietis rankoje turėjo ietį, kuri buvo kaip audimo staklių riestuvas,+ Benaja ėjo prieš jį su lazda ir, išplėšęs ietį egiptiečiui iš rankos, ta pačia ietimi jį nudūrė.+ 24 Štai ką Jehojados sūnus Benaja padarė. Jis pelnė sau tokį vardą kaip pirmasis karžygių trejetas. 25 Nors buvo pasižymėjęs labiau negu anie trisdešimt, trejetui vis dėlto neprilygo.+ Dovydas paskyrė jį savo asmens sargybos viršininku.

26 Kiti žymūs kariai buvo Joabo brolis Asaelis,+ betliejiečio Dodojo sūnus Elhananas,+ 27 haroras Šamotas, pelojietis Helecas, 28 tekojiečio Ikešo sūnus Ira,+ anatotietis Abiezeras,+ 29 hušietis Sibechajas,+ ahoachas Ilajas, 30 netofietis Mahrajas,+ netofiečio Baanos sūnus Heledas,+ 31 Ribajo iš benjaminų+ Gibėjos sūnus Itajas, piratonietis Benaja, 32 Hurajas iš Gaašo slėnių*,+ Abielis iš Bet Arabos, 33 bahurimietis Azmavetas, šaalbonietis Eljachba, 34 gizojiečio Hašemo sūnūs, hararo Šagės sūnus Jehonatanas, 35 hararo Sacharo sūnus Ahiamas, Ūro sūnus Elifalas, 36 mecherietis Heferas, pelojietis Ahija, 37 karmelietis Hecrojas, Ezbajo sūnus Naarajas, 38 Natano brolis Joelis, Hagrio sūnus Mibharas, 39 amonitas Celekas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys beerotietis Nachrajas, 40 itras Ira, itras Garebas, 41 hetitas Ūrija,+ Achlajo sūnus Zabadas, 42 rubeno Šizos sūnus Adina – rubenų vadas – ir su juo dar 30 vyrų, 43 Maakos sūnus Hananas, mitnietis Juozapatas, 44 aštarotietis Uzija, aroeriečio Hotamo sūnūs Šama ir Jejelis, 45 Šimrio sūnus Jediaelis ir jo brolis ticietis Joha, 46 mahavas Elielis, Elnaamo sūnūs Jeribajas ir Jošavija, moabitas Itma, 47 Elielis, Jobedas ir mecobaitas Jaasielis.

12 Štai vyrai, atėję pas Dovydą į Ciklagą,+ kai jis dar slapstėsi nuo Kišo sūnaus Sauliaus.+ Drauge su kitais karžygiais jie kovėsi Dovydo pusėje.+ 2 Jie buvo ginkluoti lankais ir gebėjo tiek dešine, tiek kaire ranka+ laidyti iš mėtyklės akmenis+ ir šaudyti iš lanko. Visi jie buvo iš Benjamino giminės,+ iš Sauliaus brolių: 3 jų vadas Ahiezeras drauge su Jehoašu – abu gibėjiečio+ Šemavos sūnūs, Azmaveto+ sūnūs Jezielis ir Peletas, Beracha, anatotietis Jehuvas, 4 gibeonietis+ Išmaja – vienas iš karžygių trisdešimtuko+ ir jų vadas, taip pat Jeremija, Jahazielis, Johananas, gederietis Jehozabadas, 5 Eluzajas, Jerimotas, Bealija, Šemarijas, harifietis Šefatijas, 6 korachai+ Elkana, Išijas, Azarelis, Joezeras ir Jašobamas, 7 Jerohamo iš Gedoro sūnūs Joela ir Zebadija.

8 Pas Dovydą į jo tvirtovę dykumoje+ atėjo kai kurie iš Gado giminės. Tai buvo karžygiai, prityrę kovotojai, apsiginklavę didžiaisiais skydais ir ietimis. Jų veidai buvo tarsi liūtų, o kojos vikrios it kalnų gazelių. 9 Jų vyriausiasis buvo Ezeras, antras – Abdija, trečias – Eliabas, 10 ketvirtas – Mišmana, penktas – Jeremija, 11 šeštas – Atajas, septintas – Elielis, 12 aštuntas – Johananas, devintas – Elzabadas, 13 dešimtas – Jeremijas, vienuoliktas – Machbanajas. 14 Visi jie buvo iš Gado giminės,+ kariuomenės vadai. Jų silpniausias prilygo šimtui, o stipriausias – tūkstančiui.+ 15 Šie vyrai persigavo per Jordaną pirmąjį mėnesį, kai upė buvo išsiliejusi iš krantų, ir visus žemumų gyventojus jie privertė bėgti į rytus ir į vakarus.

16 Į tvirtovę+ pas Dovydą taip pat atėjo vyrų iš Benjamino ir Judo giminių. 17 Juos pasitikęs Dovydas kalbėjo: „Jei pas mane atėjote su taika, norėdami man padėti, tai mano širdis yra su jumis. Bet jeigu ketinate mane įduoti priešams, nors mano rankos nėra padariusios nieko pikta, tegul mūsų protėvių Dievas tai mato ir teįvykdo teisingumą.“+ 18 Tada Amasają, trisdešimtuko vadą, apėmė Dievo dvasia+ ir jis prabilo:

„Mes esame tavo, Dovydai, mes su tavimi, Jesės sūnau!+

Taigi Dovydas juos priėmė ir paskyrė savo būrių vadais.

19 Pas Dovydą perėjo ir kai kurie iš Manaso giminės. Tuo metu jis drauge su filistinais buvo atžygiavęs kovoti prieš Saulių, tačiau filistinų pusėje kautis jam neteko, nes filistinų valdovai+ pasitarę išsiuntė jį atgal. „Jis perbėgs pas savo valdovą Saulių ir mes už tai sumokėsime savo galva“,+ – sakė jie. 20 Dovydui esant Ciklage,+ pas jį perėjo šie Manaso giminės vyrai: Adnachas, Jehozabadas, Jediaelis, Mykolas, Jehozabadas, Elihuvas ir Ciletajas, Manaso tūkstančių vyriausieji.+ 21 Jie padėjo Dovydui įveikti plėšikų gaują, nes visi buvo stiprūs, narsūs vyrai;+ jie tapo kariuomenės vadais. 22 Diena po dienos žmonės ėjo pas Dovydą,+ norėdami jam padėti, kol susidarė didžiulė stovykla – tarytum paties Dievo stovykla.+

23 O štai skaičiai ginkluotų karių, atėjusių pas Dovydą į Hebroną+ perduoti jam Sauliaus karalystės, kaip Jehova ir buvo kalbėjęs.+ 24 Judo vyrų, apsiginklavusių didžiaisiais skydais ir ietimis, buvo 6800. 25 Iš Simeono giminės stiprių, narsių karių buvo 7100.

26 Iš levitų – 4600. 27 Aarono sūnums+ vadovavo Jehojada;+ su juo buvo 3700, 28 tarp jų ir Cadokas+ – stiprus, narsus vyras, atėjęs kartu su 22 vadais iš savo kilties.

29 Iš Benjamino giminės, iš Sauliaus brolių,+ buvo 3000, nors anksčiau dauguma jų palaikė Sauliaus namus. 30 Iš Efraimo giminės buvo 20 800 stiprių, narsių vyrų, išgarsėjusių savo kiltyse.

31 Iš pusės Manaso giminės buvo parinkta 18 000 vyrų, kad nuėję paskelbtų Dovydą karaliumi. 32 Iš Isacharo giminės buvo 200 vadų, kurie suvokė, koks dabar metas, ir žinojo, ką Izraeliui reikia daryti. Jiems pakluso visi jų broliai. 33 Iš Zabulono giminės buvo 50 000 vyrų, gebančių kariauti ir pasiruošusių su visokiais karo ginklais stoti į mūšį. Jie visi dėjosi prie Dovydo ištikima* širdimi. 34 Iš Naftalio giminės buvo 1000 vadų ir su jais 37 000 karių, apsiginklavusių didžiaisiais skydais ir ietimis. 35 Iš Dano giminės buvo 28 600 vyrų, pasiruošusių stoti į mūšį. 36 Iš Ašero giminės buvo 40 000 vyrų, gebančių kariauti ir pasiruošusių stoti į mūšį.

37 Iš Užjordanės,+ iš Rubeno, Gado ir pusės Manaso giminės, buvo 120 000 karių, ginkluotų visokiais karo ginklais. 38 Visi jie buvo kariai, pasiruošę stoti į kovos rikiuotę. Į Hebroną jie atžygiavo širdyje tvirtai pasiryžę paskelbti Dovydą viso Izraelio karaliumi. O ir kiti izraelitai buvo vienos minties* – norėjo, kad karaliumi taptų Dovydas.+ 39 Ten su Dovydu jie pasiliko tris dienas. Jie valgė ir gėrė, ką jų broliai buvo jiems priruošę. 40 Be to, žmonės iš aplinkinių žemių ir net iš Isacharo, Zabulono ir Naftalio ant asilų, kupranugarių, mulų ir jaučių gabeno maistą – miltus, figų ir razinų slėgtainius, vyną ir aliejų, pristatė daug galvijų ir avių, nes Izraelis labai džiaugėsi.

13 Dovydas pasitarė su tūkstantininkais, šimtininkais ir su visais kitais vadais.+ 2 Tada visai Izraelio bendruomenei pasakė: „Jei jūs sutinkate ir jei tokia yra Jehovos, mūsų Dievo, valia, pasiųskime žinią savo broliams į visas Izraelio sritis, taip pat kunigams ir levitams, gyvenantiems savo miestuose*,+ kad pas mus sueitų. 3 Ir pargabenkime savo Dievo Skrynią.“+ Mat anksčiau, kai viešpatavo Saulius, žmonėms ji nerūpėjo.+ 4 Pasiūlymas visiems patiko, jam pritarė visa bendruomenė. 5 Taigi Dovydas, ruošdamasis pargabenti Dievo Skrynią iš Kirjat Jearimų, sukvietė visą Izraelį,+ nuo Egipto upės* iki Lebo Hamato*.+

6 Dovydas ir visas Izraelis nukeliavo į Baalą,+ tai yra į Kirjat Jearimus, priklausančius Judui, parsigabenti Jehovos – Dievo, sėdinčio soste viršum* kerubų, – Skrynios,+ priešais kurią šaukiamasi jo vardo. 7 Dievo Skrynią jie įkėlė į naują vežimą+ ir iš Abinadabo namų leidosi į kelią; naująjį vežimą varė Uza ir Achjojas.+ 8 Dovydas ir visas Izraelis džiūgaute džiūgavo Dievo akivaizdoje giedodami, skambindami lyromis, arfomis, lėkštelėmis,+ mušdami būgnelius+ ir pūsdami trimitus.+ 9 Jiems pasiekus Kidono grendymą, atsitiko taip, kad jaučiai vos neapvertė vežimo. Uza ištiesęs ranką sugriebė Skrynią, norėdamas ją prilaikyti, 10 ir Jehovos rūstybė užsidegė ant Uzos. Už tai, kad drįso Skrynią paliesti,+ Dievas jį nubaudė: ten pat, Dievo akivaizdoje, jis krito negyvas.+ 11 Dovydas supyko*, kam Jehova pratrūko rūstybe ant Uzos, todėl iki šiolei ta vieta vadinama Perec Uza*.

12 Tą dieną Dovydas išsigando Dievo. „Kaipgi galiu parsigabenti Dievo Skrynią pas save?“ – sakė jis.+ 13 Ir Dovydas, užuot pargabenęs Skrynią pas save į Dovydo miestą, pasiuntė ją į gatiečio Obed Edomo namus. 14 Dievo Skrynia gatiečio Obed Edomo namuose, pas jo šeimyną, išbuvo tris mėnesius, ir Jehova laimino Obed Edomo šeimyną ir visa, ką jis turėjo.+

14 Tyro karalius Hiramas+ siuntė pas Dovydą pasiuntinius ir parūpino jam kedro rąstų, taip pat siuntė mūrininkų bei dailidžių, kad tie statytų jam rūmus.+ 2 Dovydas matė, kad Jehova savo tautos Izraelio labui yra įtvirtinęs jo karališką valdžią Izraelyje+ ir padaręs jį didžiu karaliumi.+

3 Jeruzalėje Dovydas paėmė sau daugiau žmonų;+ Dovydui gimė dar sūnų ir dukterų.+ 4 Štai vardai vaikų, gimusių jam Jeruzalėje:+ Šamūva, Šobabas, Natanas,+ Saliamonas,+ 5 Ibharas, Elišūva, Elpaletas, 6 Nogahas, Nefegas, Jafija, 7 Elišama, Beeljada ir Elifeletas.

8 Kai filistinai sužinojo, kad Dovydas pateptas viso Izraelio karaliumi,+ pakilo prieš jį į žygį.+ Dovydas, apie tai išgirdęs, išėjo su jais kovoti. 9 Filistinams atžygiavus ir ėmus puldinėti Refajų slėnio+ gyventojus, 10 Dovydas teiravosi Dievo: „Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos man į rankas?“ Į tai Jehova jam atsakė: „Eik, aš tikrai atiduosiu juos tau į rankas.“+ 11 Tad Dovydas nužygiavo į Baal Peracimus+ ir ten juos sumušė. Paskui Dovydas tarė: „Dievas mano rankomis prasiveržė pro mano priešus it potvynio vanduo.“ Todėl ta vieta ir pavadinta Baal Peracimais*. 12 Filistinai paliko ten savo dievus ir, Dovydui įsakius, jie buvo sudeginti.+

13 Praėjus kuriam laikui, filistinai dar sykį užpuolė slėnio gyventojus.+ 14 Dovydas vėl teiravosi Dievo ir šįkart gavo tokį atsakymą: „Neik jiems iš priekio. Apeik aplinkui ir ties bakos medžiais* pulk juos iš užnugario.+ 15 Kai išgirsi medžių viršūnėse šlamesį, lyg kad kariai žygiuotų, leiskis į mūšį – Dievas jau bus išėjęs pirma tavęs filistinų kariuomenės naikinti.“+ 16 Dovydas padarė, kaip Dievas buvo jam įsakęs,+ ir jo vyrai guldė filistinų karius nuo Gibeono iki pat Gezero.+ 17 Taigi Dovydas išgarsėjo visuose kraštuose. Jehova taip padarė, kad visos tautos jo bijotų.+

15 Dovydas tęsė statybas ir Dovydo mieste pasistatė daugiau namų. Be to, paruošė vietą Dievo Skryniai – pastatė jai palapinę.+ 2 Tada Dovydas sakė: „Niekam kitam neleistina nešti Dievo Skrynios, tik levitams. Tai juos Jehova išsirinko, kad Jehovos Skrynią neštų ir jam amžinai tarnautų.“+ 3 Dovydas norėjo pargabenti Jehovos Skrynią į vietą, kurią buvo jai paruošęs, ir sukvietė į Jeruzalę visą Izraelį.+

4 Dovydas sušaukė ir visus Aarono palikuonius+ bei levitus:+ 5 iš kehatų – jų vyriausiąjį Ūrielį ir 120 jo brolių, 6 iš merarių – jų vyriausiąjį Asają+ ir 220 jo brolių, 7 iš geršomų – jų vyriausiąjį Joelį+ ir 130 jo brolių, 8 iš Elicafano+ palikuonių – jų vyriausiąjį Šemają ir 200 jo brolių, 9 iš Hebrono palikuonių – jų vyriausiąjį Elielį ir 80 jo brolių, 10 iš Uzielio+ palikuonių – jų vyriausiąjį Aminadabą ir 112 jo brolių. 11 Paskui Dovydas, pasivadinęs kunigus Cadoką+ ir Abjatarą,+ taip pat levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą, 12 jiems tarė: „Jūs esate levitų kilčių vyriausieji. Tad kartu su savo broliais pasiruoškite, kad būtumėte šventi ir galėtumėte pargabenti Jehovos, Izraelio Dievo, Skrynią į vietą, kurią esu jai prirengęs. 13 Anąkart Skrynia nebuvo nešama,+ ir Jehovos rūstybė pratrūko ant mūsų,+ nes nebuvome išsiaiškinę, kaip viską reikia daryti.“+ 14 Taigi kunigai ir levitai deramai pasiruošė* gabenti Jehovos, Izraelio Dievo, Skrynią.

15 Levitai Dievo Skrynią nešė užsikėlę kartis ant pečių+ – taip, kaip Jehova buvo paliepęs per Mozę. 16 Dovydas levitų vyriausiuosius dar įpareigojo iš savo brolių parinkti giesmininkų, kad tie džiugiai giedotų pritariant muzikos instrumentams: arfoms, lyroms+ ir lėkštelėms.+

17 Taigi levitai iš savo giminės išrinko Joelio sūnų Hemaną,+ Berechijo sūnų Asafą,+ iš merarių kilties – Kušajo sūnų Etaną,+ 18 o sykiu su jais ir brolius iš antro levitų skyriaus:+ Zachariją, Beną, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Benają, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją ir vartų sargus Obed Edomą ir Jejelį. 19 Giesmininkams Hemanui,+ Asafui+ ir Etanui buvo pavesta mušti vario lėkštelėmis.+ 20 Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas skambino arfomis alamoto* gaida,+ 21 o Matitijas,+ Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas skambino lyromis šeminito* gaida+ ir vedė melodiją. 22 Už Skrynios gabenimą buvo atsakingas Kenanijas,+ vienas iš levitų vyriausiųjų, nes gerai išmanė, kaip tai daryti. 23 Vartų sargais prie Skrynios tarnavo Berechija ir Elkana. 24 Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras pūtė trimitus priešais Dievo Skrynią,+ o vartų sargais prie Skrynios dar tarnavo Obed Edomas ir Jehija.

25 Dovydas, Izraelio seniūnai ir tūkstantininkai džiūgaudami nuėjo į Obed Edomo namus+ parsigabenti iš ten Jehovos Sandoros Skrynios.+ 26 Dievas padėjo levitams, nešantiems Jehovos Sandoros Skrynią, todėl jie paaukojo septynis jautukus ir septynis avinus.+ 27 Dovydas vilkėjo berankovį geriausios drobės drabužį, lygiai kaip ir visi Skrynią nešantys levitai, kaip giesmininkai ir Kenanijas, giesmininkų vyriausiasis, atsakingas už Skrynios gabenimą. Dovydas, be to, buvo apsivilkęs lininį efodą.+ 28 Visi izraelitai gabeno Jehovos Sandoros Skrynią su džiaugsmo šūksniais,+ rago gausmu, pūsdami trimitus,+ mušdami lėkštelėmis, skambindami arfomis ir lyromis.+

29 Kai Jehovos Sandoros Skrynia pasiekė Dovydo miestą,+ Sauliaus duktė Mikalė,+ žvelgdama pro langą, pamatė, kaip karalius Dovydas šokinėja ir linksminasi, ir savo širdyje jį paniekino.+

16 Taigi jie atnešė Dievo Skrynią ir padėjo palapinėje, kurią Dovydas buvo jai pastatęs.+ Tada jie aukojo deginamąsias ir bendrystės aukas Dievo akivaizdoje.+ 2 Dovydas, baigęs aukoti deginamąsias+ ir bendrystės aukas,+ palaimino žmones Jehovos vardu. 3 Visiems izraelitams, vyrams ir moterims, jis padalijo po duonos paplotį, po datulių ir po razinų slėgtainį. 4 Paskui dalį levitų paskyrė tarnauti priešais Jehovos Skrynią,+ kad šie girtų*, šlovintų Jehovą, Izraelio Dievą, ir jam dėkotų. 5 Jų vyriausiasis buvo Asafas,+ antras po jo – Zacharija. Arfomis ir lyromis skambinti buvo patikėta Jejeliui, Šemiramotui, Jehieliui, Matitijai, Eliabui, Benajui, Obed Edomui ir Jejeliui,+ lėkštelėmis mušti turėjo Asafas.+ 6 Kunigų Benajo ir Jahazielio pareiga buvo priešais Dievo Sandoros Skrynią pūsti trimitus.

7 Tą dieną Dovydas pirmą kartą pavedė Asafui+ ir jo broliams giedoti padėkos giesmę Jehovai:

10 Didžiuokitės šventuoju jo vardu!+

Širdis, kuri Jehovos ieško, tesidžiaugia!+

23 Giedok Jehovai, visa žeme!

Kas dieną skelbkite, kad gelbsti jis.+

Lenkitės Jehovai šventais apdarais pasipuošę.*+

30 Drebėk prieš jį, visa žeme!

Žemė stovi tvirtai, niekas jos nepajudins.+

31 Tesidžiaugia dangūs, tedžiūgauja žemė.+

Skelbkite tautose: ‘Jehova tapo Karaliumi!’+

Visa tauta atsakė: „Amen!“* ir šlovino Jehovą.

37 Dovydas paliko Asafą+ ir jo brolius ten, prie Jehovos Sandoros Skrynios, kad nuolat tarnautų priešais Skrynią+ ir atliktų savo kasdienes priedermes.+ 38 Obed Edomas ir jo broliai, iš viso 68 vyrai, taip pat Jedutūno sūnus Obed Edomas ir Hosa buvo vartų sargai. 39 O kunigas Cadokas+ ir kiti kunigai tarnavo priešais Jehovos Padangtę, tebesančią Gibeono šventavietėje.+ 40 Jie nuolat, rytą ir vakarą, aukojo Jehovai deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir vykdė visa, kas parašyta Įstatyme, kurį Jehova davė Izraeliui.+ 41 Kartu tarnavo Hemanas, Jedutūnas+ ir kiti vardu pašaukti vyrai. Jiems buvo skirta užduotis dėkoti Jehovai,+ nes „jo ištikimoji meilė amžina“.+ 42 Hemanas+ ir Jedutūnas turėjo pūsti trimitus, mušti lėkštelėmis ir skambinti kitais instrumentais, kuriais šlovinamas Dievas. Jedutūno sūnums+ buvo pavesta saugoti vartus. 43 Tada visi žmonės išsiskirstė po namus, ir Dovydas sugrįžo namo palaiminti savo šeimynos.

17 Kai jau buvo įsikūręs savo rūmuose, Dovydas pranašui Natanui+ sykį tarė: „Aš gyvenu kedro namuose,+ o Jehovos Sandoros Skrynia glaudžiasi po palapinės dangalais.“+ 2 Į tai Natanas atsakė: „Daryk visa, kas tavo širdyje, nes Dievas su tavimi.“

3 Tą pačią naktį Nataną pasiekė Dievo žodis: 4 „Eik ir perduok mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Jehova: „Ne tu pastatysi man namus, kad juose gyvenčiau.+ 5 Juk nuo pat tos dienos, kai išvedžiau Izraelį, iki šiolei aš ne namuose gyvenau, o kilnojausi iš palapinės į palapinę, iš vienos padangtės į kitą*.+ 6 Argi per visą tą laiką, kol su Izraeliu keliavau, bent vienu žodžiu apie tai užsiminiau kuriam nors iš Izraelio teisėjų, paskirtų ganyti mano tautą? Argi kuriam priekaištavau: ‘Kodėl nepastatėte man kedro namų?’“’

7 Dabar mano tarnui Dovydui sakyk: ‘Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: „Aš paėmiau tave iš ganyklų, kur vaikščiojai paskui avis, ir padariau savo tautos Izraelio vadu.+ 8 Aš būsiu su tavimi, kad ir kur eitum,+ ir pašalinsiu tau iš kelio visus priešus.+ Tavo vardą padarysiu tokį kaip žemės didžiūnų.+ 9 Savo tautai Izraeliui aš paskirsiu vietą, juos įkurdinsiu ir jie ten gyvens, niekas nebedrums jiems ramybės. Nedori žmonės jų nebeengs kaip anksčiau,+ 10 kaip engė nuo tos dienos, kai savo tautai Izraeliui paskyriau teisėjus.+ Aš parklupdysiu visus tavo priešus.+ Be to, tau sakau: Jehova pastatys tau namus*.

11 Kai tavo dienos pasibaigs ir kai išeisi pas savo protėvius, aš iškelsiu po tavęs palikuonį, vieną iš tavo sūnų,+ ir įtvirtinsiu jo karališką valdžią.+ 12 Jis pastatys man namus+ ir aš įtvirtinsiu jo sostą amžiams.+ 13 Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus.+ Savo ištikimosios meilės nuo jo neatimsiu,+ kaip atėmiau nuo jo pirmtako.+ 14 Savo namuose ir savo karalystėje aš įtvirtinsiu jį amžiams,+ ir jo sostas bus amžinas.“’“+

15 Visus šiuos žodžius ir visą šį regėjimą Natanas persakė Dovydui.

16 Tada karalius Dovydas nuėjęs atsisėdo Jehovos akivaizdoje ir prabilo: „Kas aš toks, Dieve Jehova, ir kas mano šeima, kad taip toli mane nuvedei?+ 17 Bet ir šito tau pasirodė per maža, Dieve. Tu dar kalbi apie savo tarno namų tolimą ateitį+ ir tu, Dieve Jehova, laikai mane vertu dar didesnio išaukštinimo*. 18 Ką tavo tarnas Dovydas begali tau pasakyti, kai mane taip pagerbei? Juk tu savo tarną gerai pažįsti.+ 19 Kaip širdyje ir buvai nutaręs, tu, Jehova, dėl savo tarno padarei visus šiuos didžius darbus ir apreiškei savo didybę.+ 20 Jehova, nėra nė vieno, kuris tau prilygtų.+ Nėra kito Dievo – tiktai tu.+ Ir visa, ką savo ausimis esame girdėję, tai tik patvirtina. 21 Kokia kita tauta žemėje prilygsta tavo tautai Izraeliui?+ Dievas atėjęs juos išpirko, kad būtų jo tauta.+ Tu padarei didžių, stulbinančių darbų,+ pašalinai tautas iš kelio savo tautai,+ kurią išpirkai iš Egipto, ir šitaip įgijai sau vardą. 22 Visiems laikams tu išsirinkai Izraelį savąja tauta.+ Tu, Jehova, tapai jų Dievu.+ 23 Tad, Jehova, tegul nelieka neištesėta, ką dėl savo tarno ir dėl jo namų pažadėjai. Laikykis savo žodžio.+ 24 Tavo vardas tegyvuoja*, tebūna jis amžinai išaukštintas,+ kad žmonės kalbėtų: ‘Jehova, kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, tikrai yra Dievas, valdąs Izraelį!’ Ir tebūna tavo tarno Dovydo namai įtvirtinti tavo akivaizdoje.+ 25 Tu, mano Dieve, savo tarnui apreiškei, kad pastatysi jam namus*. Todėl tavo tarnas ir išdrįso kreiptis į tave šia malda. 26 Jehova, tu esi tikrasis Dievas ir dėl savo tarno esi pažadėjęs tiek daug gera! 27 Tad malonėk palaiminti savo tarno namus. Tegul jie per amžius išlieka tavo akivaizdoje. Juk jeigu tu, Jehova, ką palaimini, tai yra palaiminta amžiams.“

18 Po kurio laiko Dovydas nugalėjo filistinus, pavergė juos ir atėmė iš jų Gatą+ su aplinkiniais miesteliais.+ 2 Taip pat nugalėjo Moabą.+ Moabitai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę.+

3 Netoli Hamato+ Dovydas nugalėjo Cobos+ karalių Hadadezerą,+ kai tas žygiavo prie Eufrato įtvirtinti savo valdžios.+ 4 Dovydas paėmė 1000 jo kovos vežimų, 7000 raitininkų ir 20 000 pėstininkų.+ Kovos vežimų žirgams jis pakirto kojų sausgysles – paliko tik 100 žirgų.+ 5 Kai Cobos karaliui Hadadezerui į pagalbą atėjo Damasko sirai, Dovydas nukovė 22 000 sirų karių.+ 6 Tada jis išdėstė įgulas Damasko Sirijoje, ir sirai, tapę jo tarnais, mokėjo duoklę. Visur, kur Dovydas žygiavo, Jehova dovanojo jam pergalę*.+ 7 Dovydas paėmęs pargabeno į Jeruzalę apskritus auksinius Hadadezero vyrų skydus. 8 O iš Tibhato ir Kūno, Hadadezero miestų, Dovydas paėmė daug vario. Saliamonas iš jo padarė vario Jūrą,+ stulpus ir varinius reikmenis.+

9 Apie tai, kad Dovydas sumušė visą Cobos karaliaus Hadadezero kariuomenę,+ išgirdo Hamato karalius Touvas.+ 10 Pas karalių Dovydą jis nedelsdamas siuntė savo sūnų Hadoramą pasiteirauti, kaip jam klojasi, ir pasveikinti su pergale prieš Hadadezerą (mat šis dažnai kariavo su Touvu). Hadoramas ta proga atgabeno visokių aukso, sidabro ir vario dirbinių, 11 ir juos karalius Dovydas paskyrė* Jehovai,+ kaip jau buvo padaręs su sidabru ir auksu, paimtu iš visų tautų: iš Edomo ir Moabo, iš amonitų,+ filistinų+ ir amalekiečių.+

12 Cerujos+ sūnus Abišajas+ Druskos slėnyje nukovė 18 000 edomitų.+ 13 Edome Dovydas įkurdino įgulas ir visi edomitai tapo jo tarnais.+ Visur, kur Dovydas žygiavo, Jehova dovanojo jam pergalę*.+ 14 Dovydas valdė visą Izraelį;+ visoje savo tautoje jis vykdė teisingumą ir teisumą.+ 15 Cerujos sūnus Joabas buvo kariuomenės vadas,+ Ahiludo sūnus Juozapatas – metraštininkas,+ 16 Ahitubo sūnus Cadokas ir Abjataro sūnus Ahimelechas – kunigai, Šavša – raštininkas, 17 Jehojados sūnus Benaja – keretų+ ir peletų+ vyriausiasis. O Dovydo sūnūs buvo antri po karaliaus.

19 Po kurio laiko mirė amonitų karalius Nahašas ir vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus.+ 2 Dovydas sakė: „Būsiu maloningas+ Nahašo sūnui Hanūnui, nes jo tėvas buvo maloningas man.“* Todėl Dovydas siuntė pasiuntinius pareikšti jam užuojautos dėl tėvo mirties. Bet kai Dovydo dvariškiai atkeliavo į amonitų+ kraštą pareikšti Hanūnui užuojautos, 3 amonitų didžiūnai ėmė Hanūnui kalbėti: „Nejaugi manai, kad pasiuntinius su užuojauta Dovydas atsiuntė norėdamas tavo tėvą pagerbti? Argi jo dvariškiai ne tam atėjo, kad išžvalgytų ir iššnipinėtų kraštą, o paskui sunaikintų?“ 4 Tad Hanūnas, pastvėręs Dovydo dvariškius, nuskuto jiems barzdą,+ nukirpo drabužius iki pat sėdmenų ir juos išvarė. 5 Kai žinia apie tuos vyrus pasiekė Dovydą, jis tuojau siuntė jų pasitikti, nes vyrai buvo labai pažeminti. Karalius jiems perdavė: „Pasilikite Jeriche,+ kol ataugs barzda. Tada galėsite sugrįžti.“

6 Vėliau amonitai susivokė, kad Dovydą smarkiai supykdė*. Todėl Hanūnas ir amonitai siuntė 1000 sidabro talentų* į Mesopotamiją*, Aram Maaką ir Cobą, kad nusamdytų kovos vežimų ir raitininkų.+ 7 Jie nusamdė 32 000 kovos vežimų ir Maakos karalių su jo vyrais. Šie atžygiavo ir pasistatė stovyklą priešais Medebą.+ Patys amonitai irgi susirinko iš savo miestų ir ruošėsi mūšiui.

8 Apie tai išgirdęs, Dovydas siuntė Joabą+ ir visą kariuomenę su narsiausiais savo kariais.+ 9 Amonitai išėjo ir sustojo kovos gretomis prie miesto vartų, o karaliai, kurie buvo prie jų prisidėję, skyrium nuo jų išsirikiavo atvirame lauke.

10 Joabas matė, kad priešai puls ir iš priekio, ir iš užnugario, tad, parinkęs geriausių Izraelio karių, išrikiavo juos kautis su sirais,+ 11 o kitus vyrus pavedė savo broliui Abišajui,+ kad tas išrikiuotų juos kautis su amonitais. 12 Joabas tarė: „Jei sirai+ pasirodytų už mane stipresni, tu ateik man į pagalbą, o jei amonitai pasirodytų už tave stipresni, į pagalbą ateisiu aš. 13 Būkime tvirti ir drąsūs+ dėlei savo tautos, dėlei savo Dievo miestų, ir Jehova padarys, kas jo akyse tinkama.“

14 Tada Joabas ir jo vyrai žengė kautis su sirais ir tie pasileido nuo jo bėgti.+ 15 Pamatę, kad sirai bėga, amonitai irgi leidosi bėgti nuo jo brolio Abišajo ir grįžo į miestą. Paskui Joabas paržygiavo į Jeruzalę.

16 Matydami, kad Izraelis juos nugalėjo, sirai siuntė pasiuntinius ir pasikvietė sirų iš krašto, kur teka Upė*.+ Šiems vadovavo Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas.+

17 Kai apie tai buvo pranešta Dovydui, jis tuojau sutelkė visą Izraelį. Persikėlę per Jordaną, jie atžygiavo prie sirų ir išsirikiavo kovos gretomis. Dovydui išrikiavus savo karius, sirai stojo su juo į mūšį.+ 18 Bet ir šįkart sirams teko nuo izraelitų bėgti. Dovydas nukovė 7000 karių, važiuojančių kovos vežimais, taip pat 40 000 pėstininkų. Nukovė ir sirų kariuomenės vadą Šofachą. 19 Hadadezero tarnai matydami, kad izraelitai prieš juos laimėjo,+ tuojau pat sudarė su Dovydu taiką – šitaip jie pateko jo valdžion.+ O sirai daugiau nebenorėjo padėti amonitams.

20 Metų pradžioje,* tuo laiku, kai karaliai žygiuoja į karą, Joabas+ surengė karo žygį ir nusiaubė amonitų kraštą; atėjęs jis apgulė Rabą.+ Tuo tarpu Dovydas pasiliko Jeruzalėje.+ Joabas puolė Rabą ir sugriovė.+ 2 Dovydas nuėmė nuo Malkamo galvos brangakmeniais išpuoštą karūną, sveriančią talentą* aukso, ir tada ji buvo uždėta Dovydui ant galvos. Iš miesto Dovydas išgabeno labai daug grobio.+ 3 Be to, išsivedė iš ten žmones ir pristatė dirbti+ su akmenpjūkliais, kirviais ir kitais aštriais geležiniais įrankiais. Taip Dovydas padarė su visais amonitų miestais. Paskui jis ir visi kariai sugrįžo į Jeruzalę.

4 Tada prie Gezero prasidėjo karas su filistinais. Hušietis Sibechajas+ nukovė Sipają, kilusį iš refajų,+ ir filistinai buvo sutramdyti.

5 Kai vėl prasidėjo karas su filistinais, Jayro sūnus Elhananas nukovė gatiečio Galijoto+ brolį Lachmį, kurio ieties kotas buvo kaip audimo staklių riestuvas.+

6 Kitąkart karas kilo prie Gato.+ Ten buvo vienas aukštaūgis vyras,+ turintis po šešis pirštus ant vienos ir ant kitos rankos ir po šešis pirštus ant vienos ir ant kitos kojos, iš viso dvidešimt keturis. Jis irgi buvo kilęs iš refajų+ 7 ir jis tyčiojosi+ iš Izraelio, bet Dovydo brolio Šimos+ sūnus Jehonatanas jį nukovė.

8 Šitie buvo refajų+ palikuoniai iš Gato.+ Jie krito nuo Dovydo ir jo tarnų rankos.

21 Tada Šėtonas* pakilo prieš Izraelį ir sukurstė Dovydą suskaičiuoti žmones.+ 2 Joabui+ ir tautos vadams Dovydas paliepė: „Eikite, suskaičiuokite Izraelį nuo Beer Šebos iki Dano+ ir praneškite man, koks jų skaičius.“ 3 Joabas atsakė: „Tepagausina Jehova savo tautą šimteriopai! Mano viešpatie karaliau, argi visi jie nėra mano viešpaties tarnai? Kodėl mano viešpats karalius šito užsigeidė? Kodėl turėtum užtraukti kaltę Izraeliui?“

4 Joabui karaliaus perkalbėti nepavyko – karaliaus žodis paėmė viršų. Tad Joabas išėjo ir apkeliavo visą Izraelį. Sugrįžęs į Jeruzalę,+ 5 jis pranešė Dovydui surašytų žmonių skaičių: visame Izraelyje buvo 1 100 000 kalavijais ginkluotų vyrų, o Jude – 470 000.+ 6 Tačiau Levio ir Benjamino giminių Joabas neskaičiavo,+ nes karaliaus įsakymu baisėjosi.+

7 Dievui tas dalykas labai nepatiko ir jis Izraelį nubaudė. 8 Dovydas sakė Dievui: „Taip darydamas aš labai nusidėjau.+ O dabar meldžiu: atleisk savo tarno kaltę,+ nes pasielgiau labai kvailai.“+ 9 Tada Jehova liepė Gadui,+ Dovydo regėtojui: 10 „Nueik ir pasakyk Dovydui: ‘Taip sako Jehova: „Leidžiu tau pasirinkti iš trijų bausmių. Pasirink vieną, ir aš ją tau įvykdysiu.“’“ 11 Tad Gadas nuėjo pas Dovydą ir jam kalbėjo: „Taip sako Jehova: ‘Rinkis, 12 ko nori: ar kad užeitų treji bado metai,+ ar kad tris mėnesius tave niokotų ir kalaviju kirstų priešai,+ ar kad tris dienas krašte siaustų Jehovos kalavijas – maras+ – ir pražūtį į visą Izraelio žemę neštų Jehovos angelas.’+ Dabar pagalvok, ką turiu atsakyti tam, kuris mane siuntė.“ 13 Dovydas tarė Gadui: „Kaip tai mane slegia! Verčiau jau pulsiu į Jehovos rankas, nes jo gailestingumas labai didelis.+ Į žmogaus rankas patekti aš nenoriu.“+

14 Taigi Jehova siuntė Izraeliui marą+ ir Izraelyje krito 70 000 žmonių.+ 15 Savo angelą Dievas siuntė ir į Jeruzalę, kad ją naikintų. Kai tas jau buvo bepradedąs, Jehova pažvelgė ir jam pagailo žmonių, kuriems buvo užtraukęs negandą.+ „Gana!+ Nuleisk ranką“, – tarė jis angelui, naikinančiam izraelitus. Jehovos angelas stovėjo prie jebusiečio+ Ornano grendymo.+

16 Pakėlęs akis, Dovydas išvydo Jehovos angelą, stovintį tarp žemės ir dangaus. Jo rankoje buvo nuogas kalavijas, ištiestas Jeruzalės link.+ Dovydas ir seniūnai, vilkintys ašutinėmis,+ tuojau puolė kniūbsti.+ 17 Dovydas kalbėjo Dievui: „Argi ne aš liepiau suskaičiuoti žmones? Tai aš nusidėjau. Tai aš pasielgiau nedorai.+ O šitos avys – kuo jos prasikalto? Jehova, mano Dieve, meldžiu: savo ranką atgręžk prieš mane ir prieš mano tėvo namus, tik išgelbėk savo tautą nuo šios negandos!“+

18 Tada Jehovos angelas prakalbo į Gadą+ ir liepė pasakyti Dovydui, kad koptų aukštyn ir ant jebusiečio Ornano grendymo pastatytų Jehovai aukurą.+ 19 Taigi Dovydas patraukė aukštyn, kaip Jehovos vardu jam buvo liepęs Gadas. 20 Ornanas tuo metu kūlė kviečius ir atsigręžęs pamatė angelą. Ten buvo ir keturi Ornano sūnūs, bet jie pasislėpė. 21 Žvilgtelėjęs ir pamatęs ateinantį Dovydą, Ornanas skubiai leidosi nuo grendymo jo pasitikti ir žemai nusilenkė. 22 Dovydas į Ornaną prabilo: „Parduok* man tą sklypą, kur yra grendymas, ir aš čia pastatysiu aukurą Jehovai. Parduok už visą kainą, kad neganda pasitrauktų nuo tautos.“+ 23 Bet Ornanas ėmė Dovydui kalbėti: „Imk jį, mano viešpatie karaliau, ir daryk, kas tau patinka! Štai duodu galvijus deginamosioms aukoms, kuliamąsias roges+ malkoms ir kviečius javų atnašai. Visa tai dovanoju.“

24 Tačiau karalius Dovydas atsakė Ornanui: „Ne! Privalau pirkti už visą kainą. Neimsiu to, kas tau priklauso, ir Jehovai neaukosiu. Neatnašausiu jam deginamųjų aukų, kurios man nieko nekainuoja.“+ 25 Taigi Dovydas už tą plotą atsvėrė Ornanui 600 aukso šekelių*. 26 Ten Dovydas pastatė aukurą+ Jehovai ir atnašavo deginamąsias ir bendrystės aukas. Dovydas šaukėsi Jehovos, ir jis jam atsakė siųsdamas iš dangaus ugnį+ ant deginamųjų aukų aukuro. 27 Tada Jehova įsakė angelui+ kišti kalaviją atgal į makštį. 28 Dovydas, matydamas, kad ant jebusiečio Ornano grendymo Jehova jį išklausė, ir toliau ten atnašavo aukas. 29 Tačiau Jehovos Padangtė, kurią Mozė buvo padaręs dykumoje, ir deginamųjų aukų aukuras tebebuvo Gibeono šventavietėje.+ 30 Dovydas negalėjo tenai nueiti Dievo pasiteirauti, nes buvo įsibaiminęs Jehovos angelo kalavijo.

22 Tada Dovydas tarė: „Čia bus Dievo Jehovos Namai, čia bus Izraelio deginamųjų aukų aukuras.“+

2 Dovydas liepė surinkti Izraelio krašte gyvenančius svetimtaučius+ ir paskyrė juos akmentašiais, kad skaldytų ir tašytų akmenis Dievo Namų statybai.+ 3 Jis parūpino daug geležies kaldinti vartų vinims bei sankaboms ir tiek daug vario, kad net nebuvo įmanoma pasverti,+ 4 taip pat kedro rąstų+ be skaičiaus, nes daugybę kedro rąstų Dovydui atgabeno sidoniečiai+ ir tyriečiai.+ 5 Dovydas sakė: „Mano sūnus Saliamonas dar jaunas ir nepatyręs,+ o Namai, kuriuos reikia Jehovai pastatyti, turi būti nepaprastai didingi,+ kad garsas apie juos ir apie jų grožį+ sklistų po visus kraštus.+ Todėl jam viską iš anksto suruõšiu.“ Taigi prieš mirtį Dovydas parūpino daug medžiagų statybai.

6 Dovydas pasikvietė savo sūnų Saliamoną ir įpareigojo jį pastatyti Namus Jehovai, Izraelio Dievui. 7 „Aš iš visos širdies troškau pastatyti Jehovai, savo Dievui, Namus,+ – kalbėjo Dovydas savo sūnui, – 8 bet mane pasiekė Jehovos žodis: ‘Daug kraujo praliejai ir daug kariavai. Tu mano vardui Namų nestatysi,+ nes esi daug kraujo praliejęs ant žemės mano akivaizdoje. 9 Štai gims tau sūnus+ – jis bus taikingas vyras*, ir aš duosiu jam atilsį nuo visų priešų.+ Jo vardas bus Saliamonas*,+ ir jo dienomis aš suteiksiu Izraeliui taiką ir ramybę.+ 10 Jis pastatys mano vardui Namus.+ Jis bus man sūnus, o aš būsiu jam tėvas.+ Aš įtvirtinsiu jo karališkąjį sostą Izraelyje amžiams.’+

11 O dabar, mano sūnau, tebūna Jehova su tavimi, kad tau gerai sektųsi ir kad pastatytum Jehovai, savo Dievui, Namus, kaip jis apie tave yra kalbėjęs.+ 12 Tik tegul Jehova, padarydamas tave Izraelio valdovu, suteikia tau nuovokos ir išmanymo,+ kad laikytumeisi Jehovos, savo Dievo, įstatymo.+ 13 Jei nuostatus ir potvarkius, kuriuos Jehova perdavė Izraeliui per Mozę,+ rūpestingai vykdysi,+ tau tikrai seksis. Būk drąsus ir tvirtas! Neišsigąsk ir nebijok!+ 14 Aš negailėdamas pastangų prikaupiau Jehovos Namams 100 000 talentų* aukso, 1 000 000 talentų sidabro ir tokią daugybę vario ir geležies,+ kad neįmanoma net pasverti. Parūpinau taip pat rąstų ir akmenų.+ Prie viso šito tu galėsi dar pridėti. 15 Darbininkų – akmentašių, mūrininkų,+ dailidžių ir visokių kitokių meistrų+ – tau netrūksta. 16 Ir aukso, sidabro, vario ir geležies yra be skaičiaus.+ Tad imkis darbo, ir Jehova bus su tavimi!“+

17 Dovydas, be to, visiems Izraelio pareigūnams įsakė padėti jo sūnui Saliamonui. Jis kalbėjo: 18 „Argi Jehova, jūsų Dievas, ne su jumis? Argi jis neapsupo jūsų ramybe iš visų pusių? Jis juk atidavė krašto gyventojus man į rankas – Jehovai ir jo tautai atiteko visas kraštas. 19 Taigi dabar visa širdimi ir visa siela pasiryžkite ieškoti Jehovos, savo Dievo.+ Ir imkitės statyti šventovę Dievui Jehovai,+ kad į Namus, pastatytus Jehovos vardui,+ būtų galima pernešti Jehovos Sandoros Skrynią ir Dievo šventuosius reikmenis.“+

23 Sulaukęs senatvės, savo gyvenimo pabaigoje,* Dovydas paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi.+ 2 Tada jis sukvietė visus Izraelio pareigūnus, kunigus+ ir levitus.+ 3 Levitai, trisdešimties metų ir vyresni, visi iki vieno buvo suskaičiuoti,+ ir jų buvo 38 000. 4 Iš šitų 24 000 buvo atsakingi už visokius darbus prie Jehovos Namų, 6000 tarnavo pareigūnais ir teisėjais,+ 5 4000 – vartų sargais+ ir dar 4000 šlovino Jehovą instrumentais,+ apie kuriuos Dovydas sakė: „Padariau juos Dievui šlovinti.“

6 Visus juos Dovydas padalijo į skyrius+ pagal Levio sūnus Geršoną, Kehatą ir Merarį.+ 7 Iš geršonų buvo Ladanas ir Šimis. 8 Ladano sūnūs: Jehielis – viršiausias, paskui Zetamas ir Joelis+ – iš viso trys. 9 Šimio* sūnūs: Šelomotas, Hazielis ir Haranas – iš viso trys. Šitie buvo Ladano kilčių vyriausieji. 10 Šimio sūnūs: Jahatas, Zina*, Jeušas ir Berija. Šie keturi buvo Šimio sūnūs. 11 Viršiausias buvo Jahatas, antras – Ziza. Kadangi Jeušas ir Berija sūnų turėjo nedaug, jie buvo laikomi viena kiltimi ir atliko vienokią tarnystę.

12 Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas,+ Hebronas ir Uzielis+ – iš viso keturi. 13 Amramo sūnūs: Aaronas+ ir Mozė.+ Aaronas – jis pats ir jo sūnūs – visiems laikams gavo užduotį+ tarnauti prie Šventų Švenčiausiosios*, visados atnašauti aukas Jehovos akivaizdoje, jam tarnauti ir jo vardu skelbti palaiminimus.+ 14 O Mozės, Dievo vyro, sūnūs buvo priskirti prie Levio giminės. 15 Mozės sūnūs buvo Geršomas+ ir Eliezeras.+ 16 Iš Geršomo sūnų viršiausias buvo Šebuelis.+ 17 Iš Eliezero palikuonių* viršiausias buvo Rehabijas;+ daugiau sūnų Eliezeras neturėjo, o Rehabijo sūnų buvo daugybė. 18 Iš Iccharo+ sūnų viršiausias buvo Šelomitas.+ 19 Hebrono sūnūs: viršiausias – Jerijas, antras – Amarija, trečias – Jahazielis, ketvirtas – Jekamamas.+ 20 Uzielio+ sūnūs: viršiausias – Michėjas, antras – Išija.

21 Merario sūnūs buvo Machlis ir Mušis.+ Machlio sūnūs: Eleazaras ir Kišas. 22 Eleazaras mirė neturėdamas sūnų, tik dukteris. Tad Kišo sūnūs, jų giminaičiai*, ėmė jas sau į žmonas. 23 Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jeremotas – iš viso trys.

24 Šitie buvo Levio sūnūs pagal savo kiltis, pagal kilčių vyriausiuosius. Visi jie, dvidešimties metų ir vyresni, buvo suskaičiuoti ir vardais surašyti; jie ėjo tarnystę prie Jehovos Namų. 25 Dovydas mat buvo pasakęs: „Jehova, Izraelio Dievas, suteikė savo tautai ramybę,+ ir Jeruzalė amžiams tapo jo buveine.+ 26 Levitams nebereikės daugiau nešioti Padangtės nei apeigoms skirtų jos reikmenų.“+ 27 Todėl pagal paskutinius Dovydo nurodymus levitai buvo skaičiuojami jau nuo dvidešimties metų amžiaus. 28 Jų pareiga buvo padėti Aarono sūnums+ Jehovos Namų tarnystėje: prižiūrėti kiemus+ ir valgomuosius, rūpintis kiekvieno švento daikto apvalymu ir atlikti visokius kitokius darbus prie Dievo Namų. 29 Jie rūpinosi duona, dedama į rietuves,*+ geriausiais miltais javų atnašai, tešlainiais be raugo,+ keptuvėje kepamais papločiais, su aliejumi užmaišoma tešla+ ir visokiais tūrio bei dydžio matais. 30 Kiekvieną rytą+ ir vakarą jie turėjo sustoję dėkoti Jehovai ir jį šlovinti.+ 31 Levitai pagelbėdavo ir tada, kai per šabus,+ jaunatis+ ir šventes+ reikėdavo atnašauti Jehovai deginamąsias aukas, – jų skaičius buvo įstatymų nustatytas, – ir taip jie darė Jehovos akivaizdoje visuomet. 32 Taigi, jie atliko savo pareigas prie Susitikimo Palapinės, prie šventovės, ir padėjo savo broliams, Aarono sūnums, Jehovos Namų tarnystėje.

24 Aarono palikuoniai irgi buvo padalyti į skyrius. Aarono sūnūs: Nadabas, Abihuvas,+ Eleazaras ir Itamaras.+ 2 Nadabas ir Abihuvas sūnų neturėjo ir mirė tėvui dar gyvam esant,+ o Eleazaras+ ir Itamaras toliau tarnavo kunigais. 3 Dovydas drauge su Cadoku+ iš Eleazaro sūnų ir su Ahimelechu iš Itamaro sūnų padalijo juos į skyrius, kad tarnystę visi atliktų pagal savo eilę. 4 Kadangi tarp Eleazaro sūnų buvo daugiau kilčių vyriausiųjų negu tarp Itamaro sūnų, juos atitinkamai ir suskirstė: Eleazaro sūnūs turėjo šešiolika kilčių vyriausiųjų, Itamaro sūnūs – aštuonis.

5 Jų tarnystės tvarką jie nustatė burtais+ – tiek vienų, tiek kitų, nes šventovės seniūnų ir Dievo seniūnų buvo ir iš Eleazaro, ir iš Itamaro sūnų. 6 Tada Netanelio sūnus Šemaja, raštininkas iš levitų, vardais juos surašė stebint karaliui, pareigūnams, kunigui Cadokui,+ Abjataro+ sūnui Ahimelechui+ ir kunigų bei levitų kilčių vyriausiesiems. Kiltys buvo renkamos paeiliui, viena iš Eleazaro, kita iš Itamaro.

7 Pirmas burtas krito Jehojaribui, antras – Jedajai, 8 trečias – Harimui, ketvirtas – Seorimui, 9 penktas – Malkijai, šeštas – Mijaminui, 10 septintas – Hakocui, aštuntas – Abijai,+ 11 devintas – Jozuei, dešimtas – Šechanijui, 12 vienuoliktas – Eljašibui, dvyliktas – Jakimui, 13 tryliktas – Hupai, keturioliktas – Ješebabui, 14 penkioliktas – Bilgai, šešioliktas – Imerui, 15 septynioliktas – Hezyrui, aštuonioliktas – Hapicecui, 16 devynioliktas – Petachijai, dvidešimtas – Ezechieliui, 17 dvidešimt pirmas – Jachinui, dvidešimt antras – Gamului, 18 dvidešimt trečias – Delajui, dvidešimt ketvirtas – Maazijui.

19 Tokia tvarka jie ir ateidavo į Jehovos Namus.+ Čia jie tarnavo pagal nurodymus, kuriuos jų protėvis Aaronas buvo davęs Jehovos, Izraelio Dievo, įsakymu.

20 Kiti levitai: iš Amramo+ sūnų – Šubaelis;+ iš Šubaelio sūnų – Jechdijas; 21 iš Rehabijo,+ tai yra iš Rehabijo sūnų, – Išija, viršiausias; 22 iš iccharų – Šelomotas;+ iš Šelomoto sūnų – Jahatas; 23 iš Hebrono sūnų: viršiausias – Jerijas,+ antras – Amarijas, trečias – Jahazielis, ketvirtas – Jekamamas; 24 iš Uzielio sūnų – Michėjas; iš Michėjo sūnų – Šamyras. 25 Michėjo brolis buvo Išija; iš Išijos sūnų – Zacharijas.

26 Merario+ sūnūs buvo Machlis ir Mušis; iš Jaazijo sūnų – Benojas. 27 Merario sūnūs: iš Jaazijo – Benojas, Šohamas, Zakūras ir Ibris. 28 Iš Machlio – Eleazaras, šis sūnų neturėjo;+ 29 iš Kišo, tai yra iš Kišo sūnų, – Jerachmeelis. 30 Mušio sūnūs buvo Machlis, Ederas ir Jerimotas.

Šitie buvo Levio sūnūs pagal savo kiltis. 31 Kaip jų broliai Aarono sūnūs, taip ir jie, stebint karaliui Dovydui, Cadokui, Ahimelechui ir kunigų bei levitų kilčių vyriausiesiems, metė burtus.+ Skirtumo tarp vyresnio brolio kilties ir jaunesnio brolio kilties jie nedarė.

25 Dovydas ir tarnystės grupių vadovai parinko kai kuriuos iš Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnų,+ kad tie pranašautų pritardami lyromis, arfomis+ ir lėkštelėmis.+ Štai sąrašas vyrų, kuriems ši tarnystė buvo pavesta. 2 Iš Asafo: Asafo sūnūs Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo jų tėvas Asafas, o šiam nurodymų dėl pranašo tarnystės duodavo pats karalius. 3 Iš Jedutūno:+ Jedutūno sūnūs Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabijas ir Matitijas,+ iš viso šeši, vadovaujami savo tėvo Jedutūno, kuris pranašavo skambindamas lyra, dėkodamas Jehovai ir jį šlovindamas.+ 4 Iš Hemano:+ Hemano sūnūs Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis, Jerimotas, Hananija, Hananis, Eliata, Gidaltis, Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras ir Mahazijotas. 5 Visi šitie buvo sūnūs Hemano, karaliaus regėtojo, kuris perduodavo žinias nuo Dievo, kad jis būtų pašlovintas*. Taigi Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris. 6 Visi jie, savo tėvo vadovaujami, giedojo Jehovos Namuose, pritardami lėkštelėmis, arfomis ir lyromis,+ – tokia Dievo Namuose buvo jų tarnystė.

Asafas, Jedutūnas ir Hemanas nurodymų gaudavo iš paties karaliaus.

7 Jie ir jų broliai buvo įgudę giesmininkai, išlavinti giedoti Jehovai. Iš viso jų buvo 288. 8 Į tarnystės pamainas visi jie – maži ir dideli, mokytojai ir mokiniai – susiskirstė mesdami burtus.+

9 Pirmas burtas krito Asafo sūnui Juozapui;+ antras – Gedalijui,+ jo broliams ir sūnums, iš viso dvylikai; 10 trečias – Zakūrui,+ jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 11 ketvirtas – Icriui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 12 penktas – Netanijui,+ jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 13 šeštas – Bukijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 14 septintas – Jesarelai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 15 aštuntas – Izaijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 16 devintas – Matanijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 17 dešimtas – Šimiui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 18 vienuoliktas – Azareliui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 19 dvyliktas – Hašabijai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 20 tryliktas – Šubaeliui,+ jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 21 keturioliktas – Matitijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 22 penkioliktas – Jeremotui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 23 šešioliktas – Hananijai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 24 septynioliktas – Jošbekašai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 25 aštuonioliktas – Hananiui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 26 devynioliktas – Maločiui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 27 dvidešimtas – Eliatai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 28 dvidešimt pirmas – Hotyrui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 29 dvidešimt antras – Gidalčiui,+ jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 30 dvidešimt trečias – Mahazijotui,+ jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai; 31 dvidešimt ketvirtas – Romamti Ezerui,+ jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai.

26 Į skyrius buvo padalyti ir vartų sargai.+ Iš korachų buvo Mešelemijas,+ Korės sūnus, vienas iš Asafo palikuonių. 2 Mešelemijo sūnūs: pirmagimis – Zacharijas, antras – Jediaelis, trečias – Zebadijas, ketvirtas – Jatnielis, 3 penktas – Elamas, šeštas – Johananas, septintas – Eljehoenajas. 4 Obed Edomo sūnūs: pirmagimis – Šemaja, antras – Jehozabadas, trečias – Joachas, ketvirtas – Sacharas, penktas – Netanelis, 5 šeštas – Amielis, septintas – Isacharas, aštuntas – Peuletajas. Taip Dievas palaimino Obed Edomą.

6 Jo sūnui Šemajai irgi gimė sūnų. Jie buvo stiprūs, šaunūs vyrai ir valdė savo kiltis. 7 Šemajos sūnūs: Otnis, Refaelis, Jobedas ir Elzabadas; pastarojo broliai Elihuvas ir Semachijas irgi buvo šaunūs vyrai. 8 Visi šitie buvo Obed Edomo sūnūs; jie, jų sūnūs ir jų broliai buvo šaunūs, pasirengę tarnauti. Iš Obed Edomo šeimos buvo 62 vyrai. 9 Mešelemijo+ sūnų ir brolių buvo 18 šaunių vyrų. 10 Hosa iš Merario palikuonių irgi turėjo sūnų. Viršiausias, nors ir ne pirmagimis, buvo Šimris (pats tėvas paskyrė jį viršiausiu), 11 antras – Hilkijas, trečias – Tebalijas, ketvirtas – Zacharijas. Hosos sūnų ir brolių iš viso buvo 13.

12 Vartų sargų skyriams vadovaujantys vyrai, lygiai kaip ir jų broliai, turėjo tarnauti Jehovos Namuose pagal savo eilę. 13 Jie metė burtus,+ ir taip visos kiltys, mažos ir didelės, pasiskirstė, kas prie kurių vartų tarnaus. 14 Rytinė pusė burtais atiteko Šelemijui. Tada burtus metė dėl jo sūnaus Zacharijo, kuris buvo geras patarėjas, ir šiam atiteko šiaurinė pusė. 15 Obed Edomas gavo pietinę pusę, o jo sūnūs+ buvo paskirti prie sandėlių. 16 Šupimui ir Hosai+ atiteko vakarinė pusė – ten, kur Šalecheto vartai ir kur kelias veda aukštyn. Sargyba budėjo prie sargybos. 17 Rytinėje pusėje buvo šeši levitai, šiaurinėje kasdien po keturis ir pietinėje kasdien po keturis, prie sandėlių+ – du ir du. 18 Vakarinėje pusėje, kur stovėjo kolonada, keturi buvo prie kelio+ ir du – prie kolonados. 19 Tokie tad buvo vartų sargų skyriai iš korachų ir merarių palikuonių.

20 Prižiūrėti Dievo Namų iždines ir šventovei paaukotų brangenybių saugyklas+ iš levitų buvo patikėta Ahijai. 21 Ladano sūnūs, būtent geršonai iš Ladano šeimos, geršono Ladano kilčių vyriausieji: Jehielis+ 22 ir Jehielio sūnūs Zetamas ir jo brolis Joelis. Jiems irgi buvo patikėta prižiūrėti Jehovos Namų iždines.+ 23 Iš amramų, iccharų, hebronų ir uzielitų+ 24 vyriausiasis saugyklų prižiūrėtojas buvo Mozės sūnaus Geršomo sūnus Šebuelis*. 25 Jo giminaičiai, Eliezero+ palikuoniai: Eliezero sūnus Rehabijas,+ šio sūnus Izaijas, šio sūnus Jehoramas, šio sūnus Zichris, šio sūnus Šelomotas. 26 Šelomotui ir jo broliams buvo pavesta prižiūrėti visas šventovei paaukotų* brangenybių+ saugyklas – brangenybių, kurias buvo paaukoję karalius Dovydas,+ kilčių vyriausieji,+ tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai. 27 (Jehovos Namų reikalams jie paaukojo dalį karo grobio.+) 28 Taip pat visa, ką buvo paaukoję regėtojas+ Samuelis, Kišo sūnus Saulius, Nero sūnus Abneras+ ir Cerujos+ sūnus Joabas,+ – visas paaukotas brangenybes buvo patikėta saugoti Šelomitui ir jo broliams.

29 Iš iccharų+ buvo Kenanijas ir jo sūnūs. Jiems buvo skirtos pareigos, tiesiogiai nesusijusios su Dievo Namais, – jie tarnavo valdininkais ir teisėjais+ Izraelyje.

30 Iš hebronų+ Hašabijas ir jo broliai, iš viso 1700 šaunių vyrų, rūpinosi visais Jehovos ir karaliaus tarnybos reikalais Izraelio žemėje į vakarus nuo Jordano. 31 Jerija,+ irgi iš hebronų, buvo viršiausias tarp savo kilties žmonių. Keturiasdešimtais Dovydo karaliavimo metais+ tarp jų imta ieškoti stiprių, šaunių vyrų, ir tokių atsirado Jazere,+ Gileade. 32 Jerijos brolių, šaunių vyrų, kilčių vyriausiųjų, iš viso buvo 2700. Karalius Dovydas pavedė jiems rūpintis visais Dievo ir karaliaus reikalais tarp rubenų, gadų ir pusės Manaso giminės.

27 Štai skaičius izraelitų, jų kilčių vyriausiųjų, tūkstantininkų, šimtininkų+ ir kitų pareigūnų, kurie rūpinosi karaliaus kariuomenės daliniais,+ pakaitomis tarnaujančiais po mėnesį kartą metuose. Kiekviename dalinyje buvo po 24 000 vyrų.

2 Pirmajam daliniui pirmą mėnesį vadovavo Zabdielio sūnus Jašobamas.+ Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 3 Jašobamas buvo iš Pereco+ sūnų, ir jis buvo visų kariuomenės vadų, tarnaujančių pirmą mėnesį, viršininkas. 4 Antrajam daliniui antrą mėnesį vadovavo ahoachas+ Dodajas.+ Viršiausias buvo Miklotas, ir daliniui priklausė 24 000 vyrų. 5 Trečiojo dalinio, paskirto tarnauti trečią mėnesį, vadas buvo vyriausiojo kunigo Jehojados+ sūnus Benaja.+ Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 6 Benaja buvo vienas iš karžygių trisdešimtuko ir jų vadas. Jo daliniui vadovavo jo sūnus Amizabadas. 7 Ketvirtasis ketvirtą mėnesį buvo Joabo brolis+ Asaelis,+ o po jo – Zebadija, jo sūnus. Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 8 Penktasis vadas penktą mėnesį buvo izrachas Šamhutas. Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 9 Šeštasis šeštą mėnesį buvo tekojiečio+ Ikešo sūnus Ira.+ Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 10 Septintasis septintą mėnesį buvo pelojietis Helecas+ iš Efraimo sūnų. Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 11 Aštuntasis aštuntą mėnesį buvo hušietis Sibechajas+ iš zerachų.+ Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 12 Devintasis devintą mėnesį buvo anatotietis+ Abiezeras+ iš benjaminų. Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 13 Dešimtasis dešimtą mėnesį buvo netofietis Mahrajas+ iš zerachų.+ Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 14 Vienuoliktasis vienuoliktą mėnesį buvo piratonietis Benaja+ iš Efraimo sūnų. Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų. 15 Dvyliktasis dvyliktą mėnesį buvo netofietis Heldajas iš Otnielio kilties. Jo daliniui priklausė 24 000 vyrų.

16 Šitie buvo Izraelio giminių vadai: Rubeno vadas – Zichrio sūnus Eliezeras; Simeono – Maakos sūnus Šefatijas; 17 Levio – Kemuelio sūnus Hašabija; Aarono – Cadokas; 18 Judo – Elihuvas,+ vienas iš Dovydo brolių; Isacharo – Mykolo sūnus Omris; 19 Zabulono – Abdijo sūnus Išmajas; Naftalio – Azrielio sūnus Jerimotas; 20 Efraimo – Azazijo sūnus Ozėjas; pusės Manaso giminės – Pedajo sūnus Joelis; 21 pusės Manaso giminės Gileade – Zacharijo sūnus Idojas; Benjamino – Abnero+ sūnus Jaasielis; 22 Dano – Jerohamo sūnus Azarelis. Šitie buvo Izraelio giminių vyriausieji.

23 Dovydas neskaičiavo tų, kurie buvo dvidešimties metų ir jaunesni, nes Jehova buvo pažadėjęs padaryti Izraelį tokį gausų kaip dangaus žvaigždės.+ 24 Cerujos sūnus Joabas buvo pradėjęs izraelitus skaičiuoti, bet nebaigė. Dėl šito dalyko Dievas supykęs nubaudė Izraelį,+ ir žmonių skaičius nebuvo įrašytas į karaliaus Dovydo metraščius.

25 Karaliaus iždines+ prižiūrėjo Adielio sūnus Azmavetas. Už sandėlius, įrengtus laukuose, miestuose, kaimuose ir bokštuose, atsakingas buvo Uzijo sūnus Jehonatanas. 26 Lauko darbininkams, žemdirbiams, vadovavo Kelubo sūnus Ezris. 27 Už vynuogynus atsakingas buvo ramietis Šimis, už vynuogynų derlių ir vyno atsargas – šefamietis Zabdis, 28 už alyvmedžius ir Šefeloje+ augančius fikusus*+ – gederietis Baal Hananas, už aliejaus atsargas – Joašas, 29 už Šarone+ ganomas bandas – šaronietis Šitrajas, už bandas slėniuose – Adlajo sūnus Šafatas, 30 už kupranugarius – izmaelitas Obilas, už asiles – meronotietis Jechdijas, 31 už avių ir ožkų kaimenes – hagaras Jazizas. Visi jie buvo karaliaus Dovydo nuosavybės prižiūrėtojai.

32 Dovydo sūnėnas Jehonatanas,+ protingas vyras, buvo patarėjas ir raštininkas. Hachmonio sūnus Jehielis rūpinosi karaliaus sūnumis.+ 33 Ahitofelis+ buvo karaliaus patarėjas, o archas Hušajas+ – karaliaus draugas*. 34 Po Ahitofelio patarėjais tapo Benajos+ sūnus Jehojada ir Abjataras.+ Karaliaus kariuomenės vadas buvo Joabas.+

28 Dovydas sukvietė į Jeruzalę visus Izraelio pareigūnus – giminių vyriausiuosius, karaliaus kariuomenės dalinių vadus,+ tūkstantininkus, šimtininkus,+ viso karaliaus ir jo sūnų+ turto bei gyvulių prižiūrėtojus,+ taip pat savo dvariškius ir visus narsius, šaunius vyrus.+ 2 Tada karalius Dovydas atsistojo ir prabilo:

„Paklausykite, mano broliai, mano žmonės! Aš iš visos širdies troškau pastatyti Namus – buveinę Jehovos Sandoros Skryniai, pakojį mūsų Dievui.+ Aš viską suruošiau jų statybai,+ 3 bet Dievas man pasakė: ‘Tu mano vardui Namų nestatysi,+ nes esi kovotojas, tu liejai kraują.’+ 4 Tačiau Jehova, Izraelio Dievas, iš visų mano tėvo namų išsirinko mane, kad amžiais būčiau Izraelio karalius.+ Valdovu jis išsirinko Judą,+ iš Judo namų – mano tėvo namus+ ir iš mano tėvo sūnų viso Izraelio karaliumi panorėjo paskirti mane.+ 5 O iš visų mano sūnų – nes Jehova davė man daug sūnų+ – jis išsirinko mano sūnų Saliamoną,+ kad sėdėtų Jehovos karalystės soste ir valdytų Izraelį.+

6 Jis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys man Namus ir kiemus, nes jį išsirinkau, kad būtų man sūnus, o aš būčiau jam tėvas.+ 7 Jeigu jis bus tvirtai pasiryžęs laikytis mano įsakymų ir mano potvarkių,+ kaip iki šiolei, aš įtvirtinsiu jo karališką valdžią amžiams.’+ 8 Tad viso Izraelio, Jehovos bendruomenės, akivaizdoje ir mūsų Dievui girdint aš raginu: įsiklausykite į visus Jehovos, savo Dievo, įsakymus ir rūpestingai juos vykdykite, kad puikusis kraštas+ liktų jūsų nuosavybė ir kad po savęs galėtumėte jį kaip amžiną paveldą perduoti savo sūnums.

9 O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir tarnauk jam visa širdimi+ ir džiugia* siela, nes Jehova tiria kiekvieną širdį+ ir permato kiekvieną norą ir mintį.+ Jeigu jo ieškosi, jis leisis surandamas,+ bet jeigu jį paliksi, jis atmes tave amžiams.+ 10 Žiūrėk – Jehova išsirinko tave, kad pastatytum jam Namus, kad pastatytum šventovę. Tad būk drąsus ir imkis darbo!“

11 Tada Dovydas įteikė savo sūnui Saliamonui prieangio+ ir visokių patalpų – saugyklų, aukštutinių bei vidinių kambarių ir permaldavimo dangčiui skirtos buveinės*+ – brėžinį.+ 12 Įteikė visa, kas dvasios galybe jam buvo apreikšta, – brėžinį Jehovos Namų kiemų,+ aplink juos būsiančių valgomųjų, Dievo Namų iždinių ir saugyklų, kuriose bus saugomos šventovei paaukotos brangenybės.+ 13 Taip pat davė nurodymų dėl kunigų ir levitų skyrių,+ dėl Jehovos Namų tarnystės tvarkos ir dėl visokių Jehovos Namų tarnystės reikmenų. 14 Nurodė ir koks turės būti aukso svoris – svoris visokių apeiginių aukso reikmenų, – ir koks turės būti visokių apeiginių sidabro reikmenų svoris. 15 Dar nurodė, kiek turės sverti aukso žibintuvai+ ir jų auksiniai žibintai – kiekvienas žibintuvas ir jo žibintai; taip pat kiek turės sverti sidabro žibintuvai – kiekvienas žibintuvas ir jo žibintai atskirai pagal paskirtį. 16 Nurodė ir kiek aukso reikės stalams, ant kurių bus laikomos rietuvės duonos*,+ – kiekvienam stalui atskirai, – ir kiek sidabro reikės sidabriniams stalams; 17 kiek turės sverti gryno aukso šakės, dubenys ir ąsočiai, kiek turės sverti auksiniai dubenėliai,+ kiekvienas dubenėlis atskirai, ir kiek – sidabriniai dubenėliai, kiekvienas dubenėlis atskirai. 18 Be to, nurodė, kiek išgryninto aukso reikės smilkalų aukurui+ ir vežimo vaizdiniui+ – auksiniams kerubams,+ kurie stovės išskleidę savo sparnus viršum Jehovos Sandoros Skrynios. 19 Dovydas sakė: „Jehovos ranka buvo su manimi, ir jis man suteikė išmanymo, kad smulkiai aprašyčiau visa, kas pagal brėžinį+ turi būti atlikta.“+

20 Dovydas savo sūnui Saliamonui dar kalbėjo: „Būk drąsus ir tvirtas! Imkis darbo. Neišsigąsk ir nebijok, nes Dievas Jehova, mano Dievas, yra su tavimi.+ Jis nepaliks ir neapleis tavęs,+ kol baigsi visus Jehovos Namų statybos darbus. 21 Štai kunigų+ ir levitų+ skyriai – jie pasiruošę eiti tarnystę Dievo Namuose. Įgudę darbininkai noriai atliks kiekvieną darbą.+ Pareigūnai+ ir visi žmonės darys, ką tik tu įsakysi.“

29 Dabar karalius Dovydas kreipėsi į visą bendruomenę: „Mano sūnus Saliamonas, kurį Dievas išsirinko,+ yra dar jaunas ir nepatyręs,+ o darbas laukia didelis. Juk ši šventykla* skirta ne žmogui, o pačiam Dievui Jehovai.+ 2 Aš negailėdamas pastangų visko prikaupiau Dievo Namams: aukso dirbiniams – aukso, sidabro dirbiniams – sidabro, vario dirbiniams – vario, geležies dirbiniams – geležies,+ medžio dirbiniams – medžio,+ taip pat oniksų, mūrijamųjų apdailos akmenų, mozaikinių akmenų, visokiausių brangakmenių ir daug alebastro akmens. 3 Ir kadangi Dievo Namai man tokie brangūs,+ be viso to, ką šventiesiems Namams esu priruošęs, aš duodu savo Dievo Namams aukso ir sidabro iš asmeninių santaupų.+ 4 Duodu 3000 talentų* Ofyro aukso+ ir 7000 talentų išgryninto sidabro patalpų sienoms padengti 5 ir visokiems meistrų darbams atlikti, aukso dirbiniams – aukso, sidabro dirbiniams – sidabro. O dabar gal ir iš jūsų kas norėtų duoti dovaną Jehovai?“+

6 Kilčių vyriausieji, Izraelio giminių vyriausieji, tūkstantininkai, šimtininkai+ ir karaliaus darbų prižiūrėtojai+ noriai davė dovanų. 7 Dievo Namams jie paaukojo 5000 talentų aukso, 10 000 darikų*, 10 000 talentų sidabro, 18 000 talentų vario ir 100 000 talentų geležies. 8 Kas tik turėjo brangakmenių, atidavė juos Jehovos Namų iždui, geršono+ Jehielio žinion.+ 9 Žmonės davė noriai ir patys tuo džiaugėsi, nes geros valios aukas Jehovai aukojo iš visos širdies.+ Karalius Dovydas irgi labai džiaugėsi.

10 Tada Dovydas visos bendruomenės akivaizdoje ėmė šlovinti Jehovą. Dovydas kalbėjo: „Tebūna tau, Jehova, mūsų tėvo Izraelio Dieve, šlovė per amžių amžius. 11 Tavo, Jehova, yra didybė,+ galybė+ ir grožis, spindesys ir prakilnumas,+ nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje.+ Ir karališka valdžia, Jehova, yra tavo.+ Tu esi galva viršum visko. 12 Turtai ir garbė ateina iš tavęs,+ tu visa valdai,+ tavo rankoje yra jėga+ ir galybė,+ tavoji ranka kiekvieną gali padaryti didį+ ir stiprų.+ 13 Taigi dabar, mūsų Dieve, dėkojame tau ir šloviname tavo gražųjį vardą.

14 Bet kas aš toks ir kuo ypatinga manoji tauta, kad galime aukoti šias geros valios aukas? Juk visa ateina iš tavęs, ir mes tau atiduodame, ką esame gavę iš tavo rankos. 15 Tavo akivaizdoje esame tik svečiai, tik atvykėliai, kaip ir visi mūsų protėviai.+ Mūsų dienos žemėje tėra šešėlis,+ be jokios vilties. 16 Jehova, mūsų Dieve, visa ši gausybė, kurią suruošėme tavo šventojo vardo šlovei, tavo Namams statyti, yra iš tavo rankos, visa tai priklauso tau. 17 Žinau, manasis Dieve, kad tu tiri širdį+ ir tau patinka nuoširdumas*.+ Iš tyros širdies viską paaukojau laisva valia, ir kaip džiaugiuosi, kad tavo žmonės, čia susirinkę, aukoja tau su noru! 18 Jehova, mūsų protėvių Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, padėk savo žmonėms amžiais išsaugoti širdyje tokius jausmus ir tokias mintis. Kreipk į save jų širdį.+ 19 Ir duok ištikimą širdį+ mano sūnui Saliamonui, kad jis laikytųsi tavo įsakymų+ ir nuostatų, paisytų tavo priminimų, kad jis visa tai darytų ir kad pastatytų šventyklą*, kuriai viską esu suruošęs.“+

20 Tada Dovydas kreipėsi į visą bendruomenę: „Šlovinkite Jehovą, savo Dievą!“ Ir visa bendruomenė šlovino Jehovą, savo protėvių Dievą, puolė ant kelių ir žemai lenkėsi Jehovai ir karaliui. 21 Tą ir kitą dieną žmonės aukojo Jehovai aukas, atnašavo Jehovai deginamąsias atnašas+ – 1000 veršių, 1000 avinų ir 1000 avinėlių su liejamosiomis atnašomis.+ Jie aukojo daugybę aukų už visą Izraelį.+ 22 Tądien Jehovos akivaizdoje jie valgė ir gėrė su didžiausiu džiaugsmu.+ Dovydo sūnų Saliamoną jie antrą kartą paskelbė karaliumi; Jehovos akivaizdoje jį patepė valdovu,+ o Cadoką – kunigu.+ 23 Saliamonas atsisėdo į Jehovos sostą+ ir ėmė karaliauti vietoj savo tėvo Dovydo. Jam gerai sekėsi, visi izraelitai jam pakluso. 24 Karaliaus Saliamono valdžią pripažino visi pareigūnai,+ karžygiai,+ taip pat visi karaliaus Dovydo sūnūs.+ 25 Jehova viso Izraelio akyse Saliamoną nepaprastai išaukštino, suteikė jam tokios karališkos didybės, kokios joks Izraelio karalius nebuvo ligi tol turėjęs.+

26 Jesės sūnus Dovydas valdė visą Izraelį. 27 Izraelyje jis karaliavo 40 metų: Hebrone – 7 metus,+ Jeruzalėje – 33 metus.+ 28 Dovydas mirė sulaukęs žilos senatvės,+ pasisotinęs ilgu gyvenimu, turtingas ir gerbiamas. Vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Saliamonas.+ 29 Regėtojas Samuelis, pranašas Natanas+ ir regėtojas Gadas+ savo raštuose yra nuo pradžios iki pabaigos aprašę karaliaus Dovydo darbus, 30 visą jo karaliavimą, jo didybę ir tų laikų įvykius – ką pačiam Dovydui teko patirti ir kas vyko Izraelyje ir visose aplinkinėse karalystėse.