EZECHIELIO KNYGA

1 Trisdešimtais metais,* kai drauge su kitais tremtiniais+ gyvenau prie Kebaro upės,+ ketvirto mėnesio penktą dieną, man atsivėrė dangus ir aš pradėjau matyti regėjimus nuo Dievo. 2 Penktą mėnesio dieną (tai buvo penkti karaliaus Jehojachino+ tremties metai) 3 ten, prie Kebaro upės, chaldėjų žemėje,+ mane, kunigo Būzio sūnų Ezechielį*, pasiekė Jehovos žodis ir užvaldė Jehovos galybė*.+

4 Regėjime mačiau iš šiaurės atūžiant siautulingą vėją.+ Artinosi milžiniškas debesis, jame plaikstėsi ugnies liežuviai,+ blyksėjo šviesa, o pačiame viduryje mačiau švytėjimą, lyg kokio sidabringo aukso.+ 5 Ugnyje pasirodė tarsi kokios būtybės, visos – žmogaus išvaizdos. Jos buvo keturios.+ 6 Kiekviena turėjo po keturis veidus ir po keturis sparnus.+ 7 Jų kojos buvo tiesios ir švytėjo tarsi nublizgintas varis,+ kojų pėdos atrodė kaip veršio kanopos. 8 Tos būtybės po kiekvienu iš keturių sparnų turėjo žmogaus rankas. Visos keturios turėjo veidus ir sparnus. 9 Jų sparnai lietėsi vienas su kitu. Visos būtybės ėjo tiesiai, nesigręžiodamos.+

10 Visų keturių būtybių veidai buvo tokie: kiekviena turėjo žmogaus veidą, iš dešinės – liūto+ veidą, iš kairės – jaučio+ veidą, iš nugaros – erelio+ veidą.+ 11 Štai kokie buvo jų veidai. Kiekvienos būtybės du sparnai buvo išskleisti į viršų ir lietėsi vienas su kitu, o kiti du sparnai dengė būtybės kūną.+

12 Būtybės ėjo ten, kur vedė dvasia.+ Jos visos ėjo tiesiai ir nesigręžiodamos. 13 Tos būtybės žėrėjo tarsi kokios žarijos, o tarp jų švytavo kažkas panašaus į ryškiai liepsnojančius deglus; iš liepsnų blykčiojo žaibai.+ 14 Būtybės judėjo pirmyn ir atgal, ir jų judėjimas priminė žaibavimą.

15 Stebėdamas tas keturveides būtybes, išvydau ant žemės po ratą ties kiekviena iš jų.+ 16 Ratai žėrėjo kaip chrizolitas, visi keturi buvo vienodi. Jie atrodė tarsi būtų iš dviejų ratų – tarsi vienas ratas būtų kitame rate*. 17 Jie galėjo riedėti bet kuria iš keturių krypčių ir kryptį keitė nepasisukdami. 18 Visų keturių ratų ratlankiai buvo tokie dideli, kad darėsi baugu, ir visi jie buvo pilni akių.+ 19 Kai tik anos būtybės pajudėdavo, drauge su jomis pajudėdavo ir ratai. Kai būtybės pakildavo nuo žemės, ratai irgi pakildavo.+ 20 Jos judėjo ten, kur vedė dvasia, ėjo drauge su ja. Ratai pakildavo drauge su būtybėmis, nes dvasia, vedanti būtybes, buvo ir ratuose. 21 Pajudėjus būtybėms, pajudėdavo ir ratai. Kai būtybės sustodavo, sustodavo ir ratai. Ir kai būtybės pakildavo nuo žemės, ratai pakildavo drauge su jomis, nes dvasia, vedanti būtybes, buvo ir ratuose.

22 Būtybėms virš galvos tarsi ledas įstabiai žibėjo kažkokia plokštuma.+ 23 Būtybių, esančių po ta plokštuma, sparnai buvo ištiesti į viršų*, sparnas prie sparno. Kiekviena būtybė turėjo du sparnus vienai kūno pusei uždengti ir du – kitai pusei. 24 Sparnai ūžė tarsi plūstantys vandens srautai, tas ūžimas buvo toks, tarsi sklistų nuo paties Visagalio.+ Būtybės judėdamos kėlė tokį garsą, lyg būtų sujudusi kariuomenė. Sustojusios jos sparnus nuleisdavo.

25 Virš plokštumos, kuri plytėjo būtybėms virš galvų, girdėjosi balsas. (Sustojusios jos sparnus nuleisdavo.) 26 Virš plokštumos, plytinčios būtybėms virš galvų, išvydau kažką panašaus į safyrą+ ir tai priminė sostą.+ Ten aukštai tame soste sėdėjo kažkas panašus į žmogų.+ 27 Į viršų nuo to, kas atrodė tarsi jo juosmuo, liepsnojo kažkas panašaus į ugnį. Ta ugnis švytėjo lyg sidabringas auksas.+ Žemiau juosmens irgi regėjau lyg kokią ugnį.+ Sėdintis soste buvo apsuptas spindesio, 28 panašaus į vaivorykštės,+ švytinčios debesyje lietingą dieną. Štai tokio spindesio jis buvo apgaubtas. Atrodė, lyg būčiau pamatęs Jehovos šlovę.+ Visa tai išvydęs, puoliau veidu į žemę. Tada išgirdau balsą.

2 Jis man tarė: „Stokis, žmogaus sūnau. Kalbėsiu tau.“+ 2 Jam prabilus, mane užvaldė dvasia. Ji pakėlė mane ant kojų,+ kad klausyčiausi to, kuris man kalba.

3 Jis man sakė: „Žmogaus sūnau, siunčiu tave pas Izraelio žmones+ – pas maištingas tautas*, sukilusias prieš mane.+ Iki pat šiandien jie laužo mano įstatymus, kaip kad laužė jų protėviai.+ 4 Sūnūs, pas kuriuos tave siunčiu, yra įžūlūs, jų širdys užkietėjusios.+ Kalbėsi jiems: ‘Štai ką sako visavaldis Jehova.’ 5 Kad ir kaip atsilieps tie maištingi namai+ – klausys ar nenorės klausyti, – težino, kad tarp jų buvo pranašas.+

6 Žmogaus sūnau, nebijok jų.+ Kad ir ką kalbėtų tie erškėčiai ir dygiakrūmiai,+ kad ir ką sakytų tie skorpionai, tarp kurių tau tenka gyventi, nenusigąsk. Nesibaimink jų žodžių,+ nedrebėk išvydęs jų veidus,+ nes tai maištingi namai. 7 Perduok jiems mano žodžius – nesvarbu, klausys jie ar ne, – nes tai maištingi žmonės.+

8 Ir tu pats, žmogaus sūnau, klausykis, ką sakau. Nemaištauk, kaip tie maištingi namai. Imk į burną ir valgyk, ką duodu.“+

9 Tada išvydau į mane ištiestą ranką,+ laikančią prirašytą ritinį.+ 10 Man matant tas ritinys buvo išvyniotas, ir aš pamačiau, kad jis prirašytas iš abiejų pusių,+ prirašytas raudų, aimanų ir dejonių.+

3 Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, valgyk, ką matai priešais save. Suvalgyk šį ritinį ir eik kalbėti Izraelio namams.“+

2 Aš išsižiojau ir jis davė man suvalgyti tą ritinį. 3 „Žmogaus sūnau, valgyk ritinį, kurį duodu, – paliepė jis, – pripildyk savo skrandį.“ Ir aš valgiau tą ritinį. Jis buvo saldus tarsi medus.+

4 Jis man tarė: „Žmogaus sūnau, eik į Izraelio namus ir perduok jiems mano žodžius. 5 Tu siunčiamas ne pas tokią tautą, kuri šneka nesuprantama ar nežinoma kalba, o pas Izraelio namus. 6 Siunčiu tave ne pas kitataučius, kurių kalba nesuprantama ir nežinoma, kurių šnekos negali suprasti. Jeigu siųsčiau tave pas juos, jie tavęs klausytų.+ 7 O Izraelio namai tavęs neklausys, nes jie nenori manęs klausyti.+ Izraelio namai – vien kietakakčiai žmonės, jų širdis surambėjusi.+ 8 Tad štai padariau tave tokį pat užsispyrusį kaip jie*, tavo kaktą tokią pat kietą kaip jų.+ 9 Tavo kaktą aš padariau kietą it deimantas, kietesnę už titnagą.+ Nebijok jų, neišsigąsk išvydęs jų veidus,+ nes tai maištingi namai.“

10 Jis toliau man kalbėjo: „Žmogaus sūnau, priimk į širdį visus žodžius, kuriuos tau sakau, įsiklausyk į juos. 11 Eik pas savo ištremtus tautiečius+ ir prabilk į juos tokiais žodžiais: ‘Štai ką sako visavaldis Jehova’, – nesvarbu, ar jie klausysis, ar ne.“+

12 Tada mane ėmė nešti dvasia+ ir aš išgirdau, kaip už manęs galingai sudundėjo: „Jehovos garbei tekyla šlovė iš jo buveinės!“ 13 Girdėjau, kaip būtybių sparnai plakėsi vienas į kitą,+ taip pat girdėjau ratų,+ esančių šalia būtybių, keliamą garsą ir tą griausmingą dundesį. 14 Dvasia pagavusi nešė mane ir aš keliavau, apimtas apmaudo, viduje įtūžęs, Jehovos rankos galingai veikiamas. 15 Nukeliavau prie Tel Abibo pas tremtinius, gyvenančius palei Kebaro upę,+ ir pas juos apsistojau. Buvau labai sukrėstas+ ir pasilikau pas juos septynias dienas.

16 Septynioms dienoms praėjus, mane pasiekė Jehovos žodis:

17 „Žmogaus sūnau, paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu.+ Kai išgirsi mano ištartą žodį, turėsi mano vardu juos įspėti.+ 18 Jei sakysiu nedorėliui: ‘Tu mirsi!’, o tu jo neįspėsi, jei neperduosi nedorėliui perspėjamo žodžio, kad gręžtųsi nuo savo piktadarybių ir išsaugotų savo gyvybę,+ tas nedorėlis dėl savo piktų darbų mirs,+ bet už jo kraują atsakyti aš pareikalausiu tavęs.+ 19 Jeigu tu nedorėlį įspėsi, bet jis nesigręš nuo savo piktadarybių, nuo savo blogo kelio, jis dėl savo kaltės mirs, o tu savo gyvybę išsaugosi.+ 20 Jeigu teisus žmogus paliktų teisumo kelią ir imtų daryti, kas neteisinga, padėsiu jam priešais suklupimo akmenį, ir jis mirs.+ Jeigu nebūsi jo įspėjęs, jis mirs dėl savo nuodėmės, aš neatminsiu jo teisių darbų. Atsakyti už jo kraują pareikalausiu tavęs.+ 21 Jeigu teisų žmogų perspėsi, kad nenusidėtų, ir jis nenusidės, tavo perspėjimas išgelbės jam gyvybę;+ tada savo gyvybę išsaugosi ir tu.“

22 Ten bebūnant Jehovos ranka palietė mane, ir jis man liepė: „Kelkis, keliauk į lygumą. Tenai aš tau kai ką pasakysiu.“ 23 Taigi pakilau ir nuėjau į lygumą. Ten regėjau Jehovos šlovę+ – kaip ir tada, prie Kebaro upės.+ Aš parpuoliau veidu į žemę. 24 Tada mane užvaldė dvasia ir pakėlė ant kojų.+ Ir jis prabilo į mane:

„Eik į savo namus ir užsidaryk. 25 Būsi surištas virvėmis, žmogaus sūnau, kad nebegalėtum išeiti pas žmones. 26 Padarysiu, kad tavo liežuvis priliptų prie gomurio ir taptum nebylys. Nebegalėsi jų perspėti, nes tai maištingi namai. 27 O kai tau ką nors pasakysiu, atversiu tavo lūpas ir tu perduosi jiems:+ ‘Taip sako visavaldis Jehova.’ Kas nori išgirsti, tesiklauso,+ o kas nenori, tegu nesiklauso, nes tai maištingi namai.+

4 Žmogaus sūnau, paimk plytą ir pasidėk priešais save. Ant jos nubraižyk Jeruzalės miestą. 2 Pavaizduok jo apgulą:+ pastatyk apgulos sieną,+ supilk apgulos pylimą,+ išdėstyk aplinkui stovyklas ir sustatyk mūrdaužius.+ 3 Tada paimk geležies skardą ir atsitverk ja tarsi siena nuo miesto. Paskui nutaisyk prieš miestą rūstų veidą, ir tebus jis apgultas. Surenk prieš jį apgulą – tai bus ženklas Izraelio namams.+

4 Tada atsigulk ant kairiojo šono ir uždėk ant savęs* Izraelio namų kaltę.+ Kiek dienų gulėsi ant šono, tiek dienų ant tavęs bus jų kaltė. 5 Skiriu tau gulėti 390 dienų – po dieną už kiekvienus jų nusikaltimų metus.+ Tiek laiko ant tavęs bus Izraelio namų kaltė. 6 Tiek laiko turėsi išgulėti.

Tada atsigulsi antrą kartą, ant dešiniojo šono, ir šįkart ant tavęs bus Judo namų kaltė.+ Turėsi gulėti 40 dienų – po vieną už metus, po dieną už metus. 7 Nutaisysi prieš apgultą Jeruzalę+ rūstų veidą, pasiraitosi rankoves ir pranašausi jai bausmę.

8 Aš tave surišiu virvėmis, kad negalėtum apsiversti nuo vieno šono ant kito, kol išgulėsi visas apgulos dienas.

9 Įsipilk į vieną indą kviečių, miežių, pupų, lęšių, sorų ir speltos ir išsikepk iš jų duonos. Valgysi ją visas tas dienas, kai gulėsi ant šono, – visas 390 dienų.+ 10 Kasdien atsversi 20 šekelių* tos duonos ir valgysi ją nustatytu metu.

11 Vandenį irgi gersi paseikėtą – po šeštadalį hino*. Gersi jį nustatytu metu.

12 Jų akivaizdoje tą duoną išsikepsi ant sudžiūvusių žmogaus išmatų ir valgysi lyg ji būtų miežinis paplotis.“ 13 Jehova toliau kalbėjo: „Panašiai ir izraelitai valgys nešvarią duoną gyvendami tautose, po kurias juos išsklaidysiu.“+

14 Tada tariau: „Tik ne tai, visavaldi Jehova! Nuo pat jaunystės niekada nebuvau susiteršęs, nesu valgęs nugaišusio ar sudraskyto gyvulio mėsos.+ Jokios nešvarios mėsos nesu ėmęs į burną.“+

15 Jis man atsakė: „Gerai. Leidžiu kepti ne ant žmogaus išmatų, o ant galvijų mėšlo. Ant jo išsikepsi sau duonos.“ 16 Tada tarė: „Žmogaus sūnau, štai aš sunaikinu duonos atsargas* Jeruzalėje.+ Jos gyventojai duoną svers ir valgys susirūpinę,+ vandenį seikės ir gers apimti baimės.+ 17 Sulysę dėl duonos ir vandens stygiaus jie su siaubu žiūrės vienas į kitą. Taip jiems nutiks dėl jų prasikaltimų.

5 O tu, žmogaus sūnau, pasiimk aštrų kalaviją ir juo tarsi kirpėjo skustuvu nusiskusk galvą ir barzdą. Plaukus pasverk svarstyklėmis ir padalyk į tris dalis. 2 Apgulos dienoms pasibaigus, vieną trečdalį sudeginsi padėjęs ant miesto.+ Kitą trečdalį išbarstęs aplink miestą sukaposi kalaviju.+ Likusį trečdalį paleisi pavėjui; aš ištrauksiu kalaviją, kad tuos plaukus vytųsi.+

3 Kelis plaukų kuokštelius suvyniosi į savo drabužio klostes. 4 Dar šiek tiek jų įmesi į ugnį ir paversi pelenais. Ta ugnis išplis po visus Izraelio namus.+

5 Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Tai – Jeruzalė. Buvau įkurdinęs ją tautų viduryje, tarp kitų kraštų. 6 Bet ji paniekino mano įstatymus ir nuostatus, elgėsi nedoriau už ją supančias tautas ir kraštus.+ Žmonės mano įstatymų nebepaisė ir mano nuostatų nesilaikė.’

7 Todėl štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Kadangi varginate mane labiau negu aplinkinės tautos ir nesilaikote mano priesakų, mano įstatymų nevykdote, bet vadovaujatės aplinkinių tautų įstatymais,+ 8 visavaldis Jehova sako: „Žinok, kad pakilsiu prieš tave, mieste,+ ir visų tautų akivaizdoje įvykdysiu tau bausmę.+ 9 Už visus tavo bjaurius darbus padarysiu tau, ko dar niekada nesu daręs ir ko ateityje niekada nebedarysiu.+

10 Tėvas valgys savo sūnų,+ ir sūnus valgys savo tėvą. Įvykdysiu jums bausmę, o tuos, kurie liks, išblaškysiu į visas puses*.“’+

11 ‘Kaip aš gyvas, – tai visavaldžio Jehovos žodis, – kadangi savo stabais ir visokiais pasibjaurėtinais darbais suteršei mano šventyklą,+ aš tavęs atsikratysiu. Mano akis tavęs nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos.+ 12 Trečdalis jūsų išmirs nuo maro ir bado. Trečdalį išguldys kalavijas.+ O likusį trečdalį išblaškysiu į visas puses* ir ištraukęs kalaviją paleisiu jiems įkandin.+ 13 Tada mano pyktis praeis, aš liausiuosi rūstavęs ant jų ir nurimsiu.+ Kai būsiu išliejęs savo rūstybę, jie supras, kodėl jiems kalbėjau – todėl, kad aš, Jehova, reikalauju visiškos ištikimybės.+

14 Paversiu tave dykviete. Aplinkinės tautos ir visi, kas keliaus pro šalį, iš tavęs šaipysis.+ 15 Kai pykčio ir rūstybės apimtas nuožmiai tave nubausiu ir įvykdysiu tau nuosprendį, pavirsi pajuoka ir patyčia,+ įspėjimu aplinkinėms tautoms, ir jos tavimi baisėsis. Taip pasakiau aš, Jehova.

16 Paleisiu į jus mirtį nešančias bado strėles, kad jus išguldytų. Tos strėlės jus pražudys.+ Badą dar pasunkinsiu sunaikindamas jūsų duonos atsargas*.+ 17 Alinsiu jus badu ir siųsiu jums nuožmių žvėrių,+ kad draskytų jūsų vaikus. Jus kamuos ligos ir bus liejamas jūsų kraujas, nes pakelsiu prieš jus kalaviją.+ Taip pasakiau aš, Jehova.’“

6 Mane pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, atsigręžk veidu į Izraelio kalnus ir pranašauk jiems. 3 Kalbėk: ‘Izraelio kalnai, paklausykite, ką sako visavaldis Jehova. Štai ką visavaldis Jehova sako kalnams, kalvoms, upeliams ir slėniams: „Antai keliu prieš jus kalaviją. Sunaikinsiu jūsų šventavietes. 4 Jūsų aukurai bus išgriauti, smilkalinės sudaužytos,+ jūsų žuvusiųjų kūnai bus sumesti prie jūsų bjaurių stabų*.+ 5 Izraelio žmonės, sumesiu jūsų lavonus priešais jūsų pasibjaurėtinus stabus, išbarstysiu jūsų kaulus visur prie jūsų aukurų.+ 6 Visi miestai, kuriuose gyvenate, bus nusiaubti,+ jūsų šventavietės bus nuniokotos ir paliktos tuščios.+ Jūsų aukurai bus išgriauti ir sudaužyti, jūsų pasibjaurėtini stabai į nieką pavirs, jūsų smilkalinės bus sutrupintos, visi jūsų dirbiniai bus pašalinti. 7 Jūsų žmonės vienas po kito kris užmušti,+ ir tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.+

8 Bet likutį aš išsaugosiu. Kai kurie iš jūsų bus išsklaidyti po svetimus kraštus ir kalavijo išvengs.+ 9 Išlikusieji bus išvesti į nelaisvę ir svetimuose kraštuose prisimins mane.+ Jie susivoks, kaip man skaudėjo, kai neištikimos* jų širdys gręžėsi nuo manęs+ ir kai akys gašliai žvelgė į pasibjaurėtinus stabus.+ Jie susigės ir šlykštėsis visomis piktadarystėmis ir bjaurystėmis, kurias buvo darę.+ 10 Tada supras, kad aš esu Jehova ir kad ne tuščiai grasinau užtrauksiąs nelaimę.“’+

11 Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Sielvartauk, gedėk* ir aimanuok dėl visų piktadarysčių ir bjaurysčių, kurias darė Izraelio namai, nes jie kris nuo kalavijo, bado ir maro.+ 12 Kas gyvena toliau, tą maras pražudys, kas arčiau – paguldys kalavijas, o kas šių nelaimių išvengs ir liks gyvas, tas mirs nuo bado. Aš išliesiu ant jų visą savo rūstybę.+ 13 Kai visur bus pilna jų lavonų, kai jie tįsos šalia pasibjaurėtinų stabų, palei aukurus,+ ant kiekvienos aukštesnės kalvos ir ant kalnų viršūnių, gulės po kiekvienu vešliu medžiu ir po kiekvieno didesnio medžio šakomis – visur, kur žmonės atnašavo malonaus kvapo aukas savo pasibjaurėtiniems stabams,+ – tada žinosite, kad aš esu Jehova.+ 14 Pakelsiu prieš juos ranką ir nuniokosiu kraštą. Visos jų gyvenvietės taps dykesnės už dykumas, plytinčias palei Diblą. Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.’“

7 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, štai ką visavaldis Jehova sako Izraelio kraštui: ‘Galas! Galas visiems keturiems jo pakraščiams. 3 Atėjo tau galas. Išliesiu ant tavęs savo rūstybę ir teisiu pagal tavo elgesį, pašauksiu atsiskaityti už visus bjaurius darbus. 4 Mano akis tavęs nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos.+ Turėsi kentėti dėl savo paties piktadarysčių, atsiimsi už savo bjaurius darbus.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.’+

5 Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Antai artinasi nelaimė, artėja neganda, kokios nėra buvę.+ 6 Ateina galas, tikrai ateina. Jis nubudo ir užklups tave. Jis visai čia pat. 7 Atėjo tavo eilė,* krašto gyventojau. Jau metas, ta diena arti.+ Kalnuose vien sumaištis, negirdėti jokio džiaugsmo šūksnio.

8 Jau visai netrukus išliesiu ant tavęs įniršį,+ išpilsiu visą rūstybę.+ Teisiu tave pagal tavo elgesį ir pašauksiu atsiskaityti už visus bjaurius darbus. 9 Mano akis tavęs nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos.+ Turėsi kentėti dėl savo paties piktadarysčių, atsiimsi už savo bjaurius darbus. Tada jūs žinosite, kad ši bausmė – nuo manęs, nuo Jehovos.+

10 Štai jau atėjo ta diena. Ji visai čia pat.+ Atėjo tavo eilė,* nes lazda sužydo, suvešėjo įžūlumas. 11 Smurtas išaugo į lazdą, kuri baus už nedorumą*.+ Nieko neliks nei iš jų pačių, nei iš jų gerovės, nei iš jų liaudies, nei iš jų didybės. 12 Ateis metas, atskubės diena. Pirkėjui nėra ko džiaugtis ir pardavėjui – ko liūdėti, nes rūstybę patirs visi.+ 13 Pardavėjas nebeatgaus to, ką pardavė, net jeigu liktų gyvas, nes tai, kas apreikšta regėjime, ištiks visus. Niekas nesugrįš. Kadangi darė blogus darbus, nė vienas neišliks gyvas.*

14 Nors jie pūtė trimitą+ ir visi yra pasiruošę, nė vienas neina į mūšį, nes ant visų žmonių aš lieju savo rūstybę.+ 15 Lauke – kalavijas.+ Viduje – maras ir badas. Išėjusius į laukus išguldys kalavijas, mieste esančius praris badas ir maras.+ 16 Tie, kas išliks, kam pavyks pasprukti, kops į kalnus, gailiai ulbaudami tarsi slėnių balandžiai, aimanuodami dėl savo nuodėmių.+ 17 Jie eis rankas nukorę, apsišlapinę kelius,*+ 18 ašutinėmis apsivilkę,+ šiurpdami iš baimės. Visi turės gėdytis, visų galvos bus nuskustos*.+

19 Savo sidabrą jie išmes į gatvę, auksas jiems bus atgrasus. Nei sidabras, nei auksas Jehovos rūstybės dieną jų neišgelbės,+ žmonės jais nepasisotins, neprisikimš pilvo. Per juos jie įpuolė į nuodėmę – 20 puikavosi gražiausiomis puošmenomis, dirbosi iš jų bjaurius atvaizdus, tuos šlykščius stabus.+ Štai kodėl padarysiu taip, kad jie imtų savo auksu ir sidabru bjaurėtis. 21 Atiduosiu jį į rankas svetimšaliams, kad išgrobstytų, ir žemės nedorėliams, kad prisiplėštų. Visa, kas jiems buvo šventa, bus išniekinta.

22 Nugręšiu nuo jų veidą,+ ir mano slapčiausioji vieta* bus išniekinta – plėšikai įsibraus ir ją išniekins.+

23 Kaldinkite grandines,+ nes visame krašte liejamas neteisingai nuteistų žmonių kraujas,+ miestas perpildytas smurto.+ 24 Atvesiu pačią grėsmingiausią iš tautų,+ ir ji užgrobs jų namus.+ Aš padarysiu galą stipruolių išdidumui ir jų šventovės bus išniekintos.+ 25 Sielvartui atėjus, žmonės ieškos nusiraminimo, bet neras.+ 26 Vargins nelaimė po nelaimės, blogos žinios gąsdins viena po kitos. Visi teirausis, ar pranašas negavo kokio regėjimo,+ bet nebeišgirs įstatymo* iš kunigo ir patarimo* iš seniūnų.+ 27 Karalius nugrims į gedulą,+ didžiūnas apsisiaus neviltimi, krašto gyventojams rankos drebės – taip bus persigandę. Aš elgsiuosi su jais taip, kaip jie elgėsi, ir teisiu taip, kaip jie teisė. Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.’“+

8 Šeštų metų šešto mėnesio penktą dieną, man besėdint namuose ir Judo seniūnams – priešais mane, mane palietė visavaldžio Jehovos ranka. 2 Pakėliau akis ir išvydau tarsi liepsnojantį žmogaus pavidalą. Žemiau nuo to, kas atrodė kaip jo juosmuo,+ mačiau ugnį, o nuo juosmens į viršų jis žėrėjo tarsi sidabringas auksas.+ 3 Tada jis ištiesė kažką, kas atrodė tarsi ranka, ir paėmė man už plaukų. Dievo duotame regėjime dvasia pakėlė mane tarp žemės ir dangaus ir nunešė į Jeruzalę, prie vidinio kiemo vartų,+ esančių šiaurinėje pusėje. Ten stovėjo Dievą pykdantis pavydulystės stabas*.+ 4 Taigi aš išvydau Izraelio Dievo šlovės reginį,+ panašų į tą, kurį buvau regėjęs slėnyje.+

5 Jis man paliepė: „Žmogaus sūnau, pakelk akis ir pažvelk šiaurės link.“ Pakėlęs akis pažvelgiau į šiaurę ir ten, į šiaurę nuo aukuro vartų, ties įėjimu išvydau tą pavydulystės stabą*. 6 Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, ar matai, ką daro Izraelio namai?+ Ar matai, kokiais baisiais, pasibjaurėtinais darbais jie verčia mane tolintis nuo šventyklos?+ Pamatysi ir dar baisesnių bjaurysčių.“

7 Jis nuvedė mane prie įėjimo į kiemą. Apsidairęs išvydau spragą sienoje. 8 „Žmogaus sūnau, sprauskis pro* sieną“, – tarė jis man. Prasispraudęs pro sieną, aš pamačiau įėjimą. 9 Jis man paliepė: „Eik vidun ir pažiūrėk, kokius nedorus, pasibjaurėtinus darbus jie čia daro.“ 10 Aš įėjau ir apsižvalgiau. Pamačiau ten visokiausių ropojančių padarų ir šlykščių žvėrių atvaizdus,+ taip pat visokiausius bjaurius Izraelio namų stabus*.+ Tais atvaizdais buvo išraižytos visos sienos. 11 Priešais juos stovėjo 70 Izraelio namų seniūnų kartu su Šafano+ sūnumi Jaazaniju. Kiekvienas rankoje laikė po smilkytuvą ir iš tų smilkytuvų kilo kvapūs smilkalų dūmai.+ 12 Jis man tarė: „Žmogaus sūnau, ar matai, kuo Izraelio namų seniūnai užsiima tamsoje, kambariuose, kur laiko savo stabus? Jie sako: ‘Jehova mūsų nemato. Jehova paliko šį kraštą.’“+

13 Paskui jis man pasakė: „Tu pamatysi, kokius dar dalykus, dar baisesnius, jie daro.“ 14 Jis nuvedė mane prie šiaurinio Jehovos Namų įėjimo vartų, ir ten išvydau moteris, sėdinčias ir raudančias dievo Tamūzo.

15 Jis paklausė: „Ar matai, žmogaus sūnau? Pamatysi ir daugiau bjaurysčių, dar siaubingesnių už šitas.“+ 16 Galiausiai jis nuvedė mane į Jehovos Namų vidinį kiemą.+ Ten, priešais įėjimą į Jehovos šventyklą, tarp prieangio ir aukuro, stovėjo kokie 25 vyrai, nusigręžę nuo Jehovos šventyklos, veidais pasisukę į rytus. Jie lenkėsi rytuose tekančiai saulei.+

17 Jis paklausė: „Žmogaus sūnau, ar matai? Nejau Judo namai mano, kad nieko bloga daryti tokias bjaurystes, kraštą smurtu užtvindyti+ ir mane įžeidinėti? Antai jie kiša šaką* man panosėn. 18 Todėl aš išliesiu savo rūstybę. Mano akis jų nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos.+ Net jei man į ausis šauktų, jų negirdėsiu.“+

9 Tada man girdint jis garsiai sušuko: „Sukvieskite visus, kas vykdys miestui bausmę! Teateina su naikinimo įrankiais rankose!“

2 Išvydau šešis vyrus, ateinančius nuo aukštutinių vartų,+ esančių šiaurinėje pusėje. Kiekvienas rankoje laikė vėzdą. Su jais buvo dar vienas vyras, jis vilkėjo lininį apdarą ir prie juosmens turėjo prisikabinęs raštininko rašalinę. Atėję jie atsistojo šalia varinio aukuro.+

3 Tada Izraelio Dievo šlovė,+ kuri laikėsi virš kerubų, pakilo iš savo vietos ir nusileido prie Namų slenksčio.+ Dievas pašaukė vyrą, vilkintį lininiu apdaru, su raštininko rašaline prie juosmens. 4 „Pereik miestą, – tarė jam Jehova, – pereik visą Jeruzalę ir paženklink kaktas tiems, kurie dūsauja ir dejuoja+ dėl visų mieste daromų bjaurysčių.“+

5 Girdėjau, kaip kitiems jis paliepė: „O jūs eikite per miestą jam iš paskos ir žudykite. Jūsų akis nė vieno tenesigaili, neparodykite nė kiek atjautos.+ 6 Žudykite visus – ir senolį, ir vaikiną, ir merginą, ir vaiką, ir moterį.+ Tačiau prie paženklinto žmogaus nesiartinkite.+ Pradėkite nuo šventyklos.“+ Taigi jie pradėjo nuo seniūnų, susirinkusių priešais Namus.+ 7 Tada jis tarė jiems: „Eikite! Užterškite Namus ir pripildykite kiemus lavonų.“+ Jie išėjo ir ėmė žudyti žmones mieste.

8 Jiems bežudant juos, aš, likęs vienas, parpuoliau veidu į žemę ir sušukau: „O visavaldi Jehova! Nejaugi liedamas rūstybę ant Jeruzalės išžudysi paskutinius Izraelio žmones?“+

9 Jis man atsakė: „Izraelio ir Judo namų nusikaltimas labai labai sunkus.+ Krašte liejamas kraujas,+ miestas pilnas nedorybės.+ Žmonės sako: ‘Jehova kraštą apleido, Jehova nieko nemato.’+ 10 Todėl mano akis jų nepagailės, neparodysiu nė kiek atjautos.+ Jiems teks kentėti už savo darbus.“

11 Tada aš pamačiau, kaip vyras, vilkintis lininį apdarą ir prie juosmens turintis rašalinę, grįžo. „Padariau, kaip liepei“, – pasakė jis.

10 Virš plokštumos, kuri plytėjo kerubams virš galvų, mačiau kažką panašaus į safyrą – kažką primenančio sostą.+ 2 Lininiu apdaru vilkinčiam vyrui+ Dievas paliepė: „Įženk į vietą tarp ratų,+ po kerubais, pasemk rieškučiomis žarijų,+ kurios yra tarp kerubų, ir sviesk jas ant miesto.“+ Man bežiūrint, vyras ten įėjo.

3 Kai vyras ten įėjo, kerubai stovėjo į dešinę nuo Namų, ir vidinį kiemą pripildė debesis. 4 Jehovos šlovė+ pakilo nuo kerubų ir nusileido prie Namų slenksčio. Namus pripildė debesis,+ o kiemą nušvietė Jehovos šlovės spindesys. 5 Kerubų sparnai taip ūžė, kad buvo girdėti išoriniame kieme; tas garsas buvo toks, tarsi pats Visagalis kalbėtų.+

6 Tada lininiu apdaru vilkinčiam vyrui Dievas paliepė: „Iš vietos tarp ratų ir kerubų paimk žarijų.“ Tas įėjo ir atsistojo prie vieno iš ratų. 7 Tada vienas iš kerubų ištiesė ranką link ugnies, degančios tarp kerubų,+ ir paėmęs žarijų subėrė jas lininiu apdaru vilkinčiam vyrui+ į rieškučias. Šis tomis žarijomis nešinas išėjo. 8 Kerubams po sparnais buvo kažkas panašaus į žmogaus rankas.+

9 Tame regėjime mačiau šalia kerubų keturis ratus – po vieną šalia kiekvieno iš kerubų. Tie ratai žėrėjo kaip chrizolitas.+ 10 Visi keturi buvo vienodi ir atrodė tarsi būtų iš dviejų ratų – tarsi vienas ratas būtų kitame rate. 11 Jie galėjo riedėti bet kuria iš keturių krypčių ir keisti kryptį nė nepasisukdami. Jie nepasisukdami riedėjo į tą pusę, į kurią žvelgė veidas*. 12 Kiekvieno kerubo kūnas – nugara, rankos, sparnai – ir ratai šalia kiekvieno iš jų, visi keturi, buvo pilni akių.+ 13 Aš išgirdau, kaip kažkoks balsas sušuko: „Ratai, pirmyn!“

14 Kiekvienas* turėjo keturis veidus. Pirmasis veidas buvo kerubo, antrasis – žmogaus, trečiasis – liūto, ketvirtasis – erelio.+

15 Kerubams pakilus (tai buvo tos pačios būtybės, kurias buvau matęs prie Kebaro upės)+ 16 ir pajudėjus iš vietos, ratai imdavo judėti kartu su jais. Kai kerubai išskleisdavo sparnus ir pakildavo aukštai virš žemės, ratai nuo jų nesitraukdavo, likdavo greta.+ 17 Kai kerubai sustodavo, sustodavo ir ratai. Kai kerubai pakildavo, pakildavo ir ratai, nes ratuose buvo dvasia, vedanti tas būtybes*.

18 Tada Jehovos šlovė+ pasitraukė nuo Namų slenksčio ir sustojo virš kerubų.+ 19 Kerubai išskleidė sparnus ir pakilo mano akyse virš žemės. Kartu su jais pakilo ir ratai. Jie sustojo ties Jehovos Namų rytiniais vartais. Virš kerubų laikėsi Izraelio Dievo šlovė.+

20 Tai buvo tos pačios būtybės, kurias regėjau prie Kebaro upės po Izraelio Dievo sostu,+ taigi supratau, kad jos yra kerubai. 21 Visi keturi turėjo keturis veidus, keturis sparnus, o po sparnais – kažką panašaus į žmogaus rankas.+ 22 Jų veidai buvo tokie pat, kaip ir anų būtybių, kurias buvau regėjęs prie Kebaro upės.+ Tos būtybės ėjo tiesiai.+

11 Kažkokia dvasia pakėlė mane ir nunešė prie rytinių Jehovos Namų vartų – tų, kurie rytų pusėje.+ Tenai, prie tų vartų, mačiau 25 vyrus. Tarp jų buvo tautos didžiūnai+ Azūro sūnus Jaazanija ir Benajos sūnus Pelatijas. 2 Dievas man tarė: „Žmogaus sūnau, tai vyrai, kurie rezga pikta ir duoda blogą patarimą šiam miestui. 3 Jie sako: ‘Dabar yra laikas statyti namus.+ Šis miestas – katilas,+ o mes – mėsa.*’

4 Todėl pranašauk jiems nelaimę, pranašauk, žmogaus sūnau.“+

5 Tada mane apėmė Jehovos dvasia+ ir jis man tarė: „Kalbėk: ‘Taip sako Jehova. Jūsų žodžiai yra teisingi, Izraelio namai. Aš žinau, kas jūsų galvoje. 6 Per jus daugelis šiame mieste pražuvo. Jūs pripildėte jo gatves negyvėlių.’+ 7 Todėl taip kalba visavaldis Jehova: ‘Mėsa – tai lavonai, kuriais nuklojote miestą, pats miestas – katilas.+ O jūs būsite iš jo išvaryti.

8 Kalavijo jūs bijojote,+ todėl kalavijui jus ir atiduosiu. Tai visavaldžio Jehovos žodis. 9 Išvarysiu jus iš miesto, atiduosiu kitataučiams į rankas, įvykdysiu jums nuosprendį+ 10 ir jūs krisite nuo kalavijo.+ Nubausiu jus Izraelio paribyje,+ tada žinosite, kad aš esu Jehova.+ 11 Miestas jums nebus katilas, o jūs nebūsite mėsa jame. Nubausiu jus Izraelio paribyje, 12 tada žinosite, kad aš esu Jehova. Jūs juk nesilaikėte mano nuostatų ir mano įstatymų nevykdėte+ – vykdėte aplinkinių tautų įstatymus.’“+

13 Buvo taip, kad, man baigus pranašauti, Benajos sūnus Pelatijas numirė. Aš parpuoliau veidu žemėn ir garsiai sušukau: „O visavaldi Jehova! Nejau ketini sunaikinti Izraelio likutį?!“+

14 Mane pasiekė dar toks Jehovos žodis: 15 „Žmogaus sūnau, Jeruzalės gyventojai tavo broliams – tiems, kurie turi teisę atpirkti kraštą, – ir visiems Izraelio namams sako: ‘Nesiartinkite prie Jehovos. Kraštas mums priklauso, mes jį gavome nuosavybėn.’ 16 Todėl kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Nors toli juos išvariau, po tautas ir kraštus išblaškiau,+ būsiu kurį laiką jiems šventykla kraštuose, į kuriuos jie išėjo.’+

17 Todėl kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Surankiosiu jus iš tautų, sutelksiu iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti, ir atiduosiu jums Izraelio žemę.+ 18 Jie sugrįš į kraštą ir pašalins visus stabus, padarys galą pasibjaurėtiniems darbams.+ 19 Aš suvienysiu jų širdis,+ įkvėpsiu jiems naują dvasią.+ Paimsiu iš jų kūno akmeninę širdį+ ir duosiu jautrią*.+ 20 Tada jie gyvens pagal mano nuostatus, vykdys mano įstatymus ir jiems paklus. Jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas.

21 O tie, kurių širdis tebėra prisirišusi prie stabų ir trokšta pasibjaurėtinus darbus daryti, už visas nedorybes atsiims. Tai Jehovos žodis.’“

22 Kerubai pakėlė sparnus. Šalia jų buvo ratai,+ o virš jų – Izraelio Dievo šlovė.+ 23 Jehovos šlovė+ pakilo iš miesto ir sustojo virš kalno, į rytus nuo miesto.+ 24 Tada tame regėjime, kurį Dievas per savo dvasią man parodė, kažkokia dvasia pakėlė mane ir nunešė į Chaldėją pas tremtinius. Tada regėjimas baigėsi. 25 Ir aš apsakiau tremtiniams visa, ką Jehova man parodė.

12 Mane pasiekė dar toks Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, tu gyveni maištinguose namuose. Tie žmonės turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi,+ nes yra maištingi namai.+ 3 O tu, žmogaus sūnau, susidėk ryšulį, tarsi ruoštumeisi eiti į tremtį, ir dieną visiems matant iškeliauk. Iš savo namų į tremtį išeik jiems matant ir keliauk į kitą vietą. Galbūt tada tie namai, nors ir maištingi, susivoks, ką tai reiškia. 4 Dieną jų akivaizdoje išsinešk ryšulį, kurį būsi susidėjęs kelionėn, ir vakare jiems matant iškeliauk – kaip į tremtį vedamas žmogus.+

5 Jiems matant praardyk sieną ir su savo ryšuliu pro ją pralįsk.+ 6 Jiems matant užsidėk ryšulį ant peties ir sutemus leiskis juo nešinas į kelią. Užsidenk veidą, kad nematytum žemės, nes aš padariau tave ženklu Izraelio namams.“+

7 Taigi aš padariau, kaip man buvo nurodyta. Dieną išnešiau savo ryšulį – tokį, koks imamas išeinant į tremtį. Vakare rankomis praardžiau sieną, o sutemus pasiėmiau ryšulį ir užsidėjęs ant peties visiems matant išsinešiau.

8 Rytą mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 9 „Žmogaus sūnau, ar maištingieji Izraelio namai neklausė tavęs: ‘Ką čia darai?’ 10 Kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Ši žinia skirta Jeruzalės vadui+ ir visiems izraelitams mieste.’

11 Sakyk: ‘Aš esu ženklas.+ Kaip aš dariau, taip bus padaryta jiems. Jie keliaus į tremtį, į nelaisvę.+ 12 Jų vadas sutemus užsidės ryšulį ant peties ir išeis. Jis praardys sieną ir su savo ryšuliu pralįs pro ją.+ Vadas eis užsidengęs veidą, kad nematytų žemės.’ 13 Aš užmesiu tinklą ant jo, savo tinklu jį sumedžiosiu.+ Tada išvesiu į Babiloną, į chaldėjų kraštą, bet jis to krašto nematys. Tenai jis mirs.+ 14 O visus su juo esančius, jo padėjėjus ir karius, į visas puses išblaškysiu.+ Išsitraukęs kalaviją paleisiu jiems įkandin.+ 15 Kai išsklaidysiu juos po tautas, po kraštus išblaškysiu, jie žinos, kad aš esu Jehova. 16 Bet kai kurių pagailėsiu ir neduosiu pražūti nuo kalavijo, bado ir maro, kad tautoms, į kurias bus išėję, papasakotų apie visus savo bjaurius darbus. Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.“

17 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 18 „Žmogaus sūnau, drebėdamas valgysi duoną, vandenį gersi būgštaudamas ir nerimaudamas.+ 19 Krašto žmonėms kalbėk: ‘Taip Jeruzalės gyventojams Izraelio žemėje sako visavaldis Jehova. Jie valgys duoną nerimaudami, gers vandenį šiurpdami iš baimės, nes kraštas bus nusiaubtas+ jame gyvenančių smurtautojų.+ 20 Miestai, kurie dabar pilni žmonių, ištuštės, kraštas taps dykyne.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.’“+

21 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 22 „Žmogaus sūnau, ką gi reiškia tas Izraelyje žinomas priežodis: ‘Dienos eina, o regėjimai nesipildo’?+ 23 Todėl kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Šis priežodis bus pamirštas, niekas Izraelyje jo nebetars.’ Ir dar sakyk: ‘Arti tos dienos,+ kai visi regėjimai išsipildys’, 24 mat Izraelio namuose daugiau nebus netikro regėtojo ar pataikūno pranašo.+ 25 ‘Aš, Jehova, kalbėsiu, ir žodis, kurį ištarsiu, bus įvykdytas nedelsiant.+ Jūsų dienomis,+ maištingieji namai, ištarsiu žodį ir jį įvykdysiu. Taip pasakė visavaldis Jehova.’“

26 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 27 „Žmogaus sūnau, štai ką kalba Izraelio tauta*: ‘Regėjimas, kurį jis mato, išsipildys dar negreit, jis pranašauja apie tolimą ateitį.’+ 28 Todėl kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Nė vieno savo žodžio neatidėliosiu, visa, ką ištariau, išsipildys. Taip pasakė visavaldis Jehova.’“

13 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, pranašauk Izraelio pranašams.+ Tiems, kurie pranašauja savo pačių išgalvotus dalykus,+ kalbėk: ‘Klausykitės Jehovos žodžio. 3 Taip sako visavaldis Jehova. Vargas kvailiems pranašams, kurie jokio regėjimo nėra matę ir pranašauja, kas jų pačių širdyje*.+ 4 O Izraeli, tavo pranašai – kaip lapės, gyvenančios griuvėsiuose. 5 Pranašai, jūs neisite prie mūrų taisyti spragų – Izraeliui nepadėsite.+ Todėl Jehovos dieną Izraelis kovoje neatsilaikys.+ 6 Jie regi tuščius regėjimus, pranašauja melus. „Tai Jehovos žodis“, – sako jie, nors Jehova jų nesiuntė. Ir dar mano, kad jų žodžiai išsipildys!+ 7 Argi jų matyti regėjimai nėra apgaulė? Argi tai, ką pranašauja sakydami: „Tai Jehovos žodis“, nėra melas? Juk aš nieko jiems nekalbėjau.

8 Todėl taip sako visavaldis Jehova: „Kadangi kalbėjote melą ir jūsų regėjimai yra pramanas, pakilsiu prieš jus. Tai visavaldžio Jehovos žodis.“+ 9 Aš pakelsiu ranką prieš pranašus, kurių regėjimai netikri, kurie pranašauja melą.+ Jų nebus tarp žmonių, kuriais pasitikiu, jie nebus įrašyti į Izraelio tautos sąrašą. Į Izraelio žemę jie negrįš. Tada jūs žinosite, kad aš esu visavaldis Jehova.+ 10 Juk jie paklaidino mano tautą sakydami: „Taika!“, kai taikos nėra.+ Vieni stato menką sieną, kiti kalkėmis ją baltina*.’+

11 Pasakyk tiems baltintojams, kad siena sugrius. Smarki liūtis užeis, kruša ims kristi ir stiprūs vėjai ją nuvers.+ 12 O kai siena grius, jūsų klausinės: ‘Ir kas iš tų jūsų kalkių?’+

13 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Užsirūstinęs aš sukelsiu stiprius vėjus, supykęs paleisiu smarkią liūtį, įniršęs bersiu krušą. 14 Nuversiu sieną, kurią kalkėmis nubaltinote, blokšiu ją žemėn, beliks pliki pamatai. Kai miestas kris, visi jame pražūsite. Tada žinosite, kad aš esu Jehova.

15 Išliejęs įniršį ant sienos ir ant tų, kurie kalkėmis ją baltino, tarsiu jums: „Sienos nebėra, nebėra ir tų, kurie ją baltino.+ 16 Pradingo Izraelio pranašai – tie, kurie pranašavo Jeruzalei, kurie regėjimuose taiką matė, kai taikos nebuvo.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“’

17 O tu, žmogaus sūnau, atsigręžk veidu į savo tautos dukteris, pranašaujančias savo pačių išgalvotus dalykus, ir pranašauk joms. 18 Kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Vargas moterims, medžiojančioms žmonių gyvastis – siuvančioms raiščius kiekvienai rankai* ir darančioms galvos apdangalus visokio ūgio žmonėms! Nejaugi manote, kad mano tautos gyvastį medžiodamos išsaugosite savąją? 19 Jūs niekinate mane tautoje už saują miežių, už duonos kąsnį.+ Meluodamos mano tautai, mėgstančiai jūsų melų klausytis, pražudote tuos, kurie neturėtų mirti, ir paliekate gyvus tuos, kurie neturėtų gyventi.’+

20 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Moterys, aš čiupsiu jūsų raiščius, kuriais mano tautą lyg kokius paukščius medžiojate, ir nuplėšiu jums nuo rankų. Tuos, kuriuos lyg paukščius sumedžiojote, išlaisvinsiu. 21 Nuplėšiu jums apdangalus ir išvaduosiu tautą iš jūsų rankų. Daugiau jų nebegaudysite, nebemedžiosite. Tada žinosite, kad aš esu Jehova.+ 22 Savo apgaule jūs prislėgėte teisųjį,+ kurio aš nenorėjau prislėgti, ir padrąsinote nedorėlį*,+ todėl jis nesuka iš savo blogo kelio ir neliks gyvas.+ 23 Užtai, moterys, daugiau neregėsite apgaulingų regėjimų, ateities nebebursite.+ Aš išvaduosiu savo tautą iš jūsų rankų, tada žinosite, kad aš esu Jehova.’“

14 Kai kurie Izraelio seniūnai atėjo ir susėdo priešais mane.+ 2 Tada mane pasiekė toks Jehovos žodis: 3 „Žmogaus sūnau, šie vyrai yra prisirišę prie savo bjaurių stabų*, jie yra pastatę suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę. Kodėl tad turėčiau juos išklausyti?+ 4 Tad kalbėk jiems, sakyk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jei izraelitas, prisirišęs prie savo bjaurių stabų ir statantis suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę, ateitų teirautis pranašo, tai aš, Jehova, atsakysiu jam pagal tai, kiek nusipelnė – kiek bjaurių stabų prisidarė. 5 Sukelsiu siaubą izraelitų širdyse, nes jie atsitolino nuo manęs ir nuėjo paskui savo bjaurius stabus.’+

6 Todėl Izraelio namams kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Grįžkite, palikite bjauriuosius stabus, nusigręžkite nuo visų savo nedorybių.+ 7 Jei izraelitas ar Izraelyje gyvenantis svetimšalis atsimestų nuo manęs, jei prisirištų prie bjaurių stabų ir statytų suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę, tokiam, jei ateitų teirautis mano pranašo,+ atsakysiu aš, Jehova. 8 Atsigręšiu prieš tą žmogų, padarysiu jį įspėjimu ir priežodžiu, pašalinsiu iš savo tautos.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.

9 O jei pranašas duos melagingą atsakymą, tai dėl to, kad aš, Jehova, būsiu tą pranašą apgavęs.+ Pakelsiu ranką prieš jį ir iš savo tautos, Izraelio, pašalinsiu. 10 Kaltas bus ir tas, kuris teiraujasi, ir pranašas – už savo kaltę teks atsakyti abiem. 11 Galbūt tuomet izraelitai liausis tolintis nuo manęs ir nebesiterš visokiais prasikaltimais. Tada jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

12 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 13 „Žmogaus sūnau, jei koks kraštas man nusidės, jei sulaužys ištikimybę, pakelsiu ranką prieš jį – sunaikinsiu jo duonos atsargas*+ ir siųsiu badą,+ išmarinsiu jame žmones ir gyvulius.+ 14 Net jeigu jame būtų Nojus,+ Danielius+ ir Jobas,+ tik šitie trys vyrai dėl savo teisumo išsigelbėtų.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

15 Arba paleisiu į tą kraštą nuožmių žvėrių. Jie sudraskys jo žmones, tada kraštas taps negyvenamas ir nė vienas, tų žvėrių bijodamas, per jį nebekeliaus.+ 16 Ir, kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – net jei anie trys vyrai tame krašte būtų, negalėtų nei savo sūnų, nei dukterų išgelbėti. Išsigelbėtų tik patys, o kraštas dykyne pavirstų.

17 Arba siųsiu kalaviją į tą kraštą+ ir paliepsiu jam: ‘Eik, kalavijau, per kraštą.’ Jis išnaikins žmones ir gyvulius.+ 18 Ir, kaip aš gyvas, net jei anie trys vyrai tame krašte būtų, negalėtų išgelbėti nei savo sūnų, nei dukterų, – tai visavaldžio Jehovos žodis. Jie tik patys išsigelbėtų.

19 Arba varginsiu tą kraštą maru.+ Išliesiu ant jo savo rūstybę, nepagailėsiu nei žmonių, nei gyvulių kraujo. 20 Ir, kaip aš gyvas, net jei Nojus,+ Danielius+ ir Jobas+ tame krašte būtų – tai visavaldžio Jehovos žodis, – nei savo sūnų, nei dukterų neišgelbėtų. Tik patys dėl savo teisumo išsigelbėtų.“+

21 Visavaldis Jehova sako: „Bus taip, kad Jeruzalei siųsiu keturias bausmes+ – kalaviją, badą, nuožmius žvėris ir marą,+ kad išnaikintų ir žmones, ir gyvulius.+ 22 Bet joje bus tokių, kurie išsigelbės, tie sūnūs ir dukterys bus išvesti.+ Jie ateis pas jus, ir jūs, pamatę, kaip jie gyveno ir kokius darbus darė, pasiguosite – suprasite, kodėl užtraukiau Jeruzalei nelaimę ir kodėl su ja taip pasielgiau.

23 Jūs būsite paguosti, kai pamatysite jų gyvenimą ir darbus. Tada žinosite, kad taip pasielgiau ne be reikalo.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

15 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, ar vynmedis savo mediena gali lygintis su kokiu kitu medžiu ar miško medžių šakomis? 3 Ar su vynmedžio lazda galėtum ką nors dirbti? Ar žmonės daro iš jo kablį indui pakabinti? 4 Štai jį naudoja malkoms, meta į ugnį. Ugnis suryja abu jo galus, apdegina vidurį. Tad ką iš jo bepadirbsi? 5 Net sveikas būdamas jis niekam netiko, tad ar bebus naudingas ugnies surytas ir apdegintas?

6 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Kaip vynmedį, augantį tarp miško medžių, atidaviau ugniai kūrenti, taip pasielgsiu ir su Jeruzalės gyventojais.+ 7 Aš pakilsiu prieš juos. Vienos ugnies jie išvengė, bet kitos bus suryti. Kai prieš juos pakilsiu, tada žinosite, kad aš esu Jehova.’+

8 Paversiu kraštą dykyne,+ nes jie buvo man neištikimi.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

16 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, atskleisk Jeruzalei bjaurius jos darbus.+ 3 Kalbėk jai: ‘Taip visavaldis Jehova sako Jeruzalei. Tu kilusi iš kanaaniečių krašto, tenai tu gimei. Tavo tėvas buvo amoritas,+ o motina – hetitė.+ 4 Dieną, kai gimei, kai atsiradai, niekas nenupjovė tavo bambagyslės, niekas vandeniu neapiplovė, kad švari būtum, neištrynė druska ir nesuvystė. 5 Niekas to nepadarė, tavęs nepagailėjo, neatjautė. Dieną, kurią gimei, laukan tave išmetė, tavęs nekentė.

6 Pro šalį eidamas mačiau tave spurdančią savo kraujuose. Kraujuose gulinčiai tau tariau: „Gyvenk!“ Taip, kraujuose gulinčiai tariau: „Gyvenk!“ 7 Padariau iš tavęs daugybę, kaip vešlius augalus laukuose. Tu augai, brendai, gražiausiais papuošalais puošeisi. Tavo krūtys iškilo, plaukai užaugo, vis dėlto tebebuvai visiškai nuoga.

8 Kai eidamas pro šalį tave išvydau, mačiau, kad esi subrendusi meilei. Užklojau tave drabužiu,+ pridengiau nuogumą. Tada daviau priesaiką, sudariau su tavimi sandorą – tai visavaldžio Jehovos žodis – ir tu tapai mano. 9 Nuprausiau tave, nuploviau kraują ir ištepiau aliejumi,+ 10 paskui apvilkau siuvinėtu drabužiu, apaviau geros odos* sandalais, sujuosiau plonos drobės juosta, aprengiau brangiais rūbais. 11 Padabinau tave papuošalais, apyrankes ant rankų užmoviau, ant kaklo vėrinį užkabinau, 12 į nosį įvėriau tau žiedą, į ausis – auskarus, ant galvos gražų vainiką uždėjau. 13 Tu dabinaisi auksu ir sidabru, vilkėjai rūbą iš ploniausio lino, labai brangaus, puošeisi siuvinėtais drabužiais. Tavo valgis buvo geriausi miltai, medus ir aliejus. Tu labai graži išaugai,+ tapai tinkama į karalienes.

14 Tautose pasklido garsas apie tavo grožį.+ Jis buvo tobulas, nes savo spindesiu tave apdovanojau.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

15 Bet tu pradėjai savo grožiu puikuotis+ ir tapusi garsi ėmei parsidavinėti.+ Tu noriai siūleisi kiekvienam praeiviui+ ir jie tavo grožiu naudojosi. 16 Paėmusi margaspalvių drabužių, išpuošei jais šventavietes, kur paleistuvavai.+ Tokio dalyko neturėjo būti! Taip neturėjo nutikti! 17 Tu paėmei ir mano dovanotus gražiuosius aukso ir sidabro papuošalus, pasidarei vyriškų atvaizdų ir su jais ištvirkavai.+ 18 Apdengei juos siuvinėtais savo drabužiais, atnašavai jiems mano aliejų ir smilkalus.+ 19 Kaip malonaus kvapo atnašą aukojai jiems duoną,+ kurią tau daviau, – duoną iš geriausių miltų, aliejaus ir medaus, kuriais tave valgydinau. Štai kaip buvo. Tai visavaldžio Jehovos žodis.

20 Tu aukojai sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei,+ atidavei juos stabams suryti.+ Nejau tau nebuvo gana, kad parsidavinėjai?! 21 Tu skerdei mano sūnus kaip kokias aukas ir atidavei ugniai.+ 22 Darei visus savo bjaurius darbus, ištvirkavai ir nė neatsiminei, kad kūdikystės dienomis buvai visiškai nuoga ir spurdėjai savo kraujuose. 23 Oi, kokį vargą prisišaukei per visas savo nedorybes!+ Tai visavaldžio Jehovos žodis. 24 Juk kiekvienoje aikštėje susipylei po kauburį, įsitaisei po šventavietę. 25 Šventavietes stateisi matomiausiose gatvių vietose, savo grožį bjaurojai siūlydamasi* kiekvienam praeiviui,+ paleistuvauti nepaliovei.+ 26 Tu parsidavinėjai Egipto sūnums,+ gašliems savo kaimynams, ir savo nežabotu paleistuvavimu mane piktinai. 27 Todėl pakelsiu ranką prieš tave, sumažinsiu tau skirtą maisto dalį.+ Atiduosiu tave į rankas moterims, kurios tavęs nekenčia,+ – į rankas Filistijos dukterims. Tu pribloškei jas savo begėdystėmis.+

28 Tu buvai nepasotinama, todėl ėmei parsidavinėti Asirijos sūnums.+ Bet ir su jais ištvirkaudama nepasitenkinai. 29 Parsidavinėjai pirklių* kraštui ir chaldėjams,+ bet vis tiek tau nebuvo gana. 30 Tavo širdis buvo išties pasiligojusi* – tai visavaldžio Jehovos žodis, – tu elgeisi įžūliai, kaip tikra parsidavėlė.+ 31 Matomiausioje kiekvienos gatvės vietoje pildama kauburį ir kiekvienoje aikštėje statydamasi šventavietę, elgeisi ne kaip kitos parsidavėlės, nes neėmei užmokesčio. 32 Tu – svetimautoja, kuriai mielesnis svetimas vyras, o ne sutuoktinis!+ 33 Žmonės parsidavėlei atsilygina dovana,+ o tu tavęs geidžiantiems pati dovanas dalijai.+ Tu visus aplink papirkinėji, kad tik ateitų pas tave ir su tavim sugultų.+ 34 Tu ne tokia kaip kitos parsidavėlės. Jos nedaro taip, kaip tu darai! Tu pati susimoki kitiems, o ne jie tau sumoka. Tu darai kitaip.

35 Todėl, paleistuve,+ paklausyk Jehovos žodžio. 36 Taip sako visavaldis Jehova. Dėl to, kad nepažabojai savo aistros, kad atidengei savo nuogumą sanguliaudama su savo meilužiais, dėl to, kad prisidirbai šlykščių, bjaurių stabų,*+ kuriems net savo sūnų kraują aukojai,+ 37 aš subursiu visus tavo meilužius, kuriuos tenkinai, visus, kuriuos mylėjai, ir visus, kurių nekentei. Iš visur subursiu juos prieš tave ir tave apnuoginsiu, parodysiu jiems tave visiškai nuogą.+

38 Bausiu tave bausme, kokios nusipelno svetimautojos+ ir tos, kurios lieja kraują,+ – rūstybės ir pavydo apimtas tavo kraują praliesiu.+ 39 Atiduosiu tave jiems į rankas, ir jie nulygins tavo kauburius, sunaikins tavo šventavietes.+ Jie nuplėš nuo tavęs drabužius,+ papuošalus+ ir paliks tave visiškai nuogą. 40 Jie suburs prieš tave minią,+ ir ji užmėtys tave akmenimis,+ užkapos kalavijais.+ 41 Jie sudegins tavo namus+ ir daugelio moterų akyse įvykdys tau nuosprendį. Padarysiu galą tavo paleistuvystei,+ ir užmokesčio niekam tu nebeduosi. 42 Savo rūstybę ant tavęs išliesiu,+ tada nustosiu pykti,+ nusiraminsiu ir daugiau nebeniršiu.

43 Kadangi užmiršai savo jaunystės dienas+ ir visus tuos dalykus darydama mane piktinai, aš atmokėsiu tuo, ko savo darbais nusipelnei. Tai visavaldžio Jehovos žodis. Daugiau taip nepadoriai tu nesielgsi, savo bjaurių darbų nebedarysi.

44 Kas mėgsta priežodžiais kalbėti, apie tave sakys: „Kokia motina, tokia ir dukra!“+ 45 Esi dukra motinos, kuri nekenčia savo vyro ir vaikų, ir esi sesuo seserų, kurios nekenčia savo vyrų ir vaikų. Jūsų motina buvo hetitė, jūsų tėvas – amoritas.+

46 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija,+ ji gyvena su dukterimis* į šiaurę nuo tavęs.+ O jaunesnioji tavo sesuo yra Sodoma,+ ji su savo dukterimis gyvena į pietus nuo tavęs.+ 47 Tu ne tik vaikščiojai jų keliais ir elgeisi pasibjaurėtinai kaip jos. Tu greitai sugedai, ir net labiau už jas.+ 48 Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – tavo sesuo Sodoma ir jos dukros nedarė taip, kaip tu ir tavo dukros darėte. 49 Štai kuo tavo sesuo Sodoma nusikalto: ji ir jos dukros+ buvo išpuikusios,+ turėjo apsčiai duonos+ ir gyveno be rūpesčių, ramiai,+ bet vargdienio ir beturčio nesušelpė.+ 50 Jos puikavosi+ ir mano akyse darė bjaurystes,+ todėl nusprendžiau padaryti joms galą.+

51 Samarija+ nė perpus nenusidėjo tiek, kiek nusidėjai tu. Bjaurių darbų darei kur kas daugiau už ją – tavo bjaurysčių yra tiek, kad seserys šalia tavęs atrodo teisios.+ 52 Tad kęsk pažeminimą dabar už tai, kad savo seserų elgesį išteisinai. Savo nuodėmėmis jas pralenkei, todėl jos už tave teisesnės. Kęsk gėdą ir pažeminimą dėl to, kad tavo seserys atrodo už tave teisesnės.

53 Surinksiu jų tremtinius – Sodomos ir jos dukterų tremtinius, Samarijos ir jos dukterų tremtinius. Surinksiu ir tavo tremtinius kartu su anais,+ 54 tada tu kęsi pažeminimą. Būsi pažeminta dėl savo darbų, kuriais jas paguodei. 55 Tavo seserys, Sodoma ir Samarija, taip pat jų dukterys vėl bus tokios kaip anksčiau. Tu irgi su savo dukterimis būsi tokia kaip anksčiau.+ 56 Savo sesers Sodomos nelaikei verta nė minėti savo puikybės dieną, 57 kai tavo nedorumas dar nebuvo atskleistas.+ Tave kaltina Sirijos dukterys su savo kaimynais, tave niekina aplink esančios Filistijos dukterys.+ 58 Tu atsiimsi už savo nedorą elgesį, už visus bjaurius darbus. Tai Jehovos žodis.

59 Taip sako visavaldis Jehova. Pasielgsiu su tavimi pagal tavo elgesį,+ nes paniekinai priesaiką ir sulaužei mano sandorą.+ 60 Vis dėlto sandoros, kurią su tavimi sudariau, kai buvai jauna, neužmiršiu – sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.+ 61 Tu prisiminsi savo elgesį ir gėdysies,+ kai priimsi savo seseris – ir už tave vyresnes, ir jaunesnes. Ir aš duosiu jas tau kaip dukteris, bet ne dėl sandoros, sudarytos su tavimi.

62 Aš sudarysiu sandorą su tavimi, tada tu žinosi, kad aš esu Jehova. 63 Tu prisiminsi, ką padariusi, ir taip gėdysies, kad nedrįsi nė lūpų atverti,+ kai aš, nepaisydamas visų tavo darbų, atliksiu už tave permaldavimą.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

17 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, užmink mįslę ir papasakok palyginimą apie Izraelio namus.+ 3 Sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Didžiulis erelis+ plačiais sparnais, ilgomis plunksnomis, tankiomis ir margomis, atskrido į Libaną.+ Jis griebė už kedro viršūnės+ 4 ir nuskynė aukščiausiai esantį ūglį. Tą ūglį jis nunešė į pirklių* kraštą ir pasodino viename pirklių mieste.+ 5 Paskui paėmęs iš to krašto sėklą+ pasėjo derlingame lauke, kad užaugtų tarsi gluosnis prie sraunių vandenų. 6 Sėkla sudygo, išaugo į neaukštą vynmedį ir išsikerojo.+ Šakas kreipė vidun, šaknis leido gilyn. Taigi sėkla išaugo į vynmedį, leido atžalas ir kerojosi.+

7 Bet atskrido kitas erelis+ – didžiulis, plačiasparnis, didelėmis plunksnomis.+ Tada vynmedis savo šaknis ėmė leisti link jo, tolyn nuo lysvės, kurioje buvo pasodintas, ir kreipti į tą erelį savo vešlias šakas, kad šis jį palaistytų.+ 8 O jis juk jau buvo pasodintas derlingame lauke, prie sraunių vandenų, kur galėjo vešėti, duoti vaisių ir tapti didingu vynmedžiu.’+

9 Sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Argi jis vešės? Argi jo neišraus su šaknimis?+ Argi nesupus jo vaisiai? Argi nenudžius šakelės?+ Jis taip perdžius, kad nereikės nei galingos rankos, nei žmonių daugybės jam su šaknimis išrauti. 10 Net jei būtų persodintas, argi vešės? Argi iš rytų papūtęs vėjas jo nenudžiovins? Lysvėje, kurioje išaugo, jis nudžius.’“

11 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 12 „Pasakyki tiems maištingiems namams: ‘Nejau nesuprantate, ką visi šie dalykai reiškia?’ Sakyk: ‘Štai Babilono valdovas atžygiavo į Jeruzalę, suėmė jos karalių su didžiūnais ir išsivarė į Babiloną.+ 13 Su vienu iš karaliaus palikuonių+ jis sudarė sandorą ir jį prisaikdino.+ Žymiuosius krašto vyrus jis išsivedė,+ 14 kad karalystė būtų menka ir neišsikeltų, kad galėtų gyvuoti tik laikydamasi tos sandoros.+ 15 Bet štai karalius* sukilo prieš jį+ – siuntė pasiuntinius į Egiptą, kad gautų iš ten žirgų+ ir didžiulę kariuomenę.+ Nejau jam pasiseks? Nejau šitaip pasielgęs išvengs bausmės? Argi sandorą sulaužęs ištrūks?+

16 Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – jis mirs Babilone, kur gyvena valdovas, padaręs jį karaliumi. Jis mirs už tai, kad paniekino tam valdovui duotą priesaiką ir kad sulaužė su juo sudarytą sandorą.+ 17 Kai daugelio pražūčiai bus pilami apgulos pylimai ir statomos apgulos sienos, didžiulė faraono kariuomenė, gausingi jo pulkai neateis kare jam į pagalbą.+ 18 Jis paniekino duotą priesaiką, sulaužė sandorą. Nors ir buvo davęs žodį, jo nesilaikė. Taigi jis neištrūks.

19 Todėl taip sako visavaldis Jehova: „Kaip aš gyvas, už tai, kad paniekino man duotą priesaiką ir sulaužė mano sandorą, atmokėsiu jam tuo, ko nusipelnė.+ 20 Užmesiu ant jo tinklą, savo tinklu jį sumedžiosiu.+ Dėl to, kad buvo man neištikimas, nuvesiu jį į Babiloną ir ten su juo bylinėsiuosi.+ 21 Kurie iš jo pulkų mėgins pabėgti, kris nuo kalavijo, kurie liks gyvi, bus išblaškyti į visas puses*.+ Tada žinosite, kad taip pasakiau aš, Jehova.“’+

22 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Nuskinsiu nuo didingo kedro viršūnės ūglį+ ir jį pasodinsiu, nuskinsiu gležną ūglį+ nuo aukščiausių šakų ir pasodinsiu ant aukšto ir didingo kalno+ – 23 ant aukšto Izraelio kalno pasodinsiu. Jis leis šakas, duos vaisių ir išaugs į didingą kedrą. Visokiausi paukščiai po juo gyvens, jo šakų šešėlyje glausis. 24 Ir visi laukų medžiai sužinos, kad aš, Jehova, aukštą medį nuverčiu, o menką iškeliu.+ Žalią medį aš nudžiovinu, o sausuolį pražydinu.+ Taip sakau ir darau aš, Jehova.’“

18 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Kas per priežodis kartojamas Izraelio krašte: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, o dantys atšipo vaikams’?+

3 Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – daugiau šio priežodžio Izraelyje nebeminėsite. 4 Kiekvieno siela* man priklauso. Ir tėvo siela, ir sūnaus siela priklauso man. Mirs ta siela*, kuri nusideda.

5 Jei žmogus yra teisus ir daro, kas teisinga ir teisu, – 6 nevalgo kalnų šventovėse aukų, skirtų stabams,+ nesikreipia į bjaurius Izraelio namų stabus*, neišniekina savo artimo žmonos,+ nesugula su moterimi per jos mėnesines,+ 7 nė vieno neskriaudžia,+ grąžina skolininkui, ką buvo paėmęs už užstatą,+ neplėšikauja,+ duoda duonos alkstančiam+ ir drabužį nuogam,+ 8 neima palūkanų, nelupikauja,+ saugosi elgtis neteisingai,+ nešališkai sprendžia žmonių bylą,+ 9 laikosi mano įstatų, vykdo įstatymus, stengdamasis likti man ištikimas, – toks žmogus yra teisus ir tikrai bus gyvas.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

10 Bet, tarkim, jam gimsta sūnus. Jei jis užaugęs tampa plėšiku+ ar žmogžudžiu+ arba daro dalykus, 11 kurių tėvas nedarė, – valgo kalnų šventovėse aukas, skirtas stabams, išniekina artimo žmoną, 12 skriaudžia skurstantį ir vargšą,+ plėšikauja, negrąžina užstato, kreipiasi į bjaurius stabus,+ daro, kas pasibjaurėtina,+ 13 lupikauja ir ima palūkanas,+ – tai tas sūnus neliks gyvas. Dėl to, kad darė visus tuos bjaurius dalykus, tikrai turės mirti. Jis pats bus kaltas dėl savo mirties.*

14 Jei sūnus mato tėvo daromas nuodėmes, bet, nors ir mato, pats nieko panašaus nedaro – 15 nevalgo kalnų šventovėse aukų, skirtų stabams, nesikreipia į bjaurius Izraelio namų stabus, neišniekina artimo žmonos, 16 nė vieno neskriaudžia, nepasisavina užstato, neplėšikauja, duoda duonos alkstančiam ir drabužį nuogam, 17 saugosi, kad neengtų vargšo, nelupikauja, neima palūkanų, laikosi mano įstatymų ir vykdo mano įstatus, – toks žmogus dėl savo tėvo prasikaltimų nemirs. Jis tikrai bus gyvas. 18 O tėvas, kadangi buvo apgavikas, apiplėšinėjo brolį ir darė, kas jo tautiečių akyse neteisinga, dėl savo prasikaltimų turės mirti.

19 Jūs sakysite: ‘Kaipgi sūnus nėra kaltas dėl tėvo prasikaltimų?’ Kadangi sūnus darė, kas teisinga ir teisu, vykdė mano įstatus, jų laikėsi, jis tikrai bus gyvas.+ 20 Mirs ta siela, kuri nusideda.+ Sūnus nebus kaltas dėl tėvo prasikaltimų, o tėvas nebus kaltas dėl sūnaus prasikaltimų. Teisiu bus pripažintas tik teisusis, o nedoru – tik nedorėlis.+

21 Jei koks piktadarys atgailauja dėl padarytų nuodėmių, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas. Tasai žmogus nemirs.+ 22 Nė vienas iš jo padarytų prasikaltimų nebus prisimenamas.+ Žmogus bus gyvas dėl to, kad daro, kas teisu.+

23 Juk aš nenoriu, kad nedorėlis mirtų+ – tai visavaldžio Jehovos žodis, – noriu, kad jis atgailautų dėl to, ką darė, ir būtų gyvas.+

24 Bet jei teisusis palieka teisumo kelią ir ima daryti, kas neteisinga, – bjaurystes, kurias daro nedorėlis, – nejau jis bus gyvas? Nė vienas teisus jo darbas nebus prisimenamas.+ Kadangi buvo man neištikimas ir nusidėjo, jis turės mirti.+

25 Jūs sakysite: ‘Jehova neteisingai daro.’+ Paklausykite, Izraelio namai! Argi mano darbai neteisingi?+ Argi ne jūsų darbai neteisingi?+

26 Jei teisusis palieka teisumo kelią ir ima daryti, kas neteisinga, jis mirs – mirs dėl to, kad elgėsi neteisingai.

27 O jei nedorėlis atgailauja dėl savo nedorų darbų ir ima daryti, kas teisinga ir teisu, jis liks gyvas.+ 28 Jeigu jis susivokia ir liaujasi nedorybes daryti, tikrai bus gyvas. Tasai žmogus nemirs.

29 Izraelio namai sakys: ‘Jehova neteisingai daro.’ Argi mano darbai neteisingi, Izraelio namai?!+ Argi ne jūsų darbai neteisingi?

30 Todėl tei̇̃siu jus pagal jūsų darbus,+ Izraelio namai. Tai visavaldžio Jehovos žodis. Atgailaukite ir liaukitės darę nuodėmes, kad dėl jų neužsitrauktumėte kaltės. 31 Meskite visas savo piktadarystes,+ ugdykitės naują širdį ir naują dvasią.+ Kodėl gi, Izraelio namai, turėtumėte mirti?+

32 Nenoriu nė vieno mirties+ – tai visavaldžio Jehovos žodis, – tad atgailaukite ir gyvenkite.“+

19 „Raudok raudą apie Izraelio vadus, 2 sakyk:

‘Kas buvo tavo motina? Ji buvo liūtė tarp liūtų.

Tarp jaunų stiprių liūtų ji gyveno ir augino jauniklius.

 3 Vienas iš liūtukų užaugo ir tapo stiprus.+

 8 Aplinkinės tautos susitelkė ir tinklą ant jo užmetė.

Į jų iškastą duobę jis įkrito.

 9 Kablius jam įvėrę, narvan jį įstūmė ir nugabeno pas Babilono karalių.

Tenai jį uždarė, kad niekas Izraelio kalnuose jo riaumojimo nebegirdėtų.

10 Tavo motina buvo kaip vynmedis+ tavo kraujyje*, prie vandenų pasodintas.

Jis davė vaisių, turėjo daug šakų, nes vandens netrūko.

11 Jo šakos buvo tvirtos, tinkamos valdovų skeptrams.

Tvirtos šakos buvo nulaužtos ir sudžiūvo,+ ugnis jas surijo.+

Tai rauda. Ji ir liks rauda.’“

20 Septintų metų penkto mėnesio dešimtą dieną keletas Izraelio seniūnų atėjo teirautis Jehovos ir susėdo priešais mane. 2 Tada mane pasiekė toks Jehovos žodis: 3 „Žmogaus sūnau, kalbėk Izraelio seniūnams, tark jiems: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Atėjote manęs teirautis? Kaip aš gyvas, jums neatsakysiu.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’

4 Ar tu pasirengęs teisti juos*, žmogaus sūnau? Ar pasirengęs juos teisti? Primink jiems pasibjaurėtinus jų protėvių darbus.+ 5 Sakyk jiems: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Dieną, kai išsirinkau Izraelį,+ Jokūbo namų palikuonius, aš ištariau jiems priesaiką* ir Egipto žemėje save jiems apreiškiau.+ Taip, aš daviau jiems priesaiką. „Aš esu Jehova, aš jūsų Dievas“, – pasakiau. 6 Tą dieną prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto žemės ir nuvesiu į kraštą, kurį išžvalgiau, – kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ visos žemės puošmeną. 7 Pasakiau jiems: „Meskite šalin bjaurybes, kurias pasistatėte sau prieš akis, nesitepkite bjauriais Egipto stabais*.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.“+

8 Jie maištavo prieš mane, nenorėjo manęs klausyti. Jie nemetė šalin bjaurių stabų, kuriuos sau prieš akis buvo pasistatę, nepaliko bjaurių Egipto dievų.+ Todėl pasakiau, kad išliesiu ant jų savo įniršį, visą savo pyktį Egipto krašte. 9 Vis dėlto elgiausi kitaip, kad mano vardas nebūtų niekinamas tautose, kurių apsupti jie gyveno.+ Juk tų tautų akivaizdoje buvau jiems save apreiškęs – išvedžiau iš Egipto žemės.+ 10 Taigi aš išvedžiau juos iš Egipto žemės ir atvedžiau į dykumą.+

11 Tada daviau jiems savo nuostatus, paskelbiau savo įstatymus,+ kad tie, kurie jų laikysis, būtų gyvi.+ 12 Liepiau laikytis ir šabo+ – tarp manęs ir jų sudarytos sandoros ženklo,+ – idant žinotų: aš, Jehova, juos išsirinkau, kad būtų šventi.

13 Bet dykumoje Izraelio namai maištavo prieš mane.+ Jie nepaisė mano nuostatų, atmetė mano įstatymus, kurių laikydamasis žmogus yra gyvas, jie paniekino mano šabus. Todėl pasakiau, kad dykumoje išliesiu ant jų savo įniršį ir juos išnaikinsiu.+ 14 Vis dėlto elgiausi kitaip, kad mano vardas nebūtų niekinamas tautose, kurių akivaizdoje juos išvedžiau.+ 15 Prisiekiau jiems dykumoje, kad neįvesiu jų į kraštą, kurį buvau jiems pažadėjęs,+ – kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ visos žemės puošmeną, – 16 nes jie atmetė mano įstatymus, nesilaikė mano nuostatų, paniekino mano šabus. Jų širdys buvo prisirišusios prie bjauriųjų stabų.+

17 Tačiau aš* jų pagailėjau ir nesunaikinau, nepražudžiau dykumoje. 18 Jų sūnums+ sakiau: „Nesielkite pagal savo tėvų nurodymus+ ir įstatus, nesusiterškite jų bjauriaisiais stabais. 19 Aš esu Jehova, jūsų Dievas. Laikykitės mano nuostatų, paisykite mano įstatymų, vykdykite juos.+ 20 Švęskite mano šabus,+ tebus jie ženklas sandoros tarp manęs ir jūsų, idant žinotumėte, kad aš esu Jehova, jūsų Dievas.“+

21 Bet ir sūnūs maištavo prieš mane.+ Jie nesilaikė mano nuostatų, nepaisė ir nevykdė mano įstatymų, kurių laikydamasis žmogus yra gyvas, jie paniekino mano šabus. Todėl sakiau, kad išliesiu ant jų savo įniršį ir visą savo pyktį dykumoje.+ 22 Tačiau susilaikiau+ ir elgiausi kitaip, kad mano vardas nebūtų niekinamas tautose,+ kurių akivaizdoje juos išvedžiau. 23 Taip pat dykumoje prisiekiau, kad išsklaidysiu juos po tautas, išblaškysiu po kraštus,+ 24 nes jie nevykdė mano įstatymų, atmetė mano nuostatus,+ paniekino šabus, tarnavo bjauriems savo protėvių stabams.+ 25 Leidau jiems gyventi pagal nederamus nuostatus ir įstatymus, vedančius į pražūtį.+ 26 Nesulaikiau jų, kai jie atidavė ugniai savo pirmagimius+ ir tokiomis aukomis save teršė, – nesulaikiau, kad būtų nuniokoti ir žinotų: aš esu Jehova.’

27 Todėl kalbėk Izraelio namams, žmogaus sūnau, sakyk jiems: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Ir jūsų tėvai savo neištikimu elgesiu mane skaudino. 28 Atvedžiau juos į kraštą, kurį buvau prisiekęs jiems duoti,+ o jie, pamatę aukštą kalvą ar lapuotą medį,+ ėmė ten aukoti savo aukas ir pasibjaurėtinas atnašas. Jie atnašavo savo malonaus kvapo aukas, liejo savo liejamąsias atnašas. 29 Aš paklausiau jų: „Ką visa tai reiškia?! Kodėl į tą šventavietę einate?!“ (Iki pat šios dienos ji vadinama Šventaviete.)’+

30 Dabar kalbėk Izraelio namams: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jūs susiteršę kaip ir jūsų protėviai. Kaip jie ėjo paskui savo bjaurius stabus ir juos garbino*,+ 31 taip ir jūs iki pat šiol teršiatės aukodami aukas savo bjauriems stabams ir atiduodami ugniai savo sūnus.+ Ir dar tikitės, kad atėję manęs teirautis gausite atsakymą iš manęs, Izraelio namai?!+

Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – neatsakysiu jums, kai manęs teirausitės.+ 32 Ką sau manote sakydami: „Garbinkime medį ir akmenį, kaip kad daro kitos tautos, kituose kraštuose gyvenančios gentys“?+ To niekada nebus!

33 Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – valdysiu jus iškelta galinga ranka, liesiu pyktį.+ 34 Ir iškelta galinga ranka, liedamas pyktį išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti.+ 35 Atvesiu jus į tautų dykumą ir bylinėsiuosi su jumis akis į akį.+

36 Kaip bylinėjausi su jūsų protėviais Egipto krašto dykumoje, taip bylinėsiuosi su jumis. Tai visavaldžio Jehovos žodis. 37 Pravesiu jus po piemens lazda+ ir susaistysiu sandora. 38 Maištininkus ir tuos, kurie man nusikalsta, iš jūsų tarpo aš pašalinsiu.+ Iš krašto, kur gyvena kaip svetimšaliai, juos išvesiu, bet į Izraelio žemę jie neįžengs.+ Tada žinosite, kad aš esu Jehova.’

39 Apie jus, Izraelio namai, visavaldis Jehova sako: ‘Eikite, garbinkite tuos savo bjaurius stabus,+ kad jau manęs neklausote. Bet mano šventojo vardo savo aukomis ir bjauriais stabais jūs daugiau neteršite.+

40 Ant mano šventojo kalno, ant aukštojo Izraelio kalno+ – tai visavaldžio Jehovos žodis, – man tarnaus visi Izraelio namai, visi to krašto žmonės.+ Ten aš juos maloniai priimsiu, ten lauksiu jų aukų ir pirmojo derliaus atnašų – visų jūsų šventų dovanų.+ 41 Kai būsiu jus parvedęs iš tautų, surinkęs iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti,+ tada jūsų aukų kvapas man bus malonus, būsite man mieli. Aš apreikšiu tarp jūsų savo šventumą tautų akivaizdoje.+

42 Kai parvesiu jus į Izraelio žemę+ – į kraštą, kurį prisiekiau atiduoti jūsų protėviams, jūs žinosite, kad aš esu Jehova.+ 43 Ten atsiminsite, kokiu elgesiu ir kokiais darbais buvote susiteršę,+ ir dėl visų tų blogų darbų savimi bjaurėsitės.+ 44 Pasielgsiu su jumis kitaip, negu esate nusipelnę savo nedorybėmis ir bjauriais darbais. Taip padarysiu dėl savojo vardo,+ Izraelio namai. Tada žinosite, kad aš esu Jehova. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

45 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 46 „Žmogaus sūnau, pasisuk veidu į pietus ir pranašauk pietų šaliai, pranašauk pietų krašto miškui. 47 Sakyk tam pietų krašto miškui: ‘Klausykis Jehovos žodžio. Taip sako visavaldis Jehova. Užkursiu tavyje ugnį,+ ir ji suris visus tavo medžius, žalius ir sausus. Ugnies liepsna neužges,+ ir kiekvienas – nuo pietų iki šiaurės – ją pajus. 48 Visi žmonės tada supras, kad aš, Jehova, tą ugnį užkūriau ir kad ji neužges.’“+

49 Ir aš tariau: „Ak, visavaldi Jehova! Apie mane jie šneka: ‘Ar ne mįslingai jis kalba?’“

21 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, pasisuk veidu į Jeruzalę ir pranašauk apie jos šventavietes, kalbėk apie Izraelio žemę. 3 Izraelio žemei sakyk: ‘Taip kalba Jehova. Aš pakilsiu prieš tave! Ištrauksiu iš makšties kalaviją+ ir išnaikinsiu tavuosius – tiek teisųjį, tiek nedorėlį. 4 Ištrauksiu kalaviją iš makšties ir naikinsiu teisųjį ir nedorėlį, pakelsiu kalaviją prieš visus žmones – nuo pietų iki šiaurės. 5 Visi žinos, kad tai aš, Jehova, ištraukiau savo kalaviją iš makšties. Atgal jo nesugrąžinsiu.’+

6 O tu, žmogaus sūnau, dūsauk iš baimės, karčiai jų akivaizdoje aimanuok.+ 7 Ir jeigu jie tavęs paklaus: ‘Kodėl dūsauji?’, atsakyk: ‘Dėl žinios, kurią išgirdau.’ Kai tai ateis, širdys iš baimės tirps, rankos glebs, drąsa išgaruos, šlapimas per kelius varvės.+ Tai tikrai ateis, tikrai išsipildys. Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

8 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 9 „Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Jehova. Sakyk: „Kalavijas!+ Kalavijas išgaląstas ir nublizgintas. 10 Išgaląstas skerdynėms, jis švysčioja lyg žaibas!“’“ –

„Ar neturėtume tuo džiaugtis?“ –

„Nejau kartu su kitais medžiais jis* nukirs ir mano paties sūnaus skeptrą?+

11 Jis bus nublizgintas ir įduotas į rankas. Pagaląstas ir nublizgintas, jis bus įduotas į rankas budeliui.+

12 Verk ir aimanuok,+ žmogaus sūnau, nes kalavijas atkyla prieš mano tautą. Jis atkyla prieš visus Izraelio vadus.+ Ir juos, ir mano tautą jis praris. Tad plok sau per šlaunį*. 13 Mano tauta jau patikrinta,+ ir kas bus, kai kalavijas nukirs skeptrą? Jo* nebeliks.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

14 O tu, žmogaus sūnau, pranašauk, plok rankomis* ir triskart sušuk: ‘Kalavijas!’ Jis guldo vieną po kito, jis – didžių skerdynių kalavijas, jis apsupęs visus.+ 15 Širdys tirps iš baimės,+ daugelis kris prie miesto vartų. Žudysiu juos kalaviju, jis švysčioja lyg žaibas, jis nublizgintas skerdynėms. 16 Kirsk į dešinę, aštrusis, švystelėk į kairę! Eik, kur tik ašmenys krypsta! 17 Ir aš suplosiu rankomis, mano įniršis atslūgs.+ Taip pasakiau aš, Jehova.“

18 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 19 „Pažymėk, žmogaus sūnau, du kelius Babilono karaliaus kalavijui. Abu pradėk tame pačiame krašte. Ten, kur keliai išsiskiria dviejų miestų kryptimis, pastatyk ženklą. 20 Vieną kelią kalavijui nubrėžk į Amono Rabą,+ o kitą – į Jeruzalę, įtvirtintąjį Judo miestą.+ 21 Kelių išsišakojime Babilono karalius sustos ir burs: kratys strėles, kreipsis į savo stabus*, apžiūrinės kepenis. 22 Burtas jo dešinėje rankoje rodys eiti į Jeruzalę – ten statyti mūrdaužius, duoti įsakymą žudyti, surikti kovos šūksnį, stumti mūrdaužius prie vartų, pilti apgulos pylimus, statyti apgulos sieną.+ 23 Tie*, kas yra davę jiems* priesaikas, manys, kad karaliaus burtai tėra apgaulė.+ Tačiau karalius atsimena jų kaltę ir tikrai paims juos į nelaisvę.+

24 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Jūs patys primenate savo kaltę, jūsų nusižengimai ir nuodėmės akivaizdūs, tai liudija visi jūsų darbai. Dėl to jus prisiminė ir paims jus jėga.’

25 O tau, nedoras ir mirtinai sužeistas Izraelio vade,+ ateina atsiskaitymo diena, galutinės bausmės metas. 26 Visavaldis Jehova sako: ‘Nusiimk turbaną ir vainiką.+ Nebebus taip, kaip buvo.+ Žemakilmis bus išaukštintas,+ kilmingasis – pažemintas.+ 27 Galas! Galas! Galas tavo viešpatavimui*! Vainikas niekam neatiteks, iki ateis turintis teisę valdyti.+ Jam jį atiduosiu.’+

28 Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: ‘Visavaldžio Jehovos žodis apie Amoną ir jo užgaules.’ Sakyk: ‘Kalavijas! Kalavijas! Jis ištrauktas skerdynėms, nublizgintas ryti. Jis švysčioja kaip žaibas. 29 Regėjimai apie tave – apgaulė, žyniavimai – melas. Tavo žmonės bus metami krūvon ant žuvusiųjų*, ant nedorėlių, kurių diena, galutinės bausmės metas, atėjo. 30 Tegrįžta kalavijas atgal į makštį. Aš tei̇̃siu tave ten, kur buvai sukurtas, – šalyje, iš kurios esi kilęs. 31 Išliesiu ant tavęs savo pyktį, pūstelėsiu į tave savo įniršio ugnį, atiduosiu į rankas žiauriems, įgudusiems naikintojams.+ 32 Tu būsi malkos ugniai,+ tavo kraujas bus išlietas krašte ir niekas daugiau tavęs neprisimins. Taip pasakiau aš, Jehova.’“

22 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, ar esi pasirengęs skelbti nuosprendį kruvinajam miestui+ ir parodyti jam, kokius šlykščius darbus jis daro?+ 3 Kalbėk jam: ‘Taip visavaldis Jehova sako miestui, kuris iki pat savo bausmės meto+ lieja savo viduje kraują,+ kuris teršiasi darydamasis bjaurius stabus*.+ 4 Liedamas kraują tu užsitraukei kaltę,+ per savo bjaurius stabus tapai netyras.+ Tu priartinai savo dienų galą ir tavo metai netrukus baigsis. Todėl padarysiu tave pajuoka tautoms, patyčia visiems kraštams.+ 5 Ir tolimi, ir artimi kraštai juoksis iš tavęs,+ mieste, nes tavo vardas suteptas, nes tavyje – tikra sumaištis. 6 Juk visi Izraelio vadai, galią turėdami, lieja kraują.+ 7 Tavyje niekinamas tėvas ir motina,+ apgaudinėjamas svetimšalis, skriaudžiamas našlaitis ir našlė.+

8 Mano šventų vietų tu negerbi, mano šabus paniekini.+ 9 Tavyje yra šmeižikų, trokštančių kraują lieti.+ Tavo žmonės valgo aukas kalnuose ir daro begėdystes.+ 10 Jie suteršia savo tėvo patalą*,+ sugula su moterimi jos mėnesinio nešvarumo dienomis.+ 11 Vienas vyras išniekina savo artimo žmoną,+ kitas šlykščiai elgiasi su savo marčia,+ dar kitas išniekina seserį, savo paties tėvo dukterį.+ 12 Tavyje už kyšius nekaltasis siunčiamas myriop.+ Tu skolini už palūkanas,+ lupikauji, atimi iš artimo pinigus.+ Tu visiškai mane pamiršai. Tai visavaldžio Jehovos žodis.

13 Bjauriuosi* matydamas jūsų nešvarų pelną ir kruvinus darbus. 14 Kai prieš tave pakilsiu, kiek tvers tavo drąsa*, kiek ilgai tavo rankos bus stiprios?+ Tai pasakiau aš, Jehova, ir aš prieš tave stosiu. 15 Išblaškysiu tave po tautas, išsklaidysiu po kraštus+ ir tavo netyrumui padarysiu galą.+ 16 Tu būsi suniekintas tautų akyse ir tada žinosi, kad aš esu Jehova.’“+

17 Mane ir vėl pasiekė Jehovos žodis: 18 „Žmogaus sūnau, Izraelio namai man tapo kaip šlakas. Jie – lyg varis, alavas, geležis ir švinas lydymo krosnyje. Jie pasidarė sidabro šlakas.+

19 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Kadangi visi pasidarėte tarsi šlakas,+ surinksiu jus į Jeruzalę. 20 Kaip sidabras, varis, geležis, švinas ir alavas sudedami į krosnį ir įpučiama ugnis, kad jie būtų išlydyti, taip aš supykęs ir užsirūstinęs surinksiu jus, pūstelėsiu ir išlydysiu.+ 21 Surinksiu jus, pūsiu savo pykčio liepsną,+ ir jūs būsite išlydyti.+ 22 Kaip krosnyje sidabras išlydomas, taip jūs būsite išlydyti. Tada žinosite, kad aš, Jehova, išliejau ant jūsų savo įniršį.’“

23 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 24 „Žmogaus sūnau, sakyk jai: ‘Tu esi kraštas, kuris mano rūstybės dieną nebus išvalytas, nebus lietaus nuplautas. 25 Tavo pranašai mieste rengia sąmokslus.+ Jie – lyg riaumojantis liūtas, draskantis auką.+ Pranašai ryja žmones. Jie grobia turtą ir brangius daiktus, daug moterų jie palieka našlėmis. 26 Tavo kunigai iškraipė mano įstatymą.+ Jie ir toliau niekina mano šventas vietas,+ nedaro skirtumo tarp to, kas yra šventa ir kas nėra šventa,+ neaiškina, kas netyra, o kas tyra.+ Jie nesilaiko mano šabų, tarp jų esu paniekintas. 27 Tavo didžiūnai – auką draskantys vilkai. Dėl nešvaraus pelno jie lieja kraują ir žudo žmones.+ 28 Tavo pranašai savo darbus baltina kalkėmis. Jų regėjimai melagingi, būrimai – apgaulė.+ Jie kalba: „Taip sako visavaldis Jehova“, nors Jehova to nesakė. 29 Krašto žmonės apgaudinėja ir plėšia,+ skriaudžia beturtį ir vargšą, apsuka svetimšalį, pamina jo teises.

30 Ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pataisytų sienos mūrą arba mano akivaizdoje stotųsi į jos spragą, kad nesunaikinčiau krašto,+ bet tokio žmogaus neradau. 31 Todėl liesiu ant jų savo pasipiktinimą ir savo įniršio ugnimi padarysiu jiems galą. Jie turės atsiimti už savo darbus. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

23 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, buvo dvi moterys, vienos motinos dukterys.+ 3 Jos parsiduodavo Egipte,+ paleistuvavo nuo pat jaunystės. Tenai buvo glamonėjamos jų krūtinės, glostomos jų mergystės krūtys. 4 Vyresnioji buvo vardu Ohola*, o jos sesuo – Oholiba*. Jos tapo mano ir pagimdė sūnų̃ ir dukterų. Ohola – tai Samarija,+ Oholiba – Jeruzalė.

5 Ohola, nors priklausė man, ėmė parsidavinėti kitiems.+ Ji geidė savo aistringų meilužių,+ kaimynystėje gyvenančių asirų+ – 6 valdovų, kurie rengėsi mėlynai, ir valdytojų. Visi jie buvo gražūs jauni vyrai, geri raiteliai. 7 Ji parsidavinėjo rinktiniams Asirijos vyrams, aistringai jų geisdama susiteršė+ bjauriais jų stabais*. 8 Ji nesiliovė paleistuvavusi, kaip kad paleistuvavo su egiptiečiais dar būdama jauna. Jie sanguliavo su ja, glamonėjo jos mergystės krūtis ir tenkino savo aistrą.+ 9 Todėl aš atidaviau ją aistringiems jos meilužiams, Asirijos sūnums,+ kurių taip geidė. 10 Jie atidengė jos nuogumą,+ pagrobė sūnus ir dukteris,+ o pačią nužudė kalaviju. Ji prarado gerą vardą tarp moterų ir buvo nubausta.

11 Oholiba tai matydama užsidegė didesniu geiduliu nei jos sesuo, ji net labiau už ją pasileido.+ 12 Ji geidė savo kaimynų, Asirijos sūnų+ – valdovų ir valdytojų, gražių jaunų vyrų, kurie rengėsi prašmatniai ir buvo geri raiteliai. 13 Aš mačiau, kaip ji save teršė, mačiau, kad jų abiejų kelias toks pat.+ 14 Bet Oholiba darėsi vis didesnė palaidūnė. Išvydusi ant sienų išraižytus ir ryškiai raudonai nudažytus chaldėjų atvaizdus, – 15 jie buvo su diržais ant juosmens, su besiplaikstančiais turbanais ant galvų, panašūs į karius, į Chaldėjoje gimusius babiloniečius, – 16 ji ėmė jų geisti ir siuntė pas juos į Chaldėją pasiuntinius.+ 17 Babilono sūnūs atėję gulėsi su ja į meilės guolį ir tenkindami savo geidulius ją suteršė. Tada ji ėmė jais bjaurėtis ir nuo jų nusisuko.

18 Kadangi ji taip begėdiškai parsidavinėjo ir atidengė savo nuogumą,+ pasibjaurėjęs nuo jos nusigręžiau, kaip buvau nusigręžęs nuo jos sesers.+ 19 Bet paleistuvauti ji nepaliovė,+ nepamiršo jaunystės dienų, kai parsiduodavo Egipto krašto vyrams.+ 20 Savo meilužių ji geidė taip, kaip sugulovės geidžia vyrų, kurių varpa kaip asilų ir kaip eržilų. 21 Tu ilgėjaisi tų jaunystės dienų, kai gašlavai Egipte,+ kai egiptiečiai glamonėjo tavo krūtinę, tavo jaunystės krūtis.+

22 Todėl tau, Oholiba, visavaldis Jehova sako: ‘Aš sukurstysiu tavo meilužius,+ nuo kurių bjaurėdamasi nusisukai, atvesiu juos, ir jie puls tave iš visų pusių.+ 23 Aš atvesiu Babilono sūnus,+ chaldėjus,+ vyrus iš Pekodo,+ Šojos ir Kojos, taip pat visus Asirijos sūnus. Tai gražūs jauni vyrai – valdovai ir valdytojai, kariai ir išrinktieji, visi jie geri raiteliai. 24 Jie pakils prieš tave su dardančiais kovos vežimais ir daugybe karių, su didžiaisiais ir mažaisiais skydais rankose ir su šalmais ant galvų. Tave jie apsups iš visų pusių. Aš pavesiu jiems įvykdyti tau nuosprendį, ir jie nubaus tave, kaip panorės.+ 25 Išliesiu ant tavęs savo rūstybę, ir jie pasielgs su tavimi žiauriai – nupjaus tau nosį ir ausis. Kas išliks, kris nuo kalavijo. Tavo sūnus ir dukteris išves, o kas išliks, bus ugnies praryti.+ 26 Jie nuplėš tau drabužius,+ atims gražiuosius papuošalus.+ 27 Padarysiu galą tavo pasileidimui, kitiems tu daugiau neparsiduosi,+ kaip kad darei Egipto krašte.+ Į Egiptą nebesidairysi, apie jį nebegalvosi.’

28 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Atiduodu tave į rankas tiems, kurių nekenti ir nuo kurių bjaurėdamasi nusisukai.+ 29 Jie išlies ant tavęs neapykantą ir atims visa, ką savo triūsu įgijai,+ paliks nuogut nuogutėlę. Tavo gėdingas ištvirkimas* bus atidengtas, tavo pasileidimas ir paleistuvystės – atskleistos.+ 30 Taip su tavimi nutiks dėl to, kad tarsi ištvirkėlė bėgioji paskui tautas+ ir kad teršiesi jų bjauriais stabais.+ 31 Ėjai savo sesers keliais,+ todėl duosiu tau jos taurę.’+

32 Taip sako visavaldis Jehova:

Juk tai aš taip pasakiau. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’

35 Todėl taip kalba visavaldis Jehova: ‘Kadangi mane pamiršai ir manęs išsižadėjai,+ atsiimsi už savo begėdišką elgesį ir paleistuvystes.’“

36 Tada Jehova man tarė: „Žmogaus sūnau, ar tu pasirengęs skelbti nuosprendį Oholai ir Oholibai+ ir priminti joms jų pasibjaurėtinus darbus? 37 Jos svetimavo,+ jų rankos suteptos krauju. Tos palaidūnės ne tik svetimavo su savo bjauriais stabais, bet ir sūnus, kuriuos man buvo pagimdžiusios, aukojo ugnyje tiems stabams tarsi maistą.+ 38 Jos nusikalto dar ir tuo, kad tą dieną suteršė mano šventyklą, paniekino mano šabus. 39 Paaukojusios sūnus kaip auką savo bjauriems stabams,+ jos tą pačią dieną ėjo į mano šventyklą ir ją išniekino.+ Štai kaip jos elgėsi mano Namų viduje. 40 Jos net pasiuntė pasiuntinį pakviesti vyrų iš tolimo krašto.+ Kol tie ėjo, tu, Oholiba, nusiprausei, pasidažei akis ir pasidabinai papuošalais.+ 41 Tada atsisėdai ištaigingame guolyje,+ o šalia ant stalo+ pasidėjai mano smilkalų+ ir mano aliejaus.+ 42 Tenai buvo girdėti, kaip šūkavo linksmai nusiteikę vyrai ir girtuokliai, atsivesti iš dykumos. Jie dėjo apyrankes moterims ant rankų ir puikius vainikus ant galvų.

43 Tada apie tą moterį, išsekusią nuo svetimavimo, pasakiau: ‘Ji vėl ketina svetimauti.’ 44 Ir jie įėjo pas ją, kaip kad vyrai įeina pas parsidavėlę. Štai taip jie įėjo pas Oholą ir Oholibą, tas pasileidėles. 45 Bet teisūs vyrai nubaus ją* už tai, kad svetimavo+ ir liejo kraują.+ Juk jos – svetimautojos, ir jų rankos kruvinos.+

46 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Atžygiuos kariuomenė ir jas nuniokos, pavers siaubo reginiu.+ 47 Kariai paleis į jas akmenų krušą,+ kapos kalavijais. Jie žudys jų sūnus ir dukteris,+ o namus degins.+ 48 Padarysiu galą paleistuvystei krašte, kad visos moterys pasimokytų ir palaidai nesielgtų.+ 49 Judvi atsiimsite už tai, kad elgėtės begėdiškai ir nuodėmiavote su savo bjauriais stabais. Tada žinosite, kad aš esu Jehova, Visavaldis.’“+

24 Devintų metų dešimto mėnesio dešimtą dieną mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, pasižymėk šią dieną*, nes kaip tik šiandien Babilono karalius užpuolė Jeruzalę.+ 3 Persakyk mano palyginimą apie maištinguosius namus, kalbėk apie juos:

‘Taip sako visavaldis Jehova.

Pastatyk ant ugnies katilą, užkaisk pripylęs vandens.+

 5 Mėsai parink iš bandos geriausią avį,+ po katilu prikrauk malkų.

Virk jame gabalus, virink ir kaulus.’

6 Todėl taip sako visavaldis Jehova:

‘Vargas kruvinajam miestui,+ tam surūdijusiam katilui, kurio rūdys nebuvo nušveistos!

Ištuštink jį, išimk gabalą po gabalo+ nemesdamas burto.

 7 Šis miestas pilnas kraujo,+ jis išlietas ant plikos uolos.

Tas kraujas ne ant žemės išlietas ir niekas žemėmis jo neužpylė.+

9 Todėl taip sako visavaldis Jehova:

‘Vargas kruvinajam miestui!+

Aš sukursiu jam didelį laužą.

Tada svilėsiai katile išdegs,+ rūdžių nebeliks.

12 Veltui vargau! Veltui plušau!

Rūdžių daugybė ir jos neatšoka.+

Mesk tą surūdijusį katilą į ugnį!

13 Tapai nešvarus per savo begėdišką elgesį.+ Mėginau tave išvalyti, bet tavo nešvarumai niekaip nepasišalino. Ir tu netapsi švarus tol, kol neišliesiu ant tavęs savo įniršio.+ 14 Aš, Jehova, tai pasakiau, aš tai ir įvykdysiu. Neatšauksiu nuosprendžio, neužjausiu, nepasigailėsiu.+ Būsi teisiamas pagal savo elgesį ir darbus. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

15 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 16 „Žmogaus sūnau, netrukus atimsiu iš tavęs tą, kuri tau brangi.+ Bet tu jos negedėk*, neraudok ir ašarų dėl jos neliek. 17 Dūsauk dėl mirusiosios tylomis, gedulo apeigų nesilaikyk.+ Apsivyniok turbaną,+ apsiauk sandalus.+ Burnos* neprisidenk,+ kitų atneštos duonos nevalgyk.“+

18 Iš ryto kalbėjau tautai, o vakare mirė mano žmona. Kitą rytą elgiausi, kaip man buvo liepta. 19 Žmonės klausė: „Sakyk, ką tokiu elgesiu nori mums parodyti?“ 20 Jiems atsakiau: „Mane pasiekė toks Jehovos žodis: 21 ‘Kalbėk Izraelio namams: „Taip sako visavaldis Jehova. Išniekinsiu savo šventyklą+ – jūsų pasididžiavimą, akių džiaugsmą ir širdies paguodą. Jūsų sūnūs ir dukterys, likę krašte, kris nuo kalavijo.+ 22 Tada elgsitės taip, kaip aš elgiuosi. Burnos* neprisidengsite, kitų atneštos duonos nevalgysite.+ 23 Turbanų nenusiimsite, sandalų nenusiausite, negedėsite ir neraudosite. Jūs nyksite dėl savo nuodėmių+ ir dejuosite vienas į kitą žvelgdami. 24 Ezechielis bus jums ženklas.+ Kaip jis elgėsi, taip elgsitės ir jūs. Kai visa tai įvyks, žinosite, kad aš esu visavaldis Jehova.“’“

25 „Dieną, kai atimsiu iš jų tvirtovę – jų pasigėrėjimą, akių džiaugsmą, širdies ilgesį – ir kai atimsiu jų sūnus ir dukteris,+ tau, žmogaus sūnau, 26 apie tai praneš vienas iš tų, kurie paspruks.+ 27 Tada atvėręs lūpas tam pasprukėliui kalbėsi, nebebūsi nebylys.+ Tu būsi jiems ženklas, ir jie žinos, kad aš esu Jehova.“

25 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, atsigręžk veidu į amonitus,+ pranašauk jiems.+ 3 Kalbėk amonitams: ‘Klausykitės visavaldžio Jehovos žodžio. Visavaldis Jehova sako: „Kadangi apie šventyklą, kai ji buvo niekinama, apie Izraelio kraštą, kai liko apleistas, ir apie Judo namus, kai buvo varomi į tremtį, sakėte: ‘Taip tau ir reikia!’, 4 atiduosiu jus rytiečiams. Jie kursis jūsų žemėje, statysis palapines, valgys jūsų derlių ir gers jūsų pieną. 5 Padarysiu Rabą+ kupranugarių ganykla, Amono kraštą – avių kaimenių gulykla, ir jūs žinosite, kad aš esu Jehova.“’

6 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Kadangi plojai rankomis,+ trypei kojomis, šaipeisi ir džiūgavai dėl to, kas ištiko Izraelį,+ 7 pakelsiu prieš tave ranką ir atiduosiu kaip grobį tautoms. Išnaikinsiu tave iš tautų, pašalinsiu iš kraštų.+ Sunaikinsiu tave, ir tu žinosi, kad aš esu Jehova.’

8 Taip kalba visavaldis Jehova: ‘Kadangi Moabas+ ir Seyras+ sakė: „Štai dabar Judo namai – kaip ir visos kitos tautos!“, 9 padarysiu atvirą priešams Moabo šlaitą ir to krašto puošmena laikomus paribio miestus Baal Meoną, Bet Ješimotus ir netgi Kirjataimus.+ 10 Atiduosiu Moabą su Amonu rytiečiams.+ Amono vardo tautos nebeminės.+ 11 Mano nuosprendį patyręs, Moabas žinos, kad aš esu Jehova.’+

12 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Edomas keršijo Judo namams ir tuo kerštu užsitraukė sunkią kaltę.+ 13 Todėl visavaldis Jehova sako: „Pakelsiu ranką prieš Edomą, išnaikinsiu jo žmones ir gyvulius, paversiu jį dykyne+ nuo Temano iki pat Dedano. Edomitai kris nuo kalavijo.+ 14 Keršysiu Edomui savo tautos Izraelio rankomis.+ Išliesiu ant Edomo savo pyktį ir rūstybę, jam teks patirti mano kerštą.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“’

15 Taip kalba visavaldis Jehova: ‘Kadangi filistinai buvo nuožmūs izraelitų priešai ir piktavališkai jiems keršijo, trokšdami juos sunaikinti,+ 16 visavaldis Jehova sako: „Pakelsiu ranką prieš filistinus,+ sunaikinsiu keretus,+ pražudysiu pajūrio gyventojų likutį.+ 17 Aš jiems atkeršysiu, įtūžęs juos nubausiu. Kai patirs mano kerštą, jie žinos, kad aš esu Jehova.“’“

26 Vienuoliktais metais, pirmą mėnesio dieną, mane pasiekė toks Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, Tyras apie Jeruzalę sakė:+ ‘Kaip gerai! Ji krito! Tautų vartai išversti!+ Dabar man seksis. Ji nusiaubta, dabar aš pralobsiu.’ 3 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Aš pakilsiu ir sukelsiu prieš tave, Tyre, daug tautų, jos užplūs kaip jūros bangos. 4 Tautos sugriaus Tyro mūrus, nuvers jo bokštus.+ Aš susemsiu jo griuvėsius*, paversiu jį plika uola. 5 Jūros vidury iš jo teliks vieta tinklams džiovinti.+

Tai pasakiau aš, tai visavaldžio Jehovos žodis. Tyras bus grobis tautoms. 6 Jo miesteliai sausumoje kris nuo kalavijo, ir žmonės žinos, kad aš esu Jehova.’

7 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Štai prieš Tyrą atvedu iš šiaurės Babilono karalių Nebukadnecarą,+ karalių karalių,+ su žirgais,+ kovos vežimais,+ raitininkais ir didžiuliais pulkais karių*. 8 Nuo jo kalavijo kris tavo miesteliai sausumoje. Jis pastatys apgulos sieną, supils apgulos pylimą ir iškels didžiulę skydų priedangą. 9 Tavo sienas jis sutrupins mūrdaužiu, kirviais* išgriaus tavo bokštus. 10 Jis veršis pro vartus, kaip kad vyrai veržiasi pro pralaužtas miesto sienas. Jo žirgų bus tiek, kad jų keliamos dulkės visą tave nuklos, o nuo raitininkų riksmų, ratų ir kovos vežimų dundesio drebės mūrai. 11 Žirgų kanopos ištryps tavo gatves.+ Jis išžudys kalaviju tavo žmones, didingi tavo stulpai grius žemėn. 12 Jie išgrobs tavo išteklius, atims prekes,+ nuvers sienas ir išgriaus tavo puikiuosius namus. Tada tavo akmenis, medieną ir žemes sumes į jūrą.

13 Padarysiu galą triukšmingoms tavo dainoms, tavo lyrų skambesio niekas daugiau negirdės.+ 14 Padarysiu tave plika uola, vieta tinklams džiovinti.+ Tu niekada nebūsi atstatytas, nes taip pasakiau aš, Jehova. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’

15 Štai ką visavaldis Jehova sako Tyrui: ‘Kai tu triukšmingai griūsi, kai mirštantys dejuos, kai skerdynės prasidės, nejau salos nedrebės iš baimės?+ 16 Visi jūros didžiūnai* nužengs nuo savo sostų, nusivilks rūbus, nusimes siuvinėtus drabužius. Jie sėdės ant žemės šiurpo apimti, išsigandę ir iš baimės nustėrę.+ 17 Jie raudos raudą+ ir sakys:

„Kaip tu pražuvai,+ išliaupsintas ir jūrininkų apgyventas mieste!

19 Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Kai nusiaubsiu tave ir liksi negyvenamas kaip kiti miestai, kai užliesiu tave srauniais vandenimis, kai galingi vandenys tave apsems,+ 20 aš nuvesiu tave ir tuos, kurie su tavimi žengia į kapą, pas senovėje gyvenusius žmones. Tave ir su tavimi į kapą žengiančius įkurdinsiu pačioje giliausioje vietoje,+ kaip ir senovėje nuniokotus miestus, kad daugiau nebūtum apgyventas. O gyvųjų kraštą aš pašlovinsiu*.

21 Užtrauksiu tau siaubingą nelaimę, ir tavęs nebeliks.+ Tavęs ieškos, bet per amžius neberas. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

27 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Raudok dėl Tyro,+ žmogaus sūnau, 3 Tyrui sakyk:

10 Persijos, Ludo ir Puto+ vyrai buvo tavo kariuomenėje, karių gretose.

Tavyje jie savo skydus ir šalmus sukabino ir taip padarė tave šlovingą.

12 Taršišas+ su tavimi prekiavo, nes buvai visko pertekęs.+ Į tavo gėrybes jie mainė sidabrą, geležį, alavą ir šviną.+ 13 Su tavimi prekiavo ir Javanas, Tubalas+ ir Mešechas,+ į tavo prekes jie mainė vergus+ ir vario dirbinius. 14 Togarmos+ namai už tavo gėrybes mokėjo eikliais žirgais ir mulais. 15 Ir Dedano+ žmonės su tavimi prekiavo. Daugelyje salų tu samdeisi pirklių, jų dovana tau buvo dramblio iltys+ ir juodmedis. 16 Edomas prekiavo su tavimi, nes visko apsčiai turėjai. Mainais į tavo prekes jis davė turkio, purpurinės vilnos, margai išsiuvinėtų audinių, geriausios drobės, koralų ir rubinų.

17 Judas ir Izraelio kraštas prekiavo su tavimi ir už tavo gėrybes mokėjo kviečiais iš Minito,+ geriausiu maistu, medumi+ ir balzamu.+

18 Damaskas+ irgi prekiavo su tavimi, nes turėjai visokiausių gėrybių, visokio gero buvai pertekęs. Mainais jie tiekė vyną iš Helbono ir vilną iš Cachoro*. 19 Vedanas ir Javanas iš Uzalo už tavo prekes davė tau kalstytos geležies, cinamono* ir kvapiųjų nendrių stiebelių. 20 Dedanas+ tave aprūpino gūniomis raitininkams. 21 Tu samdeisi arabus ir Kedaro+ vadus, ėriukų, avinų ir ožių pirklius.+ 22 Šebos ir Ramos+ pirkliai su tavimi prekiavo. Į tavo gėrybes jie mainė geriausius kvepalus, brangius akmenis ir auksą.+ 23 Su tavimi prekiavo ir Haranas,+ Kanė, Edenas,+ taip pat Šebos,+ Asūro+ ir Kilmado pirkliai. 24 Tavo prekyvietėse jie pardavinėjo gražiausius rūbus, mėlyno audinio skraistes, siuvinėtus audeklus, margaspalvius kilimus, tvirtai surištus virvėmis.

28 Tavo burininkams šaukiant, pakrantės drebės.

36 Tautų pirkliai švilps* matydami, kas tau nutiko.

28 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, pasakyk Tyro valdovui, kad taip kalba visavaldis Jehova:

6 Todėl taip sako visavaldis Jehova:

 9 Ar tada tave žudantiems sakysi: „Aš – dievas“?

Juk papuolęs niokotojams į rankas tebūsi žmogus, ne dievas.

11 Mane ir vėl pasiekė Jehovos žodis: 12 „Žmogaus sūnau, raudok dėl Tyro karaliaus, sakyk jam: ‘Taip kalba visavaldis Jehova.

Jie buvo paruošti tavo sukūrimo dieną.

14 Patepiau tave gynėju, paskyriau kerubu.

Ant Dievo šventojo kalno+ buvai ir tarp ugninių akmenų vaikštinėjai.

18 Sunkiomis nuodėmėmis ir nesąžininga prekyba savo šventoves išniekinai.

19 Tave pažinojusios tautos nustėrs iš nuostabos.+

20 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 21 „Žmogaus sūnau, atsisuk veidu į Sidoną+ ir pranašauk, kas jo laukia. 22 Kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova.

Pakilsiu prieš tave, Sidone, ir tavyje būsiu pašlovintas.

Kai įvykdysiu jam nuosprendį ir jo akivaizdoje iškelsiu savo šventumą, žmonės žinos, kad aš esu Jehova.

23 Siųsiu jam marą, jo gatvės paplūs krauju.

Kalavijas iš visų pusių jį puls, kris daugybė užmuštųjų.

Tuomet jie žinos, kad aš esu Jehova.+

24 Tada Izraelio nebesups dygūs erškėčiai ir aštrūs dygiakrūmiai+ – visokie šaipūnai. Ir žmonės žinos, kad aš esu visavaldis Jehova.’

25 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Kai iš naujo surinksiu Izraelį iš tautų, po kurias jie buvo išblaškyti,+ aš iškelsiu savo šventumą jų ir tautų akivaizdoje,+ ir jie gyvens krašte,+ kurį daviau savo tarnui Jokūbui.+ 26 Tenai jie gyvens saugiai,+ statys namus, veis vynuogynus.+ Kai visiems šaipūnams įvykdysiu nuosprendį,+ jie gyvens ramiai ir žinos, kad aš esu Jehova, jų Dievas.’“

29 Dešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną mane pasiekė toks Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, atsisuk veidu į Egipto valdovą faraoną ir pranašauk, kas laukia jo ir viso Egipto.+ 3 Štai ką jam kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova.

 4 Įversiu kablius tau į žiotis ir tavojo Nilo žuvis tau prie žvynų prilipdysiu.

Ištrauksiu tave iš Nilo su visomis prie žvynų prilipusiomis žuvimis.

 5 Paliksiu tave ir tavojo Nilo žuvis dykumoje.

Tu krisi atvirame lauke, ir niekas tavęs nesurinks ir nepalaidos.+

Atiduosiu tave žemės žvėrims ėsti, padangių paukščiams lesti.+

8 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Štai siunčiu prieš tave kalaviją,+ sunaikinsiu ir tavo žmones, ir gyvulius. 9 Egipto kraštas taps negyvenamas, bus nuniokotas.+ Tada jie žinos, kad aš esu Jehova. Juk tu sakei*: „Nilas man priklauso, pasidariau jį sau.“+ 10 Aš pakilsiu prieš tave ir tavąjį Nilą. Nuo Migdolo+ iki Sienės+ ir ligi pat Etiopijos aš nuniokosiu Egipto kraštą, paversiu jį sausa ir negyvenama dykyne.+ 11 Nei žmogus, nei gyvulys ten nebevaikščios,+ keturiasdešimt metų niekas jame negyvens. 12 Padarysiu Egiptą dykiausiu kraštu, jo miestai keturiasdešimt metų bus tuščiausi iš visų.+ Išblaškysiu egiptiečius po tautas, išsklaidysiu po kraštus.’+

13 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Po keturiasdešimt metų sugrąžinsiu egiptiečius iš tautų, kuriose buvo išblaškyti.+ 14 Parvesiu Egipto tremtinius atgal į Patroso kraštą,+ į jų gimtąją žemę. Egiptas liks tik nežymi karalystė. 15 Jis taps menkesnis už kitas karalystes ir kitoms tautoms nebeviešpataus.+ Jis bus toks silpnas, kad kitų tautų nebegalės pavergti.+ 16 Izraelio namai nebelaikys jo vertu pasitikėjimo.+ Egiptas jiems teprimins, kaip jie nusikalto, kai kreipėsi į jį pagalbos. Tada jie žinos, kad aš esu Jehova, Visavaldis.’“

17 Dvidešimt septintų metų pirmo mėnesio pirmą dieną mane pasiekė toks Jehovos žodis: 18 „Žmogaus sūnau, Babilono karalius Nebukadnecaras+ siuntė savo kariuomenę į varginantį žygį prieš Tyrą.+ Visų galvos nupliko, visų pečiai pratrinti, tačiau užmokesčio už savo vargus kovoje su Tyru jis ir jo kariuomenė negavo.

19 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Babilono karaliui Nebukadnecarui atiduosiu Egipto kraštą.+ Jis išsigabens jo turtus, prisigrobs iš jo, prisiplėš, ir tai bus užmokestis jo kariams.

20 Kaip užmokestį už visus vargus, už tai, kad prieš jį* kovojo, atiduosiu jam Egipto kraštą.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’

21 Tą dieną suteiksiu stiprybės* Izraelio namams.+ Tada aš atversiu tavo lūpas, kad jiems kalbėtum, ir jie žinos, kad aš esu Jehova.“

30 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, pranašauk ir kalbėk: ‘Štai ką sako visavaldis Jehova.

Vaitokite: „Vargas! Ta diena ateina!“

 3 Taip, ta diena – Jehovos diena – jau arti.+

Tai bus debesų diena,+ metas įvykdyti teismą tautoms.+

 4 Prieš Egiptą pakils kalavijas ir guldydamas Egipto gyventojus įvarys Etiopijai siaubą.

Jo turtai bus išplėšti ir pamatai išardyti.+

Visi jo gyventojai nuo Migdolo+ iki pat Sienės+ kris nuo kalavijo, – tai visavaldžio Jehovos žodis. 7 Tas kraštas taps tuščiausias iš visų kraštų, jo miestai bus labiausiai nuniokoti.+ 8 Kai Egipte užkursiu ugnį ir visi jo sąjungininkai bus sutriuškinti, jie žinos, kad aš esu Jehova. 9 Tą dieną pasiųsiu laivais žinianešius, ir įžūlioji Etiopija drebės iš baimės. Siaubas ją apims, kai ateis Egiptui toji diena. O ji tikrai ateis.’

10 Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankomis padarysiu Egipto pulkams galą.+ 11 Jis ir jo kariuomenė, nuožmiausi iš tautų,+ bus atvesti krašto niokoti. Jie pakels kalavijus prieš Egiptą ir nuklos žemę lavonais.+ 12 Nilo kanalus+ paversiu sausyne ir žemę atiduosiu* nedoriems žmonėms. Svetimšalių rankomis nusiaubsiu kraštą ir visa, kas jame.+ Taip pasakiau aš, Jehova.’

13 Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Sunaikinsiu bjauriuosius stabus* ir padarysiu galą niekingiesiems Nofo* dievams.+ Tenai neliks nė vieno didžiūno*, kuris būtų iš Egipto krašto. Pasėsiu Egipto žemėje baimę.+ 14 Nuniokosiu Patrosą,+ padegsiu Coaną, nubausiu Noją*.+ 15 Išliesiu rūstybę ant Sino, Egipto tvirtovės, ir išžudysiu Nojo gyventojus. 16 Užkursiu ugnį Egipte, ir Sinas kraups iš baimės, Nojo sienos bus pralaužtos, Nofą puls dienos šviesoje. 17 Ono* ir Pi Beseto jaunuoliai kris nuo kalavijo, ištisi miestai keliaus į nelaisvę. 18 Tachpanhese diena aptems, kai aš ten laužysiu Egipto jungo kartis.+ Išdidžioji jo galybė sulauks galo,+ jį debesys aptrauks ir jo miestai keliaus į nelaisvę.+ 19 Aš įvykdysiu Egiptui bausmę, ir jis žinos, kad aš esu Jehova.’“

20 Vienuoliktų metų pirmo mėnesio septintą dieną mane pasiekė toks Jehovos žodis: 21 „Žmogaus sūnau, aš sulaužiau Egipto valdovo faraono ranką. Jos neapriš, kad sugytų, nesutvarstys, kad sutvirtėtų ir vėl galėtų griebtis kalavijo.“

22 Užtat visavaldis Jehova sako: „Aš pakilsiu prieš Egipto valdovą faraoną.+ Sulaužysiu jo rankas – ir sveikąją, ir sulaužytąją,+ – ir kalavijas jam iš rankų iškris.+ 23 Tada išblaškysiu egiptiečius po įvairias tautas, išsklaidysiu juos po kraštus.+ 24 O Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu+ ir įduosiu jam kalaviją.+ Tada faraonas – jo rankas aš būsiu sulaužęs – dejuos priešais jį kaip merdintis žmogus. 25 Taigi Babilono karaliaus rankas aš sustiprinsiu, o faraono sulaužytos rankos nukars. Kai įduosiu kalaviją Babilono karaliui ir šis juo mojuos Egipto žemėje, visi žinos, kad aš esu Jehova.+ 26 Išvaikysiu egiptiečius po tautas, išblaškysiu juos po kraštus,+ idant žinotų, kad aš esu Jehova.“

 4 Prie gausių vandenų jis išaugo, iš gilių versmių gėrė ir stiebėsi aukštyn.

 5 Todėl jis ir išaugo aukštesnis už visus laukų medžius.

Joks kitas Dievo sodo medis nebuvo toks dailus kaip jis.

10 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Kadangi jis* tapo toks aukštas, kad pasiekė debesis, kadangi didelis užaugęs pradėjo didžiuotis širdyje, 11 atiduosiu jį galingajam tautų valdovui.+ Tasai su juo susidoros, nes aš pasmerkiau jį už nedorumą. 12 Kitataučiai – patys nuožmiausi – jį nukirs ir paliks kalnuose. Jo lapai visur slėniuose gulės, o nulaužtos šakos mirks krašto upokšniuose.+ Visi žemės gyventojai pasitrauks iš jo pavėsio ir jį paliks. 13 Ant jo nuvirtusio kamieno apsigyvens padangių paukščiai, jo šakose – laukų žvėrys.+ 14 Šitaip tam medžiui nutiks, kad kiti prie vandens pasodinti medžiai nesiaukštintų ir nesistiebtų virš debesų, kad joks medis, gaunantis apsčiai vandens, nemėgintų debesų praaugti. Tokie bus atiduoti mirčiai, keliaus į kraštą po žeme, drauge su žmonių sūnumis – į duobę*.’

15 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Dieną, kai jis nužengs į kapą*, bus gedulas. Aš uždengsiu vandenų gelmes, sulaikysiu jų šaltinius, kad sraunūs vandenys nustotų tekėję. Dėl jo aptemdysiu Libaną, ir laukų medžiai nudžius. 16 Kai jį išversiu ir kai drauge su visais kitais žengiančiais į duobę jis atguls į kapą*, tautos girdės, kad jis virsta, ir pakraups. Tada visi Edeno medžiai,+ patys puikiausi, rinktiniai Libano medžiai – visi, kurie gaudavo apsčiai vandens, – ras paguodą po žeme. 17 Jie atguls drauge su juo į kapą* greta tų, kurie nužudyti kalaviju,+ atguls kartu su tais, kurie jį palaikė, kurie gyveno jo paūksmėje su kitomis tautomis.+

18 Kuris iš Edeno medžių prilygo tau šlove ir didybe?+ Tikrai drauge su Edeno medžiais atgulsi po žeme. Atgulsi greta neapipjaustytųjų, kritusių nuo kalavijo. Štai kas nutiks faraonui ir visoms jo galybėms. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

 7 Kai tavo gyvybė užges, aš dangų aptrauksiu tamsa ir žvaigždes aptemdysiu.

Jie pažemins išdidųjį Egiptą, sunaikins visas jo galybes.+

17 Dvyliktų metų penkioliktą mėnesio* dieną mane pasiekė toks Jehovos žodis: 18 „Žmogaus sūnau, raudok dėl Egipto žmonių daugybės ir nublokšk jį su galingų tautų dukromis į kraštą po žeme, pas tuos, kurie nužengė duobėn*.

19 ‘Ir ką gi tu pranoksti grožiu? Griūk žemyn ir gulkis greta neapipjaustytųjų!’

20 Jie kris tarp tų, kuriuos pakirto kalavijas.+ Jis* atiduotas kalavijui. Ir jį, ir jo žmonių daugybę nuvilkite šalin.

21 Galingiausi kariai prabils į jį ir į jo padėjėjus iš kapo* gelmių. Šie nužengs ir atguls greta kalavijo išguldytų neapipjaustytųjų. 22 Štai ten – Asirija su visa savo liaudimi. Visur aplink jį* – kapai kritusių nuo kalavijo.+ 23 Jos kapai yra pačioje duobės* gilybėje. Aplink jos kapą guli daugybė jos žmonių, kritusių nuo kalavijo, nes jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje.

24 Ten pat aplink jos kapą – ir Elamas+ su savo daugybe žmonių, kritusių nuo kalavijo. Tie, kurie kėlė siaubą gyvųjų šalyje, neapipjaustyti nugarmėjo į kraštą po žeme. Jie kęs gėdą, kaip ir kiti, kurie nužengė į duobę*. 25 Guolis jam* buvo paklotas tarp užmuštųjų – daugybės jo žmonių, gulinčių aplink jo kapus. Visi jie neapipjaustyti, jie krito nuo kalavijo, nes kėlė siaubą gyvųjų šalyje. Jie kęs gėdą, kaip ir kiti, kurie nužengė į duobę*. Jis paguldytas tarp užmuštųjų.

26 Ten pat – ir Mešechas su Tubalu+ ir visa jų* žmonių daugybė. Jų* kapai visur aplink jį*. Tie neapipjaustyti žmonės perverti kalavijo, nes kėlė siaubą gyvųjų šalyje. 27 Argi jie neatguls greta galingų neapipjaustytų karių, kritusių ir su visais ginklais gulinčių kape*? Jų kalavijai bus padėti jiems po galva* ir jų nuodėmės – ant kaulų, nes jie kėlė siaubą gyvųjų šalyje. 28 O tu būsi sutriuškintas, kaip ir neapipjaustytieji, tu atgulsi greta tų, kurie krito nuo kalavijo.

29 Ten pat – ir Edomas,+ jo karaliai ir visi vadai. Kad ir labai galingi, jie krito tarp tų, kuriuos pakirto kalavijas. Jie irgi atguls greta neapipjaustytųjų+ ir tų, kurie nužengė į duobę*.

30 Dar tenai yra visi šiaurės didžiūnai* drauge su sidoniečiais.+ Šie gėdingai nužengė pas užmuštuosius, nors ir kėlė savo galybe siaubą. Tie neapipjaustytieji gulės greta kritusiųjų nuo kalavijo ir kęs gėdą su tais, kurie nužengė į duobę*.

31 Visa tai matydamas faraonas pasiguos dėl to, kas nutiko jo žmonių daugybei.+ Faraonas ir visa jo kariuomenė bus išžudyti kalaviju. Tai visavaldžio Jehovos žodis.

32 Kadangi kėlė siaubą gyvųjų šalyje, faraonas ir visa jo žmonių daugybė atguls greta neapipjaustytųjų, kritusių nuo kalavijo. Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

6 Jei sargybinis, matydamas atkylantį kalaviją, rago nepučia,+ žmonių neperspėja ir kalavijas pasiglemžia kokio žmogaus gyvybę, tasai žmogus mirs dėl savo kaltės, bet už jo kraują atsakyti pareikalausiu sargybinio.’+

7 Žmogaus sūnau, paskyriau tave Izraelio namų sargybiniu. Kai išgirsi mano ištartą žodį, turėsi juos mano vardu įspėti.+ 8 Jei sakysiu nedorėliui: ‘Nedorėli, tu mirsi!’,+ o tu nekalbėsi ir jo neįspėsi, kad gręžtųsi nuo savo piktadarybių, tai tas nedorėlis dėl savo piktų darbų mirs,+ bet už jo kraują atsakyti aš pareikalausiu tavęs. 9 Tačiau jei tu nedorėlį įspėsi, kad gręžtųsi nuo piktadarybių, o jis nuo jų nesigręš ir dėl savo kaltės mirs,+ tu savo gyvybę išsaugosi.+

10 Žmogaus sūnau, kalbėk Izraelio namams: ‘Jūs sakėte: „Mūsų maištai ir nuodėmės mus slegia, baigia nukamuoti.+ Tai kaipgi beišliksime gyvi?“’+ 11 Pasakyk jiems: ‘Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – nenoriu nedorėlio mirties.+ Noriu, kad nedorėlis gręžtųsi nuo savo piktadarysčių+ ir gyventų.+ Gręžkitės, nusigręžkite nuo savo nedorybės!+ Kodėl gi, Izraelio namai, turėtumėte mirti?’+

12 Taigi, žmogaus sūnau, sakyk savo tautiečiams: ‘Teisūs darbai neišgelbės teisiojo, jei jis imtų maištauti,+ ir nedorybės nepražudys nedorėlio, jei jis gręžtųsi nuo savo nedorumo.+ Teisūs darbai neišgelbės teisiojo tą dieną, kai jis nusidės.+ 13 Jei sakysiu teisiajam: „Tu tikrai gyvensi“, o jis, kliaudamasis savo teisumu, ims daryti, kas neteisinga,+ nė vienas jo teisus darbas nebus prisimenamas. Kadangi daro, kas neteisinga, jis mirs.+

14 Jei nedorėliui sakysiu: „Tu tikrai mirsi!“, ir jis nusigręš nuo savo nuodėmės ir darys, kas teisinga ir teisu,+ – 15 jei tas nedorėlis grąžins, ką buvo paėmęs užstatu,+ ir atiduos, ką buvo pagrobęs,+ jei nebedarys piktadarysčių ir laikysis įstatų, vedančių į gyvenimą, – jis tikrai bus gyvas.+ Jis nemirs. 16 Nė viena iš jo padarytų nuodėmių nebus prisiminta.+ Dėl to, kad daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas.’+

17 Bet tavo tautiečiai sako: ‘Jehova neteisingai elgiasi’, nors iš tikro patys elgiasi neteisingai.

18 Jei teisusis palieka teisumo kelią ir ima daryti, kas neteisinga, jis dėl to mirs.+ 19 Ir jei nedorėlis atgailauja dėl savo nedorų darbų ir daro, kas teisinga ir teisu, dėl to jis bus gyvas.+

20 Tačiau jūs sakote: ‘Jehova neteisingai elgiasi.’+ Aš tei̇̃siu jus, Izraelio namai, pagal jūsų darbus.“

21 Dvyliktų mūsų tremties metų dešimto mėnesio penktą dieną pas mane atėjo vienas vyras, kuris buvo pasprukęs iš Jeruzalės,+ ir pranešė: „Miestas paimtas!“+

22 Vakarą prieš tam pabėgėliui pas mane ateinant, Jehovos ranka palietė mane. Dar tam vyrui pas mane neatėjus, jis atvėrė man lūpas; tas vyras atėjo ryte. Taigi mano lūpos atsivėrė, ir aš vėl galėjau kalbėti.+

23 Tada mane pasiekė toks Jehovos žodis: 24 „Žmogaus sūnau, šitų griuvėsių gyventojai+ apie Izraelio kraštą sako: ‘Abraomas buvo vienas, bet vis tiek gavo paveldėti kraštą.+ O mūsų yra daug, todėl mes tikrai gausime jį paveldėti.’

25 Todėl sakyk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jūs valgote mėsą su krauju,+ keliate akis į savo bjaurius stabus*, liejate kraują.+ Tai nejau gausite paveldėti kraštą? 26 Jūs kliaujatės savo kalaviju,+ darote tai, kas pasibjaurėtina, kiekvienas išniekinate artimo žmoną.+ Tai nejau gausite paveldėti kraštą?’+

27 Štai ką jiems pasakysi: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Kaip aš gyvas, – kas šiuose griuvėsiuose gyvena, tas kris nuo kalavijo, kas laukuose, tas taps ėdesiu žvėrims, kas tvirtovėse ir olose, tas mirs nuo ligų.+ 28 Kraštą paversiu negyvenama dykyne,+ padarysiu galą jo įžūliam išdidumui, ir Izraelio kalnai liks be gyventojų,+ niekas per juos nekeliaus. 29 Paversiu kraštą negyvenama dykviete,+ nes jie darė visokias bjaurystes.+ Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.’

30 Žmogaus sūnau, tavo tautiečiai stovėdami prie savo namų sienų ir durų kalbasi apie tave.+ Vienas kitam, brolis broliui, jie sako: ‘Eime, pasiklausykime Jehovos žodžio.’ 31 Jie sueis tavo akivaizdon ir susės kaip mano tautos žmonės. Tavo žodžių jie klausysis, bet jų nevykdys.+ Lūpomis jie tau meilikauja, bet jų širdis tetrokšta nešvaraus pelno. 32 Tu jiems – tarsi meilės dainius, dainuojantis gražiu balsu ir meistriškai skambinantis stygomis. Nors ir klausysis tavo žodžių, jie nieko nedarys. 33 Bet kai tie žodžiai išsipildys, – o jie tikrai išsipildys, – jie supras, kad tarp jų buvo pranašas.“+

34 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, pranašauk, kas laukia Izraelio ganytojų. Pranašauk jiems ir sakyk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Vargas jums, Izraelio ganytojai!+ Jūs tik savimi rūpinatės! Argi ne kaimene turėtų rūpintis ganytojai?+ 3 Jūs gardžiuojatės riebalais, rengiatės vilna, skerdžiate riebiausius gyvulius,+ o kaimenė jums nerūpi.+ 4 Jūs nestiprinate silpnų, negydote paliegusių, neaptvarstote sužeistų, neparvedate nuklydusių, neieškote pražuvėlių,+ atvirkščiai – valdote jas su šiurkštumu ir esate joms žiaurūs.+ 5 Kadangi niekas jų neganė, jos buvo išblaškytos,+ išsklaidytos ir tapo ėdesiu laukų žvėrims. 6 Mano avys klaidžiojo po visus kalnus ir kalvas, buvo išblaškytos po visą žemę, ir niekas jų neieškojo, niekam nerūpėjo jas surasti.

7 Todėl paklausykite, ganytojai, ką sako Jehova: 8 „Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – mano avys tapo grobiu, ėdesiu laukų žvėrims, ganytojai jų neganė, neieškojo ir rūpinosi savimi, o ne mano avimis.“ 9 Todėl paklausykite dabar, ganytojai, Jehovos žodžio. 10 Taip sako visavaldis Jehova: „Pakilsiu prieš ganytojus, pareikalausiu, kad jie už mano avis atsiskaitytų. Nebeduosiu savo kaimenės ganyti tiems, kurie tik savimi rūpinasi.+ Ištrauksiu savo avis jiems iš nasrų, jos nebebus jiems maistas.“’

11 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Štai aš pats savąsias avis suieškosiu ir jomis pasirūpinsiu.+ 12 Prižiūrėsiu savo kaimenę kaip kad ganytojas, kuris suieško išblaškytas avis ir jomis rūpinasi.+ Išgelbėsiu visas, kad ir kur buvo išblaškytos debesų ir tirštos tamsos dieną.+ 13 Parvesiu jas iš tautų, surinksiu iš kraštų, parvesiu į jų žemę, ganysiu po Izraelio kalnus,+ palei šaltinius ir krašto gyvenvietes. 14 Gerose pievose savo avis ganysiu, kraštas, kur jos rupšnos žolę, bus aukštai Izraelio kalnuose.+ Vešliose lankose jos ilsėsis,+ ganysis geriausiose Izraelio kalnų ganyklose.

15 Aš pats savąsias avis ganysiu,+ pats vesiu ilsėtis.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis. 16 Pražuvėlę aš surasiu,+ paklydusiąją parvesiu, sužeistąją aptvarstysiu, silpnąją sustiprinsiu. O riebiąją ir drūtąją nugalabysiu, bausme pasotinsiu.’

17 O jums, manosios avys, visavaldis Jehova sako: ‘Aš spręsiu bylą tarp vienos avies ir kitos avies, bylą tarp avinų ir ožių.+ 18 Ar negana, kad geriausiose ganyklose ganotės? Ar ir likusias ganyklas trypsite? Ar švariausio vandens atsigėrusios po jį braidysite ir drumsite? 19 Nejau mano avys turi ganytis ištryptoje ganykloje ir gerti vandenį, kurį braidydamos drumsčiate?’

20 Todėl visavaldis Jehova taip sako: ‘Štai aš pats spręsiu bylą tarp riebiųjų ir liesųjų avių. 21 Juk silpnąsias jūs šonais ir pečiais stumdėte, paliegusias ragais badėte, kol visas išvaikėte. 22 Išgelbėsiu savo avis, ir jos niekam nebetaps grobiu,+ spręsiu bylą tarp vienos avies ir kitos avies. 23 Duosiu joms vieną ganytoją,+ savo tarną Dovydą,+ ir jis jas ganys. Jis pats jomis rūpinsis ir bus jų ganytojas.+ 24 Aš, Jehova, būsiu jų Dievas,+ o mano tarnas Dovydas – jų vedlys.+ Taip pasakiau aš, Jehova.

25 Sudarysiu su jomis taikos sandorą,+ apginsiu kraštą nuo piktų laukinių žvėrių,+ ir jos saugiai gyvens tyruose, miškuose miegos.+ 26 Palaiminsiu jas ir vietovę aplink savo kalvą,+ metui atėjus siųsiu lietų. Palaiminimas kris kaip lietus.+ 27 Medžiai laukuose ves vaisių, dirva duos derlių,+ ir jos gyvens krašte saugiai. Kai sulaužysiu jų jungo kartis+ ir išvaduosiu iš pavergėjų rankų, jos žinos, kad aš esu Jehova. 28 Jos nebebus grobis tautoms, ėdesys laukiniams žemės žvėrims, jos gyvens saugiai ir niekas jų negąsdins.+

29 Išauginsiu jiems pasėlį, apie kurį visi sužinos. Jie nebemirs krašte nuo bado,+ tautos jų nebežemins.+ 30 Tada jie žinos, kad aš, jų Dievas Jehova, esu su jais ir kad jie, Izraelio namai, yra mano tauta.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

31 Jūs esate manosios avys+ – kaimenė, kuria rūpinuosi. Jūs esate tik žmonės, o aš – jūsų Dievas. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

35 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, atsisuk veidu į Seyro aukštumų kraštą+ ir pranašauk jam,+ 3 kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Pakilsiu prieš tave, Seyro aukštumų krašte, pakelsiu ranką ir iš tavęs liks negyvenama dykvietė.+ 4 Tavo miestus paversiu griuvėsiais, padarysiu tave tuščia dykyne,+ tada žinosi, kad aš esu Jehova. 5 Juk tu visados buvai priešiškas+ ir izraelitus, atėjus jų nelaimės ir galutinės bausmės metui, atidavei kalavijui.+

6 Todėl, kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – tavęs laukia žudynės, jų tu neišvengsi.+ Kadangi liejai kraują, tavo paties kraujas bus liejamas.+ 7 Paversiu Seyro aukštumas negyvenama dykviete,+ padarysiu galą kiekvienam keliaujančiam pro tą kraštą. 8 Jo kalnai bus pilni užmuštųjų, kritusieji nuo kalavijo gulės ant tavo kalvų, tavo slėniuose ir upėse. 9 Paversiu tave amžina dykyne, tavo miestuose neliks gyventojų,+ tada tu žinosi, kad aš esu Jehova.

10 Tu sakei: „Abi šios tautos ir abu kraštai bus mano, pasiimsiu juos abu sau“,+ nors tenai buvau aš, Jehova. 11 Todėl, kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – išliesiu ant tavęs tokį pat pyktį ir apmaudą, kokį tu, neapykantos apimtas, ant jų liejai.+ Teisiu tave ir taip jiems save apreikšiu. 12 Tada tu žinosi, kad aš, Jehova, girdėjau, kaip užgauliojai Izraelio kalnus sakydamas: „Jie buvo nuniokoti ir atiduoti mums praryti.“ 13 Jūs ir prieš mane įžūliai kalbėjote, burnoti nenustojote.+ Aš viską girdėjau.’

14 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Kai paversiu tave negyvenama dykyne, visa žemė džiūgaus, 15 kaip kad džiūgavai tu, kai Izraelio namų paveldas buvo nuniokotas. Štai kaip aš pasielgsiu su tavimi,+ Seyro aukštumų krašte, visas Edome: tu pavirsi negyvenamais griuvėsiais.+ Ir žmonės žinos, kad aš esu Jehova.’“

36 „Pranašauk, žmogaus sūnau, apie Izraelio kalnus, sakyk: ‘Klausykitės, Izraelio kalnai, Jehovos žodžio. 2 Taip kalba visavaldis Jehova. Priešai apie jus sakė: „Žiūrėkite! Netgi senosios kalvos dabar mums priklauso!“’+

3 Tad pranašauk, kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jie niokojo ir puldinėjo jus iš visų pusių, kad atitektumėte tautų likučiams, kad žmonės apie jus šnekėtų ir jus apkalbinėtų.+ 4 Todėl, Izraelio kalnai, klausykitės visavaldžio Jehovos žodžio. Taip visavaldis Jehova kalba kalnams, kalvoms, upėms, slėniams, negyvenamiems griuvėsiams+ ir apleistiems miestams, kuriuos aplinkinių tautų likučiai apiplėšė ir išjuokė.+ 5 Visavaldis Jehova jiems sako taip: „Degdamas pykčiu+ kalbėsiu tautų likučiams ir visam Edomui – tiems, kas džiūgaudami su panieka sako,+ kad mano kraštas jiems priklauso, ir nori pasiimti sau jo ganyklas ir jį apiplėšti.“’+

6 Tad pranašauk apie Izraelio kraštą, sakyk kalnams ir kalvoms, upėms ir slėniams: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Kalbėsiu apimtas pykčio ir rūstybės, nes jums tenka kęsti tautų pažeminimą.’+

7 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Pakėlęs ranką prisiekiu, kad aplinkinės tautos pačios patirs gėdą.+ 8 O jūs, Izraelio kalnai, auginsite šakas ir duosite mano tautai Izraeliui vaisių,+ nes greitai jis parkeliaus. 9 Aš esu su jumis, parodysiu jums malonę, ir jūs vėl būsite dirbami ir sėjami. 10 Jūs būsite pilni gyventojų – visas Izraelis bus apgyventas, miestai vėl knibždės žmonių,+ griuvėsiai bus atstatyti.+ 11 Taip, žmonių ir gyvulių bus daug,+ jų gausės, jie bus vaisingi. Kaip ir anksčiau, būsite apgyventi,+ suteiksiu jums gerovę, kokios seniau neturėjote.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.+ 12 Padarysiu, kad žmonės – mano tauta Izraelis – vaikštinės ant jūsų, jūs būsite jų nuosavybė,+ jų paveldas, daugiau niekada neatimsite jų vaikų.’+

13 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Kadangi apie tave kalba: „Esi kraštas, kuris ryja žmones ir iš savo tautų atima vaikus“, 14 daugiau žmonių nerysi ir vaikų iš savo tautų nebeatimsi. Tai visavaldžio Jehovos žodis. 15 Aš nebeduosiu tautoms tavęs užgaulioti, patyčių tau nebereikės kęsti,+ savo tautoms suklupimu nebebūsi. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

16 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 17 „Žmogaus sūnau, kai Izraelio namai tebegyveno savo krašte, jie savo elgesiu ir darbais jį suteršė.+ Man jų elgesys buvo kaip moters nešvarumas per mėnesines.+ 18 Kadangi jie liejo savame krašte kraują ir bjauriais stabais* jį suteršė,+ išliejau ant jų savo rūstybę.+ 19 Aš išblaškiau juos po tautas, išsklaidžiau po kraštus,+ teisiau pagal elgesį ir darbus. 20 Bet jiems į tas tautas atkeliavus tenykščiai niekino mano šventą vardą,+ apie juos sakydami: ‘Tai Jehovos tauta, bet turėjo savo kraštą palikti.’ 21 Tad aš susirūpinau dėl savo švento vardo, mat Izraelio namai paniekino jį tautose, į kurias buvo išėję.+

22 Todėl Izraelio namams sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Aš imsiuosi veikti ne dėl jūsų, Izraelio namai, o dėl savo vardo, nes jį paniekinote tautose, į kurias esate atėję.+ 23 Aš pašlovinsiu* savo didį vardą,+ kurį paniekino tautos ir kurį jūs paniekinote. Kai tautų akivaizdoje apreikšiu jums savo šventumą – tai Jehovos žodis, – jos žinos, kad aš esu Jehova.+ 24 Surinkęs sugrąžinsiu jus iš tautų, iš visų kraštų ir parvesiu į jūsų kraštą.+ 25 Apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir būsite švarūs.+ Nuplausiu visą jūsų nešvarumą,+ pašalinsiu visus bjaurius stabus.+ 26 Duosiu jums naują širdį,+ įkvėpsiu naują dvasią.+ Paimsiu iš jūsų kūno akmeninę širdį+ ir duosiu jautrią*. 27 Įkvėpsiu jums savo dvasią, ir jūs gyvensite pagal mano nuostatus,+ laikysitės mano įstatymų ir juos vykdysite. 28 Tada gyvuosite krašte, kurį daviau jūsų protėviams, būsite mano tauta, ir aš būsiu jūsų Dievas.+

29 Apsaugosiu jus nuo visokio netyrumo, paliepsiu javams, kad duotų gausų derlių, ir bado jums daugiau nesiųsiu.+ 30 Padarysiu medžių ir laukų vaisių gausų, kad tautose jums nebetektų kęsti gėdos dėl bado.+ 31 Tada jūs atsiminsite savo piktadarystes ir blogus darbus, bodėsitės savo kaltės ir padarytų bjaurysčių.+ 32 Bet žinokite, kad darysiu tai ne dėl jūsų,+ – tai visavaldžio Jehovos žodis. Gėdykitės ir raudonuokite dėl to, kaip elgėtės, Izraelio namai.’

33 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Dieną, kai nuvalysiu visą jūsų kaltę, padarysiu taip, kad jūsų miestai vėl bus gyvenami+ ir griuvėsiai – atstatyti.+ 34 Nusiaubta žemė, nuniokotas kraštas, kuris buvo tapęs reginiu kiekvienam praeiviui, vėl bus dirbamas. 35 Ir žmonės sakys: „Šis nuniokotas kraštas tapo panašus į Edeno sodą,+ o nusiaubti, apleisti ir sugriauti miestai dabar vėl įtvirtinti ir gyvenami.“+ 36 Aplink išlikusios tautos žinos, kad aš, Jehova, atstačiau, kas buvo nugriauta, atsodinau, kas buvo nuniokota. Aš, Jehova, tai pasakiau ir aš tai įvykdžiau.’+

37 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Leisiu Izraelio namams manęs paprašyti, kad padaryčiau jų tautą gausią kaip kaimenę. 38 Kaip minios šventųjų, kaip kaimenės avių per Jeruzalės šventes,*+ sugriautieji miestai taps pilni žmonių.+ Ir jie žinos, kad aš esu Jehova.’“

37 Mane užvaldė Jehovos galybė*. Savo dvasia Jehova mane pakėlė ir nunešė į slėnio vidurį;+ tas slėnis buvo pilnas kaulų. 2 Jis mane vedžiojo tarp tų kaulų ir aš mačiau, kad slėnyje jų labai daug ir jie visai sudžiūvę.+ 3 Jis paklausė: „Žmogaus sūnau, ar gali šitie kaulai atgyti?“ – „Visavaldi Jehova, tik tu tai žinai“,+ – atsakiau jam. 4 Tada jis tarė: „Pranašauk apie šiuos kaulus, sakyk jiems: ‘Sausieji kaulai, klausykitės Jehovos žodžio!

5 Visavaldis Jehova kaulams sako: „Aš įpūsiu jums dvasios, ir jūs atgysite.+ 6 Apauginsiu jus sausgyslėmis ir raumenimis, apvilksiu oda ir įpūsiu dvasios – taip jūs atgysite. Tada žinosite, kad aš esu Jehova.“’“

7 Ir aš ėmiau pranašauti, kaip man buvo įsakyta. Man bepranašaujant pasigirdo barškėjimas – kaulai ėmė jungtis vienas su kitu, kaulas su kaulu. 8 Mačiau, kaip jie apaugo sausgyslėmis, raumenimis, apsitraukė oda. Bet dvasios tie kaulai neturėjo.

9 Tada jis man tarė: „Pranašauk vėjui, žmogaus sūnau. Pranašauk vėjui, kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Atpūsk, vėjau, iš keturių pusių*, padvelk į šiuos užmuštuosius, kad atgytų.’“

10 Aš pranašavau, kaip man buvo liepta. Jie pradėjo kvėpuoti, atgijo ir pakilo ant kojų+ – visa didžiulė minia.

11 Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, tie kaulai – tai Izraelis.+ Jo žmonės sako: ‘Mūsų kaulai sudžiūvo, nebeturime vilties.+ Mes nuo visko atskirti.’ 12 Pranašauk jiems, sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Atversiu jūsų kapus,+ manieji žmonės, pakelsiu jus iš jų ir parvesiu į Izraelio žemę.+ 13 Kai atversiu jūsų kapus ir kai jus iš jų pakelsiu, tada žinosite, manieji žmonės, kad aš esu Jehova.+ 14 Įkvėpsiu jums savo dvasios, ir jūs atgysite,+ įkurdinsiu jus jūsų žemėje. Tada žinosite, kad aš, Jehova, tai pažadėjau, aš ir įvykdžiau. Tai Jehovos žodis.’“

15 Mane ir vėl pasiekė Jehovos žodis: 16 „Žmogaus sūnau, paimk pagalį ir užrašyk ant jo: ‘Judas ir Izraelio žmonės, kurie su juo.’+ Paskui paimk kitą pagalį ir ant jo užrašyk: ‘Juozapas, tai yra Efraimas, ir visi Izraelio namai, kurie su juo.’+ 17 Tada sudėk vieną pagalį su kitu, kad jie tavo rankoje taptų vienu pagaliu.+ 18 Kai tavo tautiečiai klaus: ‘Ar nepaaiškinsi mums, ką visa tai reiškia?’, 19 jiems atsakyk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Juozapo ir jį remiančių Izraelio giminių pagalį, esantį Efraimo rankoje, sudėsiu su Judo pagaliu. Padarysiu iš jų vieną pagalį,+ mano rankoje jie bus vienas pagalys.’ 20 Pagalius su užrašais laikyk taip, kad jie matytų.

21 Kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Surinksiu izraelitus iš tautų, po kurias yra išsisklaidę, subursiu draugėn iš visur ir parvesiu į jų kraštą.+ 22 Padarysiu juos viena tauta krašte,+ Izraelio kalnuose, ir visus juos valdys vienas karalius.+ Nebebus jie dvi tautos, nebebus padalyti į dvi karalystes.+ 23 Jie nebeterš savęs bjauriais stabais*, pasibjaurėtinais darbais ir visokiais nusižengimais.+ Išvaduosiu juos iš neištikimybės, iš visų jų nuodėmių, ir juos apvalysiu. Jie bus mano tauta ir aš būsiu jų Dievas.+

24 Jų karalius bus mano tarnas Dovydas,+ visi turės vieną ganytoją.+ Jie laikysis mano įstatymų, rūpestingai vykdys mano nuostatus+ 25 ir gyvens krašte, kurį daviau savo tarnui Jokūbui, – krašte, kuriame gyveno jūsų protėviai.+ Jie, jų vaikai ir jų vaikų vaikai gyvens tenai per amžius+ ir mano tarnas Dovydas amžinai bus jų vadas.+

26 Sudarysiu su jais taikos sandorą+ ir ta sandora bus amžina. Įkurdinsiu juos jų pačių žemėje, pagausinsiu,+ pastatysiu amžiams tarp jų savo šventyklą. 27 Mano buveinė bus tarp jų,* aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.+ 28 Tada tautos žinos, kad aš, Jehova, išsirinkau* Izraelį, ir mano šventykla amžinai stovės tarp mano žmonių.’“+

38 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, atsisuk veidu į Gogą iš Magogo žemės+ – Mešecho ir Tubalo+ vyriausiąjį vadą*. Pranašauk jam,+ 3 kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Pakilsiu prieš tave, Gogai, Mešecho ir Tubalo vyriausiasis vade! 4 Apgręšiu tave, įversiu kablius į nasrus+ ir išvesiu tave su visa kariuomene,+ žirgais ir dailiai apsirengusiais raiteliais, su didžiule kariauna, ginkluota mažaisiais ir didžiaisiais skydais, su kariais, gebančiais valdyti kalaviją. 5 Su jais, nešini skydais ir užsidėję šalmus, eis Persija, Etiopija ir Putas.+ 6 Kartu eis Gomeras su savo būriais ir Togarma+ su savo pulkais iš tolimiausių šiaurės pakraščių. Daugybė tautų trauks su tavimi.+

7 Ruoškis, tepasirengia visi prie tavęs susitelkę pulkai! Tu būsi jų vadas*.

8 Praeis daug dienų, ir tu būsi pašauktas. Praslinkus daugeliui metų įsiverši į kraštą, atsigavusį nuo kalavijo smūgių, užpulsi žmones, suburtus iš daugelio tautų ir parvestus į Izraelio kalnus, kurie seniai stūksojo nusiaubti. Iš tautų surinkti to krašto gyventojai gyvens saugiai.+ 9 Atžygiuosi prieš juos su savo pulkais ir daugybe tautų lyg audra, tarsi debesis apdengsi visą kraštą.’

10 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Tą dieną širdyje tau gims sumanymas, pikta užmačia. 11 Sakysi sau: „Užpulsiu neįtvirtintų gyvenviečių kraštą,+ pakilsiu prieš saugiai ir ramiai gyvenančius žmones – visus, kurių gyvenvietės be mūrų, velkių ir vartų.“ 12 Tu ateisi glemžti ir plėšti, ateisi pulti krašto, kuris buvo nuniokotas, paskui vėl apgyventas.+ Tu atžygiuosi prieš žmones, surinktus iš tautų+ ir prikaupusius turto ir visokių gėrybių,+ – prieš žmones, gyvenančius žemės viduryje.

13 Šeba+ ir Dedanas,+ Taršišo+ pirkliai ir visi jo kariai tavęs klaus: „Ar atėjai tikėdamasis gero laimikio ir grobio? Ar kariuomenę sutelkei tam, kad prisigrobtum sidabro ir aukso, turto ir visokių gėrybių, kad išsineštum didelį grobį?“’

14 Pranašauk, žmogaus sūnau, Gogui: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Negi tu nepastebėsi, kad mano tauta Izraelis gyvena saugiai?+ 15 Tu ateisi iš savo buveinės, iš tolimiausių šiaurės pakraščių,+ – tu ir daug tautų su tavimi, visi raiti ant žirgų, didžiuliai pulkai, gausi kariuomenė.+ 16 Lyg debesis, uždengiantis žemę, tu atkilsi prieš mano tautą Izraelį. Paskutinėmis dienomis* atvesiu tave prieš savo kraštą,+ kad per tave, Gogai, apreikščiau tautų akyse savo šlovę ir jos suprastų, kas aš toks.’+

17 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Argi ne apie tave aš kalbėjau anksčiau per savo tarnus, Izraelio pranašus? Jie daug metų pranašavo, kad tave prieš juos atvesiu.’

18 Tą dieną, kai Gogas įsiverš į Izraelio kraštą – tai visavaldžio Jehovos žodis, – užsiplieksiu pykčiu.+ 19 Apimtas įniršio, smarkiai įtūžęs prabilsiu tą dieną ir Izraelio krašte kils didelis žemės drebėjimas. 20 Drebės prieš mane jūros žuvys, padangių paukščiai, laukų žvėrys, visi žeme ropojantys gyviai ir visi žmonės žemėje. Kalnai bus nuversti,+ uolos grius ir visos sienos subyrės.

21 Visuose kalnuose šauksiu kalaviją prieš Gogą – tai visavaldžio Jehovos žodis, – ir vyrai kels kalaviją vienas prieš kitą.+ 22 Aš susiimsiu su juo – bausiu maru+ ir kraujo praliejimu, siųsiu smarkią liūtį, krušą,+ ugnį+ ir sierą+ ant jo, ant jo pulkų ir ant daugybės su juo atžygiavusių tautų.+ 23 Aš apreikšiu savo didybę ir šventumą daugelio tautų akyse. Tada jos žinos, kad aš esu Jehova.

39 Žmogaus sūnau, pranašauk apie Gogą,+ kalbėk jam: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Einu prieš tave, Gogai, Mešecho ir Tubalo+ vyriausiasis vade. 2 Aš tave apgręšiu ir eisiu tavo priešaky, vesiu tave iš tolimiausių šiaurės pakraščių+ ir tu atkilsi į Izraelio kalnus. 3 Išmušiu tau iš kairės rankos lanką, iš dešinės – strėles. 4 Su visais savo pulkais ir tave remiančiomis tautomis tu Izraelio kalnuose krisi.+ Atiduosiu tave ryti plėšriems paukščiams ir laukų žvėrims.+

5 Tu krisi atvirame lauke,+ nes aš taip pasakiau. Tai visavaldžio Jehovos žodis.

6 Paleisiu ugnį ant Magogo ir ant tų, kurie saugiai gyvena salose,+ tada jie žinos, kad aš esu Jehova. 7 Padarysiu, kad mano šventas vardas būtų žinomas mano tautai Izraeliui, nebeleisiu savo švento vardo niekinti. Tada tautos žinos, kad aš esu Jehova,+ Izraelio Šventasis.+

8 Šie dalykai tikrai įvyks, – tai visavaldžio Jehovos žodis. Diena, apie kurią kalbėjau, arti. 9 Izraelio miestų gyventojai eis ir mes į ugnį ginklus: mažuosius ir didžiuosius skydus, lankus ir strėles, kuokas ir ietis. Septynerius metus jais kūrens ugnį.+ 10 Jie nerankios malkų laukuose, nekirs medžių miškuose – ugnį kūrens ginklais.

Jie plėš iš tų, kurie juos apiplėšinėjo, grobs iš tų, kurie iš jų grobė. Tai visavaldžio Jehovos žodis.

11 Tą dieną duosiu Gogui+ kapavietę Izraelyje, keliautojų slėnyje į rytus nuo jūros, ir niekas nebegalės per jį* eiti. Štai kur bus palaidotas Gogas su savo pulkais, ir tą slėnį vadins Hamon Gogo* slėniu.+ 12 Izraelio namai septynis mėnesius juos laidos, kol išvalys kraštą.+ 13 Juos laidos visi krašto žmonės ir taip susilauks garbės. Tą dieną aš būsiu apreiškęs savo šlovę.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

14 Paskirti vyrai eis per kraštą ir laidos tuos, kurie liko nepalaidoti, kol išvalys žemę. Taip jie darys visus tuos septynis mėnesius. 15 Aptikę krašte žmogaus kaulą, tie vyrai pastatys prie jo ženklą. Tada tie, kurie paskirti laidoti, palaidos jį Hamon Gogo slėnyje.+ 16 Tenai bus miestas ir jį vadins Hamona*. Taip jie kraštą išvalys.’+

17 O tau, žmogaus sūnau, visavaldis Jehova taip sako: ‘Kviesk visus paukščius ir laukų žvėris: „Rinkitės visi čionai! Skubėkite prie mano aukos – didžios aukos, kurią jums ruošiu Izraelio kalnuose.+ Jūs rysite mėsą ir gersite kraują.+ 18 Rysite kūnus galiūnų, gersite kraują žemės vadų – avinų, ėriukų, ožių ir jaučių, tų įmitusių Bašano gyvulių. 19 Jūs prisirysite taukų, prigersite kraujo ir būsite girti nuo mano aukos, kurią jums ruošiu.

20 Prie mano stalo sotinsitės žirgais ir vežėjais, galiūnais ir kariais.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“’

21 Apreikšiu savo šlovę tautose, ir visos tautos matys, kad aš įvykdžiau nuosprendį ir kad parodžiau joms savo galybę.+ 22 Nuo tos dienos Izraelio namai visada žinos, kad aš, Jehova, esu jų Dievas. 23 Ir tautos supras, kad Izraelio namai buvo ištremti dėl savo pačių kaltės – dėl to, kad buvo man neištikimi.+ Štai kodėl paslėpiau nuo jų savo veidą+ ir atidaviau juos priešams,+ kad išguldytų kalaviju. 24 Atmokėjau jiems už visa, kuo jie susiteršė ir prasikalto, ir paslėpiau nuo jų savo veidą.

25 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Sugrąžinsiu Jokūbo tremtinius,+ pasigailėsiu Izraelio namų,+ įnirtingai ginsiu savo šventąjį vardą.+ 26 Patyrę pažeminimą dėl neištikimybės man,+ jie vėl saugiai gyvens savo krašte ir niekas jų nebegąsdins.+ 27 Parvesiu juos iš tautų, surinksiu iš jų priešų kraštų+ – taip aš apreikšiu savo šlovę daugelio tautų akyse.+

28 Jie žinos, kad aš esu Jehova, jų Dievas, kai ištremsiu juos į kitas tautas ir kai visus iki vieno vėl parvesiu į jų pačių žemę.+ 29 Daugiau neslėpsiu nuo Izraelio namų savo veido+ ir išliesiu ant jų savo dvasią.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

40 Dvidešimt penktų mūsų tremties+ metų pradžioje, pirmo mėnesio dešimtą dieną (einant keturioliktiems metams nuo tada, kai miestas krito+), mane užvaldė Jehovos galybė*, ir jis paėmė mane į miestą.+ 2 Dieviškajame regėjime jis nunešė mane į Izraelio kraštą ir pastatė ant labai aukšto kalno,+ kur pietų pusėje stovėjo kažkas panašaus į miestą.

3 Ten nuneštas regėjau kažkokį vyrą, spindintį tarsi varis.+ Jis stovėjo vartuose su linine virve ir matavimo nendre* rankoje.+ 4 Vyras man tarė: „Žmogaus sūnau, įsižiūrėk, įsiklausyk ir įsidėmėk visa, ką tau parodysiu, nes tam čia ir esi atneštas. Visa, ką išvysi, apsakyk Izraelio namams.“+

5 Mačiau, kad šventyklą* juosia siena. Matavimo nendrė vyro rankoje buvo 6 uolekčių ilgio (pridėjus prie kiekvienos uolekties po plaštaką)*. Tas vyras pradėjo sieną matuoti. Ji buvo vienos nendrės storio ir vienos nendrės aukščio.

6 Tada atėjęs prie rytinių vartų+ jis užlipo laiptais ir išmatavo vartų slenkstį. Šis buvo vienos nendrės pločio. Slenkstis kitame vartų gale irgi buvo nendrės pločio. 7 Sargybos kambariai buvo vienos nendrės ilgio ir vienos nendrės pločio, 5 uolekčių atstumu vienas nuo kito.+ Vartų slenkstis ties prieangiu, iš kurio patenkama į vidų*, buvo vienos nendrės pločio.

8 Tada jis išmatavo prieangį, iš kurio patenkama į vidų. Jo plotis buvo viena nendrė. 9 Išmatavęs tą prieangį jis nustatė, kad jo plotis – 8 uolektys. Paskui išmatavo prieangio šonines atramas, jos buvo 2 uolekčių. Tai tas prieangis, iš kurio patenkama į vidų.

10 Rytiniuose vartuose buvo sargybos kambariai – po 3 iš abiejų pusių. Tie trys kambariai buvo vienodo dydžio. Šoninės atramos abiejose pusėse irgi buvo vienodos.

11 Paskui jis išmatavo vartų įėjimą, jis buvo 10 uolekčių pločio. Prievartės plotis – 13 uolekčių.

12 Abiejose pusėse esančių sargybos kambarių atitverta priekinė dalis buvo vienos uolekties pločio. Abiejose pusėse esantys sargybos kambariai buvo 6 uolekčių pločio.

13 Tada vyras išmatavo atstumą nuo stogo krašto virš vieno sargybos kambario iki stogo krašto virš sargybos kambario, esančio priešais. Atstumas buvo 25 uolektys. Įėjimai į kambarius buvo vienas priešais kitą.+ 14 Tada jis išmatavo šonines atramas. Jos buvo 60 uolekčių aukščio. Jis išmatavo ir visų kitų kiemo vartų šonines atramas. 15 Atstumas nuo vartų įėjimo iki prieangio galo vartų viduje buvo 50 uolekčių.

16 Abiejose pusėse esantys sargybos kambariai ir jų šoninės atramos turėjo siaurėjančią lango angą.+ Langų angos buvo ir abiejose prieangio pusėse, o šonines atramas puošė iškili palmių atvaizdai.+

17 Tada jis mane įvedė į išorinį kiemą. Visas kiemas buvo išgrįstas, o aplink kiemą buvo valgomieji.+ Tų kambarių ant grindinio buvo 30. 18 Grindinio plotis į abi puses nuo vartų sienos atitiko vartų ilgį. Šis grindinys buvo žemiau už vidinio kiemo grindinį.

19 Tada jis išmatavo atstumą nuo žemutinių vartų iki vidinio kiemo vartų. Jis buvo 100 uolekčių tiek rytinėje, tiek šiaurinėje pusėje.

20 Išorinis kiemas turėjo ir šiaurinius vartus. Vyras išmatavo ir jų ilgį ir plotį. 21 Tuose vartuose iš abiejų pusių buvo po 3 sargybos kambarius. Jų šoninių atramų ir prieangio matmenys buvo tokie pat kaip ir pirmuosiuose vartuose. Šitie vartai irgi buvo 50 uolekčių ilgio ir 25 uolekčių pločio. 22 Jų langų, prieangio ir palmių atvaizdų+ matmenys buvo tokie pat kaip rytiniuose vartuose. Į vartus vedė 7 laiptai, o užlipus jais matėsi prieangis.

23 Vieni vidinio kiemo vartai buvo priešais šiaurinius vartus ir vieni – priešais rytinius. Jis išmatavo atstumą nuo vartų iki vartų ir jis buvo 100 uolekčių.

24 Tada jis nuvedė mane pietų pusėn ir ten išvydau pietinius vartus.+ Jis išmatavo jų šonines atramas ir prieangį. Jų matmenys buvo tokie pat kaip ir kituose vartuose. 25 Vartuose ir prieangyje iš abiejų pusių buvo langai, tokie kaip ir kituose vartuose. Vartų ilgis buvo 50 uolekčių ir plotis – 25 uolektys. 26 Į vartus vedė 7 laiptai,+ o užlipus jais matėsi prieangis. Jo šonines atramas puošė iškili palmių atvaizdai – abi atramos turėjo po palmę.

27 Vidinis kiemas irgi turėjo pietinius vartus. Vyras išmatavo atstumą nuo vartų iki vartų pietinėje pusėje ir jis buvo 100 uolekčių. 28 Pro tuos pietinius vartus jis įvedė mane į vidinį kiemą. Jis išmatavo pietinius vartus ir jų matmenys buvo tokie pat kaip ir kitų. 29 Jų sargybos kambarių, šoninių atramų ir prieangio matmenys buvo tokie pat kaip ir kituose vartuose. Vartuose ir jų prieangyje iš abiejų pusių buvo langai. Vartų ilgis buvo 50 uolekčių, plotis – 25 uolektys.+ 30 Visi vidinio kiemo vartai turėjo prieangius. Jie buvo 25 uolekčių ilgio ir 5 uolekčių pločio. 31 Pietinių vartų prieangis buvo išorinio kiemo pusėje, ant jų šoninių atramų buvo iškili palmių atvaizdai.+ Į tuos vartus vedė 8 laiptai.+

32 Paskui jis įvedė mane į vidinį kiemą iš rytinės pusės. Jis išmatavo vartus ir jie buvo tokio pat dydžio kaip ir kiti. 33 Jų sargybos kambariai, šoninės atramos ir prieangis buvo tokio pat dydžio kaip ir kituose vartuose. Vartuose ir jų prieangyje iš abiejų pusių buvo langai. Šie vartai buvo 50 uolekčių ilgio ir 25 uolekčių pločio. 34 Jų prieangis buvo išorinio kiemo pusėje. Ant abiejų jo šoninių atramų buvo iškili palmių atvaizdai. Į tuos vartus vedė 8 laiptai.

35 Tada jis nuvedė mane į šiaurinius vartus+ ir juos išmatavo. Jie buvo tokio pat dydžio kaip ir kiti. 36 Jų sargybos kambariai, šoninės atramos ir prieangis buvo tokie pat kaip ir kituose vartuose. Iš abiejų pusių buvo langai. Vartų ilgis buvo 50 uolekčių, plotis – 25 uolektys. 37 Jų šoninės atramos buvo išorinio kiemo pusėje. Ant abiejų šoninių atramų buvo iškili palmių atvaizdai. Į tuos vartus vedė 8 laiptai.

38 Prie tų vartų šoninių atramų buvo valgomasis su įėjimu. Ten plaudavo deginamąsias aukas.+

39 Vartų prieangyje iš abiejų pusių buvo po 2 stalus, ant kurių pjaudavo gyvulius deginamosioms aukoms,+ aukoms už nuodėmę+ ir aukoms už kaltę.+ 40 Priešais šiaurinius vartus, į šonus nuo įėjimo, irgi buvo stalai – po 2 stalus abipus vartų prieangio. 41 Taigi priešais vartus ir prieangyje buvo po 4 stalus – iš viso 8 stalai, – ant kurių buvo pjaunami gyvuliai aukoms. 42 Tie 4 stalai deginamųjų aukų gyvuliams pjauti buvo nutašyti iš akmens. Jie buvo pusantros uolekties ilgio, pusantros uolekties pločio ir vienos uolekties aukščio. Ant jų buvo sudėti įrankiai, skirti deginamosioms aukoms ir atnašoms pjauti. 43 Visur prie vidinių sienų buvo pritvirtintos lentynos, jos buvo plaštakos pločio. Aukoti skirto gyvulio mėsa buvo dedama ant stalų.

44 Kitapus vidinio kiemo vartų buvo valgomieji giesmininkams.+ Tie kambariai su įėjimais iš pietų pusės buvo vidiniame kieme šalia šiaurinių vartų. Dar vienas valgomasis su įėjimu iš šiaurinės pusės buvo greta rytinių vartų.

45 Tas vyras man tarė: „Valgomasis su įėjimu iš pietų pusės yra skirtas kunigams, kuriems pavesta tarnauti šventykloje.+ 46 Valgomasis su įėjimu iš šiaurės pusės skirtas kunigams, kuriems pavesta tarnauti prie aukuro.+ Jie yra Cadoko sūnūs+ – Levio palikuoniai, paskirti artintis prie Jehovos ir jam tarnauti.“+

47 Tada jis išmatavo vidinį kiemą. Jis buvo ketvirtainis, 100 uolekčių ilgio ir 100 uolekčių pločio. Priešais šventyklą stovėjo aukuras.

48 Tada vyras įvedė mane į šventyklos prieangį.+ Jis išmatavo prieangio šonines atramas. Jos abi – tiek ta, kuri viename šone, tiek ta, kuri kitame, – buvo 5 uolekčių pločio. Iš vidinės pusės abiejų šoninių atramų plotis buvo po 3 uolektis.

49 Prieangis buvo 20 uolekčių ilgio ir 11* uolekčių pločio. Į jį buvo patenkama laiptais. Prie šoninių atramų buvo stulpai – po vieną abiejose prieangio pusėse.+

41 Tada jis nuvedė mane į Šventąją* ir išmatavo šonines atramas ties įėjimu. Tiek vienos, tiek kitos pusės atramos buvo 6 uolekčių* pločio. 2 Įėjimo anga buvo 10 uolekčių pločio, o šoninės atramos iš vidaus buvo 5 uolekčių vienoje pusėje ir 5 uolekčių kitoje. Šventosios ilgis buvo 40 uolekčių, o plotis – 20 uolekčių.

3 Tada vyras įėjo į vidų* ir išmatavo tos patalpos šoninę atramą. Ji buvo 2 uolekčių storio, o pats įėjimas buvo 6 uolekčių pločio. Abi įėjimo šoninės atramos iš vidaus* buvo 7 uolekčių. 4 Tada jis išmatavo pačią patalpą, esančią už Šventosios. Ji buvo 20 uolekčių ilgio ir 20 uolekčių pločio.+ „Tai Šventų Švenčiausioji“,+ – pasakė jis man.

5 Tada vyras išmatavo šventyklos sienos storį – jis buvo 6 uolektys. Šoniniai kambariai aplink šventyklą buvo 4 uolekčių pločio.+ 6 Tie šoniniai kambariai buvo įrengti trimis aukštais vienas virš kito, kiekviename aukšte – po 30 kambarių. Sienoje aplink šventyklą buvo atraminės briaunos ir ant jų buvo padėtos šoninių kambarių perdangos. Į šventyklos sieną jos nebuvo įleistos.+ 7 Iš abiejų šventyklos pusių buvo suktiniai laiptai, jie vedė į viršutinius kambarius+ ir į viršų platėjo. Kambariai, lipant iš aukšto į aukštą, irgi platėjo. Laiptai iš apatinio aukšto pro vidurinį vedė į viršutinį aukštą.

8 Aš mačiau, kad šventykla pastatyta ant pakylos ir tas pamatas ties šoniniais kambariais nuo žemės iki krašto buvo 6 uolekčių nendrės aukščio. 9 Šoninių kambarių išorinė siena buvo 5 uolekčių storio. Aplink šventyklos šoninius kambarius ėjo atvira pakylos dalis*.

10 Tarp šventyklos ir valgomųjų*+ buvo 20 uolekčių pločio šventyklos aplinktakis. 11 Atviroje pakylos dalyje, tiek iš šiaurės, tiek iš pietų pusės, buvo įėjimas į šoninius kambarius. Ta atvira šventyklos pakylos dalis buvo 5 uolekčių pločio.

12 Vakarinėje pusėje buvo pastatas su įėjimu iš aplinktakio. Iš vidaus tas pastatas buvo 70 uolekčių pločio ir 90 uolekčių ilgio. Jo sienos buvo 5 uolekčių storio.

13 Vyras išmatavo šventyklos pastatą. Jis buvo 100 uolekčių ilgio. Sudėjus aplinktakio ir ano pastato plotį, taip pat jo sienų storį, buvo 100 uolekčių. 14 Sudėjus šventyklos pastato priekinės dalies, esančios rytinėje pusėje, plotį ir aplinktakio plotį, buvo 100 uolekčių.

15 Jis išmatavo pastatą, esantį už šventyklos, palei aplinktakį. Tas pastatas su koridoriais iš abiejų pusių buvo 100 uolekčių ilgio.

Taip pat jis išmatavo Šventąją, Šventų Švenčiausiąją+ ir prieangį, vedantį į kiemą, 16 išmatavo ir slenksčius, siaurėjančias langų angas+ ir koridorius, esančius tose trijose patalpose. Ties slenksčiais sienos nuo pat grindų iki langų buvo apmuštos medžio lentelėmis,+ langų rėmai irgi buvo apmušti. 17 Jis išmatavo viską virš įėjimo, viską šventyklos viduje, taip pat išorėje ir aplink visą sieną. 18 Šventykla iš vidaus buvo išpuošta kerubų+ ir palmių atvaizdais.+ Kiekviena palmė buvo tarp dviejų kerubų, o kiekvienas kerubas turėjo du veidus – 19 žmogaus veidą, žvelgiantį į palmę iš vienos pusės, ir liūto veidą, žvelgiantį į palmę iš kitos pusės.+ Iš vidaus kerubais buvo išraižyta visa šventykla. 20 Kerubais ir palmėmis buvo išraižytos visos sienos nuo grindų iki įėjimo viršaus ir aukščiau.

21 Šventyklos staktos* buvo stačiakampės.+ Priešais šventąją vietą* buvo kažkas panašaus 22 į medinį aukurą+ – 3 uolekčių aukščio ir 2 uolekčių ilgio. Kampuose jis turėjo kuolelius, jo pagrindas* ir šonai buvo mediniai. Tada vyras man pasakė: „Šis stalas yra pastatytas Jehovos akivaizdoje.“+

23 Ir Šventoji, ir Šventų Švenčiausioji turėjo dvivėres duris.+ 24 Abi durų sąvaros buvo iš dviejų dalių. 25 Ant šventyklos durų, kaip ir ant sienų, buvo išraižyti kerubų ir palmių atvaizdai.+ Lauko pusėje virš prieangio buvo medinė atbraila. 26 Abiejose prieangio pusėse buvo siaurėjančios langų angos+ ir palmių atvaizdai. Jie buvo ir palei šoninius šventyklos kambarius, ir po atbraila.

42 Tada vyras nuvedė mane į šiaurinę pusę,+ į išorinį kiemą. Jis atvedė mane prie pastato su valgomaisiais, esančio palei aplinktakį+ ir prisišliejusio prie pastato* šiaurinės sienos.+ 2 Valgomųjų patalpa, pradedant nuo šiaurinio įėjimo, buvo 100 uolekčių* ilgio ir 50 uolekčių pločio. 3 Ji buvo tarp 20 uolekčių pločio aplinktakio+ ir išorinio kiemo grindinio. Ji buvo trijų aukštų ir jos koridoriai buvo vienas priešais kitą. 4 Tarp valgomųjų buvo 10 uolekčių pločio ir 100 uolekčių ilgio takas*.+ Į tuos valgomuosius buvo patenkama iš šiaurinės pusės. 5 Viršutinio aukšto valgomieji buvo mažesni nei vidurinio ir mažesni nei apatinio, nes dalį aukšto užėmė koridoriai. 6 Valgomieji buvo per tris aukštus, bet tame statinyje nebuvo stulpų, kaip kad buvo kieme. Todėl viršutinio aukšto kambariai buvo mažesni negu vidurinio, o šio – mažesni nei apatinio.

7 Akmeninė siena šalia valgomųjų, esančių išorinio kiemo pusėje, buvo priešais kitus valgomuosius, ir jos ilgis buvo 50 uolekčių. 8 Išorinio kiemo pusėje esančių valgomųjų bendras ilgis buvo 50 uolekčių, o tų, kurie šventyklos pastato pusėje, – 100 uolekčių. 9 Rytinėje pusėje buvo įėjimas į valgomuosius, jis vedė iš išorinio kiemo.

10 Pastatas su valgomaisiais buvo ir pietinėje pusėje. Kiemo akmeninė siena buvo į rytus nuo tų valgomųjų. Tie kambariai buvo palei aplinktakį ir pastatą*.+ 11 Tarp jų buvo takas, kaip ir tarp valgomųjų šiauriniame pastate.+ Šitų kambarių bendras ilgis ir plotis buvo toks kaip ir anų. Jų išėjimai ir išdėstymas irgi buvo toks pat. Jų įėjimai 12 buvo tokie pat kaip valgomųjų pietinėje pusėje. Tako pradžioje, prie akmeninės sienos, esančios į rytus nuo jų, buvo įėjimas, pro kurį buvo galima patekti vidun.+

13 Tada tas vyras man pasakė: „Tie valgomieji šiaurinėje ir pietinėje pusėse, šalia aplinktakio,+ yra šventi. Juose kunigai, paskirti artintis prie Jehovos, valgo švenčiausias aukas.+ Ten jie suneša švenčiausias aukas, javų atnašas, aukas už nuodėmę ir aukas už kaltę, nes ta vieta yra šventa.+ 14 Įėję į šventąją vietą, kunigai neturi iš jos išeiti į išorinį kiemą pirma nenusivilkę drabužių, kuriais apsirengę eina savo tarnybą,+ nes tie drabužiai šventi. Prieš eidami į vietą, kurioje leidžiama vaikščioti žmonėms, jie turi persirengti kitais drabužiais.“

15 Baigęs matuoti šventovės vidų, jis išvedė mane pro rytinius vartus+ ir ėmė matuoti visa aplinkui.

16 Nendre* jis išmatavo rytinę pusę. Nuo vieno krašto iki kito buvo 500 nendrių.

17 Jis išmatavo nendre ir šiaurinę pusę. Ji buvo 500 nendrių ilgio.

18 Jis išmatavo nendre ir pietinę pusę. Ji buvo 500 nendrių ilgio.

19 Tada vyras nuėjęs nendre išmatavo ir vakarinę pusę. Ji buvo 500 nendrių ilgio.

20 Jis išmatavo visas keturias puses. Šventyklą juosė 500 nendrių ilgio ir 500 nendrių pločio siena.+ Ta siena skyrė tai, kas yra šventa, nuo to, kas nėra šventa.+

43 Tada jis atvedė mane prie rytinių vartų+ 2 ir aš išvydau iš rytų atkylančią Izraelio Dievo šlovę.+ Jo balsas buvo tarsi sraunių vandenų šniokštimas+ ir jo šlovė apšvietė visą žemę.+ 3 Reginys buvo panašus į tai, ką mačiau atėjęs sugriauti miesto*, ir į tai, ką regėjau prie Kebaro upės.+ Ir aš parpuoliau ant žemės.

4 Tada Jehovos šlovė pro rytinius vartus įžengė į šventyklą.+ 5 Ir dvasia pakėlė mane ir nunešė į vidinį kiemą. Ten pamačiau, kad šventykla pilna Jehovos šlovės.+ 6 Tuomet iš šventyklos į mane kažkas prabilo, o anas vyras atėjęs atsistojo šalia manęs.+ 7 Ir aš išgirdau man sakant:

„Žmogaus sūnau, tai mano sosto vieta+ ir vieta mano kojoms,+ – čia aš amžinai gyvensiu su Izraelio žmonėmis.+ Izraelitai ir jų karaliai nebeterš mano šventojo vardo+ savo paleistuvystėmis*, nebedarys jam gėdos jų karalių lavonai*. 8 Statydami jų slenkstį prie mano slenksčio ir jų durų staktas šalia mano durų staktų taip, kad juos ir mane beskyrė tik siena,+ jie darė bjaurystę. Taip mano šventą vardą jie suteršė, todėl užsirūstinau ir juos sunaikinau.+ 9 Tegu jie liaujasi ištvirkavę mano akivaizdoje, tepašalina man iš akių savo karalių lavonus, tada apsigyvensiu tarp jų amžiams.+

10 Žmogaus sūnau, nupasakok Izraelio namams, kaip atrodo šventykla,+ kad susigėstų dėl savo kalčių.+ Tegu jie tyrinėja jos brėžinį. 11 Jeigu susigės dėl visko, ką darė, supažindink juos su šventyklos brėžiniu, statinių išdėstymu, išėjimais ir įėjimais.+ Supažindink juos su brėžiniu ir įstatais, su brėžiniu ir įstatymais. Aprašyk tai jų akivaizdoje, kad jie įsidėmėtų šventyklos brėžinį ir laikytųsi jos įstatų.+ 12 Dėl šventyklos galios toks įstatymas: visa kalno viršūnė bus itin šventa.+ Toks įstatymas galios dėl šventyklos.

13 Tokie yra aukuro matmenys matuojant uolektimis+ (pridėjus prie kiekvienos uolekties po plaštaką)*. Papėdės aukštis buvo viena uolektis, jos viršaus plotis – irgi viena uolektis. Aplink ją eina sprindžio* pločio antbriaunis. Tokia yra aukuro papėdė. 14 Nuo papėdės apačios ties pažeme iki mažosios pakopos viršaus yra 2 uolektys, o tos pakopos viršaus plotis yra viena uolektis. Nuo mažosios iki didžiosios pakopos viršaus yra 4 uolektys, didžiosios pakopos viršaus plotis yra viena uolektis. 15 Aukuro žaizdras yra 4 uolekčių aukščio, iš aukuro žaizdro kampų kyšo 4 ragai.+ 16 Aukuro žaizdras yra ketvirtainis – 12 uolekčių ilgio ir 12 uolekčių pločio.+ 17 Kiekvieno iš keturių didžiosios pakopos šonų ilgis – 14 uolekčių. Jos antbriaunis – pusės uolekties. Kiekvieno papėdės šono aukštis – viena uolektis.

Aukuro laiptai yra rytinėje pusėje.“

18 Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, taip sako visavaldis Jehova. Štai kokių nurodymų reikia laikytis pastačius aukurą, kad ant jo būtų galima aukoti deginamąsias aukas ir šlakstyti kraują.+

19 Kunigais tarnaujantiems levitams, Cadoko palikuoniams,+ kurie eina tarnystę mano akivaizdoje, atvesk jautuką aukai už nuodėmę.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis. 20 Paėmęs kraujo, patepsi juo keturis aukuro ragus, visus keturis didžiosios pakopos šonus ir ją juosiantį antbriaunį – apvalysi jį, kad būtų be nuodėmės, atliksi už jį permaldavimą.+ 21 Tada jautuką, atvestą aukai už nuodėmę, sudegink paskirtoje vietoje atokiau šventyklos pastato.+ 22 Kitą dieną aukai už nuodėmę atnašausi sveiką ožį. Taip aukuras bus apvalytas, kaip kad buvo apvalytas atnašaujant jautuką.

23 Apvalęs aukurą, paaukosi sveiką jautuką iš bandos ir sveiką aviną iš kaimenės. 24 Jehovos akivaizdoje kunigai užbers ant tų aukų druskos+ ir atnašaus kaip deginamąją auką Jehovai. 25 Septynias dienas iš eilės atnašausi+ kaip auką už nuodėmę ožį, taip pat jautuką iš bandos ir aviną iš kaimenės. Gyvuliai turi būti be jokio trūkumo. 26 Permaldavimas už aukurą bus atliekamas septynias dienas. Taip jis bus apvalytas ir pašventintas. 27 Toms dienoms praėjus, pradedant aštuntąja diena,+ kunigai ant aukuro aukos jūsų deginamąsias atnašas ir bendrystės aukas. Tada būsite man mieli.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

44 Tuomet jis vėl atvedė mane prie šventyklos išorinių vartų rytinėje pusėje.+ Vartai buvo uždaryti.+ 2 Jehova man tarė: „Šie vartai liks uždaryti. Jie nebus atverti ir joks žmogus pro juos neįeis. Pro juos įžengė Izraelio Dievas Jehova,+ todėl jie turi likti uždaryti. 3 Bet vadas sėdės juose ir Jehovos akivaizdoje valgys duoną,+ nes yra vadas. Jis įeis pro vartų prieangį ir pro jį išeis.“+

4 Tada jis įvedė mane pro šiaurinius vartus. Stovėdamas priešais Jehovos šventyklą pamačiau, kad šventykla pilna Jehovos šlovės.+ Ir aš parpuoliau ant žemės.+ 5 Jehova man tarė: „Žmogaus sūnau, įsidėmėk, įsižiūrėk ir atidžiai klausykis, nes kalbėsiu tau apie įstatus ir įstatymus, susijusius su Jehovos šventykla. Įsižiūrėk į šventyklos įėjimą ir visus jos išėjimus.+ 6 Maištingiesiems Izraelio namams kalbėsi: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Per toli, Izraelio namai, nuėjote, bjaurius darbus darydami! 7 Jūs atsivedate į mano šventyklą kitataučių, kurių nei širdis, nei kūnas neapipjaustyti, ir jie mano šventovę išniekina. Jūs aukojate man duoną, taukus ir kraują, tačiau mano sandorą savo bjauriais darbais laužote. 8 Tai, kas man šventa, jums nerūpėjo,+ juk pasiskyrėte svetimus eiti tarnybą mano šventykloje.

9 Taip sako visavaldis Jehova: „Jokiam Izraelyje gyvenančiam kitataučiui, kurio nei širdis, nei kūnas nėra apipjaustyti, nevalia įeiti į mano šventyklą.“’

10 ‘Kai izraelitai nuklydo nuo manęs ir nuėjo paskui bjaurius stabus*, levitai irgi nuo manęs nutolo,+ todėl turės už savo kaltę atsakyti. 11 Tada jie bus mano šventyklos tarnai, prižiūrės vartus+ ir eis mano šventykloje tarnybą. Jie skers gyvulius, atvestus deginamajai atnašai ar aukai, patarnaus žmonėms jų akivaizdoje. 12 Kadangi jie patarnavo žmonėms, garbinantiems bjaurius stabus, ir Izraelio namus įstūmė į nuodėmę,+ aš pakėlęs ranką prisiekiu – tai visavaldžio Jehovos žodis, – kad jie atsakys už savo kaltę. 13 Jie nesiartins prie manęs, netarnaus man kunigais – nesiartins nei prie to, kas man šventa, nei prie to, kas švenčiausia. Jie patirs gėdą dėl savo bjaurių darbų. 14 Jie turės tarnauti mano šventykloje – eiti tarnybą joje ir rūpintis visais jos reikalais.’+

15 ‘O kunigais tarnaujantys levitai, Cadoko sūnūs,+ izraelitams nuo manęs nusigręžus ėjo tarnybą mano šventykloje.+ Todėl leisiu jiems artintis prie manęs, jie man tarnaus ir mano akivaizdoje atnašaus taukus+ ir kraują.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis. 16 Tik jie įeis į mano šventyklą ir artinsis prie mano stalo*, man tarnaus+ ir atliks savo pareigas.+

17 Kai eis atlikti tarnybos vidinio kiemo vartuose, jie apsivilks lininius drabužius.+ Atlikdami tarnybą vidinio kiemo vartuose ir pačiame kieme, jie nevilkės vilnonių drabužių. 18 Jie užsidės ant galvos lininius turbanus ir strėnų nuogumą pridengs lininiais apatiniais.+ Jie rengsis tokiais drabužiais, su kuriais neprakaituotų. 19 Prieš eidami į išorinį kiemą prie žmonių, jie nusivilks drabužius, su kuriais ėjo tarnybą,+ ir pasidės valgomuosiuose, šventuose kambariuose,+ kad nuo tų drabužių šventumas nepersiduotų žmonėms. Kunigai apsivilks kitus drabužius. 20 Jiems nevalia nei skustis galvos,+ nei auginti ilgų plaukų. Galvos plaukus jie turi pasikirpti. 21 Ruošdamiesi eiti į vidinį kiemą, kunigai negers vyno.+ 22 Jiems nevalia vesti našlės ar išsiskyrusios moters,+ bet jie gali vesti mergelę iš Izraelio palikuonių ar kunigo našlę.+

23 Jie mokys mano žmones atskirti, kas yra šventa ir kas nėra šventa, aiškins, kas netyra ir kas tyra.+ 24 Jie bus teisėjai bylose+ ir teis vadovaudamiesi mano teisiniais nuostatais.+ Jie laikysis įstatymų ir įstatų, susijusių su visomis mano šventėmis,+ ir švęs mano šabus. 25 Jie nesiartins prie mirusiojo, kad nesusiterštų, nebent tai būtų jų tėvas, motina, sūnus, duktė, brolis ar netekėjusi sesuo.+ 26 Atlikęs apsivalymą, kunigas turės laukti septynias dienas, 27 o dieną, kurią eis į šventąją vietą, į vidinį kiemą, atlikti savo tarnybos, jis paaukos auką už nuodėmę.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

28 Jų paveldas būsiu aš – toks yra jų paveldas.+ Neduosite jiems Izraelyje jokios nuosavybės, nes aš esu jų nuosavybė. 29 Jie valgys javų atnašas,+ aukas už nuodėmę ir aukas už kaltę.+ Viskas, kas Izraelyje paskiriama Dievui, atiteks jiems.+ 30 Geriausia pirmojo derliaus dalis ir visokios jūsų aukos atiteks kunigams.+ Jiems atiduosite ir rupius miltus iš pirmųjų javų.+ Tada ant jūsų namų ilsėsis palaiminimas.+ 31 Kunigams nevalia valgyti nugaišusio arba sudraskyto paukščio ar gyvulio mėsos.’+

45 ‘Kai dalysite paveldą krašte,+ kaip auką Jehovai atmatuosite šventą dalį+ – 25 000 uolekčių* ilgio ir 10 000 uolekčių pločio.+ Ta žemės dalis bus šventa. 2 Tenai turi būti ketvirtainis sklypas šventajai vietai – 500 uolekčių iš 500 uolekčių*+ – su 50 uolekčių pločio ganyklomis aplinkui.+ 3 Anoje dalyje atmatuosite 25 000 uolekčių ilgio ir 10 000 uolekčių pločio gabalą, jame bus šventovė – itin šventa vieta. 4 Ta šventa žemės dalis bus skirta kunigams,+ šventovės tarnams, einantiems tarnystę Jehovos akivaizdoje.+ Tai bus vieta jų namams ir šventa vieta šventovei.

5 Levitams, šventyklos tarnams, turėsite skirti 25 000 uolekčių ilgio ir 10 000 uolekčių pločio dalį.+ Jiems priklausys 20 valgomųjų*.+

6 Miestui turite paskirti 25 000 uolekčių ilgio (kaip ir šventosios dalies) ir 5000 uolekčių pločio žemės gabalą.+ Jis priklausys visiems Izraelio namams.

7 O vadui duosite žemės abipus šventosios dalies ir miestui skirtos dalies. Ta žemė bus šalia šventosios dalies ir šalia miesto dalies, iš vakarų ir rytų pusės. Jos ilgis nuo vakarinio pakraščio iki rytinio pakraščio bus toks pat, kaip vienos iš giminių dalies.+ 8 Ta dalis Izraelyje bus jo nuosavybė. Mano vadai nebeskriaus mano tautos.+ Izraelitų žemę jie padalys jų giminėms.’+

9 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Per toli nuėjote, Izraelio vadai!

Liaukitės smurtavę ir engę žmones, darykite, kas teisu ir teisinga.+ Nustokite grobę nuosavybę iš mano tautos.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis. 10 Naudokite teisingas svarstykles, teisingą efą* ir teisingą batą*.+ 11 Efa ir batas bus nustatytos talpõs. Batas bus lygus dešimtadaliui homero* ir efa bus lygi dešimtadaliui homero. Matai bus nustatomi lyginant su homeru. 12 Šekelis*+ bus lygus 20 gèrų*. 20 šekelių, 25 šekeliai ir dar 15 šekelių sudarys vieną miną*.’

13 ‘Štai kokią auką atnašausite: šeštadalį efos nuo kiekvieno homero kviečių ir šeštadalį efos nuo kiekvieno homero miežių. 14 Nustatytą kiekį aliejaus seikėsite batais. Batas yra dešimtadalis koro*, o dešimt batų sudaro homerą – dešimt batų yra lygu vienam homerui. 15 Iš Izraelio gyvulių kaimenių duosite po vieną avį nuo 200. Visa tai bus skirta javų atnašai,+ deginamajai atnašai+ ir bendrystės aukoms+ ir aukojama atliekant permaldavimą už tautą.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’

16 ‘Šitokią auką visi krašto žmonės suneš+ vadui Izraelyje. 17 Vadas bus atsakingas už deginamąsias atnašas,+ javų atnašas+ ir liejamąsias atnašas, skirtas aukoti per šventes,+ jaunatis, šabus+ – per visas nustatytas Izraelio namų šventes.+ Jis parūpins auką už nuodėmę, javų atnašą, deginamąją auką ir bendrystės aukas, kad būtų atliktas permaldavimas už Izraelio namus.’

18 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Pirmo mėnesio pirmą dieną atvesi iš bandos sveiką jautuką ir apvalysi šventovę.+ 19 Kunigas paims aukos už nuodėmę kraujo ir pateps juo šventyklos staktą,+ visus keturis aukuro pakopos kampus ir vidinio kiemo vartų staktą. 20 Septintą mėnesio dieną tą patį padarysi už tuos, kurie nusidėjo netyčia ar iš nežinojimo.+ Atliksite permaldavimą ir už šventyklą.+

21 Pirmo mėnesio keturioliktą dieną švęsite Paschos šventę+ ir septynias dienas valgysite duoną be raugo.+ 22 Tą dieną vadas atves jautuką aukai už savo ir visų krašto žmonių nuodėmę.+ 23 Septynias šventės dienas jis kasdien parūpins po septynis sveikus jautukus ir septynis sveikus avinus, kad būtų paaukoti Jehovai kaip deginamoji auka. Taip jis darys visas septynias dienas.+ Taip pat kasdien aukai už nuodėmę parūpins po ožį. 24 Jis parūpins ir javų atnašą: po efą aukoti su kiekvienu jautuku, po efą – su kiekvienu avinu, taip pat po hiną* aliejaus aukoti su kiekviena efa javų.

25 Septintą mėnesį, pradedant penkiolikta mėnesio diena, septynias šventės dienas+ jis kasdien parūpins tokią pat auką – auką už nuodėmę, deginamąją auką, javų atnašą ir tiek pat aliejaus.’“

46 Taip sako visavaldis Jehova: „Rytiniai vidinio kiemo vartai+ visas šešias darbo dienas+ turi būti uždaryti.+ Atidarysite juos šabo dieną ir jaunaties dieną. 2 Vadas įeis iš išorinio kiemo į vidinių vartų prieangį+ ir atsistos prie vartų staktos. Kunigai paaukos vado deginamąją atnašą ir bendrystės aukas, o tasai, nusilenkęs ties vartų slenksčiu, išeis. Vartų neuždarysite iki vakaro. 3 Krašto žmonės per kiekvieną šabą ir jaunatį irgi lenksis Jehovai+ prie tų vartų įėjimo.

4 Deginamoji auka, kurią vadas pristatys Jehovai šabo dieną, bus šeši sveiki avinėliai ir sveikas avinas.+ 5 Su avinu jis aukos vieną efą javų, su avinėliais – tiek, kiek galės, ir su kiekviena efa javų – po hiną aliejaus.+ 6 Jaunaties dieną jis atnašaus sveiką jautuką iš bandos, šešis avinėlius ir aviną. Visi gyvuliai turi būti sveiki.+ 7 Su jautuku jis aukos efą javų, su avinu – irgi efą, o su avinėliais – tiek, kiek išgali. Su kiekviena efa jis paaukos po hiną aliejaus.

8 Vadas įeis pro vartų prieangį, pro ten ir išeis.+ 9 Per šventes, kai krašto žmonės eis Jehovos akivaizdon,+ tie, kurie eis jo pagarbinti pro šiaurinius vartus,+ turės išeiti pro pietinius,+ o tie, kurie eis pro pietinius vartus, turės išeiti pro šiaurinius. Nė vienas neišeis pro vartus, pro kuriuos bus įėjęs. Visi išeis pro vartus, esančius priešais. 10 Vadas įeis kartu su žmonėmis ir kartu su jais išeis. 11 Per šventes ir švenčių laikotarpiu jis atnašaus su jautuku efą javų, su avinu – irgi efą javų, o su avinėliais – tiek, kiek gali. Su kiekviena efa jis paaukos po hiną aliejaus.+

12 Jeigu vadas atneštų deginamąją auką+ arba bendrystės aukų, kad būtų paaukotos kaip geros valios auka Jehovai, jam turės būti atidaryti rytiniai vartai. Jo deginamoji auka ir bendrystės aukos bus paaukotos taip, kaip ir šabo dieną.+ Kai vadas išeis, vartai turės būti uždaryti.+

13 Kasdien parūpinsi sveiką pirmametį avinėlį kaip deginamąją auką Jehovai,+ parūpinsi kiekvieną rytą. 14 Be viso to, kiekvieną rytą parūpinsi atnašai šeštadalį efos javų, taip pat trečdalį hino aliejaus miltams pašlakstyti. Tai bus kasdienė javų atnaša Jehovai. Toks įstatas galios amžiais. 15 Avinėlis, javų atnaša ir aliejus kasdienei deginamajai aukai turės būti parūpinami kiekvieną rytą.“

16 Taip sako visavaldis Jehova: „Jeigu vadas kiekvienam savo sūnui dovanotų paveldą, tas paveldas taps jo sūnų nuosavybe. Tai bus jų paveldėta nuosavybė. 17 Bet jeigu jis dovanotų dalį iš savo paveldo vienam iš tarnų, tas paveldas bus tarno iki išlaisvinimo metų.+ Paskui paveldas vėl priklausys vadui. Tiktai sūnūs jo nuosavybę paveldės visam laikui. 18 Vadui nevalia išvaryti žmonių iš jų nuosavybės ir pasigrobti jų turtą. Sūnums paveldą jis turi duoti iš savo nuosavybės, kad nė vienas mano tautos žmogus nebūtų iš savo nuosavybės išvarytas.“

19 Tada jis įvedė mane pro įėjimą,+ esantį prie vartų ir vedantį į kunigų valgomuosius, šventus kambarius, su įėjimais šiaurinėje pusėje.+ Ir aš pamačiau tokią vietą vakarinėje pusėje, pačiame gale. 20 „Tai vieta, – tarė jis man, – kur kunigai virs auką už kaltę ir auką už nuodėmę ir kur keps javų atnašą,+ kad netektų nieko išnešti į išorinį kiemą ir žmonėms nepersiduotų šventumas.“+

21 Jis išvedė mane į išorinį kiemą ir pravedė pro visus keturis kiemo kampus. Kiekviename kiemo kampe aš mačiau po kiemelį. 22 Kiekviename iš keturių kiemo kampų kiemelis buvo 40 uolekčių* ilgio ir 30 uolekčių pločio. Visi keturi buvo vienodo dydžio. 23 Visuose keturiuose aplink buvo mūrinys, o po mūriniu buvo įrengtos vietos aukoms virti. 24 Tada jis man tarė: „Tai virtuvės, kuriose šventyklos tarnai verda žmonių suneštas aukas.“+

47 Tuomet jis vėl atvedė mane prie šventyklos įėjimo.+ Ir aš išvydau, kad iš po šventyklos slenksčio rytų kryptimi teka vandens srovė+ (šventyklos priešakys buvo rytinėje pusėje). Vanduo tekėjo žemyn iš po šventyklos dešinėje jos pusėje, piečiau nuo aukuro.

2 Jis išvedė mane pro šiaurinius vartus+ ir apvedė aplink iki išorinio kiemo rytinių vartų.+ Tenai pamačiau, kad vanduo sruvena dešinėje vartų pusėje.

3 Tasai vyras leidosi rytų link su matuokle rankoje+ ir atmatavo 1000 uolekčių*. Tada liepė man bristi per vandenį. Vandens man buvo iki kulkšnių.

4 Jis atmatavo dar 1000 uolekčių ir vėl liepė man bristi per vandenį. Vandens buvo iki kelių.

Vyras atmatavo dar 1000 uolekčių ir vėl liepė man bristi per vandenį. Vandens buvo iki juosmens.

5 Kai jis atmatavo dar 1000 uolekčių, vandens buvo tiek, kad jo perbristi negalėjau, būčiau turėjęs plaukti. Vanduo buvo labai gilus, neperbrendamas.

6 Jis paklausė manęs: „Ar matei, žmogaus sūnau?“

Tada liepė man iš vandens išbristi į krantą. 7 Išbridęs pamačiau, kad abipus upės auga daug medžių.+ 8 Vyras man pasakė: „Šis vanduo teka į rytus ir leidžiasi per Arabą*.+ Jis įtekės į jūrą*+ ir kai įtekės, jūros vanduo taps gėlas. 9 Kur tik vanduo tekės, ten knibždėte knibždės gyvų padarų. Tas vanduo prisipildys žuvų. Jūra bus gėla, ir kur tik upė tekės, visur bus gyvybė.

10 Nuo En Gedžio+ iki pat En Eglaimų palei jūrą stovės žvejai, tenai bus ir vieta tinklams džiovinti. Žuvų ten plaukios visokiausių, kaip ir Didžiojoje jūroje*.+

11 Ten bus pelkių ir klampynių. Jos netaps gėlos, liks sūrios.+

12 Abipus upės augs įvairiausi vaismedžiai. Jų lapai nevys. Tie medžiai visada duos vaisių, kas mėnesį subrandins naujų, nes bus girdomi vandens, atitekančio iš šventyklos.+ Medžių vaisiai bus maistui, o lapai – gydymui.“+

13 Taip sako visavaldis Jehova: „Štai žemė, kurią padalysite kaip paveldą dvylikai Izraelio giminių. Juozapui duosite dvi dalis.+ 14 Paveldėsite ją ir pasidalysite po lygiai.* Prisiekiau atiduoti šį kraštą jūsų protėviams,+ ir dabar jis atitenka jums kaip paveldas.

15 Štai tokia yra krašto riba šiaurinėje pusėje. Nuo Didžiosios jūros ji eina keliu, vedančiu link Hetlono,+ paskui – link Cedado,+ 16 tada – link Hamato,+ Berotajo+ ir Sibraimų, esančių tarp Damasko krašto ir Hamato krašto, ir pasiekia Hacer Tikoną, esantį ties Haurano riba.+ 17 Taigi riba eis nuo jūros iki Hacar Enono+ palei šiaurinį Damasko pakraštį ir palei Hamato pakraštį.+ Tokia yra šiaurinė riba.

18 Rytinė riba eina tarp Haurano ir Damasko, taip pat palei Jordaną tarp Gileado+ ir Izraelio žemės. Matuoti turite nuo ribos* iki rytų jūros*. Tokia yra rytinė riba.

19 Pietinė riba* eina nuo Tamaros iki Meribat Kadešo vandenų,+ paskui iki Sausvagės* ir iki Didžiosios jūros.+ Tokia yra pietinė riba.

20 Vakarinė riba eina palei Didžiąją jūrą nuo pietinės ribos iki vietos, esančios priešais Lebo Hamatą*.+ Tokia yra vakarinė riba.

21 Šį kraštą turite pasidalyti. Jį pasidalyti turite visos dvylika Izraelio giminių. 22 Padalysite krašto paveldą sau, duosite dalį ir svetimšaliams, kurie tarp jūsų gyvendami susilaukė vaikų. Su jais elgsitės kaip su vietiniais, kaip su izraelitais. Jie gaus paveldą kaip ir visos Izraelio giminės. 23 Kurioje giminėje svetimšalis gyvena, tos žemėje ir duosite jam paveldą. Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

48 „Štai giminių dalys*, pradedant nuo šiaurinio pakraščio. Dano dalis+ eina palei kelią į Hetloną iki Lebo Hamato*+ ir Hacar Enano, esančio šiauriniame Damasko pakraštyje, netoli Hamato.+ Jo žemės tęsiasi nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 2 Ašero dalis+ eina palei Dano ribą, nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 3 Naftalio dalis+ eina palei Ašero ribą, nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 4 Manaso dalis+ eina palei Naftalio ribą, nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 5 Efraimo dalis eina palei Manaso ribą,+ nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 6 Rubeno dalis eina palei Efraimo ribą,+ nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 7 Judo dalis eina palei Rubeno ribą,+ nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 8 Palei Judo ribą atmatuosi ypatingą žemės dalį nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. Ji bus 25 000 uolekčių* pločio+ ir tokio pat ilgio kaip gretimų giminių dalys – nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. Toje žemėje bus šventovė.

9 Žemė, kurią atmatuosi Jehovai, bus 25 000 uolekčių ilgio ir 10 000 uolekčių pločio. 10 Tai bus šventa dalis, skirta kunigams.+ Šiaurinėje pusėje ji bus 25 000 uolekčių, vakarinėje – 10 000 uolekčių, rytinėje – 10 000 uolekčių ir pietinėje – 25 000 uolekčių. Joje bus Jehovos šventovė. 11 Ji skirta įšventintiems kunigams, Cadoko sūnums,+ kurie ėjo man tarnybą ir, kitaip nei izraelitai su levitais, nenuklydo.+ 12 Jiems atskirta žemės dalis bus itin šventa. Ji ribosis su levitų dalimi.

13 Greta kunigų dalies bus levitų dalis – 25 000 uolekčių ilgio ir 10 000 pločio. (Bendras jos ilgis bus 25 000 uolekčių ir plotis – 10 000 uolekčių.) 14 Tos geriausios krašto dalies jiems nevalia nei parduoti, nei mainyti, nei perleisti kam kitam, nes ta žemė yra Jehovai šventa.

15 Likusi 5000 uolekčių pločio dalis, einanti palei 25 000 uolekčių ilgio ribą, bus skirta miesto reikmėms+ – žmonėms gyventi ir gyvuliams ganytis. Miestas bus įsikūręs tos dalies viduryje.+ 16 Jo matmenys tokie: šiaurinis pakraštys – 4500 uolekčių, pietinis pakraštys – 4500 uolekčių, rytinis pakraštys – 4500 uolekčių ir vakarinis pakraštys – 4500 uolekčių. 17 Miesto ganyklų plotis šiaurinėje pusėje bus 250 uolekčių, pietinėje pusėje – 250 uolekčių, rytinėje pusėje – 250 uolekčių ir vakarinėje pusėje – 250 uolekčių.

18 Likusios dalies ilgis bus 10 000 uolekčių rytinėje pusėje ir 10 000 uolekčių vakarinėje pusėje. Tos žemės riba sutaps su visos šventosios dalies+ riba ir joje bus auginamas maistas visiems, tarnaujantiems miestui. 19 Miestui tarnaujantys žmonės bus iš visų Izraelio giminių ir jie tą žemę dirbs.+

20 Visa atmatuotoji dalis bus 25 000 uolekčių ketvirtainis. Atskirsite ją kaip šventąją dalį. Joje bus ir miesto valdos.

21 Žemė abipus šventosios dalies ir miesto valdų priklausys vadui.+ Ta žemė bus šalia 25 000 uolekčių ilgio rytinės ir vakarinės šventosios dalies ribų. Ji ribosis su gretimų giminių dalimis ir priklausys vadui. Toje žemėje bus šventoji dalis su šventyklos šventove.

22 Levitų dalis ir miesto valdos bus tarp vadui priklausančių žemių. Vado žemė ribosis su Judo+ ir Benjamino žemėmis.

23 O štai likusių giminių žemės. Benjamino dalis eina nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos.+ 24 Simeono dalis eina palei Benjamino ribą,+ nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 25 Isacharo dalis+ eina palei Simeono ribą, nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 26 Zabulono dalis eina palei Isacharo ribą,+ nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos.+ 27 Gado dalis eina palei Zabulono ribą,+ nuo rytinės iki vakarinės krašto ribos. 28 Pietinė krašto riba palei Gado ribą eina nuo Tamaros+ iki Meribat Kadešo vandenų,+ paskui iki Sausvagės*+ ir iki Didžiosios jūros*.

29 Šią žemę padalysite kaip paveldą Izraelio giminėms,+ tokios bus jų dalys,+ – tai visavaldžio Jehovos žodis. –

30 Tokie bus miesto išėjimai. Šiaurinis jo pakraštys bus 4500 uolekčių.+

31 Miesto vartai vadinsis Izraelio giminių vardais. Šiauriniame pakraštyje bus treji vartai: vieni – Rubeno, vieni – Judo, vieni – Levio.

32 Rytinis pakraštys bus 4500 uolekčių, su trejais vartais. Vieni bus Juozapo, vieni – Benjamino, vieni – Dano.

33 Pietinis pakraštys bus 4500 uolekčių, su trejais vartais. Vieni bus Simeono, vieni – Isacharo, vieni – Zabulono.

34 Vakarinis pakraštys bus 4500 uolekčių, su trejais vartais. Vieni bus Gado, vieni – Ašero, vieni – Naftalio.

35 Bendras miesto pakraščių ilgis bus 18 000 uolekčių. Miestą nuo tos dienos vadins „Čia yra Jehova“.“+