HABAKUKO KNYGA
1 Žinia, kuri pranašui Habakukui* buvo apreikšta regėjime.
2 Kiek ilgai, Jehova, tavęs šauksiuosi, o tu negirdėsi?+
Kiek dar turėsiu maldauti, kad gelbėtum nuo smurto, o tu negelbėsi?+
3 Kodėl turiu matyti nedorybę?
Ir kodėl tu ramiai žiūri, kaip engiami žmonės?
Kodėl man prieš akis plėšikavimas ir smurtas?
Kodėl nėra galo ginčams ir nesantaikai?
4 Įstatymas praradęs galią,
teisingumo nepaisoma.
Nedorėliai užgožia teisiuosius,
todėl teisingumas iškraipomas.+
5 „Pasidairykite tautose, pasižiūrėkite!
Nustėrkite ir apstulbkite,
nes jūsų dienomis nutiks dalykas,
kuriuo nepatikėtumėte, jei kas ir pasakytų.+
6 Štai aš išjudinu chaldėjus,+
tą nuožmią, smarkią tautą.
Jie veržiasi per žemės platybes
grobti svetimų namų.+
7 Jie gąsdina ir kelia siaubą,
jie pripažįsta tik savo teisingumą, savo valdžią.+
8 Jų žirgai už leopardus greitesni,
už nakties vilkus jie aršesni.+
Jie semia belaisvius kaip smėlį.
10 Iš karalių jie šaiposi,
juokiasi iš valdytojų.+
Bet kuri tvirtovė jiems – vienas juokas.+
Jie supila žemių pylimą ir ją paima,
11 o paskui vėl pasileidžia per kraštą kaip vėjas.
12 Argi tu, Jehova, nesi nuo amžių?+
Mano Dieve, mano Šventasis, tu – nemirtingas*!+
Jehova, tu jiems pavedei vykdyti nuosprendį.
Įvykdyti bausmės tu juos siuntei,+ manoji Uola.+
13 Tavo akys per tyros žvelgti į blogį,
nedorybės tu negali pakęsti.+
Tad kodėl ramiai žiūri į klastūnus?+
Kodėl tyli, kai nedorėlis ryja už save teisesnį?+
14 Kodėl su žmonėmis leidi elgtis kaip su jūrų žuvimis,
kaip su ropliais*, neturinčiais valdovo?
16 Už tai, kad gausų* laimikį sugavo,
už tai, kad turi rinktinio valgio,
jis aukas savo bradiniui aukoja,
atnašas savo tinklui atnašauja*.
17 Ar nenustos jis tuštinti savo bradinio*?
Ar nesiliaus be gailesčio tautų naikinti?+
2 Savo sargybos vietoje stovėsiu,+
ant pylimo atsistosiu.
Budėsiu ir žiūrėsiu, kokią žinią per mane jis perduos,
galvosiu, ką jam atsakyti, kai mane pamokys.
2 Tada Jehova į mane prabilo:
„Užrašyk regėjimą, aiškiai įrėžk į plokštes,+
kad tas, kuris skaitys balsu, lengvai* perskaitytų,+
3 nes regėjimas skirtu laiku išsipildys –
jis skuba išsipildyti ir neapvils.
4 Pažvelk į pasipūtėlį –
širdis jo nedora.
O teisusis gyvens dėl to, kad yra ištikimas*.+
5 Vynas apsuka galvą,
tad išdiduolis nieko nelaimės.
6 Bet ar jos visos galiausiai nepašieps jo priežodžiais, užuominomis, mįslėmis?+
Jos sakys:
‘Vargas tam, kuris lobsta iš svetimo gero,
kuris savo skolą didina!
Kiek ilgai tai tęsis?
7 Ar tavo skolintojai staiga nepakils prieš tave?
Jie atsibus ir tave papurtys,
grobiu tu jiems tapsi.+
8 Tu apiplėšei daug tautų,
todėl tautų likučiai apiplėš tave.+
9 Vargas tam, kuris siekia neteisėto pelno savo namams,
kad lizdą susikrautų aukštybėse
ir išvengtų gresiančios nelaimės!
10 Tu savo namams užtraukei gėdą.
Naikindamas daugelį tautų, pats sau nusidėjai.+
11 Net mūro akmuo šauks
ir stogo sija jam atsilieps.
12 Vargas tam, kuris miestą stato žmogžudystėmis,
gyvenvietę kuria neteisumu!
13 Ar ne Jehovos, kareivijų Viešpaties, valia tautos plušės tik tam, kad pamaitintų ugnį?
Argi ne jo valia tautos tuščiai save vargins?+
14 Mat kaip jūra pilna vandenų,
taip žemė bus pilna žmonių, pažįstančių šlovingąjį Jehovą.+
15 Vargas tam, kuris, įmaišęs į gėrimą pykčio ir įniršio,
girdo ir nugirdo savo bičiulius,
kad pamatytų jų nuogumą!
16 Ne garbe, o gėda teks tau pasisotinti.
Tad ir tu gerk, apsinuogink ir parodyk, kad esi neapipjaustytas!*
Jehovos dešinėje taurė – apsukusi ratą ji ateis iki tavęs,+
ir tavo garbę pakeis gėda.
17 Kaip niokojai Libaną, taip pats būsi nuniokotas,
kaip be gailesčio naikinai žvėris, taip pats būsi sunaikintas.
18 Kokia nauda iš dievuko,
meistro padirbto?
Kokia nauda iš liedinto stabo ir melo mokytojo?
Stabdirbys jais pasitiki,
bet tie jo dievai – niekingi, bežadžiai.+
19 Vargas tam, kuris medžio gabalui sako: „Pabusk!“
ir nebyliam akmeniui: „Kelkis! Pamokyk mus!“
20 O štai Jehova yra šventykloje, savo šventoje buveinėje.+
Tenutyla jo akivaizdoje visa žemė.’“+
3 Pranašo Habakuko malda. Rauda.
2 Jehova, girdėjau apie tave pasakojant.
Tavo darbai, Jehova, stulbina mane!
Metui atėjus* prikelk tuos darbus,
metui atėjus juos apreikški!
Sąmyšiui kilus neužmiršk savo gailestingumo!+
Jo didybė apgaubė dangų,+
jo šlovė pripildė žemę.
4 Spindėjo jis kaip saulė.+
Du spinduliai sklido iš jo rankos –
iš ten, kur jo galybė slypi.
5 Maras ėjo pirma jo,+
karštinė sekė jam įkandin.
6 Jis stabtelėjo ir supurtė žemę.+
Jo takai – senovės takai.
7 Regėjau nelaimę Kušano palapinėse,
Midjano krašto palapinių dangos virpėjo.+
8 Negi ant upių, Jehova,
negi ant upių tu užsidegei pykčiu?
Tavo vežimai pergalingai skriejo.*+
Tu upėmis perskyrei žemę.
10 Tave pamatę, iš skausmo raitėsi kalnai.+
11 Saulė ir mėnulis sustojo savo aukštybėje,+
švysčiojo tavo strėlės,+
it žaibas blykčiojo tavo ietis.
12 Supykęs žygiavai per žemę,
įniršęs kūlei tautas.
13 Tu išėjai gelbėti savosios tautos, gelbėti savo pateptojo,
sutriuškinai nedorėlio namų vyriausiąjį*,
viską sugriovei nuo viršaus* ligi pamatų. (Sela.)
14 Kai jo kariai it vėtra atūžė mūsų* išblaškyti,
džiaugdamiesi, kad galės slapčia praryti vargdienį,
jo paties ietimis* pervėrei jiems galvas.
15 Savo žirgais tu trypei jūrą,
lėkei per siautulingų vandenų platybes.
16 Aš tai girdėjau ir drebėjau,
nuo tos žinios man virpėjo lūpos,
į kaulus lyg koks puvinys įsimetė,+
linko keliai.
Vis dėlto ramiai lauksiu tos negandų dienos,+
nes ji užklups tautą, kuri mus puola.
17 Nors figmedis nežydėtų
ir vynmedis nevestų vaisių,
nors derliaus neduotų alyvmedis
ir laukai neišaugintų maisto,
nors iš aptvaro dingtų kaimenė
ir galvijų tvartuose nebebūtų,
18 aš vis tiek džiaugsiuosi Jehova,
džiaugsiuosi Dievu, savo Gelbėtoju.+
19 Visavaldis Jehova – mano stiprybė,+
jis mano kojas padarys kaip elnio,
leis man žengti aukštumomis.+
Vadovui. Mano styginiais instrumentais.
Vardas galbūt reiškia „šiltas apkabinimas“.
Arba galbūt „nes jų galybė – jų dievas“.
Arba galbūt „mes nemirsime“.
Hebr. žodis tikriausiai reiškia ne tik roplius, bet ir kitokių rūšių gyvūnus, pavyzdžiui, graužikus ir vabzdžius.
T. y. priešas – chaldėjų pulkai.
Pažod. „riebų“.
Arba „smilkalus savo tinklui smilko“.
Arba galbūt „traukti savo kalavijo“.
Arba „sklandžiai“.
Arba „jei atrodytų, kad užtrunka“.
Arba galbūt „kad tiki“.
Arba „Šeolas“. Žr. žodynėlį.
Arba galbūt „Tad ir tu gerk ir svirduliuok!“
Arba galbūt „Mūsų laikais“. Pažod. „Metų vidury“.
Žr. žodynėlį.
Arba „Tavo vežimai buvo išgelbėjimas“.
Pažod. „lazdos“.
Arba galbūt „giminės jau prisiekė“.
Pažod. „galvą“.
Pažod. „kaklo“.
Pažod. „manęs“.
Pažod. „lazdomis“.