ZACHARIJO KNYGA
1 Antrų karaliaus Darijaus valdymo metų+ aštuntą mėnesį pranašą Zachariją*,+ Idojo sūnaus Berechijos sūnų, pasiekė Jehovos žodis: 2 „Jehova užsirūstino ant jūsų tėvų.+
3 Tautai perduok, kad taip kalba Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Sugrįžkite pas mane, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis. Tada ir aš pas jus sugrįšiu,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –
4 Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems pranašai kadaise skelbė: „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Palikite savo nedorus kelius, nebedarykite blogų darbų!’“+
Bet jie manęs neklaũsė, nepaisė,+ – tai Jehovos žodis.
5 Ir kur dabar jūsų tėvai? O pranašai – argi gyvena amžinai? 6 Tačiau ar mano žodžiai ir įsakai, kuriuos per savo tarnus pranašus buvau perdavęs, nepasivijo jūsų tėvų?+ Užtat jie pas mane sugrįžo ir sakė: „Kareivijų Viešpats Jehova pasielgė su mumis taip, kaip ir buvo nutaręs, – pagal tai, kokiais keliais ėjome, kokius darbus darėme.“’“+
7 Antrų Darijaus valdymo metų+ vienuolikto mėnesio, tai yra šebato*, dvidešimt ketvirtą dieną pranašą Zachariją, Idojo sūnaus Berechijos sūnų, vėl pasiekė Jehovos žodis. 8 Naktį aš išvydau regėjimą – mačiau vyrą ant raudono žirgo. Tas žirgas stovėjo dauboje tarp mirtų, o už jo dar buvo raudonų, sartų ir baltų žirgų.
9 Aš paklausiau: „Kas tie vyrai ant žirgų, mano viešpatie?“
Angelas, kuris su manimi kalbėjo, atsakė: „Parodysiu tau, kas jie.“
10 Vyras, esantis tarp mirtų, tarė: „Tai tie, kuriuos Jehova siuntė apžiūrėti žemės.“ 11 Ir tie prabilo į Jehovos angelą, esantį tarp mirtų: „Mes apžiūrėjome žemę ir pamatėme, kad visoje žemėje ramu, niekas ramybės nedrumsčia.“+
12 Jehovos angelas paklausė: „O Jehova, kareivijų Viešpatie, kiek dar ilgai suturėsi savo gailestingumą nuo Jeruzalės ir Judo miestų,+ ant kurių tuos septyniasdešimt metų rūstavai?“+
13 Angelui, kuris su manimi kalbėjo, Jehova atsakė maloniais paguodos žodžiais. 14 Ir tas angelas man tarė: „Skelbk, kad taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Aš uoliai rūpinuosi Jeruzale ir Sionu – mano uolumas didis!+ 15 O ant tautų, kurios jaučiasi saugios, labai rūstauju.+ Juk buvau tik truputį supykęs,+ tačiau jos padidino jūsų vargus.’+
16 Todėl taip sako Jehova: ‘Aš grįšiu į Jeruzalę, pasigailėsiu jos,+ ir mano Namai joje bus atstatyti,+ – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis. Virš Jeruzalės bus tiesiama matuoklė.’+
17 Ir dar skelbk, sakyk, kad taip kalba Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Mano miestai vėl bus pertekę gėrybių. Jehova vėl paguos Sioną+ ir išsirinks Jeruzalę.’“+
18 Pakėlęs akis aš pamačiau keturis ragus.+ 19 Angelo, kuris su manimi kalbėjo, paklausiau: „Kas tai?“ Jis atsakė: „Tai ragai, kurie išsvaidė* Judą,+ Izraelį+ ir Jeruzalę.“+
20 Tada Jehova parodė man keturis kalvius*. 21 Aš paklausiau: „Ką jie ketina daryti?“ –
„Tie keturi ragai taip išsvaidė* Judą, kad niekas galvos nebekėlė, – atsakė jis. – Užtat kalviai ateis įvaryti ragams siaubo, ateis nulaužti ragų tautoms, kurios, iškėlusios savo ragus prieš Judo kraštą, svaidė jo gyventojus.“
2 Pakėlęs akis pamačiau vyrą su matuokle+ rankoje. 2 Aš jo paklausiau: „Kur eini?“
Tas atsakė: „Einu išmatuoti Jeruzalės, sužinoti, koks jos plotis ir ilgis.“+
3 Ir štai angelas, kuris su manimi kalbėjo, nuo manęs pasišalino, o kitas angelas išėjo jo pasitikti 4 ir jam tarė: „Bėk ir tam jaunam vyrui pasakyk: ‘Jeruzalėje žmonės gyvens+ kaip kaime, be sienų, – tiek daug žmonių ir gyvulių joje bus.+ 5 Aš pats jai būsiu ugnies siena,+ – tai Jehovos žodis, – ir pripildysiu ją savo šlovės.’“+
6 „Greičiau! Greičiau! Bėkite iš šiaurės krašto!+ – tai Jehovos žodis.
Jūs, mano išblaškytieji į visus keturis vėjus,+ bėkite! – tai Jehovos žodis.“
7 Skubėk, Sione! Sprukite jūs, kurie gyvenate pas Babilono dukterį!+ 8 Juk kai buvo pašlovintas, kareivijų Viešpats Jehova siuntė mane pas tautas, kurios jus apiplėšinėjo.+ Ir štai jis sako: „Kas paliečia jus, paliečia mano akies vyzdį.+ 9 Todėl dabar pakelsiu prieš juos ranką ir jie taps savo vergų grobiu.“+ Ir jūs žinosite, kad mane siuntė Jehova, kareivijų Viešpats.
10 „Šūkauk iš džiaugsmo, Siono dukra,+ nes aš ateinu+ ir aš apsigyvensiu tarp jūsų,+ – tai Jehovos žodis. – 11 Daug tautų tą dieną stos Jehovos pusėn+ ir taps manąja tauta, ir aš apsigyvensiu tarp jūsų.“ Ir jūs žinosite, kad Jehova, kareivijų Viešpats, mane pas jus siuntė. 12 Jehova paims Judą kaip savo nuosavybę, kaip jam priklausančią dalį šventojoje žemėje, ir vėl išsirinks Jeruzalę.+ 13 Tenutyla visa žmonija Jehovos akivaizdoje, nes jis pakilo iš savo šventosios buveinės.
3 Ir jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jozuę,+ stovintį Jehovos angelo akivaizdoje, o Jozuei iš dešinės stovėjo Šėtonas,+ pasirengęs jam trukdyti. 2 Jehovos angelas Šėtonui tarė: „Tesudraudžia tave Jehova, Šėtone!+ Tesudraudžia tave Jehova – tas, kuris išsirinko Jeruzalę!+ Argi šis vyras nėra nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies?“
3 Jozuė angelo akivaizdoje vilkėjo nešvariais drabužiais. 4 Angelas stovintiems jo akivaizdoje tarė: „Nuvilkite jam tuos nešvarius drabužius.“ O Jozuei pasakė: „Štai aš pašalinau tavo kaltę. Dabar tu būsi apvilktas apeiginiais drabužiais.“+
5 Aš pasakiau: „Užvyniokite jam ant galvos švarų turbaną.“+ Jie užvyniojo švarų turbaną jam ant galvos, apvilko jį drabužiais. Jehovos angelas tuo tarpu stovėjo šalimais. 6 Tada Jehovos angelas pareiškė Jozuei: 7 „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Jei eisi mano keliais ir vykdysi savo priedermes mano akivaizdoje, tu tarnausi mano Namuose teisėju+ ir prižiūrėsi* mano kiemus. Ir aš tau leisiu laisvai ateiti mano akivaizdon, kaip ir visiems tiems, kurie čia stovi.
8 Paklausyk, vyriausiasis kunige Jozue – tu ir tavo bendrai, sėdintys tavo akivaizdoje. Jūs esate būsimųjų dalykų ženklas. Štai aš siunčiu Atžalą,+ savąjį tarną.+ 9 Padėjau priešais Jozuę akmenį. Ant to akmens – septynios akys.* Jame aš įrėšiu įrašą ir per vieną dieną pašalinsiu šio krašto kaltę,+ – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.
10 Tą dieną – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis – kiekvienas iš jūsų kviesis savo artimą po savo vynmedžiu ir figmedžiu.’“+
4 Angelas, kuris su manimi kalbėjo, sugrįžo ir mane pabudino, kaip kad žmogus pabudinamas iš miego. 2 Jis paklausė manęs: „Ką matai?“ –
„Matau žibintuvą, visą iš aukso,+ su dubeniu virš jo, – atsakiau. – Žibintuvas turi septynis žibintus,+ taip, septynis. O tie žibintai, esantys viršuje, turi septynis vamzdelius. 3 Šalia jo matau du alyvmedžius:+ vieną dubens dešinėje, kitą – kairėje.“
4 Angelo, kuris su manimi kalbėjo, aš pasiteiravau: „Ką tie dalykai reiškia, mano viešpatie?“ 5 Tada angelas manęs paklausė: „Nejau nežinai, ką tie dalykai reiškia?“ –
„Ne, mano viešpatie“, – atsakiau.
6 Jis tarė man: „Toks yra Jehovos žodis Zerubabeliui: ‘Ne kariuomene, ne galybe,+ o manąja dvasia!+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – 7 Kas tu, didysis kalne? Tu pavirsi lyguma+ prieš Zerubabelį.+ Jis padės viršutinį akmenį ir visi šūkaus: „Nuostabu! Nuostabu!“’“
8 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 9 „Šių Namų pamatą paklojo Zerubabelio rankos,+ jo rankos juos ir užbaigs.+ (Ir jūs žinosite, kad Jehova, kareivijų Viešpats, mane pas jus siuntė.) 10 Argi dera niekinti menkos pradžios dieną?+ Juk galiausiai žmonės džiūgaus, matydami Zerubabelio rankoje svambalą*. O tos septynios akys yra Jehovos akys, jos žvalgosi po visą žemę.“+
11 Aš angelo pasiteiravau: „Ką reiškia tie du alyvmedžiai žibintuvo dešinėje ir kairėje?“+ 12 Ir dar pasiteiravau: „Ką reiškia tų dviejų alyvmedžių šakos, iš kurių dviem aukso vamzdeliais teka auksinis aliejus?“
13 Tada jis manęs paklausė: „Nejau nežinai, ką tie dalykai reiškia?“ –
„Ne, mano viešpatie“, – atsakiau.
14 Jis tarė: „Tai yra du pateptieji, jie stovi greta visos žemės Viešpaties.“+
5 Aš vėl pakėliau akis ir pamačiau skriejantį ritinį. 2 Angelas paklausė manęs: „Ką matai?“ –
„Matau skriejantį ritinį, dvidešimties uolekčių* ilgio ir dešimties uolekčių pločio“, – atsakiau.
3 Jis man tarė: „Tai prakeiksmas, užeisiantis ant visos žemės, nes tie, kurie vagia,+ – taip parašyta vienoje ritinio pusėje – lieka nenubausti, ir tie, kurie prisiekia,+ – taip parašyta kitoje ritinio pusėje – lieka nenubausti. 4 ‘Aš siunčiu tą prakeiksmą, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis, – į vagies namus ir į namus melagingai prisiekiančio mano vardu. Prakeiksmas ten pasiliks ir praris tuos namus su visomis sijomis ir akmenimis.’“
5 Tada angelas, kuris su manimi kalbėjo, priėjęs tarė: „Pakelk akis ir pažiūrėk, kas dar pasirodė.“ –
6 „Kas tai?“ – paklausiau.
Jis atsakė: „Tai efos saikas*.“ Ir dar pridūrė: „Tokie yra nedorėliai visoje žemėje.“ 7 Aš pamačiau, kaip buvo nukeltas apskritas švininis saiko dangtis, ir štai viduje sėdėjo moteris. 8 Angelas tarė: „Tai Nedorybė.“ Tada įstūmė ją atgal į efos saiką ir užvožė angą švininiu dangčiu.
9 Pažvelgęs aukštyn išvydau besiartinančias dvi moteris. Jos turėjo sparnus kaip gandro ir sklendė vėjyje. Moterys pakėlė saiką į padangę*. 10 Tada angelo, kuris su manimi kalbėjo, paklausiau: „Kur jos tą efos saiką neša?“
11 Jis atsakė: „Į Šinaro kraštą*,+ kad pastatytų tai moteriai namus. O kai pastatys, ten ją paliks, nes ten ir yra jos vieta.“
6 Aš vėl pakėliau akis ir pamačiau, kaip iš dviejų kalnų, vario kalnų, tarpo išvažiuoja keturi vežimai. 2 Pirmąjį vežimą traukė raudoni žirgai, antrąjį – juodi,+ 3 trečiojo vežimo žirgai buvo balti, o ketvirtojo – širmi obuolmušiai.+
4 Angelo, kuris su manimi kalbėjo, paklausiau: „Kas tai, mano viešpatie?“ –
5 „Tai keturios dangaus dvasios+ išvažiuoja, – atsakė angelas. – Jos buvo stojusios visos žemės Viešpaties akivaizdon.+ 6 Vežimas, kinkytas juodais žirgais, važiuoja į šiaurės kraštą,+ baltieji žirgai šuoliuoja į užjūrį, o obuolmušiai – į pietų kraštą; 7 tie širmiai nekantrauja apibėgti žemę.“ Tada angelas paragino: „Pirmyn, šuoliuokite per žemę!“ Ir tie leidosi per žemę šuoliuoti.
8 Jis man šūktelėjo: „Pažiūrėk! Tie, kurie išbėgo į šiaurės kraštą, nuramino Jehovos dvasią šiaurės krašte.“
9 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 10 „Iš Heldajo, Tobijos ir Jedajos paimk dovanas, kurias tremtiniai jiems įdavė, ir dar tą pačią dieną nueik į Sofonijos sūnaus Jošijos namus – nueik kartu su tais vyrais, parkeliavusiais iš Babilono. 11 Paėmęs sidabro ir aukso, padaryk vainiką ir uždėk vyriausiajam kunigui Jehocadako sūnui Jozuei ant galvos.+ 12 Tada jam sakyk:
‘Taip kalba Jehova, kareivijų Viešpats: „Štai vyras, vardu Atžala.+ Jis išžels savo paties vietoje ir pastatys Jehovos šventyklą.+ 13 Tai jis pastatys Jehovos šventyklą, tai jis bus apdovanotas didybe. Jis atsisės į sostą ir valdys – bus karalius, bet sykiu ir kunigas+ ir abejas pareigas suderins. 14 Pats vainikas pasiliks Jehovos šventykloje kaip Helemo*, Tobijos, Jedajos+ ir Sofonijos sūnaus Heno* atminimas. 15 O statyti Jehovos šventyklos žmonės ateis net iš tolimiausių kraštų.“ Tada jūs žinosite, kad Jehova, kareivijų Viešpats, mane pas jus siuntė. Jei klausysite Jehovos, savo Dievo, balso, tai tikrai įvyks!’“
7 Ketvirtų karaliaus Darijaus valdymo metų devinto mėnesio, tai yra kislevo*, ketvirtą dieną Zachariją pasiekė Jehovos žodis.+ 2 Betelio žmonės siuntė Sarecerą ir Regem Melechą su jo vyrais melsti Jehovą malonės. 3 Kunigų, tarnaujančių Jehovos, kareivijų Viešpaties, Namuose ir pranašų jie teiravosi: „Ar mums derėtų penktą mėnesį+ verkti ir susilaikyti nuo valgio, kaip darėme daugelį metų?“
4 Mane vėl pasiekė Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis: 5 „Visiems krašto žmonėms ir kunigams sakyk: ‘Kai tuos septyniasdešimt metų+ pasninkaudavote ir raudodavote penktą ir septintą mėnesį,+ – ar dėl manęs pasninkaudavote? 6 O kai valgydavote ir gerdavote, – ar ne dėl savęs valgydavote, ar ne dėl savęs gerdavote? 7 Argi neturėjote klausyti žodžių, kuriuos Jehova paskelbė per pranašus+ anuomet, kai Jeruzalėje ir aplinkiniuose miestuose dar gyveno žmonės ir buvo ramu, kai Negebe ir Šefeloje dar buvo gyvenama?’“
8 Jehovos žodis vėl pasiekė Zachariją: 9 „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Teiskite teisingu teismu,+ mylėkite vieni kitus ištikimąja meile,+ būkite vieni kitiems gailestingi. 10 Neskriauskite našlės ir našlaičio,+ svetimšalio+ ir vargšo.+ Širdyje neregzkite pikta vienas prieš kitą.’+ 11 Bet jie to nepaisė,+ užsispyrė ir atsuko nugarą,+ užsikimšo ausis, kad negirdėtų.+ 12 Savo širdį jie padarė kietą kaip deimantas*+ – nenorėjo paklusti įstatymui* ir žodžiams, kuriuos Jehova, kareivijų Viešpats, savo dvasia kadaise perdavė per pranašus.+ Todėl Jehova, kareivijų Viešpats, ir užsirūstino.+
13 Kai juos šaukiau, jie nesiklausė,+ todėl ir aš nesiklausiau, kai jie šaukėsi manęs,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – 14 Išblaškiau juos viesulu po tautas, kurių jie nepažinojo,+ ir kraštas liko nuniokotas – niekas per jį nėjo, niekas į jį negrįžo.+ Mat jie pavertė taip geidžiamą kraštą siaubo reginiu.“
8 Mane vėl pasiekė Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis: 2 „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Aš uoliai rūpinsiuosi Sionu – mano uolumas bus didis!+ Dėl to miesto aš degsiu rūstybe.’
3 Taip sako Jehova: ‘Aš sugrįšiu į Sioną,+ vėl gyvensiu Jeruzalėje,+ ir Jeruzalė bus vadinama tiesos* miestu,+ o Jehovos, kareivijų Viešpaties, kalnas – šventuoju kalnu.’+
4 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Senoliai ir senolės vėl sėdės Jeruzalės aikštėse, kiekvienas dėl senatvės ant savo lazdos parimęs.+ 5 Ir miesto aikštės bus pilnos žaidžiančių berniukų ir mergaičių.’+
6 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Nors tautos likučiui tomis dienomis tai atrodytų neįmanoma, argi turėtų atrodyti neįmanoma ir man? – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.’
7 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Aš išvaduosiu savo tautą iš rytų šalies ir vakarų šalies*.+ 8 Parvesiu juos, ir jie vėl gyvens Jeruzalėje.+ Jie bus mano tauta ir aš būsiu jų Dievas+ – teisus* ir teisingas.’
9 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Tebūna tvirtos jūsų rankos+ – jūsų, kurie dabar girdite šiuos žodžius iš pranašų lūpų,+ tuos pačius žodžius, kurie buvo ištarti dieną, kai žmonės klojo Jehovos, kareivijų Viešpaties, Namų pamatą, kad šventykla būtų atstatyta. 10 Iki tol nebuvo atlyginama nei už žmogaus, nei už gyvulio darbą,+ nebuvo saugu dėl priešų nei ateiti, nei išeiti, mat žmones aš buvau sukurstęs vieną prieš kitą.
11 Bet dabar nebesielgsiu su šitos tautos likučiu, kaip elgiausi anomis dienomis,+ – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis. 12 Bus pasėta ramybės* sėkla. Vynmedis ves savo vaisius, žemė išaugins derlių+ ir dangus bers savo rasą. Visa tai duosiu paveldėti šios tautos likučiui.+ 13 Kaip buvote tautų keikiami,+ taip būsite laiminami,+ nes jus, Judo namai ir Izraelio namai, aš išvaduosiu. Nebijokite!+ Tebūna tvirtos jūsų rankos!’+
14 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Kaip buvau nutaręs siųsti jums nelaimę ir to nesigailėjau,+ nes jūsų protėviai mane supykdė – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis, – 15 taip dabar esu nutaręs Jeruzalei ir Judo namams daryti gera.+ Nebijokite!+
16 Štai ką turite daryti. Kalbėkite vienas kitam tiesą,+ jūsų sprendimai miesto vartuose tebūna teisingi ir teprisideda prie santarvės*.+ 17 Neregzkite širdyje pikta vienas prieš kitą,+ liaukitės melagingai prisiekinėti,+ nes visų šitų dalykų aš nekenčiu,+ – tai Jehovos žodis.’“
18 Mane vėl pasiekė Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis: 19 „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Ketvirto mėnesio pasninkas,+ penkto mėnesio pasninkas,+ septinto mėnesio pasninkas+ ir dešimto mėnesio pasninkas+ bus Judo namams proga džiūgauti – džiaugtis ir švęsti.+ Tad branginkite tiesą ir taiką*!’
20 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Dar bus taip, kad taũtos ir daugybės miestų gyventojai eis – 21 eis vieno miesto gyventojai pas kito miesto gyventojus – ir sakys: „Eime! Eime melsti Jehovą malonės, ieškoti Jehovos, kareivijų Viešpaties. Aš ir pats einu!“+ 22 Daug tautų, net ir galingų, keliaus į Jeruzalę ieškoti Jehovos,+ kareivijų Viešpaties, ir melsti Jehovą malonės.’
23 Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Tomis dienomis dešimt žmonių iš visų tautų, kalbančių įvairiausiomis kalbomis,+ įsitvers žydui į skverną, tvirtai įsikibs ir sakys: „Mes norime eiti su jumis,+ nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas.“’“+
9 Žinia nuo Dievo:
„Jehova kaltina Hadracho kraštą,
jo pasmerkimas krinta ant Damasko,+
mat Jehovos akys stebi žmoniją,+
stebi visas Izraelio gimines.
2 Pasmerkimas krinta ir ant kaimyninio Hamato,+
taip pat ant Tyro+ ir Sidono,+ nors jiedu tokie išmintingi.+
5 Aškelonas tai matydamas drebės,
Gaza sielvartaus,
sielvartaus ir Ekronas, nes jo viltis virto gėda.
Nebeliks Gazoje karaliaus,
jau niekas Aškelone nebegyvens,+
6 o Ašdode įsikurs pavainikis –
filistino puikybę aš pakirsiu.+
7 Aš pašalinsiu, kas kruvina, jam iš burnos,
atimsiu bjaurastis jam iš dantų,
ir jo likutis priklausys Dievui.
9 Džiūgauk, Siono dukra!
Linksmai šūkauk, Jeruzalės dukra!
Štai pas tave atjoja tavo karalius.+
10 Iš Efraimo aš pragaišinsiu kovos vežimus,
iš Jeruzalės – žirgus,
pragaišinsiu ir kovos lankus.
11 Dėl sandoros, krauju patvirtintos, kurią aš, moterie, su tavimi esu sudaręs,
ištrauksiu tavo belaisvius iš bevandenės duobės.+
12 Su viltimi sugrįžkite, belaisviai, į tvirtovę!+
Šiandien aš pareiškiu:
‘Moterie, atlyginsiu tau dvigubai.+
13 Aš lenksiu Judą kaip savo lanką,
į lanką dėsiu* Efraimą
ir sukelsiu tavo sūnus, o Sione,
prieš tavo, Graikija, sūnus.
Tu* būsi lyg kalavijas karžygio rankoje.’
14 Jehova virš savosios tautos pasirodys,
lyg žaibas išlėks jo strėlė.
Visavaldis Jehova papūs ragą,+
su pietų vėtromis atžengs.
15 Kareivijų Viešpats Jehova gins savuosius –
jie ris ir tryps svaidyklės akmenis.+
16 Jų Dievas Jehova išgelbės juos tą dieną –
savąją kaimenę, savo tautą.+
Tarsi vainiko brangakmeniai jie žėrės jo žemėje.+
17 Koks didis jo gerumas!+
Koks įstabus jo grožis!
Grūdai duos jėgų vaikinams,
nuo jauno vyno žydės merginos.“+
10 „Melskite Jehovą lietaus pavasarį, kai lietaus metas ateina.
Juk tai Jehova telkia audros debesis,
tai jis žmonėms lietaus duoda+
ir laukų augalus kiekvienam augina.
ateities spėjėjai regi apgaulingus regėjimus,
pasakoja tuščius sapnus,
veltui mėgindami paguosti.
Todėl žmonės klajoja tarsi paklydusios avys,
be ganytojo kamuojasi.
3 Ant tų ganytojų degu pykčiu,
pašauksiu tuos nuožmius vadus* atsiskaityti.
Juk Jehova, kareivijų Viešpats, pažvelgė į savo kaimenę,+ į Judo namus,
ir padarė juos tokius galingus kaip jo kovos žirgas.
4 Iš jų – vadas*,
iš jų – atrama*,
iš jų – kovos lankas,
iš jų – kiekvienas prievaizdas; visi šitie – iš jų.
5 Jie bus kaip karžygiai,
trypiantys kautynėse gatvių purvą.
6 Judo namus viršum visų iškelsiu,
Juozapo namus išgelbėsiu.+
Aš juos atgal parvesiu,
jų pasigailėsiu.+
Bus taip, lyg niekada nebūčiau jų palikęs,+
nes aš – jų Dievas Jehova, ir aš juos išklausysiu.
7 Ir Efraimo žmonės bus lyg karžygiai,
širdis jų džiūgaus lyg apsvaigusi nuo vyno.+
Visa tai matydami džiūgaus ir jų sūnūs,
širdis jų džiaugsis Jehova.+
8 Aš jiems švilptelėsiu, juos subursiu.
Atpirksiu juos+ – jie gausūs taps
ir visados bus gausūs.
9 Nors ir barstau juos tarsi sėklą tautose,
mane jie atsimins net ir toli gyvendami,
įgaus naujų jėgų ir grįš su savo sūnumis.
10 Aš juos parvesiu iš Egipto žemės,
iš Asirijos surankiosiu.+
11 Aš pereisiu per jūrą, nelaimę jai sukeldamas,
jūros bangoms aš smogsiu,+
visos Nilo gelmės išdžius.
Bus sutrypta Asirijos puikybė,
iš Egipto atimtas skeptras.+
11 „Atverk duris, Libane,
kad tavo kedrus ugnis prarytų!
2 Raudok, kadagy, nes kedras krito,
nes didingi medžiai sunaikinti!
Raudokite, Bašano ąžuolai,
nes tankus miškas išguldytas!
3 Klausykis – ganytojai rauda,
nes jų didybė pražuvo.
Klausykis – jauni liūtai riaumoja,
nes Jordano tankynė sunaikinta.
4 Taip sako Jehova, mano Dievas: ‘Ganyk pjauti pasmerktas avis.+ 5 Pirkėjai jas pjauna,+ bet lieka nenubausti. O jų pardavėjai+ sako: „Šlovė Jehovai, aš būsiu turtingas!“ Ganytojams jų negaila.+
6 Nė man daugiau nebus gaila krašto gyventojų, – tai Jehovos žodis. Kiekvieną atiduosiu jo artimui ir karaliui į rankas. Jie tryps kraštą, bet iš jų rankų aš nė vieno nevaduosiu.’“
7 Ir aš stojau ganyti pasmerktas pjauti avis+ – jūsų labui, kaimenės vargdieniai. Taigi paėmiau dvi lazdas: vieną pavadinau Malone, kitą – Vienybe+ ir pradėjau ganyti kaimenę. 8 Per vieną mėnesį pavariau tris ganytojus, nes jau nebeapsikenčiau, o ir jie manęs nekentė. 9 Paskui tariau: „Nebeganysiu jūsų. Jei kuri gaišta, tenugaišta, jei kuri žūva, tepražūva, o kurios liko, teryja viena kitą!“ 10 Tada paėmęs pirmąją lazdą, Malonę,+ sukapojau ją ir taip panaikinau sandorą, kurią buvau sudaręs su savo tauta. 11 Tą dieną ji buvo panaikinta, ir kaimenės vargdieniai, stebėdami mane, suprato, kad tai Jehovos žodis.
12 Aš pasakiau jiems: „Duokite man atlyginimą, jei norite. Jei ne – tai ne.“ Ir jie sumokėjo* man 30 sidabrinių.+
13 Bet Jehova man tarė: „Įmesk juos į iždinę – tą įspūdingą sumą, kuria jie mane įvertino.“+ Taigi paėmęs tuos 30 sidabrinių įmečiau į iždinę Jehovos Namuose.+
14 Tada sukapojau antrąją lazdą, Vienybę,+ ir taip nutraukiau brolystę tarp Judo ir Izraelio.+
15 Jehova man tarė: „O dabar pasiimk netikusio ganytojo+ reikmenis. 16 Štai aš leisiu krašte rastis ganytojui, kuris žūvančiomis avimis nesirūpins,+ jauniklių neieškos, sužeistųjų negydys+ ir sveikųjų nemaitins, tiktai ris riebiųjų mėsą+ ir plėš jų nagas.+
17 Vargas mano niekingam ganytojui,+ kuris apleido kaimenę!+
Kalavijas pakirs jo ranką, išdurs dešinę akį.
Jo ranka padžius,
dešinė akis apaks.“
12 Žinia nuo Dievo:
„Tai Jehovos žodis apie Izraelį, – sako Jehova,
kuris išskleidė dangų+
ir žemei paklojo pamatą,+
kuris žmogui davė gyvybės dvasią*. –
2 Štai aš darau Jeruzalę taure*, nuo kurios apgirs visos aplinkinės tautos, ir Judas su Jeruzale bus apgulti.+ 3 Tą dieną padarysiu Jeruzalę sunkiu akmeniu visoms tautoms. Kas tik mėgins jį pakelti, skaudžiai susižalos.+ Visos žemės tautos prieš ją bus susitelkusios.+ 4 Tą dieną – tai Jehovos žodis – aš sukelsiu visiems jų žirgams klaiką, raitininkams aptemdysiu protą. Nuo Judo žmonių nenuleisiu akių, o visus tautų žirgus apakinsiu. 5 Judo vadai širdyje tars: ‘Jeruzalės gyventojai – mūsų stiprybė, nes Jehova, kareivijų Viešpats, yra jų Dievas.’+ 6 Tą dieną padarysiu, kad Judo vadai būtų kaip žarijų indas tarp malkų, kaip deglas tarp javų pėdų.+ Jie praris visas aplinkines tautas – ir dešinėje, ir kairėje.+ Tada Jeruzalės gyventojai vėl gyvens savo mieste*, Jeruzalėje.+
7 Pirmiausia Jehova išgelbės Judo palapines, kad Dovydo namai ir Jeruzalės gyventojai nepranoktų Judo savo garbe*. 8 Tą dieną Jehova apgins Jeruzalės gyventojus.+ Silpniausias iš jų tądien bus kaip Dovydas, o Dovydo namai bus kaip Dievas, kaip Jehovos angelas, einantis jų priešaky.+ 9 Tą dieną aš sunaikinsiu visas tautas, kurios kyla prieš Jeruzalę.+
10 Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams aš išliesiu malonės ir maldavimo dvasios. Jie žiūrės į tą, kurį pervėrė,+ ir raudos jo, kaip raudama vienintelio sūnaus, karčiai sielvartaus, kaip sielvartaujama netekus pirmagimio. 11 Tą dieną Jeruzalėje bus toks raudojimas, koks buvo Megido lygumoje+ prie Hadad Rimono. 12 Ir kraštas raudos, kiekviena kiltis atskirai: atskirai Dovydo kiltis ir atskirai jos moterys, atskirai Natano kiltis+ ir atskirai jos moterys, 13 atskirai Levio kiltis+ ir atskirai jos moterys, atskirai šimių kiltis+ ir atskirai jos moterys, 14 taip pat visos kitos kiltys, kiekviena atskirai, ir atskirai jų moterys.
13 Tą dieną Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams bus atvertas šulinys, kad jie galėtų nusiplauti nuodėmę ir nešvarumą.+
2 Tą dieną – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis – aš išdildysiu krašte stabų vardus,+ ir niekas jų daugiau nebeatmins. Pašalinsiu iš krašto pranašus+ ir netyrumo dvasią. 3 O jei kas nors vėl imtų pranašauti, jo tėvas su motina, jo gimdytojai, sakys jam: ‘Tu neliksi gyvas, nes Jehovos vardu kalbėjai melą.’ Tada jo tėvas su motina, jo gimdytojai, nudurs jį už tai, kad pranašavo.+
4 Tą dieną visi pranašai gėdysis savo pranašiškų regėjimų. Nė vienas iš jų nebesivilks kailinio apdaro+ ir nebeapgaudinės. 5 ‘Aš ne pranašas, – sakys. – Aš dirbu žemę, nes vienas žmogus mane dar jauną nupirko.’ 6 O jei kas paklaus: ‘Iš kur tos žaizdos ant tavo kūno*?’, tasai atsakys: ‘Draugų namuose mane sužalojo.’“
7 „Pakilk, kalavijau, prieš mano ganytoją,+
prieš tą, kuris man artimas, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis. –
Kirsk tam ganytojui,+ ir kaimenė* teišsisklaido.+
Aš pakelsiu ranką prieš menkuosius.
8 Visame krašte – tai Jehovos žodis –
du trečdaliai bus sunaikinti ir pražus*,
o trečdalis bus paliktas.
9 Tą trečdalį aš pervesiu per ugnį,
išgryninsiu, kaip išgryninamas sidabras,
išbandysiu, kaip išbandomas auksas.+
Jie šauksis manojo vardo,
ir aš juos išklausysiu.
Sakysiu: ‘Jie – mano tauta’,+
o jie sakys: ‘Jehova – mūsų Dievas.’“
14 „Štai ateina Jehovos diena – diena, kai iš tavęs* išplėštą grobį dalysis tavo vidury. 2 Visas tautas sutelksiu į karą prieš Jeruzalę. Miestas bus užimtas, namai apiplėšti, moterys išprievartautos. Pusė miesto bus išvaryta į tremtį, tačiau kitiems, tautos likučiui, bus leista mieste pasilikti.
3 Jehova pakils prieš tas tautas ir su jomis kovos,+ kaip kad kovoja mūšio dieną.+ 4 Tą dieną jo kojos stovės ant Alyvmedžių kalno*,+ esančio rytuose priešais Jeruzalę. Tada Alyvmedžių kalnas skils pusiau, iš rytų* į vakarus*, ir atsivers labai didelis slėnis. Pusė kalno pasislinks į šiaurę, pusė – į pietus. 5 Jūs bėgsite į tą kalnų slėnį, nes mano kalnų slėnis tęsis iki pat Acalo. Jūs turėsite bėgti, kaip bėgote Judo karaliaus Uzijo dienomis, kilus žemės drebėjimui.+ O Dievas Jehova ateis, ir visi šventieji bus su juo.+
6 Tą dieną nebus šviesos,+ kuri tokia brangi, ir visa bus sustingę*. 7 Toji diena bus ypatinga, vadinama Jehovos diena.+ Nebus ji nei diena, nei naktis, net vakare bus šviesu. 8 Tą dieną iš Jeruzalės ims lietis gyvasis vanduo:+ pusė jo tekės į rytų jūrą*,+ pusė – į vakarų jūrą*.+ Taip bus ir vasarą, ir žiemą. 9 Ir Jehova bus visos žemės Karalius.+ Tą dieną Jehova bus vienintelis+ ir jo vardas vienintelis.+
10 Visas kraštas nuo Gebos+ iki Rimono,+ esančio į pietus nuo Jeruzalės, taps kaip Araba.+ Jeruzalė pakils ir žmonės vėl gyvens tenai, savo mieste,+ nuo Benjamino vartų+ iki Pirmųjų vartų vietos ir iki Kampo vartų, nuo Hananelio bokšto+ iki karaliaus vyno spaudyklų*. 11 Mieste vėl bus gyvenama ir jis jau niekada nebus pasmerktas sunaikinti.+ Žmonės Jeruzalėje gyvens saugiai.+
12 O štai kokia rykšte Jehova plaks visas tautas, kariaujančias su Jeruzale:+ jų kūnai supus jiems bestovint ant kojų, išpus akiduobėse jų akys, išpus ir liežuviai jų burnose.
13 Tą dieną Jehova sukels tarp jų didelį sąmyšį: žmogus griebs savo bičiulį ir pakels prieš jį ranką.+ 14 Į karą Jeruzalėje įsitrauks ir Judas. Ir bus surinkti visų aplinkinių tautų turtai – nesuskaitoma gausybė aukso, sidabro ir drabužių.+
15 Tokia pat rykštė užklups žirgus, mulus, kupranugarius, asilus ir visus galvijus priešų stovyklose.
16 Tie, kurie liks gyvi iš tautų, kariavusių su Jeruzale, kasmet ateis nusilenkti Karaliui, kareivijų Viešpačiui Jehovai,+ ir švęsti Palapinių šventės.+ 17 O jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę nusilenkti Karaliui, kareivijų Viešpačiui Jehovai, pas juos nebus lietaus.+ 18 Ir jei Egipto žmonės neateis, jei neatkeliaus, jie irgi lietaus nesulauks. Juos užklups rykštė, kuria Jehova plaka tautas, neinančias švęsti Palapinių šventės. 19 Tokia tad bausmė teks Egiptui ir visoms tautoms, kurios nusideda neidamos švęsti Palapinių šventės.
20 Tą dieną varpeliai ant žirgų pakinktų turės įrašą „Jehova yra šventas“*,+ ir puodai+ Jehovos Namuose bus lyg dubenys+ priešais aukurą. 21 Kiekvienas puodas Jeruzalėje ir Jude bus šventas ir priklausys Jehovai, kareivijų Viešpačiui. Visi aukotojai atėję galės virti juose savo aukas. Tą dieną Jehovos, kareivijų Viešpaties, Namuose kanaaniečio* nebebus.“+
Išvertus – „Jehova prisiminė“.
Žr. priedą B15.
Arba „išblaškė“.
Arba „amatininkus“, „meistrus“.
Arba „išblaškė“.
Arba „saugosi“.
Tai galbūt reiškia, kad į akmenį žvelgia septynios akys.
Pažod. „akmenį, alavą“.
Uolektis buvo lygi 44,5 cm. Žr. priedą B14.
Pažod. „efa“. Šioje eilutėje taip vadinamas krepšys ar koks kitas indas, kuriuo efa buvo seikėjama. Efa buvo lygi 22 L. Žr. priedą B14.
Pažod. „tarp žemės ir dangaus“.
T. y. į Babiloniją.
Dar vadinamas Heldaju (10 eil.).
Tikriausiai tas pats asmuo, kuris 10 eil. vadinamas Jošija.
Žr. priedą B15.
Arba galbūt turimas omenyje koks kitas kietas akmuo, pavyzdžiui, korundas.
Arba „mokymui“.
Arba „ištikimybės“.
Arba „iš saulėtekio šalies ir iš saulėlydžio šalies“.
Arba „ištikimas“.
Arba „taikos“.
Arba „taikos“, „ramybės“.
Arba „ramybę“, „santarvę“.
Arba „pasistatė tvirtovę“.
Arba galbūt „sutriuškins jūroje jo kariauną“.
Arba „prievaizdas“.
Tikriausiai turima omenyje Dievo tautos priespauda.
Arba „nugalėtojas“, „išgelbėtas“.
T. y. Eufrato.
T. y. kaip strėlę.
Tikriausiai turimas omenyje Sionas.
Arba „Dievukai“. Žr. žodynėlyje „terafai“.
Galbūt turima omenyje magija, mistika.
Pažod. „tuos ožius“.
Pažod. „kampinis bokštas“ – svarbaus asmens įvaizdis.
Pažod. „kuolelis“ – valdovo, asmens, į kurį remiamasi, įvaizdis.
Pažod. „atsvėrė“.
Arba „davė alsavimą“.
Arba „dubeniu“.
Arba „ten, kur ir turi gyventi“.
Arba „grožiu“.
Pažod. „tarp tavo rankų“, t. y. ant nugaros arba ant krūtinės.
Arba „avys“.
Arba „mirs“.
T. y. iš miesto, minimo 2 eil.
Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
Arba „saulėtekio“.
Pažod. „link jūros“.
T. y. lyg būtų šalčio sukaustyta.
T. y. į Negyvąją jūrą.
T. y. į Viduržemio jūrą.
Arba „vynduobių“.
Arba „šventumas – iš Jehovos“.
Arba galbūt „prekeivio“.