Viena, ko pasimokome iš karaliaus Jehoašo, – draugais rinktis žmones, kurie darys teigiamą įtaką. Kitaip tariant, tuos, kas myli Jehovą ir yra jam klusnūs. Neapsiribok vien bendraamžiais. Atmink, Jehoašas buvo daug jaunesnis už savo globėją Jehojadą. O kokie yra tavo draugai? Ar jie padeda ugdytis tikėjimą Jehova? Ar brangina Dievo nustatytas normas ir skatina tave jų laikytis? Ar kalba apie Jehovą ir apie tiesą? Ar nebijo prireikus tave pataisyti? O gal tau pataikauja ir šneka vien tai, ką nori girdėti? (Pat 27:​5, 6, 17) Atvirai sakant, jeigu tavo bičiuliai Dievo negerbia, jie tau nereikalingi. Bičiuliaukis su tais, kas Jehovą myli. Nepasitrauk nuo jų ir jie visada tau padės (Pat 13:20). w23.09 9–10 ¶6–7

Tai pirmoji ir paskutinė graikų abėcėlės raidės. Vadindamas save „Alfa ir Omega“ Jehova garantuoja, kad jeigu ko nors imasi, tai ir užbaigia iki galo. Kai sukūrė Adomą ir Ievą, Jehova jiems pasakė: „Būkite vaisingi, dauginkitės, pripildykite žemę ir ją užvaldykite“ (Pr 1:28). Tuo momentu jis, galima sakyti, tarė „Alfa“. Tapo aišku, ko Dievas nori: kad tobuli, klusnūs Adomo ir Ievos palikuoniai ilgainiui apgyventų visą žemę ir paverstų ją rojumi. Kai visa tai taps tikrove, Jehova, vaizdžiai tariant, pasakys „Omega“. Baigęs kurti „dangų, žemę ir visa, kas juose“, Dievas laidavo, kad jo užmojis bus įgyvendintas. Jo valia žemėje tikrai bus įvykdyta. Baigiantis septintai dienai visa bus taip, kaip Dievo sumanyta (Pr 2:​1–3). w23.11 5 ¶13–14

Kelionė iš Babilonijos į Izraelį galėjo būti išties nelengva ir trukti kokius keturis mėnesius. Bet Jehova pažadėjo, kad visos kliūtys bus pašalintos. Ištikimi Jehovos tarnai buvo pasirengę bet kokioms aukoms, kad vėl kaip dera tarnautų Jehovai. Jehovos garbinimo namų Babilonijoje nebuvo. Nebuvo net aukuro, ant kurio izraelitai galėtų aukoti Mozės įstatyme prisakytas aukas, ir jokių kunigų, galinčių tas aukas atnašauti. Be to, Jehovos tarnų ten gyveno tik saujelė lyginant su kitatikiais, nepripažįstančiais nei tikrojo Dievo, nei jo nustatytų normų. Taigi tūkstančiai dievobaimingų žydų troško grįžti į tėvų žemę, kad ten galėtų nekliudomai garbinti Jehovą. w23.05 14–15 ¶3–4