Kas Jehovą myli, visa širdimi trokšta aukštinti jo vardą. Karalius Dovydas pažino savo dangiškojo Tėvo gražias savybes ir žinojo apie jo nuostabius darbus, tad troško visu kuo šlovinti jo vardą. Panašiai levitai aukštino Dievą. Jie suvokė, kad Jehovos vardas vertas daug didesnės šlovės, nei įmanoma žodžiais išreikšti (Neh 9:5). Be abejo, toks nuolankus širdingas gyrius džiugino Jehovos širdį. w24.02 9 ¶6

Jehova tikrai nesmerks tavęs už tai, kad nepasiekei, ko ir negalėjai pasiekti (2 Kor 8:12). Iš nesėkmių pasimokyk. Nepamiršk, kiek jau pasiekei. Biblijoje rašoma, kad „Dievas [...] nepamirš jūsų darbų“ (Hbr 6:10). Tad ir tu pats savo darbų nepamiršk. Pamąstyk, kiek nemažai jau esi nuveikęs – išsiugdei draugystę su Jehova, garsini jo vardą kitiems žmonėms, pasiaukojai jam ir pasikrikštijai. Savo kelyje esi pasiekęs ne vieną svarbų dvasinį tikslą. Jei tai atminsi, nepristigsi entuziazmo tolesniems užmojams. Tad neabejok, kad Jehovos padedamas užsibrėžtą tikslą pasieksi. Siekdamas savo išsvajoto tikslo stebėk, kaip Jehova tau padeda ir kaip tave laimina (2 Kor 4:7). Jeigu nepailsi, tavęs laukia nuostabi ateitis (Gal 6:9). w23.05 31 ¶16–18

Jehova savo draugus šiltai patikina, kad juos myli. Biblijoje minimi du sykiai, kai jis taip kalbėjo apie savo Sūnų Jėzų (Mt 3:17; 17:5). Ar norėtum, kad tą patį pasakytų apie tave? Tiesa, šiandien Dievo balso tiesiogine prasme negirdime. Bet galime girdėti iš Biblijos puslapių. Antai skaitome, kaip Jėzus mokinius patikino, kad dangiškajam Tėvui jie brangūs. Jėzus buvo tobulas Jehovos asmenybės atvaizdas. Tad žinodami, kaip jis pagirdavo savo sekėjus, galime įsivaizduoti, kaip mus giria Jehova (Jn 15:​9, 15). O jei susidūrėme su išbandymais, nemanykim, kad tai Jehovos nemalonės ženklas. Sunkumai kaip tik yra proga parodyti, kad savo dangiškąjį Tėvą mylime ir juo pasitikime (Jok 1:12). w24.03 28 ¶10–11