Ketvirtadienis, spalio 30 d.
Kad ir kiek būtume nuėję, ženkime ta pačia linkme (Fil 3:16).
Jehova tikrai nesmerks tavęs už tai, kad nepasiekei, ko ir negalėjai pasiekti (2 Kor 8:12). Iš nesėkmių pasimokyk. Nepamiršk, kiek jau pasiekei. Biblijoje rašoma, kad „Dievas [...] nepamirš jūsų darbų“ (Hbr 6:10). Tad ir tu pats savo darbų nepamiršk. Pamąstyk, kiek nemažai jau esi nuveikęs – išsiugdei draugystę su Jehova, garsini jo vardą kitiems žmonėms, pasiaukojai jam ir pasikrikštijai. Savo kelyje esi pasiekęs ne vieną svarbų dvasinį tikslą. Jei tai atminsi, nepristigsi entuziazmo tolesniems užmojams. Tad neabejok, kad Jehovos padedamas užsibrėžtą tikslą pasieksi. Siekdamas savo išsvajoto tikslo stebėk, kaip Jehova tau padeda ir kaip tave laimina (2 Kor 4:7). Jeigu nepailsi, tavęs laukia nuostabi ateitis (Gal 6:9). w23.05 31 ¶16–18
Penktadienis, spalio 31 d.
Pats Tėvas jus myli, nes jūs mane mylėjote ir įtikėjote, kad esu Dievo siųstas (Jn 16:27).
Jehova savo draugus šiltai patikina, kad juos myli. Biblijoje minimi du sykiai, kai jis taip kalbėjo apie savo Sūnų Jėzų (Mt 3:17; 17:5). Ar norėtum, kad tą patį pasakytų apie tave? Tiesa, šiandien Dievo balso tiesiogine prasme negirdime. Bet galime girdėti iš Biblijos puslapių. Antai skaitome, kaip Jėzus mokinius patikino, kad dangiškajam Tėvui jie brangūs. Jėzus buvo tobulas Jehovos asmenybės atvaizdas. Tad žinodami, kaip jis pagirdavo savo sekėjus, galime įsivaizduoti, kaip mus giria Jehova (Jn 15:9, 15). O jei susidūrėme su išbandymais, nemanykim, kad tai Jehovos nemalonės ženklas. Sunkumai kaip tik yra proga parodyti, kad savo dangiškąjį Tėvą mylime ir juo pasitikime (Jok 1:12). w24.03 28 ¶10–11
Šeštadienis, lapkričio 1 d.
Į vaikų ir kūdikių lūpas įdėjai gyrių (Mt 21:16).
Jeigu turi vaikų, padėk jiems pasiruošti, kad galėtų atsakinėti. Kartais per sueigas aptariami suaugusiųjų reikalai, santuokinės problemos ar moralės klausimai, bet ir tuose straipsniuose tikriausiai bus viena kita pastraipa, kurią tavo atžala galėtų pakomentuoti. Ir paaiškink savo vaikams, kodėl nereikėtų tikėtis, kad bus pakviesti kaskart, vos pakėlę ranką. Tada jie nenusimins matydami, kad kviečia kitus (1 Tim 6:18). Visi per sueigas galime savo komentarais teikti garbę Jehovai ir drąsinti bendratikius (Pat 25:11). Nors kartais tinkama trumpai paminėti ką nors iš asmeninės patirties, neturėtume apie save kalbėti per daug (Pat 27:2; 2 Kor 10:18). Studijų esmė yra Jehovos valia, jo Žodžio mokymai ir mūsų bendruomenės reikalai (Apr 4:11). w23.04 24–25 ¶17–18