Penktadienis, spalio 31 d.
Pats Tėvas jus myli, nes jūs mane mylėjote ir įtikėjote, kad esu Dievo siųstas (Jn 16:27).
Jehova savo draugus šiltai patikina, kad juos myli. Biblijoje minimi du sykiai, kai jis taip kalbėjo apie savo Sūnų Jėzų (Mt 3:17; 17:5). Ar norėtum, kad tą patį pasakytų apie tave? Tiesa, šiandien Dievo balso tiesiogine prasme negirdime. Bet galime girdėti iš Biblijos puslapių. Antai skaitome, kaip Jėzus mokinius patikino, kad dangiškajam Tėvui jie brangūs. Jėzus buvo tobulas Jehovos asmenybės atvaizdas. Tad žinodami, kaip jis pagirdavo savo sekėjus, galime įsivaizduoti, kaip mus giria Jehova (Jn 15:9, 15). O jei susidūrėme su išbandymais, nemanykim, kad tai Jehovos nemalonės ženklas. Sunkumai kaip tik yra proga parodyti, kad savo dangiškąjį Tėvą mylime ir juo pasitikime (Jok 1:12). w24.03 28 ¶10–11
Šeštadienis, lapkričio 1 d.
Į vaikų ir kūdikių lūpas įdėjai gyrių (Mt 21:16).
Jeigu turi vaikų, padėk jiems pasiruošti, kad galėtų atsakinėti. Kartais per sueigas aptariami suaugusiųjų reikalai, santuokinės problemos ar moralės klausimai, bet ir tuose straipsniuose tikriausiai bus viena kita pastraipa, kurią tavo atžala galėtų pakomentuoti. Ir paaiškink savo vaikams, kodėl nereikėtų tikėtis, kad bus pakviesti kaskart, vos pakėlę ranką. Tada jie nenusimins matydami, kad kviečia kitus (1 Tim 6:18). Visi per sueigas galime savo komentarais teikti garbę Jehovai ir drąsinti bendratikius (Pat 25:11). Nors kartais tinkama trumpai paminėti ką nors iš asmeninės patirties, neturėtume apie save kalbėti per daug (Pat 27:2; 2 Kor 10:18). Studijų esmė yra Jehovos valia, jo Žodžio mokymai ir mūsų bendruomenės reikalai (Apr 4:11). w23.04 24–25 ¶17–18
Sekmadienis, lapkričio 2 d.
Nemiegokime kaip kiti – budėkime ir išlaikykime sveiką nuovoką (1 Tes 5:6).
Budrumą ir sveiką nuovoką išsaugome pirmiausia todėl, kad mylime Dievą (Mt 22:37–39). Meilė Jehovai net sunkiausiomis aplinkybėmis įkvepia mums ištvermės skelbti gerąją naujieną (2 Tim 1:7, 8). Evangelizacijos darbą stengiamės dirbti kuo našiau – lankome žmones namuose, liudijame telefonu ir laiškais. Meilė artimui skatina mus neprarasti vilties, kad kai kurie pasikeis ir stos į tiesos kelią (Ez 18:27, 28). Taip pat svarbu mylėti bendratikius. Apaštalas Paulius rašė: „Drąsinkite vienas kitą ir vienas kitą ugdykite“ (1 Tes 5:11). Kareiviai mūšyje grumiasi surėmę pečius. Taip ir mes vienas kitą palaikome, drąsiname. Mes saugomės įskaudinti brolį ar sesę, neatsakome įžeidimu už įžeidimą (1 Tes 5:13, 15). Mylėti bei gerbti turime ir savo bendruomenės vadovus (1 Tes 5:12). w23.06 10 ¶6; 11 ¶10–11