Šeštadienis, lapkričio 1 d.
Į vaikų ir kūdikių lūpas įdėjai gyrių (Mt 21:16).
Jeigu turi vaikų, padėk jiems pasiruošti, kad galėtų atsakinėti. Kartais per sueigas aptariami suaugusiųjų reikalai, santuokinės problemos ar moralės klausimai, bet ir tuose straipsniuose tikriausiai bus viena kita pastraipa, kurią tavo atžala galėtų pakomentuoti. Ir paaiškink savo vaikams, kodėl nereikėtų tikėtis, kad bus pakviesti kaskart, vos pakėlę ranką. Tada jie nenusimins matydami, kad kviečia kitus (1 Tim 6:18). Visi per sueigas galime savo komentarais teikti garbę Jehovai ir drąsinti bendratikius (Pat 25:11). Nors kartais tinkama trumpai paminėti ką nors iš asmeninės patirties, neturėtume apie save kalbėti per daug (Pat 27:2; 2 Kor 10:18). Studijų esmė yra Jehovos valia, jo Žodžio mokymai ir mūsų bendruomenės reikalai (Apr 4:11). w23.04 24–25 ¶17–18
Sekmadienis, lapkričio 2 d.
Nemiegokime kaip kiti – budėkime ir išlaikykime sveiką nuovoką (1 Tes 5:6).
Budrumą ir sveiką nuovoką išsaugome pirmiausia todėl, kad mylime Dievą (Mt 22:37–39). Meilė Jehovai net sunkiausiomis aplinkybėmis įkvepia mums ištvermės skelbti gerąją naujieną (2 Tim 1:7, 8). Evangelizacijos darbą stengiamės dirbti kuo našiau – lankome žmones namuose, liudijame telefonu ir laiškais. Meilė artimui skatina mus neprarasti vilties, kad kai kurie pasikeis ir stos į tiesos kelią (Ez 18:27, 28). Taip pat svarbu mylėti bendratikius. Apaštalas Paulius rašė: „Drąsinkite vienas kitą ir vienas kitą ugdykite“ (1 Tes 5:11). Kareiviai mūšyje grumiasi surėmę pečius. Taip ir mes vienas kitą palaikome, drąsiname. Mes saugomės įskaudinti brolį ar sesę, neatsakome įžeidimu už įžeidimą (1 Tes 5:13, 15). Mylėti bei gerbti turime ir savo bendruomenės vadovus (1 Tes 5:12). w23.06 10 ¶6; 11 ¶10–11
Pirmadienis, lapkričio 3 d.
Jei [Jehova] ką pažadėjo, negi neįvykdys? (Sk 23:19)
Vienas būdas stiprinti tikėjimą yra vis pagalvoti, kam Jehova ryžosi, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties. Apie tai mąstydami stipriname tikėjimą jo pažadais. Dar tvirčiau įsitikiname, kad Dievas įkurs žemėje geresnį pasaulį ir suteiks savo tarnams amžinojo gyvenimo dovaną. Kodėl galime taip teigti? Pagalvok, kiek daug Jehova dėl mūsų padarė. Jis iš dangaus siuntė pirmagimį Sūnų, savo brangiausią draugą. Gyvendamas žemėje Jėzus patyrė įvairiausių sunkumų ir išbandymų. Galiausiai mirė kančiose ant stulpo. Kokią didžią kainą Jehova sumokėjo! Jis labai myli Jėzų, tad tikrai nebūtų leidęs jam mirti vien dėl to, kad pagerintų trumpą žmogaus egzistenciją (Jn 3:16; 1 Pt 1:18, 19). Dievas ketina apdovanoti savo tarnus amžinu gyvenimu naujame, teisingame pasaulyje. w23.04 27 ¶8–9