Jėzus Dievo vardą ne vien skelbė. Žydai jį ir taip žinojo. Jis visiems kalbėjo apie Tėvo savybes (Jn 1:​17, 18). Štai hebrajiškojoje Biblijos dalyje rašoma, kad Jehova gailestingas ir atjautus (Iš 34:​5–7). Jėzus padėjo klausytojams tai dar geriau suprasti. Vienoje alegorijoje jis kalbėjo apie tai, kaip tėvas priėmė sugrįžusį sūnų paklydėlį. Jau „iš tolo“ jį pamatė, atbėgo pasitikti, apkabino ir viską atleido. Taip Jėzus nutapė raiškų Jehovos asmenybės paveikslą (Lk 15:​11–32). w24.02 10 ¶8–9

Jehova atgaivina ir paguodžia visus, ką slegia negandos. Kaip galime mokytis būti tokie pat atjautūs? Turime ugdytis savybes, skatinančias kitus atjausti ir guosti. Kokios tos savybės? Kas padės mums išsaugoti meilę, skatinančią guosti vieniems kitus diena iš dienos? (1 Tes 4:18) Turime stiprinti tarpusavio broliškus saitus ir ugdytis gerumą (Kol 3:12; 1 Pt 3:8) Kaip tos savybės mums padeda? Kai atjauta ir panašios savybės tampa mūsų asmenybės dalimi, širdyje trokštame guosti bėdų prislėgtus draugus. Jėzaus žodžiais tariant, „lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis. Geras žmogus iš savo gėrio turtų iškelia gera“ (Mt 12:​34, 35). Tad vienas svarbus būdas rodyti savo meilę bendratikiams – tai juos guosti. w23.11 10 ¶10–11

Išsiaiškinti Biblijos pranašysčių reikšmę vien savo jėgomis nepavyks. Jas tyrinėti – tai tarsi leistis į visai nepažįstamą kraštą. Neprošal būtų į kelionę pasikviesti bičiulį, kuris tame krašte jau ne kartą svečiavosi. Jis tikriausiai lengvai atpažins jūsų lankomas vietoves ir gerai orientuosis keliuose. Panašiai Jehova mums gali padėti susiorientuoti laiko tėkmėje ir suprasti, kas laukia ateity. Tad turime nuolankiai prašyti jo pagalbos ir gilintis į Biblijos pranašystes (Dan 2:28; 2 Pt 1:​19, 20). Visi tėvai trokšta savo atžaloms laimės ir sėkmės. To paties linki ir mūsų dangiškasis Tėvas Jehova (Jer 29:11). Tačiau jis gali padėti savo vaikams daug labiau nei bet kuris tėvas ar mama. Jehova geba tiksliai pasakyti, kas bus ateityje, ir daugelį svarbių įvykių išpranašavo savo Žodyje (Iz 46:10). w23.08 8 ¶3–4