Galbūt tau teko ištverti šeimos narių priešiškumą arba dėl Karalystės atsisakyti kokių nors materialinių siekių (Mt 6:33). Jehova tokią ištikimybę labai vertina (Hbr 6:10). Tikriausiai pats patyrei, kokie teisingi Jėzaus žodžiai: „Nėra nė vieno, kuris, dėl manęs ir dėl gerosios naujienos palikęs ar namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus, negautų dabar, šiuo laiku, šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais), o būsimajame pasaulyje – amžino gyvenimo“ (Mk 10:​29, 30). Dievas su kaupu atlygino tau už visa, ką dėl jo paaukojai (Ps 37:4). w24.03 9 ¶5

Sirijos Antiochijos krikščionys, sužinoję, kad bendratikiai Judėjoje kenčia nuožmų badą, nuoširdžios atjautos skatinami, „nusprendė nusiųsti Judėjoje gyvenantiems broliams paramą, kiekvienas pagal savo išgales“ (Apd 11:​27–30). Nors nepriteklius prispaudė krikščionis, gyvenančius gana toli, antiochiečiai noriai juos sušelpė (1 Jn 3:​17, 18). Mes irgi turime pagelbėti bendratikiams, nukentėjusiems nuo negandos. Galime paremti mūsų pasaulinę veiklą savo aukomis ir melstis už nelaimės ištiktus brolius ir seseris. Taip pat verta pasiteirauti vyresniųjų, kaip dar galėtume padėti. Gal, pavyzdžiui, mūsų broliams ir sesėms reikia materialinės pagalbos? Tiems, kas prasidėjus didžiajam suspaudimui rodys nuoširdžią atjautą, Jėzus Kristus tars: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite Karalystę“ (Mt 25:​34–40). w23.07 4 ¶9–10, 12

Jėzus elgėsi labai supratingai. Jis buvo siųstas „tik pas Izraelio namų prapuolusias avis“, bet tokios savo misijos nelaikė griežta taisykle. Sykį kitatautė moteris prašė jo pagydyti jos sergančią dukrelę. „Pagailėk manęs! – maldavo ji. – Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Tos moters skausmo sujaudintas Jėzus jos dukrelę išgydė (Mt 15:​21–28). O štai kitas pavyzdys. Dar prieš tą nutikimą Jėzus buvo pareiškęs: „To, kuris išsižadės manęs [...], ir aš išsižadėsiu“ (Mt 10:33). Bet ar jis išsižadėjo Petro, kai šis tris kartus pareiškė jo nepažįstantis? Ne, nes matė stiprų Petro tikėjimą ir nuoširdžią atgailą. Prisikėlęs iš mirusių Jėzus su juo susitiko. Reikia manyti, tada jis patikino susikrimtusį apaštalą, kad atleido ir kad jį myli (Lk 24:​33, 34). Kaip matome, mūsų Dievas Jehova ir jo Sūnus labai supratingi. O kaip mes? Jehova nori, kad sektume jo ir Jėzaus pavyzdžiu. w23.07 21 ¶6–7