Myëdëgëëkpë yajtëˈëwën: ¿Tiko Dios tnasˈixë etsëts nˈayowët?
IAN, jantsy ukp ijtyë tyeety. Kyaj ti ojts tyëgoyˈäjtxëty per mëk yˈayooy ko ja tyeety kyaj tyuunë kuentë. Yëˈë jyënaˈany: “Kyajts ijty nëgoo ntsekyë ndeety. Kyajts ijty nˈoyjawë ko jyantsy yˈuuky ets kotsë ndääk axëëk ttuny”. Ko nyajxyë tiempë, ta Ian kyaj tnekymyëbëjky ko jyamëtyë Dios, pes duˈun ijty wyinmay: “Pën jamë Dios, ¿tiko tnasˈixë ets nˈayoˈojëm?”.
¿Tiko duˈunë jäˈäy nyayajtëwëdë? Oy ëtsäjtëm duˈun ngajäjtëm, jantsy axëëk xyajnayjäˈäwëm ko jäˈäy nˈijxˈayoˈojëm diˈib kyaj ti të ttuundëgoytyë. Per mas axëëk nnayjäˈäwëm extëmë Ian, ko ëtsäjtëm këˈëm duˈun njäjtëm, extëm ko nyajnäjxëmë ayoˈon jotmay, ko pyäˈämbety tuˈugë jiiky mëguˈuk o ko yˈooky tyëgoy.
¿Wiˈix nääk tˈatsoojëmbittë? Ta näägë jäˈäy diˈib winmääytyëp ko Dios tnasˈixë ayoˈon parë nˈoyjyaˈaytyakëm ets nbaˈˈayoˈojëmë wiinkpë. Ets ta diˈib winmääytyëp ko yëˈë ngumëdoˈojëmë poky kaytyey mä wiˈix të njukyˈäjtëm, ets mä näägë lugäär tmëbëktë ko yëˈë ngumëdoˈojëm mä wiˈix ojts nˈokjukyˈäjtëmbë.
¿Ti yˈandijpy ko duˈun yˈatsowdë? Ko Dios mëk axëkjäˈäy ets kyaj tkuentëty ko nˈayoˈojëm ets pääty tsip ntsojkëm.
¿Wiˈixë Biiblyë tyukniˈˈixë? Ko Jyobaa kyaj yëˈë xyˈayoˈonmoˈoyëm. “Ko nduknäjxëmë ayoˈon jotmay, kyaj pën jyënäˈänët: Diosëts xypyëjtakp jotmayoty. Yëˈko mëdë axëkˈäjtën kyaj mbäädë Dios tyëkë jotmayoty, ni yëˈë këˈëm tkayajtëkë pën jotmayoty.” (Santiago 1:13, Traducción del Nuevo Mundo [TNM].) Ets extëmë Biiblyë tnimaytyaˈaky wiˈixë Dios jyaˈayˈaty, yëˈë xytyukˈijxëm ko kyaj yëˈë xyaˈˈayoˈojëm. ¿Tiko duˈun njënäˈänëm?
Yëˈko tuˈugë jyaˈayˈäjtënë diˈib wäˈkpëtsëëmp, yëˈë tsojkën (1 Fwank 4:8). Biiblyë duˈun tˈijxkijpxyë Dios extëm tuˈugë uˈunktääk ttsekyë yˈuˈunk diˈib näämnëm myaxuˈunkˈaty. Dios dyajtëy: “¿Mbäät tuˈugë toxytyëjk tjäˈäytyëgoy tuˈugë yˈuˈunk diˈib yajtsiˈtsypy, ets kyaj tpaˈˈayowët ja yˈuˈunk diˈib të pyëtsëmy jyodoty?”, ta net jyënaˈany: “Axtë tyäˈädë toxytyëjkëty mbäät tjäˈäytyëgoytyë; per, ëjts kyajts mijts njäˈäytyëgoyaˈany” (Isaías 49:15). ¿Këdii nituˈugë uˈunktääk tkayajtsayutët këˈëmë yˈuˈunk? Pes kyaj, niˈigyë tpudëkët pën jam tˈijxˈayoy. Nanduˈun jyaty mëdë Dios, yëˈë ninäˈä tkayaˈˈayowëdë jäˈäy diˈib kyaj ti të ttuundëgoy (Génesis 18:25).
Per waˈan mijts mjënäˈäny: “Pën duˈun, ¿tiko mayë jäˈäy jyantsy ayowdë? Pënë Dios jyantsy myëdäjtypyë mëjää ets naytyukjotmaytyuunëp mët ëtsäjtëm, ¿tiko tkayajjëjptëgoyë ayoˈon tsätsyjäjtën?”.
Tam tiko Dios tkayajjëjptëgoy. Extëm nˈokpëjtakëm, ta mayë axëkjäˈäy diˈib yaˈˈayoodëbë wiinkpë, tyëytyuundëbë myëguˈuk ets kyaj tyëgatsäˈändë. Ets parë jyëjptëgoyëdë duˈumbë ayoˈon, tsojkëbë Dios dyajkutëgoyëdë axëkjäˈäy.
Per mbäät mjënäˈäny: “¿Ets tiko duˈun tkatuungojy?”. Apostëlë Pedro tnigajpxy tiko: “Kyaj tyëyˈäjtënëty extëm näägëty jyënäˈändë, ko Dios jajkp tkuytyuny yëˈë diˈibë wyandakypy. Jaˈa dëˈën ko xymyëmaˈxtujkëm, es jaˈa dëˈën yajkypy ja tiempë es ja [pokyjyaˈay] jyodëmbittët, es tˈaxäjëdët ja Jesus, këdiibë kyutëgoytyët” (2 Peedrʉ 3:9). Ko Dios duˈun myaˈkxtuky, yëˈë xytyukˈijxëm ko oyjyaˈay ets paˈˈayoop.
Per oy duˈun jyajäˈäyˈaty, tim tsojk nanduˈun dyaˈˈayowäˈäny diˈib yaˈˈayoobyë wiinkpëty. Yëˈë axëkjäˈäyëty diˈib tyëytyuundëbë wiinkpë “kutëgoyandëp winë xëë winë tiempë” (2 Tesalonicenses 1:6-9, TNM).
Ian diˈib të yˈokˈyajmaytyakpë, ojts yaˈˈatsoojëmbity ko nety nyayajtëyëty tiko jyaˈˈatyë ayoˈon.
Jap niˈigyë xynyijawët tiko Dios tnasˈixë ets jyaˈˈatëdë ayoˈon tsätsyjäjtën mä liibrë ¿Ti tëyˈäjtën jantsy tukniˈijxëbë Biiblyë? kapitulo 11. Mbäät xyajjënaky mä Internet www.jw.org/mco
[Dibujë mä pajina 9]
¿Wiˈixë Jesus tyukniˈˈijxë ko jyaˈˈatyë ayoˈon tsätsyjäjtën?
Jesus ninäˈä tkatuknikëjxmˈäjtyë Dios ko tˈijxyë ayoˈon tsätsyjäjtën, niˈigyë ttuunyë tyäˈädë.
Yaˈijxë ko Dios kyaj tˈayoˈonmoˈoyë jäˈäy. Jesus yaˈˈagëdakë jäˈäy diˈib pëjkëp, diˈib tekymyäˈät ets diˈib wiints (Matewʉ 15:30). Ko ttuunyë miläägrë, majtsk pëky xytyukniˈˈijxëm. Myëduˈuk, Jesus yajtuunë Diosë myëjää parë dyaˈˈagëdakyë jäˈäy diˈib ayoodëp, kyaj dyajtuuny parë tˈayoˈonmoˈoyët. Ets myëmajtsk, dyaˈˈagëdakyë jäˈäy mët ko tpaˈˈayooy ets tpudëkëyany, kyaj mët ko nanëgoobë duˈun ttuuny (Matewʉ 20:29-34). Tijatyë Jesus tyuun ets wiˈix kyajpxy myaytyaky, yëˈë yaˈijxë wiˈix meerë Tyeety jyaˈayˈaty. Pääty nnijäˈäwëm ko Dios nan mëk tjawë ko jäˈäy yˈayoy ets ko pyudëkëyaampy (Fwank 14:7, 9).
Jesus ojts tnigajpxy ko Satanás yëˈë jyantsy yajjaˈäjtypyë ayoˈon. Jyënany: “Yajjäˈäyˈoˈkpëmëˈë jawyinyëp” (Fwank 8:44). Nan ojts tnigajpxy ko Satanás yëˈë “diˈibë yä naxwiiny anaˈamp” ets ko yëˈë “diˈibë wyinˈiˈimpy nidëgekyë ja naxwinyëdë jäˈäy” (Fwank 12:31; Diˈibʉ Jatanʉp 12:9).
Jesus wyandak ko jyëjptëgoyaˈanyë ayoˈon. Mä padrenuestro, japë Jesus ttukniˈˈijxë ja yˈëxpëjkpëty ets tˈamdowdëdë Dios: “Yajminë mˈanaˈamënë. Waˈan dyajtuny ja mtsojkën, duˈun extëm jam tsäjpotm nanduˈun yä Naxwiiny” (Mateo 6:9, 10, TNM). Ko myinët ja Diosë yˈAnaˈam Kyutujkën yä Naxwiiny, kyaj nyekyjaˈˈatäˈänyë ayoˈon duˈun extëm jam tsäjpotm.
Tuk pëky diˈibë Jesus tyukˈijx ja apostëlë Juan, yëˈë mä wiˈix jyukyˈatäˈändë ja jäˈäy ko nety myiny ja Diosë Kyutujkën. Mä tadë tiempë Dios dyajtëˈëtsäˈäny “tëgekyë ja [jäˈäyë] wyinnëë. Kyaj yˈokˈijnët ja oˈkën, jëˈëy yaxën o ja pëjk adoˈonën, jaˈa ko tëgekyë diˈibë të yˈity, të jaˈa nyaxy kyexy” (Diˈibʉ Jatanʉp 1:1; 21:3, 4).