Nˈokpawinmäˈäyëm këkpäädë Diosë jyaˈa
“Pawinmay tukëˈëyë tyäˈädë, pëjtäˈäk jamë mjot mwinmäˈäny parë niˈamukë jäˈäy tˈixtët wiˈix mwimbety.” (1 TIMOTEO 4:15, TNM)
1, 2. ¿Tiko ndëgatsyˈäjtëm mëdë jëyujk animal?
NAXWINYËDË jäˈäy tim tëgatsy mëdë jëyujk animal. Ëtsäjtëm mbäät nmaytyakëm, njäˈäyëm, nekykyäjpxëm ets njaygyujkëm wiˈix pën xymyëtmaytyakëm. Nan mbäät nmëgäjpxëmë Jyobaa ets nguyˈëˈëw nguyyaxëm. Yëˈë ëxpëkyjyaˈayëty kyajnëm tˈëxpëjkpäättë wiˈix ko duˈunë kukoˈoxy tyuny.
2 Yëˈë tuˈugë regalë diˈibë Jyobaa të xynyamoˈoyëm ko mbäät ngäjpx nmaytyakëm (Salmo 139:14; Diˈibʉ Jatanʉp 4:11). Jyobaa duˈun ojts xyajkojëm extëm yëˈë, ets të xymyoˈoyëm ja madakën parë këˈëm nwinˈijxëm ti ndunäˈänëm (Génesis 1:27). Pääty, këˈëm mbäät nwinˈijxëm pën nyajtunäˈänëm ja käjpx maytyakën parë nmëjkumäˈäyëm ets nmëduˈunëm.
3. ¿Ti Jyobaa të xymyoˈoyëm parë xypyudëjkëm ets oy nnaytyuˈumoˈoyëm?
3 Jyobaa të xymyoˈoyëmë Biiblyë parë nnijäˈäwëm wiˈix mbäät nmëduˈunëm ets nmëjkumäˈäyëm. Tyam miimbë Biiblyë kaˈpxy o jeˈeyë tuk pëky naxy 2,800 ayuk. Ko ngäjpxëm ets nbawinmäˈäyëm këkpäät wiˈix jyënaˈany, ta njäjtëm nwinmäˈäyëm extëmë Jyobaa wyinmay (Salmo 40:5; 92:5; 139:17). Ets pën winmäˈäyëm extëm yëˈë, ta oy nnaytyuˈumoˈoyëm mä jukyˈäjtën ets nëjkxëp njukyˈäjtëm winë xëë (käjpxë 2 Timotee 3:14-17).
4. 1) ¿Ti yˈandijpy nwinmäˈäyëm këkpäät? 2) ¿Tijaty yaˈˈatsoowëmbitäämp mä tyäˈädë artikulo?
4 Nwinmäˈäyëm këkpäät, yëˈë yˈandijpy ko jamë winmäˈäny nbëjtakëm mä ti jap nwinmäˈäyëm ets yajxon nmëmäˈäy nmëdäjëm (Salmo 77:12; Proverbios 24:1, 2). Jëjpˈam ets njuˈtëmë tiempë parë këkpäät nbawinmäˈäyëm tijaty nˈëxpëjkëm mä Jyobaa ets mä Jesus (Fwank 17:3). Mä tyäˈädë artikulo yaˈˈatsoowëmbitäˈänyë tyäˈädë yajtëˈëwën: ¿Ti mbäät xypyudëjkëm ets këkpäät tijaty nbawinmäˈäyëm? ¿Tijaty mbäät këkpäät nbawinmäˈäyëm? ¿Ti mbäät nduˈunëm parë xëmë këkpäät nwinmäˈäyëm ets ndukxondakëm?
¿TI MBÄÄT XYPYUDËJKËM PARË KËKPÄÄT NWINMÄˈÄYËM?
5, 6. ¿Ti xypyudëkëyäˈänëm parë yajxon njaygyujkëm ets njamyajtsëm diˈib ngäjpxëm?
5 Ëtsäjtëm mbäät tijaty nduˈunëm extëm nxajëm, nˈyoˈoyëm o nyajpëyëˈkëmë bisikletëkëjxy ets kyaj jamë winmäˈäny nbëjtakëm. Ko nletrëkäjpxëm nan mbäät duˈun njäjtëm, pes näˈäty ja jot wyinmäˈäny wiinktsoo jyëdity. ¿Ti mbäät nduˈunëm ko duˈun njäjtëm? Tsojkëp ja jot winmäˈäny nyaˈˈaduˈugëm ets nwinmäˈäyëm ti yˈandijpy diˈib jam ngäjpxëm. Ets ko ngäjpxtäˈäyëm tuˈugë parrafo o tuˈugë subtitulo, ta nnayajtëˈëwëm: “¿Tijëts xytyukniˈˈijxëp diˈibëts yam ngäjpxtaapy? ¿Tëjëts yajxon njaygyukë?”.
Ko ngäjpxëmë Biiblyë yuunk, yëˈë xypyudëkëyäˈänëm parë jamë jot winmäˈäny nbëjtakëm ets njamyajtsëm tijaty të ngäjpxëm
6 Oy ko kyaj nletrëkäjpxëm amonyë, pes të ëxpëkyjyaˈay tˈëxpëjkpëtsëmdë ko mas oy tijaty njamyajtsëm ko nyajˈyuˈkxëm ja ääw. Jyobaa diˈib ojts xyajkojëm nyijäˈäwëp ko tyäˈädë tëyˈäjtën, pääty tˈanmääyë Josué ets tkäjpxët ja anaˈamën “yuunk”, diˈib yˈandijpy tkäjpxët extëmxyëp jeˈeyë këˈëm nyaytyukmëdoyëty (käjpxë Josué 1:8).a Ko duˈunë Biiblyë ngäjpxëm, yëˈë xypyudëkëyäˈänëm parë jamë jot winmäˈäny nbëjtakëm ets njamyajtsëm tijaty të ngäjpxëm.
7. ¿Näˈä ets mää mbäät nbawinmäˈäyëm këkpäät tijaty të nˈëxpëjkëm? (Ixë dibujë mä tsyondaˈaky.)
7 Ko nˈëxpëjkëm, tsiptakp näˈäty parë jamë winmäˈäny nbëjtakëm ets nbawinmäˈäyëm këkpäät. Waˈan mët ko nˈanuˈkxëm o ko jyamˈatyë naynyaˈamë. Pääty ja mbäät nbawinmäˈäyëm këkpäät diˈib të nˈëxpëjkëm ko nyajpatëm mä kyaj naynyaˈamë ets ko xeemy njäˈäwëm ja jot këbäjk. Extëm nˈokpëjtakëm, David koots ijty tijaty tpawinmay këkpäät (Salmo 63:6). Etsë Jesus yˈëxtääyë lugäärë aduˈuktuuybyë parë jam tijaty tpawinmääy këkpäät ets nyuˈkxtaky (Lukʉs 6:12).
¿TIJATY MBÄÄT KËKPÄÄT NBAWINMÄˈÄYËM?
8. 1) ¿Tijaty mbäät nbawinmäˈäyëm këkpäät? 2) ¿Wiˈixë Jyobaa nyayjawëty ko nnimaytyakëm?
8 Jëjpˈam ets nbawinmäˈäyëm këkpäät tijaty ngäjpxëm mä Biiblyë. Per taaˈäjtp kanäk pëky diˈib mbäät nbawinmäˈäyëm. Extëm ko nˈijxëmë Diosë kyojy pyëtaˈaky, nˈoknayajtëˈëwëm: “¿Tijëtsë tyäˈädë xytyukniˈˈijxëp mä Jyobaa?”. Ko duˈun nduˈunëm, nëjkxëp xypyudëjkëm parë net nmoˈoyëmë dyoskujuyëm. Ets ko pën mëët nyajpatëm mbäät ndukmëtmaytyakëm wiˈix nnayjäˈäwëm (Salmo 104:24; Apostʉlʉty 14:17). Jyobaa xyˈijxëm ets jantsy jotkujk nyayjawëty ko nwinmäˈäyëm mä yëˈë, ko nmënuˈkxtakëm ets ko nnimaytyakëm. Biiblyë jyënaˈany: “Tuˈugë liibrë mä yajkujayë tijaty yajjääytsyondaky wyindum parë pënatyë nety tsyëˈkëdëbë Jyobaa ets parë pënaty winmäˈäyxyëdëp ja xyëë” (Malaquías 3:16).
¿Mjuˈtypyë tiempë parë xypyawinmay wiˈix mbäät xypyudëkë ja diˈib myaˈëxpëjkypy? (Ixë parrafo 9)
9. 1) ¿Wiˈixë Pablo tˈanmääyë Timoteo? 2) ¿Tijaty mbäät nbawinmäˈäyëm ko jawyiin ngäjpxëm ti mëdë jäˈäy nˈëxpëkäˈänëm o wiˈix nëjkx ngäjpxwäˈkxäˈänëm?
9 Apostëlë Pablo ojts tˈanëëmë Timoteo ets këkpäät tpawinmayët wiˈix wyimbëtsëmy tijaty tyuumpy, tijaty tukniˈˈijxëp ets wiˈix kyajpxy myaytyaˈaky (käjpxë 1 Timotee 4:12-16).b Ëtsäjtëm nanduˈun mbäät nduˈunëm. Extëm ko jawyiin ngäjpxëm ti mëdë jäˈäy nˈëxpëkäˈänëm, tsojkëp njuˈtëmë tiempë parë këkpäät nwinmäˈäyëm. Nˈokwinmäˈäyëm wiˈix yajpääty ja jäˈäy diˈib nyaˈëxpëjkëm, ti mbäät nyajtëˈëwëm ets ti ijxpajtënë mbäät nyajtuˈunëm diˈib pudëkëdëp parë wyimbatët. Ko duˈun nduˈunëm, xypyudëkëyäˈänëm parë niˈigyë ja mëbëjkën kyëktëkët ets parë niˈigyë ndukxondakëm ko jäˈäy nyaˈëxpëjkëm. Nan tsojkëp këkpäät nwinmäˈäyëm mä kyajnëm nëjkxëm käjpxwäˈkxpë (käjpxë Esdras 7:10).c Mbäät ngäjpxëmë Biiblyë naa tuk kapitulo diˈib yajpatp mä Apostʉlʉty o nwinmäˈäyëm ti tekstë ngäjpxäˈänëm o ti ëxpëjkpajn nˈawanëyäˈänëm. Tyäˈädë yëˈë xypyudëkëyäˈänëm parë niˈigyë ndukxondakëm ko ngäjpxwäˈkxëm (2 Timotee 1:6). Nan oy ko nwinmäˈäyëm ti naybyudëkë jäˈäy yajtëgoyˈajtypy ets ti mbäät ndukmëtmaytyakëm parë niˈigyë tˈoymyëdowët ja Diosë yˈayuk, net mas oy nyajtuˈunëmë Biiblyë (1 Korintʉ 2:4).
Nˈokjuˈtëmë tiempë ets nbawinmäˈäyëm diˈib ngäjpxëm parë xyjotjäjtëm ets nmoˈoyëmë dyoskujuyëmë Jyobaa
10. ¿Tijaty mbäät nˈakpawinmäˈäyëm këkpäät?
10 ¿Tijaty mbäät nˈakpawinmäˈäyëm këkpäät? Pën ngujäˈäyëm tijaty näjxp mä asamblee o mä nduˈukmujkëm, oy ko njuˈtëmë tiempë parë jatëgok nˈajamyajtsëm. Ets nˈoknayajtëˈëwëm: “¿Tits njäjt mä Biiblyë ets mä Diosë kyäjpn?”. Nan oy ko nwinmäˈäyëm diˈib ngäjpxëm mä Diˈib Xytyukˈawäˈänëm, mä ¡Despertad! ets mä ëxpëjkpajn diˈib pëtsëëm mä asamblee. O ko ngäjpxëm mä Anuario tuˈugë yˈeksperiensyë, nˈokwinmäˈäyëm wiˈix yajnimaytyaˈaky ja nmëguˈukˈäjtëm parë xyjotjäjtëm. Ko ngäjpxëm tuˈugë ëxpëjkpajn, oy ko nˈajäˈäyëm o ngëxjäˈäyëm pyëˈääy diˈib jëjpˈam. Net njamyajtsëm diˈib të nˈëxpëjkëm, ets mbäät ok nyajtuˈunëm ko xypyatëm tuˈugë diskursë o ko nëjkx nguˈixëyäˈänëm tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm o tuˈugë jäˈäy diˈib nyijawëyaambyë Diosë yˈAyuk. Oy ko jeky njuˈtëmë tiempë parë nbawinmäˈäyëm diˈib të nˈëxpëjkëm, net xyjotjäjtëm ets nmoˈoyëmë dyoskujuyëmë Jyobaa.
NˈOKPAWINMÄˈÄYËM BOM BOM TIJATY NGÄJPXËM MÄ BIIBLYË
11. ¿Ti diˈib mas jëjpˈam mbäät këkpäät nbawinmäˈäyëm, ets tiko? (Ixë notë.)
11 Diˈib mas jëjpˈam yajpawinmayäämp këkpäät, yëˈë Biiblyë. ¿Tiko? Yëˈko mbäät näˈä jäˈäy dyajkuboky.d Per oy kyubokët, nipën nëjkx xykyapëjkxëm diˈib të nyajwëˈëmëm jodoty winmäˈänyoty, extëmë tekstë o mä nguyˈëˈëwëmë Jyobaa (Apostʉlʉty 16:25). Jyobaa yëˈë xypyudëkëyäˈänëm mëdë myëjää parë xytyukjamyajtsëm tijaty të nˈëxpëjkëm ets parë kyaj nmastutëm (Fwank 14:26).
12. ¿Ti mbäät nduˈunëm parë ngäjpxëmë Biiblyë bom bom?
12 ¿Ti mbäät nduˈunëm parë bom bom ngäjpxëmë Biiblyë? Min nˈokˈijxëm tuk pëky. Mä tuˈukpë sëmään, mbäät ndukniwijtsëm ti xëë ngäjpxäˈänëmë Biiblyë diˈib naxäämp mä Yajniˈëxpëkë Diosë Tyuunk ets njuˈtëmë tiempë parë nbawinmäˈäyëm diˈib të ngäjpxëm. Ets mbäädë net ndukniwijtsëm parë wiink xëë ngäjpxëm tuk pëky majtsk pëky diˈib mä Matewʉ, Markʉs, Lukʉs o Fwank, ets nwinmäˈäyëm tijatyë Jesus tyuun ets wiˈix tyukniˈˈijxë (Romanʉs 10:17; Ebreeʉsʉty 12:2; 1 Peedrʉ 2:21). Parë mas oy nˈëxpëjkëm mbäät nyajtuˈunëmë ëxpëjkpajn extëmë liibrë El hombre más grande, diˈib nyimaytyakypy tijatyë Jesus tyuun ko jyukyˈajty yä naxwiiny (Fwank 14:6).
¿TIKO JYËJPˈAMËTY NWINMÄˈÄYËM KËKPÄÄT?
13, 14. ¿Tiko jyëjpˈamëty ets xëmë nbawinmäˈäyëm këkpäät mä Jyobaa mëdë Jesus, ets wiˈix xypyudëkëyäˈänëm?
13 Ko nbawinmäˈäyëm këkpäät mä Jyobaa mëdë Jesus, yëˈë xypyudëkëyäˈänëm parë nˈijtëm extëm tuˈugë oybyë Dios mëduumbë ets kyëktëkëyaˈany niˈigyë ja mëbëjkën (Ebreeʉsʉty 5:14; 6:1). Pën kyaj tiempë njuˈtëm parë nwinmäˈäyëm mä Jyobaa, mbäät wanaty wanaty nmëjagamgakëm ets axtë kyaj mëët nekynyaymyaˈayëm (Ebreeʉsʉty 2:1; 3:12). Jesus jyënany ko pën kyaj ngupëjkëm amumduˈukjot diˈib ngäjpxëm mä Biiblyë, mbäädë net xytyukmëjagamgakëmë Jyobaa ko jeˈeyë tijaty nmëmäˈäy nmëdäjëm, extëm ja mëkjäˈäyˈäjtën ets ja xondakën (Lukʉs 8:14, 15).
14 Nˈokpawinmäˈäyëm këkpäät tijaty nˈëxpëjkëm mä Biiblyë ets nˈixyˈäjtëmë Jyobaa tuˈuk tuˈugë xëë. Tyäˈädë yëˈë xypyudëkëyäˈänëm parë nduˈunëmë mëjää ets njäˈäyˈäjtëm extëm yëˈë jyaˈayˈaty (2 Korintʉ 3:18). Mbäät niˈigyë nˈixyˈäjtˈadëtsëmë Jyobaa ets nbanëjkxëmë yˈijxpajtën winë xëë winë tiempë. ¡Nitii duˈun kyaˈoyëty! (Eclesiastés 3:11.)
Ko nbawinmäˈäyëm këkpäädë Jyobaa mëdë Jesus, nan xypyudëjkëm parë nmëduunˈadëtsëm agujk jotkujk
15, 16. 1) ¿Wiˈix xypyudëjkëm ko nbawinmäˈäyëm këkpäädë Jyobaa mëdë Jesus? 2) ¿Tiko näˈäty tsyiptaˈaky njuˈtëmë tiempë parë nbawinmäˈäyëm diˈib ngäjpxëm mä Biiblyë, ets tiko yˈoyëty nduˈunëmë mëjää?
15 Ko nbawinmäˈäyëm këkpäädë Jyobaa mëdë Jesus, nan xypyudëjkëm parë nmëduunˈadëtsëm agujk jotkujk. Etsë tyäˈädë jotkujkˈäjtën, ta ndukninäjxëm ja nmëguˈukˈäjtëm ets pënaty ndukmëtmaytyakëmë Diosë yˈayuk. Ko nbawinmäˈäyëm këkpäät ko Jyobaa tkejxyë yˈUˈunk parë ojts xykyuˈoˈkëm, ta nbëjkëmë kuentë ko mëjwiin kajaa tsyobääty ko nnaymyaˈayëm mëdë Dios (Romanʉs 3:24; Santya̱ˈa̱gʉ 4:8). Mark, tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm diˈib Sudáfrica, ja tëgëk jëmëjt yˈijty pujxndëgoty mët ko tmëdunyë Jyobaa. Yëˈë jyënaˈany: “Ko këkpäät tijaty nbawinmäˈäyëm mbäät nˈijxkijpxyëm extëm ko muum nëjkxëm mä kyaj nˈixyˈäjtëm. Ko mas tijaty nbawinmäˈäyëm, ta niˈigyë tijaty nnijäˈäwëm mä Jyobaa. Kojëts näˈäty nnayjawëty nˈëxtëkëwäˈägäˈäny o jamëts tii nmëmay nmëdäjy, tajëts ngajpxy tuk pëky mä Biiblyë ets njuutyëtsë tiempë parëts nbawinmay. Yëˈëjëts diˈib xypyudëjkëp parëts oy nnayjawëty”.
16 Näˈäty mbäät xytsyiptakxëm njuˈtëmë tiempë ets nbawinmäˈäyëm këkpäät ti të ngäjpxëm mä Biiblyë. ¿Tiko? Jaˈko nëgoo tyam yˈokjaˈäjnë diˈib xyajtuˈuˈadukäˈänëm. Patrick, tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm diˈib África, jyënaˈany ko joˈpë jyot wyinmäˈäny mët ko jantsy mayë tyuunk. Ets ko näˈäty tap diˈib jotmaytyuunëp. ¿Ti diˈibë Patrick tyuumpy? Tim jawyiin, yëˈë tyukmëtmaytyakypyë Jyobaa tijaty myëmääy myëdajpy, ko duˈun ttuny, ta net oy nyayjawëty parë tpawinmay tijaty të tkajpxy mä Biiblyë. Myënëjkxypyë tiempë parë duˈun ttuny, per mas wingon nyayjawëty mä Jyobaa. Nan kyaj nëgoo tsyiptakxëty parë mas oy tjaygyukët tijatyë Dios tukniˈˈijxëp (Salmo 94:19). Extëm nˈijxëm, kanäk pëky ndukˈoyˈäjtëm ko ngäjpxëmë Biiblyë bom bom ets nbawinmäˈäyëm (Apostʉlʉty 17:11).
NˈOKJUˈTËMË TIEMPË PARË NWINMÄˈÄYËM KËKPÄÄT
17. ¿Näˈä mijts xyjuutyë tiempë parë xypyawinmay diˈib mgajpxypy mä Biiblyë?
17 Näägë nmëguˈukˈäjtëm jopyëp tkäjpxtë Biiblyë, tpawinmaytyë këkpäät ets nyuˈkxtäˈäktë. Wiinkpë ja duˈun ttundë ko pyoˈkxtë kujkxyëë. Ets ta wiinkpë diˈib duˈun tyuundëp tsuu o ko myanaxanëdë. Ets ta net diˈib jopyëp kyäjpxtëp waanë ets koots ta tˈakkäjpxtë nan jawaanë (Josué 1:8). Per oy ti oorë ngäjpxëm, jëjpˈam ets tuˈuk tuˈugë xëë njuˈtëmë tiempë parë ngäjpxëmë Biiblyë ets nbawinmäˈäyëm këkpäät (Éfesʉ 5:15, 16).
18. ¿Ti Jyobaa tyukwandakypy pënaty pyawinmääytyëp këkpäädë Biiblyë ets ko ttundë mëjää parë tkuytyundë?
18 Jyobaa wyandakypy ko kyunuˈkxaampy niˈamukë pënaty pyawinmääytyëp ko tkäjpxtë Biiblyë ets ko ttundë mëjää parë tkuytyundë (käjpxë Salmo 1:1-3).e Jesus jyënany ko pënaty myëdoowˈijttëp ets myëmëdoowdëp wiˈix jyënaˈanyë Biiblyë mas jotkujk yajpäättë (Lukʉs 11:28). Per diˈib mas jëjpˈam, yëˈë ko nëjkxëp njukyˈäjtëm extëm mbäädë Jyobaa nyajmëjpëtsëˈëmëm. Ets yëˈë xykyumayäˈänëm parë tyam nˈijtëm agujk jotkujk, ets mä tiempë myiny kyëdaˈaky xyajjukyˈatäˈänëm winë xëë mä ja tsujpë lugäär (Santya̱ˈa̱gʉ 1:25; Diˈibʉ Jatanʉp 1:3).
a Josué 1:8: “Tyäˈädë liibrë diˈib myëmiimbyë anaˈamën kyaj mbäät jyëgeˈeky mä mˈää, ets tsojkëp xykyäjpxët xëëny koots yuunk parë xykyuytyunët tukëˈëyë tijaty ijtp kujayë; net nëjkx xytyukˈoybyëtsëmy ja mnëˈë mduˈu ets xytyunët tijaty mëdë wijyˈäjtën”.
b 1 Timoteo 4:15, TNM: “Pawinmay tukëˈëyë tyäˈädë, pëjtäˈäk jamë mjot mwinmäˈäny parë niˈamukë jäˈäy tˈixtët wiˈix mwimbety”.
c Esdras 7:10 “Esdras të nety tˈëxkukë ja kyorasoon parë tˈixäˈäny wiˈix jyënaˈany ja Jyobaa yˈanaˈamën ets tpadunäˈäny, ets tyukniˈˈixëyaˈany jam Israel ja anaˈamën etsë tëyˈäjtën”.
d Ixë artikulo “Nuestra lucha para mantenernos espiritualmente fuertes”, mä La Atalaya 1 de diciembre 2006.
e Salmo 1:1-3: “Jotkujkë tadë yetyëjk diˈib kyaj tpanëjkxyë kyäjpxwijënë axëkjäˈäy, ets mä nyëˈë tyuˈu pokyjyaˈay kyaj wyäˈkwëˈëmë, ets mä yˈuˈuny tsyëënë nëxik tukxikpë kyaj nyaxweetsy. Perë xyondakën yˈity mä Jyobaa yˈanaˈamën, ets xëëny koots tkajpxy extëm mbäät tpawinmay. Ets duˈunën nëjkx jyaˈty extëm tuˈugë mëj kepy diˈib ijtp mä kom nëë jyënaky, diˈib yajkypyë tyëëm koogoo tiempë tpääty etsë yˈaay xyeˈentsy kyaj tyëˈëtsy, tukëˈëyë diˈib tyuumpy oy wyimbëtsëmäˈäny”.