Watchtower BIBLIOTECA ITECH TEPOS
Watchtower
BIBLIOTECA ITECH TEPOS
Náhuatl del norte de Puebla
  • BIBLIA
  • AMAIXMEJ
  • NECHIKOLMEJ
  • ijwia tamachtilis 7
  • “Xicantarouilikan Jehová”

Amo moajsi nion se video ika tein tikonixpejpenak

Xitechontapojpolui, se taman kitsakuilij maj amo moita video.

  • “Xicantarouilikan Jehová”
  • Maj titakuaujtamatikan kemej yejuan
  • Subtítulos
  • Tamachtilis tein iuan mouika
  • Se siuapil akin tetekitiliaya
  • Kipaleuij iikniuj para maj amo kimiktianij
  • Míriam amo yolijsiuia
  • Míriam katka se itanauatijkauj Jehová
  • Míriam peuak moueyineki
  • Kitatsakuiltijkej ika lepra
  • Jehová kitapojpoluij Míriam
  • Mopaleuij konet Moisés
    Tanojnotsmej tein ualeuaj itech Biblia
  • Moisés kiixpejpena kiueyichiuas Jiova
    Tamachtilismej tein nikajsi itech Biblia
  • Amo tikpiaskej miak taman techualkuilia yolpakilis
    Tanejmachtijkej. Kiteixmatiltijtok iTekiuajyo Jiova (tein ika timomachtiaj)—2017
  • ¿Toni techmachtiaj siuamej akin ininka tajtoua Biblia?
    Tein timotajtaniaj de Biblia
Maj titakuaujtamatikan kemej yejuan
ijwia tamachtilis 7
Míriam kitsotsona se tambortsin.

MAJ TITAKUAUJTAMATIKAN KEMEJ YEJUAN | MIRIAM

“Xicantarouilikan Jehová”

Se siuapilkonet moajsi kampa ika panotok ueyiat Nilo uan motatijtok itsalan miak akat kampa amo akin uelis kiitas. Ompa ichtaka yetok uan amo kakisti. Siuapil uejkauakya ompa yetok uan miak okuiltsitsin kikuejmolouaj porin papatanij iixpan. Maski ijkon, kisentoka kitalia cuidado se taman tein kiuejkaitstok. ¿Toni nejon? Se chikiuit tein aixko yetok uan ompa taijtik moajsi se pilkonet. ¡Yejua iiknitsin! Xa nejin siuapil kitayokoltia kiuejkaitas iiknitsin ompa iselti. Sayoj ke kimati ke semi kuali maj itatuan kitalianij pilitsin itech nejon chikiuit, porin sayoj ijkon mopaleuiskia para maj amo kimiktianij.

Nejin siuapilkonet yolchikauak katka uan itech se taman tein satepan kipanok monekik yeski okachi yolchikauak. Maski katka piliok, peuayaya takuaujtamatia iuan Dios uan nejon monextiskia itech tein yaya kipanoti. Tein melauj, itech nochi inemilis kinextij ke takuaujtamatia iuan Jehová. Uan nejon no kipaleuij keman katka xiuejya, keman itech ixolal panok miak taman. No monekik kinextis ke takuaujtamatia keman se tonal kichiuak se taman tein amo kuali. ¿Akoni ika titajtojtokej? ¿Uan toni techmachtia kemej yejua takuaujtamatik?

Se siuapil akin tetekitiliaya

Biblia amo kijtoua itokay nejin siuapil sayoj ke ika tajtoua miak taman tein kinextia ke katka Míriam. Yejua katka inintayekankakoneuj Amram uan Jokébed, seki hebreos akin kinteltekitiltiayaj ompa Egipto (Números 26:59). Iikniuj pilkonet akin moajsia itech chikiuit satepan kitokaytijkej Moisés. Uan okse iikniuj akin monotsaya Aarón, kipiayaya kemej eyi xiuit. Amo senkis tikmatij kanachi xiujmej kipiaya Míriam, sayoj ke moita ke ayamo kiajxitiaya majtakti xiuit.

Keman Míriam moskaltijtoya, akin pouiaj itech ixolal kipanotoyaj miak ouijkayomej. Egipcios kinemilijkej ke hebreos ueliskia kinchiuiliskej tein amo kuali, yejua ika peuak kinteltekitiltiaj uan kintajyouiltiaj. Uan no, keman egipcios kiitakej ke hebreos peuak semi momiakiliaj, yejuan moujkej, yejua ika kinchiuilijkej se taman tein semi fiero. Faraón tanauatij ke komo se siuat hebrea kiyolitiaya se okichpil monekia kimiktiskej. Xa Míriam kimatik ke parteras Sifrá uan Pua, katkaj yolchikaujkej uan takuaujtamatkej iuan Jehová porin amo kichiujkej nejon tein tekiuaj tanauatijka (Éxodo 1:8-22).

Míriam no kiitaya keniuj itatuan, Amram uan Jokébed, semi takuaujtamatiaj iuan Jehová. Satepan ke yolik ininexpatikakoneuj, yejuan kitatijkej eyi metsti. Amo kimouilijkej tekiuaj uan kitemojkej keniuj kipaleuiskej ininkonetsin para maj amo kimiktianij (Hebreos 11:23). Sayoj ke amo ueliskia kisentokaskiaj kitatijtoskiaj, yejua ika kiixtalijkej kichiuaskej se taman tein semi ouij. Jokébed kikalakij okichpiltsin itech se chikiuit uan kitalij kampa niman ueliskia kiajsiskej. Yejua kinekia maj kiajsini aksa akin ueliskia kiyekpias uan kiiskaltis ikonetsin. Xikonnemili keniuj nejin temomaj semi chikauak motataujtiaya keman kichijchiujtoya chikiuit uan keman kitalilijtoya chapopote para amo achichinaskia. No xikonnemili keniuj kitalij ikonetsin itech nejon chikiuit uan kikauato tatenoj den ueyiat Nilo. Xa kiluij Míriam maj kiuejkaitstoni uan maj kiitani toni panoskia (Éxodo 2:1-4).

Kipaleuij iikniuj para maj amo kimiktianij

Míriam monekik mochias para kiitas toni panoskia. Sepasan kiitak ke isiuapil faraón uan akin kitekitiliayaj ualayaj kampa ika yetoya pilkonet porin yayaj maltitij itech ueyiat Nilo. Xa Míriam peuak semi momoujtia keman kinitak. Nejon isiuapil faraón, ¿kipaleuiskia pilkonet para maj amo kimiktianij? ¿Kichiuaskia tein tanauatijka faraón? Xa ijkuak, Míriam peuak chikauak motataujtia.

Akin yekinika kiitak chikiuit yejua isiuapil faraón, uan kiluij semej akin kitekitiliayaj maj kionkuiliani nejon chikiuit. Biblia kijtoua ke keman kitapoj, kiitak ke ompa yetoya se pilitsin uan chokatoya. Niman kiajsikamatik ke se siuat hebrea kinekia kipaleuis ikonetsin para maj amo kimiktianij. ¿Toni kichiuak isiuapil faraón? Yejua semi kiiknelij nejon konetsin akin tel kuakualtsin katka (Éxodo 2:5, 6). Míriam kiitak ke isiuapil faraón yekmelauj kinekia kipaleuis konetsin. Kimatia ke monekia kinextis ke takuaujtamatia iuan Jehová. Yejua ika moyolchikauak uan kiajsito isiuapil faraón uan akin kitekitiliayaj.

¿Toni ueliskia panos komo Míriam moixeuiaya tajtos iuan isiuapil faraón, akin katka ueyi tekiuaj? ¿Ueliskia kitatsakuiltiskej? ¡Amo tikmatij! Maski ijkon, Míriam moyolchikauak uan kitajtanij: “¿Tikneki maj niktemoti se siuatsin hebrea para maj mitschichitili nejin pilitsin?”. Semi kuali tein Míriam tajtanik. Isiuapil faraón kimatia ke yejua amo ueliskia kichichitis nejon pilitsin. Xa kinemilij ke okachi kuali maj kichichitiani se akin no katka hebrea. Satepan, keman pilitsin moskaltiskia, kiseliskia kemej ikoneuj uan no kimachtiskia nochi tein momachtiayaj egipcios. Míriam xa kimojkaitak keman isiuapil faraón kinankilij: “¡Kemaj, xiktemoti!” (Éxodo 2:7, 8).

Siuapil Míriam motatia itsalan miak akat uan kiita keniuj iichpoch faraón kititani se akin kitekitilia maj kikuiti chikiuit kampa moajsia pilkonet Moisés.

Míriam katka yolchikauak uan kuali kiyekpiak iiknitsin

Míriam nimantsin tsikuinteuak ichan kintemoto itatuan para kintapouis tein panoka. ¡Xikonnemili keniuj itatuan peuak semi yolpakij! Jokébed nimantsin kimatik ke yejua Jehová kichiujtoya maj pano nochi nejon. Yejua yajki iuan Míriam uan kiajsito isiuapil faraón. Xa Jokébed monekik semi mochikauas para amo kinextilis isiuapil faraón ke tel yolpakia uan ke tel kuali momachilij keman yejua kiluij: “Xikuika nejin okichpiltsin uan xinechchichitili uan nimitstaxtauis” (Éxodo 2:9).

Ika nejon tein panok, Míriam momachtij miak taman de toTajtsin, Jehová. Kiitak ke yejuatsin semi ininka motekipachoua itekitikauan uan ke kinkaki keman yejuan kitataujtiaj. Míriam no momachtij ke hasta akin konemejok uelis yeskij yolchikaujkej uan takuaujtamatiskej iuan Jehová, uan amo sayoj akin uejueykejya oso akin takamej, porin Jehová kinkaki uan kinpaleuia nochin itekitikauan akin amo kikauaj (Salmo 65:2). Tinochin, akin titelpochmej, akin tiichpochmej, akin tiuejueykejya, akin titakamej oso akin tisiuamej moneki tikelnamikiskej nejin, okachiok itech nejin tonalmej tein semi ouijkej.

Míriam amo yolijsiuia

Jokébed kichichitij uan kiyekpiak ipilitsin. Míriam xa semi kitasojtaya iikniuj akin kipaleuij maj amo kimiktianij. Xa yejua kinextilij keniuj tajtos. ¡Míriam xa semi yolpakik keman Moisés yekinika kijtoj itokay Dios, Jehová! Pilitsin kisentokak moskaltij hasta ke ejkok tonal keman kimakatoj isiuapil faraón (Éxodo 2:10). Xa nochin kalyetonij semi motayokoltijkej porin Moisés amo yetoyaok iniuan. Míriam motajtaniaya keniuj yeskia iikniuj keman mochiuaskiaya se takat, akin isiuapil faraón kitokaytij Moisés. ¿Kisentokaskia kitasojtaskia Jehová maski nemiskia iniuan akin ueyichiuanimej de Egipto?

Satepan moitak ke kemaj. Míriam xa semi yolpakik keman kiitak ke iikniuj moskaltijkaya uan ke kiixtalijka kitekitilis Jehová uan amo kiselis nochi tein ueliskia kipias porin katka ichankauj faraón. Keman Moisés kiajxitij 40 xiujmej, peuak kitemoua keniuj kinpaleuis hebreos akin katkaj iikniuan. Hasta kimiktij se egipcio porin kitajyouiltijtoya se israelita. Yejua ika monekik cholos para maj amo no kimiktianij (Éxodo 2:11-15; Hechos 7:23-29; Hebreos 11:24-26).

Itech 40 xiujmej tein panok, Míriam xa amo teyi kimatik de iikniuj Moisés porin uejka nemia itech tal tein pouia Madián kampa kinyekpiaya ichkamej (Éxodo 3:1; Hechos 7:29, 30). Ijkon kemej panotiayaj xiujmej uan Míriam mochiuaya okachi xiuejya, kiitaya ke iikniuan hebreos okachi tajyouiayaj.

Míriam katka se itanauatijkauj Jehová

Míriam kipiayaya panoua ochenta xiujmej keman Moisés mokepak Egipto porin Jehová kititanik maj kinmakixtiti hebreos. Moisés iuan iikniuj Aarón yajkej kiitatoj faraón uan kiluijkej maj kinkauani israelitas maj kisanij de Egipto. Xa Míriam kinpaleuij uan kinyolchikauak keman faraón miakpa kinixtopeuak. Maj tikelnamikikan ke Jehová kichiuak majtakti milagros para kinnejmachtis egipcios. Uan satepan ke mochiuak majtaktika milagro, israelitas kinkaujkej maj kisakan de Egipto. Xikonnemili ke tikitstok Míriam, keniuj kinpaleuijtok israelitas maj kisakan de Egipto uan Moisés kinyekantiuj (Éxodo 4:14-16, 27-31; 7:1-12:51).

Satepan, keman israelitas motsakuilijtoj ompa mar Rojo uan egipcios kinikantokatiayaj, Míriam kiitak keniuj iikniuj Moisés moketsak martenoj uan kiajokuik itopil. ¡Nimantsin, mar motajkoxeloj! No kiitak keman iikniuj kinyekantiaya israelitas uan kipanauijkej mar tatajkoyampa. Nejon kichiuak maj Míriam okachi takuaujtamatini iuan Jehová. Kiitak keniuj iTajtsin uelia kichiuaya tein yeski taman tein motenkauaya (Éxodo 14:1-31).

Keman israelitas tamipanokej itech mar uan ajsikej analkopa, nochi at ininpan uetsik faraón uan isoldados. Míriam kiitak ke Jehová okachi chikauak uan amo kemej faraón uan isoldados. Kemej israelitas tel yolpakiaj peuak kicantarouiliaj Jehová. Uan Míriam no kinyolchikauak siuamej israelitas maj iuan cantarouanij. Kiniluij: “Xicantarouilikan Jehová porin okachi moueyitalij. Caballo uan akin yaya ipanko kitamotak itech mar” (Éxodo 15:20, 21; Salmo 136:15).

Míriam uan siuamej israelitas kitsilinijtiayaj tambortsitsin uan kicantarouiliayaj Jehová porin kintanka egipcios ompa mar Rojo.

Míriam kinyekantiaya siuamej israelitas keman kicantarouilijkej Jehová porin kintanka egipcios itech mar Rojo

Semi kualtsin nejin tein Míriam kipanok uan xa amo keman kielkauak. Desde ijkuak, Biblia kijtoua ke yejua mochiuak se itanauatijkauj Jehová uan yejua yekinika siuat akin ijkon kiixmatkej. Amo miak siuamej kitekitilijkej Jehová kemej itanauatijkauan (Jueces 4:4; 2 Reyes 22:14; Isaías 8:3; Lucas 2:36).

Biblia techmatiltia ke Jehová nochipa techitstok uan ke toka motekipachoua. No techiluia ke kipatiuita nochi tein tikchiuaj para tiktekitiliskej uan tikueyichiuaskej uan ke kiyolpaktia keman kiita ke amo tiyolijsiuij ta tikchiaj maj nochi mochiua keman yejua kiixtalia. Tiyeskij titelpochmej, tiichpochmej, tiuejueykejya, titakamej oso tisiuamej, tinochin uelis tiknextiskej ke iuan titakuaujtamatij Jehová. Yejua yolpaki keman kiita ke iuan titakuaujtamatij uan amo kielkaua tein tikchiuaj. No semi kiuelita techtatiochiuis (Hebreos 6:10; 11:6). ¡Nejin techolinia maj no tikchiuakan kemej Míriam!

Míriam peuak moueyineki

Uelis yeski se tatiochiualis keman aksa kitelixmatij oso kichiua se tekit tein sayoj sekin kichiuaj, sayoj ke no uelis yeski tamouilil. Satepan ke kiskej de Egipto, Míriam xa semi kiixmatiaj itech nochi xolal Israel. ¿Kichiuaskia nejon maj moueyineki uan maj kinekini kipias okseki tekimej tein amo kinamikia kipias? (Proverbios 16:18). Tein melauj, yejua nejon tein kipanok.

Seki metsti satepan ke kiskej de Egipto, ichankauan Moisés kiajsitoj ompa taluakyan. Katka isiuatsin Ziporá, ome iokichpipiluan uan imontat Jetró. Moisés monamiktijka keman nemik 40 xiujmej ompa itech tal tein poui Madián (Éxodo 18:1-5). Xikonnemili toni kinemilijkej israelitas keman kimatkej ke ejkokaj ichankauan Moisés. Nochin kinekiaj kiixmatiskej isiuatsin takat akin Dios kiixtalijka para maj kinkixtiani kampa kinteltekitiltiayaj ompa Egipto.

¿Uan Míriam no yolpakik keman Ziporá iniuan nemiko? Yekinika xa kemaj, sayoj ke satepan peuak moueyineki. Xa peuak motekipachoua porin kinemiliaya ke axkan Ziporá yeskia okachi ueyichiujkej ke yejua. Yejua ika, Míriam uan Aarón peuak kijtouiliaj miak taman. Uan keman aksa peua amo kuali ika tajtoua okse, mochiua se ueyi kuejmol. Yekinika peujkej kijtouiliaj tein amo kuali Ziporá porin amo katka israelita, ta katka cusitaa. Sayoj ke ika tamik, no peuak kijijtouaj Moisés. Yejuan kijtojkej: “¿Xe Jehová tajtouani sayoj itenkopa Moisés? ¿Amo no tajtouani totenkopa?” (Números 12:1, 2).

Kitatsakuiltijkej ika lepra

Ika tein kijtojkej Míriam uan Aarón kinextijkej ke taixnamikiaj uan ke amo kipiayaj se kuali tanemilil. Kinekiaj okachi kipiaskej tanauatil uan kinekiaj maj kimatinij ke katkaj ueyichiuanimej. Uan amo kiuelitayaj maj Jehová okachi kitekitiltiani Moisés. ¿Moueyimatia Moisés porin katka taixyekankej uan kichiuaya tein amo kuali porin kipiaya tanauatil? Xa kemansa no mopolouaya sayoj ke amo keman moueyimatik uan amo kinejnekia kipias okachi tanauatil. Biblia kijtoua: “Moisés katka tel yolyemanik. Itech taltikpak amo moajsia okse kemej yejua”. Senkis nesi ke Míriam uan Aarón mopolojtoyaj uan nejon semi tamouilil katka. Biblia kijtoua ke “Jehová kinkaktoya” (Números12:2, 3).

Jehová niman kichiuak maj eyi iknimej mosentilianij itech takenkal uan mixti kampa Jehová monextiaya temok uan motalij kaltenoj. Jehová peuak tajtoua iuan Míriam uan Aarón, uan kinelnamiktij ke yejua kuali mouikaya iuan Moisés uan ke semi iuan takuaujtamatia. No kintajtanij: “¿Keyej namoixeuijkej nankijijtoskej notekitikauj Moisés?”. Míriam uan Aarón xa semi moujkej keman Jehová kiniluij nejin. Kinextijkej ke amo kipoujkaitayaj Moisés uan Jehová kimachilij kemej yeskia yejua amo kipoujkaitayaj (Números12:4-8).

Nesi ke Míriam yejua akin yekinika peuak kijijtoua icuñada Ziporá uan kichiuak maj iikniuj Aarón no kichiuani nejon. Yejua ika Jehová kitatsakuiltij Míriam uan amo Aarón. “Míriam kikemik pitsotik kokolis tein monotsa lepra uan tamipochiktiak”. Kemej Aarón katka yolyemanik niman kitataujtij Moisés maj kitajtouiani Míriam iixpan Jehová uan kiluij: “Amo tikuatamatij”. Moisés no katka semi yolyemanik yejua ika kitataujtij Jehová: “¡NoDios, nimitstataujtia xikpajti!” (Números 12:9-13). Tein kichiujkej Moisés uan Aarón kinextia ke kitasojtayaj ininikniuj Míriam maski mopolouaya.

Jehová kitapojpoluij Míriam

Kemej Jehová kiitak ke Míriam moyolpatak, kiiknelij uan kipajtij. Sayoj ke tanauatij maj amo yetoni iniuan israelitas chikome tonal ta maj nemini iselti okseko. Míriam xa semi pinauak keman nochin kiitakej keman kikixtijkej uan porin kimatkej tein kichiujka. Sayoj ke, kemej takuaujtamatia kipaleuij maj amo mosenkaua. Míriam kimatia ke iTajtsin Jehová kimelaujtoya porin kitasojtaya, yejua ika kichiuak tein kinauatijkej. Israelitas monekik mochiaskej hasta maj panouanij nejon chikome tonal. Uan keman Míriam oksepa kalakik kampa nemiaj israelitas, oksepa kinextij ke katka yolyemanik uan ke takuaujtamatia iuan Jehová (Números 12:14, 15).

Jehová kintakaualtia akin kintasojta (Hebreos 12:5, 6). Kemej Jehová semi kitasojtaya Míriam, kitakaualtij keman kiitak ke peuak moueyineki. Maski kiyolkokoj maj kitakaualtianij, ika nejon momakixtij. Míriam mochiuak yolyemanik uan mokauak maj kimelauanij, ijkon peuak oksepa kiyolpaktia Jehová. Míriam tel uejkauak nemik, kiajxitijtoyaya 130 xiujmej, uan momikilij ompa Cadés itech taluakyan Zinb keman israelitas yaya kalakitijya itech Tal tein Dios motenkaujka kinmakas (Números 20:1). Miak xiujmej satepan, Jehová kijtoj ke Míriam amo keman kikauak uan ke semi kitekitilij. Ijkon kinextij keman kiluij ixolal: “Nimitskixtij de kampa mitstekitiltiayaj, moixpan niktitanik Moisés, Aarón uan Míriam” (Miqueas 6:4).

Míriam moajsi iselti itech se takenkal uan semi tajyouijtok porin kipia kokolis lepra.

Míriam takuaujtamatia iuan Jehová, uan nejon kipaleuij maj moyolyemani uan maj mokauani maj Jehová kimelaua

Tein kipanok Míriam techmachtia miak taman. Moneki tikpaleuiskej akin amo ueli mopaleuia iselti uan no moneki tiyeskij tiyolchikaujkej para titajtoskej ijkon kemej kichiuak Míriam keman katka piliok (Santiago 1:27). Ika miak yolpakilis moneki tikinixmatiltiskej oksekin tein Dios kijtoua (Romanos 10:15). Moneki timochikauaskej amo titenexikoluiskej nion tikualantoskej iniuan oksekin (Proverbios 14:30). Uan no, moneki maj tiyolyemankej uan maj timokauakan maj Jehová techmelaua (Hebreos 12:5). Ijkon tikchiujtoskej kemej Míriam, akin nochipa takuaujtamatik iuan Jehová.

a Keman nikan kijtoua ke Ziporá katka cusita kijtosneki ke katka kayot Arabia ijkon kemej okseki madianitas, uan amo de Etiopía maski sekin kijtouaj ke cusitas ompa kayomej.

b De nejin eyi iknimej nesi ke yekinika momikilij Míriam akin tayekanaya, ompa Aarón akin kitojtokaya uan satepan Moisés. Nesi ke nochin eyin momikilijkej itech sayoj se xiuit.

    Amaixmej itech Náhuatl (norte de Puebla) (2003-2025)
    Kampa se kisa
    Kampa se kalaki
    • Náhuatl del norte de Puebla
    • Maj se kipanoltili okse
    • Kampa se kipata kemej se kineki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Kemej kinamiki motekitiltis
    • Keniuj tikyekpiaj tein tikseliaj
    • Kampa mopata seki taman
    • JW.ORG
    • Kampa se kalaki
    Maj se kipanoltili okse