Ri utz taq noticias xutzʼibʼaj Lucas
23 Rumal riʼ e juntir ri winaq xewalijik, nijun xel kanoq, xkikʼam kʼu bʼi ri Jesús chuwach ri Pilato. 2 Xkimaj kʼu uqʼabʼaxik tzij chrij. Kkibʼij: «Xqariq wajun achi tajin keʼutukij ri winaq re ri qatinamit, kuqʼatej kiwach rech kkitoj ta impuestos che ri César y kubʼij che ri areʼ are ri Cristo, jun rey». 3 Tekʼuriʼ, ri Pilato xubʼan wajun pregunta che: «¿La at riʼ ri ki rey ri judíos?». Xubʼij kʼu ri Jesús che: «In, qas at kʼu tajin katbʼinik». 4 Xubʼij kʼu ri Pilato chke ri e kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e winaq: «Kʼo ta jun makaj kinriq in chrij wajun achi riʼ». 5 Pero ri e areʼ kkitanabʼaʼ ta ubʼixik: «Tajin keʼutukij ri e winaq, rumal che keʼutijoj e juntir pa ronojel Judea; xumajij lo pa Galilea y ulinaq kʼa waral». 6 Are taq chiʼ ri Pilato xuta ri xkibʼij, xuto we aj Galilea ri achi. 7 Are taq chiʼ retaʼmam chik che ri Jesús kel pa jun tinamit ri kʼo utaqanik ri Herodes puwiʼ, xutaq bʼi rukʼ ri Herodes ri xuqujeʼ kʼo pa Jerusalén pa taq riʼ ri qʼij.
8 Sibʼalaj xkikot ri Herodes are taq chiʼ xril ri Jesús. Ojer chi kʼut kraj kril uwach, rumal che utom kʼi jastaq chrij y kraj kril jun milagro kbʼan chuwach. 9 Xumaj kʼu ubʼanik kʼi preguntas che, pero ri Jesús xutzalij ta uwach nijun che ri u preguntas. 10 Pero ri e kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri escribas e qʼaqʼarinaq che oyowal,* rumal riʼ kewalijik y kkiqʼabʼaj taq tzij chrij. 11 Rumal riʼ ri Herodes e rachiʼl ri u soldados xresaj ukʼixbʼal ri Jesús y xukoj jun jeʼlalaj atzʼyaq chrij rech xretzʼabʼej uwach. Tekʼuriʼ xutaq chi bʼi rukʼ ri Pilato. 12 Pa riʼ ri qʼij, ri Herodes y ri Pilato xkibʼan kamigos kibʼ paneʼ nabʼe kanoq kikʼulel kibʼ.
13 Tekʼuriʼ ri Pilato xeʼumulij ri e kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes, ri yaʼtal chke ketaqan pa taq ri tinamit xuqujeʼ ri e winaq, 14 xubʼij chke: «Ri ix xikʼam lo wajun achi chnuwach, kibʼij kʼut che ri areʼ keʼutaq* ri winaq rech kkiyak kibʼ chkij ri e qʼatal taq tzij re ri tinamit. Pero chiwilampeʼ, xinkʼot uchiʼ chiwach ix y kʼo ta kkʼutuwik che ajmak che taq ri jastaq tajin kiqʼabʼaj ix chrij. 15 Xuqujeʼ ne ri Herodes kʼo ta makaj xuriq chrij, rumal riʼ xutzalijsaj lo qukʼ. Chiwilaʼ kʼut, wajun achi kʼo ta jun jastaq ubʼanom rech taqal che kkamisaxik. 16 Rumal laʼ, xaq xiw kinkʼajisaj na uwach tekʼuriʼ kintzoqopij bʼik». 17 ——* 18 Pero e juntir ri winaq xkimaj uraqik kichiʼ che ubʼixik: «¡Chakamisaj laʼ le jun achi y are chatzoqopij bʼi ri Barrabás!». 19 (Tzʼapim ri Barrabás pa cárcel rumal che xuyak ribʼ chkij ri e qʼatal taq tzij re ri tinamit y rumal che kamisanel). 20 Xesikʼix chi kʼu jumul rumal ri Pilato, rumal che kraj kutzoqopij bʼi ri Jesús. 21 Xkimaj kʼu uraqik kichiʼ che ubʼixik: «¡Chxekebʼax cho ri cheʼ! ¡Chxekebʼax cho ri cheʼ!». 22 Xubʼij chi kʼu chke churox mul: «Pero ¿jasche? ¿Jas kʼax ubʼanom wajun achi? Kʼo ta jun makaj nuriqom chrij rech taqal che kkamisaxik. Rumal laʼ, xaq xiw kinkʼajisaj na uwach tekʼuriʼ kintzoqopij bʼik». 23 Rumal riʼ, ri e winaq xkiraq kichiʼ y xkikoj kichuqʼabʼ che ubʼixik che kxekebʼax cho ri cheʼ, are kʼu xbʼan ri xkibʼij. 24 Rumal riʼ ri Pilato xtaqanik rech kbʼan ri xkito. 25 Xutzoqopij bʼi ri achi ri xkibʼij ri e winaq che ktzoqopix bʼik, ri tzʼapital pa cárcel rumal che xuyak ribʼ chkij ri e qʼatal taq tzij re ri tinamit y rumal che kamisanel. Xujach kʼu bʼi ri Jesús pa kiqʼabʼ rech kkibʼan che ri kkaj.
26 Are taq chiʼ kʼateʼ tajin kkesaj bʼi chilaʼ, xkikʼam apan jun achi aj Cirene, Simón ubʼiʼ, upetik pa taq ri ulew* y xkiya bʼi ri cheʼ re kʼaxkʼolil* chrij rech kreqaj bʼik, kteriʼ bʼi chrij ri Jesús. 27 E kʼiʼalaj winaq e teren bʼi chrij, e kʼo ixoqibʼ chkixoʼl che kkitʼok ri uwo kikʼuʼx rumal ri bʼis y kkiraq kichiʼ rumal che kkibʼisoj uwach. 28 Ri Jesús xutzalkʼatij ribʼ* che kilik ri ixoqibʼ y xubʼij chke: «Ri ix ral Jerusalén, kiwoqʼej ta chi nuwach. Xaneʼ are chiwoqʼej iwibʼ ix y ri e iwal; 29 rumal che, chiwilampeʼ, tajin kenaqajin ri e qʼij che kbʼix na: ‹¡Utz ke ri ixoqibʼ ri xkʼojiʼ ta kal, ri xkowin ta ri ki matriz che uyaʼik jun kal y ri kʼo ta kal xkiya kituʼ!›. 30 Kkimaj kʼu na ubʼixik chke taq ri juyubʼ ‹¡Chixtzaq lo pa qawiʼ!› y chke ri alaj taq juyubʼ ‹¡Chojichʼuquʼ!›. 31 We kibʼan waʼ we jastaq are taq chiʼ rax na ri cheʼ, ¿jas kʼu kibʼan riʼ are chiʼ chaqiʼj chik?».
32 Xuqujeʼ e kʼamom chi bʼi e kebʼ achijabʼ, e bʼanal taq kʼax, rech kexekebʼax rukʼ. 33 Y, are chiʼ xeʼopan pa ri lugar kbʼix Ubʼaqil jolomaj* che, xbʼajix* cho ri cheʼ kukʼ ri e bʼanal taq kʼax: jun pa ri uwikiqʼabʼ y jun chik pa ri umoxqʼabʼ. 34 Pero ri Jesús kubʼij: «Tat, chakuyuʼ kimak, rumal che xa ketaʼm ta ri kkibʼano». Xuqujeʼ xkikʼaq suerte rech kkijach ri ratzʼyaq chkiwach. 35 Y e takʼatoj ri winaq chilaʼ che rilik, pero ri yaʼtal chke ketaqan pa kiwiʼ xkimaj retzʼabʼexik uwach ri Jesús, kkibʼij kʼut: «Xkowinik xeʼutoʼ e nikʼaj chik; chutoʼo bʼaʼ ribʼ ri areʼ we qas are ri Cristo re ri Dios, ri Chaʼtalik». 36 Xuqujeʼ ne ri soldados kketzʼabʼej uwach keqebʼ rukʼ che uyaʼik kʼaʼalaj vino che 37 kkibʼij: «We bʼaʼ at riʼ ri ki rey ri judíos, chatoʼo bʼaʼ awibʼ». 38 Xaq uwiʼ chik, xkitzʼibʼaj puwiʼ ri ujolom jasche xqʼat tzij puwiʼ, ri kubʼij: «Are waʼ ri ki rey ri judíos».
39 Jun kʼu chke ri e bʼanal taq kʼax ri e xekebʼam apan chilaʼ xumaj ukʼaqik taq tzij chrij ri Jesús. Kubʼij che: «¿La ma ta lo at riʼ ri Cristo? ¡Chatoʼo bʼaʼ awibʼ y chojatoʼo oj xuqujeʼ!». 40 Are taq chiʼ ri jun chi bʼanal kʼax xuta ri xubʼij ri rachiʼl, xuyajo, jewaʼ xubʼij che: «¿La xa lo kaxiʼj ta wi awibʼ chuwach ri Dios, paneʼ junam tajin kbʼan che ukʼajisaxik awach? 41 Ri qech oj xaq utz waʼ chqe, rumal che are tajin kqatoj ri xqabʼano pero wajun achi kʼo ta jas kʼax ubʼanom». 42 Xubʼij chi kʼut: «Jesús, chinnaʼtaj chawe are chiʼ katok che rey». 43 Ri Jesús xubʼij che: «Qas kinbʼij chawe kamik: katkʼojiʼ na wukʼ pa ri Paraíso».
44 Paneʼ ya kuriqaʼ pa taq a las 12 nikʼaj qʼij,* ronojel riʼ ri ulew xmuqiʼ pa qʼequʼm, kʼa pa taq a las 3 bʼenaqʼij* xtaniʼk 45 rumal che xchup uwach ri qʼij. Xraqarobʼ* kʼu pa nikʼaj ri cortina re ri santuario. 46 Xubʼij ri Jesús rukʼ raqoj chiʼaj: «¡Tat, pa aqʼabʼ kinya wi ri nukʼaslemal!». Are taq chiʼ ubʼim chi riʼ, xkamik.* 47 Are chiʼ ri oficial kech ri soldados xril ri xbʼantajik xumaj uyaʼik uqʼij ri Dios, xubʼij: «Qastzij wi, kʼo ta umak wajun achi». 48 Y are chiʼ ri winaq ri kimulim kibʼ chilaʼ xkil juntir ri mayibʼal taq jastaq xbʼantajik, kkitʼok ri uwo kikʼuʼx xetzalij bʼi cho taq kachoch. 49 E juntir ri ketaʼm uwach e takʼatoj apan jelaʼ. Xuqujeʼ ri ixoqibʼ ri e teren lo chrij pa Galilea, tajin kkil ri xbʼantajik.
50 Kʼo kʼu jun achi José ri ubʼiʼ, jun utz achi y kʼo ta umak, jun chke ri e kʼo pa ri Sanedrín. 51 (Ri areʼ xuya ta utzij rech ktobʼan che kimulixik e kʼi winaq y rech ktobʼan che ri xkibʼano). Ri areʼ aj Arimatea, jun tinamit re Judea, y reyeʼm ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios.* 52 Xopan kʼu chuwach ri Pilato y xutaʼ ri u cuerpo ri Jesús che. 53 Xuqasaj ri u cuerpo ri Jesús y xupis lo pa jun atzʼyaq re utzalaj lino. Tekʼuriʼ xuya pa jun muqbʼal ri kʼotom pa jun nimalaj abʼaj, ri kʼo ta yaʼom chupam. 54 Pa riʼ ri qʼij ya kbʼan kan ubʼanik juntir ri jastaq, y ya kuriq ri qʼij sábado. 55 Ri ixoqibʼ ri xeteriʼ lo chrij kʼa pa Galilea xuqujeʼ xeʼopan kʼa chilaʼ che rilik ri upam ri muqbʼal, xkil kʼut jas bʼanom kan che uyaʼik ri u cuerpo ri Jesús. 56 Tekʼuriʼ xetzalij chi bʼi che ubʼanik preparar kʼokʼalaj taq kunabʼal bʼanom rukʼ qʼayes y kʼokʼalaj taq aceite. Pero xeʼuxlan kʼu pa ri sábado, junam rukʼ ri kubʼij ri taqanik yaʼom.