Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos
3-9 RE JUNIO
QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | GÁLATAS 4-6
«‹Jun kʼambʼal noʼj› che nim ubʼanik chqawach»
(Gálatas 4:24, 25) Are waʼ jun kʼambʼal noʼj; we kebʼ ixoqibʼ riʼ kkikʼexwachij ri kebʼ kʼulwachinik: Ri jun are ukʼexwach ri juyubʼ Sinaí, are waʼ ri Agar; ri kebʼalax rumal ri areʼ, e kʼo chuxeʼ patanijik. 25 Ri Agar are jeʼ jas ri juyubʼ Sinaí pa Arab, are ukʼexwach ri Jerusalén ri kʼo kimik, rumal rech chi kʼo kʼut che loqʼom pataninel e rachilam ri ral.
it-1-S 65 párr. 1
Agar
Junam xubʼij ri apóstol Pablo, ri Agar xux jun kʼambʼal noʼj o drama simbólico che etal re ri tinamit re Israel che rachilam ri Jehová rumal ri kʼulwachinik re ri Taqanik, ri xyaʼ pa ri juyubʼ re Sinaí, kʼulwachinik che xeralaj ri «e kʼo chuxeʼ patanijik». Rumal che e ajmakibʼ, ri tinamit kʼax xubʼan che utzʼaqatisaxik ri kʼulwachinik riʼ. Rumal wariʼ, ri e israelitas xeʼux ta jun tinamit che e tzoqopitalik, xa neʼ xqʼat tzij pa kiwiʼ junam rukʼ jun ajmak che taqal che kkamisaxik; rumal laʼ xeʼux loqʼom patanelabʼ (Jn 8:34; Ro 8:1-3). Ri Agar are ri etal re ri tinamit Jerusalén pa ri uqʼij ri Pablo, rumal che are ri unimal ri tinamit Israel, che e loqʼom patanel kukʼ ri e ral. Are kʼu, ri e cristianos che e chaʼom rumal ri uxlabʼixel e ral «ri Jerusalén ri aj chikaj», ri rixoqil simbólica ri Dios. Junam rukʼ ri Sara, ri ixoq che kʼo ta chuxeʼ patanijik, ri Jerusalén re ri kaj nijun mul kʼolinaq chuxeʼ patanijik. Are kʼu junam rukʼ ri Isaac xoqotax rumal ri Ismael, junam rukʼ ri e ral «ri Jerusalén ri aj chikaj» (che xetzoqopix rumal ri kʼojolaxel) xetereneʼx rukʼ itzelal kumal ri e ral ri tinamit re Jerusalén che kʼo chuxeʼ patanijik. Junam rukʼ ri Agar xuqujeʼ ri ral che xesax bʼik, Jehová xuxutuj ri utinamit Israel (Gál 4:21-31; xuqujeʼ chawilaʼ Jn 8:31-40).
(Gálatas 4:26, 27) Are kʼu ri Jerusalén ri aj chikaj, tzoqopitalik; are qanan uj. 27 Tzʼibʼatal kʼut: «Chatkikotoq, ri man katalan taj, ri man kʼo ta awal. Charaqaʼ achiʼ rukʼ kikotemal, ri man kʼo ta aqʼoxowem re alanik. E kʼi kʼu na ri ral ri ixoq ri yoʼm kanoq, chkiwach ri ral ri ixoq ri kʼo rachajil».
w14-S 15/10 10 párr. 11
Chkʼol ronojel akojonik chrij ri uQʼatbʼal tzij ri Dios
11 Pa neʼ ri kʼulwachinik che xbʼan rukʼ ri Abrahán qas xtzʼaqatik chiʼ ri e rijaʼlil xkechbʼej ri Ulew che Tzujum chke, ri Biblia kukʼutu che ri kʼulwachinik riʼ xuqujeʼ kʼo ubʼanik pa uxlabʼal che ktzʼaqat na (Gál. 4:22-25). Rukʼ ri utobʼanik ri uxlabʼixel ri apóstol Pablo xubʼij che ri nabʼe rijaʼlil ri Abrahán che nim ubʼanik are ri Cristo xuqujeʼ ri ukabʼ e are ri e 144.000 cristianos che e chaʼom rumal ri uxlabʼixel (Gál. 3:16, 29; Apoc. 5:9, 10; 14:1, 4). Ri ixoq che xeralaj ri ijaʼlil are «ri Jerusalén ri aj chikaj» ri utinamit ri Dios che kʼo pa ri kaj, e are ri e sukʼalaj taq ralkʼwal che e uxlabʼal (Gál. 4:26, 31). Junam rukʼ ri kʼulwachinik che xbʼan rukʼ ri Abrahán, ri rijaʼlil ri ixoq kukʼam na uloq tewchibʼal chke konojel ri e winaq.
(Gálatas 4:28-31) Wachalal, ix jeʼ jas ri Isaac, ix alkʼwalaxelabʼ rumal ri uchiʼm ri Dios. 29 Ojer, ri jun ri xalax xa pa ri tiʼjal xubʼan kʼax che ri jun ri xalax rumal ri ukunem ri Uxlabʼixel. Jas ri ojer, jewaʼ xuqujeʼ kamik. 30 ¿Jas kʼu kubʼij ri Tzʼibʼatalik? Kubʼij: «Chawesaj bʼik ri loqʼom pataninel rukʼ ri ral. Man kechbʼen ta kʼu ri ral ri loqʼom pataninel rukʼ ri ral ri ixoqil tzoqopitalik». 31 Rumal riʼ, wachalal, man uj taj jas ri ral ri loqʼom pataninel, xaneʼ uj jeʼ jas ri ral ri ixoqilaxel ri man xa ta kʼo chuxeʼ utaqanik jun chik.
Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ
(Gálatas 4:6) Rumal rech chi ix alkʼwalaxelabʼ, ri Dios xutaq uloq ri Ruxlabʼal re ri uKʼojol pa ri iwanimaʼ. Ri Ruxlabʼal kuraq uchiʼ, kubʼij: «¡NuTat!»
w09-S 1/4 13
¿La awetaʼm?
¿Jasche ri Jesús xukoj ri tzij «¡NuTat!» o abba are chiʼ xubʼan uchʼawem che ri Jehová?
Ri tzij aramea ʼabbáʼ kraj kubʼij «ri tat» o xuqujeʼ «oh nuTat». Ri oxibʼ mul che kriqitaj ri tzij riʼ pa ri Biblia, kʼo pa jun chʼawem xuqujeʼ amaqʼel kchʼaw chrij ri Jehová, ri qaTat che kʼo pa ri kaj. Are kʼu, ¿jasche sibʼalaj nim ubʼanik che ri Jesús xukoj ri tzij riʼ?
Jun wuj kubʼij: «Pa ri uqʼij ri Jesús, ʼabbāʼ are jun tzij che kkikoj ri e akʼalabʼ rech kkikʼutu che nim kkil ri kitat are chiʼ kkichʼabʼej rukʼ loqʼoqʼebʼal kʼuxaj» (The International Standard Bible Encyclopedia). Wajun utzalaj tzij riʼ are ri nabʼe che kretaʼmaj jun akʼal chiʼ kuchʼabʼej ri utat. Ri Jesús xukoj wajun tzij riʼ pa jun qʼij che sibʼalaj nim ubʼanik. Are chiʼ kʼo pa ri jardín re Getsemaní, xa kebʼ oxibʼ horas chi kraj che kkamisaxik, rukʼ ronojel ranimaʼ xuchʼabʼej ri Jehová rukʼ ri tzij riʼ: «NuTat» o abba (Marcos 14:36).
Ri enciclopedia xuqujeʼ kubʼij: «Pa ri e wuj kech ri e judíos pa ri tiempo grecorromano qas ta ketaʼm ri tzij ʼabbāʼ chiʼ kkibʼan kichʼawem che ri Dios, rumal che kkichomaj che ri tzij riʼ kukʼutu che nim ta kkil ri Dios». Are kʼu, ¿jas qas kraj kuqʼalajisaj wajun wuj riʼ? «Ri rumal che ri Jesús xukoj [...] ri tzij riʼ are chiʼ xubʼan uchʼawem xukʼut ri utzalaj rachilanik rukʼ ri Dios.» Ri e kebʼ chi mul che kriqitaj ri tzij ʼabbáʼ pa ri Biblia —ri kebʼ mul riʼ kriqitaj pa ri e wuj che xutzʼibʼaj ri apóstol Pablo— kukʼutu che ri e cristianos re ojer xkikoj ri tzij riʼ are chiʼ xkibʼan kichʼawem che ri Dios (Romanos 8:15; Gálatas 4:6).
(Gálatas 6:17) Chukʼisbʼalil kʼut, wachalal, kʼo chi jun mayoʼw latzʼ chwe. Kʼo che ri nucuerpo ri retal taq ri kʼax ri nuriqom rumal rech ri Ajawaxel Jesús.
w10-S 1/11 15
¿La awetaʼm?
¿Jasche xubʼij ri Pablo: «Kʼo che ri nucuerpo ri retal taq ri kʼax ri nuriqom rumal rech ri Ajawaxel Jesús»? (Gálatas 6:17.)
▪ Chke ri e cristianos re ojer, ri xubʼij ri Pablo weneʼ kʼo kʼi kraj kubʼij. Jun kʼutbʼal, ojer kanoq, ri xechap pa ri chʼoj, ri xkibʼan elaqʼ pa ri rachoch ri Dios xuqujeʼ ri e loqʼom patanel che xkaj xeʼanimaj bʼi xkoj ketal che jun chʼichʼ che nimom pa qʼaqʼ. Wajun etal riʼ kkanaj kan che ri ucuerpo ri winaq, are jun etal re kʼixbʼal.
Are kʼu, ronojel ri etal riʼ, re ta kʼixbʼal. Rumal che, e kʼi winaq kʼo ri etal riʼ chke rech kkiqʼalajisaj che e rech jun tinamit o kojonem. Jun wuj kubʼij: «Ri e sirios xkiya kiqʼij ri e diosibʼ Hadad xuqujeʼ Atargatis rukʼ etal che ri kiqʼabʼ xuqujeʼ kiqul [...]. Ri keyaʼow uqʼij ri dios Dionisio kkibʼan jun etal re uxaq jun qʼayes cho ri kitzʼumal» (Theological Dictionary of the New Testament).
Xuqujeʼ e kʼi winaq che kechʼaw chrij ri Biblia kkichomaj che ri Pablo tajin kchʼaw chrij ri etal re ri e kʼax che xbʼan che are chiʼ xutzijoj ri utzij ri Dios pa kʼi taq tinamit (2 Corintios 11:23-27). Are chiʼ xchʼaw chkij «ri retal» che kukʼutu che are cristiano, weneʼ are ta tajin kchʼaw chrij jun etal che kkoj che ri utzʼumal jun winaq xa neʼ are tajin kchʼaw chrij ri kʼax che xuriq pa ri ukʼaslemal.
10-16 RE JUNIO
QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | EFESIOS 1-3
«Ri e ukojom ri Jehová che ukʼamik ubʼe ri utinamit xuqujeʼ ri uchak»
(Efesios 1:8, 9) Ri Dios ukʼutunisam chqawach ri nimalaj uloqʼoqʼebʼal kʼuʼx ri xuya chqe rukʼ ronojel noʼjinik, rukʼ ronojel chʼobʼonik. 9 Xuyaʼ retaʼmaxik chqe ri urayibʼal ri man etaʼmatal ta kan nabʼe, ri utzalaj urayibʼal ri uchomam uloq pa re wi chi jeʼ kubʼan na.
it-2-S 981 párr. 2
Ri man etaʼmatal ta kan nabʼe
Ri uQʼatbʼal tzij ri Mesías. Pa ri e wuj che xutzʼibʼaj Pablo qas xuqʼalajisaj ri etaʼmatal ta kan nabʼe chrij ri Cristo. Pa Efesios 1:9-11 kubʼij che ri Dios xuqʼalajisaj «ri man etaʼmatal ta kan nabʼe» chrij ri urayibʼal, xuqujeʼ xubʼij: «Ri utzalaj urayibʼal ri uchomam uloq pa re wi chi jeʼ kubʼan na. Pa ri qʼij are taq ksukʼumataj na ronojel, ri Dios uchomam chi keʼumulij na konojel ri jastaq, ri e kʼo pa ri kaj xuqujeʼ ri e kʼo cho ri uwach Ulew, keʼuyaʼ na xeʼ utaqanik ri Cristo. Pa ri areʼ kʼut uj uxinaq echbʼenelabʼ, uj kʼutum uloq jas ri ucholajil ri uchomanik ri keʼubʼan konojel ri jastaq jas ri qas ubʼeyaʼl ri urayibʼal». Ri man etaʼmatal ta kan nabʼe xuqujeʼ kchʼaw chrij jun qʼatbʼal tzij, ri uQʼatbʼal tzij ri Dios che kʼo pa uqʼabʼ ri Cristo. «Ri jastaq ri e kʼo pa ri kaj», che Pablo xubʼij, e are ri winaq ri kkechbʼej na ri Qʼatbʼal tzij pa ri kaj rukʼ ri Cristo. Ri e jastaq che «e kʼo cho ri uwach Ulew», e are ri winaq che kekʼasiʼ kan cho ri uwach Ulew. Ri Jesús xuqʼalajisaj chke ri utijoxelabʼ che ri etaʼmatal ta kan nabʼe kchʼaw chrij ri Qʼatbʼal tzij che kʼo pa ri kaj are chiʼ xubʼij: «Yoʼm chiwe ix ri kichʼobʼik ri jastaq re ri Rajawibʼal ri Dios ri man etaʼmatal taj nabʼe kanoq» (Mr 4:11.)
(Efesios 1:10) Pa ri qʼij are taq ksukʼumataj na ronojel, ri Dios uchomam chi keʼumulij na konojel ri jastaq, ri e kʼo pa ri kaj xuqujeʼ ri e kʼo cho ri uwach Ulew, keʼuya na xeʼ utaqanik ri Cristo.
w12-S 15/7 27, 28 párrs. 3, 4
Jehová keʼumulij ri ufamilia
3 Ronojel ri kubʼan ri Jehová kubʼan rumal ri urayibʼal. Rumal laʼ, «pa ri qʼij are taq ksukʼumataj na ronojel», «ri Dios uchomam chi keʼumulij na konojel ri jastaq», kraj kubʼij, jun programa che kubʼano che keʼumulij konojel ri e ubʼanom ri Jehová che kinojibʼal (chasikʼij uwach Efesios 1:8-10). Ri uchomam ri Dios kbʼantaj na rukʼ kebʼ jupuq winaq. Nabʼe kemulix ri e chaʼom rumal ri uxlabʼixel rech kebʼe pa ri kaj rukʼ ri Jesucristo ri kkʼamow kibʼe. Wariʼ xmajtaj lo pa ri Pentecostés re ri junabʼ 33 pa ri e qaqʼij, are chiʼ Jehová xeʼumulij ri e winaq che kkiqʼat tzij rukʼ ri Cristo pa ri kaj (Hech. 2:1-4). Maltyox che ri Cristo xuya ri ukʼaslemal, ri kebʼe pa ri kaj xeʼux jik, rumal laʼ qas taqal che kkiriq ri kʼaslemal che kʼo ta ukʼisik. Xuqujeʼ kkichʼobʼo che keʼux na «ralkʼwal ri Dios» (Rom. 3:23, 24; 5:1; 8:15-17).
4 Tekʼuriʼ kemulix na ri kekʼasiʼ pa ri Kotzʼiʼjalaj uwach Ulew chuxeʼ ri uQʼatbʼal tzij ri Cristo. Kmajtaj kukʼ ri e «kʼiʼalaj winaq» (Apoc. 7:9, 13-17; 21:1-5). Pa ri mil junabʼ kewalajisax na millones che e kaminaq rech junam kekʼojiʼ na kukʼ ri e kʼiʼalaj winaq (Apoc. 20:12, 13). ¡Jun nimalaj utzilal kuya ri kʼastajibʼal chqe rech kkʼojiʼ jun utzalaj achilanik chqaxoʼl! Are chiʼ kkʼis ri mil junabʼ, ri e winaq che kekanaj kan cho ri uwach Ulew keqʼax na pa ri kʼisbʼal kʼax che kukoj ri Satanás, ri kkiya ta kan ri kisukʼilal keʼux na «ralkʼwal ri Dios» xuqujeʼ kekʼojiʼ na cho ri uwach Ulew (Rom. 8:21; Apoc. 20:7, 8).
Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ
(Efesios 3:13) Rumal riʼ kixinbʼochiʼj chi makʼistaj ikʼuʼx rumal rech ri kʼaxkʼolil ri in kʼo wi rumal iwech, ri e are ijuluwibʼal.
w13-S 15/2 28 párr. 15
Kʼo mojqʼaten che ukʼamik ri ujuluwem ri Dios
15 Are chiʼ kqabʼan ri urayibʼal ri Jehová ri qakochʼonik ktobʼanik rech e nikʼaj chi winaq kkikʼam ri ujuluwem ri Dios. Ri apóstol Pablo xutzʼibʼaj chke ri e cristianos re Éfeso: «Rumal riʼ kixinbʼochiʼj chi makʼistaj ikʼuʼx rumal rech ri kʼaxkʼolil ri in kʼo wi rumal iwech, ri e are ijuluwibʼal» (Efes. 3:13). ¿Jas xraj xubʼij? ¿Jasche ri e kʼax che xuriq ri Pablo are juluwem chke ri e cristianos? Rumal che are chiʼ xuya ta kan kitoʼik ri e rachalal pa neʼ xuriq kʼax, xukʼutu che upatanexik ri Dios are jun tewchibʼal más nim na ubʼanik chuwach apachike jastaq. We ta xkʼistaj ukʼuʼx ri Pablo chuwach ri e kʼax, mat xkun riʼ che ukʼutik che ri rachilanik rukʼ ri Jehová, ri uchak xuqujeʼ ri reyebʼal qas nim ubʼanik. Rukʼ ri ukochʼonik xukʼutu che ri qastzij kojonem nim ubʼanik xuqujeʼ xukʼutu che apachike utz taq jastaq kqabʼano rumal che oj utijoxelabʼ ri Cristo are qas nim ubʼanik.
(Efesios 3:19) Kintzʼonoj che ri Dios chi kiwetaʼmaj ri loqʼoqʼebʼal ukʼuʼx ri Cristo, ri kokʼow na chuwach apachike etaʼmabʼal, rech knojisax ri iwanimaʼ che ri Dios.
cl-S 299 párr. 21
Retaʼmaxik uwach «ri loqʼoqʼebʼal ukʼuʼx ri Cristo»
21 Ri tzij griega «retaʼmaxik» kraj kubʼij «uchʼobʼik ubʼanik jun jastaq, rumal che kʼi mul chik bʼanom». Are chiʼ keqaj ri qajil qatzʼaqat junam xubʼan ri Cristo —kqaya rukʼ ronojel qanimaʼ ri kajwataj chke xuqujeʼ rukʼ ronojel qanimaʼ kqakuy kimak—, rukʼ wariʼ kojkunik kqachʼobʼ ri kunaʼo. Rukʼ ri qetaʼmam chik qas kqachʼobʼ «ri loqʼoqʼebʼal ukʼuʼx ri Cristo, ri kokʼow na chuwach apachike etaʼmabʼal». Masach chqe che chiʼ más kqesaj uwach ri Jesús, más kojqebʼ riʼ rukʼ ri xresaj uwach: ri loqʼalaj qaDios Jehová.
17-23 RE JUNIO
QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | EFESIOS 4-6
«Chqakojoʼ ronojel ri chakubʼal re chʼoj che kuya ri Dios chqe»
(Efesios 6:11-13) Chitoʼ iwibʼ rukʼ konojel ri chʼojibʼal ri kuya ri Dios chiwe. Jeriʼ kixkunik ko kixtakʼiʼ chuwach ri itzel, ri kraj kixusubʼu rukʼ ri itzel taq unoʼj. 12 Man kujchʼojin ta kukʼ winaq, xaneʼ kukʼ itzel taq uxlabʼal ri e kʼo pa ri kaj, ri kʼo kitaqanik xuqujeʼ kikunem puwiʼ we uwach Ulew riʼ re ri qʼequʼm, xuqujeʼ ketaqan puwiʼ. 13 Rumal kʼu riʼ cheʼikʼamaʼ konojel ri chakubʼal re chʼoj ri kuya ri Dios, rech kixkun che utoʼik iwibʼ pa ri itzel qʼij. Are taq kʼut kokʼow ronojel, ko kixtakʼiʼ kanoq.
w18.05-S 27 párr. 1
Alabʼom alitomabʼ, ko chixtakʼal chuwach ri Itzel
RI APÓSTOL Pablo xubʼij che ri cristiano junam rukʼ jun ajchʼoj che rajawaxik kukoj ronojel uchuqʼabʼ pa ri chʼoj. Qastzij, ri chʼoj che kqabʼano are pa uxlabʼal. Ri e qakʼulel are Satanás xuqujeʼ ri itzel taq uxlabʼal. Pa neʼ kojkun taj kqil kiwach, qastzij e kʼolik xuqujeʼ nim ketaʼmabʼal che ubʼanik chʼoj. Weneʼ kqachomaj che kojchʼakan taj, más na ri alabʼom alitomabʼ. Are kʼu ¿la qastzij? ¿La kekun ri alabʼom alitomabʼ kechʼakan chkiwach ri itzel taq uxlabʼal che nim kichuqʼabʼ? Qastzij che kekunik xuqujeʼ tajin kechʼakanik. ¿Jasche kqabʼij wariʼ? Rumal che kiyaʼom ta kan ukowirisaxik kibʼ che ri uchuqʼabʼ ri Jehová. Xuqujeʼ rumal che e utzalaj taq ajchʼojabʼ, kikojom «ronojel ri chakubʼal re chʼoj che kuya ri Dios» (chasikʼij uwach Efesios 6:10-12).
(Efesios 6:14, 15) Ko bʼaʼ chixtakʼaloq. Chikojoʼ ri qastzij, jeʼ jas jun pas ximibʼal re ri uxeʼ ipam. Chikojoʼ ri sukʼil, jeʼ jas jun aj chʼoj kukoj chʼichʼ cho uwo ukʼuʼx che utoʼik ribʼ. 15 Chisukʼumaj iwibʼ che utzijoxik ri jamaril, jas jun aj chʼoj kukoj ri uxajabʼ.
w18.05-S 28, 29 párrs. 4, 7, 10
Alabʼom alitomabʼ, ko chixtakʼal chuwach ri Itzel
4 Junam rukʼ wariʼ, ri e qastzij che kqetaʼmaj pa ri Utzij ri Dios kojuchajij chuwach ri e kʼax che kkiya ri e kʼutunem che qastzij taj (Juan 8:31, 32; 1 Juan 4:1). Are chiʼ más keqaloqʼoqʼej ri e qastzij riʼ, kʼax ta kqabʼan che ukojik ri «chʼichʼ cho uwo» qakʼuʼx che utoʼik qibʼ, kraj kubʼij, che kqakoj pa ri qakʼaslemal ri kubʼij ri e sukʼalaj upixabʼ ri Dios (Sal. 111:7, 8; 1 Juan 5:3). Xuqujeʼ, we qas kqachʼobʼ ri e qastzij riʼ, rukʼ chuqʼabʼ kqatoʼ uwiʼ chkiwach ri e qakʼulel (1 Ped. 3:15).
7 Ri «chʼichʼ cho uwo» qakʼuʼx kraj kubʼij ri e sukʼalaj upixabʼ ri Dios che kuchajij ri qanimaʼ simbólico (Prov. 4:23). Junam rukʼ jun ajchʼoj che kukʼex ta ri chʼichʼ re uwo ukʼuʼx rukʼ jun chik che qas ta utz, ri oj xuqujeʼ kqakʼex ta ri upixabʼ ri Dios kukʼ ri e qachomanik. Ri qachomanik qas ta tzʼaqat xuqujeʼ qas ta kojuchajij (Prov. 3:5, 6). Rumal laʼ, rajawaxik che amaqʼel kqanikʼoj ri chʼichʼ che kqakoj cho uwo qakʼuʼx qas kuchajij ri qanimaʼ.
10 Ri e ajchʼojabʼ romanos kekikoj kixajabʼ are chiʼ kebʼe pa ri chʼoj, are kʼu ri oj cristianos kqakoj qaxajabʼ simbólico che utzijoxik tzij re jamaril (Is. 52:7; Rom. 10:15). Pa neʼ jeʼ wariʼ, jujun mul kajwataj chuqʼabʼ chqe rech kqatzijoj wajun tzij riʼ re jamaril. Jun ala ubʼiʼ Bo che kʼo 20 ujunabʼ xubʼij: «Nabʼe kanoq, kinxeʼj wibʼ are chiʼ kintzijoj ri utzij ri Dios chke ri e wachiʼl pa ri tijobʼal. Kinchomaj che xa rumal kinkʼixik. Ri qastzij are che wetaʼm taj jasche xinnaʼ wariʼ. Kimik, sibʼalaj utz kwil utzijoxik ri utzij ri Dios chke ri e alabʼom alitomabʼ che junam kijunabʼ wukʼ».
(Efesios 6:16, 17) Pa kiwiʼ kʼu konojel, ri ikojonik are chikojoʼ che iketekik chʼichʼ ri kebʼelpokʼnaj wi konojel taq ri e uchʼabʼ ri itzel ri kenikowik. 17 Chikojoʼ ri kolobʼal iwibʼ jeʼ jas jun ajchʼoj kukoj toʼbʼal ujolom. Chikʼamaʼ ri uchʼichʼ re chʼoj ri Uxlabʼaxel, are waʼ ri utzij ri Dios.
w18.05-S 29-31 párrs. 13, 16, 20
Alabʼom alitomabʼ, ko chixtakʼal chuwach ri Itzel
13 E jujun chke «ri e uchʼabʼ ri itzel» che kenikowik are ri molom taq tzij che kbʼan chrij ri Jehová, jun chke kachomaj che ri Jehová nim ta katril wi o katraj taj. Jun ali ubʼiʼ Ida che kʼo 19 ujunabʼ kubʼij: «Amaqʼel kinchomaj che ri Jehová naj kʼo wi chwe, che kraj taj kux wachiʼl». ¿Jas kubʼan chkiwach ri e chomanik riʼ? Areʼ kubʼij: «Ri e riqbʼal ibʼ junam ta neʼ rukʼ jun vitamina che kuya uchuqʼabʼ ri nukojonik. Nabʼe kanoq, xaq kintʼuyiʼk xuqujeʼ nijun mul kinyak nuqʼabʼ rech kinya nucomentario. Kinchomaj che nijun nim kril ri e nucomentarios. Are kʼu kimik kintijoj wibʼ chke ri e riqbʼal ibʼ xuqujeʼ kinyak nuqʼabʼ kamul u oxmul. Kʼax jubʼiqʼ ubʼanik, are kʼu chiʼ kinbʼano kuya kikotemal chwe. Xuqujeʼ, ri e qachalal kkiya nuchuqʼabʼ. Amaqʼel chiʼ kintzalij lo pa ri e riqbʼal ibʼ qas kinkojo che kinuloqʼoqʼej ri Jehová».
16 Junam rukʼ ri tobʼal jolomaj o jun casco che kukoj jun ajchʼoj, ri eyebʼal «qakʼuʼx chi kojkolotaj na» kuchajij ri qachomanik, kraj kubʼij, ri kqabʼan che uchomaxik ri e jastaq (1 Tes. 5:8; Prov. 3:21). Ri eyebʼal kojutoʼ rech ri e kʼax qas ta e nim chqawach xuqujeʼ kubʼano che kojchoman chrij ri e utzujum ri Dios (Sal. 27:1, 14; Hech. 24:15). Rech ri tobʼal jolomaj kojuchajij pa uxlabʼal, rajawaxik kqakoj che ri qajolom, che ta ri qaqʼabʼ. Pa nikʼaj chi tzij, ri eyebʼal rajawaxik che qas kkʼojiʼ pa ri qachomanik.
20 Ri Pablo xujunamaj ri Utzij ri Dios rukʼ jun chʼichʼ re chʼoj che Jehová uyaʼom chqe. Are kʼu, rajawaxik kqakoj rukʼ nojibʼal are chiʼ kqatoʼ uwiʼ ri qakojonik o chiʼ kqaj kqakʼex ri qachomanik (2 Cor. 10:4, 5; 2 Tim. 2:15). ¿Jas kabʼano rech katux ajnoʼj? Sebastián, che kʼo 21 ujunabʼ, kubʼij: «Are chiʼ kinsikʼij uwach ri Biblia, pa kijujunal ri e capítulos kinchaʼ jun versículo xuqujeʼ kintzʼibʼaj cho jun wuj. Rukʼ wariʼ keʼinmulij ri e textos che más utz kwilo, rech ri nuchomanik kux junam rukʼ ri uchomanik ri Jehová». Daniel, che xojchʼaw chrij pa ri párrafo 8, kubʼij: «Are chiʼ tajin kinsikʼij uwach ri Biblia, kinchaʼ ri e versículos che ktobʼan chke ri e winaq are chiʼ kintzijoj ri utzij ri Dios. Wilom che utz kkilo are chiʼ jun winaq kukʼutu che nim kril ri Biblia xuqujeʼ are chiʼ kukoj uchuqʼabʼ che kitoʼik».
Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ
(Efesios 4:30) Miya bʼis che ri Tastalikalaj Ruxlabʼal re ri Dios, rumal rech chi are iwetal, che ukʼutik chi ix rech chik ri Dios kʼa pa ri qʼij are taq qas ktzʼaqat ri ikolotajik.
it-2-S 938 párr. 6
Tastalik
Ri uxlabʼixel re ri Dios. Ri uxlabʼixel o ri uchuqʼabʼ ri Jehová amaqʼel kʼo pa uqʼabʼ rech kubʼan ri urayibʼal. Are chʼajchʼoj, tastalik xuqujeʼ tasom rech ri Dios kukoj che ubʼanik utzilal. Rumal laʼ kbʼix «tastalikalaj uxlabʼal» che (Sl 51:11; Lu 11:13; Ro 1:4; Ef 1:13). Are chiʼ ri uxlabʼixel kchakun pa ri ukʼaslemal jun winaq, kux jun tobʼanel rech ri winaq kux tastalik xuqujeʼ chʼajchʼoj. Apachike jastaq che kubʼan jun winaq che tzʼil o sukʼ taj tajin kuqʼatej xuqujeʼ kuya «bʼis» che ri uxlabʼixel (Ef 4:30). Pa neʼ are ta jun winaq, are kʼu kojkunik kqaya bʼis che, rumal che kukʼut ri ubʼantajik ri Dios. Ubʼanik apachike itzelal kubʼano che kchup «ri uqʼaqʼ ri uxlabʼixel» (1Te 5:19), we kyaʼ ta kan ubʼanik ri makaj, ri ruxlabʼal ri Dios kʼax kunaʼ riʼ, wariʼ kubʼano che ri Dios kril ri winaq junam rukʼ jun ukʼulel (Isa 63:10). Ri winaq che kuya bʼis che ri uxlabʼixel wariʼ kubʼano che tajin kyoqʼon che, are jun makaj che junam ri xubʼij ri Jesús, kkuytaj ta riʼ ri umak kimik xuqujeʼ pa ri petinaq (Mt 12:31, 32; Mr 3:28-30; chawilaʼ pa ESPÍRITU).
(Efesios 5:5) Iwetaʼm chik chi konojel ri kemakun kukʼ ixoqibʼ achijabʼ, o kkibʼan tzʼilalaj taq jastaq, o kkirayij kʼiʼalaj taq jastaq (xa junam waʼ rukʼ ri kiqʼijilaxik taq diosibʼ), konojel waʼ man kʼo ta kechbʼal pa ri Rajawibʼal ri Cristo ri xuqujeʼ rech ri Dios.
it-1-S 255 párr. 6
Kirayixik kʼi jastaq
Kqʼalajin rukʼ ri kubʼano. Ri urayixik kʼi jastaq qas kuqʼalajisaj ri itzel urayinik xuqujeʼ ri ubʼantajik jun winaq. Ri wuj re Santiago kubʼij chqe che ri rayinik che utz taj, are riʼ ri ktaqchiʼn ri winaq che ubʼanik ri mak (Snt 1:14, 15). Rumal laʼ, ri winaq che kurayij kʼi jastaq kilitaj rukʼ ri kubʼano. Ri apóstol Pablo xubʼij che ri kirayixik kʼi jastaq junam rukʼ kiqʼijilaxik taq diosibʼ (Ef 5:5). Ri winaq che kurayij kʼi jastaq kubʼan udios chke ri e jastaq riʼ xuqujeʼ kuya nabʼe pa ri ukʼaslemal chuwach upatanixik xuqujeʼ uqʼijilaxik ri Bʼanol re (Ro 1:24, 25).
24-30 RE JUNIO
QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | FILIPENSES 1-4
«Kʼo jun jasach mixok wi il»
(Filipenses 4:6) Kʼo jun jasach mixok wi il, xaneʼ chiyaʼ ronojel chuwach ri Dios pa chʼawem rukʼ Dios; chixtzʼonom che, chiyaʼ kʼu maltyoxinik che xuqujeʼ.
w17.08-S 10 párr. 10
«Ri ujamaril ri Dios» are más nim na chuwach ronojel chomanik
10 ¿Jas kojkunik kqabʼano rech kojok ta il che nijun jastaq xuqujeʼ kkʼojiʼ «ri ujamaril ri Dios» qukʼ? Ri xubʼij ri apóstol Pablo chke ri aj Filipos kukʼut chqawach che rajawaxik kqabʼan qachʼawem chiʼ kojok il che jun jastaq. Rumal laʼ chqabʼanaʼ qachʼawem are chiʼ kojbʼisonik ( chasikʼij uwach 1 Pedro 5:6, 7). Chqabʼanaʼ rukʼ kojonik, qas qetaʼm che ri Jehová kok il chqe. Xuqujeʼ chqamaltyoxij ri e tewchibʼal che kuya chqe. Ri qakubʼsal kʼuʼx chrij ri Dios kubʼan más ko chiʼ knaʼtaj chqe che ri areʼ «sibʼalaj nim na ri kkun che ubʼanik chuwach ri kqataʼ che, nim na chuwach ri kqachomaj chi kubʼano» (Efes. 3:20).
(Filipenses 4:7) Are kʼu ri ujamaril ri Dios, ri nim na chuwach ronojel noʼj, kchajin na ri iwanimaʼ xuqujeʼ ri ichʼobʼobʼal pa ri Cristo Jesús.
w17.08-S 10 párr. 7
«Ri ujamaril ri Dios» are más nim na chuwach ronojel chomanik
7 ¿Jas xkichomaj ri e qachalal aj Filipos are chiʼ xkisikʼij uwach ri wuj che xutaq bʼi ri Pablo chke? Qastzij che xnaʼtaj riʼ chke ri xkikʼulmaj Pablo xuqujeʼ Silas xuqujeʼ ri xubʼan ri Jehová che kitoʼik. ¿Jas xraj xukʼut ri Pablo chkiwach? Che rajawaxik taj kebʼisonik xuqujeʼ ri Dios kuya na ri ujamaril chke we kkibʼan kichʼawem. Are kʼu kqilo che Pablo xubʼij chke che ri ujamaril ri Dios más «nim na chuwach ronojel noʼj». ¿Jas kraj kubʼij wariʼ? Nikʼaj chi wuj kkibʼij chrij wajun tzij riʼ «kqʼax na chuwach ronojel ri kojkun che uchomaxik». Rumal laʼ ri Pablo tajin kchʼaw chrij «ri ujamaril ri Dios» are sibʼalaj utz na chuwach ri kqachomaj oj. ¿Jas kqetaʼmaj chrij wariʼ? Pa neʼ kʼo jujun mul kqariq taj jas kqabʼan chuwach ri e kʼax che kqariqo, ri Jehová qas retaʼm. Xuqujeʼ ri areʼ kkunik kubʼan jastaq che qachomam taj (chasikʼij uwach 2 Pedro 2:9).
w17.08-S 12 párr. 16
«Ri ujamaril ri Dios» are más nim na chuwach ronojel chomanik
16 ¿Jas kubʼan na «ri ujamaril ri Dios» pa qakʼaslemal, ri más nim na chuwach ronojel chomanik? Ri Biblia kubʼij che kuchajij «na ri iwanimaʼ xuqujeʼ ri ichʼobʼobʼal pa ri Cristo Jesús» (Filip 4:7). Ri tzij «kchajinik» are tzij che kkikoj ri e winaq che ri kichak ajchʼojabʼ, ri kechajin ri tinamit re ojer kanoq. Are laʼ ri tajin kkikʼulmaj ri e winaq re Filipos. Ri e kʼo pa ri tinamit riʼ kewar pa jamaril rumal che ketaʼm che ri tinamit tajin kchajixik. Junam rukʼ wariʼ, are chiʼ kʼo «ri ujamaril ri Dios» qukʼ, ri qachomanik xuqujeʼ ri qanimaʼ e kʼo pa jamaril. Qas qetaʼm che ri Jehová kojuchajij na xuqujeʼ kraj che kqariq utzilal pa ri qakʼaslemal (1 Ped. 5:10). Retaʼmaxik wariʼ kojuchajij rech ri bʼis xuqujeʼ ri xibʼin ibʼ kchʼakan ta pa qawiʼ.
Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ
(Filipenses 2:17, Ri Tyoxlaj Wuj) We rajawaxik che xuqujeʼ kinqʼejej na ri nukikʼel rumal utoqʼobʼisaxik uwach ri ikojonik ri ix, ri in sibʼalaj kinkikotik e kinkikotik iwukʼ iwonojel.
it-2-S 525 párr. 9
Tabʼal toqʼobʼ
Uqʼejik. Are chiʼ kyaʼ ri e tabʼal toqʼobʼ ojer kanoq xuqujeʼ ktix vino chuwach ri altar, más na xkibʼan wariʼ ri e israelitas chiʼ e kʼo chi pa ri Ulew che tzujum chke (Nú 15:2, 5, 8-10). Ri vino che ktix chuwach ri altar (kqʼabʼarisanik) (Nú 28:7, 14; chajunamisaj rukʼ Éx 30:9; Nú 15:10). Ri apóstol Pablo xutzʼibʼaj chke ri e cristianos re Filipos: «We rajawaxik che xuqujeʼ kinqʼejej na ri nukikʼel rumal utoqʼobʼisaxik uwach ri ikojonik ri ix, ri in sibʼalaj kinkikotik e kinkikotik iwukʼ iwonojel» (TW). Pa wajun mul riʼ ri apóstol Pablo xukoj ri kʼutbʼal re utixik vino chuwach ri altar, rech kukʼutu che amaqʼel kʼo che kitoʼik ri e cristianos (Flp 2:17). Xa kebʼ oxibʼ qʼij chi kraj che kkamisaxik, xutzʼibʼaj che ri Timoteo: «Ri in kʼut, xaq weyeʼm chik ri nukamisaxik, ri joqʼotaj re ri welik bʼik naqaj kʼo wi» (2Ti 4:6).
(Filipenses 3:11) we apachike ta neʼ rumal kinriq na ri nukʼastajik chkixoʼl ri kaminaqibʼ.
w07-S 1/1 26 párr. 5
Xmajtaj ri nabʼe «kʼastajik chkixoʼl ri kaminaqibʼ»
5 Ri e cristianos che e chaʼom rumal ri uxlabʼixel, che kebʼe pa ri kaj, rajawaxik junam kekʼojiʼ rukʼ ri qajaw Jesucristo pa ri kaj xuqujeʼ kekʼojiʼ na rukʼ amaqʼel (Gálatas 6:16; 1 Tesalonicenses 4:17). Wariʼ kbʼix ri «nabʼe kʼastajibʼal» che (Filipenses 3:10, 11; Apocalipsis 20:6). Are chiʼ kkʼis ri nabʼe kʼastajibʼal e millones winaq kekʼastaj na lo chkixoʼl ri kaminaqibʼ, rech kekʼasiʼ amaqʼel pa ri Kotzʼiʼjalaj uwach Ulew. Rumal laʼ pa neʼ ri qeyebʼal are kojkʼasiʼ cho ri uwach Ulew o pa ri kaj, nim kqil ri «nabʼe kʼastajibʼal». ¿Jas ubʼanik wajun kʼastajibʼal riʼ? ¿Jampaʼ kbʼantaj waʼ?