UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET Watchtower
Watchtower
UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET
quiché
'
  • '
  • ä
  • Ä
  • BIBLIA
  • E WUJ
  • E RIQB'AL IB'
  • mwbr20 abril e uxaq 1-8
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

K'o ta video che wajun kʼutunem ri'.

Chakuyu' qamak, ri video ktziji' taj.

  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2020)
  • Subtítulo
  • 13-19 RE ABRIL
  • 20-26 RE ABRIL
Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2020)
mwbr20 abril e uxaq 1-8

Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

13-19 RE ABRIL

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | GÉNESIS 31

«Jacob xuqujeʼ Labán xkibʼij che kkʼojiʼ jamaril chkixoʼl»

(Génesis 31:44-46) Rumal riʼ, tasaj ri at xuqujeʼ ri in; qabʼanaʼ jun kʼulwachinik awukʼ, kux kʼu na jun qʼalajisanik chqaxoʼl awukʼ qakabʼichal. 45 Ri Jacob xukʼam jun abʼaj, xutakʼabʼaʼ pa ri ulew jachaʼ jun aqan.» 46 Xubʼij chke ri rachalaxik: «¡Chimulij abʼaj!» Konojel xkimulij abʼaj che ubʼanik jumulaj, xkitij kʼu kiwaʼ chuxkut ri jumulaj abʼaj.

it-1 986

Galeed

Are chiʼ Jacob xuqujeʼ Labán rukʼ utzil xkisukʼumaj ri kʼax che kʼo chkixoʼl, xuqujeʼ xkibʼan jun pacto. Rumal laʼ Jacob xutakʼabʼa jun abʼaj pa ri ulew xuqujeʼ xubʼij chke ri rachalal che kkimulij abʼaj rech kkibʼan jumulaj, weneʼ junam rukʼ jun mesa, xkitij kʼu kiwa puwiʼ re ri pacto. Tekʼuriʼ Labán xubʼij, «Jegar-sahadutá» che wajun mulaj abʼaj riʼ che are jun bʼiʼaj arameo (sirio), are kʼu ri Jacob xubʼij «Galeed» che, che kʼo pa ri chʼabʼal hebreo. Labán xubʼij: «We jumulaj abʼaj riʼ [heb. gal] are jun qʼalajisanel [heb. ʽedh] chqaxoʼl» (Gé 31:44-48). Ri jumulaj abʼaj riʼ (xuqujeʼ ri takʼalik abʼaj) xux jun kʼutbʼal chke konojel ri keqʼax chilaʼ. Junam rukʼ ri kubʼij ri versículo 49, xkoj Mizpá che ubʼiʼ (che pa ri chʼabʼal hebreo kraj kubʼij «Ri Chajinel»), xuqujeʼ kuqʼalajisaj che ri Jacob xuqujeʼ Labán xkibʼij che kkʼojiʼ jamaril chkixoʼl xuqujeʼ ri kifamilias (Gé 31:50-53). Ojer kanoq jujun mul xekoj abʼaj rech kux jun qʼalajisanel o jun testigo (Jos 4:4-7; 24:25-27).

(Génesis 31:47-50) Ri ubʼiʼ ri kʼolbʼal ri xukoj ri Labán pa ri uchʼabʼal: «Jegar Sahadutá,» are kʼu ri ubʼiʼ ri xukoj ri Jacob pa ri uchʼabʼal: «Galaad.» 48 Xubʼij kʼu ri Labán: «Kamik we jumulaj abʼaj riʼ are jun qʼalajisanel chqaxoʼl.» Rumal riʼ xkoj Galaad che ubʼiʼ ri kʼolbʼal riʼ, 49 xuqujeʼ xkoj Mizpá che ubʼiʼ, rumal rech chi xubʼij ri Labán: «Are ta bʼaʼ chkanaj ri Ajawaxel chqaxoʼl che qilik, are taq man kqil ta chi qibʼ. 50 We kbʼan kʼax chke ri numiʼal o we katkʼuliʼ chi kukʼ nikʼaj ixoqibʼ paneʼ e kʼo ri numiʼal awukʼ, paneʼ man kʼo jun kujilowik, ri Dios qas areʼ kujilowik.»

it-1 246 párr. 9

Chajinel

Jacob xubʼan jumulaj abʼaj xuqujeʼ xukoj «Galeed» che ubʼiʼ (che kraj kubʼij «Jumulaj abʼaj re qʼalajisanik») xuqujeʼ xukoj Mizpá rumal rech chi xubʼij ri Labán: «Are ta bʼaʼ chkanaj ri [Jehová] chqaxoʼl che qilik, are taq man kqil ta chi qibʼ» (Gé 31:45-49). Wajun mulaj abʼaj riʼ kuqʼalajisaj che ri Jehová krilo che Jacob xuqujeʼ Labán qas kkibʼan ri xkibʼij.

(Génesis 31:51-53) Ri Labán xutaqej ubʼixik che ri Jacob: «Chawilaʼ waral kʼo wi we jumulaj abʼaj riʼ, xuqujeʼ ri jun aqan ri nukojom chqaxoʼl uj kebʼ. 52 Kikabʼichal keʼux qʼalajisanelabʼ chi mawi ri at mawi ri in kojokʼow ta puwiʼ we etal riʼ che ubʼanik kʼax chiqabʼil taq qibʼ. 53 Ri uDios ri amam Abrahán, ri uDios ri numam Nacor, chuqʼataʼ tzij pa qawiʼ.» Are kʼu ri Jacob xubʼan ri chiʼnik ri qas kbʼan na pa ri ubʼiʼ ri Dios ri xuqʼijilaj ri Isaac ri utat.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Génesis 31:19) Bʼenaq kʼu kan ri Labán che usokaxik kij ri uchij ri e kʼo naj, ri Raquel xerelaqʼaj bʼik ri e ukʼuʼx uqʼinomal, ri utat ri e kʼo pa ri rachoch.

it-2 1105 párr. 1

Terafim

Ri e jastaq re ojer kanoq che xeriqitaj pa Mesopotamia xuqujeʼ naqaj che, kukʼutu che ri tyox re terafim nim ubʼanik rech kchaʼik jachin che kyaʼ wi kan ri herencia re ri familia. Jun tablilla che xriqitaj pa Nuzi, kubʼij che jujun mul are chiʼ jun jʼiʼaxel kʼo ri tyox rukʼ re ri familia, kkunik kuta ri uherencia are chiʼ kaminaq chi ri utat ri ali (La Sabiduría del Antiguo Oriente, edición de J. B. Pritchard, 1966, págs. 196, 197, xuqujeʼ ri nota). Weneʼ are wariʼ xuchomaj Raquel rumal che xsubʼ ri rachajil rumal ri utat, rumal laʼ xrelaqʼaj bʼi ri terafim (chajunamisaj rukʼ Gé 31:14-16). Ri terafim nim ubʼanik rech kchaʼik jachin che kyaʼ wi kan ri herencia, rumal laʼ Labán xeʼumulij ri ufamilia che uterenexik ri Jacob che siete qʼij chik elenaq bʼik (Gé 31:19-30). Qastzij che ri Jacob retaʼm ta ri xubʼan Raquel (Gé 31:32), xuqujeʼ kʼo ta kubʼij wi che xraj xresaj ri kiherencia ri e ralkʼwal ri Labán. Ri tyox riʼ kʼo ta upatan che ri Jacob, rumal che naj ta tiempo okʼowinaq xeresaj bʼi ri terafim xuqujeʼ ri nikʼaj chi diosibʼ che xeyaʼ che kumal ri e kʼo pa rachoch, tekʼuriʼ xeʼumuq kan chuxeʼ jun cheʼ che kʼo chunaqaj ri tinamit Siquem (Gé 35:1-4).

(Génesis 31:41, 42) Juwinaq (20) junabʼ in kʼolinaq pa ri achoch la, ri kil la, are waʼ ri nuchʼakom: kajlajuj (14) junabʼ xinchakun ukʼ la che kichʼakik ri kebʼ miʼal la; waqibʼ junabʼ xinchakun che kilixik ri awaj la; amaqʼel kʼut kakʼex la ri tojbʼal wech. 42 We ta kʼu ma ta kʼo ri uDios ri Abrahán wukʼ, ri Dios ri xuqʼijilaj ri nutat Isaac, xaq ta e nuqʼalum riʼ ri kebʼ nuqʼabʼ xinesaj la uloq. Rilom kʼu ri Dios ri nubʼis, xuqujeʼ rilom chi utz elinaq ri nuchak, rumal riʼ xyaj la rumal ri Dios chaqʼabʼ iwir.»

(1 Pedro 2:18) Ix pataninelabʼ, chiyaʼ iwibʼ pa taqik chke ri iwajaw, nim cheʼiwilaʼ wi. Man xaq xuwi ta chke ri e utz xuqujeʼ ri e chʼuchʼuj, xaneʼ xuqujeʼ chke ri e kʼaʼn.

w13 15/3 21 párr. 8

Jehová are ri qakolonel

8 Are chiʼ Jacob xopan pa Harán, ri utío Labán utz xubʼan che ukʼulaxik xuqujeʼ chiʼ okʼowinaq chi jubʼiqʼ tiempo xuya Lea xuqujeʼ Raquel che, rech keʼux rixoqil. Are kʼu, qʼaxinaq chi ri tiempo sibʼalaj xusubʼu, che 10 mul xukʼex ri utojbʼalil (Gén. 31:41, 42). Jacob xuchʼij ri kʼax che xbʼan che, xukubʼsaj ukʼuʼx che Jehová kuya ta kan utoʼik. Jeʼ xbʼantajik, rumal che xqʼinomarik are chiʼ xtzalij pa Canaán, xtzalij kukʼ kʼi uchij, camellos, bur xuqujeʼ e kʼi upatanelabʼ achijabʼ, ixoqibʼ (Gén. 30:43). Sibʼalaj xmaltyoxin che ri Jehová, che xubʼij wariʼ: «Man taqal ta chwe ri utzil ri bʼanom la chwe, amaqʼel kʼut bʼanom la ri bʼim la. In xinqʼax chupam we nimaʼ Jordán riʼ, man kʼo ta jas wukʼam xaq xuwi ri nuchʼamiy, kimik kʼut e wukʼam chi kaqʼat winaq xuqujeʼ kaqʼat awaj» (Gén. 32:10).

20-26 RE ABRIL

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | GÉNESIS 32, 33

«¿La tajin kakoj achuqʼabʼ at che uriqik ri utewchibʼal ri Jehová?»

(Génesis 32:24) Are taq xaq utukel chi kanoq ri Jacob, xutij uchuqʼabʼ jun achi rukʼ kʼa xpe na ri usaqarik;

w03 15/8 25 párr. 3

¿La tajin katzukuj ri Jehová?

Pa ri Biblia kriqitaj kʼi kʼutbʼal ke winaq che xkikoj kichuqʼabʼ che utzukuxik ri Jehová. Jun chke are ri Jacob, che xutij uchuqʼabʼ rukʼ jun ángel kʼa xsaqarik. Rumal laʼ xbʼix Israel che («Xchʼojin rukʼ Dios») rumal che «xutij uchuqʼabʼ» rukʼ Dios, kraj kubʼij, che «xuchʼijo» xuqujeʼ «xkʼistaj ta ukʼuʼx», xuya ta kan ukojik uchuqʼabʼ. Ri ángel xutewchij rumal ri chuqʼabʼ che xukojo (Génesis 32:24-30).

(Génesis 32:25, 26) are taq xril ri achi chi man kkun ta che uchʼakik ri Jacob, xukojkobʼisaj ri bʼaq che ri uwiqiʼbʼ ri raʼ, xslabʼetaj kʼu ri bʼaq riʼ che ri Jacob are taq ktajin kutij uchuqʼabʼ rukʼ ri achi. 26 Xubʼij ri achi che: «Chinatzoqopij petinaq chi kʼu ri usaqarik. We man kintewichiʼj la, man kintzoqopin ta che la,» xutzelej ubʼixik ri Jacob.

it-1 501

Qʼajik, chʼoknajik

Ri uchʼoknajik ri Jacob. Noventa y siete ujunabʼ ri Jacob are chiʼ xchʼojin jun aqʼabʼ rukʼ jun ángel re ri Dios. Xkunik xuqʼatej ri ángel xuqujeʼ xchʼakan pa uwiʼ kʼa xtewchix na rumal. Are chiʼ tajin kechʼojinik, ri ángel xuqʼaj ri raʼ ri Jacob rumal laʼ xkanaj kan chʼokoj o chʼokoʼy (Gé 32:24-32; Os 12:2-4). Wariʼ kunaʼtaj che Jacob, che junam rukʼ ri xubʼij ri ángel, «xchʼojin rukʼ Dios [ri ángel re ri Dios] xuqujeʼ kukʼ achijabʼ rumal laʼ xkunik [xchʼakanik]», qastzij che xkun taj xuchʼak ri ángel re Dios che kʼo nim uchuqʼabʼ. Xaneʼ ri Dios xubʼano xuqujeʼ xuya bʼe che Jacob xuchʼak ri ángel, are chiʼ xukoj uchuqʼabʼ rukʼ, wariʼ xukʼutu che nim kril ri utewchibʼal ri Dios xuqujeʼ che qas kraj kyaʼ che.

(Génesis 32:27, 28) Ri achi xukʼot uchiʼ xubʼij che: «¿Jas ri abʼiʼ?» «Jacob ri nubʼiʼ,» xchaʼ ri areʼ. 28 Ri achi xubʼij che: «Man kbʼix ta chik Jacob chawe. Israel katuchix chik, atijom kʼu achuqʼabʼ rukʼ ri Dios xuqujeʼ kukʼ ri winaq, xatchʼakan kʼut.»

it-1 1263

Israel

1. Bʼiʼaj che Dios xukoj che Jacob are chiʼ noventa y siete ujunabʼ. Pa ri chaqʼabʼ che xuqʼaxej ri qʼaxebʼal ri kʼo pa ri nimaʼ Jaboc rech kekiriqa kibʼ rukʼ ri rachalal Esaú, xchʼojin rukʼ jun winaq che are jun ángel. Rumal che Jacob xuya ta kan utijik uchuqʼabʼ, xkoj Israel che ubʼiʼ, jun kʼutbʼal re ri utewchibʼal ri Dios. Rech knaʼtaj che ri xukʼulmaj, xubʼij Peniel o Penuel che ri jun lugar riʼ (Gé 32:22-31; chawilaʼ JACOB núm. 1). Tekʼuriʼ ri Dios xukamulij chi ubʼixik che pa Betel, che xukʼex ri ubʼiʼ, pa ri qʼij riʼ xmajix ubʼixik Israel che, kʼa chiʼ xkamik (Gé 35:10, 15; 50:2; 1Cr 1:34). 2,500 mul kriqitaj ri bʼiʼaj Israel pa ri Biblia, kʼi taq mul are kchʼaw chkij ri e ralkʼwal ri Jacob o ri tinamit Israel (Éx 5:1, 2).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Génesis 32:11) ¡Bʼanaʼ bʼaʼ la toqʼobʼ, chintoʼ la pa uqʼabʼ ri wachalal Esaú! Kinxeʼj wibʼ weneʼ petinaq che ubʼanik kʼax chwe, weneʼ keʼukamisaj ri wixoqil xuqujeʼ ri alaj taq alabʼom.

(Génesis 32:13-15) Ri Jacob xwar chilaʼ pa ri aqʼabʼ riʼ, xeʼuchaʼ jujun awaj chkixoʼl ri rawaj che usipaxik che ri Esaú ri rachalal: 14 Kebʼ sient (200) atiʼtabʼ taq kʼisikʼ, juwinaq (20) amaʼibʼ taq kʼisikʼ, kebʼ sient (200) atiʼtabʼ taq chij, juwinaq (20) amaʼibʼ taq chij, 15 juwinaq lajuj (30) atiʼtabʼ taq kamey ri kʼo alaj taq kal, kawinaq (40) atiʼtabʼ taq wakax, lajuj (10) amaʼibʼ taq wakax, juwinaq (20) atiʼtabʼ taq bur, lajuj (10) amaʼibʼ taq bur.

w10 15/6 22 párrs. 10, 11

Chojchʼaw rukʼ utz taq tzij rech kkʼojiʼ jun utz qachilanik kukʼ ri nikʼaj chik

10 We oj utz taq winaq xuqujeʼ kqakoj qachuqʼabʼ rech kojtzijon kukʼ ri nikʼaj chik, kʼax ta kqariq riʼ rech kkʼojiʼ jamaril chqaxoʼl. Are kʼu we kqakoj qachuqʼabʼ rech kʼo jamaril chqaxoʼl, kʼax ta kqabʼan riʼ rech kqabʼij ri kqachomaj. Are chiʼ kqabʼan utzilal —kqaya tobʼanik, kojsipan rukʼ ronojel qanimaʼ chke konojel—, kʼax ta kqabʼan riʼ kojtzijonik. Xuqujeʼ, we kqabʼan ri e jastaq riʼ chiʼ kʼo chʼoj chqaxoʼl rukʼ jun winaq, kqabʼan «na chi kaqʼaqʼar ri upalaj che kʼixbʼal», wariʼ kubʼano che kqʼalajin ri utzalaj taq ubʼantajik, kojtzijon chrij ri kʼax xuqujeʼ kqasukʼumaj (Rom. 12:20, 21).

11 Jacob qas retaʼm che utz kbʼan utzilal. Xanimaj bʼi chuwach ri rachalal Esaú rumal che xuxeʼj ribʼ che kkamsaxik. Okʼowinaq chi kʼi junabʼ xtzalij loq. Esaú xerachilaj bʼi 400 achijabʼ are chiʼ xbʼe che ukʼulaxik. Pa ri tiempo riʼ ri Jacob xuta tobʼanik che Jehová xuqujeʼ xutaq bʼi kʼi awaj che ri rachalal. Ri sipanik riʼ xubʼano che xel ri royowal ri Esaú rumal laʼ aninaq xutij anim rech xumatzej ri Jacob (Gén. 27:41-44; 32:6, 11, 13-15; 33:4, 10).

(Génesis 33:20) Xuyak kʼu jun porobʼal ri ubʼiʼ xukojo «El-Elohe-Israel.»

it-1 700

Dios ri uDios ri Israel

Ri Jacob xkoj Israel che ri ubʼiʼ rumal che xuya ta kan ukojik uchuqʼabʼ rukʼ ri ángel che xutaq lo Jehová, are chiʼ bʼantajinaq chi wariʼ xkiriq kibʼ rukʼ ri rachalal Esaú. Tekʼuriʼ xkanaj pa Sucot, qʼaxinaq chi kebʼ oxibʼ tiempo xqʼax pa Siquem. Chilaʼ xuloqʼ jun chʼaqap ulew chke ri ralkʼwal ri Hamor y chilaʼ xubʼan wi rachoch (Gé 32:24-30; 33:1-4, 17-19). Tekʼuriʼ «xuyak kʼu jun porobʼal ri ubʼiʼ xukojo El-Elohe-Israel», kraj kubʼij: «Ri Dios are uDios ri Israel» (Gé 33:20). Are chiʼ xujunamaj ri kʼakʼ ubʼiʼ rukʼ ri ubʼiʼ ri porobʼal, Jacob tajin kukʼutu che nim kril wi ri bʼiʼaj che xyaʼ che, xuqujeʼ che tajin kkʼam ubʼe rumal ri Dios, ri xbʼanowik che xtzalij pa ri Ulew che Tzujum. Wajun tzij riʼ xa jumul kriqitaj pa ri Biblia.

27 RE ABRIL KOPAN 3 RE MAYO

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | GÉNESIS 34, 35

«Ri kʼax che kuya ri itzel taq achilanik»

(Génesis 34:1) Ri Dina, ri umiʼal ri Jacob ri xralaj ri Lea, xbʼe che kisolixik ri alitomabʼ ri e aj Siquem,

w97 1/2 30 párr. 4

Siquem, tinamit che kʼo chuxoʼl taq ri juyubʼ

¿Jas kkibʼan ri alabʼom che rilik wajun qʼapoj ali riʼ che amaqʼel utukel kopan pa ri tinamit Siquem? Ri ukʼojol jun kʼamal bʼe re ri tinamit riʼ xrilo «rukʼ kʼu chuqʼabʼ xqʼoyiʼ rukʼ, xresaj kʼu ukʼixbʼal» o xubʼan violar. ¿Jasche xuya ribʼ ri Dina pa kʼax are chiʼ xutzukuj ri kachilanik ri alitomabʼ cananeas che tzʼil ri kikʼaslemal? ¿La xa xraj xkʼojiʼ kukʼ alitomabʼ che junam kijunabʼ rukʼ? ¿La xa kuta ta chʼabʼexik xuqujeʼ kraj kubʼano jachike ri kraj junam kukʼ jujun rachalal? Chasikʼij ri kubʼij Génesis xuqujeʼ chachʼobʼoʼ ri kʼax xuqujeʼ ri kʼixbʼal xkinaʼ Jacob xuqujeʼ Lea, rumal che ri kalkʼwal amaqʼel xbʼe pa ri tinamit Siquem (Génesis 34:1-31; 49:5-7; xuqujeʼ chawilaʼ La Atalaya, 15 re junio 1985, página 31).

(Génesis 34:2) xilitaj kʼu rumal ri Siquem ukʼojol ri Hamor ri aj hebreo ri kʼamal bʼe pa ri kʼolbʼal riʼ, rukʼ kʼu chuqʼabʼ xqʼoyiʼ rukʼ, xresaj kʼu ukʼixbʼal.

lv 103 párr. 14

Uxutuxik ri inmoralidad sexual

14 Tekʼuriʼ xqʼax ri qʼij, Dina xuchʼobʼ uwach Siquem. Weneʼ, Dina xuchomaj täj che kqʼoyiʼ rukʼ. Tekʼuriʼ ri Siquem are je xuchomaj waʼ. Jun qʼij, chiʼ xpe urayinik, xubʼan ri kkibʼan konojel ri e cananeos: pa neʼ ri ali kraj täj, «rukʼ kʼu chuqʼabʼ xqʼoyiʼ rukʼ». Tekʼuriʼ chiʼ xqʼax ri qʼij «xbʼe ranimaʼ rukʼ», tekʼuriʼ wariʼ xukʼex ta ri kʼäx ubʼanom chik (Génesis 34:1-4). Xaq xiw ta ri Dina xuriq kʼäx, ri utz ta uchaʼik ri e rachiʼl xubʼano xukʼam lo kʼi kʼäx chikij ri ufamilia xeʼuya pa bʼis xuqujeʼ pa kʼixbʼal (Génesis 34:7, 25-31; Gálatas 6:7, 8).

(Génesis 34:7) Are taq xetzelej uloq ri e ukʼojol ri Jacob pa ri juyubʼ, xketaʼmaj kʼut ri xkʼulmatajik, sibʼalaj xpe koyowal rumal chi bʼantajinaq jun nimalaj kʼax chke ri aj israelibʼ chi ri Siquem xqʼoyiʼ rukʼ ri umiʼal ri Jacob. ¡Jun jasach waʼ ri ma ta mawi jubʼiqʼ xbʼantajik!

(Génesis 34:25) Are kʼu ri Simeón, ri Leví e ukʼojol ri Jacob e uxibʼal ri Dina, churox qʼij xeʼok pa ri tinamit are taq ri achijabʼ kʼa kʼo kiqʼoxom che ri xqopix wi ri uwiʼ ri kitzʼumal ri e achijabʼ wi che ketal, xekikamisaj kʼut konojel rukʼ ri chʼichʼ re chʼoʼj kukʼam, man xekun taj ri aj Siquem xkitoʼ ta kibʼ.

w09 1/9 21 párrs. 1, 2

¿La utz kqatzalij ukʼaxel jun kʼax?

E jujun winaq kkichomaj che kuya utzil chke are chiʼ kkitzalij ukʼaxel jun kʼax che bʼanom chke. Are kʼu, ¿la qastzij wariʼ? Chqilaʼ ri xkʼulmataj kukʼ ri ralkʼwal ri Jacob, jun achi che xkʼasiʼ ojer pa ri tinamit hebreo. Ri Biblia kubʼij che xbʼan violar ri kanabʼ Dina rumal jun achi ubʼiʼ Siquem, «xketaʼmaj kʼut ri xkʼulmatajik, sibʼalaj xpe koyowal» (Génesis 34:1-7). Rech kkitzalij ukʼaxel ri kʼax riʼ, Simeón xuqujeʼ Leví e kebʼ xkichomaj ubʼanik kʼax che ri Siquem xuqujeʼ ri ufamilia. Xekisubʼu tekʼuriʼ xkikamisaj ri Siquem xuqujeʼ konojel ri achijabʼ che e kʼo pa ri tinamit (Génesis 34:13-27).

¿La kʼo xkichʼak che ri kamisanik che xkibʼano? Kqetaʼmaj ri urespuesta rukʼ ri xubʼij Jacob chke are chiʼ xretaʼmaj ri xkibʼano, xubʼij: «Ri ix in iyoʼm pa jun latzʼ. Ri winaq aj waral [...] kketzelaj na nuwach. Kkimulij na kibʼ chwij, kkikʼis na tzij pa nuwiʼ, man e kʼi ta kʼu neʼ ri achijabʼ ri e kʼo wukʼ, kinkikamisaj na junam kukʼ konojel ri e kʼo pa wachoch» (Génesis 34:30). Simeón xuqujeʼ Leví xa más xkinimarisaj ri kʼax. Pa ri qʼij riʼ, Jacob xuqujeʼ ri ufamilia xkimaj uchajixik kibʼ chkiwach ri kikʼulel che e kʼo naqaj chke. Weneʼ rech kkiriq ta ri kʼax riʼ, ri Dios xubʼij che Jacob che kbʼe pa Betel (Génesis 35:1, 5).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Génesis 35:8) Xuqujeʼ chilaʼ xkam wi ri Débora ri ixoq ri xkʼiyisan ri Rebeca, xmuq kʼu kan chuxeʼ jun bʼaqit chunaqaj ri Betel, ri Jacob xukoj ri ubʼiʼ we kʼolbʼal riʼ «Ri rax cheʼ re ri oqʼej.»

it-1 642 párr. 5

Débora

1. Ri xkʼiyisan ri Rebeca. Are chiʼ Rebeca xuya kan ri rachoch ri utat, ubʼiʼ Betuel rech xbʼe pa Palestina xuqujeʼ kkʼuliʼ rukʼ Isaac, Débora xbʼe rukʼ (Gé 24:59). Débora xpatanin kʼi junabʼ pa rachoch ri Isaac, tekʼuriʼ xqʼax pa rachoch Jacob, weneʼ are chiʼ xkam Rebeca. Are chiʼ ciento veinticinco junabʼ chik kʼulan ri Rebeca rukʼ Isaac, xkam ri Débora, xmuq chuxeʼ jun nimalaj cheʼ pa Betel. Ri bʼiʼaj che xkoj che ri cheʼ are Alón-bacut, kraj kubʼij «Ri rax cheʼ re ri oqʼej» wariʼ kukʼutu che Jacob xuqujeʼ ri ufamilia sibʼalaj xkiloqʼoqʼej (Gé 35:8.)

(Génesis 35:22-26) Xuriqaʼ jun qʼij are taq kʼo ri Israel pa we kʼolbʼal riʼ, xpe ri Rubén xqʼoyiʼ rukʼ ri Bilhá jun chi ixoq ri man qas ta rixoqil ri utat. Are taq xretaʼmaj ri utat, sibʼalaj xpe royowal. Ri e ukʼojol ri Jacob e kabʼlajuj (12). 23 Ri xeʼukʼojolaj rukʼ ri Lea areʼ ri Rubén, ri unabʼeʼal; ri Simeón, ri Leví, ri Judá, ri Isacar xuqujeʼ ri Zabulón. 24 Ri xeʼukʼojolaj rukʼ ri Raquel areʼ ri José xuqujeʼ ri Benjamín. 25 Ri xeʼukʼojolaj rukʼ ri Bilhá ri uloqʼom pataninelabʼ ri Raquel areʼ ri Dan, xuqujeʼ ri Neftalí; 26 ri xeʼukʼojolaj rukʼ ri Zilpá, ri uloqʼom pataninel ri Lea, areʼ ri Gad, xuqujeʼ ri Aser. E areʼ taq ukʼojol ri Jacob waʼ, ri xil kiwach pa Padán-aram.

w17.12 14 párrs. 1-3

Kipreguntas ri sikʼinelabʼ

Ojer kanoq, ¿la rajawaxik nabʼeʼal jun winaq rech kpe ri Jesús pa ri ufamilia?

Jujun mul, oj chʼawinaq chrij wariʼ. Kjunamataj rukʼ ri kubʼij Hebreos 12:16, ri kubʼij wi che Esaú nim ta xril «ri jastaq re ri Dios» xuqujeʼ «xukʼayij ri unabʼeʼalil che ukʼexwach jun laq rikil» che ri Jacob. Ri e tzij kukʼutu che, are chiʼ xkʼayix ri nabʼeʼalil che Jacob, rukʼ wariʼ kkunik kux jun chke ri familia che kpe wi ri Jesús (Mat. 1:2, 16; Luc. 3:23, 34).

Are kʼu, are chiʼ kqanikʼoj jujun bʼantajik re ri Biblia, kqilo che rajawaxik taj nebʼeʼal jun winaq rech kpe ri Mesías pa ri ufamilia. Chqilaʼ jujun kʼutbʼal.

Ri nabʼeʼal ukʼojol ri Jacob (Israel) che xkʼojiʼ rukʼ Lea are Rubén. Qʼaxinaq chi ri tiempo, ri nabʼeʼal ukʼojol che xkʼojiʼ rukʼ ri rixoqil che más xuloqʼoqʼej, Raquel are ri José. Are chiʼ Rubén xmakunik, xqʼaxex ri nabʼeʼalil che ri José (Gén. 29:31-35; 30:22-25; 35:22-26; 49:22-26; 1 Crón. 5:1, 2). Paneʼ je wariʼ, ri Mesías xpe ta pa ri ufamilia Rubén xuqujeʼ xpe ta pa ri ufamilia José, xaneʼ pa ri ufamilia ri Judá ri ukaj ukʼojol ri Jacob rukʼ Lea (Gén. 49:10).

    E wuj pa quiché (1993-2025)
    Uk'isik sesión
    Umajixik sesión
    • quiché
    • Chataqa b'ik
    • Ri qas utz kawilo
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ri kta' chawe rech kakojo
    • Keta'max ta ri xatz'ib'aj
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Umajixik sesión
    Chataqa b'ik