UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET Watchtower
Watchtower
UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET
quiché
'
  • '
  • ä
  • Ä
  • BIBLIA
  • E WUJ
  • E RIQB'AL IB'
  • mwbr20 octubre e uxaq 1-8
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

K'o ta video che wajun kʼutunem ri'.

Chakuyu' qamak, ri video ktziji' taj.

  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2020)
  • Subtítulo
  • 5-11 RE OCTUBRE
  • 12-18 RE OCTUBRE
  • 19-25 RE OCTUBRE
  • 26 RE OCTUBRE KOPAN 1 RE NOVIEMBRE
Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2020)
mwbr20 octubre e uxaq 1-8

Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

5-11 RE OCTUBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | ÉXODO 31, 32

«Chqaxutuj kiqʼijilaxik ri e tyox»

(Éxodo 32:1) Xkil kʼu ri aj israelibʼ chi xbʼeytaj ri Moisés che ri uqajik uloq puwiʼ ri juyubʼ, xkimulij kibʼ chrij ri Aarón, xkibʼij che: «Chatwalijoq, cheʼabʼanaʼ qadiosibʼ ri kkʼamow qabʼe, ri Moisés ri xujesan uloq pa Egipto, man qetaʼm taj jas ri xukʼulmaj».

w09 15/5 11 párr. 11

Naqaj chi kʼo wi ri nimalaj uqʼij ri Jehová: Chux tzʼaqat ri qachomanik y ri qakojonik

11 Weneʼ kʼax kqabʼan che ubʼanik pa ri qakʼaslemal ri kubʼij ri Biblia are chiʼ kqariq jun kʼax. Chojchoman chrij ri xkikʼulmaj ri israelitas. Are chiʼ majaʼ naj xeʼesax lo rumal ri Jehová pa ri kʼax che kiriqom pa Egipto, «xkikʼulelaj ri Moisés» y «[x]kikʼambʼejej ri» Jehová. ¿Jas rumal jewaʼ xkibʼano? Rumal che kʼo ta kijoron (Éx. 17:1-4). Chiʼ xqʼax ri tiempo xkinimaj ta ri taqanik ri kubʼij che utz taj keqʼijilaʼx nikʼaj chi tyox, paneʼ kʼateʼ kebʼ ikʼ qʼaxinaq kibʼim che ri Jehová che kkinimaj ri utaqanik (Éx. 24:3, 12-18; 32:1, 2, 7-9). ¿Jasche xeniman taj? ¿La are rumal che Moisés naj chi tiempo kʼo pa ri juyubʼ Horeb, che ukʼamik ri utaqanik ri Dios? y ¿la xa xkixiʼj kibʼ rumal che weneʼ xkichomaj che kbʼan kʼax chke kumal ri kikʼulel? Rumal che jun mul kanoq ri amalequitas xechʼojin kukʼ y ri Moisés xeʼutoʼo rech xechʼakanik are chiʼ xeʼuyak ri uqʼabʼ. Are kʼu pa wajun mul kʼo ta ri Moisés kukʼ, ¿jas kkibʼan riʼ we kʼo kikʼulel kechʼojin kukʼ? (Éx. 17:8-16). Apastaneʼ ri xkichomaj, ri qastzij are che ri israelitas xkaj taj xenimanik (Hech. 7:39-41). Qʼaxinaq chi ri tiempo, xeniman ta che ri Jehová are chiʼ xeʼok ta pa ri Tzujum Ulew rumal che xkixeʼj kibʼ. Rumal laʼ, ri Pablo xubʼij chke ri cristianos che rajawaxik kkinimaj ri Dios y kkibʼan ta ke ri xkibʼan ri israelitas (Heb. 4:3, 11).

(Éxodo 32:4-6) xukʼam kʼu chke, xujaʼrisaj ri qʼan pwaq pa qʼaqʼ, xubʼan jun alaj amaʼ wakax, konojel kʼut je xkibʼij waʼ: «¡Israel, are adios waʼ ri xatesan uloq pa Egipto!» 5 Are taq ri Aarón xril waʼ, xuwok jun porobʼal chuwach ri alaj amaʼ wakax, xuchap uraqik uchiʼ, xubʼij: «Chweʼq kqabʼan jun nimaqʼij che uyaʼik uqʼij ri Ajawaxel.» 6 Aqʼabʼ xewalij chukabʼ qʼij, xekiya tabʼal taq toqʼobʼ ri kechajirisaxik, xuqujeʼ tabʼal taq toqʼobʼ che utzirisan ibʼ. Kʼateʼkʼuriʼ xtʼuyiʼ kʼu ri tinamit che waʼim, xukʼyanik, are taq xnojik xwalij che etzʼanem.

w12 15/10 25 párr. 12

Chanimaj ri Dios y kawil na are chiʼ kubʼan ri utzujum

12 Jehová aninaq xumaj ubʼanik ri pacto re ri Taqanik. ¿Jas xubʼan che ubʼanik? Xubʼij che kbʼan jun lugar jawchiʼ kqʼijilaʼx wi y xeʼukoj kojol tabʼal toqʼobʼ, rech ri winaq kekunik keqebʼ rukʼ areʼ. Are kʼu ri israelitas aninaq xsachan chke ri xkitzujuj che ri Dios. Rukʼ ri xkibʼano, «¡xkiya bʼis che ri Tastalik ri kʼo pa Israel!» (Sal. 78:41). Jun kʼutbʼal, are chiʼ tajin kyaʼ taqanik che ri Moisés pa ri juyubʼ Sinaí, xkichomaj che xa xewonobʼax kan rumal, rumal laʼ xkʼistaj kikʼuʼx che reyeʼxik y nojimal xqaj uchuqʼabʼ ri kikojonik chrij Dios. Chukʼisbʼal, xkibʼan jun alaj amaʼ wakax rukʼ oro y xkibʼij: «¡Israel, are adios waʼ ri xatesan uloq pa Egipto!» (Éx. 32:1, 4). Kʼatekʼuriʼ xkimaj ubʼanik jun nimaqʼij che xkibʼij «nimaqʼij che uyaʼik uqʼij ri [Jehová]» che, xexukik y xekiporoj tabʼal toqʼobʼ chuwach. Are chiʼ ri Jehová xril ri tajin kkibʼano, xubʼij che ri Moisés: «Chanim kʼut xkitas kibʼ che ri bʼe ri xeʼentaq che uternexik» (Éx. 32:5, 6, 8). Sibʼalaj bʼisobʼal, rumal che ri israelitas chilaʼ xkimaj wi lo utzujuxik jastaq che ri Dios, tekʼuriʼ kkibʼan taj (Núm. 30:2).

(Éxodo 32:9, 10) Xubʼij chi ri Ajawaxel che ri Moisés: «E wilom we winaq riʼ, qas kʼu wilom chi sibʼalaj ko kakitakʼabʼaʼ kibʼ. 10 ¡Kimik chinayaʼ kan pa jamaril nikowirinaq kʼu ri woyowal kinsachisaj na kiwach! Ri in kinbʼan na chawe jun nimalaj tinamit».

w18.07 20 párr. 14

¿Jachin taq ri kiyaʼom kitzij che uterenexik ri Jehová?

14 Ri israelitas ketaʼm che kiqʼijilaxik e tyox are jun nimalaj makaj chuwach ri Jehová (Éx. 20:3-5). Paneʼ ketaʼm ri kuchomaj ri Jehová, xkiqʼijilaʼj jun alaj amaʼ wakax bʼanom che oro. Ketaʼm che ri xkibʼano are jun nimalaj makaj chuwach ri Dios, are kʼu xkisubʼ kibʼ y xkichomaj che tajin kkiqʼijilaʼj ri Jehová. Aarón xuqujeʼ xubʼij: «nimaqʼij che uyaʼik uqʼij ri [Jehová]». Are kʼu ri Dios xunaʼo che xxutuxik. Xubʼij che ri Moisés che ri israelitas kibʼanom itzel taq jastaq y tajin ta chi kkibʼan ri e utaqanik. Sibʼalaj xqʼaqʼar ri Jehová chkij, y xuchomaj che kukʼis tzij pa kiwiʼ (Éx. 32:5-10).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Éxodo 31:17) Jun etal kʼu waʼ ri kajeqiʼ chkixoʼl, ri aj israelibʼ xuqujeʼ wukʼ in.» Pa waqibʼ qʼij kʼut xubʼan ri Ajawaxel ri kaj xuqujeʼ ri ulew, pa ri uwuq qʼij xutanabʼaʼ ubʼanik chak, xutaqej kʼu uxlanem.

w19.12 3 párr. 4

«Ronojel kʼo uqʼijol» re chak xuqujeʼ re uxlanem

4 ¿La kukʼut ri xkibʼan ri Jehová xuqujeʼ ri Jesús che rajawaxik taj kojuxlanik? Jeʼ ta kukʼutu. Jehová kkos taj, junam ta qukʼ oj che kojkosik. Are kʼu ri Biblia kubʼij che, are chiʼ xbʼantaj ri kaj xuqujeʼ ri uwach Ulew «xutanabʼa ubʼanik chak, xutaqej kʼu uxlanem» (Éx. 31:17). Ri e tzij riʼ kukʼutu che xuya kan ubʼanik ri uchak tekʼuriʼ xutas utiempo che rilik ri xubʼano. Are kʼu ri Jesús, paneʼ sibʼalaj xchakunik chiʼ xpe cho ri uwach Ulew, xutas utiempo che xuxlanik xuqujeʼ xkʼojiʼ kukʼ ri e rachiʼl (Mat. 14:13; Luc. 7:34).

(Éxodo 32:32, 33) Kintzʼonoj toqʼobʼ che la chi ksach la kimak, we kʼu man kaj la ksach la kimak, chesaj la ri nubʼiʼ chupam ri wuj ri tzʼibʼam la.» 33 Ri Ajawaxel xubʼij che ri Moisés: «Xuwi ri kmakun chnuwach, are waʼ kinwesaj ri ubʼiʼ chupam ri nuwuj.

w87 1/9 29

Kipreguntas ri sikʼinelabʼ

We jun winaq tajin kuqʼijilaj chi ri Dios o tzʼibʼam ri ubʼiʼ pa ri «wuj re ri kʼaslemal» kraj taj kubʼij che qas kolotajinaq chik, jetaneʼ kbʼix apan ri kuriq na pa ri petinaq o kkʼextaj ta chi ri ukʼaslemal. Are chiʼ tajin kchʼaw chkij ri israelitas, ri Moisés xutaʼ che ri Jehová: «Kintzʼonoj toqʼobʼ che la chi ksach la kimak, we kʼu man kaj la ksach la kimak, chesaj la ri nubʼiʼ chupam ri wuj ri tzʼibʼam la». Ri Dios xubʼij che: «Xuwi ri kmakun chnuwach, are waʼ kinwesaj ri ubʼiʼ chupam ri nuwuj» (Éxodo 32:32, 33). Paneʼ ri Dios uyaʼom chi ri ubʼiʼ ri winaq pa ri uwuj, we kuchajij ta ribʼ ri winaq kqaj riʼ pa makaj o kuya kan ri ukojonik. We je kkʼulmatajik, ri Dios kuchup ri ubʼiʼ «pa ri wuj re ri kʼaslemal» (Apocalipsis 3:5).

12-18 RE OCTUBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | ÉXODO 33, 34

«Ri jeʼlalaj taq ubʼantajik ri Jehová»

(Éxodo 34:5) Xqaj kʼu uloq ri Ajawaxel pa jun sutzʼ, xkʼojiʼ kʼu chilaʼ rukʼ ri Moisés, xubʼij kʼut ri qas ubʼiʼ.

it-2 500 párr. 9

Bʼiʼaj

Ri jastaq che e bʼanom kkiqʼalajisaj che ri Dios qas kʼolik, are kʼu kkiqʼalajisaj ta ri ubʼiʼ (Sl 19:1; Ro 1:20). Retaʼmaxik ri ubʼiʼ ri Dios kʼo kʼi kraj kubʼij (2Cr 6:33). Kraj kubʼij uchʼobʼik uwach Areʼ: ri kraj kubʼano, ri uchak y ri ubʼantajik che keriqitaj pa ri uTzij. (Chajunamisaj rukʼ 1Re 8:41-43; 9:3, 7; Ne 9:10). Kojkunik kqachʼobʼ wariʼ rukʼ ri ukʼutbʼal ri Moisés, jun achi che qas xetaʼmax uwach rumal ri Jehová, wariʼ kraj kubʼij, che qas xkʼojiʼ jun utzalaj achilanik chkixoʼl (Éx 33:12). Moisés xkunik xril ri ujuluwem ri Jehová y xutaʼ are chiʼ «xubʼij [...] ri qas ubʼiʼ» ri Dios che (Éx 34:5). Xaq xiw ta xukamulij ubʼixik ri bʼiʼaj Jehová, xaneʼ xuya ubʼixik ri ubʼantajik xuqujeʼ ri uchak ri Dios, che xubʼij: ¡Jehová! ¡Jehová! ¡Ri Dios che kel ukʼuʼx, «xuqujeʼ toqʼobʼisal wachaj, kochʼonel xuqujeʼ nim pa loqʼoqʼebʼal kʼuxaj xuqujeʼ qastzij! Ri kkanaj jik pa ri loqʼoqʼebʼal ukʼuʼx pa kiwiʼ kʼi mil taq ijaʼlil, xuqujeʼ kusach mak che ri bʼanoj etzelal, ri kʼulelanik xuqujeʼ ri makaj; mawi kʼu jubʼiqʼ ma ta kukʼajisaj uwach ri ajchaqʼ mak, xaneʼ kukʼajisaj kiwach ri ketzelal ri tataxelabʼ pa kiwiʼ ri alkʼwalaxelabʼ, pa kiwiʼ ri e itaq mam, pa kiwiʼ ri e xikin taq mam, xuqujeʼ pa kiwiʼ ri e kalkʼwal ri e xikin taq mam» (Éx 34:6, 7). Kjunamataj rukʼ ri bʼix che xubʼan ri Moisés che kubʼij: «Kinya na uqʼij ri ubʼiʼ ri [Jehová]», wariʼ kuya ubʼixik ri rachilanik rukʼ ri tinamit Israel y ri ubʼantajik (Dt 32:3-44).

(Éxodo 34:6) Xokʼow chuwach ri Moisés, je xubʼij waʼ ko ubʼixik ri qas ubʼiʼ xubʼij: «¡Ri Ajawaxel! ¡Ri Ajawaxel! ¡Dios junalik, xuqujeʼ toqʼobʼisal wachaj, kochʼonel xuqujeʼ nim pa loqʼoqʼebʼal kʼuxaj xuqujeʼ qastzij!

w09 1/5 18 párrs. 3-5

Jehová kuqʼalajisaj ribʼ

Ri nabʼe che xubʼij ri Dios are che kel ukʼuʼx, «xuqujeʼ toqʼobʼisal wachaj» (versículo 6). Jun winaq che kʼo nim retaʼmabʼal kubʼij che ri tzij hebreo «kel ukʼuʼx» kukʼutu che ri Dios kunaʼ «loqʼoqʼebʼal kʼuxaj, junam che kunaʼ jun tat chke ri ralkʼwal». Are kʼu ri tzij «toqʼobʼisal wachaj» kjunamataj rukʼ ri e tzij che «kuya ubʼixik chrij ri kubʼan jun winaq che ukʼutik che rukʼ ronojel ranimaʼ kraj kuya tobʼanik che ri kʼo kajwataj che». Rukʼ wariʼ, ri Jehová kukʼut chqawach che kel ukʼuʼx chke ri upatanelabʼ junam rukʼ ri kubʼan jun tat chke ri ralkʼwal: kunaʼ jun nimalaj loqʼoqʼebʼal chke y kraj che kkiriq utzilal (Salmo 103:8, 13).

Tekʼuriʼ kubʼij che «kochʼonel» o aninaq taj kpe royowal (versículo 6). Jehová are ta jun Dios che aninaq kpe royowal. Xaneʼ kʼo upaciencia kukʼ ri upatanelabʼ are chiʼ kkibʼan jastaq che utz taj y kuya tiempo chke rech kkikʼex ri kibʼantajik (2 Pedro 3:9).

Xuqujeʼ kubʼij che are «nim pa loqʼoqʼebʼal kʼuxaj xuqujeʼ qastzij» (versículo 6). Ri loqʼoqʼebʼal kʼuxaj xubʼano che xkʼojiʼ jun utzalaj achilanik che kʼo ta ukʼisik chkixoʼl ri Jehová rukʼ ri utinamit (Deuteronomio 7:9). Y rukʼ ri Jehová kpe wi ri qastzij. Ri are kusubʼ ta nijun winaq xuqujeʼ kbʼan taj ksubʼik. Rumal che ri areʼ are ri «Dios, aj qastzij», kojkunik kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij ronojel ri kubʼij chqe, xuqujeʼ chrij ri kubʼan na pa ri petinaq (Salmo 31:5).

(Éxodo 34:7) Ri kkanaj jik pa ri loqʼoqʼebʼal ukʼuʼx pa kiwiʼ kʼi mil taq ijaʼlil, xuqujeʼ kusach mak che ri bʼanoj etzelal, ri kʼulelanik xuqujeʼ ri makaj; mawi kʼu jubʼiqʼ ma ta kukʼajisaj uwach ri ajchaqʼ mak, xaneʼ kukʼajisaj kiwach ri ketzelal ri tataxelabʼ pa kiwiʼ ri alkʼwalxelabʼ, pa kiwiʼ ri e itaq mam, pa kiwiʼ ri e xikin taq mam, xuqujeʼ pa kiwiʼ ri e kalkʼwal ri e xikin taq mam».

w09 1/5 18 párr. 6

Jehová kuqʼalajisaj ribʼ

Jun chi qastzij che kraj ri Jehová kqetaʼmaj chrij are che ri areʼ «kusach mak che ri bʼanoj etzelal, ri kʼulelanik xuqujeʼ ri makaj» (versículo 7). Ri Areʼ amaqʼel kukuy ri kimak ri kkiya kan ubʼanik ri makaj (Salmo 86:5). Kraj ta kubʼij che kʼo ta kubʼij chi kbʼan jun makaj, rumal che kubʼij: «mawi kʼu jubʼiqʼ ma ta kukʼajisaj uwach ri ajchaqʼ mak» (versículo 7). Ri areʼ are jun sukʼalaj Dios y chʼajchʼoj, y kukʼajisaj na kiwach ri winaq che kkiya ta kan ubʼanik ri kimak. Kopan na ri qʼij, kkiriq na kʼax rumal ri jastaq che kkibʼano.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Éxodo 33:11) Ri Dios ktzijon rukʼ ri Moisés chwinaqil, jachaʼ ri kubʼan apachike winaq ri ktzijon rukʼ ri rachiʼl ktzelej kʼu ri Moisés pa ri kʼolbʼal ri e kʼo wi ri aj israelibʼ. Are kʼu ri Josué ri ukʼojol ri Nun, ri kʼo che toʼl rech ri Moisés, mawi jubʼiqʼ kel pa ri Likʼom.

(Éxodo 33:20) Kinqʼalajisaj kʼu chawach chi man katkun taj kawil ri nupalaj, rumal rech chi man kʼo ta jun winaq ri kkun ta che rilik ri nupalaj, kutaqej ta kʼu kʼaslem».

w04 15/3 27 párr. 5

Pixabʼ nim kibʼanik keʼesax pa ri wuj Éxodo

33:11, 20. ¿Jas kraj kubʼij che ri Dios xtzijon rukʼ ri Moisés «chwinaqil»? Wajun tzij kchʼaw chrij ri utzalaj tzijonem chkixoʼl kebʼ winaq. Jun utaqoʼn ri Dios xtzijon rukʼ ri Moisés y xuya ri utaqanik ri Dios che. Are kʼu ri Moisés xril ta uwach ri Jehová, rumal che nijun kkunik kril ri upalaj, xuqujeʼ kkʼasiʼk. Ri Moisés qas ta rukʼ ri Jehová xtzijon wi. «Ri pixabʼ yoʼm kumal ri taqoʼnibʼ re ri kaj pa uqʼabʼ jun chʼawenel», kchaʼ Gálatas 3:19.

(Éxodo 34:23, 24) Konojel ri e iwachijabʼ rajawaxik pa jun junabʼ kutakʼabʼaʼ na ribʼ oxmul chuwach ri Ajawaxel ri uDios ri Israel. 24 Ri in kʼut keʼenwesaj na bʼik ri nikʼaj nimaʼq taq tinamit chik chiwach, kinnimarisaj na uwach ri iwulew. Jeriʼ man kʼo ta jun kuchajij ta animaʼ che umajik ri iwulew are taq kixbʼe che utakʼabʼaxik iwibʼ chuwach ri Ajawaxel ri iDios oxmul pa ri jun junabʼ.

w98 1/9 20 párr. 5

Chawilaʼ ri más nim ubʼanik

Konojel ri achijabʼ xuqujeʼ ri judíos taj rajawaxik kkibʼan ri taqanik che oxmul kebʼe chuwach ri Jehová pa jun junabʼ. Rumal che ketaʼm che pa ri e qʼij riʼ ri kifamilia kkowir ri kikojonik, e kʼi chke ri kʼamal taq bʼe re ri familias kkikʼam bʼi ri kixoqil y ri e kalkʼwal. Are kʼu, ¿jachin kchajin ri kachoch y ri kulew are chiʼ e kʼo taj? Jehová xubʼij chke: «Kʼo ta jun kuchajij ta animaʼ che umajik ri iwulew are taq kixbʼe che utakʼabʼaxik iwibʼ chuwach ri Ajawaxel ri iDios oxmul pa ri jun junabʼ» (Éxodo 34:24). Ri israelitas xajwataj kikojonik rech we kkiya pa nabʼe lugar ri jastaq re ri kikojonik, kuriq ta kʼax riʼ ri jastaq ke. ¿La xubʼan ri Jehová ri xubʼij? ¡Jeʼ xubʼano!

19-25 RE OCTUBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | ÉXODO 35, 36

«Kojkunik kqabʼan ri kubʼij ri Jehová chqe»

(Éxodo 35:25, 26) Ri ixoqibʼ ri kekunik kekemenik, xekikʼam uloq ri kikem re azul, kem re moratoʼ, re kaq kem, re kokʼalaj lino; 26 are kʼu ri ixoqibʼ ri kekun che taq wiqbʼal, xpe pa kanimaʼ xekibʼatzʼij kismal kʼisikʼ.

w14 15/12 4 párr. 4

Jehová sibʼalaj keʼutewchiʼj ri kesipanik

Ri Jehová are ta xrilo we paqal rajil ri sipanik, xaneʼ are xrilo che rukʼ ronojel kanimaʼ xkiya sipanik che uqʼijilaxik. Ri tinamit xuqujeʼ xuya ri utiempo y ri utobʼanik che ri chak. Ri bʼantajik kubʼij che konojel «ri ixoqibʼ ri kekunik kekemenik, xekikʼam uloq ri kikem». Xuqujeʼ kubʼij: «are kʼu ri ixoqibʼ ri kekun che taq wiqbʼal, xpe pa kanimaʼ xekibʼatzʼij kismal kʼisikʼ». Y ri Jehová xuya nojibʼal, etaʼmabʼal che ri Bezalel y xuqujeʼ xuya nawinik che, che kibʼanik jastaq. Ri Dios xuya ri kajwataj chke ri Bezalel y Oholiab rech kkibʼan ri chak che xubʼij chke (Éx. 35:25, 26, 30-35).

(Éxodo 35:30-35) Ri Moisés xubʼij chke ri aj israelibʼ: «Chiwilampeʼ, ri Ajawaxel xresaj ri Bezalel chkixoʼl ri ramaqʼ ri Judá ri ukʼojol ri Urí, ri riʼ umam kʼut ri Hur, 31 unojisam kʼu che ri ruxlabʼal ri Dios, che noʼj, che chʼobʼonik, che etaʼmanik, che nawinik xuqujeʼ che kibʼanik jastaq 32 che kibʼanik wiqbʼal xuqujeʼ jastaq re qʼan pwaq, re saq pwaq, re qʼan chʼichʼ, 33 che kitzokʼik xuqujeʼ che kinakʼik jeʼlalaj taq abʼaj, che kijosik cheʼ xuqujeʼ che kibʼanik jeʼlalaj taq wiqbʼal. 34 Xuqujeʼ nuyoʼm unoʼj che tijonik. Ri areʼ rachilam ri Oholiab ri ukʼojol ri Ahisamac, ri aj Dan, 35 e nuyoʼm ketaʼmabʼal che ubʼanik apachike chak ri mayibʼal taq kibʼanik, che kitʼisik taq kem azul, kem moratoʼ, kaq taq kem, kokʼalaj lino, che ukemik apachike kem ri kʼo taq ketzʼbʼalil».

w11 15/12 19 párr. 6

Ri sukʼ taq patanelabʼ che rukʼ ri uxlabʼal xkʼam kibʼe rumal ri Dios

6 Kqetaʼmaj jun chi jastaq chrij ri kubʼan ri ruxlabʼal ri Dios che qatoʼik are chiʼ kqanikʼoj ri xukʼulmaj ri Bezalel che junam tiempo xekʼasiʼ rukʼ ri Moisés (chasikʼij uwach Éxodo 35:30-35). Wajun achi riʼ xbʼix che, che areʼ kbʼanow ri jastaq che kkoj pa ri tabernáculo. ¿La kkun chi che ubʼanik jujun jastaq che kajwataj pa wajun nimalaj chak riʼ? Weneʼ. Are kʼu weneʼ xaq xiw kkun che ubʼanik ri ladrillos che xkibʼan pa Egipto (Éx. 1:13, 14). Rumal laʼ, ¿jasche xkun che ubʼanik wajun nimalaj chak riʼ? Rumal che xnojisax «che ri ruxlabʼal ri Dios, che noʼj, che chʼobʼonik, che etaʼmanik, che nawinik» rech kkunik kubʼan jalajoj taq jastaq. Apastaneʼ ri kkun che ubʼanik, ri Dios xuya más retaʼmanik rukʼ ri ruxlabʼixel, y je xubʼan rukʼ ri Oholiab. Ri e kebʼ qas utz xkibʼan riʼ che ri kichak: xaq xiw ta xketaʼmaj ubʼanik, xaneʼ xekitijoj chi nikʼaj, rumal che Jehová xuya kinoʼj re tijonik pa kanimaʼ.

(Éxodo 36:1, 2) «Jeriʼ, ri Bezalel rachilam ri Oholiab xuqujeʼ konojel ri kenaʼw che apachike chak, ri yoʼm kinoʼj, ketaʼmabʼal rumal ri Ajawaxel che kibʼanik konojel ri jastaq ri keʼajwataj che ri qʼijilanik chupam ri qʼijilabʼal, xkitzʼaqatisaj ri xtaqan ri Ajawaxel che ubʼanik.» 2 Ri Moisés xusikʼij ri Bezalel, ri Oholiab xuqujeʼ konojel ri kekun che apachike chak, ri yoʼm we etaʼmanik riʼ chke rumal ri Ajawaxel, kichiʼm kʼu kibʼ pa kech wi che ri tobʼanik chupam we chak riʼ.

w11 15/12 19 párr. 7

Ri sukʼ taq patanelabʼ che rukʼ ri uxlabʼal xkʼam kibʼe rumal ri Dios

7 ¿Jas jun chi jastaq kkʼutuwik che Bezalel y Oholiab rukʼ ri uxlabʼal xkʼam wi kibʼe rumal ri Dios? Ri utzalaj ubʼanik ri kichak che xkibʼano, che are chiʼ qʼaxinaq chi quinientos junabʼ xaq are tajin kkojik (2 Crón. 1:2-6). Xuqujeʼ sibʼalaj nim ubʼanik che ri nawinel taq achijabʼ riʼ, e junam ta kukʼ ri winaq kimik, rumal che xebʼison ta che ubʼanik firmar ri kichak che xkibʼano, xaneʼ xkaj che are ri Jehová xyaʼ uqʼij (Éx. 36:1, 2).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Éxodo 35:1-3) Ri Moisés xeʼumulij konojel ri aj israelibʼ xubʼij chke: «Ri Ajawaxel uyoʼm taqanik chwe chi jewaʼ kbʼanik: 2 Waqibʼ qʼij kuya kbʼan chak, are kʼu ri uwuq qʼij are jun tastalikalaj qʼij waʼ chiwe re tzʼaqatalaj uxlanem che uyaʼik uqʼij ri Ajawaxel. Apachin kʼu ri kchakun pa we qʼij riʼ, kkamisaxik. 3 Apachike ta neʼ kʼolbʼal ri ix kʼo wi, mikoj iqʼaqʼ pa ri qʼij re uxlanem».

w05 15/5 23 párr. 14

Chqetaʼmaj ri kraj ri Jehová

14 Chqayaʼ pa nabʼe lugar ri e jastaq che kʼo ubʼanik rukʼ ri qakojonik. Ri israelitas rajawaxik are kkilij ri kikojonik chuwach utzukuxik ri jastaq che kkitijo o kkikojo. Rajawaxik che xaq xiw ta pa ri kichak kkikoj wi ri kitiempo. Ri Jehová xuchaʼ jun qʼij re ri semana rech kkiya uqʼij ri Dios. Pa ri qʼij riʼ xaq xiw kekunik kkibʼan ri jastaq che kuta ri Dios chke (Éxodo 35:1-3; Números 15:32-36). Xuqujeʼ ronojel taq junabʼ rajawaxik kkitas kitiempo rech kebʼe pa ri tastalik taq nimaqʼij (Levítico 23:4-44). Pa ri e qʼij riʼ kyaʼ ubʼixik ri jastaq che nim kibʼanik che ubʼanom ri Jehová, kenaʼtax ri upixabʼ xuqujeʼ kmaltyoxix ronojel ri utzilal ukʼutum. Are chiʼ ri tinamit kkiya uqʼij ri Jehová, kubʼano che knimar ri kikojonik xuqujeʼ kkaj taj kkiya bʼis che, y ri Dios keʼutoʼo rech kkibʼan ri taqanik (Deuteronomio 10:12, 13). Ri utz taq pixabʼ che e kʼo pa ri taqanik riʼ xuqujeʼ kuya utzilal chke ri upatanelabʼ ri Dios kimik (Hebreos 10:24, 25).

(Éxodo 35:21) konojel kʼut ri xslabʼetaj ri kanimaʼ, rukʼ kirayibʼal ri man xa ta e kawach xkikʼam uloq jun sipanik che ri Ajawaxel, rech kbʼan ri Likʼom Rachoch Dios re riqoj ibʼ xuqujeʼ ronojel ri kajwatajik, je jachaʼ ri kajwataj che ri atzʼyaq ri nim ubʼanik.

w00 1/11 29 párr. 2

Ri uyaʼik sipanik kuya kikotemal

Chojchoman chrij ri xkinaʼ ri israelitas. Pa kʼi taq junabʼ xkiriq kʼax pa Egipto y kʼo kʼi jastaq kekun taj kkibʼano o kkʼojiʼ kukʼ. Are kʼu xeʼel loq, kʼo ta chi kʼax kkiriqo xuqujeʼ kʼo chi kiqʼinomal. ¿Jas kkichomaj riʼ we ktaʼ jubʼiqʼ chke ri kʼo kukʼ? Xekun ta riʼ xkichomaj che e areʼ e chʼakowinaq y yaʼtal chke che xaq xiw ri e areʼ kekojowik. Are kʼu, chiʼ xbʼix chke che ketobʼan che uyaʼik jastaq che ktobʼan che uqʼijilaxik ri Jehová, rukʼ ronojel kanimaʼ xkiya ri kʼo kukʼ y xkeyeʼj taj che ktoj ukʼaxel chke. Xsach ta chke che are ri Jehová yaʼowinaq chke ri jastaq che kʼo kukʼ, rumal laʼ xkisipaj kʼi jastaq che bʼanom rukʼ plata y oro xuqujeʼ xekisipaj taq awaj. Konojel kʼut ri xslabʼetaj ri kanimaʼ, rukʼ kirayibʼal ri man xa ta kebʼ kiwach xkikʼam lo jun «kisipanik rukʼ ronojel kanimaʼ che» ri Jehová (Éxodo 25:1-9; 35:4-9, 20-29; 36:3-7).

26 RE OCTUBRE KOPAN 1 RE NOVIEMBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | ÉXODO 37, 38

«Ri altares re ri tabernáculo y ri upatan pa ri qʼijilanik che ri Jehová»

(Éxodo 37:25) Ri Bezalel xubʼan ri porobʼal ri kporox wi ri kʼokʼ qʼol, cheʼ re kʼisis xukoj che. Kajtzalaj, rukʼ nikʼaj bʼaraʼ urabʼik, nikʼaj bʼaraʼ uwach, jun bʼaraʼ raqʼanibʼal. Ri e rukʼaʼ xa jun kukʼaxik kibʼ rukʼ ri porobʼal ri kporox wi ri kʼokʼ qʼol.

it-1 102 párr. 4

Altar

Altar ri kporox wi ri incienso. Ri altar jawchiʼ kkoj wi ri incienso (xuqujeʼ kbʼix «porobʼal re qʼan pwaq» che [Éx 39:38]) xuqujeʼ kojom ri ucheʼal ri acacia che, are kʼu xkoj «utzalaj qʼan pwaq chrij, ri kajibʼ uxkut». Xuqujeʼ xsutix ri uchiʼ che «jun retzʼbʼalil re qʼan pwaq». Pa taq ri utzalaj o uxkut ketan 44,5 cm. y 89 cm. ketan ri raqan, xuqujeʼ kʼo kajibʼ ukʼaʼ che ri altar, jujun pa taq ri esquinas. Chuxeʼ ri etzʼbʼalil re qʼan pwaq y pa taq ri utzalaj kojom kebʼ ketekaʼq chʼichʼ che bʼanom rukʼ oro, chilaʼ kenim wi ri kebʼ rabʼaraq ucheʼal acacia che kojom oro chke, rech kekoj che ukʼamik bʼi ri altar pa jun chi lugar (Éx 30:1-5; 37:25-28). Pa wajun altar kamul kporox jun incienso che nim ubʼanik, aqʼabʼil y bʼenaqʼij (Éx 30:7-9, 34-38). Pa nikʼaj chi textos xuqujeʼ kyaʼ ubʼixik chrij ri incensario che kkoj che uporoxik incienso, wajun chakubʼal xuqujeʼ kʼo ubʼanik rukʼ ri altar ri kporox wi ri incienso (Le 16:12, 13; Heb 9:4; Ap 8:5; chajunamisaj rukʼ 2Cr 26:16, 19). Ri altar ri kporox wi ri incienso, chupam ri tabernáculo yaʼom wi, chuwach ri cortina re ri Santísimo, rumal laʼ kbʼixik che chuwach ri kaxa re ri kʼulwachinik o testimonio kʼo wi (Éx 30:1, 6; 40:5, 26, 27).

(Éxodo 37:29) Ri Bezalel xuqujeʼ xusukʼumaj ri tastalikalaj aseit ri kkoj che tasik, xuqujeʼ ri kʼokʼalaj qʼol, jachaʼ ri ubʼanik ri kkibʼan ri e bʼanal taq kʼokʼal.

it-1 1218

Incienso

Ri incienso che xbʼixik che kkoj chuwach ri Dios pa ri tabernáculo, bʼanom rukʼ jastaq che paqal rajil che xkiya konojel ri israelitas are chiʼ e kʼo pa ri desierto (Éx 25:1, 2, 6; 35:4, 5, 8, 27-29). Are chiʼ ri Jehová xubʼij che ri Moisés ri kbʼan che uyujik uwach ri kajibʼ jastaq che rajawaxik kkojik, xubʼij: «Junam kipajbʼalil we kʼokʼal riʼ chakʼamaʼ: qʼol, kʼokʼalaj ixkʼyaq, xuqujeʼ gálbano ri kkʼokʼatik, [y olíbano puro] cheʼakojoʼ we jastaq riʼ che usukʼumaxik jun utzalaj kʼokʼ qʼol ri tastalik, utz uyujaxik kabʼano jachaʼ ri kubʼan jun bʼanal kʼokʼal. Sibʼalaj kokʼ ukeʼxik nikʼaj chabʼanaʼ, chayaʼ chuwach ri kaxa re ri kʼulwachinik, chupam ri Likʼom Rachoch Dios re riqoj ibʼ o ri kinriq wi na wibʼ awukʼ. We kʼokʼ qʼol riʼ are waʼ ri sibʼalaj tastal na». Tekʼuriʼ rech ksach ta chke ri kkoj wi ri incienso xuqujeʼ che nim ubʼanik, ri Jehová xuqujeʼ xubʼij: «Apachin taneʼ ri kusukʼumaj jun kʼokʼ qʼol chik ri junam ta rukʼ waʼ, ri xaq ta areʼ kkojowik, kesax ri ubʼiʼ chkixoʼl ri uwinaqil» (Éx 30:34-38; 37:29).

(Éxodo 38:1) Kʼisis xukoj ri Bezalel che ubʼanik ri porobʼal ri kporox wi ri tabʼal toqʼobʼ ri kchajirisaxik. Kejebʼ uxkut xubʼano, kebʼ bʼaraʼ rukʼ kebʼ qʼabʼaj rukʼ nikʼaj qʼabʼaj ketan ri jujun uxkut, jun bʼaraʼ rukʼ kebʼ qʼabʼaj ri raqʼanibʼal.  

it-1 102 párr. 2

Altar

Altares re ri tabernáculo. Junam rukʼ ri xubʼij ri Dios xebʼan kebʼ altares re ri tabernáculo: ri altar ri kporox wi ri tabʼal toqʼobʼ (xuqujeʼ kbʼix «ri porobʼal re qʼan chʼichʼ» che [Éx 39:39]) y ri altar ri kporox wi ri incienso. Ri altar ri kporox wi ri tabʼal toqʼobʼ weneʼ kʼo ta tzʼapibʼal uwiʼ y uxeʼ, rukʼ ri ucheʼal ri acacia bʼanom wi. 2,2 m. uwach y 1,3 m. raqan, y pa ri kajibʼ esquinas e kʼo jujun ukʼaʼ. Chʼuqutal ronojel rukʼ cobre. Xuqujeʼ kʼo jun qʼan chʼichʼ «ri kʼo pa ri unikʼajil ri raqʼanibʼal» che kjunamataj rukʼ jun regla. Pa ri kajibʼ utzaʼm, chunaqaj ri «qʼan chʼichʼ», kʼo kajibʼ ketekaʼq chʼichʼ, y weneʼ chilaʼ knim wi ri kebʼ rabʼaraʼq taq cheʼ re ri ucheʼal acacia che kojom cobre che rech kkʼam bʼi ri altar pa jun chi lugar. Rukʼ wariʼ, kchʼobʼotajik che weneʼ xkʼot upam ri kebʼ utzalaj o uxkut ri altar, rech knim bʼi jun cheʼ che kjunamataj rukʼ jun regla tzʼaratzʼik o kolom uwach rech qas kilitaj ri ketekaʼq taq chʼichʼ. Are kʼu, ri kkichomaj ri winaq che kʼo nim ketaʼmabʼal chrij wajun tema, junam taj. E kʼi kebʼinik che kʼo kebʼ juegos ketekaʼq taq chʼichʼ y che ri ukabʼ juego, e kʼo rukʼ ri qʼan chʼichʼ che kjunamataj rukʼ jun regla, chilaʼ kenim wi bʼi ri e rabʼaraq taq che re acacia. Jujun chke ri chakubʼal che kkoj rukʼ ri altar che bʼanom che cobre are ri pakʼabʼal y ri palas che kkoj che resaxik ri chaj, ri nimaʼq taq laq che kekoj che ukʼamik ri kikikʼel ri chikop, ri tenedores che kkoj che ri tiʼj y ri incensario (Éx 27:1-8; 38:1-7, 30; Nú 4:14).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Éxodo 37:1) Ri Bezalel xok chi che ubʼanik ri kaxa, cheʼ re kʼisis xukoj che, jun bʼaraʼ rukʼ jun qʼabʼaj ketan ri urabʼik, oxibʼ qʼabʼaj uwach, xuqujeʼ oxibʼ qʼabʼaj raqʼanibʼal.

(Éxodo 37:10) Ri Bezalel xuqujeʼ xubʼan jun mexa re kʼisis ri ketan jun bʼaraʼ urabʼik, nikʼaj bʼaraʼ uwach, oxibʼ qʼabʼaj raqʼanibʼal.

(Éxodo 37:25) Ri Bezalel xubʼan ri porobʼal ri kporox wi ri kʼokʼ qʼol, cheʼ re kʼisis xukoj che. Kajtzalaj, rukʼ nikʼaj bʼaraʼ urabʼik, nikʼaj bʼaraʼ uwach, jun bʼaraʼ raqʼanibʼal. Ri e rukʼaʼ xa jun kukʼaxik kibʼ rukʼ ri porobʼal ri kporox wi ri kʼokʼ qʼol.

it-1 39 párr. 2

Acacia

Ri nimaʼq taq uqʼabʼ ri acacia e kʼo nimaʼq taq kʼix chke. Are chiʼ ri Biblia kchʼaw chrij ri cheʼ acacia kukoj ri tzij plural schit·tím rumal che ri cheʼ riʼ kuriq ribʼ ri kiqʼabʼ y kubʼan bʼuqupaq taq cheʼ. Paneʼ ri acacia kkunik kopan 6 a 8 m. raqan, are kʼu rumal che kuriq ribʼ ri kiqʼabʼ nim ta raqan kilitajik. Nimaʼq y chʼuchʼuj ri uxaq, qʼan ri ukotzʼiʼjal, sibʼalaj kʼokʼ xuqujeʼ ri uwach kjunamataj rukʼ ri kinaqʼ che kuyaʼo kpochʼik. Qʼeq ri rij xuqujeʼ chʼuchʼuj taj, ri qas ucheʼal sibʼalaj al, sibʼalaj ko xuqujeʼ sibʼalaj utz, y kuriq ta kʼax kumal ri chikop. Ronojel wariʼ xubʼano che ri acacia xkoj che ri tabernáculo y chke ri e jastaq che e kʼo chupam, y rumal che kʼax ta uriqik pa ri desierto. Xkoj che kibʼanik ri arca del pacto (Éx 25:10; 37:1), ri mesa ri kyaʼ wi ri kaxlanwa re ri proposición (Éx 25:23; 37:10), ri altares (Éx 27:1; 37:25; 38:1), ri rabʼaraʼq taq cheʼ che kkoj che kikʼamik bʼi ri e jastaq pa jun chi lugar (Éx 25:13, 28; 27:6; 30:5; 37:4, 15, 28; 38:6), ri columnas ri kxekebʼax wi ri cortina y ri pantalla (Éx 26:32, 37; 36:36), ri armazones (Éx 26:15; 36:20) y ri e cheʼ che kchapow ronojel (Éx 26:26; 36:31). 

(Éxodo 38:8) Ri Bezalel are xeʼukoj ri kiʼilbʼal kibʼ ri ixoqibʼ ri kajwataj chuchiʼ ri okibʼal chupam ri Likʼom Rachoch Dios re riqoj ibʼ che ubʼanik ri tzima re qʼan chʼichʼ, xubʼan xuqujeʼ ri utikʼilibʼal re qʼan chʼichʼ.

w15 1/4 15 párr. 4

¿La awetaʼm?

Kimik junam ta ri espejos rukʼ ojer kanoq, ojer ri espejos rukʼ chʼichʼ re bronce e bʼanom wi, y jujun chik e bʼanom rukʼ cobre, plata, oro y electro. Ri nabʼe mul che kriqitaj ri tzij espejo pa ri Biblia, kchʼaw chrij are chiʼ xemulix ri jastaq che kekoj pa ri tabernáculo, ri nabʼe kʼolbʼal che ri israelitas xkiqʼijilaj wi ri Dios. Pa ri tiempo riʼ, ri ixoqibʼ xekiya ri espejos che kʼo kukʼ rech xbʼan ri kʼolbʼal jaʼ xuqujeʼ ri utakʼalibʼal che e bʼanom che cobre (Éxodo 38:8). Rech kebʼan ri e jastaq riʼ rajawaxik kejarisax ri espejos.

    E wuj pa quiché (1993-2025)
    Uk'isik sesión
    Umajixik sesión
    • quiché
    • Chataqa b'ik
    • Ri qas utz kawilo
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ri kta' chawe rech kakojo
    • Keta'max ta ri xatz'ib'aj
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Umajixik sesión
    Chataqa b'ik