UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET Watchtower
Watchtower
UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET
Quiché
'
  • '
  • ä
  • Ä
  • BIBLIA
  • E WUJ
  • E RIQB'AL IB'
  • mwbr19 diciembre e uxaq 1-8
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

K'o ta video che wajun kʼutunem ri'.

Chakuyu' qamak, ri video ktziji' taj.

  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos
  • Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2019)
  • Subtítulo
  • 2-8 RE DICIEMBRE
  • 9-15 RE DICIEMBRE
  • 16-22 RE DICIEMBRE
  • 23-29 RE DICIEMBRE
  • 30 RE DICIEMBRE KOPAN 5 RE ENERO
Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos (2019)
mwbr19 diciembre e uxaq 1-8

Referencias rech ri wuj Qachak xuqujeʼ Qakʼaslemal ri oj Cristianos

2-8 RE DICIEMBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | APOCALIPSIS 7-9

«Jehová keʼutewchiʼj e ‹kʼiʼalaj winaq›»

(Apocalipsis 7:9) Are taq e bʼantajinaq chi we jastaq riʼ, xinkaʼyik, xinwil kʼiʼalaj winaq, ri man kʼo ta jun kkun che kajilaxik, ronojel kiwach taq tinimit, amaqʼ, winaqil, chʼabʼal. E takʼatoj chuwach ri tem re ajawbʼal xuqujeʼ chuwach ri Alaj Chij, kikojom saqloloj taq atzʼyaq xuqujeʼ kukʼam uxaq taq tut pa kiqʼabʼ.

it-1-S 1035 párr. 4

Kʼiʼalaj winaq

Wariʼ kubʼano che kojchoman chi chrij jun chi pregunta: We ri «kʼiʼalaj winaq» are ri kekolotaj kan cho ri uwach Ulew, ¿jasche kqabʼij che «e takʼatoj chuwach ri tem re ajawbʼal xuqujeʼ chuwach ri Alaj Chij»? (Ap 7:9). Ri tzij, «e takʼatoj», jujun mul kkoj pa ri Biblia rech kkʼutik che jun winaq o jun jupuq winaq nim kibʼanik o keqaj chuwach jun chik (SI 1:5; 5:5; Pr 22:29, CJ, comentario; Lu 1:19). Xuqujeʼ, pa ri capítulo seis re Apocalipsis kubʼij che «ri ajawinelabʼ re ri uwach Ulew, ri nimaʼq kiqʼij, ri e kinimal ri ajchʼojabʼ, ri qʼinomabʼ, ri kʼo kichuqʼabʼ, konojel ri loqʼom taq pataninelabʼ, xuqujeʼ konojel ri e tzoqopitalik» tajin kkikʼuʼ kibʼ «chuwach ri tʼuyul puwiʼ ri tem re ajawbʼal xuqujeʼ chuwach ri royowal ri Alaj Chij, xopan kʼut ri nimalaj qʼij kpe ri kʼajisabʼal wachaj. ¿Jachin ta lo ri kkunik ktakʼiʼ ta chuwach?» (Ap 6:15-17; chajunamisaj rukʼ Lu 21:36). Rumal laʼ ri «kʼiʼalaj winaq» are riʼ ri e winaq che kekolotaj kan chuwach ri oyowal xuqujeʼ che e jun chkixoʼl ri kubʼij ri Biblia che «e takʼatoj» rukʼ jun utz kibʼantajik, chuwach ri Dios xuqujeʼ ri Alaj Chij.

(Apocalipsis 7:14) Xinbʼij kʼu che: «Wajaw, waʼ lal lal etamaninaq.» Ri areʼ xubʼij chwe: «E are waʼ ri e elinaq uloq pa ri nimalaj kʼaxkʼolil, ri kichʼajom ri katzʼyaq, xkisaqarisaj pa ri ukikʼel ri Alaj Chij.

it-2-S 1155 párr. 5

Nimalaj kʼaxkʼolil

Ri contexto kukʼutu che ri kʼax xuriq Jerusalén pa ri junabʼ 70 a.C. xuqʼalajisaj jun nimalaj kʼaxkʼolil che kpe na. Are chiʼ qʼaxinaq chi treinta junabʼ che xbʼan kʼax che Jerusalén, xbʼix che ri apóstol Juan che e kʼiʼalaj winaq re ronojel tinamit, alaj taq tinamit: «E are waʼ ri e elinaq uloq pa ri nimalaj kʼaxkʼolil» (Ap 7:13, 14). Are chiʼ kubʼij che ri e kʼiʼalaj winaq keʼel lo «pa ri nimalaj kʼaxkʼolil» kukʼutu che kekʼasiʼ kanoq. Kjunamataj wariʼ rukʼ ri kubʼij Hechos 7:9, 10: «Ri Dios kʼo rukʼ ri José. Xutoʼtajisaj pa ri kʼaxkʼolil». Kubʼij che ri José xtoʼtajisax pa ri kʼaxkʼolil, wariʼ kukʼutu che xaq xiw ta xtoʼ che uchʼijik ri kʼax, xaneʼ xkʼasiʼ chuwach ri e kʼax che xuriqo.

(Apocalipsis 7:15-17) Rumal riʼ e kʼo chuwach ri utem ri Dios re ajawbʼal, ri e areʼ kepatanij chi pa qʼij chi chaqʼabʼ pa ri rachoch. Ri tʼuyul puwiʼ ri tem kʼo kukʼ, keʼuchajij. 16 Man kenum ta chik, mawi kchaqij chik kichiʼ. Man kekʼat ta chik rumal ri qʼij, man kʼo ta chi qʼaqʼ kubʼan kʼax chke. 17 Areʼ kʼut ri Alaj Chij ri kʼo pa unikʼiʼajil ri tem re ajawbʼal keʼuyuqʼuj na, kukʼam na kibʼe pa taq kikʼiyibʼal jaʼ re kʼaslemal. Ri Dios kusuʼ na ri uwaʼl kiwach».

it-1-S 1035 párr. 3

Kʼiʼalaj winaq

Ri ubʼanik. Rech kojkunik kqachʼobʼo e jachin riʼ «ri kʼiʼalaj winaq» chqilaʼ ri kubʼij ri capítulo 7 re Apocalipsis xuqujeʼ chqilaʼ nikʼaj chi textos che kjunamataj ri kubʼij. Apocalipsis 7:15-17 kubʼij che ri Dios «keʼuchajij» rech «kukʼam na kibʼe pa taq kikʼiyibʼal jaʼ re kʼaslemal» xuqujeʼ «kusuʼ na ri uwaʼl kiwach». Pa Apocalipsis 21:2-4 xuqujeʼ keqariq ri e tzij riʼ che qas kejunamatajik: «Ri uqajebʼal ri Dios kʼo chkixol ri winaq [...] kusuʼ na ronojel ri uwaʼl kiwach ri e oqʼinaq. Man kʼo ta chi kamikal». Wajun kʼutwachinik riʼ tajin ta kchʼaw chkij ri e winaq che e kʼo pa ri kaj, ri kʼo wi ri kʼakʼ Jerusalén, xaneʼ kchʼaw chkij ri winaq che e kʼo cho ri uwach Ulew.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Apocalipsis 7:1) Are taq xebʼantaj we jastaq riʼ, xeʼenwil kajibʼ taqoʼnibʼ ajkaj ri e takʼatoj pa kiwiʼ ri kajibʼ utzaʼm ri uwach Ulew. Kichapom ri kajibʼ kaqiqʼ, rech man kajichʼichʼ ta ri kaqiqʼ cho ri uwach Ulew, mawi cho ri plo, mawi puwiʼ apachike cheʼ.

re-S 115 párr. 4

Ri Israel rech ri Dios kkoj retal

4 Qetaʼm che ri kajibʼ ángeles kraj kubʼij kajibʼ jupuq ángeles che ri Jehová e ukojom rech kiqʼatem ri nimalaj qʼatoj tzij kʼa kopan na ri qʼijol. Are chiʼ ri ángeles kkitzoqopij lo ri kaqiqʼ re ri nimalaj royowal ri Dios, kkʼulmataj na jun nimalaj kʼaxkʼolil rumal che ri e kaqiqʼ ketzoqopix lo pa ri norte, sur, este xuqujeʼ oeste. Kjunamataj rukʼ ri nimalaj kʼaxkʼolil che xkiriq ri elamitas ojer kanoq are chiʼ ri Jehová xukoj ri kajibʼ kaqiqʼ rech xusach kiwach (Jeremías 49:36-38). Are jun kaqiqʼ che sibʼalaj nim na chuwach ri kaqiqʼ jabʼ che xukoj ri Jehová are chiʼ xusachisaj uwach ri tinamit Ammón (Amós 1:13-15). Kʼo ta nijun tinamit che kʼo pa uqʼabʼ ri Satanás kkunik ktakʼiʼ chuwach ri nimalaj royowal ri Jehová, are chiʼ ri areʼ kunimarisaj na ri uQʼatbʼal tzij che kʼo ta ukʼisik (Salmo 83:15, 18; Isaías 29:5, 6).

(Apocalipsis 9:11) Ri taqoʼn ajkaj re ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal kʼo pa kiwiʼ ri sakʼ che kajawinel. Ri ubʼiʼ are Abadón pa ri chʼabʼal hebreo, Apolión kʼut pa ri chʼabal aj Griego.

it-1-S 12

Abadón

¿Jachin riʼ ri Abadón, ri ángel re ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal?

Pa Apocalipsis 9:11 ri tzij «Abadón» kkoj che ri ubʼiʼ ri «taqoʼn ajkaj re ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal». Ri bʼiʼaj «Apolión» pa ri chʼabʼal griego kraj kubʼij «Destructor» o jun winaq re sachol wachaj. Pa ri siglo XIX kbʼixik che wajun texto riʼ tajin kchʼaw chkij e jujun winaq junam rukʼ ri emperador Vespasiano, Mahoma xuqujeʼ Napoleón, xuqujeʼ xbʼixik che are jun ángel re ri «Satanás». Tekʼuriʼ, Apocalipsis 20:1-3 kukʼutu che wajun ángel are ukʼanaq ri «lawe re ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal» xuqujeʼ kukʼutu che are ri Dios xtaqow loq, are ta ri «Satanás», Abadón kuxim ri Satanás xuqujeʼ kukʼaq bʼi pa ri jul. Xbʼan jun comentario chrij Apocalipsis 9:11, The Interpreterʼs Bible kubʼij: «Are kʼu, Abadón are ta jun ángel re ri Satanás, xaneʼ re ri Dios, che kusach uwach ri itzelal».

Pa ri textos re ri Escrituras Hebreas che xqil kan nabʼe, ri tzij ʼavad·dóhn kjunamataj rukʼ ri tzij che kkoj che Muqbʼal xuqujeʼ kamikal. Pa Apocalipsis 1:18 Cristo Jesús kubʼij: «In kʼasal kʼu chbʼe qʼij saq. Kʼo ri e ulaweyil ri kamikal wukʼ xuqujeʼ ri re ri kikʼolbʼal ri kaminaqibʼ» xuqujeʼ Lucas 8:31 kukʼutu che kʼo ukunem pa uwiʼ ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal. Hebreos 2:14 xuqujeʼ kukʼutu che kkun che usachisaxik uwach apachike jastaq, xuqujeʼ kusachisaj uwach ri Satanás, wajun texto riʼ kubʼij che ri Jesús xux jun winaq rech «rumal ri ukamikal, kusach uwach ri jun ri kʼo utaqanik puwiʼ ri kamikal, are waʼ ri Itzel». Apocalipsis 19:11-16 qas kukʼutu che are ri Winaq che kusach wachaj o ri Qʼatal tzij che kojom rumal ri Dios (Chawilaʼ APOLIÓN).

9-15 RE DICIEMBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | APOCALIPSIS 10-12

«Kekamisax kebʼ testigos tekʼuriʼ kekʼastaj chik»

(Apocalipsis 11:3) Kinya na chke ri kebʼ nuqʼalajisanelabʼ, chi kkitzijoj na ri nutzij jun mil kebʼ sient oxkʼal (1260) qʼij, kikojom waqwoj katzʼyaq che ukʼutik chi kebʼisonik».

w14-S 15/11 30

Pregunta kech ri ajsikʼinelabʼ

¿E jachin riʼ ri kebʼ testigos che kyaʼ ubʼixik pa Apocalipsis 11?

Apocalipsis 11:3 kchʼaw chkij kebʼ testigos che kkiya ubʼixik ri utzij ri Dios pa 1,260 qʼij. Xuqujeʼ kubʼij: «Ri xibʼibʼal awaj [...] keʼuchʼak na, keʼukamisaj kʼu na». Tekʼuriʼ are chiʼ qʼaxinaq chi «oxibʼ qʼij rukʼ nikʼaj», ri kebʼ testigos kekʼastaj chi jumul chkiwach konojel ri keʼilowik (Apoc. 11:7, 11).

¿E jachin riʼ ri kebʼ testigos? Ri kʼutunem kojutoʼ che uchʼobʼik. Nabʼe, kubʼij che are kebʼ «e ucheʼal aseitun xuqujeʼ ri kebʼ tzukʼulibʼal» (Apoc. 11:4). Wariʼ kunaʼtasaj chqe ri candelabro xuqujeʼ ri kebʼ olivos che kqariq pa ri profecía re Zacarías. Ri kebʼ olivos che kyaʼ ubʼixik pa wajun profecía riʼ kraj kubʼij ri e kebʼ che e chaʼom: ri gobernador Zorobabel xuqujeʼ ri kinimal ri e kojol tabʼal toqʼobʼ Josué, che e takʼal pa uxukut ri «Ajawaxel rech ronojel ri uwach Ulew» (Zac. 4:1-3, 14). Ukabʼ, ri kʼutunem kuqʼalajisaj che ri kebʼ testigos kkibʼan mayibʼal taq jastaq junam rukʼ ri xkibʼan Moisés xuqujeʼ Elías (chajunamisaj rukʼ Apocalipsis 11:5, 6; Números 16:1-7, 28-35 xuqujeʼ rukʼ 1 Reyes 17:1 xuqujeʼ 18:41-45).

¿Jasche kjunamataj wajun profecía re Apocalipsis rukʼ re ri Zacarías? Ri kebʼ wuj riʼ kechʼaw chkij achijabʼ e chaʼom che xkikʼam ubʼe ri utinamit ri Dios pa kʼaxalaj taq qʼij. Rumal laʼ, ri bʼantajik che kchʼaw Apocalipsis 11 chrij, are ri xkibʼan ri achijabʼ e chaʼom che xkikʼam ubʼe ri utinamit ri Dios pa ri 1914, chiʼ xkiya ubʼixik ri utzij ri Dios pa oxibʼ junabʼ rukʼ nikʼaj rukʼ atzʼyaq «che ukʼutik chi kebʼisonik», pa wajun junabʼ riʼ xumaj uqʼatik tzij ri uQʼatbʼal tzij ri Dios pa ri kaj.

Are chiʼ xkikʼis uyaʼik ubʼixik ri utzij ri Dios rukʼ atzʼyaq «che ukʼutik chi kebʼisonik», ri e qachalal che e chaʼom jeʼ taneʼ xekamisaxik are chiʼ xetzʼapix pa cárcel pa jubʼiqʼ tiempo: oxibʼ qʼij rukʼ nikʼaj, che xa are jun etal. Ri e ukʼulel ri utinamit ri Dios sibʼalaj xekikotik rumal che xkichomaj che xekun che usachik uwach ri kichak ri e qachalal (Apoc. 11:8-10).

Ri profecía kubʼij, chukʼisbʼal ri oxibʼ qʼij rukʼ nikʼaj ri kebʼ testigos kekʼastaj chi jumul: xkʼulmataj wariʼ are chiʼ ri e qachalal che e chaʼom xeʼel lo pa cárcel. Xuqujeʼ, ri qas xeʼux sukʼ xyaʼ jun nim eqelen chke rumal ri Jesucristo. Pa 1919, wajun jupuq qachalal riʼ e are chi ri «jikalaj pataninel, utz uchomanik» che kuya ri kajwataj pa ri kikojonik ri e kʼo pa ri utinamit ri Dios pa ri kʼisbʼal taq qʼij (Mat. 24:45-47; Apoc. 11:11, 12).

Sibʼalaj nim ubʼanik che Apocalipsis 11:1, 2 kujunamisaj ri xkʼulmataj pa ri tiempo are chiʼ xetax o xil ri templo. Ri capítulo 3 re Malaquías kchʼaw chrij jun sukʼumanik che kjunamataj rukʼ ri kbʼan che rilik ri templo espiritual xuqujeʼ ri kbʼan che ujosqʼixik (Mal. 3:1-4). ¿Jampaʼ tiempo xajwatajik rech xil xuqujeʼ xjosqʼix ri utinamit ri Jehová? Xumaj lo pa 1914 kʼa pa ri nabʼe taq fechas re 1919. Wajun tiempo are ri kebʼ períodos che kukʼut ri capítulo 11 re Apocalipsis: ri 1,260 qʼij (42 ikʼ) xuqujeʼ ri oxibʼ qʼij rukʼ nikʼaj, che xa jun etal.

Sibʼalaj kojkikotik rumal che Jehová xubʼan wajun josqʼinik xuqujeʼ xusukʼumaj ri utinamit «che ubʼanik utzalaj taq chak» (Tito 2:14). Xuqujeʼ, kqamaltyoxij ri utzalaj kikʼutbʼal ri e sukʼalaj taq qachalal che xkikʼam ubʼe ri utinamit ri Dios pa e kʼaxalaj taq qʼij che utzʼaqatisaxik ri kraj kubʼij ri kebʼ testigos.

(Apocalipsis 11:7) Are taq kitzʼaqatisam chik ri kiqʼalajisanik, ri xibʼibʼal awaj ri kpaqiʼ uloq pa ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal kchʼojin na kukʼ, keʼuchʼak na, keʼukamisaj kʼu na.

(Apocalipsis 11:11) E okʼowinaq chik oxibʼ qʼij rukʼ nikʼaj, ri Dios xeʼukʼastajisaj. Xetakʼiʼ kʼut. Xkixeʼj kibʼ konojel ri xeʼilowik.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Apocalipsis 10:9, 10) Xinbʼe kʼu rukʼ ri taqoʼn ajkaj, xinbʼij che chi chuyaʼ ri alaj wuj chwe. Ri areʼ xubʼij chwe: «Chakʼamaʼ, chatijaʼ. Kukʼayirisaj na ri apam. Kiʼ kʼu kubʼan na pa ri achiʼ jeʼ jas ri juyubʼal rax kabʼ». 10 Xinkʼam ri alaj wuj pa uqʼabʼ ri taqoʼn ajkaj, xinbʼiqʼ bʼik. Kiʼ xubʼan pa nuchiʼ jeʼ jas ri juyubʼal rax kabʼ. Are taq kʼu nutijom chik, xukʼayirisaj ri nupam.

it-2-S 865 párr. 1

Wuj

Kkoj che etal. Ri tzij «wuj» o rollo kʼi mul kkoj pa ri Biblia, are kʼu xa jun etal. Ezequiel xuqujeʼ Zacarías xkil jun wuj che kʼo tzʼibʼatal pa ri kebʼ uwach. Ojer kanoq xa jun uwach ri wuj kkojik, are kʼu wajun wuj riʼ tzʼibʼatal ri e jastaq pa ri kaperaj uwach, wariʼ kukʼutu che sibʼalaj nim upatan ri tzʼibʼatal chupam (Eze 2:9–3:3; Zac 5:1-4). Pa ri visión re Apocalipsis, ri tʼuyul pa uwiʼ ri trono rukʼam pa ri rikyaqʼabʼ jun wuj che tʼiqom rukʼ wuqubʼ tʼiqbʼal o sellos, ri e tʼiqbʼal riʼ kuya ta bʼe che ketaʼmax ri kʼo pa ri wuj, kʼa are na ri Alaj Chij re ri Dios kjaqowik (Ap 5:1, 12; 6:1, 12-14). Tekʼuriʼ Juan xril pa jun visión jun wuj xuqujeʼ xbʼix che, che kutijo. Sibʼalaj kiʼ ri wuj are chiʼ xuya pa uchiʼ, are kʼu sibʼalaj kʼa chiʼ xqaj bʼi pa ri upam. Rumal che ri wuj jaqatalik xuqujeʼ tʼiqom taj, wariʼ kukʼutu che are jun jastaq che rajawaxik kchʼobʼ ri kraj kubʼij. Che ri Juan sibʼalaj «kiʼ» ri e tzij che xyaʼ che, are kʼu chupam wariʼ e kʼo kʼaʼalaj taq tzij che rajawaxik kutzijoj (Ap 10:1-11). Xuqujeʼ ri Ezequiel xril jun wuj junam rukʼ wariʼ, ri tzʼibʼatal pa ri wuj riʼ «e oqʼebʼal, e juyuwibʼal re qʼoxomal xuqujeʼ e kojbʼal taq xibʼ» (Eze 2:10).

(Apocalipsis 12:1-5) Xilitaj kʼu jun nimalaj etal pa ri kaj: Jun ixoq ukojom ri qʼij che ratzʼyaq, kʼo ri ikʼ chkixeʼ ri raqan, kʼo jun corona re kabʼlajuj chʼimil che ri ujolom. 2 Yawabʼ winaq chik. Kuraq uchiʼ, kʼo qʼoxowem re alkʼwalanik che, kuriq kʼax che alkʼwalanik. 3 Xilitaj chi jun etal pa ri kaj: Xinwil jun nimalaj dragón kaq rij, ri e kʼo wuqubʼ ujolom, e kʼo lajuj rukʼaʼ, pa kiwiʼ ri e ujolom e kʼo wuqubʼ corona. 4 Ri ujeʼ xujuruj ri koxil chʼimil ri e kʼo cho ri kaj, xeʼukʼaq uloq cho ri uwach Ulew. Ri dragón xuya ribʼ chuwach ri ixoq, ri xa koʼl man kalkʼwalanik, chutijik ri ral ri ixoq are taq kralkʼwalaj. 5 Ri ixoq xralkʼwalaj kʼu jun ral ala, ri ktaqan na pa kiwiʼ konojel ri nimaʼq taq tinamit rukʼ jun vara re rax chʼichʼ. Are kʼu ri ral ri ixoq xtoqix bʼik, xkʼam bʼik chuwach ri Dios xuqujeʼ chuwach ri utem re ajawbʼal.

it-1-S 717, 718 párrs. 10-12

Qʼoxom re alkʼwalanik

Pa ri visión che xril ri apóstol Juan, che kʼo pa ri wuj re Apocalipsis, xril jun ixoq re ri kaj che kuraq uchiʼ rumal che «kʼo qʼoxowem re alkʼwalanik che, kuriq kʼax che alkʼwalanik». Ri ixoq xralkʼwalaj kʼu jun ral ala, «ri ktaqan na pa kiwiʼ konojel ri nimaʼq taq tinamit rukʼ jun vara re rax chʼichʼ». Paneʼ ri dragón xukoj uchuqʼabʼ che usachik uwach, «ri ral ri ixoq xtoqix bʼik, xkʼam bʼik chuwach ri Dios xuqujeʼ chuwach ri utem re ajawbʼal» (Ap 12:1, 2, 4-6). Ri rumal che Dios xutoqij bʼi ri ral ri ixoq kraj kubʼij che wajun akʼal riʼ re ri Dios, junam rukʼ ri kbʼan ojer kanoq we kʼateʼ xalax jun akʼal rajawaxik kkʼut chuwach ri utat rech qas kretaʼmaj che re areʼ ri akʼal (Chawilaʼ NACIMIENTO). Wariʼ kukʼutu che ri «ixoq» are ri «rixoqil» ri Dios, ri «Jerusalén ri ajchikaj», ri kinan ri e chaʼom xuqujeʼ ri Cristo (Gál 4:26; Heb 2:11, 12, 17).

Rumal che are jun tzʼaqat «ixoq» re ri kaj, kʼo ta kʼax kuriqo are chiʼ kralaj ri akʼal, kʼo ta jun qastzij qʼoxom kuriqo. Rumal laʼ, pa wajun profecía are chiʼ kchʼaw chrij qʼoxom re alkʼwalanik xaq xiw tajin kuya ubʼixik che are jun etal che ri «ixoq» retaʼm chik che naqaj chi kʼo wi xuqujeʼ xaq reyem chik che aninaq kkʼulmatajik (Ap 12:2).

¿Jachin riʼ ri akʼal «ala»? Rajawaxik che «ktaqan na pa kiwiʼ konojel ri nimaʼq taq tinamit rukʼ jun vara re rax chʼichʼ». Wariʼ yaʼom lo ubʼixik chrij ri Mesías ri qʼatal tzij pa Salmo 2:6-9. Are kʼu, Juan xril ri visión are chiʼ alam chik, kaminaq xuqujeʼ kʼastajinaq chi ri Cristo, wariʼ kchʼaw chrij ri tiempo are chiʼ Jesucristo ri uKʼojol ri Dios xumaj ri uQʼatbʼal tzij, are chiʼ xkʼastajisax chkixoʼl ri kaminaqibʼ, «xutʼuyubaʼ kʼu ribʼ pa ri uwikyaqʼabʼ ri Dios. Tekʼuriʼ kreyej na, kʼa keya na ri ukʼulel chuxeʼ ri raqan» (Heb 10:12, 13; Sl 110:1; Ap 12:10).

16-22 RE DICIEMBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | APOCALIPSIS 13-16

«Kqaxibʼij ta qibʼ chke ri xibʼibʼalalaj taq awaj»

(Apocalipsis 13:1, 2) Xinwil kʼu jun xibʼibʼal awaj ri xpaqiʼ uloq xel uloq pa ri plo. Kʼo lajuj rukʼaʼ xuqujeʼ wuqubʼ ujolom. E kʼo corona pa kiwiʼ taq ri rukʼaʼ. Cho taq ri ujolom e kʼo bʼiʼaj ri keyoqʼon che ri Dios. 2 Ri awaj ri xinwilo, are junam rukʼ jun bʼalam, ri raqan jeʼ jas ri raqan ri oso, ri upa uchiʼ jeʼ jas ri upa uchiʼ ri koj. Ri dragón xuya ri ukunem, xuya ri utem re ajawbʼal, xuqujeʼ nimalaj taqanik che.

w12-S 15/6 8, 9 párr. 6

Jehová are ri Qʼalajisanel re ri kʼutalik

6 Chukʼisbʼal ri nabʼe siglo, are chiʼ Jesús kʼastajinaq chik xuqʼalajisaj chuwach ri apóstol Juan jun jupuq mayibʼal taq visiones (Apoc. 1:1). Jun chke, ri xril Juan are jun dragón —che kukʼutunisaj ri Itzel— takʼal chuchiʼ ri mar (chasikʼij uwach Apocalipsis 13:1, 2). Pa ri mar xel lo jun xibʼibʼalalaj awaj, che ri Itzel xuya taqanik pa uqʼabʼ. Tekʼuriʼ, jun ángel xuqʼalajisaj chuwach ri apóstol che ri wuqubʼ ujolom ri kaq rij awaj —are ri «wachbʼal» re ri xibʼibʼalalaj awaj che kʼo pa Apocalipsis 13:1— kukʼutunisaj «wuqubʼ ajawinelabʼ», kraj kubʼij, wuqubʼ potencias mundiales (Apoc. 13:14, 15; 17:3, 9, 10). Are chiʼ xtzʼibʼax ri wuj Apocalipsis, jobʼ chke ri potencias sachinaq chi kiwach, ri uwaq tajin kuqʼat na tzij are kʼu ri uwuq kʼa majaʼ na kumaj uqʼatik tzij pa ri tiempo riʼ. ¿E jachin riʼ ri potencias? Chanim riʼ chqanikʼoj pa kijujunal ri e ujolom ri xibʼibʼalalaj awaj. Xuqujeʼ kqetaʼmaj na ri xubʼij ri Daniel chkij jujun chke ri e qʼatbʼal tzij riʼ are chiʼ kʼa majaʼ kkimaj uqʼatik tzij.

(Apocalipsis 13:11) Xinwil chi kʼu na jun xibʼibʼal awaj chik ri xpaqiʼ uloq xel uloq pa ri ulew. Kʼo kebʼ rukʼaʼ junam kukʼ ri rukʼaʼ jun alaj chij, xtzijon kʼut jeʼ jas jun awaj dragón.

(Apocalipsis 13:15) Xyaʼ kunem che chi kukʼasbʼaʼ ri uwachbʼal ri nabʼe xibʼibʼal awaj, rech ktzijonik, kubʼan kʼu na chi kekamisax konojel ri man kkaj taj kkiqʼijilaj ri wachbʼal.

re-S 194 párr. 26

Ri chʼoj kukʼ ri kebʼ xibʼibʼalalaj taq awaj

26 ¿Jachin riʼ? Are ri Potencia Mundial Angloamericana. Junam rukʼ ri uwuq jolomaj re ri nabʼe xibʼibʼalalaj awaj, ¡are kʼu ri Potencia Angloamericana más nim na ubʼanik! Pa ri visión kilitajik che ktas junam rukʼ jun xibʼibʼalalaj awaj, wariʼ kukʼutu che xaq utukel kuqʼat tzij pa uwiʼ ri uwach Ulew. Wajun xibʼibʼalalaj awaj che kʼo kebʼ rukʼaʼ kraj kubʼij e kebʼ potencias políticas che junam tiempo kkiqʼat tzij, kitukel kkiqʼat tzij are kʼu kkitoʼlaʼ kibʼ chbʼil kibʼ. Kʼo kebʼ rukʼaʼ junam rukʼ «ri rukʼaʼ jun alaj chij» wariʼ kukʼutu che jeʼ taneʼ utz xuqujeʼ kʼo ta kʼax kubʼano, rukʼ waʼ kujaluj che are jun utzalaj qʼatbʼal tzij. Are kʼu ktzijon «jeʼ jas jun awaj dragón», rumal che kukoj taqchibʼal xuqujeʼ kubʼan kʼax chke ri e winaq che kkibʼan ta ri kraj ri areʼ. Xuqujeʼ uyaʼom ta ri utobʼanik che ri uQʼatbʼal tzij ri Dios che kʼo pa uqʼabʼ ri Jesús, xaneʼ are kubʼan ri kraj ri Satanás, ri nimalaj «dragón». Ujachom kiwach ri e tinamit rech itzel kkil kibʼ, che kjunamataj rukʼ uyaʼik uqʼij ri nabʼe xibʼibʼalalaj awaj.

re-S 195 párrs. 30, 31

Ri chʼoj kukʼ ri kebʼ xibʼibʼalalaj taq awaj

30 Ronojel ri kʼulmatajinaq pa ri uwach Ulew kukʼutu che wajun wachbʼal re ri xibʼibʼalalaj awaj are ri organización che xkikojo xuqujeʼ xkiya ri kitobʼanik Gran Bretaña xuqujeʼ Estados Unidos che, wariʼ are ri xbʼix Sociedad de Naciones che. Tekʼuriʼ, pa ri capítulo 17 re Apocalipsis, kqʼalajin chi jumul, kʼutunisam rukʼ jun etal che jalan ubʼanik, junam rukʼ jun kaq rij xibʼibʼalalaj awaj kʼaslik, kuxlabʼik xuqujeʼ utukel kuqʼat tzij. Wajun potencia internacional «ktzijonik», rumal che kunimarisaj ribʼ che ubʼixik che xaq xiw ri areʼ kkunik kukʼam lo jamaril xuqujeʼ utzilal chke ri e winaq pa ronojel ri uwach Ulew. Are kʼu ri qastzij are che xa uxnaq jeʼ taneʼ jun kʼolbʼal ri kkikʼulelaj wi kibʼ xuqujeʼ kkibʼij itzel taq tzij chbʼil kibʼ ri e qʼatal taq tzij. E uxibʼim ri e tinamit rech kukʼam ri jastaq ke xuqujeʼ kusach kiwach we keniman ta che. Xuqujeʼ ri Sociedad de Naciones xuya ta chi tobʼanik chke ri e tinamit che utz ta xkil ri e utaqanik. Are chiʼ xa jubʼiqʼ chi kraj kumajij ri nimalaj kʼaxkʼolil, ri e ukʼaʼ che kraj kubʼij ri kajchʼojabʼ ri qʼatal taq tzij re ri uwachbʼal ri xibʼibʼalalaj awaj, kechʼojin na rukʼ itzelal (Apocalipsis 7:14; 17:8, 16).

31 Are chiʼ xumajij ri II Guerra Mundial, ri wachbʼal re ri xibʼibʼalalaj awaj —kraj kubʼij ri Organización de las Naciones Unidas— e kʼi winaq e ukamisam. Jun kʼutbʼal, pa 1950 jun jupuq ajchʼojabʼ re ri ONU xuqujeʼ xekʼojiʼ pa ri chʼoj che xubʼan Corea del Norte rukʼ Corea del Sur. Ri jupuq ajchʼojabʼ re ri ONU, xekitoʼ ri ajchʼojabʼ re Corea del Sur, xekikamisaj 1,420,000 coreanos del norte xuqujeʼ chinos. Xuqujeʼ, xumaj lo pa 1960 kʼa pa 1964 xekʼojiʼ ajchʼojabʼ re ri Naciones Unidas che ubʼanik chʼoj pa el Congo (kimik kbʼix República Democrática del Congo che). Xuqujeʼ, ri e kʼamal bʼe re ri qastzij taj kojonem re ronojel uwach Ulew, jujun chke are ri papa Paulo VI xuqujeʼ ri papa Juan Pablo II, kkibʼij che ri ONU are ri ukʼisbʼal xuqujeʼ ri qas utz eyebʼal chke ri e winaq rech kkiriq jamaril pa ri uwach Ulew. Kkikoj kichuqʼabʼ che ubʼixik che, we ri e winaq kkiya ta ri kitobʼanik che wajun organización riʼ, kkibʼan kʼax chbʼil kibʼ. Rukʼ wariʼ, jeʼ taneʼ kkibʼano che kekamisax konojel ri e winaq che kkaj taj ketobʼanik xuqujeʼ kkaj taj kkiqʼijilaj ri uwachbʼal ri xibʼibʼalalaj awaj (Deuteronomio 5:8, 9).

(Apocalipsis 13:16, 17) Xuqujeʼ xubʼano chi kkoj jun etal che ri kiqʼabʼ re kikyaqʼabʼ o cho ri umetzʼal ri kipalaj, chi e chʼutiq chi e nimaʼq, chi e qʼinomabʼ chi e mebʼayibʼ, chi e tzoqopitalik, chi loqʼom taq pataninelabʼ. 17 Man kʼo ta kʼu jun kkunik kloqʼomanik mawi kkʼayinik, xuwi ri e kʼo ketal, we are ri ubʼiʼ ri awaj, o ri rajilabʼal ri ubʼiʼ.

w09-S 15/2 4 párr. 2

Pixabʼ nim kibʼanik keʼesax pa ri wuj re Apocalipsis (parte 2)

13:16, 17. Paneʼ kʼax kqariq che ubʼanik loqʼomanik o kʼayinik, kqaya taj che ri xibʼibʼalalaj awaj ktaqan pa qawiʼ. We kqayaʼo che kkoj ri retal ri xibʼibʼalalaj awaj che ri qaqʼabʼ o che ri qapalaj tajin kqaya riʼ che ri xibʼibʼalalaj awaj ktaqan pa ri qakʼaslemal o pa ri qachomanik.

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Apocalipsis 16:13, 14) Xinwilo chi keʼel uloq pa uchiʼ ri dragón, pa uchiʼ ri itzel awaj, xuqujeʼ pa uchiʼ ri ujalum ribʼ chi qʼaxal tzij, oxibʼ tzʼilalaj taq uxlabʼal e jeʼ jas ri xtutzʼ. 14 E are waʼ e kuxlabʼal itzel taq uxlabʼal. Xekibʼan etal, xebʼe kukʼ ri ajawinelabʼ re ronojel ri uwach Ulew, xekimulij che ubʼanik ri chʼoj re ri nimalaj uqʼij ri Dios ri kʼo ronojel ukunem.

w09-S 15/2 4 párr. 5

Pixabʼ nim kibʼanik keʼesax pa ri wuj re Apocalipsis (parte 2)

16:13-16. Ri «tzʼilalaj taq uxlabʼal» petinaq kukʼ ri demonios. Ri kkaj are che ri e qʼatbʼal tzij keniman ta che ri ubʼim ri Dios rukʼ ri siete tazones re ri royowal, xaneʼ are kkiya kibʼ pa uqʼabʼ ri Satanás xuqujeʼ kechʼojin rukʼ ri Jehová (Mat. 24:42, 44).

(Apocalipsis 16:21) Xeqaj kʼu uloq nimaʼq taq saqbʼach chikaj pa kiwiʼ ri winaq, ri kepajan jujun quintal. Ri winaq xkibʼij kʼaxalaj taq yoqʼobʼal chrij ri Dios rumal rech ri kʼaxkʼolil re ri saqbʼach. Sibʼalaj nim kʼut ri kʼax ri xubʼano.

w15-S 15/7 16 párr. 9

«Xa kebʼ oxibʼ qʼij chi kraj kixel pa ri kʼax»

9 Tiempo ta chi riʼ rech ktzijox ri «utzalaj taq tzij» re ri uQʼatbʼal tzij ri Dios, rumal che xopan riʼ ri kʼisbʼal qʼij (Mat. 24:14). Qastzij che kqatzijoj na tzij re kʼajisabʼal wachaj. Kqabʼij riʼ chke ri e winaq ri e kʼo pa uqʼabʼ ri Satanás che xopan ri qʼij che ksachisax kiwach. Ri Biblia kujunamisaj ri e tzij riʼ rukʼ nimaʼq taq saqbʼach, junam rukʼ ri kubʼij Apocalipsis 16:21: «Xeqaj kʼu uloq nimaʼq taq saqbʼach chikaj pa kiwiʼ ri winaq, ri kepajan jujun quintal. Ri winaq xkibʼij kʼaxalaj taq yoqʼobʼal chrij ri Dios rumal rech ri kʼaxkʼolil re ri saqbʼach. Sibʼalaj nim kʼut ri kʼax ri xubʼano».

23-29 RE DICIEMBRE

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | APOCALIPSIS 17-19

«Ri uchʼoj ri Dios kusach kiwach ri e chʼoj»

(Apocalipsis 19:11) Xinwil ri kaj jaqtalik. Xinwil jun saq rij kej. Areʼ ri tʼuyul chrij kbʼix Jik xuqujeʼ Qastzij che. Rukʼ sukʼil kuqʼat tzij xuqujeʼ kchʼojinik.

(Apocalipsis 19:14-16) Ri ajchʼojabʼ ri e kʼo pa ri kaj e teren chrij. E kʼo chkij saq taq kej. Kikojom saqloloj taq atzʼyaq re chʼuchʼujalaj lino ri chʼajchʼoj. 15 Pa ri uchiʼ kel wi jun tʼistʼikalaj chʼichʼ re chʼoj, che kisokik ri nimaʼq taq tinamit. Ri areʼ ktaqan pa kiwiʼ rukʼ jun vara re rax chʼichʼ. Kutakʼalej ri pitzʼbʼal uva re ri uwaʼl uva re ri royowal ri Dios are taq kukʼajisaj kiwach taq ri tinamit rumal ri Dios ri kʼo ronojel kunem rukʼ. 16 Che ri ratzʼyaq xuqujeʼ che ri raʼ tzʼibʼatal wi we bʼiʼaj riʼ: «Kajawinel ri ajawinelabʼ, Kajaw ri ajawibʼ».

w08-S 1/4 8 párrs. 3, 4

Ri Armagedón: ri uchʼoj ri Dios che kusach kiwach ri e chʼoj

Ri e sukʼ taq winaq kekun taj kekʼojiʼ pa jamaril xuqujeʼ pa utzilal we ri itzel taq winaq tajin kkiqʼat na tzij (Proverbios 29:2; Eclesiastés 8:9). Kqeyej taj che ksach uwach ri elaqʼ xuqujeʼ ri itzelal we kʼa e kʼo na e winaq che tajin kkibʼan ri e jastaq riʼ. Rumal laʼ, rech kʼo jamaril xuqujeʼ sukʼilal che kʼo ta ukʼisik, rajawaxik kʼo kbʼanik: ksachisax kiwach ri itzel taq winaq. Rumal laʼ ri Salomón xutzʼibʼaj wariʼ: ri «bʼanal itzelal kuriq na kʼax che ukʼexwach ri sukʼ» (Proverbios 21:18).

Ri Dios are ri Qʼatal tzij, rukʼ wariʼ qetaʼm che sukʼ ri qʼatoj tzij kubʼan pa kiwiʼ ri itzel taq winaq. Rumal laʼ Abrahán xutaʼ che: «¿la ma ta kʼu kbʼan na la ri sukʼalaj qʼatoj tzij?». Ri areʼ qas xretaʼmaj che ri Jehová amaqʼel kubʼan ri sukʼilal (Génesis 18:25). Xuqujeʼ, ri Biblia kukʼutu che ri Jehová kkikot ta rumal ri kikamikal ri itzel taq winaq; kusachisaj kiwach rumal che kkaj taj kkikʼex kibʼ (Ezequiel 18:32; 2 Pedro 3:9).

it-1-S 380 párr. 3

Kej

Pa ri visión che xril ri apóstol Juan kilitaj ri Jesucristo kejel chrij jun saq kej xuqujeʼ e rachilam ri rajchʼojabʼ che e kejel chkij saq taq kej, wariʼ kraj kubʼij utzilal xuqujeʼ sukʼilal re ri chʼoj che Cristo kubʼan kukʼ konojel ri ukʼulel, rumal ri uDios xuqujeʼ ri uTat, Jehová (Ap 19:11, 14). Pa jun capítulo nabʼe kanoq e kojom jalajoj kiwach ajkejabʼ xuqujeʼ ri e kej rech kkʼut ri kubʼan ri qʼatal tzij Jesucristo xuqujeʼ ri e jalajoj taq kʼax che kkikʼut ri e kej che e teren lo chrij (Ap 6:2-8).

(Apocalipsis 19:19, 20) Xinwilo chi ri itzel awaj xuqujeʼ ri ajawinelabʼ re ri uwach Ulew kukʼ ri kajchʼojabʼ kimulim kibʼ che ubʼanik chʼoj chrij ri Jun ri tʼuyul chrij ri kej xuqujeʼ che ubʼanik chʼoj chkij ri rajchʼojabʼ. 20 Xchap kʼu ri awaj, xuqujeʼ xchap ri jun ri ujalum ribʼ chi qʼaxal tzij, ri e ubʼanom mayibʼal chuwach ri itzel awaj, ri xuqujeʼ rumal ri mayibʼal e usubʼum ri xekʼamow ri retal ri itzel awaj xuqujeʼ ri xeqʼijilan ri uwachbʼal. We kebʼ riʼ e kʼaskʼoj xekʼaq bʼik pa ri cho re qʼaqʼ ri knikow rukʼ azufre

re-S 286 párr. 24

Ri Ajchʼojalaj Qʼatal tzij kchʼakan pa Armagedón

24 Ri xibʼibʼalalaj awaj che kʼo wuqubʼ ujolom xuqujeʼ lajuj rukʼaʼ che xel lo pa ri mar —ri awaj riʼ are ri organización política che kʼo pa uqʼabʼ ri Satanás— ksachisax na uwach, rukʼ ri ujalum ribʼ che qʼaxal tzij, che are ri uwuq potencia mundial (Apocalipsis 13:1, 11-13; 16:13). Are chiʼ kʼa e kʼasal na o tajin kkiqʼat na tzij pa ri tiempo che xuqujeʼ kʼo ri utinamit ri Dios pa ri uwach Ulew, ri awaj xuqujeʼ ri ujalum ribʼ che qʼaxal tzij kekʼaq na pa ri «cho re qʼaqʼ». ¿La are jun cho re qʼaqʼ che qastzij kʼolik? Are taj, xa jun etal, junam rukʼ xibʼibʼalalaj awaj xuqujeʼ ri ujalum ribʼ che qʼaxal tzij xa e jun etal. Ri cho re qʼaqʼ kraj kubʼij sachbʼal wachaj. Chilaʼ kkʼaq wi na ri kamikal xuqujeʼ ri Muqbʼal, junam rukʼ ri Itzel (Apocalipsis 20:10, 14). Are ta jun infierno jachiʼ kkʼajisax wi kiwach ri itzel taq winaq, rumal che wajun chomanik riʼ itzel kril ri Jehová (Jeremías 19:5; 32:35; 1 Juan 4:8, 16).

(Apocalipsis 19:21) Ri nikʼaj chik xekamisax rukʼ ri chʼichʼ re chʼoj ri kel uloq pa uchiʼ ri tʼuyul chrij ri kej. Konojel kʼut ri kʼuch xenoj che ri kitiʼjal.

re-S 286 párr. 25

Ri Ajchʼojalaj Qʼatal tzij kchʼakan pa Armagedón

25 Konojel ri e winaq che xetobʼan ta chke ri qʼatal taq tzij, are kʼu rumal che xkibʼan ri tzʼilalaj taq jastaq re wajun uwach Ulew riʼ, xuqujeʼ kekamisax «rukʼ ri chʼichʼ re chʼoj ri kel uloq pa uchiʼ ri tʼuyul chrij ri kej». Ksachisax kiwach rumal ri Jesús. Are kʼu ri Biblia kubʼij taj che kekʼaq pa ri cho re qʼaqʼ, ¿la kqachomaj che kekʼastajisaxik? Kʼo ta kubʼij wi pa ri Biblia che kekʼastajisax ri e winaq riʼ che xqʼat tzij pa kiwiʼ rumal ri Qʼatal tzij che kojom rumal ri Jehová. Junam rukʼ ri xuqʼalajisaj Jesús, konojel ri «e chij» taj kekʼaq bʼi «pa ri qʼaqʼ ri man kchup taj ri sukʼumam che ri Itzel xuqujeʼ ri e utaqoʼnibʼ», kraj kubʼij, «junalik kʼajisabʼal wach» o ksachisax kiwach (Mateo 25:33, 41, 46). Rukʼ wariʼ kkʼis ri qʼij «are taq ksach na kiwach ri winaq ri man kkiya ta uqʼij ri Dios» (2 Pedro 3:7; Nahúm 1:2, 7-9; Malaquías 4:1).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Apocalipsis 17:8) Ri itzel awaj ri awilom ri xkʼojiʼ kanoq, man kʼo ta chi kʼut. Chanim kubʼan paqalem uloq pa ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal, ksach kʼu na uwach. Ri e jeqel cho ri uwach Ulew, ri man tzʼibʼatal ta ri kibʼiʼ pa ri wuj re ri kʼaslemal qas pa ri utikiritajik ri uwach Ulew, ri e areʼ kemayin na are taq kkil ri itzel awaj, chi xkʼojiʼ kanoq man kʼo ta chi kʼut kkʼojiʼ chi kʼu na.

re-S 247, 248 párrs. 5, 6

Ri xbʼan che retaʼmaxik jun jastaq nim ubʼanik che kʼuʼtalik

5 «Ri itzel awaj [...] ri xk’oji’ kanoq». Qastzij, are ri Liga o Sociedad de Naciones che umajim lo pa 10 re enero re 1920 xuqujeʼ 63 tinamit xkitoʼ wajun Sociedad riʼ. Are kʼu, Japón, Alemania xuqujeʼ Italia chkijujunal xkiya kan wajun organización riʼ xuqujeʼ ri xux Unión Soviética xxutux rumal wajun organización riʼ. Pa septiembre re 1939 ri dictador nazi re Alemania xumajij ri II Guerra Mundial. Ri Sociedad de Naciones xkun taj xuya jamaril cho ri uwach Ulew, xuqujeʼ kʼo ta chi xkunik xubʼano. Pa 1942 kʼo ta chi upatan. Qas pa wajun tiempo xkʼis ri kkun che ubʼanik, ¡Jehová xuqʼalajisaj che ri utinamit ri kraj kubʼij wajun visión riʼ! Pa ri nim riqbʼal ibʼ Teocrática del Nuevo Mundo N. H. Knorr xkunik xuqʼalajisaj wariʼ, junam rukʼ ri kubʼij ri profecía, che ri «itzel awaj [...] man k’o ta chi k’ut». Tekʼuriʼ xubʼan ri pregunta riʼ: «¿La kel chi lo jumul ri Liga pa ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal?». Are chiʼ xusikʼij uwach Apocalipsis 17:8, xubʼij: «Ri asociación de naciones kwalij chi na jumul». Are waʼ xkʼulmatajik... ¡qas xtzʼaqat ri bʼim kan pa ri uTzij ri Jehová!

Kel chi lo jumul pa ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal

6 Ri kaq rij xibʼibʼalalaj awaj qastzij che xel lo pa ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal. Pa ri 26 re junio re 1945, pa San Francisco, E.U.A., e 50 tinamit xkiya ri kivoto rech kyaʼ tobʼanik che ri kubʼij ri Carta constitucional re ri Organización de las Naciones Unidas. Ri kraj kubʼan wajun organización are «kuya jamaril xuqujeʼ utzilal cho ronojel uwach Ulew». Kʼi jastaq kejunamataj wi ri Sociedad de Naciones rukʼ ri ONU. The World Book Encyclopedia kubʼij: «Pa jujun taq jastaq ri ONU kjunamataj rukʼ ri Sociedad de Naciones, che xbʼanik are chiʼ kʼisnaq chi ri I Guerra Mundial. [...] E kʼi chke ri e tinamit che xebʼanow ri ONU xuqujeʼ e are xebʼanow ri Sociedad de Naciones nabʼe kanoq. Junam rukʼ ri Sociedad de Naciones, ri ONU xbʼanik rech kkʼojiʼ jamaril xuqujeʼ utzilal chkixoʼl ri e tinamit. Ri e kʼamal bʼe pa ri ONU sibʼalaj kejunamataj kukʼ ri xekʼamow bʼe pa ri Sociedad de Naciones». Rukʼ wariʼ kqilo che, ri ONU are ri ukʼastajibʼal ri xibʼibʼalalaj awaj che kaq rij. Más che 190 tinamit kiyaʼom ri kitobʼanik che ri ONU, are kʼu ri Sociedad de Naciones xa 63 tinamit xetobʼan che; xuqujeʼ kʼo nimaʼq taq chak ubʼanom chuwach ri xubʼan ri Sociedad de Naciones.

(Apocalipsis 17:16, 17) Ri lajuj rukʼaʼ ri awaj ri e awilom, kketzelaj na uwach ri ajmakalaj ixoq kech nim chʼutin, kkiya na kanoq xaq utukel chʼanal kʼut. Kkitij na ri utiʼjal, kkiporoj na rukʼ qʼaqʼ. 17 Are kʼu ri Dios uyoʼm pa kanimaʼ chi kkibʼan ri uchomanik ri areʼ, chi xa junam kichomanik kkiya ri kajawbʼal che ri itzel awaj, kʼa ketzʼaqatisax na ri utzij ri Dios.

w12-S 15/6 18 párr. 17

Jehová kuqʼalajisaj ri kkʼulmataj na pa kebʼ oxibʼ qʼij

17 Tekʼuriʼ, ri e kojonem che e qastzij taj xa jumul ksachisax kiwach. Ri ajmakalaj ixoq ktaqan na pa kiwiʼ ri qʼatal taq tzij, kʼa kopan na ri qʼij che ri Dios kuya jun chomanik pa kanimaʼ rech kkibʼan kʼax che ri ixoq (chasikʼij uwach Apocalipsis 17:16, 17). Pa kebʼ oxibʼ qʼij, Jehová keʼukoj na ri qʼatal taq tzij re ri Naciones Unidas che e kʼo pa uqʼabʼ ri Satanás, rech kkibʼan kʼax chke ri e kojonem che e qastzij taj xuqujeʼ kkisachisaj na uwach ri kichuqʼabʼ xuqujeʼ ri kiqʼinomal. Ojer kanoq xchomaxik che kkʼulmataj ta wariʼ. Are kʼu kimik qastzij che ri ajmakalaj ixoq xa jubʼiqʼ chi kraj ktzaq lo chrij ri xibʼibʼalalaj awaj che kaq rij. Qastzij che, xaq kʼateʼ ktzaq loq xuqujeʼ ksach uwach (Apoc. 18:7, 8, 15-19).

30 RE DICIEMBRE KOPAN 5 RE ENERO

QʼINOMAL RE RI UTZIJ RI DIOS | APOCALIPSIS 20-22

«Chawilampeʼ, kinbʼan kʼakʼ chke konojel ri jastaq»

(Apocalipsis 21:1) Xinwil jun kʼakʼalaj kaj xuqujeʼ jun kʼakʼalaj ulew. Ri nabʼe kaj xuqujeʼ ri nabʼe ulew xeʼokʼowik. Xuqujeʼ ri plo man kʼo ta chik.

re-S 301 párr. 2

Jun kʼakʼ kaj xuqujeʼ jun kʼakʼ uwach Ulew

2 Kʼi taq junabʼ chuwach ri uqʼij ri Juan, Jehová ubʼim chi che Isaías: «Chiwilampeʼ, in kinbʼan na jun kʼakʼ kaj xuqujeʼ jun kʼakʼ ulew. Ri re ojer man knaʼtax ta chi na, man kʼo ta chi jun knaʼtan chi na» (Isaías 65:17; 66:22). Wajun profecía riʼ xtzʼaqat pa ri kiqʼij ri e sukʼalaj taq judíos are chiʼ xetzalij pa Jerusalén pa ri junabʼ 537 a.C. chiʼ qʼaxinaq chi 70 junabʼ che xekʼojiʼ pa Babilonia. Are chiʼ e kʼo chi chilaʼ xeʼux «jun kʼakʼ ulew» kraj kubʼij jun tinamit che xchʼajchʼobʼisaxik xuqujeʼ xekʼojiʼ chuxeʼ «jun kʼakʼ kaj» kraj kubʼij jun kʼakʼ qʼatbʼal tzij. Are kʼu, ri apóstol Pedro xubʼij ri jun chi utzʼaqatisaxik wajun profecía riʼ, are chiʼ xubʼij: «Are kʼu ri oj qeyem ri kʼakʼ kaj xuqujeʼ ri kʼakʼ ulew, chilaʼ kʼut kkʼojiʼ wi na ri sukʼil, jas ri ubʼim uloq ri Dios» (2 Pedro 3:13). Juan xubʼij che wajun tzujunik riʼ ktzʼaqat pa ri upetibʼal ri Jesús. «Ri nabʼe kaj xuqujeʼ ri nabʼe ulew» —are ronojel ri jastaq o ri e qʼatbʼal tzij che e kʼo pa kiqʼabʼ ri demonios xuqujeʼ ri Satanás— keʼokʼow na. Ri e itzel winaq che sachinaq kikʼuʼx, ksachisax na kiwach. Kkʼojiʼ na «jun kʼakʼalaj kaj xuqujeʼ jun kʼakʼalaj ulew»: winaq che kʼo jun utz kibʼantajik che kekʼojiʼ na chuxeʼ jun kʼakʼ qʼatbʼal tzij, ri uQʼatbʼal tzij ri Dios (Chajunamisaj rukʼ Apocalipsis 20:11).

(Apocalipsis 21:3, 4) Xintaʼ jun kowilaj chʼabʼal ri xel uloq pa ri tem re ajawbʼal, ri xubʼij: «Chiwilampeʼ, ri uqajebʼal ri Dios kʼo chkixoʼl ri winaq. Kjeqiʼ kʼu na kukʼ. Ri e areʼ keʼux na utinamit, qas areʼ ri Dios kkʼojiʼ na kukʼ kux kʼu na kiDios. 4 Kusuʼ na ronojel ri uwaʼl kiwach ri e oqʼinaq. Man kʼo ta chi kamikal. Man kʼo ta chi bʼis, man kʼo ta chi kuraq uchiʼ rumal kʼax, mawi kʼo chi qʼoxowem. Xeʼokʼow kʼut ri nabʼe taq jastaq».

w13-S 1/12 11 párrs. 2-4

«Chawilampeʼ, kinbʼan kʼakʼ chke konojel ri jastaq»

«[Dios] kusuʼ na ronojel ri uwaʼl kiwach ri e oqʼinaq» (Apocalipsis 21:4). ¿Jas uwaʼl wachaj riʼ ri kusuʼ na? Are ta ri uwaʼl wachaj re kikotemal xuqujeʼ are ta ri kʼo che ri qabʼaqʼwach rech kojkunik kojkaʼyik; xaneʼ are ri uwaʼl wachaj re bʼis. Ri Dios xaq xiw ta kusuʼ ri uwaʼl qawach xaneʼ are kresaj ri qʼoxom che kuya kʼaxkʼolil chqe.

«Man kʼo ta chi kamikal» (Apocalipsis 21:4). Ri kamikal sibʼalaj kuya bʼis chqe. Are kʼu Jehová keresaj ri e nimanel taq winaq chuwach. ¿Jas kubʼan che ubʼanik? Kusach uwach ri makaj che qechebʼem kan che ri Adán (Romanos 5:12). Jehová kukoj na ri tojbʼal mak che xuya ri Jesús rech ri e winaq keʼux tzʼaqat. Tekʼuriʼ, ri kamikal —ri kʼisbʼal kʼulel— «kusach na uwach» (1 Corintios 15:26). Konojel kkʼojiʼ na jun kikʼaslemal che kʼo ta ukʼisik xuqujeʼ kkiriq ta chi yabʼil junam rukʼ ri xraj ri Dios.

«Mawi kʼo chi qʼoxowem» (Apocalipsis 21:4). ¿Jas qʼoxom riʼ ri ksach na uwach? Ri bʼis, ri kʼax kqanaʼ pa qanimaʼ xuqujeʼ ri e yabʼil kqariqo rumal che oj ajmakibʼ, wariʼ sibʼalaj kubʼan kʼax chke millones winaq.

(Apocalipsis 21:5) Xubʼij ri tʼuyul puwiʼ ri tem re ajawbʼal: «Chawilampeʼ, kinbʼan kʼakʼ chke konojel ri jastaq». Tekʼuriʼ xubʼij chwe: «Chatzʼibʼaj rumal rech chi e jik xuqujeʼ qastzij we tzij riʼ».

w03-S 1/8 12, 13 párr. 14

Jehová, ri Dios re ri qastzij

14 Rajawaxik che qas kqakoj pa qakʼaslemal ri kukʼut ri Jehová chqawach pa ri uTzij. Ri areʼ kubʼij ri ubʼanik xuqujeʼ kubʼan na ri kraj kubʼano. Sibʼalaj kʼi jastaq kojutoʼ rech kojkunik kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij, rumal laʼ qas qetaʼm che kubʼan na ri utzujum che «kutoj na ukʼaxel chke ri man ketaʼm ta uwach ri Dios, ri man keniman ta che ri utzij ri Qajaw Jesús re kolobʼal ibʼ» (2 Tesalonicenses 1:8). Xuqujeʼ kojkunik kqakubʼsaj qakʼuʼx chrij chiʼ kubʼij chqe che keʼuloqʼoqʼej ri e winaq che kkibʼan ri sukʼilal, che kuya na kikʼaslemal kʼo ta ukʼisik ri kekojon chrij xuqujeʼ kusach uwach ri qʼoxowem, ri raqoj chiʼaj rumal ri kʼax xuqujeʼ ri kamikal. Jehová qas uqʼalajisam che qastzij kkʼulmataj na wajun tzujunik ubʼanom chiʼ xubʼij che ri apóstol Juan: «Chatzʼibʼaj rumal rech chi e jik xuqujeʼ qastzij we tzij riʼ» (Apocalipsis 21:4, 5; Proverbios 15:9; Juan 3:36).

Chqatzukuj jeʼlalaj taq pixabʼ

(Apocalipsis 20:5) Ri juleʼ kaminaqibʼ chik man xekʼastaj taj kʼa xtzʼaqat na ri jun mil junabʼ. Are kʼu waʼ ri nabʼe kʼastajibʼal.

it-2-S 1202 párr. 2

Kʼaslemal

Pa ri taqanik che xuya ri Dios che Adán kubʼij che kkamtaj we knimanik (Gé 2:17). Wariʼ junam rukʼ ri kkʼulmataj kukʼ ri e winaq che kenimanik; are chiʼ ri kamikal ksachisax uwach, kʼo ta chi makaj pa ri kicuerpo che keʼukʼam bʼi pa ri kamikal. Kekʼasiʼ na chbʼe qʼij saq (1Co 15:26). Ri kamikal ksachisax na uwach are chiʼ kkʼis ri mil junabʼ re ri uqʼatoj tzij ri Cristo, junam kubʼij ri wuj re Apocalipsis che kuchʼij mil junabʼ. Pa wajun wuj riʼ kubʼij che ri keʼux na qʼatal taq tzij xuqujeʼ e kojol tabʼal toqʼobʼ rukʼ ri Cristo kekʼasiʼ na, xuqujeʼ kkiqʼat na tzij pa mil junabʼ rukʼ. «Ri juleʼ kaminaqibʼ chik man xekʼastaj taj kʼa xtzʼaqat na ri mil junabʼ», kraj kubʼij che, kʼa majaʼ kkiriq ri qastzij kʼaslemal che kʼo ta ukʼisik pa ri mil junabʼ, e areʼ ri e kʼasal na kʼa ktzʼaqat wajun tiempo riʼ, are kʼu keqʼax na pa ri kʼisbʼal taqchibʼal che kukoj ri Satanás chke, are chiʼ ktzoqopix lo pa ri jul re ri qʼequmalaj kʼolbʼal. Are chiʼ kkʼis ri mil junabʼ, ri e winaq kʼo chi jun tzʼaqat kikʼaslemal riʼ junam rukʼ ri ukʼaslemal ri Adán xuqujeʼ ri Eva are chiʼ majaʼ kemakunik. Tekʼuriʼ qas kkʼojiʼ na jun tzʼaqatalaj kikʼaslemal. Ri kekunik kkiqʼaxej ri taqchibʼal che kukoj ri Satanás are chiʼ ktzoqopix chi na pa jubʼiqʼ tiempo, sibʼalaj kekikot riʼ rumal ri kikʼaslemal che kʼo ta ukʼisik (Ap 20:4-10).

(Apocalipsis 20:14, 15) Ri kamikal xuqujeʼ ri kikʼolbʼal ri kaminaqibʼ xekʼaq pa ri cho re qʼaqʼ. Ri cho re qʼaqʼ riʼ are waʼ ri ukabʼ kamikal. 15 Ri man e tzʼibʼatal ta kibʼiʼ pa ri wuj re ri kʼaslemal, xekʼaq pa ri cho re qʼaqʼ.

it-2-S 180, 181

Ri cho re qʼaqʼ

Wa taq tzij riʼ xaq xiw pa ri wuj Apocalipsis kriqitaj wi xuqujeʼ kukʼutu che xa jun etal. Ri Biblia kuqʼalajisaj ri kraj kubʼij xuqujeʼ ri ubʼanik wajun etal, are chiʼ kukʼutu: «Ri cho re qʼaqʼ riʼ are waʼ ri ukab’ kamikal» (Ap 20:14; 21:8).

Ri rumal che kqabʼij che ri cho re qʼaqʼ o lago de fuego xa jun etal are rumal che kʼi textos re ri wuj Apocalipsis kkiqʼalajisaj wariʼ. Ri textos kkikʼutu che ri kamikal kkʼaq bʼi pa ri cho re qʼaqʼ (Ap 19:20; 20:14), are kʼu qas qetaʼm che kbʼan taj kporox ri kamikal. Xuqujeʼ, ri textos kkikʼutu che ri Itzel kkʼaq bʼi pa ri cho re qʼaqʼ, jun uxlabʼal che kʼo ta ubʼaqil, are kʼu ri qastzij qʼaqʼ kkun taj kuporoj jun uxlabʼal (Ap 20:10; chajunamisaj rukʼ Éx 3:2 xuqujeʼ Jue 13:20).

Rumal che ri cho re qʼaqʼ kraj kubʼij «ri ukab’ kamikal» xuqujeʼ Apocalipsis 20:14 kukʼutu che «ri kamikal» xuqujeʼ «ri kikʼolbʼal ri kaminaqibʼ» o Hades kekʼaq bʼi chupam, qas qalaj che ri cho re qʼaqʼ are ta ri kamikal che kechbʼem kan ri e winaq che ri Adán (Ro 5:12), xuqujeʼ are ta ri muqbʼal o kikolbʼal ri kaminaqibʼ (Seol), rumal che ri kikʼolbʼal ri kaminaqibʼ xuqujeʼ ri kamikal ksachisax na kiwach pa ri cho re qʼaqʼ. Rumal laʼ, wariʼ qas kukʼutu che are jun etal jachiʼ ksach wi uwach jun winaq, rumal che ri Biblia kubʼij che ri «cho re qʼaqʼ» keʼujach ta ri kaminaqibʼ che e kʼo chupam, junam ta rukʼ ri kubʼan ri kamikal xuqujeʼ ri Hades (Seol) che kekijach na ri kaminaqibʼ (Ap 20:13). Ri tzʼibʼatal ta kibʼiʼ pa «ri wuj re kʼaslemal», kraj kubʼij —ri e kʼulel re ri uqʼatbʼal tzij ri Dios— kekʼaq bʼi pa ri cho re qʼaqʼ, kraj kubʼij che ksach kiwach o ri ukabʼ kamikal (Ap 20:15).

    E wuj pa quiché (1993-2025)
    Uk'isik sesión
    Umajixik sesión
    • Quiché
    • Chataqa b'ik
    • Ri qas utz kawilo
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ri kta' chawe rech kakojo
    • Keta'max ta ri xatz'ib'aj
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Umajixik sesión
    Chataqa b'ik