LAHATSORATSY FIANARA 31
‘Ka Maneky ho Voahozonkozo Sady Ka Miovaova Mihintsy’
“Ka maneky ho voahozonkozo zany rahalahy teako sady ka miovaova mihintsy.”—1 KOR. 15:58.
HIRA 122 Hatanjaho ny Finoanao!
HO HITANAO ATOa
1-2. Manino ty Kristiana ro ampitovizy amy trano abo biby? (1 Korintianina 15:58)
TAMY 1978, le nisy trano abo biby zay namboary ta Tokyo, a Japon any. Nieritseritsy amy zay ty olo hoe mba hateza avao va raha io satria feno horohoron-tany ty mbany. Ino ty nataon’olo namboatsy azy rey? Tsy vitani-hoe nataon-drozy mafy fototsy soa trano iny fa nataon-drozy koa ze hahavy azy hahazaka fihovotsovotsini-tany, amy zay tsy ho ropaky ie lafa misy horohoron-tany. Manahaky trano abo biby io ty Kristiana. Amy fomba akory?
2 Tokony hahay handanjalanja ty Kristiana ka tsy hampifangaro ty hoe tsy mihozonkozo noho ty hoe mandefitsy. Tsy tokony hiovaova mihintsy ie sady tapa-kevitsy hanoriky avao ty lalàna noho ty fitsipikini-Jehovah. (Vakio 1 Korintianina 15:58.) “Parè hanoriky safà” ie sady tsy manaraky avao ze raha ataon’olo. Laha atao amy safà hafa le hoe mila “mahay mandanjalanja” ie, na mandefitsy lafa mbo azo atao. (Jak. 3:17) Laha mahay mandanjalanja ty Kristiana raiky, le tsy ho sarotiny marè ie na lasa handefitsy loatsy. Hodinihintsika amy lahatsoratsy toy ato hoe akory ty ahafahantsika tsy hiovaova mihintsy. Ho hitantsika ato koa hoe ino ty fomba limy ampiasani-Satana mba hahavy antsika hivaliky amy Jehovah, le ino ty hataontsika mba hampandamòka ty ezaky ataony.
INO TY HANAMPY ANTSIKA TSY HO VOAHOZONKOZO?
3. Laha hentea ty Asan’ny Apostoly 15:28, 29, ino ty lalàna nameani-Mpanome Lalàna Fara Tampony iny?
3 Jehovah ro Mpanome Lalàna Fara Tampony. Ie raiky avao zany ro mana zo hametraky lalàna, le ataony ze hahavy ani-lalàna rey ho mora azoni-mpanompony. (Isaia 33:22) Niresaky ani-raha telo retoa, ohatsy, ty filan-kevi-pitantana tamy taonjato voalohany mba hanampea ty Kristiana tsy hivaliky mihintsy: 1) Manalavitsy ty fanompoa sampy ka manompo ani-Jehovah raiky avao, 2) manoriky ty didini-Jehovah mikasiky ty lio, le 3) manoriky ty fitsipikini-Baiboly mikasiky fandaisam-bata. (Vakio Asan’ny Apostoly 15:28, 29.) Ino ty hanampy ty Kristiana hanoriky avao ty raha volanini-Jehovah amy raha telo reo?
4. Akory ty ampisehoantsika hoe manompo ani-Jehovah raiky avao tsika? (Apokalypsy 4:11)
4 Tsy manompo sampy tsika fa manompo ani-Jehovah raiky avao. Nandidy ty Israelita Jehovah hoe tokony hanompo azy raiky avao rozy. (Deot. 5:6-10) Ka lafa nalàni-Devoly fanahy Jesosy, le nivola mazava soa ie hoe tsy maintsy manompo ani-Jehovah raiky avao tsika. (Mat. 4:8-10) Midika raha zay fa tsy tokony hanompo sampy tsika. Tsy mandrengy olombelo koa tsika, ndre mpitariky fivavaha zay, na mpanao politiky, na olo malaza amy resaky sporo, filma, na mpihira. Tsy hataontsika manahaky ndranahary io rozy. Manoha ani-Jehovah tsika sady mivavaky amy azy “namoro ty kila raha iaby” iny.—Vakio Apokalypsy 4:11.
5. Manino tsika ro manoriky ty didini-Jehovah mikasiky ty ay noho ty lio?
5 Orihintsika ty didini-Jehovah hoe masy ty ay noho ty lio. Ino ty antony? Satria mivola Jehovah hoe anatini-lio ao ro misy ty ay, azy fanomeza lafovily baka aminy iny. (Lev. 17:14) Lafa nengani-Jehovah hihina hena ty olombelo tamy voalohany tany, le nivolaniny rozy hoe tsy azo hany ty lio. (Gen. 9:4) Mbo nampoliny ndraiky didy zay lafa ie nanome ty Lalànani-Mosesy ho ani-Israelita reo. (Lev. 17:10) Nameany tari-dala koa ty filan-kevi-pitantana tamy taonjato voalohany mba hanambara hoe tokony ‘hifaly lio’ ty Kristiana iaby. (Asa. 15:28, 29) Manoriky soa ani-didy io tsika lafa manapa-kevitsy mikasiky ty fitsaboa hataontsika.b
6. Ino ty ezaky mila ataontsika mba hahafahantsika manoriky ty fitsipikini-Jehovah mikasiky fandaisam-bata?
6 Orihintsika soa ty fitsipikini-Jehovah mikasiky fandaisam-bata. (Heb. 13:4) Nampiasa fanohara apostoly Paoly lafa nanoro hevitsy antsika hoe tokony ‘hamono’ ty ratsambatantsika tsika. Midika raha zay fa tokony hanao ze azontsika atao tsika mba hangalà ty fanirian-draty anatintsika ao. Miezaky tsika mba tsy hanenty na hanao raha mety hitariky antsika hijangajanga. (Kol. 3:5; Joba 31:1) Lafa tratsini-fakam-panahy tsika, le avy le manao raha na mangalaky ze eritseritsy mety hanimba ty fifandrambesantsika amy Ndranahary.
7. Tokony ho tapa-kevitsy hanao ino tsika, le ino ty antony?
7 Teani-Jehovah laha ‘manoriky safà amy fo’ tsika. (Rom. 6:17) Tsy afaky mifily tsika hoe ia amy lalànani-Jehovah rey ro horihintsika, fe ndre zay tokony hotiarovintsika fa tozoro mahasoa antsika avao ze raha ampanaoviny. (Isaia 48:17, 18; 1 Kor. 6:9, 10) Manao ze fara herintsika tsika mba hampifalifalea ani-Jehovah sady asehontsika hoe mana toe-tsay mitovy amy mpanao salamo toy tsika. Nivola ie hoe: “Tapa-kevitsy hanoriky ty fitsipikinao aho, hanoriky ani-zay avao aho zisiky farany.” (Sal. 119:112) Fe ndre zay, le manao ze azony atao avao Satana mba hahavy antsika hiova hevitsy. Ino ty tetiky ampiasàny?
INO TY ATAONI-SATANA MBA HAHAVY ANTSIKA HIOVA HEVITSY?
8. Akory ty ampiasani-Satana ty fanenjeha mba hahavy antsika hiova hevitsy?
8 Fanenjeha. Mampiasa hasatà noho faneriserea ty Devoly mba hahavy antsika hiova hevitsy. Ino ty raha kendrèny? Ta ‘handrapaky’ antsika ie, sady ta hanimba ty fifandrambesantsika amy Jehovah. (1 Pet. 5:8) Nampihorohoroe, ohatsy, ty Kristiana tamy taonjato voalohany, nikabokabohy, sady nivonoa satria tapa-kevitsy tsy hivaliky amy Jehovah mihintsy. (Asa. 5:27, 28, 40; 7:54-60) Mbo mampiasa fanenjeha avao Satana henanizao. Hitantsika raha zay amy fampijalijalea ataoni-mpanohitsy ty mpiara-manompo amintsika a Russie noho an-tany hafa any rey. Mampiasa fomba hafa koa ty mpanohitsy mba hanenjeha ty rahalahy noho anabavintsika.
9. Manomeza ohatsy mampiseho hoe mila mitandrina avao tsika amy fitaoman’olo.
9 Fitaoman’olo. Mampiasa ‘teti-draty’ koa Satana ankoatsini-fanafiha mivanta. (Efes. 6:11) Diniho, ohatsy, tantarani-rahalahy raiky mana anara Bob toy. Nampiliry hopitaly ie satria nila natao operasion be. Nivolaniny dokotera rey fa tsy maneky hampilira lio mihintsy ie. Naneky ani-fanapahan-kevitsiny iny dokotera hanao operasion azy iny. Fe lafa narìny fotoa hanaova operasion azy iny, zany hoe haliky talohan’io, le nisy dokotera hafa niavy tamy Bob ao lafa tsy teo iaby ty fianakaviany. Nivola tamy Bob ie fa azo antoky hoe tsy hampiasa lio dokotera reo, fe hatao parè eo sandrany avao raha io laha misy ty ilà azy. Mety nieritseritsy vasa dokotera io hoe hiova hevitsy Bob satria tsy eo iaby fianakaviany rey. Fe tsy niova hevitsy mihintsy Bob. Nivola ie hoe tsy haneky hampilira lio ie ndre ino ino ty raha hiseho.
10. Manino ty hevitsin’olombelo ro manimba antsika? (1 Korintianina 3:19, 20)
10 Hevitsin’olombelo. Laha tsika mitovy hevitsy amin’olo tsy midary ty lalànani-Jehovah, le mety hanomboky tsy hidary ani-Jehovah noho ty fitsipikiny koa tsika. (Vakio 1 Korintianina 3:19, 20.) Mahavy ty olo tsy hanoriky ty safà-Ndranahary matetiky “ty fahendreani-zao tontolo zao.” Nisy vokany tamy Kristiana sisany ta Pergamosy noho ta Tyatira any rey, ohatsy, ty hevitsin’olo nanodidy an-drozy mikasiky ty fandaisam-bata raty noho ty fanompoa sampy. Nanome torohevitsy hentitsy ani-fiangona roe reo amy zay Jesosy satria nandeferan-drozy ty fijangajangà. (Apok. 2:14, 20) Mety hiezaky hiforosè antsika hanaraky ty hevitsy raty ananan-drozy koa ty olo henanizao. Mety hataoni-longontsika reo zao ze hahavy antsika ho resy lahatsy hoe sarotiny marè tsika sady tsy manahy ndre mandika ty fitsipikini-Jehovah tsika. Mety hivola, ohatsy, rozy hoe tsy tena ilà malio fandaisam-bata zao sady fa lany daty ty fitsipiky amy Baiboly ao mikasiky ty fandaisam-bata.
11. Ino ty raha tokony hohalavirintsika laha teantsika ty tsy hivaliky mihintsy?
11 Misy fotoa tsika mieritseritsy hoe ho raha tsy de mazava soa ty toromariky ameani-Jehovah. Vokatsini-zay, le mety ta hanao raha “mandilatsy ani-ze voasoratsy” tsika. (1 Kor. 4:6) Zay mihintsy ty nataoni-mpitariky fivavaha tamy androni-Jesosy rey ka nahavy an-drozy hanota. Nampean-drozy hevitsin’olombelo ty Lalàna ka lasa sarotsy amin’olo tsotra ty nanoriky azy. (Mat. 23:4) Mampiasa ty Safàny noho ty fandaminany Jehovah mba hanomeza antsika tari-dala mazava soa. Tsy misy antony tokony hanampeantsika ani-torolala ameany rey. (Ohab. 3:5-7) Dikani-zay, le tsy tokony hanampy ani-ze fa voasoratsy amy Baiboly ao tsika na hametraky lalàna ho ani-mpiara-manompo amintsika reo mikasiky ty raha tsy resahy mivanta amy Baiboly ao.
12. Akory ty ampiasani-Satana “ty hevitsy mamitaky tsy misy fotony”?
12 Fitaky. Mampiasa “ty hevitsy mamitaky tsy misy fotony” noho “ty fisainani-zao tontolo zao” Satana mba hamitaha noho hampizarazara ty olo. (Kol. 2:8) Fa nisy ani-zay, ohatsy, tamy taonjato voalohany. Teo ty filozofỳ miory amy hevitsin’olombelo, ty fampianarani-Jiosy tsy mifanaraky amy Soratsy Masy, noho ty fampianara hoe tsy maintsy manaraky ty Lalànani-Mosesy ty Kristiana. Namitaky olo hevitsy rey satria nahavy an-drozy hiala ani-Jehovah, azy Niaviani-tena fahendrea iny. Mampiasa ty vaovao noho ty tranonkala fifandrambesa koa Satana henanizao mba hanaparitaha vandy noho vaovao tsy marina baka amy mpanao politiky. Nahita ani-zay, ohatsy, tsika tamy arety mandripaky COVID-19 iny.c Lasa niasa loha marè ze olo nijanjy ani-vaovao rey, fe tsy manahaky ani-zay ty Vavolombeloni-Jehovah satria nijanjy ty tari-dala baka amy fandamina.—Mat. 24:45.
13. Manino tsika ro tokony hiamby soa avao mba tsy ho tandretandre?
13 Raha mahatandrena. Mila mifantoky amy “ze vatan-draha marè” tsika. (Fil. 1:9, 10) Mety ho lanilany fahatany avao ty fotoantsika noho ty herintsika lafa tsika tandrena. Anisani-raha fataontsika matetiky, ohatsy, ty mihina, mino, manao fialam-boly, noho miasa. Mety ho tandrena amy raha reo tsika laha reo ro ataontsika vatan-draha marè amy fiainantsika. (Lioka 21:34, 35) Ankoatsini-zay, maharè alihevitsy ataoni-mpanao politiky avao tsika sanandro. Tsy tokony hilitsy amy alihevitsy rey tsika. Laha tsy zay le mety lasa hanoha an-drozy tsika am-pontsika noho an-tsaintsika any. Mampiasa ani-raha iaby niresahintsika reo Satana mba hahavy antsika tsy ho tapa-kevitsy hanao raha soa. Ndao hodinihintsika hoe ino ty azontsika atao mba hampandamòka ani-ezaky ataony reo noho hahavy antsika tsy hivaliky mihintsy.
INO TY HANAMPY ANTSIKA TSY HIVALIKY MIHINTSY?
Tsy hivaliky mihintsy iha laha mametsivetsy hoe fa nanokam-bata ho ani-Jehovah iha sady fa natao batisa, mianatsy noho mametsivetsy ty Safà-Ndranahary, tsy miovaova hevitsy mihintsy, sady matoky ani-Jehovah (Fehintsoratsy 14-18)
14. Ino ty raha raiky hanampy antsika tsy hivaliky amy Jehovah mihintsy?
14 Vetsevetseo hoe fa nanokam-bata ho ani-Jehovah iha sady fa natao batisa. Nanao ani-dingana reo iha satria ta hanoha ani-Jehovah. Diniho ndraiky hoe ino ty nahavy anao ho resy lahatsy hoe nahita ty marina iha. Nihanahay soa ani-Jehovah iha ka lasa nanaja azy noho nitea azy. Nirambesinao sahala amy Babanao ie. Nanjary nanam-pinoa iha ka nivoatosiky hibebaky. Lasa niala amy raha raty iha ka niay nifanaraky amy sitrapo-Ndranahary. Nahatiaro naivaiva iha lafa nahay hoe nanenga ty hadisoanao Ndranahary. (Sal. 32:1, 2) Lasa nivory iha sady nanomboky nizara amin’olo ani-raha soasoa nianaranao rey. Mandeha amy lala mana amy fiaina any iny iha henanizao satria fa nanokam-bata ho ani-Jehovah noho natao batisa, ka tapa-kevitsy iha hoe tsy hiala amy lala iny mihintsy.—Mat. 7:13, 14.
15. Manino ro mahasoa ty mianatsy noho mametsivetsy?
15 Ianaro noho vetsevetseo ty Safà-Ndranahary. Lasa mitsanga soa ty hazo raiky lafa mamahatsy soa ty fotony. Manahaky ani-zay koa fa ho vitantsika ty tsy hivaliky amy Jehovah mihintsy laha tena mino ani-Jehovah tsika. Arakaraky ty itomboani-hazo raiky, le lasa laliky ty vahatsiny sady mihamiitatsy. Lafa mianatsy noho mametsivetsy koa tsika, le hihamatanjaky ty finoantsika sady vomaiky tsika ho resy lahatsy hoe tena soa ty fitsipiki-Ndranahary. (Kol. 2:6, 7) Vetsevetseo hoe manino ty fomba nitarihani-Jehovah noho niarovany ty mpanompony taloha tany ro nanampy an-drozy hana finoa matanjaky. Nahita fahità mikasiky ty tempolini-Jehovah, ohatsy, Ezekiela, le nijanjy soa ie lafa niresaky tsipiriany mikasiky ani-tempoly io ty anjely raiky. Nampahery ani-Ezekiela fahità io, sady mampianatsy antsika ze tokony hataontsika mba hahafahantsika manoriky ty fitsipikini-Jehovah mikasiky ty fivavaha malio.d (Ezek. 40:1-4; 43:10-12) Handramby soa koa tsika laha manoka fotoa hianara noho hametsevetsea ty fampianara laliky amy Safà-Ndranahary ao.
16. Manino ty fanana fo tsy miovaova ro niaro ani-Bob? (Salamo 112:7)
16 Ka miovaova hevitsy mihintsy. Nanambara ty fitiavany ani-Jehovah Davida Mpanjaka lafa nihira hoe: “Tsy miovaova mihintsy lahy ty foko, Ndranahariko!” (Sal. 57:7) Afaky hana fo tsy miovaova koa tsika laha matoky tanteraky ani-Jehovah. (Vakio Salamo 112:7.) Zay ty nanampy ani-Bob, rahalahy niresahintsika taloha teny iny. Lafa nivolany ie hoe hatao parè eo sandrany avao lio iny laha sendra misy ty ilà azy, le avy le namaly ie hoe aleo ie hiala an-dapotaly ao laha ohatsy ka tsy mahita fomba hafa ankoatsini-zay rozy ao. Zao ty nivolanini-Bob tafara atoy: “Tsy nisalasala mihintsy aho sady tsy natahotsy.”
Laha mana finoa matanjaky tsika, le hahavita tsy hiovaova hevitsy mihintsy ndre ino ino ty raha sarotsy mety hatrehintsika (Fehintsoratsy 17)
17. Ino ty ianarantsika baka amy tantarani-Bob? (Henteo koa sary io.)
17 Tsy niovaova hevitsy mihintsy Bob satria fa nanapa-kevitsy soa ie ela biby talohani-hilirany lapotaly. Retoa misy antony vitsivitsy nahavy azy nanao ani-zay: Voalohany, ta hanao raha mampifalifaly ani-Jehovah ie. Faharoe, nianarany soa tamy Baiboly noho tamy boky noho gazetintsika rey ao hoe masy ty ay noho ty lio. Le fahatelo, tena natoky ie hoe hamaly soa azy Jehovah satria tapa-kevitsy hanoriky avao ty fitsipikiny ie. Afaky hana fo tsy miovaova koa tsika ndre ino ino ty raha sarotsy mety hatrehintsika.
Baraka noho ty maramilany tsy matahotsy mania ty maramilani-Sisera (Fehintsoratsy 18)
18. Manino ty tantarani-Baraka ro mampianatsy antsika hatòky ani-Jehovah? (Henteo sary amy fononi-gazety toy.)
18 Matokisa ani-Jehovah. Diniho hoe manino ty fatokisa ty tari-dalani-Jehovah ro nanampy ani-Baraka hahavita raha. Tsy parè hialy ty vahoakini-Israely tamy fotoa zay. Ndre fitaovam-pialia aza tsy nananan-drozy. Fe nivolanini-Jehovah Baraka mba handeha hialy amy Sisera noho ty maramilany, kanefa tena matanjaky maramila kananita reo sady niampy fitaova handesy mialy. (Mpits. 5:8) Nivola tamy Baraka Debora mpaminanivavy mba handeha amy vohitsy misy tany malalaky zay any mba hialy amy Sisera noho kalesiny 900 rey. Ho sarotsy amy Israelita rey aloha ty hanatratsy ani-kalesy rey lafa amy tany malalaky io eo. Haini-Baraka soa raha zay, fe ndre zay le nanoriky safà avao ie. Laha vo nijotso baka amy vohitsy Tabara eo maramila rey, le nataoni-Jehovah niavy biby ty ora. Nipàky amy fotaky eo amy zay kalesini-Sisera rey, ka nataoni-Jehovah resini-Baraka rozy. (Mpits. 4:1-7, 10, 13-16) Hameani-Jehovah fandresea manahaky ani-zay koa tsika laha matoky azy noho matoky ty tari-dala ameany amy alalani-fandaminany.—Deot. 31:6.
KA MIOVAOVA HEVITSY MIHINTSY
19. Manino iha ro tsy ta hiovaova hevitsy mihintsy?
19 Mbo miay amy tontolo toy eto tsika ka mila miezaky avao mba tsy hiovaova hevitsy mihintsy. (1 Tim. 6:11, 12; 2 Pet. 3:17) Enga ane tsika ho tapa-kevitsy tsy ho voahozonkozo mihintsy ndre eo ty fanenjeha, ty fitaoman’olo, ty hevitsin’olombelo, ty fitaky, noho ty raha mahatandrena. (Efes. 4:14) Soa tsika laha miezaky tsy hivaliky mihintsy sady miezaky ho tea ani-Jehovah noho hanoriky ty fitsipikiny avao. Mila mahay mandanjalanja koa tsika. Tena modely soa amy zay Jehovah noho Jesosy. Zay ty hodinihintsika amy lahatsoratsy manaraky ao.
HIRA 129 Miareta fa Aza Kivy
a Liany tamy androni-Adama noho Eva, le fa nataoni-Satana avao ze hahavy ty olo hieritseritsy hoe rozy avao ro tokony hanapa-kevitsy mikasiky ty soa noho ty raty amy fiainan-drozy. Teany koa laha manan’eritseritsy manahaky ani-zay tsika amy ze lalàna apetrakini-Jehovah noho ze toromariky azontsika baka amy fandamina. Hanampy antsika lahatsoratsy toy mba hanalavitsy ani-toe-tsay raty ananani-tontoloni-Satana zay, sady hanampy antsika vomaiky ho tapa-kevitsy hanoriky ty safàni-Jehovah avao.
b Misy fanazavà afaky manampy ty Kristiana hanoriky ty hevitsi-Ndranahary mikasiky ty lio amy fianara 39 amy boky hoe Ho Azonao Tavy ty Fiaina Zisiky Farany!
c Henteo amy jw.org ao ty lahatsoratsy hoe “Mitandrema Amin’ny Vaovao Tsy Marina.”
d Laha mila fanazavà fanampiny, le henteo ty toko 13 noho 14 amy boky hoe Naverin’i Jehovah Tamin’ny Laoniny ny Fivavahana Madio!