LES 1
Leisi soifri
BIJBEL e sori taki Gado wani dati ala sortu libisma musu „kon sabi soifri san na a waarheid” (1 Tim. 2:4). Fu man du dati, dan fu di wi wani meki sma kon sabi sani soifri, meki dati musu abi krakti tapu a fasi fa wi e leisi Bijbel te wi e leisi en nanga wan tranga sten.
A de prenspari gi yonguwan nanga owruwan fu den kan leisi nanga wan tranga sten fu Bijbel èn fu tra buku di e sori san skrifi na ini Bijbel. Leki Kotoigi fu Yehovah, wi musu fruteri trawan fu Yehovah èn fu den pasi fu en. Furu tron dati e meki taki wi musu leisi gi wan sma noso gi wan pikin grupu. Wi e leisi tu te wi de makandra nanga wi osofamiri. Tapu a Theokrasia Diniwroko-skoro, brada nanga sisa, yonguwan nanga owruwan, abi bun okasi fu kisi rai so taki den kan kon moro bun na ini a leisi di den e leisi nanga wan tranga sten gi trawan.
Wi musu si en leki wan prenspari sani fu leisi Bijbel gi trawan, awansi wi e leisi gi wán sma nomo noso gi wan gemeente. Bijbel komoto fu Gado. Boiti dati, „a wortu fu Gado de libilibi èn a abi krakti . . . èn a man si krin san na ati e denki èn abi na prakseri” (Hebr. 4:12). Gado Wortu abi warti sani di sma musu sabi, èn den sani disi no de fu feni na nowan tra presi. Gado Wortu kan yepi wan sma fu kon sabi a wan-enkri tru Gado èn fu tron wan bun mati nanga en. A Wortu fu Gado kan yepi wan sma tu fu kon sabi fa fu lusu den problema di wi e kisi na ini a libi. Gado Wortu e meki wi frustan krinkrin san wi musu du fu kisi têgo libi na ini a nyun grontapu fu Gado. Fu dati ede wi musu leisi Bijbel so furu leki wi man.—Ps. 119:140; Yer. 26:2.
Fa fu leisi soifri. Furu sani de di wan sma kan du fu leisi bun, ma a fosi sani di wan sma musu du na fu leisi soifri san skrifi. Dati wani taki dati yu musu meki muiti fu leisi soifri san skrifi na tapu a bladzijde. Luku bun taki yu no e dyompo wan tu wortu, noso taki yu no e nyan wan tu pisi fu den wortu, èn no leisi wortu tra fasi, nomo fu di den gersi wortu di yu sabi kaba.
Efu yu wani leisi den wortu bun, dan yu musu frustan a pisi tori lontu a wortu bun tu. Fu man du dati, yu sa musu sreka yusrefi bun. Baka wan pisi ten, te yu leri fu si fa a wan prakseri abi fu du nanga a tra prakseri, dan yu sa man leisi moro soifri.
Den skrifimarki na prenspari sani di e yepi wi fu leisi moro bun san skrifi. Den skrifimarki kan sori yu pe yu musu wakti pikinso te yu e leisi, èn o langa yu musu wakti fosi yu e go doro fu leisi. Den skrifimarki kan sori yu tu efu a de fanowdu fu taki moro safri, noso fu taki moro tranga. Na ini wan tu tongo a de so, taki sontron a skrifimarki e aksi taki wan sma musu saka noso opo en sten te a e taki. Efu a no e du dati, dan a kan pasa taki na presi fu a poti wan aksi, dan a e leisi leki na fruteri a e fruteri fa wan sani de. Noso a kan taki sma frustan wan heri tra sani leki san skrifi. A no de fu taki, dati sontron den skrifimarki abi fu du nanga a fasi fa yu musu skrifi sani. Meki muiti fu kon sabi fa den e gebroiki den skrifimarki na ini a tongo fu yu. Disi de prenspari efu yu wani leisi bun. Memre taki te yu e leisi, dan a no soso wortu yu e leisi, ma yu musu meki den arkiman frustan san yu e leisi.
Efu yu wani leisi soifri, dan yu sa musu leisi furu tron. Leisi soso wán paragraaf nomo, èn baka dati leisi en someni tron teleki yu kan leisi a paragraaf dati sondro fu meki fowtu. Baka dati go na a tra paragraaf. Te fu kaba, meki muiti fu leisi wan tu bladzijde sondro fu dyompo wortu, sondro fu leisi wan wortu tu tron, èn sondro fu meki wan fowtu te yu e leisi wan wortu. Baka te yu du den sani disi, dan aksi wan sma fu arki yu te yu e leisi, èn meki a sori yu ibri fowtu di yu e meki te yu e leisi.
Na ini wan tu kondre a de so, taki te sma no man si so bun èn te bun faya no de na ini oso, dan dati e meki en moro muilek tu fu leisi. Efu den sma kan du wan sani na den problema disi, dan sondro tweifri dati sa yepi den fu leisi moro bun.
Baka wan pisi ten, dan den brada di e leisi bun kan kisi a kari fu leisi gi trawan fu den buku di wi e gebroiki fu studeri na a Gemeente Bukustudie èn na a Waktitoren-studie. Ma efu yu kisi so wan grani èn efu yu wani leisi bun na den okasi disi, dan moro de
fanowdu leki fu man leisi den wortu bun nomo. Efu yu wani tron wan sma di e leisi bun gi ala sma na ini a gemeente, dan yu musu teki a gwenti fu leisi gi yusrefi. Disi wani taki, dati yu musu frustan taki ibri wortu di skrifi na ini wan pisi tori, de prenspari. Yu musu leisi ala den wortu fu man frustan bun san skrifi drape. Efu yu no e leisi den wortu bun, srefi te yu e leisi gi yusrefi, dan a pisi di yu e leisi no sa de so soifri moro. A kan taki yu no e leisi wan wortu bun fu di yu no si wan skrifimarki, noso fu di yu no frustan fu san ede a wortu gebroiki na ini a pisi tori dati. Meki muiti fu frustan san ibri wortu wani taki na ini a pisi tori pe a skrifi. Prakseri tu fa den skrifimarki kan meki taki yu sa frustan a pisi di yu e leisi na wan heri tra fasi. Memre taki a no wán wortu nomo e meki yu frustan wan sani, ma furu tron moro leki wan wortu de fanowdu fu meki yu frustan wán sani nomo. Efu yu e hori disi na prakseri, dan te yu musu leisi nanga wan tranga sten, yu sa leisi grupu fu wortu makandra, na presi fu leisi soso wortu nomo. A de prenspari taki yusrefi man frustan krin san yu e leisi. Dan fosi yu sa man meki trawan kon frustan sani soifri te yu e leisi gi den.
Na apostel Paulus ben skrifi gi wan lepi Kresten owruman, den wortu disi: „Go doro fu meki muiti fu leisi na fesi ala sma” (1 Tim. 4:13). Fu tru, disi na wan kontren pe wi alamala kan meki muiti fu du dati moro bun.