„Yehovah Srefi E Gi Koni”
SORTU sani di yu e feti fu kisi, e nyan yu ten èn e teki furu fu yu krakti? ¿A de wan prenspari sani gi yu fu abi wan bigi nen gi yusrefi? ¿Yu e gi furu fu yusrefi fu kisi moro gudu? ¿Yu wani suku wan posisi na ini wan spesrutu kontren di sma e du furu muiti gi, noso yu wani leri furu bekwaamfasi na ini wán noso moro kontren fu sabidensi? ¿A prenspari gi yu fu abi bun matifasi nanga tra sma? ¿A moro prenspari sani gi yu na fu tan abi wan bun gosontu?
A kan gersi taki ala den sani di wi ben kari didyonsro abi pikinso waarde. Ma san de moro prenspari? Bijbel e piki: „Koni na a moro prenspari sani. Kisi koni” (Odo 4:7). So bun, fa wi kan kisi koni, èn sortu wini wi kan kisi fu en? A di fu tu kapitel fu a Bijbel buku Odo e gi den piki.
’Poti Prakseri na Koni’
Neleki den wortu fu wan papa di e sori a lobi fu en, na so a koni Kownu Salomo fu owruten Israèl e taki: „Mi manpikin, efu yu e teki mi wortu èn e kibri den gebod fu mi leki wan gudu na yu, fu yu poti prakseri nanga yu yesi na koni, so taki yu kan beni yu ati go na a koni fu man si sani krin; efu, boiti dati, yu e bari kari a frustan srefi èn e opo yu sten srefi go na a koni fu si sani krin, efu yu e tan suku en leki solfru, èn yu e tan suku en leki gudu di kibri, dan ini a tori disi yu sa frustan a frede fu Yehovah, èn yu sa feni a sabi fu Gado srefi.”—Odo 2:1-5.
¿Yu si suma abi a frantwortu fu kisi koni? Na ini den vers disi, den e taki den wortu „efu yu”, dri tron. A de krin fu si taki na ibriwan fu wi musu suku koni èn den eigifasi di abi fu du nanga koni — a koni fu si sani krin, èn frustan. Ma fosi wi musu „teki” den koni wortu di skrifi na ini Bijbel, èn „kibri” den „leki wan gudu”, èn poti den na ini wi frustan. Fu man du disi, dan wi musu studeri Bijbel.
Koni na te wan sma man gebroiki a koni di a kisi fu Gado, na wan bun fasi. ¡Èn na wan moi fasi Bijbel e meki wi man feni koni! Iya, Bijbel abi koni wortu, soleki den wan di skrifi na ini den buku Odo nanga Preikiman, èn wi musu poti prakseri na den wortu disi. Wi e feni so srefi furu eksempre na ini Bijbel di e sori wi sortu wini wi e kisi te wi e gebroiki den gronprakseri fu Gado èn di e sori wi na ini sortu trapu wi kan go efu wi no e gi yesi na den gronprakseri (Romesma 15:4; 1 Korentesma 10:11). Fu eksempre, luku a tori fu a gridi Gehasi, a futuboi fu a profeiti Elisa (2 Kownu 5:20-27). ¿Disi no e leri wi taki a de wan koni sani fu no de wan gridi sma? Èn fa a de nanga a sari sani di pasa fu di Dina, na umapikin fu Yakob, ben go furu na „den umapikin fu a kondre” Kanan, wan sani di no ben gersi wan ogri sani? (Genesis 34:1-31) ¿Wi no e si wantewante o don a de fu abi takru kompe?—Odo 13:20; 1 Korentesma 15:33.
Fu poti prakseri na koni wani taki dati wi musu kisi a koni fu man si sani krin, èn wi musu leri so srefi fu kisi frustan. Soleki fa Webster’s Revised Unabridged Dictionary e taki, dan a koni fu man si sani krin wani taki „a man di a frustan man si a difrenti na mindri tu sani”. A koni fu man si sani krin soleki fa Gado wani, na te wan sma man si san bun noso san ogri, èn dan a e teki a yoisti bosroiti. Efu wi no ’beni wi ati’ go na a koni fu si sani krin, noso efu wi no e angri fu kisi en, dan fa wi kan tan na tapu ’a pasi di e tyari sma go na libi’? (Mateus 7:14; teki gersi Deuteronomium 30:19, 20.) Wi e kisi a koni fu si sani krin te wi e studeri Gado Wortu èn te wi e gebroiki en.
Fa wi kan „bari kari a frustan” — dati na a man di wi man si san den pisi fu wan tori abi fu du nanga makandra èn nanga a heri tori srefi? A yari èn na ondrofeni di wi abi, seiker na sani di kan yepi wi fu kisi moro frustan — ma a no abi fu de so (Yob 12:12; 32:6-12). „Mi e tyari misrefi nanga moro frustan moro leki den owru man”, a psalm singiman ben taki, „bika mi hori den eigi komando fu yu [di fu Yehovah].” A ben singi tu: „A tyari di den wortu fu yu e tyari kon na krin, e gi leti, èn a e meki den wan di no abi ondrofeni, kisi frustan” (Psalm 119:100, 130). Yehovah na „a Graniwan ini Dei”, èn a abi frustan di hei srefisrefi moro di fu ala libisma (Danièl 7:13). Gado kan gi frustan na wan sma di no abi ondrofeni, fu di a e meki a sma abi moro frustan srefi leki den wan di owru moro en. Fu dati ede wi musu studeri èn gebroiki Gado Wortu, Bijbel, fayafaya.
Na baka den wortu „efu yu” di e kon ibri leisi baka na ini a bigin pisi fu a di fu tu kapitel fu Odo, dan den wortu e kon soleki „kisi”, „kibri leki wan gudu”, „bari kari”, „tan suku”. Fu san ede a skrifiman e gebroiki den wortu disi, di e kon krakti moro nanga moro? Wan buku e taki: „[Dya] a koniman e sori taki a de fanowdu fu suku koni na wan seryusu fasi.” Iya, wi musu suku koni na wan seryusu fasi èn so srefi den eigifasi di abi fu du nanga en — dati na a koni fu si sani krin, èn frustan.
¿Yu Sa Du Muiti?
Wan prenspari penti te wi e suku koni, na taki wi musu studeri Bijbel fayafaya. Ma a studie disi no musu de soso taki wi e leisi en soso fu kon sabi moro. Wan prenspari sani di wi kan du te wi e studeri Bijbel na taki wi musu prakseri dipi fu den sani di wi leisi èn wi musu du dati nanga wan marki. Te wi wani kisi koni èn wi wani leri a koni fu si sani krin, dan wi musu prakseri fa wi kan gebroiki den sani di wi e leri, fu lusu problema èn fu teki bosroiti. Fu man kisi frustan, dan a de fanowdu fu prakseri fa den nyun sani di wi leri abi fu du nanga den sani di wi sabi kaba. Suma sa taki dati so wan studie fu Bijbel pe wi musu prakseri bun fu sani no e teki ten nanga furu muiti? A gebroiki di wi e gebroiki ten nanga krakti de a srefi leki a ten nanga krakti di wi e gebroiki fu ’suku solfru nanga gudu di kibri’. ¿Yu sa du a muiti di de fanowdu? ¿Yu sa „bai a yoisti ten” fu du dati?—Efeisesma 5:15, 16.
Luku sortu bigi gudu e wakti wi efu wi e diki dipi na ini Bijbel nanga wan eerlijk ati. Iya, wi ben o feni „a sabi fu Gado srefi” — ¡a bun sabi fu wi Kriaman, di e gi sma libi! (Yohanes 17:3) ’A frede di wan sma frede gi Yehovah’ de so srefi wan gudu di wi kan kisi. ¡A lespeki frede disi gi en de wan warti sani srefisrefi! A bun frede di wi e frede, fu du sani di a no lobi, musu tiri ibri pisi fu wi libi, so taki ala sani di wi e du abi wan yeye marki.—Preikiman 12:13.
Wan trutru angri di wi abi fu diki suku yeye gudu, musu bron na ini wi leki wan faya. Fu meki wi suku na wan moro makriki fasi, dan Yehovah gi wi heri bun wrokosani fu diki — den tijdschrift A Waktitoren nanga Ontwaakt! di e taki waarheid èn di e kon na a reti ten, èn so srefi tra publikâsi di abi gron tapu Bijbel (Mateus 24:45-47). Fu leri wi en Wortu nanga den pasi fu en, dan Yehovah sreka so srefi Kresten konmakandra. Wi musu fisiti den doronomo, arki bun san den e taki, èn du seryusu muiti fu prakseri dipi fu den prenspari penti èn kibri den leki wan gudu, èn prakseri dipi fu a matifasi di wi abi nanga Yehovah.—Hebrewsma 10:24, 25.
Yu No Sa Misi
Nofotron a suku di sma e suku diri ston, gowtu, noso solfru no e waka bun. Disi no abi fu de so nanga a suku di wi e suku gudu na yeye fasi. Fu san ede? „Yehovah srefi e gi koni”, Salomo e gi wi a dyaranti, „fu en mofo sabi nanga koni fu si sani krin e komoto.”—Odo 2:6.
Kownu Salomo ben kon pôpi fu di a ben koni (1 Kownu 4:30-32). Den Buku fu Bijbel e sori taki a ben sabi difrenti sortu tori, soleki sani fu bon, meti, a fasi fa sma tan, nanga fu Gado Wortu. A koni di a ben sori leki wan yongu kownu di a ben krutu a trobi na mindri tu umasma, di ibriwan fu den ben fruklari taki den ben de a mama fu a srefi pikin, ben yepi taki a ben kon pôpi na heri grontapu (1 Kownu 3:16-28). Fu pe a ben kisi a bigi leri disi? Salomo ben begi Yehovah fu kisi „koni nanga sabi” èn fu man „abi a koni fu man si krin san na bun èn san na ogri”. Yehovah ben gi en den sani disi di a ben aksi.—2 Kroniki 1:10-12; 1 Kownu 3:9.
Wi tu musu begi gi a yepi fu Yehovah te wi e studeri en Wortu fayafaya. A psalm singiman ben begi: „Leri mi, o Yehovah, fu den pasi fu yu. Mi sa waka na ini yu waarheid. Meki mi ati kon de wán fu kan frede yu nen” (Psalm 86:11). Yehovah ben feni a begi dati bun, bika a ben meki den skrifi en na ini Bijbel. Wi kan abi a frutrow taki te wi e begi seryusu èn furu leisi fu a yepi wi fu feni gudu na yeye fasi na ini Bijbel, dan a sa arki wi.—Lukas 18:1-8.
Salomo e sori: „Gi den opregti sma a sa kibri praktisch koni leki wan gudu; gi den sma di e waka na ini soifri retifasi a de wan skild, fu di a e waka den pasi fu retidu, èn a sa kibri srefi a pasi fu den loyaal wan fu en. Fu di disi de so, dan yu sa frustan regtfardikifasi nanga retidu nanga opregtifasi, a heri fasi fu san bun” (Odo 2:7-9). ¡Disi na trutru wan bigi dyaranti! Yehovah no e gi den wan di e suku en na wan opregti fasi trutru koni wawan, ma a de wan skilt tu di e kibri den opregtiwan, bika den e sori trutru koni nanga loyaalfasi fu di den e hori densrefi na den regtfardiki markitiki fu en. Meki wi de wan fu den sma di Yehovah e yepi fu frustan „a heri fasi fu san bun”.
Te „Sabi Srefi E Tron wan Prisiri Sani”
A no de so, taki persoonlijk studie fu Bijbel — wan prenspari sani di wi musu du fu suku koni — no abi fu de wan prisiri sani gi furu sma. Fu eksempre, Lawrence di abi 58 yari e taki: „Ala ten mi wroko nanga mi anu. A muilek gi mi fu studeri.” Èn Michael di abi 24 yari, di no ben lobi fu studeri na skoro, e taki: „Mi ben musu dwengi misrefi fu sidon èn studeri.” Ma wi kan wiki na angri fu studeri.
Luku san Michael ben du. A e fruteri: „Mi ben dwengi misrefi fu studeri wan afu yuru ibri dei. No langa baka dati, mi ben kan si san a ben du nanga a denki fu mi, na tapu den komentaar fu mi na den Kresten konmakandra, èn te mi ben taki nanga tra sma. Now mi e angri fu a ten doro taki mi kan studeri, èn mi no lobi en srefisrefi te wan sani e kon na mindri.” Iya, persoonlijk studie e tron wan sani di wi e leri fu lobi te wi e si taki wi e go na fesi. Lawrence tu ben du muiti fu studeri Bijbel èn, baka ten, a ben kon dini leki owruman na ini wan gemeente fu Yehovah Kotoigi.
A de fanowdu fu du muiti doronomo meki persoonlijk studie tron wan sani di yu e prisiri fu en. Ma yu kan kisi furu wini fu en. „Te koni e kon na ini yu ati èn sabi srefi e tron wan prisiri sani gi yu eigi sili,” Salomo e taki, „dan a krakti fu man denki srefi sa hori wakti gi yu, a koni fu si sani krin srefi sa kibri yu.”—Odo 2:10, 11.
„Fu Frulusu Yu fu a Takru Pasi”
¿Na sortu fasi koni, sabi, denki, nanga a koni fu si sani krin, de wan kibri? „[Den sa] frulusu yu fu a takru pasi,” Salomo e taki, „fu a sma di e taki takru sani, fu den sma di gowe libi den pasi fu opregtifasi fu go waka na tapu den pasi fu dungru, fu den sma di e prisiri fu takrudu, èn di breiti na den pori sani fu takrudu; gi den sma di den pasi fu den kruka èn di abi bedrigifasi na ini a waka nanga libi fu den.”—Odo 2:12-15.
Iya, den wan di lobi a tru koni, no abi demakandra nanga no wan sma di „e taki takru sani”, dati wani taki, sani di no tru èn di no bun. A denki èn a koni fu si sani krin, e kibri wi gi den sma di no wani a waarheid, soso fu waka den dungru pasi èn a e kibri wi gi den sma di abi bedrigifasi èn di e prisiri fu du ogri.—Odo 3:32.
¡Wi kan de nanga tangi srefisrefi taki trutru koni nanga den tra eigifasi fu en e kibri wi tu gi den takru pasi fu hurudu man nanga hurudu uma! Salomo e taki moro fara taki den eigifasi disi musu „frulusu yu fu a freimde uma, fu a trakondre uma di meki den wortu srefi fu en kon so grati, di e gowe libi a frutrow mati fu en yongu yari èn di frigiti a frubontu srefi fu en Gado. Bika na oso fu en e sungu go na dede èn den pasi fu en, e sungu go na den wan di no man du noti na ini dede. No wan fu den di e didon nanga en sa kon baka, èn den no sa kon tu na tapu den pasi fu den libiwan.”—Odo 2:16-19.
„A freimde uma”, a motyo, den e kari leki wan sma di e gowe libi „a frutrow mati fu en yongu yari” — kande a masra di a trow di a ben de wan yongu uma ete.a (Teki gersi Maleaki 2:14.) Na uma frigiti a wet di e tapu sma fu du sutadu èn di ben de wan pisi fu a Wet frubontu (Exodus 20:14). Den pasi fu en e go na dede. A ben sa kan taki den sma di abi demakandra nanga en noiti ben sa „kon tu na tapu den pasi fu den libiwan”, bika seiker wan ten den sa doro wan presi pe den no sa man drai baka, namku dede, pe den no sa man komoto moro. Wan man di abi a koni fu si sani krin èn di man denki bun, sabi pe den trapu fu hurudu de, èn na wan koni fasi a e luku bun taki a no frekti na ini den trapu.
’Den Opregti Sma Sa Libi na Grontapu’
Di Salomo ben kari den marki fu a rai di abi fu du nanga koni, a e taki: „A marki na taki yu kan waka a pasi fu bun sma èn taki yu kan hori den pasi fu den regtfardikiwan” (Odo 2:20). ¡Koni abi trutru wan kefalek moi marki! A e yepi wi fu abi wan koloku libi di e gi satisfaksi èn di Gado feni bun.
Luku so srefi den bigi blesi di de gi den wan di e „waka a pasi fu bun sma”. Salomo e taki moro fara: „Den opregti sma na den wan di sa libi na grontapu, èn den wan sondro fowtu na den wan di sa tan abra na en tapu. Fu taki fu den ogri sma, den sa koti den puru fu grontapu srefi; èn fu taki fu den wan di e tori trawan, den sa hari den puru fu en” (Odo 2:21-22). Meki yu de wan fu den sma di de sondro fowtu èn di sa libi fu têgo na ini Gado en regtfardiki nyun grontapu.—2 Petrus 3:13.
[Futuwortu]
a A wortu „freimde sma” ben gebroiki gi den wan di gowe libi den sani di de akruderi a Wet, èn na so fasi den tron freimde sma gi Yehovah. So bun, na a motyo — di no abi fu de wan trakondre sma — den ben kari wan „freimde uma”.
[Prenki na tapu bladzijde 26]
Salomo ben begi fu kisi koni. Dati wi musu du tu