BIBLIOTEKA INTERNETIRHU Watchtower
Watchtower
BIBLIOTEKA INTERNETIRHU
Purépecha
  • BIBLIA
  • PUBLIKASIONIICHA
  • TÁNGUARHIKUECHA
  • Jesusi niárasïndi jindeeni Mesiasi
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Enga Juanu itsï atajkia Jesusini, Jeobaeri espiritu santu andajtsïkuerasïndi Jesusini komueska palomasï ma

      JORHENGUARHIKUA 74

      Jesusi niárasïndi jindeeni Mesiasi

      Juanu aianhpixapti arini ambe: “Nema enga sánderu uinhapitiika eska ji, juuati no ióndani”. Enga Jesusi 30 uéxurhinisï jatiripkia, ríu Jordanirhu niraspti Galilea uératini. Jima, Juanu itsï atajpexapti. Jesusi uékasïrendi eska Juanu imantu itsï atapiringa, peru Juanu arhispti: “Nókini jísï itsï atapiringa. Tʼurinisï itsï atapiringa”. Jesusi arhispti: “Jeoba uékasïndi eskarini tʼu itsï ataaka”. Jimbosïksï ríu Jordanirhu inchamepti ka Juanu iámu inchamaspti Jesusini.

      Enga Jesusi uémintapkia itsïirhu, kómarhispti Jeobani. Imani ratu jimbo, auanda mítakuarhispti, ka Tata Diosïri espiritu kétsispti komueska palomasï ma. Jimajkani Jeoba auandarhu uératini arhispti: “Tʼuri jindeska juchiti Sapi engani xáni uékajka. Jíkini jaiapanhintaska”.

      Ísï intsïnhaspti Jesusi Jeobaeri espiritu ka desde jiáni uénaspti Kristueni o Mesiasi. Iásï kʼóru úpirindia uénani imani ánchikuarhitani enga Jeoba arhipka eska úpiringa echerirhu.

      Enga Jesusi itsï atakuarhipkia, niraspti desierturhu ka 40 jurhiatikua pakaraspti jini. Enga kʼuanhatsintapka, niraspti Juanuni exeni. Ima exespti eska Jesusi andarheraxapka ka uandaspti: “I jindesti Tata Diosïri Karichi enga kénditauaka parhakpiniri pekaduechani”. Inde ambe uandaspti para kʼuiripu mítini eska Jesusi Mesiasispka. ¿Mítiskiri ambe nitamanchaspi Jesusi enga desierturhu japka? Ju exeni.

      “Kurhaakuarhispti ma uandakua auandarhu uératini enga arhienga: ‘Tʼu jindeska juchiti Uátsï engani ji xáni uékajka, ka ji tʼungini jimbosïni xáni tsípini pʼikuarherajka’” (Markusʌ 1:11).

      Kurhamarhikuecha: ¿Andisï Jesusi itsï atakuarhipi? ¿Andisï uandapi Juanu eska Jesusi jindespka Tata Diosïri Karichi?

      Mateu 3:13-17; Markusʌ 1:9-11; Lukasʌ 3:21-23; Juanu 1:29-34; Isaías 42:1; Ebreu 10:7-9.

  • Noambakiti tsʼéjkusïndi Jesusini
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi uandasïndi eska no kʼuanikurhiaka templurhu iótakuarhu uératini

      JORHENGUARHIKUA 75

      Noambakiti tsʼéjkusïndi Jesusini

      Jesusi no uékasïndi tsakapuechani kurhinda uántaani

      Enga Jesusi itsï atakuarhipkia, espiritu santu jimbo, desierturhu niraspti. No ma ambe arhaspti 40 jurhiatikua ka jimbosï kánikua kʼarhimani japtia. Jimajkani, niáraspti Noambakiti tsʼéjkuni Jesusini. Primeru arhispti: “Engari meru Tata Diosï uájpaeka, ú eskaksï ari tsakapuecha kurhinda úkuarhintaaka”. Peru Jesusi mókukuntaspti Jeobaeri Karakateri uandakuecha jingoni: “Karakata jarhasti eska kʼuiripu no solu tʼirekuajku uétarhinchasïnga para irekani. Ístu uétarhinchasïndi kurhaani iámindu ambe enga Jeoba uandajka”.

      Noambakiti ménderu tsʼéjkuspti Jesusini, arhiparini: “Engari meru Tata Diosï uájpaeka, tsanguara jima uératini enga sánderu iótaka templurhu. Karakata jarhasti eska Tata Diosï axauaka imeri ánjilichani parakini salbarini”. Peru Jesusi ménderu mókukuntaspti Tata Diosïri Karakateri uandakuecha jingoni: “Karakata jarhasti eskari no jatsiska para tsʼéjkuni Jeobani”.

      Jesusi no jiókuarhiasïndi parhakpiniri reinuechani enga Satanasi aiakuani jaka

      Últimu, Satanasi interu parhakpiniri reinuechani exeraaspti, imecheri jatsikuarhikua ka tʼíntskua ka arhispti: “Íntsauakakini iámindu ini reinuechani ka tʼíntskuani engarini ma ueltajku kómarhiska”. Peru Jesusi arhispti: “¡Kéndikucherini Satanasi! Karakata jarhasti eska Jeobantkusï uétarhijka kómarhini”.

      Jimajkani Noambakiti kéndikuspti, ka jurhasptiksï máru ánjilicha ka tʼirekuaksï íntskuspti Jesusini. Tátsekua, Jesusi uénaspti aianhpeni ambakiti ambe Reinueri. Ima jindespti ánchikuarhita enga Jeoba enkargaripka para úni echerirhu. Kʼuiripu tsitisïrendi ambe enga Jesusi jorhentpienga ka iápurisï chúngumasïrendi.

      Noambakiti “enga chkuanderajka, ísï uandasïndi jimboka ísïmindu jásïska, ka ima jindesti ma chkuanderari ka tátemba chkuanderaricheri” (Juanu 8:44).

      Kurhamarhikuecha: ¿Nákiksï jindespi tanimu tsʼéjkukuecha? ¿Jesusi néna mókukuspi Noambakitini?

      Mateu 4:1-11; Markusʌ 1:12, 13; Lukasʌ 4:1-15; Deuteronomio 6:13, 16; 8:3; Santiagu 4:7.

  • Jesusi limpiarisïndi templuni
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi latigu ma úrasïndi para animalichani petantaani templurhu ka menonhaasïndi mesechani imecheri engaksï tumina mójtakujka

      JORHENGUARHIKUA 76

      Jesusi limpiarisïndi templuni

      Uéxurhini 30 jimbo abrilini ísï, Jesusi Jerusaleni niraspti. Uánikua kʼuiripu niraspti para Paskuani kʼuínchini. Kʼuínchikuarhu, únhasïrendiksï kéjtsïtakuecha animalicheri jini templurhu. Máruksï pákuarhiasïrendi imecheri animalichani, peruksï máteruecha Jerusaleni piaasïrendi.

      Enga Jesusi niárapka templurhu, exeaspti máru kʼuiripuechani engaksï animalichani atarantaani japka. ¡Negosiu ambeksï úxapti Jeobaeri kʼumanchikuarhu enga jindepka para kómarhini! ¿Ambe úspi Jesusi? Latigu ma úspti sïndari ma jingoni ka úraspti para karichichani ka uákasïchani petaantani templurhu. Ka ístu menonhaaspti imecheri mesechani engaksï tumina mójtakuenga ka iámu tumina etsandurhikuarhispti. Jesusi arhiaspti palomasï íntspikuarhirichani: “¡Kéndita je iámindu ambe! ¡Asï jáma je merkadu ma úni juchiti Tátiri kʼumanchikuani!”.

      Kʼuiripu enga templurhu japka, ísku pakaraspti enga exepka ambe enga úpka Jesusi. Imeri disipuluechaksï miántaspti ambe enga uandenga profesia Mesiasiri ambe: “Kánikua respetu pʼikuarheraaka Jeobaeri kʼumanchikua jimbo”.

      Uéxurhini 33 jimbo, Jesusi limpiarispti ménderu templuni. No jurajkusïrendi eska nema no respetaripiringa imeri Tátiri kʼumanchikuani.

      “Nójtsï uáka marhuakuni Diosïni ka ístu jatsikuarhikuani” (Lukasʌ 16:13).

      Kurhamarhikuecha: ¿Ambe úspi Jesusi enga exepka eskaksï animalicha ataranhantaxapka templurhu? ¿Andisï ísï úpi?

      Mateu 21:12, 13; Markusʌ 11:15-17; Lukasʌ 19:45, 46; Juanu 2:13-17; Salmo 69:9.

  • Uarhiiti ma enga posurhu ma jaka
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi samaritana ma jingoni uandontskuarhixati Jakobueri posu jimbo

      JORHENGUARHIKUA 77

      Uarhiiti ma enga posurhu ma jaka

      Ma tiempu tátsekua enga Paskua nitamapkia, Jesusi ka imeri disipuluechaksï kʼuanhatsintaspti Galilea. Samaria ísïksï nitamantaspti ka Sikari no iauanksï anhaxurhispti, Jakobueri posurhu. Jesusi jima pakaraspti mintsikuarhini sáni, ka imeri disipuluechaksï niraspti iretarhu tʼirekua piáni.

      Jimajkani jurhaspti ma uarhiiti posurhu para itsï pʼitani, ka Jesusi arhispti: “Íntskurini sáni itsï”. Ima arhispti: “¿Andirinisï uandaxechejki nájkirukani samaritaneka? Judiuechaksï no uandajperasïndi samaritanuecha jingoni”. Peru Jesusi arhispti: “Engari mítipiringa néski ji, itsïrini kurhachipiringa ka jíkini itsï íntskupiringa enga tsípikua íntspejka”. Uarhiiti arhispti: “¿Amberi arhikuekasïni? Tʼuri no ma ambe kámasïnga para itsï pʼitani”. Jesusi mókukuntaspti: “Ima enga auaka itsïni engani ji íntskuaka nóteru méni kʼarhichaati”. Ka uarhiiti arhispti: “Tata, íntskurini indeni itsïni”.

      Tátsekua, Jesusi arhispti: “Arhi chíti achatini eska juuaka”. Uarhiiti arhispti: “No kámasïnga”. Jesusi arhispti: “Ísïsti, jimbokari sinku uelta uambuchaska ka iásïri achati ma jingoni irekaska, peruri no uambuchatixaka ima jingoni”. Uarhiiti arhispti: “Profeta máeskari. Juchiti ireta jakajkusïndi eskachi uáka ini juátarhu kómarhini Tata Diosïni, peruksï judiuecha uandasïndi eskachi Jerusalenijkusï jatsika para kómarhini Tata Diosïni. Ji jakajkusïnga eskajtsïni Mesiasi jorhendaaka kómarhini enga janoakia”. Jimajkani Jesusi eianguspti ma ambe enga no nemani arhini japka: “Ji jindeska Mesiasi”.

      Jesusi samaritanuecha jingoni uandontskuarhixati

      Uarhiiti uiriipaspti iretarhu ka arhiaspti samaritanuechani: “Peekani exentakia Mesiasini. Iámu ambe mítisti juchiti tsípikueri. Ju je ka exeakajtsï”. Jimboksïsï nípti uarhiiti jingoni posurhu paraksï kurhaani ambe enga Jesusi jorhentpienga.

      Samaritanuechaksï kurhakuspti Jesusini eska imecheri iretarhu pakarapiringa. Tsimani jurhiatikua pakaraspti jorhentpini ka uánikuaksï jakajkuspti imani. Últimu, arhisptiksï samaritanani: “Iásï engachi kurhajchakia i achamasïni, seguruchi jarhaska eska indesï salbariuaka kʼuiripuni”.

      “Ima enga kʼarhichajka, juue, ka ima enga uékajka itsïmani, itsïmee itsï tsípikueri intsïmperakata” (Jaŋaskuecha 22:17).

      Kurhamarhikuecha: ¿Andisï samaritana ísku pakarapi enga Jesusi uandaxekupka? ¿Jesusi ambe arhispi samaritanani?

      Juanu 4:1-42.

  • Jesusi aianhpisïndi Reinueri ambe
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi eianhpixati imeri disipulu ma jingoni

      JORHENGUARHIKUA 78

      Jesusi aianhpisïndi Reinueri ambe

      Ísï tátsekua enga Jesusi itsï atakuarhipkia, uénaspti aianhpini: “Tata Diosïri Reinu axuterku jarhastia”. Disipuluechaksï iámu Galilea ka Judea ísï pámbitasïrendi. Enga Jesusi níntapka Nasareti, niraspti sinagogarhu, pʼirakuspti Isaiasiri roiuni ka arhintaspti: “Jeobarini íntskusti espiritu santu parani aianhpini ambakiti eianhperakuani”. ¿Ambe arhikuekaspi? Kʼuiripu uékasïrendi exeani Jesusiri milagruechani. Peru Jesusi no intsïnhaspti espiritu santu solu para inde ambe úni. Sánderu jukaparhakua ambe jindespti eska aianhpipiringa Reinueri ambe. Ka arhiaspti imechani engaksï kurhajchani japka: “Iásï kumplirikuarhisïndi i profesia”.

      Tátsekua, Jesusi Galileaeri marirhu niraspti ka jima mítiaspti tʼámu kurucha pʼitamatichani engaksï niárapka imeri disipulueni ka arhiaspti: “Ju je jíndeni jingoni ka ji uáka eskajtsï iásï kʼuiripu tánani jámaakia”. Imaksï arhinhasïrendi Pedru, Andresi, Santiagu ka Juanu. Sóntkuksï jurajkuspti negosiuni enga jindepka kurucha p’imani, ka nirasptiksï imani jingoni. Nirasptiksï iámu Galilea aianhpini Jeobaeri Reinueri ambe. Sinagogaecharhu, merkaduecharhu ka xanharuecharhu ísïksï aianhpisïrendi. Uánikua kʼuiripu seguiriuasïrendi nani uéjkisï engaksï niraenga. Iápurisï mítikuarhispti Jesusiri ambe, asta Siria enga iauani japka.

      Tátsekua, Jesusi íntsaaspti uinhapikua máru chúxapatichani paraksï tsinajpini ka petarhitpentaani demoniuechani. Máteruechaksï pámbitasïrendi aianhpini kʼérati ka sapirhati iretecharhu. Ístu, pámbitasïrendi grupu ma ambakiti uarhiiticheri engaksï kuidariuenga Jesusini ka disipuluechani, máruksï jindespti Maria Magdalena, Juana, Susana ka máteruecha.

      Enga Jesusi preparariuapkia disipuluechani, axaaspti paraksï aianhpini. Engaksï Galilea ísï nitamani japka, uánikuaksï ístu Jesusiri disipulu úkuarhispti ka itsï atakuarhisptiksï. Uánikuaksï uékasïrendi Jesusini chúxapani, jimbosï ima ísï terokutantaapti komu kampu ma enga listu japkia para kosecharini. Jesusi uandaspti: “Kómarhi je Jeobani paraka axauaka sánderu ánchikuarhirichani paraksï kosecharini”. Sánderu tátsekua, 70 disipuluechani erakuaspti ka tsimandani axaaspti aianhpini iámu Judea. Iáminduechanksï aianguasïrendi Reinueri ambe. Engaksï kʼuanhatsintapka, sóntkuksï uékaxapti aianguni Jesusini na enga nikuapka. Noambakiti no ma ambe úsïrendi úni para pʼínguni aianhpikuani.

      Jesusi iámu ambe prepararispti paraksï imeri disipuluecha seguirini úni indeni ambakiti ánchikuarhitani enga ima níntapiringia auandarhu. Arhiaspti: “Eianhpi je ambakiti eianhperakuani interu parhakpini. Jorhenda je kʼuiripuni Tata Diosïri Karakata ka itsï ataua je”.

      “Uétarhisïndi eskani tambientu máruteru iretecharhisï eianhpiaka ambakiti eianhperakua Diosïri juramukuerini, jimboka para ini ambe únisïni axanhaka” (Lukasʌ 4:43).

      Kurhamarhikuecha: ¿Náki ánchikuarhita íntsaaspi Jesusi imeri disipuluechani? ¿Tsitispiksï imeri disipuluecha imani ánchikuarhitani?

      Mateu 4:17-25; 9:35-38; 28:19, 20; Markusʌ 1:14-20; Lukasʌ 4:14-21; 8:1-3; 10:1-22.

  • Jesusi uánikua milagruechani uásïndi
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Pʼamenchatichaksï kurhakusïndi Jesusini eska tsinauaka

      JORHENGUARHIKUA 79

      Jesusi uánikua milagruechani uásïndi

      Jesusi jurhasti echerirhu para aianhpeni ambakiti ambe Tata Diosïri Reinueri. Ka ístu, Jeoba íntskuspti espiritu santu para milagruechani uaani ka xarhatani ambe enga uáka komu Rei. Por ejemplu, Jesusi úsïrendi tsinani náki uéjki ma pʼamenchakua. Nani enga nirenga, pʼamenchatichaksï jarhuajperata kurhakusïrendi ka ima iámindu tsinaasïrendi. Sieguechaksï úsïrendi exeni, kándichaksï kurhaani ka paralitikuechaksï xanharantani. Nájtukaksï sánititu pʼárhienga Jesusiri xukuparhakuani, úsïrendiksï tsinakuarhini. Ístu, Jesusi úsïrendi demoniuechani petarhitpentaani. Kʼuiripu iápurisï chúngumasïrendi ka ima méntkisï jiókaasïrendi, asta jiáni enga uékenga jandiajku jarhani.

      Ma xanhari, pásptiksï paralitikuni ma imani kʼumanchikuarhu enga Jesusi japka. Peru komu uánikua janhapka, nóksï úspti inchani, jimboksïsï techurhu jarhajtsïtapti paraksï jima uératini késkuni asta jima enga Jesusi japka. Jimajkani, Jesusi arhispti paralitikuni: “Jauara ka xanhara”. Enga uénapka xanharani, kʼuiripu ísku pakaraspti.

      Máteru jurhiatikua, Jesusi iretarhu ma inchaakuxapti ka 10 achaticha engaksï lepra pʼamenchaenga, iauani jatinksï uinhachaspti: “¡Jesusi, jarhuatajtsïni!”. Jiánisï, leprosuechanksï no jurajkuasïrendi paraksï andarpeerani. Ka Jeobaeri Lei uandasïrendi eskaksï leprosuecha jatsispka para templurhu nirani engaksï tsinakuarhepiringia. Jimbosï Jesusi axaapti. Engaksï nirani japka, tsinakuarhesptiksï. Enga máechakua exepka eska tsinakuarhespkia, kʼuanhatsintaspti agradeserikuni Jesusini ka kʼéri ambe arhini Jeobani. Solu máechakua ima 10 leprosuecheri agradeserikuspti Jesusini.

      Uarhiiti ma jarhaspti enga 12 uéxurhini pʼamenchapkia ka uékasïrendi tsinakuarhini jimboka nóteru aguantarisïrengia. Jimbosï inchaakurapti jima enga kʼuiripu japka para tátsepanisï andarherani Jesusini, pʼárhikuspti sánititu xukuparhakuani ka seguirispti tsinakuarhini. Jimajkani Jesusi uandaspti: “¿Nérini pʼárhiski?”. Uarhiiti chérakuarhispti, peru andarheraspti Jesusini ka iámu ambe aianguspti. Jesusi sési pʼikuastantaspti ka arhispti: “Ija, niia agustu níntani”.

      Juramuti ma enga Jairu arhinhaenga, kurhakuspti Jesusini: “Ju juchiniu. Juchiti iurhitskiri uinhamu pʼamenchaxati”. Peru ante de Jesusi niárani Jairueri kʼumanchikuarhu, iurhitskiri tʼuini uarhisptia. Enga Jesusi niárapka, exespti eska uánikua uenhaxapka familia jingoni. Jesusi arhiaspti: “Asï uéra je, solu kʼuíxati”. Jimajkani jupijkuspti iurhitskirini ka arhispti: “Iurhitskiri, ¡jauara!”. Iurhitskiri seguirispti jauarani ka Jesusi arhiaspti imeri tátichani eskaksï tʼirerapiringa sáni. ¡Eranhaska na engaksï pʼikuarherapka imeri táticha!

      Jesusi tsítantasïndi Jairueri uájpani

      “Diosï míndas[ti] Jesusi Nasareti anapuni espiritu santuni jimbo ka imeri uinhapikuani jimbo. Ka ima jámasïrendi ambakiti ambe úni, ka ambakeraantani iámindu pʼamenchatichani enga Noambakiti mínguarhiatini jatsiapka, jimboka Diosï imani jingonispka” (Ukuecha 10:38).

      Kurhamarhikuecha: ¿Andisï Jesusi uéni tsinani iámindu jásï pʼamenchakua? ¿Ambe úkuarhinchaspi Jairu uájpa?

      Mateu 9:18-26; 14:36; Markusʌ 2:1-12; 5:21-43; 6:55, 56; Lukasʌ 6:19; 8:41-56; 17:11-19.

  • Jesusi erakuasïndi 12 apostulichani
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi ka imeri 12 apostulicha

      JORHENGUARHIKUA 80

      Jesusi erakuasïndi 12 apostulichani

      Enga Jesusi ma uéxurhini ka terujkanisï páni japkia aianhpini, jatsispti para úni ma ambe enga kánikua jukaparhapka. ¿Néchani erakuapirini paraksï imani jingoni ánchikuarhini ka orhekupanksï kúnguarhikuani? Ante de erakuani apostulichani, Jesusi jirinhaspti Jeobaeri jarhuajperata. Jimbosï nípti juátarhu ma para jandiajku jarhani ka erantskutaspti kómarhini. Pauandikua, Jesusi tánaspti máru disipuluechani ka erakuaspti imeri 12 apostulichani. ¿Náki nombrichaniri mítiaski? Arhinhasïrendiksï Pedru, Andresi, Santiagu, Juanu, Felipi, Bartolome, Tomasi, Mateu, Santiagu Alfeo uájpa, Tadeu, Simoni ka Judasï Iskarioti.

      Andresi, Pedru, Felipi, Santiagu

      Andresi, Pedru, Felipi, Santiagu

      Íksï 12, Jesusi jingoni jámasïrendi. Ima sánhani arhispti jorhendaani néna aianhpini ka tátsekua axaaspti aianhpini. Ístu, Jeoba uinhapikua íntsaspti paraksï petarhitpintaani demoniuechani ka tsinajpini.

      Juanu, Mateu, Bartolome, Tomasi

      Juanu, Mateu, Bartolome, Tomasi

      Para Jesusi, 12 apostulichaksï imeri amiguespti ka ima mintsikaasïrendi. Fariseuechaksï eratsisïrendi eskaksï apostulicha ísku nemespka engaksï no ma ambe mítipka. Peru Jesusi no ísï exeasïrendi. Ima sési preparariuaspti paraksï úni imecheri ánchikuarhitani. Imaksï Jesusi jingoni japirindi jiáni enga jukaparhakua ambe úkuarhipiringa imeri irekuarhu. Por ejemplu, Jesusi jingonksï japirindi antesi de ima uarhini ka enga tsíntapiringuia. Sáno iámindu apostulichaksï Galilea anapuespti, ísï eska Jesusi. Ka máruksï tembuchatixapti.

      Santiagu Alfeo uájpa, Judasï Iskarioti, Tadeu, Simoni

      Santiagu Alfeo uájpa, Judasï Iskarioti, Tadeu, Simoni

      Apostulichaksï pekadorispti, jimboksïsï no uéndi iámu ambe sési úni. Méniksï no eratsiparini uandasïrendi ka nóksï úni sési erakuni ambe ma. Nóksï méntkisï xarhatasïrendi tekantskua. Astaksï uinhachatsperasïrendi paraksï exeni né sánderu kʼérispi. Peru ambakiti kʼuiripuechesptiksï engaksï uékaenga Jeobani. Imaksï uénapirindi jarhani kúnguarhikua kristianarhu para kʼéri ma ánchikuarhita úni enga Jesusi nóteru japiringia.

      “Juchiti amigu[eskajtsï] jimbokaksïni ji eianguska iámindu ambe engani kurhajchaka juchiti Tátini” (Juanu 15:15).

      Kurhamarhikuecha: ¿Néchani erakuaspi Jesusi paraksï imeri 12 apostulicheni? ¿Ambe enkargariuaspi Jesusi?

      Mateu 10:1-10; Markusʌ 3:13-19; 10:35-40; Lukasʌ 6:12-16; Juanu 15:15; 20:24, 25; Ukuecha 2:7; 4:13; 1 Korintu 9:5; Efesu 2:20-22.

  • Sermoni del Monte
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi íntspisïndi Sermoni del Monteni uánikua kʼuiripuni japarini

      JORHENGUARHIKUA 81

      Sermoni del Monte

      Enga Jesusi erakuapkia 12 apostulichani, kétsintaspti juátarhu uératini ka jima niraspti engaksï uánikuecha tánguarhitini japka. Galilea uératinksï jurhaspti, Judea anapuecha, Tiru, Sidoni, Siria, ka máteru ladu ríu Jordanirhu. Paasptiksï pʼamenchatichani o engaksï komu nitamaenga demoniuecheri kulpa jimbo ka Jesusi iáminduechani tsinaaspti. Ka uaxakaspti juátarhu jandukutini ka uénaspti uandontskuarhikuni kʼuiripuni. Uandaspti ambe uétarhisïni úni engachi uéjka Tata Diosïri amigueni. Jatsiskachi para kuenta íntskukuarhini eskachi uétarhinchasïnga Jeobani ka ístu jorhenguarhini xénchani. Peru nochi uáka xénchani Tata Diosïni engachi no uékauaka máteruechani. Jatsiskachi para ambakiti kʼuiripueni ka sési kaani iáminduechani, asta juchari enemiguechani.

      Jesusi uandaspti: “Nori solu jatsiska para uékaani chíti amiguechani, ísturi jatsiska para uékaani enemiguechani ka mintsita jingoni puátspintani. Enga nema ikiaska tʼungini jingoni, ní seguirini tekantskua kurhakuni. Ísï kámpi eska tʼu na uéjka eskaksïni kámaaka”.

      Jesusi íntspisïndi Sermoni del Monteni uánikua kʼuiripuni japarini

      Jesusi ístu ambakiti konsejuechani íntspiaspti imani amberi engachi jatsikuarhika. Uandaspti: “Sánderu jukaparhakuesti Jeobaeri amigueni ka eska kánikua sentabu jatsini. Jimbokakini sïpari ma uáka sïpacheni sentabu, peru nókini nema uáti sïpacheni chíti pájperakua Jeoba jingoni. Ísï jimbo, ásteru uandanhiaia tʼirekua jimbo, itsïmakua o xukuparhakua. Exea pájaruechani. Tata Diosï méntkisï kuidariuasïndi paraksï jatsini tʼirekua. Nájkirukari uandanhiauaka, nori uáka sánderu ióni irekani. Miá: Jeoba méntkisï mítitini jarhasïndi ambe engari uétarhinchajka”.

      Kʼuiripu no méni kurhaaxapti nemani enga ísï uandaenga eska Jesusi. Relijioniri orhejtsïkutichaksï no méni jorhendaaspti imani ambe. ¿Andisï Jesusi xáni ambakiti jorhentpiripi? Jimboka iámu ambe enga jorhentpienga, Jeobaeri eratsikuespka.

      “Juchiti uanajchakuani pá je, ka jorhenguarhi je, [...] jíchkani tekantasïnga ka sési jimbo kétsekua uérasïnga, ísïjtsï mintsikuarhiaka” (Mateu 11:29, TDU).

      Kurhamarhikuecha: ¿Ambechi jatsiski para úni parachi Jeobaeri amigueni? ¿Néna uékasïni Jeoba parachi káani máteruechani?

      Mateu 4:24–5:48; 6:19-34; 7:28, 29; Lukasʌ 6:17-31.

  • Jesusi jorhentpesïndi néna kómarhini
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Fariseu ma kómarhixati nani enga uáka exenhani ka kʼuiripu anhaxurhisïndi exeni

      JORHENGUARHIKUA 82

      Jesusi jorhentpesïndi néna kómarhini

      Iámu ambe engaksï fariseuecha uénga, jindespti para ísku pakatpeni. Ambakiti ambeksï úsïrendi paraksï exenhani. Por ejemplu, jimesïksï kómarhisïrendi enga uánikua janhenga paraksï exeani. Kʼérati kómarhikuechanksï jorhenguarhiasïrendi ka sinagogaecharhu ka xanharuecha jimboksï repetiriuasïrendi paraksï kurhajchaani. Jimbosï kʼuiripu ísku pakarapti enga Jesusi uandapka: “Asï ísï kómarhi je eska fariseuecha. Imaksï eratsisïndi eskaksï ísku pakataaka Tata Diosïni uánikua uandakuecha jingoni, peru no ísïsti. Kómarhikua entre tʼu ka Jeobaesti. Asï méni imani mísmu ambe uanda. Jeoba uékasïndi eskari aianguaka na engari pʼikuarherajka”.

      Sapi ma tinguixurhitini kómarhixati

      Jesusi seguirispti uandani néna kómarhini: “Juchari Táti engari auandarhu jaka, eska chíti nombri pímbinhajkunhantaaka. Juue chíti Reinu. Úkuarhie ixú echerirhu ambe enga tʼu uéjka, ísï eska auandarhu”. Jesusi ístu arhiaspti eskaksï jatsispka para kómarhini tʼirekua jimbo mándani jurhiatikueri, eskaksï puáminhantaapiringa pekaduechani ka máteru ambe jimbo.

      Jesusi ístu arhiaspti: “Méntkisï kómarhi. Seguiri ambakiti ambe kurhakuni chíti Táti Jeobani. Iámindu tátichaksï uékasïndi ambakiti ambe íntsaani uájpechani. Engakini chíti sapi kurhinda kurhachiaka, ¿tsakapuri ma íntskua? O engakini kurucha ma kurhachiaka, ¿akuitsiri ma íntskua?”.

      Jimajkani, Jesusi uandaspti ambe engachi jorhenguarhijka: “Engari tʼu jorhenaka ambarhati regalu íntsaani chíti sapiichani, ¿jimajkani na xáni sánderu segurueski eskakini chíti Táti Jeoba, íntskuaka espiritu santu? Soluri jatsiska para kurhajkuarhini”. ¿Úsïniri ambe enga uandapka Jesusi? ¿Tʼu ambe kurhakusïni Jeobani engari kómarhijka?

      “Kurhajkuarhi je ka intsïnhaakajtsï. Jirinha je ka exentaakajtsï. Tentenasta je ka uéraminhaakajtsï” (Mateu 7:7).

      Kurhamarhikuecha: ¿Ambe uandaspi Jesusi para jorhendaani disipuluechani kómarhini? Engari kómarhijka Jeobani, ¿arhisïniri imani ambe enga jukaparhakueka para tʼu?

      Mateu 6:2-18; 7:7-11; Lukasʌ 11:13.

  • Jesusi uánikua kʼuiripuni tʼirerasïndi
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Apostulichaksï íntsaaxati tʼirekua uánikua kʼuiripuechani

      JORHENGUARHIKUA 83

      Jesusi uánikua kʼuiripuni tʼirerasïndi

      Ante de úkuarhini Paskua uéxurhini 32 jimbo, apostulichaksï kʼuanhatsintaspti aianhpikuarhu uératini. Kuataratixaptiksï, jimbosï Jesusi Betsaida paapti barku ma jimbo parakaksï mintsikuarhipiringa. Peru engaksï andarhukuerani japkia, Jesusi uánikua kʼuiripuni exespti enga asta jima seguiripka. Ima uékasïrendi jandiajku jarhani imeri apostulicha jingoni, peru uékperakua jingoni eroaspti imani kʼuiripuechani. Tsinaaspti pʼamenchatichani ka úndaspti uánikua ambe jorhendaani. Chúskutaspti Tata Diosïri Reinueri ambe aianguani. Inchatirisïa, apostulichaksï arhispti Jesusini: “Kʼuiripu kʼarhimani jatiia. Arhia eskaksï níntaaka paraksï tʼirekuarhini”.

      Tataka sapichu ma tsïkiata ma íntskuxati Jesusini engaksï kurhindecha jataka ka kuruchecha

      Peru Jesusi arhiaspti: “Nóksï jatsisti para níntani. Cha íntsa je ambe ma paraksï tʼireni”. Apostulichaksï kurhamarhispti: “¿Uékasïniri eskachi niuaka piákuani kurhinda?”. Apostuli Felipi uandaspti: “Nájkirukachi kánikua tumina jatsipiringa, nochi úpiringa piáni kurhinda para xáni uáni kʼuiripu”.

      Jesusi kurhamarhiaspti: “¿Na xánchi tʼirekua jatsiski?”. Andresi arhispti: “Sinku kurhinda ka tsimani kurucha. Peru jukari sántkuesti para xáni kʼuiripu”. Jesusi arhiaspti: “Juáchiajtsïni kurhindechani ka kuruchechani”. Tátsekua, kurhakuspti kʼuiripuni eskaksï grupuechani uápiringa 50 ka 100 kʼuiripueri ka eskaksï uitsakuarhu uaxaakupiringa. Jimajkani pʼíkuaspti kurhindechani ka kuruchechani, eranchispti ka kómarhikua ma úspti. Tátsekua, íntsaaspti tʼirekua imeri apostulichani paraksï etsakuni. Ima 5,000 achaticha engaksï jima japka ka ístu uarhiiticha ka sapiicha, tʼiresptiksï astakaksï uinipka. Ka últimu, imeri apostulichaksï tánantaspti ambe enga pakarapka paraksï no sáni kʼuanikuni. ¡Uiniraasptiksï 12 tsïkiata! ¿A no eska kʼéri milagru máespka?

      Kʼuiripu xáni tsípixapti enga uékaenga eska Jesusi imecheri reipiringa. Peru Jeoba no uékasïrendi, jimboka nótki tiempuesïrenga ka Jesusi mítitixapti. Jimbosï arhipti kʼuiripuni eska níntapiringa ka arhiaspti imeri apostulichani eskaksï parhikupiringa mari Galileani. Imaksï barku jimbo niraspti ka Jesusi juátarhu ma karharaspti jandiajku. ¿Andi? Jimboka tiempu uékasïrenga para kómarhini imeri Tátini. Jesusi méntkisï jirinhasïrendi tiempu para kómarhini, nájkiruka okupadu jarhenga.

      “Ánchikuarhi je no para andani tʼirekua enga sóntku kʼamarajka, sino para andani indeni tʼirekuani enga jindeka para tsípikua méntkisï jatsini engaksïni ji íntskuaka [...] Uájpa Achatiri” (Juanu 6:27).

      Kurhamarhikuecha: ¿Néna xarhataspi Jesusi eska uandanhiasïrenga kʼuiripu jimbo? ¿Ambejtsïni jorhendasïni inde ambe Jeobaeri?

      Mateu 14:14-22; Lukasʌ 9:10-17; Juanu 6:1-15.

  • Jesusi itsïrhu ísï xanharasïndi
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi itsïrhu ísï xanharasïndi ka arhisïndi Pedruni eska niuaka andarherani

      JORHENGUARHIKUA 84

      Jesusi itsïrhu ísï xanharasïndi

      Jesusi úsïrendi tsinajpini ka tsítantaani uarhirichani. Ístu, úsïrendi kontrolarini tarhiatani ka janikuani. Enga kʼamarapkia kómarhini juátarhu, Jesusi eraaspti Galilea anapu marirhu ka tormenta ma exespti. Imeri apostulichaksï barkuni ma remarixapti paraka tarhiata no andaapiringa. Jimajkani Jesusi kétsimantaspti ka uénaspti itsïrhu xanharani para barkuni andarherani. Engaksï apostulicha exepka eska nema itsïrhu xanharapaxapka, kánikuaksï chéspti. Peru Jesusi arhiaspti: “Jiiska. Asï ché je”.

      Jesusi itsïrhu ísï xanharasïndi ka arhisïndi Pedruni eska niuaka andarherani

      Pedru uandaspti: “Tata, engari tʼueeka, juramucherini eskakini niuaka kúmani”. Ka Jesusi arhispti: “¡Jurini andarherani!”. Jimajkani Pedru kétsispti barkurhu ka itsïrhu xanharapaspti para Jesusini andarherani imani tormentarhu. Peru enga Pedru andarherani japkia Jesusini, exespti tormentani ka chéspti. Pʼikuarheraspti eska uekamexapka ka uinhachaspti: “¡Tata, salbaririni!”. Jesusi jupijkuspti ka arhispti: “¿Andirisï uéna dudarini? ¿Norini mintsikasïni?”.

      Jesusi ka Pedru, jatantasptiksï barkurhu ka tormenta anhakuatsespti. ¿Eranhaskasïniri náksï pʼikuarherapi apostulicha? Uandasptiksï: “Ísïsti, meruri Tata Diosï Uájpeska”.

      Jesusi no i ueltajkusï kontrolaripti naturaleseri uinhapikuani. Máteru jurhiatikua, enga Jesusi ka apostulichaksï barku jimbo parhimeni japka marirhu, Jesusi kʼuiiraspti barkurhu tátsepani. Enga kʼuíni japka, tormenta ma úkuarhispti. Olechaksï chokarisïrendi barku jingoni ka uénaspti itsï jatani barkurhu. Apostulichaksï uinhachaparini tsínharhitaspti Jesusini: “¡Jorhentpiri, uarhiakachia! ¡Jarhuatajtsïni!”. Jesusi jauaraspti ka arhispti marini: “¡Ísku ja!”. Imani ratu, tarhiata ka mari anhaxurhisptiksï. Jimajkani, Jesusi arhiaspti apostulichani: “¿Nójtsïni mintsikasïni?”. Ka imaksï arhijperaspti: “¡Asta tarhiata ka mari jamberiksï kurhajchasïndi!”. Apostulichaksï jorhenguarhispti eska engaksï iámu mintsita jingoni mintsikapiringa Jesusini, nóksï ambe ma jimbo jatsispka para chéni.

      “¿Nani japirini ji engani no jakajkupiringa eskarini Jeoba xarhatachepiringa uékperakua ini parhakpinirhu?” (Salmo 27:13).

      Kurhamarhikuecha: ¿Andisï Pedru uénapi uekameni? ¿Ambeksï jorhenguarhispi apostulicha?

      Mateu 8:23-27; 14:23-34; Markusʌ 4:35-41; 6:45-52; Lukasʌ 8:22-25; Juanu 6:16-21.

  • Jesusi sábadu tsinajpesïndi
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Fariseuechaksï kurhamarhisïndi ambe ma achatini ma enga no uénga exeni

      JORHENGUARHIKUA 85

      Jesusi sábadu tsinajpesïndi

      Fariseuechaksï kurhunhisïrendi Jesusini ka jirinhaxaptiksï rasoni ma paraksïni ónhani. Uandasïrendiksï eska Jesusi no jatsispka para sábadu tsinajpini, jimboka jurhiatikua máespka para mintsikuarhini. Peru sábadu ma, Jesusi achati sieguni ma exespti enga limosna kurhajkuarhini japka xanharu jimbo. Jimbosï arhiapti imeri disipuluechani: “Exe je na enga Tata Diosïri uinhapikua jarhuataaka ini achatini”. Jimajkani Jesusi jeuetaspti imeri kuechenda echeri jingoni para atsïmu úni. Tátsekua, atanharhikuspti sánititu éskuecharhu ka arhispti: “Ní ka jupanharhinta Siloamiri pilarhu”. Achati ísï úspti ka iásï kʼóru úsptia exeni.

      Kʼuiripu ísku pakaraspti ka uandaspti: “¿Íski achati enga uaxakenga kurhajkuarhini ambe ma? ¿O máterueski enga májkueni jáxeka?”. Ka ima arhiaspti: “Jiiska engani siegu andajpenupka”. Kʼuiripu kurhamarhispti: “¿Ka andirisï nóteru siegu jakiia?”. Ka ima aianguaspti ambe enga úkuarhipka. Jimajkanksï páspti para fariseuecha jingoni uandontskuarhini.

      Achati arhiaspti fariseuechani: “Jesusirini atsïmu atanharhikuspti éskuecharhu ka arhisptirini eskani jupanharhintapiringa. Ísï úska, ka iásï úsïngia exeni”. Fariseuechaksï uandaspti: “Enga Jesusi sábadu tsinajpijka, imeri uinhapikua no Tata Diosï jimboesti”. Peruksï máteruecha uandasïrendi: “Enga imeri uinhapikua no Tata Diosïni jimboeka, ¿néna úsïni tsinajpini?”.

      Fariseuechaksï uandajpaaspti achatiri tátichani ka kurhamarhiasptiksï: “¿Néna jimbo chári sapi iásï úsïnia exesïni?”. Imeri tátichaksï chésïrendi, jimbokaksï fariseuecha uandaspka eskaksï petantapiringa sinagogarhu né uéjkini enga jakajkupiringa Jesusini. Jimboksïsï mókukuarhipti: “Nochi mítiska. Cha kurhamarhi je”. Fariseuechaksï útasï uánikua ambe kurhamarhispti achatini ka ima arhiaspti: “Aianguskaksïnia iámindu ambe engani mítika. ¿Andijtsïnisï útasï kurhamarhini jaki?”. Fariseuechaksï ikiaspti ka petantasptiksï jima uératini.

      Tátsekua, Jesusi niraspti exeni achatini ka arhispti: “¿Jakajkusïndi Mesiasini?”. Ima arhispti: “Engani mítipiringa néski, jakajkupiringa imani”. Jesusi arhispti: “Ji jindeska Mesiasi”. Jesusi sési kámaspka achati sieguni, ¿a no? Tsinaspti ka jarhuataspti paraka jakajkupiringa.

      “Chájtsï kʼarhakuarhitixamka jimbokajtsï no mítiska Diosïri Karakatani ka níjtu imeri uinhapikuani” (Mateu 22:29).

      Kurhamarhikuecha: ¿Néna jarhuataspi Jesusi achati sieguni? ¿Andiksïsï fariseuecha ikiakueni Jesusini?

      Juanu 9:1-41.

  • Jesusi tsítantasïndi Lasaruni
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Enga na tsintakia, Lasaru imeri ermanecha jingoni jarhasti Maria ka Marta

      JORHENGUARHIKUA 86

      Jesusi tsítantasïndi Lasaruni

      Jesusi tanimu ambakiti amiguechani jatsiaspti engaksï Betania irekapka. Arhinhasïrendiksï Lasaru, Maria ka Marta, taniperanksï ermanuechespti. Ma jurhiani, Jesusi máteru ladu ríu Jordanirhu jarhaspti ka Maria ka Marta, uandakuaksï ma axakuspti: “Lasaru uinhamu pʼamenchaxati. Jimboetakua, ju sóntku”. Peru Jesusi no seguirispti nirani. Tsimani jurhiatikua erokuarhispti ka jiáni arhiasptia imeri disipuluechani: “Ju je Betania. Lasaru kʼuíxati ka nirasïnga tsínharhitani”. Jimajkanksï apostulicha arhispti: “Enga Lasaru kʼuíni jaka, sési pʼikuarherantaati”. Jesusi arhiaspti: “Lasaru uarhistia”.

      Enga Jesusi niárapkia Betania, Lasaru tʼámu jurhiatikua páxaptia uarhirini. Uánikua kʼuiripu niraspti uinhaperantani Martani ka Mariani. Marta kurhaaspti eska Jesusi niáraspkia ka uiriipaspti uandontskuarhikuni. Arhispti: “Tata, engari ixú japiringa, juchiti ermanu no uarhipirindi”. Jesusi arhispti: “Chíti ermanu tsíntaati. ¿Jakajkuchesïnirini Marta?”. Ima arhispti: “Jakajkusïnga eska irentaaka, tsíntskuarhu”. Jimajkani Jesusi arhispti: “Ji jindeska tsíntskua ka tsípikua”.

      Ka Marta niraspti arhini Mariani: “Jesusi ixú jarhasti”. Maria sóntku niraspti nani enga Jesusi japka ka kʼuiripu chúngumaspti. Enga andarherapka Jesusini, Maria tinguikuatsespti ueparini. Arhispti: “Tata, engari ixú japiringa, juchari ermanu tsípiti japirindi”. Jesusi kuenta íntskukuarhispti eska Marta kánikua kómu pʼikuarheraxapka ka imajtu uénaspti uerani. Kʼuiripu exespti eska Jesusi ueraxapka ka úndaspti uandani: “Xarharasïndi eska Jesusi kánikua uékasïrenga Lasaruni”. Peru máruksï kurhamarhikuarhisïrendi: “¿Andisï no salbari inderi amiguni?”. ¿Iásï ambe úpirinia Jesusi?

      Jesusi niraspti kuebarhu engaksï jatsintapka Lasaruni ka tsakapu ma jimbo ómutakata jarhaspti. Jesusi uandaspti: “Kéndita je tsakapuni”. Marta arhispti: “No sési jájkundeni jatiia jimboka tʼámu jurhiatikua nitamaskia”. Peruksï siempri kénditaspti tsakapuni ka Jesusi kómarhispti: “Táti, agradeserichesïngakini engarini kurhajchajka. Ji mítiska eskarini méntkisï kurhajchasïnga, peru uinhachaparini uandasïnga para kʼuiripu jakajkuni eskarini tʼu axaska”. Ka uinhachaparini uandaspti: “¡Lasaru, uénta!”. Ka ma repentku, kʼéri ambe úkuarhispti: Lasaru uéntaspti kuebarhu, útasï benda irhirekata. Jesusi uandaspti: “Pʼikuanta je bendechani ka jurajku eska níntaaka”.

      Uánikua engaksï exepka ambe enga úkuarhipka, jakajkusptiksï Jesusini, peruksï máru niraspti fariseuechani eianguani. Desde imani jurhiatikua, fariseuechaksï uékaspti uándikuni Lasaruni ka Jesusini. Máechakua ima 12 apostulicheri, Judasï Iskarioti, sïpatikuarku niraspti kurhamarhiani fariseuechani: “¿Na xántsïni meiamua engaksïni jarhuataska Jesusini exentani?”. Aiakusptiksï 30 moneda plateri ka Judasï jiókuarhispti ka jirinhaspti modu para entregarini Jesusini.

      “Tata Diosï enga jurhimbitiika, jindesti para jucha Tata Diosï ma enga salbarpejka; Jeoba, Kʼéri Juramuti, pʼímutantpisïndi uarhikuarhu” (Salmo 68:20).

      Kurhamarhikuecha: ¿Néna tsítantaspi Jesusi Lasaruni? ¿Ambeksï uékasïreni úni fariseuecha engaksï mítipka eska Lasaru tsíntaspka?

      Mateu 26:14-16; Juanu 11:1-53; 12:10.

  • Jesusiri últimu sena
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi úntasïndi primeru Tateeri Sena imeri 11 apostulicha jingoni engaksï no méni jurajkupka

      JORHENGUARHIKUA 87

      Jesusiri últimu sena

      Judiuechaksï mándani uéxurhini úntasïrendi Paskuani, 14 de nisani jimbo. Ísïksï miántasïrendi eska Jeoba salbariuaspka Ejiptu uératini paraksï nóteru jántspirinia ka eska paaspka Echerirhu enga Aiakuapka. Uéxurhini 33 jimbo, Jesusi ka apostulichaksï Jerusaleni úntaspti Paskuani, kuarturhu ma enga iótakuarhu japka. Engaksï senaripkia, Jesusi arhiaspti: “Cha ma ísïrini traisionariuati”. Imaksï ísku pakaraspti ka kurhamarhisptiksï: “¿Néski?”. Jesusi arhiaspti: “Imaesti engani íntskuaka ini pedasu kurhinda”. Jimajkani, Judasï Iskariotini íntskuspti. Ka Judasï seguirispti jauarani ka uéntani kuarturhu.

      Tátsekua, Jesusi kómarhikua ma úspti. Arhukuspti kurhindani ka íntsaaspti apostulichani engaksï imani jingoni pakarapka. Arhiaspti: “A je i kurhindani. I juchiti kuerpuni arhikuekasïndi engani chánksïni jimbo íntspiaka”. Tátsekua, kómarhikua ma úspti binu jimbo, íntsaaspti apostulichani ka arhiaspti: “A je i binuni. I juchiti iurhirini arhikuekasïndi engani íntspiaka parakaksï iáminduecha uáka puáminhantaani pekaduechani. Aiachesïngaksïni eskajtsï reicheuaka jíndeni jingoni auandarhu. Mándani uéxurhini ú je ini ambe parajtsïni miántani”. Jesusiri chúxapatichaksï útasï imani fecharhu tánguarhisïndi mándani uéxurhini, enga chúrini jarhajkia. Ima tánguarhikua arhinhasïndi Tateeri Sena.

      Engaksï senaripkia, apostulichaksï uénaspti alegarini né jindespi sánderu kʼéri ambe. Peru Jesusi arhiaspti: “Ima enga sánderu kʼéri ambeka chánksïni jingoni, jatsisti para ísï jámani komueska sánderu sapichu o eska nema enga no kʼéri ambeka”.

      Jesusi ístu arhiaspti: “Chájtsï jindeska juchiti amiguecha. Jimboksïnisï eiangujka iámindu ambe enga juchiti Táti uéjka eskaksïni aianguaka. No ióndani kʼuanhatsintaakia auandarhu, nani enga juchiti Táti jaka. Perujtsï cha ixú pakaraaka ka kʼuiripu mítiati eskajtsï juchiti disipuluecheska, uékperakua jimbo engajtsï xarhatatsperaaka. Jatsiskajtsï para uékperani ísï eskaksïni ji na uékajka”.

      Ka últimu, Jesusi kómarhispti Jeobani kurhakuparini eska kuidariuapiringa disipuluechani ka eska jarhuataapiringa paraksï májku kʼéri ánchikuarhini ka pínandikua jingoni. Ístu, kómarhispti para Jeobaeri nombri pímbinhajkunhantani. Tátsekua, Jesusi ka apostulichaksï pirespti para kʼéri ambe arhini Jeobani ka uéntasptiksï. Sánderkusï kueratendia paraksï jupikani Jesusini.

      “Cha juchiti karichicha, asï jáma je chéni nájkirukajtsï namunitueka, jimboka chári Táti chánksïnimindusï uékaka íntskuni imeri juramukuani” (Lukasʌ 12:32).

      Kurhamarhikuecha: ¿Ambe aiakuaspi Jesusi imeri apostulichani? ¿Ambe jorhendaaspi Jesusi imeri apostulichani últimu senarhu?

      Mateu 26:20-30; Lukasʌ 22:14-26; Juanu 13:1, 2, 26, 30, 34, 35; 15:12-19; 17:3-26.

  • Jupikasïndiksï Jesusini
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Judasï traisionarisïndi Jesusini jardini de Jetsemaní

      JORHENGUARHIKUA 88

      Jupikasïndiksï Jesusini

      Jesusi ka imeri apostulichaksï baie Sedronisï nitamaspti paraksï Olibusïri juátarhu niárani. Jukari terujkani chúrikuesptia ka luna meremerejkuxapti. Engaksï niárapkia jardini de Jetsemaní, Jesusi arhiaspti: “Ixú pakara je ka tsínharhitini ja je”. Tátsekua, Jesusi jarhariaspti sáni ka tinguixurhispti. Kánikua uandanhiaxapti ka kómarhispti Jeobani: “Úkuarhie eska t’u na uékajka”. Jimajkani, Jeoba ánjilini ma axaspti para uinhaperantani. Tátsekua, enga Jesusi andarhentaapka apostulichani, imaksï kʼuíxapti. Jimbosï arhiapti: “¡Tsínharhi je! No tiempuesti para kʼuíni. Ora niárastia parani entregarinhani enemiguechani”.

      Judasï intsïnhaxati bolsa ma tumina jingoni

      Jimajkani niáraspti Judasï, grupu ma jingoni engaksï espada ka chkarichani kaani japka. Mítispti nani exentani Jesusini, jimboka uánikua uelta niraspka imani jardinirhu Jesusini ka apostulicha jingoni. Judasï arhiaspti soldaduechani eska ima exeraapiringa néspi Jesusi. Seguirispti andarherani Jesusini ka arhispti: “Jorhentpiri, nari jarhaski”, ka putinharhikuspti. Jesusi arhispti: “Judasï, ¿putinharhikusïnirini pararini traisionarini?”.

      Jesusi orhepani niáraspti ka arhiaspti achatichani: “¿Néntsï jirinhantasïni?”. Imaksï uandaspti: “Jesusi Nasareti anapuni”. Ka ima mókukuaspti: “Jiiska”. Imaksï tátsepanisï niraspti ka kuarhatsesptiksï. Jesusi ménderu kurhamarhiaspti: “¿Néntsï jirinhantasïni?”. Ka imaksï arhispti: “Jesusi Nasareti anapuni”. Jesusi arhiaspti: “Arhiskaksïnia eskani jiiska. Ísï jimbo, jurajkua je ini achatichani paraksï níntani”.

      Enga Pedru kuenta íntskukuarhipka ambe enga úkuarhini japka, espada ma pʼitaspti ka kutsïkua ma pʼikuspti kʼéri saserdotiri jántspirini ma. Peru Jesusi pʼándikuspti ka tsinaspti. Jimajkani arhispti Pedruni: “Patsanta chíti espadani. Jimboka engari espada jimbo uarhipiska, espada jimbori uarhiaka”. Soldaduechaksï jupikaspti Jesusini ka jójkusptiksï ka imeri apostulichaksï sïpakuarhispti. Tátsekua, kʼuiripu páspti Jesusini sánderu kʼéri saserdoti jingoni, Anási. Ima kurhamarhikuechani úkuaspti Jesusini ka kʼéri saserdoti Kaifásiri kʼumanchikuarhu axaspti. Peru ¿ambe úkuarhispi apostulicha jingoni?

      “Parhakpintsï kómu nitamaaka. Enga úka uinhapikuarhintsï je: ji andaskia parhakpini[ni]” (Juanu 16:33, TDU).

      Kurhamarhikuecha: ¿Ambe úkuarhispi jardini de Jetsemaní? ¿Ambechi jorhenguarhisïni ima amberi enga Jesusi úpka ima chúri?

      Mateu 26:36-57; Markusʌ 14:32-50; Lukasʌ 22:39-54; Juanu 18:1-14, 19-24.

  • Pedru uandasïndi eska no mítiska Jesusini
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Pedru uandasïndi eska no mítiska Jesusini Kaifásiri patiurhu

      JORHENGUARHIKUA 89

      Pedru uandasïndi eska no mítiska Jesusini

      Enga Jesusi útasï imeri apostulicha jingoni japka kuarturhu enga apka últimu senani, arhiaspti: “Iámindujtsïni jurajkuaka i chúrikua”. Pedru arhispti: “Ji nómbe. Nájkirukaksïni máteruecha jurajkuaka, jíkini no méni jurajkuaka”. Peru Jesusi arhispti Pedruni: “Ante de tʼarhechu ma pireni, tʼuini tanimu ueltari uandaakia eskarini no mítiska”.

      Engaksï soldaduecha pápka Jesusini Kaifásiri kʼumanchikuarhu, sáno iámindu apostulichaksï tʼuini sïpakuarhisptia. Peruksï tsimani, kʼuiripuni kúrhispti. Máechakua Pedruespti. Ima inchaspti patiurhu, Kaifásiri kʼumanchikua jimbo ka chpirirhu niáraspti para jorhentani. Chpiriri tʼíntskua jimbo, uarhiiti ma enga jántspiripka, eratispti Pedruni ka uandaspti: “¡Jíkini mítiska! ¡Tʼuri Jesusi jingoni jarhaspka!”. Pedru arhispti: “No ísïsti. No mítiska amberisï uandajki”, ka puertarhisï niraspti.

      Peru máteru uarhiiti enga jántspiripka, exespti ka arhispti kʼuiripuni: “¡I achati Jesusi jingoni jarhaspti!”. Peru Pedru uandaspti: “¡Ji no mítiska néski Jesusi!”. Ístu, achati ma uandaspti: “Tʼuri imecha jingoniiska. Xarharasïndi, ísïri uandasïnga eska Galilea anapuecha, komu Jesusi”. Peru Pedru jurarispti: “¡No mítiska!”.

      Ka imani ratu jimbo, tʼarhechu ma pirespti. Pedru exespti eska Jesusi exexapka ka miántaspti ambe enga Jesusi arhipka. Jimbosï uéntapti ka pʼiarani uerani.

      Mientrasi, Sanedrini (grupu ma relijioniri orhejtsïkuticheri) tʼuini tánguarhisptia Kaifásiri kʼumanchikuarhu paraksï jusgarini Jesusini. Eratsisptiksïa uándikuni ka jirinhaxaptiksï rasoni ma paraksï ísï úni. Peru nóksï ma rasoni exentaspti. Últimu, Kaifási kurhamarhispti Jesusini: “¿Tʼu Tata Diosï Uájpeski?”. Jesusi arhispti: “Jo”. Jimajkani Kaifási uandaspti: “Nóteruchi uétarhinchaasïnguia sánderu pruebechani. ¡No sési uandaxati Tata Diosïri ambe!”. Sanedrini de akuerdu jarhaspti ka uandaspti: “I achati jatsisti para uarhini”. Páksanharhikusptiksï, tʼuánharhikuni, ónharhitani, atani ka arhinksï: “¡Engari profeta máeka, arhijtsïni nékini ataski!”.

      Enga erandipkia, Sanedriniri salarhuksï páspti Jesusini ka ménderuksï kurhamarhispti: “¿Tʼu Tata Diosï Uájpeski?”. Jesusi arhiaspti: “Jo. Chájtsï mísmu uandaxaka eskani jindeska”. Jimajkanksï uandaspti eska no sési jásï ambe uandaxapka Tata Diosïri ambe ka Ponsiu Pilatueri palasiurhuksï páspti, Roma anapu juramuti ma. ¿Ambe úkuarhispi tátsekua? Ju exeni.

      “Peru ora [...] janostimindia enga cha etsandurhikuarhiaka [...] ka jíntsïni jurajkuni jandiajku, peru ji no jandiajku jarhaskani jimboka Diosï Táti jarhaska jíndeni jingoni” (Juanu 16:32).

      Kurhamarhikuecha: ¿Ambe úkuarhispi Kaifásiri patiurhu? ¿Andisï Sanedrini uandapi eska Jesusi jatsispka para uarhini?

      Mateu 26:31-35, 57–27:2; Markusʌ 14:27-31, 53–15:1; Lukasʌ 22:55-71; Juanu 13:36-38; 18:15-18, 25-28.

  • Jesusi Gólgotarhu uarhisïndi
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi tirhipakuarhetixati chkarirhu; ka jima no iauani anhaxurhitixati soldadu ma ka máru disipuluecha komu Maria ka Juanu

      JORHENGUARHIKUA 90

      Jesusi Gólgotarhu uarhisïndi

      Kʼérati saserdotichaksï páspti Jesusini juramutiri palasiurhu. Jima Pilatu arhiaspti: “¿Amberijtsïsï kulparijki ini achatini?”. Imaksï uandaspti: “¡Uandasïndi eska reiska!”. Pilatu arhispti Jesusini: “¿Tʼuri jindeski rei judiuecheri?”. Jesusi uandaspti: “Juchiti Reinu no i parhakpini anapuesti”.

      Tátsekua, Pilatu axaspti Jesusini Erodesi jingoni, Galilea anapu juramuti para exeni sini ima exentapirini rasoni ma para kulparini. Erodesi exespti eska Jesusi no ma ambe no sési úspka ka axantaspti Pilatu jingoni. Jimajkani Pilatu arhispti kʼuiripuni: “Ni Erodesi ni ji exesïngachi eska i achati kulpabliska. Jurajkuaka”. Peru kʼuiripu uinhachasïrendi: “¡Uándiku! ¡Uándiku!”. Soldaduechaksï kʼuikirhispti, tʼuánharhikusptiksï ka atasptiksï. Korona chekamikueri maksï jatsijtsïkuspti ka teresmarhusptiksï arhiparini: “¡Na erantsku, rei judiuecheri!”. Pilatu ménderu arhispti kʼuiripuni: “Ji no ma ambe exesïnga eska i achati no sési úska”. Peru kʼuiripu uinhachasïrendi: “¡Chkarirhu tirhipa!”. Jimbosï Pilatu entregaripti Jesusini paraksï uándikuni.

      Jimajkani, pásptiksï Jesusini lugari ma jimbo enga arhinhenga Gólgota. Chkarirhu maksï cháparhataspti ka tirhipatinksï jurajkuspti. Jesusi kómarhispti Jeobani: “Táti, puákuanta jimbokaksï no mítiska ambe engaksï újka”. Kʼuiripu teresmarhusïrendi Jesusini arhiparini: “¡Engari Tata Diosïri Uájpeka, kétsinta chkarirhu ka salbarikuarhi!”.

      No sési úri ma enga Jesusiri ma ladu tirhipakata japka, arhispti: “Miárini engari chíti Reinurhu inchaaka”. Jesusi aiakuspti: “Jíndeni jingoniri jauaka Paraisurhu”. Ka xatini, ísku jatini pápjandispti tanimu ora. Máru disipuluecha ka ístu Maria Jesusiri amamba, chkarirhu no iauanksï anhandetini pakaraspti. Jesusi kurhakuspti Juanuni eska kuidaripiringa Mariani ísï eska na úpiringa imeri amamba jingoni.

      Ante de uarhini, Jesusi uandaspti: “¡Kumplirikuarhistia!”. Tʼénksataspti éjpuni ka uarhispti. Ima mísmu ratu, kʼéri ma jenchespti. Ka templueri kʼéri kortina enga Santuni ka Santisimuni arhukuenga, karupakurhispti terojkani. Jimajkani, soldaduecheri jefe ma uandaspti: “Sési jimbo, i Tata Diosï Uájpespti”.

      “Jimboka Kristuni jimbo iámindu Diosïri eiatsperakuecha ísïska ka sési jimboenksï” (2 Korintu 1:20).

      Kurhamarhikuecha: ¿Andisï Pilatu jurajkupi eskaksï uándikupiringa Jesusini? ¿Néna xarhataspi Jesusi eska sánderu uandanhiasïrenga máteruecha jimbo, eska ima mísmu jimbo?

      Mateu 27:11-14, 22-31, 38-56, TNM; Markusʌ 15:2-5, 12-18, 25, 29-33, TNM, 37-39; Lukasʌ 23:1-25, 32-49, TNM; Juanu 18:28–19:30, TNM.

  • Jesusiri tsíntskua
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Uarhiitichaksï ísku pakarasïndi engaksï exejka eska Jesusiri tumbarhu nóteru ambe ma jarhaskia

      JORHENGUARHIKUA 91

      Jesusiri tsíntskua

      Enga Jesusi uarhipkia, Jose, achati riku ma, sésikua kurhakuspti Pilatuni para késkuntani Jesusiri kuerpuni chkarirhu uératini. Jose, ambakiti takusï linueri jingoni irhirespti, pʼuntsumikua ambe atarhespti ka tumba jimbanhirhu ma péraspti. Tátsekua, juramuspti eskaksï kʼéri tsakapu ma uirhijpapiringa paraksï ómutani. Ka kʼérati saserdotichaksï arhispti Pilatuni: “Uandanhiasïngachi eskaksï Jesusiri chúxapaticha sïpaaka imeri kuerpuni ka uandanksï eska tsíntaska”. Jimbosï Pilatu arhiapti: “Míka je tumbani ka guardiechani peera je”.

      Tanimu jurhiatikua tátsekua, uarhiitichaksï máru tsípku niraspti tumbarhu. Kuenta íntskukuarhisptiksï eska nema kénditaspka tsakapuni jimboka tumba mítakuarhitixapka. Tumbarhu incharini, ánjili ma jarhaspti enga arhiapka: “Asï ché je. Jesusi tsíntastia. Arhia je disipuluechani eskaksï niuaka Galilea paraksï imani jingoni exejperantani”.

      Ka Maria Magdalena sóntku niraspti jirinhantani Pedru ka Juanuni. Arhiaspti: “Nema kénditasti Jesusiri kuerpuni”. Pedru ka Juanu uiriipasptiksï tumbarhu. Engaksï exepka eska no ma ambe jarhaspka, níntasptiksï.

      Tátsekua, Maria kʼuanhatsentaspti tumbarhu. Jima exeaspti tsimani ánjilichani ka arhiaspti: “No mítiska naniksï páski juchiti Tatani”. Jimajkani achatini ma exespti ka eratsispti eska jardineruespka. Ka arhispti: “Tata, jimboetakua, arhirini naniri péraski”. Enga achati arhipka: “¡Maria!”, ima kuenta íntskukuarhispti eska Jesusispka. Maria arhispti: “¡Jorhentpiri!” ka jupikaspti. Jesusi arhispti: “Arhia juchiti ermanuechani eskarini exeska”. Maria uiriipantaspti ka aianguaspti disipuluechani eska Jesusini exespka.

      Ísï tátsekua ima mísmu jurhiatikua, tsimani disipuluechaksï niraxapti Emaúsi, Jerusaleni uératini. Achati ma úndaspti imecha jingoni nirani ka kurhamarhiaspti ambeksï uandontskuarhixapi. Imaksï arhispti: “¿Nori mítiski? Tanimu jurhiatikuestia engaksï kʼérati saserdoticha uándikutarkuarheka Jesusini. Ka iásïksï máru uarhiiticha uandaxati eska Jesusi tsípiti jarhaska”. Achati arhiaspti: “¿Andi nójtsï jakajkuasïni profetechani? Imaksï uandaspti eska Kristu jatsispka para uarhini ka tátsekua tsítanhantani”. Ka seguirispti eianguani sánderu ambe Karakateri. Engaksï niárapkia Emaúsi, disipuluechaksï kurhakuspti eska pakarapiringa. Enga Jesusi kómarhipkia kurhinda jimbo senarhu, disipuluechaksï kuenta íntskukuarhispti eska Jesusispka. Ka jimajku no néespti.

      Íksï disipuluecha uiriipaspti Jerusaleni. Imani kʼumanchikuarhuksï niáraspti engaksï apostulicha japka ka aianguasptiksï ambe enga úkuarhipka. Engaksï incharini japka, Jesusi jima xarhakuaspti. Uénani jámanksï apostulicha no úsïrendi jakajkuni eska Jesusispka. Peru ima arhiaspti: “Exea je juchiti jájkichani, pʼárhijtsïni je. Karakata jarhaspti eska Kristu tsítanhantapiringa uarhiricharhu uératini”.

      “Ji jindeska xanharu, ka ji jindeska engani sési jimboeka, ka ístu ji jindeska tsípikua. Ka no nema jurhasïndi andarhierani Diosï Tátini enga no jíndeni jimbo” (Juanu 14:6).

      Kurhamarhikuecha: ¿Ambe úkuarhispi engaksï uarhiiticha nípka Jesusiri tumbarhu? ¿Ambe úkuarhispi engaksï disipuluecha Emaúsi nirani japka?

      Mateu 27:57–28:10; Markusʌ 15:42–16:8; Lukasʌ 23:50–24:43; Juanu 19:38–20:23.

  • Jesusi kurucha pʼitamatichani xarhakuasïndi
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Jesusi uandontskuarhixati imeri disipuluecha jingoni enga jamberi ninirani jaka kurucha chpirirhu

      JORHENGUARHIKUA 92

      Jesusi kurucha pʼitamatichani xarhakuasïndi

      Ma tiempu tátsekua enga Jesusi xarhakuapka imeri apostulichani, Pedru niraspti kurucha pʼitamani Galilea anapu marirhu. Tomasi, Santiagu, Juanu ka máteru disipuluechaksï niraspti imani jingoni. Peruksï no ma kurucha pʼitamaspti erantskutani.

      Pauandikua tsípku, exesptiksï achatini ma enga plaiarhu japka, ka jima uératini arhiaspti: “¿Pʼitamaskijtsï kurucha?”. Imaksï arhispti: “Nómbe”. Ka achati arhiaspti: “Kʼuanima je chári redini jurhijkandani ladu”. Engaksï na kʼuanimapkia, redi xáni uánikua kurucha jupiaspti engaksï apostulicha no uénga barkurhu jatsirani. Ma repentku, Juanu kuenta íntskukuarhispti eska Jesusispka ka uandaspti: “¡Tataesti!”. Pedru sóntku itsïrhu kʼuanimispti ka nadarispti asta plaiarhu jamberi. Máteru disipuluechaksï chúxapaspti Pedruni barku jingoni.

      Engaksï niárapka plaiarhu, exesptiksï eska chpirirhu ninixapka kurucha ka kurhinda. Jesusi arhiaspti eskaksï juápiringa máru kuruchechani para niniraani. Ka tátsekua arhiaspti: “Ju je tʼireni”.

      Pedru andarherasïndi Jesusini itsïrhu uanamukutini ka máteru disipuluechaksï chúxapasïndi barku jingoni

      Engaksï kʼamarapkia tʼireni, Jesusi kurhamarhispti Pedruni: “¿Sánderurini uékasïni eska ini kuruchechani?”. Pedru arhispti: “Tata, tʼuri mítiska eskakini uékasïnga”. Jesusi arhispti: “T’ireraa juchiti karichichani”. Jesusi ménderu kurhamarhispti: “Pedru ¿uékasïnirini?”. Pedru arhispti: “Tata, tʼuri mítiska eskakini uékasïnga”. Jesusi arhispti: “Kuidariua juchiti karichichani”. Tanimu úni jámani, Jesusi ini mísmu ambe kurhamarhispti. Pedru kómu pʼikuarheraspti ka arhispti: “Tata, tʼuri iámindu ambe mítiska, ka mítiskari eskakini uékasïnga”. Ka Jesusi kurhakuspti: “Tʼireraa juchiti karichichani”. Ka tátsekua arhispti: “Seguiririni chúxapani”.

      “Jesusi arhiaspti: ‘Chúxapujtsïni je, ka jíksïni kʼuiripu uarhori uáka’. Ka imaksï jurarkuaspti uarhorakuechani ka chúxapasptiksï” (Mateu 4:19, 20, TDU).

      Kurhamarhikuecha: ¿Náki milagru úspi Jesusi enga kurucha pʼitamatichani exeantapka? ¿Nari exesïni, andisï Jesusi tanimu uelta kurhamarhipi Pedruni sini uékasïreni?

      Juanu 21:1-19, 25; Ukuecha 1:1-3.

  • Jesusi kʼuanhatsintasïndi auandarhu
    Ambe engani jorhenguarhijka Bibliaeri
    • Apostulichaksï exesïndi eska Jesusi karhanchintasïnga auandarhu

      JORHENGUARHIKUA 93

      Jesusi kʼuanhatsintasïndi auandarhu

      Jesusi tánguarhispti imeri disipuluecha jingoni Galilea. Juramukua ma íntsaspti enga jukaparhakueka: “Ní je ka disipulu ú je iápuru anapu kʼuiripuni. Jorhendaa je iámindu ambe engaksïni ji jorhendaka ka bautisariua je”. Ka aiakuaspti: “Miá je, ji méntkisï chánksïni jingoni jauaka”.

      Enga tsíntapkia, Jesusi uánikua disipuluechani xarhakuaspti Galilea ka Jerusaleni 40 jurhiatikua. Jorhendaaspti jukaparhakua ambe ka uánikua milagruechani uáspti. Ka últimu, tánguarhintaspti imeri apostulicha jingoni juáta Olibusïrhu. Ka arhiaspti: “Asï nínta je Jerusaleni uératini. Erokuarhi je ambe enga Táti aiatspika”.

      Apostulichaksï no kurhanguspti ambe enga Jesusi arhiapka, jimboksïsï kurhamarhipti: “¿Jindeuaria Israeli anapu rei?”. Jesusi arhiaspti: “Jeoba nótki uékasïndi eskani reiuaka. Perujtsï cha no ióndani intsïnhaaka espiritu santu engaksïni uinhapikua íntskuaka, ka juchiti testigueuakajtsï. Ísï jimbo, ní je aianhpini Jerusaleni, Judea, Samaria ka asta jini enga sánderu iauanika parhakpinirhu”.

      Ka Jesusi karhanchintaspti ka nube ma ójchakuraspti. Disipuluechaksï eranchini pakaraspti, peru Jesusi nóteru xarharasïrendia.

      Tátsekuaksï disipuluecha níntaspti juáta Olibusïrhu uératini ka Jerusalenksï kʼuanhatsintaspti. Imaksï pʼindespti tánguarhini ka kómarhini kuarturhu ma enga kʼumanchikuarhu karhakua japka. Erokuarhisïrendiksï eska Jesusi arhistakuapiringa sánderu ambe.

      “Ambakiti eianhperakua Diosïri juramukueri, eianhpinhaati iápuru parhakpinirhu paraka iápuru anapu kʼuiripuecha mítitinksï jauaka, ka jimajkani kʼamaraati i tiempu” (Mateu 24:14).

      Kurhamarhikuecha: ¿Náki juramukua íntsaspi Jesusi disipuluechani? ¿Ambe úkuarhispi juáta Olibusïrhu?

      Mateu 28:16-20; Lukasʌ 24:49-53; Juanu 20:30, 31; Ukuecha 1:2-14; 1 Korintu 15:3-6.

Publikasionicha pʼurhe jimbo (2006-2025)
Míkantani juchiiti kuentani
Inchani kuentarhu
  • Purépecha
  • Axakuni nemani
  • Ambe engani sánderu tsitijka
  • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
  • Néna úrani pájinani ka ambe jarhaski
  • Na enga úrakuarhijka chaari informasioni
  • Mójtaku je ambe engajtsï uéjka eska úrakuarhiaka chaari iformasioniiri
  • JW.ORG
  • Inchani kuentarhu
Axakuni nemani