Watchtower BIBLIOTECA LÓ INTERNET
Watchtower
BIBLIOTECA LÓ INTERNET
diitza
  • BIBLIA
  • PUBLICACIONES
  • REUNIONES
  • w25 febrero págs. 14-19
  • ¿Ximod labúu guisuʼno mod ratuʼdy Jehová galkié scási?

Video reʼ diti noʼni.

Video reʼ diti labúu raxalni.

  • ¿Ximod labúu guisuʼno mod ratuʼdy Jehová galkié scási?
  • Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
  • Subtítulo
  • Ni nac xomod ndeʼ
  • GOLOʼ CUENT NI RASACLO
  • BUNY POR GUIALADXLO LÁANI
  • BUNY TIPNÉS CÓS NI LABÚU GACNÉ LOOY
  • BUNY PENSARY XIMOD RACNÉNI LOOY NI GUITUʼDYLO SCÁSIʼ NI RONY STIPNÉS LOOY
  • Jehová «rasialbu buñ ni cayoʼob xcalnabany»
    Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2024)
  • Ni guibigaxno xhermanno ngú ni más sacró par lóono
    Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
  • Jehová radudy galnasác a buñ ni rony perdonar
    Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2022)
  • Gonab xcalrracné Jehová guirá ór
    Mod nabanyno né mod ronyno Xchiin Dios Ni non gonyno ló reunión 2023
Bibiʼ más
Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
w25 febrero págs. 14-19

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 8

CANCIÓN 130 Aprendamos a perdonar

¿Ximod labúu guisuʼno mod ratuʼdy Jehová galkié scásiʼ?

«Xomodca ma bitudy Jehová xcalkiéto scásiʼ, scúca colgony láani» (COL. 3:13).

TEMA

Pal toib buñ raninaa lóono, ¿xí raquiin gonyno par guituʼdyno scásiʼ ni bunybu lóono?

1, 2. a) ¿Pu ór labúu guisac naganno guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono? b) ¿Ximod bislooy Denise que bituʼdybu scásiʼ ni buny buñguieeucu láabu?

¿RASACNAGANLO guituʼdylo scásiʼ xcalkié stipnés la? Xidalno rasaclono ngú, né máspa órni toib buñ raniʼbu o ronybu alga ni ronynaa lóono. Per labúu guialadxno galrrioʼobcu né guituʼdyno scásiʼ xcalkiébu. Guibiʼno ni gosaclóo toib bisanno ni laa Denise,a ni bituʼdy scásiʼ toib galkié rodann. Ló íz 2017, láabu né xfamilbu goyeeyibu goybiʼyibu central mundial copy de testigos xtuny Jehová. Laʼga cabiguetyibu lidxyibu, ro seeyibu lainy xcamionyibu, bitzagloyibu stoib camión ni cuá ló xcamionyibu. Denise goitycay; per, órni biásbu, gonbu que ximbioxbu nigolú bireʼ herid, né tzeelbu Brian goity. Denise goniʼ balaati galrrioʼob godudybu ló, nábu: «Nigolú bioʼobni naʼ né diti goona xi ñoni». Después gonbu que desgrasycu diti gocni xtol ni sané camióncu né diti casochbu nili caquiimbu droga. Órcu Denise gonab xcalrracné Jehová par naduʼdy paz láabu né par diti nadzuitzbu né buñguieeucu.

2 Buñchiin goniʼ que buñguieeu reʼ bigaitybu tzeʼel Denise ná diti nompa bunybu láani, né pal ñoʼ ni naniʼ que láabu napbu dool, ñeebu lachquiip. Per toib policia gochbu Denise que láabu non ñeebu nisló buñchiin par naniʼbu xi láani góc, né modreʼ buñchiin ñan xi láani ñony né buñguieeucu. Denise ná: «Órni biscuanybu galrrioʼob ni godudi ló, gosaca suusi naxalbu heridcu né nagoʼbu ti sac suudy loni». Chop tzón xomal después, Denise goyee nisló tribunal, né goyoʼbu puext par nasagaʼbu nisló buñguieeu ni bituʼdy láabu né xfamilbu ló galrrioʼob. ¿Xí goniʼbu? Gonabbu juez ñap galrronladx buñguieeucu.b Órni bilox goniʼbu, juez gosaló gorudxaʼ né goniʼ: «Ma de goló 25 íz ni naca juez né diti ma bicadiaga toib buñ ni naniʼ scá nisló tribunal. Xfamil buñ ni godudy ló desgrasy dipa ranabbu galrronladx par buñ ni bituʼdy layibu ló galrrioʼob. Ndeʼ nac primerdiguieʼ buelt ni racadiaga diitz ni nap galrronladx né ni noʼ puext guituʼdy scásiʼ ni rony buñ láabu».

3. ¿Xí láani gocné Denise par natuʼdybu scásiʼ ni buny buñguieeucu láabu?

3 ¿Xí gocné Denise par natuʼdybu galkiécu scásiʼ? Bunybu pensary mod ratuʼdy Jehová galkié scásiʼ (Miq. 7:18). Pal raduʼdyno guixquix né guidopy xcalnabanyno mod ratuʼdy Jehová scásiʼ xcalkié buñ, saniiny lóono guituʼdyno xcalkié stipnés scásiʼ.

4. ¿Xí nainy Jehová gonyno? (Efesios 4:32).

4 Jehová ratuʼdy scásiʼ xcalkiéno né guidopy xcalnabanybu né nainy láabu gonyno scúca (bíil Efesios 4:32). Láabu rabésbu que guituʼdyno scásiʼ xcalkié buñ ni ronynaa lóono (Sal. 86:5; Luc. 17:4). Ló artículo reʼ sasuidyno tzón cós ni sacné lóono guituʼdyno xcalkié stipnés scásiʼ.

GOLOʼ CUENT NI RASACLO

5. ¿Ximod labúu guisacno órni rioʼ ni raninaa lóono? (Proverbios 12:18).

5 Sigory ni guiniʼ o ni gony toib buñ sonynaa lóono, né más rioʼobni pal nacbu ximigdxinno o xfamilno (Sal. 55:12-14). Sioʼ ór, nigolú sioʼobni lóono xomod rioʼob órni riaʼis toib espad (bíil Proverbios 12:18). Sigory diti saniiny lóono guinino de láani o diti coʼno cuent ni rasacno. Per pal ñonyno ngú, ñacni suusi ñoʼ ni natzaʼis toib gudxil lóono né diti ñonyno xitcal par nabeʼno láani. Pal diti ranino ni rasacno diti siaal xcalrrioʼobno.

6. Órni rioʼ ni raninaa lóono, ¿xí láani nimaca rasacno?

6 Órni noʼ ni raninaa lóono, sigory primer radzuitzno. La Biblia raniʼ que ngú labúu sasaclono, per raibyni lóono diti guiduʼdyno lagary que galnadzuitz gonyni gan lóono (Sal. 4:4; Efes. 4:26). ¿Xigony? Portín mod rasacno labúu guichiinni lóono gonyno toib cós. Galnadzuitz diti sacnéni lóono gonyno xinésni (Sant. 1:20). Guisetnaladxno: guirácano radzuitzno, per ma lóono ganno pal tzanéno xian o yaca.

Guirácano radzuitzno, per ma lóono ganno pal tzanéno xian o yaca

7. ¿Xí stipnés cós labúu guisacno órni rioʼ ni ronynaa lóono?

7 Órni noʼ ni ronynaa lóono, noʼ xidal mod ni rasacno né ni labúu guisioʼob lóono. Por ejemplo, toib hermana ni laa Ann raniʼ: «Órni góca mbiox, bixiosa bisiambu xinaʼya né bitzñabu né buñgonaʼ ni gon naʼ. Gosaca que diti goloʼbu cuent naʼ. Né órni goyoʼ xiinyibu gosaca que goyoʼ stoib xalagari. Buni pensary que diti noʼ chú ronladx naʼ né diti bireʼni lainy bichoguica». Toib hermana ni laa Georgette raniʼbu ximod gosacbu órni gonbu que tzeelbu biscú láabu: «Bisioʼobni xcalnabani. Desde mbioxien góc ximigdo saʼdo. ¡Gócdo precursor toibsi!». Bidxin midid bibíl xcaltzeelyibu. Toib hermana ni laa Naomi ná: «Diti buni pensary pal tzeʼela natuʼdy naʼ ló galrrioʼob. Órni gochbu naʼ que nagachca cabiʼbu galyoxh, gosaca que cascúbu naʼ».

8. a) ¿Xí tipnés razón noʼ par guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono? b) ¿Ximod racnéni lóono ni ratuʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono? (Bibiʼ cuadriyen «¿Né pal ni buny buñcu lóono rasianni mal lóono ga?»).

8 Diti labúu gony mandaryno ni guiniʼ o ni gony stipnés, per noʼ ni labúu gonyno. Más galán guituʼdyno xcalkiéyibu scásiʼ. ¿Xigony? Portín nadxiʼno Jehová né nainy láabu gonyno láani. Pal rinéno xian né diti ratuʼdyno galkié scásiʼ, sigory sarecaano mal né dada saxoʼno (Prov. 14:17, 29, 30). Guibiʼno ni ná toib hermana ni laa Christine: «Órni raduʼdi lagary que galrrioʼobcu gony gan naʼ, diti tampa raxiidxi, nili rootzaʼya, nili raasi sacró. Láaca rasacnagana gony mandary mod rasaca, né ngú rony mal xcaltzeela né mod radzaʼga stipnés».

¿Né pal ni buny buñcu lóono rasianni mal lóono ga?

Nigolú rasac guisetnaladxno que órni ratuʼdyno scásiʼ ni rony buñ lóono, diti caduʼdyno diitz que diti toib galkié rodann ni bunybu o que caduʼdyno lagary gonybu nitisi cós né lóono. Órni ratuʼdyno scásiʼ ni rony buñ lóono, cabúno diti tzanéno xian né guireʼno xan xomandary galnadzuitz. Modcu, diti raduʼdyno lagary que buñ ni bunynaa lóono gony mandary lóono. Ni diti tzanéno xian nacni toib galrrascad ni raduʼdyno lóocano, ni raduʼdy lagary guial herid ni napno né diti guireʼganno. Nigolú, ná ragoʼno guicno diti tzanéno xian nili guidzuitzno, diti guialadxno que Jehová sanabbu buñ ni bunynaa lóono quiix por ni buny. Órni rabeʼno xian né galnadzuitz laidyno casobno consej ni radzelno ló Salmos: «Bisal xquiixlo laidy Jehová» (Sal. 55:22). Ló stoib diitz rasianno láani ladxña Jehová, napno confianz que láabu sony juzgarbu buñ ni bituʼdy lóono ló galrrioʼob. Né, Jehová más galán rony juzgarbu buñ que lóono, nitisi cós ni gonybu, láabu sonybu más xinésni que lóono.

9. ¿Xigony diti non tzanéno xian?

9 ¿Per pal buñ ni goninaa lóono diti ranabbu guituʼdyno scásiʼ ni bunybu ga? Ná scú, noʼ ni labúu gonyno par diti guioʼobni lóono. Georgette, ni bisetlano ló párrafo 7, ná: «Goclaya per labúu buni gan xian né galnadzuitz ni gosaca por ni góc tzeʼela. Después ma gosaca sacró». Órni diti rinéno xian, ronyno que xcalnabanyno guisac sacró. Láaca raduʼdyno toib galrrascad lóocano: rioʼ nakitno (Prov. 11:17). Pentzi ma biduʼdylo cuent ximod rasaclo, per rasacnaganlo guituʼdylo láani scásiʼ. Guisuidyno ni rarop cós ni labúu gonylo.

BUNY POR GUIALADXLO LÁANI

10. ¿Xigony raquiinno tiemp par guialno ló sentido emocional? (Láaca bibiʼ retrat).

10 ¿Xí sacné looy par guialadxlo láani né ma diti guioʼobni looy? Primer, biduʼdy lagary tudy xidal govitz. Gonyno pensary ló toib buñ ni radudy ló toib desgrasy. Después ni rieebu ló doctor raquiimbu tiemp par guialbu. Modcuca, raquiinno tiemp par guialno ló sentido emocional né tzoʼno puext par guituʼdyno scásiʼ xcalkié buñ né guidopy xcalnabanyno (Ecl. 3:3; 1 Ped. 1:22).

Retrat de toib hermano ni bireʼ herid ni ma cayaal. 1. Ni racné doctor sané láabu lainy ambulainys . 2. Racaʼbu galrracné par labúu saabu stoib. 3. Rasaabu derech né napbu confianz.

Órni toib buñ radudy ló desgrasy raquiimbu que tzoʼ ni gacné láabu par labúu guialbu. Scúca rac né herid ni rap buñ ló sentido emocional. (Bibiʼ párrafo 10).


11. ¿Ximod labúu gacné oración lóono par guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono?

11 Ni rarop, gonab lóo Jehová gacné looy par guituʼdylo scásiʼ ni rony buñ looy.c Ann, ni bisetlano ló párrafo 7 rasetlabu ximod gocné oración láabu: «Gonaba Jehová natuʼdy scásiʼ ni xfamila né naʼ diti bunydo sacró. Después, bicaʼya guiich ló bixiosa né tzeelbu ro goodxi layibu que ma bituʼdi scásiʼ ni bunyibu». Ann ná que góc naganni par láabu, né nábu: «Náapa esperanza que ni buni por nasuʼya mod ratuʼdy Jehová scásiʼ xcalkié buñ, gonyni que bixiosa né tzeʼel guiniiny ganyibu de Jehová».

12. ¿Xigony non gapno confianz lóo Jehová né diti ló ni rasacno? (Proverbios 3:5, 6).

12 Ni rion, gop confianz lóo Jehová, diti ló ni rasaclo (bíil Proverbios 3:5, 6). Jehová guirá ór nanbu xi más galán par lóono (Is. 55:8, 9). Láabu diti sanabbu lóono gonyno toib cós ni gonynaa lóono. Por ngú, órni raibybu lóono guituʼdyno scásiʼ ni rony buñ lóono, ronybu láani portín sacnéni lóono (Sal. 40:4; Is. 48:17, 18). Per, pal rapno confianz mod rasacno, sigory dipa labúu satuʼdyno scásiʼ ni rony buñ lóono (Prov. 14:12; Jer. 17:9). Naomi, ni bisetlano ló párrafo 7 ná: «Primer gosaca que naʼ napa razón par diti guituʼdi scásiʼ ni buny tzeʼela. Bidzubi ñonynabu naʼ stoib né ñaladxbu guirá galrrioʼob ni gosaca xtolbu. Goodxi naʼca que Jehová rien mod rasaca. Per después bienna que ni Jehová guieen mod rasaca diti raduʼdyni diitz que racacuentbu láani. Láabu nanbu ximod rasaca né que galrrioʼobcu diti tiptisi rareʼni, per raniiny láabu guituʼdi scásiʼ ni rony stipnés naʼ».d

BUNY TIPNÉS CÓS NI LABÚU GACNÉ LOOY

13. Mod ná Romanos 12:18-21, ¿xí non gonyno?

13 Ni guituʼdyno scásiʼ ni rony buñ lóono diti nosi raduʼdyni diitz coʼno guicno diti guinino de láani stoib. Non gonyno stipnés cós. Pal xhermanno bunynaa lóono, ni non gonyno láani ngú, gony reglarno láani (Mat. 5:23, 24). Rabúno guitzaʼno galnadzuitz por galrronladx, né xian por ni guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono (bíil Romanos 12:18-21; 1 Ped. 3:9). ¿Xí láani sacné lóono par gonyno láani?

14. ¿Xí láani non gonyno, né xigony?

14 Non gonyno rutirigaʼlni lóono par guibiʼno buñ ni goninaa lóono xomod rabiʼ Jehová láabu. Láabu rabúbu guibiʼbu cualidades sacró ni nap buñ (2 Crón. 16:9; Sal. 130:3). Guisetnaladxno: pal órni rabiʼno toib buñ né rayopyno cós tzaay, sadzelno láani; per, pal rayopyno cós mal, láaca sadzelno láani. Ma riaʼanni en lóono xi láani guiyopyno. Pal rabiʼno cós sacróyen ni nap stipnés diti sasacnaganno guituʼdyno scásiʼ ni gonyibu. Por ejemplo, toib hermano ni laa Jarrod ná: «Órni ratzaʼga guirá cós ni rioladxi de toib herman né cós mal ni bunybu naʼ, diti rasacnagana guituʼdi scásiʼ ni bunybu naʼ».

15. ¿Xigony galán gaibylo buñcu que ma bituʼdylo scásiʼ ni bunybu looy?

15 Noʼ toib cós ni labúu gonylo: gaibylo buñcu que ma bituʼdylo scásiʼ ni bunybu looy. ¿Xigony rasac gonylo láani? Bibiʼ ni ná Naomi: «Tzeʼela gonabdiitz naʼ, «¿ma bituʼdylo scásiʼ ni buni la?». Órni bixala roʼya par guiniya, «ma bituʼdi scásiʼ ni bunylo», diti labúu bireʼ diitzcu roʼya. Biduʼdi cuent que yása guituʼdi scásiʼ ni bunybu naʼ né guidopy xcalnabani. Conforma godudy dzú ma labúu goniya, «ma bituʼdi scásiʼ ni bunylo naʼ». Dipa buni pensary ximod nasac tzeʼela né ximod nasaca. Nigolú bialdó xcalnabanybu né gorudxaʼbu, né naʼ gosaca sacró. Desde dzúcu, labúu gopa confianz láabu stoib, né nigoreʼ ma ximigdxindo saʼdo stoib».

16. ¿Xí láani ma bisuidylo de guituʼdy buñ scásiʼ ni rony stipnés?

16 Jehová raniiny guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono (Col. 3:13). Ná scú, rioʼ ór labúu guisac naganno láani. Per labúu gonyno láani pal ronyno guirá ni ma bisuidyno: coʼno cuent ni rasacno, gonyno por guialadxno láani né gonyno tipnés cós ni labúu gacné lóono (bibiʼ cuadriyen ni laa, «Tzón cós ni gacné looy par guituʼdylo scásiʼ ni rony stipnés looy»).

Tzón cós ni gacné looy par guituʼdylo scásiʼ ni rony stipnés looy

Toib hermana noʼ ló galrrasaʼ cabiʼ niis roʼ bentan.

GOLOʼ CUENT NI RASACLO

  • Pal diti raniʼlo ni rasaclo diti siaal xcalrrioʼoblo.

Hermana ni bireʼ ló dibuj ni ma godudy ronybu oración né guidopy xcalnabanybu.

BUNY POR GUIALADXLO LÁANI

  • Biduʼdy tiemp looy par guialni.

  • Gonab lóo Jehová gacné looy par diti tzanélo xian.

  • Gop confianz lóo Jehová, diti ló ni rasaclo.

Hermana reʼ né tzeʼel, noʼ nakit.

BUNY TIPNÉS CÓS NI LABÚU GACNÉ LOOY

  • Buny rutirigaʼlni looy par guibiʼlo buñ xomod rabiʼ Jehová láabu.

  • Gonab Jehová gacné looy par guituʼdylo scásiʼ ni buny stipnés looy.

  • Góoch buñcu que ma bituʼdylo scásiʼ ni bunybu looy.

BUNY PENSARY XIMOD RACNÉNI LOOY NI GUITUʼDYLO SCÁSIʼ NI RONY STIPNÉS LOOY

17. ¿Ximod racnéni lóono ni guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés?

17 Napno xidal razón par guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono. Guibiʼno tipnésni. Primer, rasuʼno né ragoʼ nakitno xcalnabany Bixiosno, Jehová, ni nap xiroʼ galrronladx (Luc. 6:36). Ni rarop, raslooyno que raduʼdyno guixquix por ni ratuʼdy Jehová scásiʼ ni ronyno né guidopy xcalnabanybu (Mat. 6:12). Ni rion, sacno buñ nasac né sadzaktzayno buñ.

18, 19. ¿Xí rac pal ratuʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono?

18 Órni ratuʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono labúu sacaʼno galnasác ni diti rabésno. Guibiʼno ni gosaclóo Denise, ni bisetlano ro gosaló artículo reʼ. Láabu diti gonbu que buñguieeu ni bigaity tzeelbu goloʼ guic nagaitybu láacabu. Per bidziguiaʼbu ni bituʼdy Denise scásiʼ ni bunybu, né gosalóbu bisuidybu la Biblia né Testigos.

19 Sigory rasacno que ni guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono nacni toibtica cós ni más nagan gonyno ló xcalnabányno. Per láaca labúu gacni toib cós ni más rasac (Mat. 5:7). Por ngú gonyno rutirigaʼlni lóono par guisuʼno Jehová né guituʼdyno scásiʼ ni rony stipnés lóono né guidopy xcalnabanyno.

¿XÍ LÁANI NANIʼLO?

  • ¿Xigony non coʼlo cuent ni rasaclo?

  • ¿Xí sacné looy par guialadxlo láani?

  • ¿Xí labúu gonylo par gonylo cós ni gacné looy?

CANCIÓN 125 Felices los misericordiosos

a Tipnésyibu bidzaʼ laa.

b Ló clas galnagancu, tigaaga cristiano non coʼ guic xi láani gony.

c Bibiʼ ló jw.org video xtuny canción ni laa, Hay que perdonar, Te perdono né Es hora de hacer las paces.

d Ná ni guibiʼ buñ pornografía nacni toib galkié rodann né rasioʼobni ni diti nap dool, la Biblia diti raduʼdy razón par guibíl toib galtzeʼel.

    Libros né guiich ló diitza (2008-2025)
    Bisieg láani
    Goyoʼ
    • diitza
    • Bixel láani
    • Configuración
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ni non ganlo par guiquiinlo página reʼ
    • Política de privacidad
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Goyoʼ
    Bixel láani