Watchtower BIBLIOTECA LÓ INTERNET
Watchtower
BIBLIOTECA LÓ INTERNET
diitza
  • BIBLIA
  • PUBLICACIONES
  • REUNIONES
  • w25 july págs. 26-30
  • «Ndeʼ nac guerr xtuny Jehová»

Video reʼ diti noʼni.

Video reʼ diti labúu raxalni.

  • «Ndeʼ nac guerr xtuny Jehová»
  • Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
  • Subtítulo
  • Ni nac xomod ndeʼ
  • GONIʼSA LAD MISIONEROS
  • RARUʼYIBU NAʼ GONI DXIIN CENTRAL MUNDIAL
  • RASALÓYA RONI DXIIN XOMOD ABOGADO
  • RONY DEFENDERDO NÉ RACNÉDO PAR GAP HERMAN PERMÍS GUINIʼ DIITZ SACRÓ
  • ¡GUIXQUIXI LOOY JEHOVÁ!
  • Rony defenderno derech ni nap buñ ni raniʼ stoib diitz par guieen Dios
    Mod raquiinno guirá donación
Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
w25 july págs. 26-30
Philip Brumley.

BIOGRAFÍA

«Ndeʼ nac guerr xtuny Jehová»

MOD BIBANY PHILIP BRUMLEY

RASETNALADXI que dzú juevy 28 beʼo enero íz 2010 gocni toib dzú nigolú nachich lainy gudx Estrasburgo (Francia). Ná nacni toib gudx móz diti goyaʼya cú par nimbuya lagarycu, goyaʼya xomod abogado né stipnés herman par buny defenderdo derech ni nap testigos xtuny Jehová nisló Tribunal Europeo de Derechos Humanos. ¿Xigony? Portín Gobierno xtuny Francia ná ñony lafuersyibu herman par naguiix xiroʼgolu bidxiich layibu, midid sesenta y cuatro millones de euros (tipmil tap gayoʼ tap millón xhoongayoʼ mil béxh). Per bidxiich diti ngú ni más gosac: pal ñonyno gan, ñacxiroʼ laa Jehová, diti ñac buidy laa xpiimbu né labúu ñaprano permís par ñonyno xchiin Jehová lainy gudx Francia. Ni góc ló tribunal cu nayadit bienni que «ndeʼ nac guerr xtuny Jehová» (1 Sam. 17:47). Gaabi lóoto ximodpa gocni.

Guirá ndeʼ gosalóni ló íz 1999, órni Gobierno xtuny Francia gochyibu sucursal ni noʼ gudxcu que non quiixyibu toib impuesto por guirá donaciones ni cuaʼyibu ló íz 1993 a 1996 ná diti goyoʼ razón par naguiixyibu láani. Né gonynédo caso reʼ nisló juez ni noʼ gudxreʼca, per diti noʼ pu biquiinni. Gobiernocu biané más de tap millón gaaygayoʼ mil euros, (noventa y ocho millón xhoongayoʼ gaal mil béxh) de xpidxiich sucursal. Per ni gopdo confianz ñacné lóodo ngú Tribunal Europeo. Per, Tribunal Europeo reʼ gonab abogado xtuny gudx Francia nadop toibsi né abogado xtuny sucursal nisló toib buñgonaʼ ni noʼ ló Tribunal Europeo par nadxindo toib acuerdo antes ni ñoʼdo nisló juez.

Bunydo pensary que buñgonaʼ reʼ ñony lafuers lóodo par naguiixdo tlaʼ bidxiich ni gonab Gobierno xtuny Francia né modreʼ ñac reglar galrradíil reʼ. Per gondxichdo que pal naguiixdo ná toibsi euro (veintidós béxh) ma diti casobdo ni ná la Biblia. Herman biduʼdy guirá donaciones cu par ñacnéyibu Gobierno xtuny Dios, por ngú bidxiichcu diti gocni xtuny Gobierno de gudx Francia (Mat. 22:21). Ná scú, goyoʼdo portín gopdo respet Tribunal Europeo.

Equipo ni bunynéya dxiin nisló Tribunal Europeo de Derechos Humanos, ló íz 2010.

Reunión reʼ gopdo láani lainy toib sala sacróyen xtuny Tribunal Europeo. Né góc ni merpa ni bunydo pensary: diitz ni primer bireʼ roʼ funcionaria cu góc que testigos xtuny Jehová de gudx Francia non naguiixyibu tlaʼ bidxiich ni canabyibu. Tisintiempsi, bichiinni lóodo nanabdiitzdo láabu: «¿Nanlo que Gobierno xtuny Francia ma goxyibu más de tap millón gorol euros (noventa y ocho millón xhoongayoʼ gaal mil béxh) lóodo la?».

Funcionaria cu bidzaʼ lóbu. Biendxichni que diti nanbu. Órni abogado xtuny gudx Francia góoch láabu que nigolú goxyibu xpidxiichdo, nigolú bidzuitzbu né, godilnébu guirá biincu, de ngú bisloʼoxyibu reunióncu. Biduʼdi cuent que Jehová gocné lóodo de toib mod ni diti golésdo. Bireʼdo ló reunióncu nigolú nakit. ¡Diti labúu bunydo crer pal bunydo gan!

30 de juny íz 2011, guidopy Tribunal Europeo bireʼ xfavordo. Né goniʼyibu que diti non quiixdo impuesto, né buny mandaryibu Gobierno xtuny gudx Francia nadxiguetyibu xpidxiichdo, ¡né guirá xiinni! Ni goniʼ Tribunal Europeo racnérani herman de gudx Francia dada ló naareʼ. Galrranabdiitz ni bitzanló xpensarydo né bunydo órni goyoʼdo nisló buñgonaʼcu gocni xomod guiee ni cuá lacaa Goliat né gocnéni lóodo par ñonydo gan guerrcu. ¿Xigony? Portín, xomodca góoch David a Goliat, «ndeʼ nac guerr xtuny Jehová» (1 Sam. 17:45-47).

Diti nosi guerr reʼ bunydo gan. Ná guirá ni rasanir nisló religión né buñchiin racaló lóono, ma bunyno gan midid 1.225 galrradíil nisló juez ni nap xiroʼ galmandary lainy 70 gudxrop né lainy xidal tribunales internacionales. Guirá ndeʼ rapni derech ni napno xomod ni gac registrarno xomod religión, diti guicachlanno guinino xtiitz Dios, diti guinino dioxh bander nili gony cantarno xcanción bander, né diti guicaʼno runy.

Per, ¿ximod naʼ ni noʼya lainy central mundial de testigos xtuny Jehová (Nueva York, Estados Unidos), bidxina goyoʼya lad abogado ni buny defender herman lainy gudx Europa?

GONIʼSA LAD MISIONEROS

Bixiosa George né xinaʼya Lucille, goyeeyibu clase 12 xtuny Scuel de Galaad, né goola ló 1956 órni cayonyibu xchiin Jehová lainy gudx Etiopía. Goleʼyibu laaya Philip, por «Felipe ni goniʼ diitz sacró» (Hech. 21:8). Ló íz 1957, Gobierno de gudx Etiopía goniʼyibu que ma diti nanido xtiitz Dios lainy gudxcu. Ná mbioxsa naʼ órcu, rasetnaladxi que nagachca goyoʼdo reunión né predicación. ¡Bioladxi láani! Per, nabanni, ló 1960 buny lafuersyibu lóodo nareʼdo Etiopía.

Nathan Knorr (ni sob lad revers) órni goyguenbu xfamila gudx Adís Abeba (Etiopía), ló íz 1959.

Goylésdo lainy gudx Wichita (Kansas, Estados Unidos). Bixiosa né xinaʼya bunyibu dxiin xomod misioneros ná ma diti gocyibu láani, nigolú bioladxyibu goniʼyibu xtiitz Dios. Bibanyibu galnigolú né bisuidybu naʼ, né bisan lagola, Judy, né buch lahuina, Leslie, ni láaca goʼol lainy gudx Etiopía. Goyonisa dzú gopa 13 íz, né tzón íz después goyoʼdo goylésdo gudx Arequipa (Perú), ro biquiin más herman par naniʼ xtiitz Dios.

Íz 1974, dzú gopa 18 íz, sucursal ni noʼ Perú buny nombraryibu naʼ né saa tap herman xomod precursor especial. Bixelyibu lóodo ñony predicardo laidy dainy xtuny cordillera central de los Andes ro dipa ma góc predicar. Lagarycu labúu buny predicardo lainy tipnés gudxyen ro goyoʼ buñ ni raniʼ diitz quechua né aimara. Goyoʼdo guirá lagarycu lainy toib camión ni goctzay par láaca labúu ñaisdo lainyni, né goleʼdo laani Arca portín gocni xomod Arca ni bisaʼ Noé. Rasetnaladxi né galrronladx ximod biquiinna la Biblia par bisuʼdi buñ de lagarycu que Jehová mápa mer guinitlóbu galsii, galguitz né galgoity (Apoc. 21:3, 4). Xidalyibu cuacuentyibu diitz sacró de Gobierno xtuny Dios.

Toib camión ni goctzay par labúu ñaisydo lainyni cadudyni ló nís.

Arca, íz 1974.

RARUʼYIBU NAʼ GONI DXIIN CENTRAL MUNDIAL

Íz 1977, Albert Schroeder goyeebu Perú. Láabu gócbu Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan, né buny animarbu naʼ par naxela solicitud par ñoni dxiin central mundial. Né buni láani. Né diti xidzú después, 17 de juny íz 1977, gosaló buni dxiin Betel ni noʼ Brooklyn. Buni dxiin ló departamentos de Limpieza né Mantenimiento por tap íz.

Dzú bunydo galtzeʼel íz 1979.

Beʼo juny íz 1978 bimbuya Elizabeth Avallone ló toib samblia internacional ni góc Nueva Orleans (Luisiana). Bixiosbu né xinaʼbu, xomodca bixiosa né xinaʼya, bisobyibu ni ná la Biblia. Par ló dzúcu Elizabeth ma sané tap íz ni ma nacbu precursora regular, né meta xtunybu gocni ñonybu xchiin Jehová dada dzú ñaitybu. Guirága ór biiydo diitz né diti xidzú gosaló bioladxdo saʼdo. Bunydo galtzeʼel 20 de octubre íz 1979 né bunydo dxiin toibsi lainy Betel.

Primerdiguieʼ congregación ni bidxindo después ni bunydo galtzeʼel laani Brooklyn Spanish, né herman de congregación cu gondxiʼyibu lóodo. Ló guidopy íz reʼ, nosi ló tzón congregación ma godudydo, né láaca bislooyibu xcalnadxiʼyibu lóodo né buny animaryibu lóodo dipa nasiando Betel. Raxquixdo por guirá galrracné ni cuaʼdo de herman, ximigdo né xfamildo ni gocné lóodo gondo bixiosdo né xinaʼdo ló xcalbuñgol.

Philip né stipnés betelitas lainy toib Salón del Reino.

Toib grupo de betelitas ni goyee reunión lainy congregación ni laa Brooklyn Spanish, íz 1986.

RASALÓYA RONI DXIIN XOMOD ABOGADO

Ló beʼo enero íz 1982 godudy toib cós ni diti golésa: buny asignaryibu naʼ ñoni dxiin ló Departamento de Asuntos Legales ni noʼ Betel. Tzón íz después bixelyibu naʼ ñaʼya scuel xirop par ñaca abogado. Laʼga casuʼdi bioladxi goona que buñ de Estados Unidos né stipnés gudxrop labúu ronyibu xidal cós portín testigos xtuny Jehová buny gan galrradíil nisló juez. Ló scuel reʼ bisuidydo xiroʼ ór dxiin ni buny testigos xtuny Jehová.

Ló íz 1986, órni gopa 30 íz, buny nombraryibu naʼ superintendente xtuny Departamento de Asuntos Legales. Gosaca sacró portín gopyibu confianz naʼ ná naca mbioxhlas órcu, per láaca goona que gocni toib dxiin xiroʼ né goyoʼya galrrasaʼ por dxiin ni ñooni.

Cuaʼya xquiichi xomod abogado ló íz 1988, per diti biduʼdi cuent balaati bunyni mal naʼ né mod bidzaʼga Jehová. Scuel xirop labúu gonyni que toib buñ guiniiny gap más né labúu gonyni que toib buñ gony crer que más rasacbu que buñ ni diti riee scuel. Per Elizabeth bilaa naʼ né gocnébu naʼ ñaca buñ espiritual dxoga dxoga stoib. Nigoreʼ ma naana que ni más rasac láani ngú, gacno ximig Jehová, gandxiʼno láabu né xpiimbu, diti ni gapno xcalnan gudxliogoxreʼ.

RONY DEFENDERDO NÉ RACNÉDO PAR GAP HERMAN PERMÍS GUINIʼ DIITZ SACRÓ

Después ni birecaaya scuel xirop, goyodieʼya ló xchiina lainy Betel né buny defender Gobierno xtuny Dios nisló tribunal. Nigolú bioladxi xchiina per cualóya galnagan portín lainy xcudx Jehová tiptisi radzaʼ cós. Por ejemplo, ló íz 1990 gonabyibu departamento xtunydo par ñonytzaaydo tipnés pautas ni biquiin par ma diti nanab xcudx Jehová bidxiich por guirá publicaciones ni rabeʼno. De goló dzúcu, testigos xtuny Jehová gosaló bikiʼs láani né ma diti gonabyibu bidxiich por láani. Ndeʼ buny natzatz dxiin ni goyoʼ Betel né lainy congregación, né racnéni par ma diti guinab buñchiin bidxiich lóodo por donación ni raduʼdy herman. Tipnésdo bunydo pensary que ndeʼ ñony que ma diti ñapno bidxiich né labúu nacaani predicación. Per diti góc ngú. Xalagary ngú noʼ más xpiin Jehová que ló íz 1990, né buñ labúu racaʼ galrro espiritual scásiʼ. Stipnaʼca ma bibiʼya que guirá ni ratzaʼ herman labúu rarebuʼni portín Jehová racné lóono né ragonésbu lóono né xcalrracné mós ni rony xinésni né naniʼ xcalrrien (Éx. 15:2; Mat. 24:45).

Diti ronyno gan guirá galrradíil nisló juez nosi portín abogados xtunyno nanyibu ronyibu xchiinyibu láaca nacni por mod nac xhermanno. Por ejemplo, tzón herman ni noʼ lad Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan né tzeʼelyibu goyeeyibu tipnés samblia ni góc lainy gudx Cuba íz 1998. Mod godabioyibu né gopyibu respet buñ bunyni que buñchiin naduʼdy cuent que diti rioʼno lad política, mod bunyibu gocnéni más que guirá ni gonido órni gopdo reunión né layibu.

Per, rioʼ ór nosi labúu rac reglar toib galnagan pal rioʼno nisló juez par gony defenderno né gacnédo par gap herman permís guiniʼ diitz sacró (Filip. 1:7). Por ejemplo, por xidal íz buñchiin de Europa né de gudx Corea del Sur diti biduʼdyibu permís ñony buñ stoib dxiin xalagary tzee buñ ló galsoldad. Por ni góc ndeʼ, 18.000 xhermanno de Europa né más de 19.000 de gudx Corea del Sur goyeeyibu pres xtol ni diti gosaguelyibu ñoʼyibu ló galsoldad portín xcalrrienyibu diti biduʼdy lagary layibu.

Bidxin midid 7 de july íz 2011, Tribunal Europeo de Derechos Humanos bunyibu toib cós ni dipa ma goyoʼ dzú góc órni buny reglaryibu galnagan ni góc laa Bayatyan contra Armenia, buny mandaryibu que guirá gudx ni noʼ Europa naduʼdy toib dxiin buñ ni diti labúu riee ló galsoldad. Después, 28 de juny íz 2018, Tribunal Constitucional xtuny Corea del Sur buny ngúca. Por ni herman mbioxhlas gocyibu fiel labúu bunyno gan.

Central mundial né guirá sucursales ni noʼ, né departamentos de asuntos legales ronyibu xiroʼ dxiin par gony defenderyibu dxiin ni rony xcudx Dios. Toib privilegio rodann láani racnédo herman ni radudy ló galrrioʼob xtol buñchiin. Ná pal ronyno gan o yaca órni rioʼno nisló juez, guirá ór raliskiaʼno Jehová nisló gobernadores né reyes, né stipnés gudx (Mat. 10:18). Guirá juez, buñchiin, buñ ni rabeʼ notísy né guirá buñ roʼol lafuersyibu textos ni sieed ló la Biblia ni racaʼdo ló documentos né ni ranido nisló juez. Buñ ni natzaay xcalnabany radxin rimbuyibu testigos xtuny Jehová né raduʼdyibu cuent que guirá ni ronyno crer sieedni ló la Biblia, né noʼyibu ma cuacuent galnigolú.

¡GUIXQUIXI LOOY JEHOVÁ!

Ló 40 íz ni ma godudy, gopa oportunida buni dxiin toibsi né gadzéga sucursal ni noʼ ló guidopynac gudxlio né goyoʼdo nisló juez né buñxirop. Ronladxi né radziguiaʼya herman ni rony dxiin né naʼ ló Departamento de Asuntos Legales ni noʼ central mundial né lainy guirá sucursal. Ma cuaʼya xidal galnasác né noʼya nakit.

Philip né Elizabeth Brumley.

Ló 45 íz reʼ ni ma godudy, Elizabeth dipa ma bisian naʼ ná godudi ló galnagan. Né ná caxoʼbu né ma diti tampa napbu fuers racnébu naʼ. ¡Nigolú radziguiaʼya láabu!

Elizabeth né naʼ ma bibiʼdo que labúu rac nadipno né ronyno gan diti por stiplóocano, xalagary ngú, xomod goniʼ David, «Jehová raduʼdy fuers xcudx» (Sal. 28:8). Nandxichno que, «ndeʼ nac guerr xtuny Jehová».

    Libros né guiich ló diitza (2008-2025)
    Bisieg láani
    Goyoʼ
    • diitza
    • Bixel láani
    • Configuración
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ni non ganlo par guiquiinlo página reʼ
    • Política de privacidad
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Goyoʼ
    Bixel láani