Afoto eegbolhom mọ r’aḍigbogh adinyạ phọ edi bọ anyụ phọ
1922—Oniin Okuron Asiạ Dị Maten
“ENAẠN . . . kụ rungọ ghan iyira . . . okpạr opu . . . dị eego esi aZizọs Kraist.” (1 Kọr. 15:57, King James Version) Ikpo onhụ phọ iphẹn phọ kụ edị oselẹ idiphọ emhuoghaạph alhạ phọ 1922, kụ emhuoghaạph phọ ephẹn phọ ikparamhị ni Nmụny Askul ABaibul phọ mọ aZihova kasẹph ni bidị loor omheeraam mọ abidị. Kụ lhạ phọ aḍiphẹ phọ, aZihova akạr kụ asẹph bidị. Odị asẹph ni bidị mem mọ bidị omhiigh bọ olhẹm omiteom arinyạ ilọ abidị ḅilhẹ r’amem mọ bidị omhiigh bọ osighẹ aradio ogbeelhom igey Omhạr phọ. Ikạr ri eegholhaan lhạ phọ 1922 mọ aZihova akạr kụ rasẹph we phọ odị. Anmụny Askul ABaibul phọ urue ni ophạm ogbogh ookpomhoghan eephugh dị akạr aḍighan elhegh epẹ Cedar Point, Ohio, U.S.A. Araraạr phọ emite bọ siphẹ ookpomhoghan eephugh phọ opọ phọ ikạr kụ etir oḍighi oḍighom mọ aZihova mem mọ amuphẹ phọ ḅilhẹ k’arodon.
“AḌIMẠ AḌIITUGHIẠN”
Idiphọ ibadị omhiigh aani bọ ophinom aani abin oḍighi iphelhegbeel phọ, abumor r’abumaranhi phọ umhoghi rinyạ osighẹ oḍighinhom oḍighi phọ. Abumor phọ orọl bọ Bethel aBrooklyn umiteom ghan ni simagazin, kuolọ bidị uphir ghan kompinị kụ olhoghonhaạn bidị ḍighaạgh olhẹm ghan omiteom rinyạ phọ. Esi ibadị arunwanyụ akompinị phọ u/tue umiteom rinyạ dị keleeny osighẹ oḍighinhom oḍighi oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ. Umor phọ Rutherford apuru umor phọ Robert Martin, opọ aphogh ghan bọ gạ omiteom arinyạ phọ mughumọ ketue ni edugh olhẹm aani ghan omiteom arinyạ phọ ilọ ayira.
Esi phọ omiteom ghan bọ rinyạ phọ epẹ Concord Street Brooklyn, New York
Umor phọ Martin aḅẹm mọ, ipẹ phọ iḍighi ni “ḍimạ aḍiitughiạn.” Kuolọ emoghi owạ esi dị kotue otọl oḍighi yogh ghan oomo phọ araraạr phọ emhoghi bọ omiteom arinyạ phọ. Kụ iḅaạl li olhoghi abumor phọ oghị owạ esi epẹ 18 Concord Street Brooklyn ḅilhẹ r’oghooghi oomo araraạr phọ emhoghi bọ.
Kuolọ ka/torobọ oye kụ edị iphẹn phọ eḅeraạn. Uw-emhụ akompinị phọ yoor ophir ghan bọ omiteom arinyạ phọ ayira, aghị ni amhiịn emhoom esi phọ kụ aḅẹm mọ: “Nyinha ekạr emoọgh imạ araraạr osighẹ oḍighinhom oḍighi phọ kuolọ oye o/lho siẹn phọ dị amhaạr osighẹ oḍighinhom. Esi odiiny arunwanyụ oomo araraạr phọ iphẹn phọ kepuughị ni.”
Umor phọ Martin aḅẹm mọ “ipẹ oye phọ aghaạph bọ m’itu ni inẹ, kuolọ oye phọ o/lhoghọm Omoọgh-we phọ odi ghan bọ r’ayoor k’aḍio phọ. Ipẹ Umor phọ Martin aghaạph bọ ituụgh ni emite, loor esi dị i/bia bịn yoor omhiigh olhẹm omiteom ghan 2,000 arinyạ ḍio.
Awe phọ ropogh ghan bọ simasịn phọ elhẹm ghan bọ rinyạ phọ omereghạ otuman simasịn phọ
OGBẠ IKPO ONHỤ PHỌ OḄENHỊ ASIMUONỊR DỊ EEGO ESI ARADIO
Etigheri omiteom arinyạ ilọ ayira, awe phọ aZihova umhiigh ni osighẹ aradio ogbeelhom oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ. Ootaany aSunday, February 26, 1922, kụ edị Umor phọ Rutherford angọ oḅẹl oghaạph odị dị eego esi aradio. Odị angọ emhuoghaạph phọ eḅẹm bọ mọ “Irubal Di Odi Nyiidiphọ Ko/mugh Mun,” radio station dị oghol mọ KOG, epẹ Los Angeles, California, U.S.A.
Awe dị omhạn ni 25,000 kụ unhaghạn oghaạph phọ. Kụ abuniin awe ugẹ ni rinyạ oḍeenhaan idị bidị osereghiạn oghaạph phọ ophọn phọ ongọ bọ siphẹ aradio phọ. Oniin odị agẹ aani ḍinyạ phọ pọ Willard Ashford, dị arugh epẹ Santa Ana, California. Odị asẹph agey Umor phọ Rutherford kụ aḅẹm mọ oghaạph phọ anạ “akạr kụ aanyuụm kụ aḅilhẹ adụgh.” Kụ odị aḅarạm mọ: “R’iraạr phọ awe phọ aloor phọ i/nighẹ bọ odi bọ siẹn olhoghotu phọ ayoor, m”idugh dị mị mutue anhaghạn oghaạph phọ ophọn phọ enhọn eten, emuton eten phọ ephẹn phọ.”
Kụ siwiki phọ edaphạn bọ siphẹ, ungooghị ni raghaạph dị eego esi aradio phọ. Kụ eekunha alhạ phọ 1922, aWatch Tower phọ aḅẹm mọ, “esoorom ephughạn 300,000 awe kụ moghelhọm raghaạph phọ iphẹn phọ rongọ ghan bọ siphẹ [aradio] phọ.”
Arinyạ phọ awe phọ ogeeghị bọ oghiọm bidị ḅilhẹ r’osereghiạn phọ abidị inyu ni Nmụny Askul ABaibul phọ omhoọgh aani aradio station olọ abidị, epẹ Staten Island, dị i/kạr ikelhạn Bethel aBrooklyn. Kụ siạ phọ edaphạn bọ siphẹ, Anmụny Askul ABaibul phọ usighẹ ni radio station phọ ophọn phọ WBBR, ogbeelhom ghan oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ oḅenhị ibadị awe.
“ADV”
AWatch Tower aJune 15, 1922, agbeelhom ni mọ komoọgh ni ookpomhoghan eephugh dị kopạm epẹ Cedar Point, Ohio, emhiigh September 5 kụ esi 13, 1922. Olhoghi Anmụny Askul ABaibul phọ akạr kụ aḅaạl agey mem mọ bidị osi bọ siphẹ ookpomhoghan eephugh phọ epẹ Cedar Point.
Siphẹ oḅẹl oghaạph phọ, Umor phọ Rutherford aḅenhị ḍita phọ mọ: “Mị akuphom ni owol mọ Omoọgh-we phọ . . . kasẹph ni ookpomhoghan eephugh phọ ophọn phọ, kụ kasighẹ ookpomhoghan eephugh phọ ophọn phọ anyuom we ongọ ogbaanhaạn eten dị ke/rọl ghan siẹn oomo ade phọ.” Oomo abuphẹ ongooghị bọ raghaạph siphẹ ookpomhoghan eephugh phọ opọ phọ ughị ghan bịn ghisigh okparamhị ḍita phọ ilọ ophinom aani abin oḍighi oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ.
Aḍita phọ osoor bọ ookpomhoghan eephugh phọ lhạ phọ 1922 epẹ Cedar Point, Ohio
Kụ Friday, September 8, 8,000 awe uru ni ookpomhoghan eephugh phọ r’ikpukpụ, onhaghạn oghaạph Umor phọ Rutherford. Bidị ukạr onyạ oru onhaghạn ipẹ kogbạ bọ ikpo igẹ phọ “ADV,” ogẹ bọ siphẹ aḍinyạ aḍimhạgh phọ. Iduọn bidị orolhoghụ bọ riisi phọ abidị, dị iikia i/lo, abuniin umhiịn ni ḍigbogh aḍinyạ phọ okpooghi bọ edi bọ anyụ eegbolhom mọ. Arthur Claus, aḍuạ bọ Tulsa, Oklahoma, U.S.A., aru aani ookpomhoghan eephugh phọ, amhiịn ni egey esi dị odị katọl kụ anaghạn aani oghaạph phọ, loor esi dị asimaịk i/tọl esi phọ ophạm bọ ookpomhoghan eephugh phọ.
“Yoor ulher rurụ onhaghạn ghan torobọ ekpo onhụ oghaạph phọ”
Omhiịn mọ awe u/gbaragbaramhị raghaạph phọ, otolhọm agadạ phọ agbeelhom ni mọ mem dị Umor phọ Rutherford rangọ oghaạph phọ odị, ko/meera awe dị u/nuụn u/tu oḍigh esi phọ. Mem dị asukeẹny eḍighi 9:30 ḍiroọr, Umor phọ Rutherford amhiighom oghaạph phọ odị r’ikpo onhụ phọ aZizọs edi bọ Matiu 4:17: “Omạr phọ k’Enaạn masi siẹn edạ aḍighaạgh.” Mem mọ odị rakaạph bọ ipẹ omhạr awe konaghạn bọ iiḅi iinhaghạn phọ ilọ Omhạr phọ, odị aḅẹm mọ: “AZizọs r’aloor agbeelhom ni mọ mem mọ odị katu bọ, odị kaakpomhoghi ni we phọ odị kụ aselẹ bugey phọ ḅilhẹ r’abuphẹ okpẹ bọ oḍuomolhoghi phọ.”
Umor phọ Claus, arọl bọ siphẹ okạr olhoghi esi phọ aḅẹm mọ: “Yoor ulher rurụ onhaghạn ghan torobọ ekpo onhụ oghaạph phọ.” Kuolọ ekperenhom bịn aloor amhị emhiigh ooḅaghamhị amhị dị emhoghi mọ mị utelhe uḍuạ siphẹ rongọ bọ oghaạph phọ. I/ḅaạl olhoghi Arthur omite loor esi dị odị alegheri mọ ko/meera mun odị aḅilhẹ aḍigh.
Ephurukpu ikalhạ reten bịn aloor phọ odị emhiigh ophoorom. Odị aḅẹm mọ, iduọn mị arelhe bọ raḅula esi phọ rongọ bọ oghaạph phọ, mị unhaghạn ni dị awe phọ rokpoolha raghaạgh abidị. Iphẹn phọ iḍighi ni idị ekạr iisoghoḍị imhị iboom oghiọm aghisigh onhaghạn oghaạph phọ! Kụ mị asopha osiịny epẹ anyụ otu phọ pidị mị anhaghạn aani omạ oghaạph phọ. Mem mọ opọ phọ Umor phọ Claus onyọ ugheel oọny dị mamhạn 23 asiạ, odị arue ni amhiịn eten osiịny onyụ otu phọ. Odị asiịny aghị epẹ aropogh aḍiḅaạl anyụ otu phọ, bịn odị amhiigh “omhaạr onhaghạn agey” ipẹ okaaphọm mọ rakaạph bọ.
Kuolọ Arthur bịn kụ o”siịny bọ epẹ phọ. Abuniin arighirị odị usiịny aani ni epẹ anyụ otu phọ. Oniin onyọ abidị, Frank Johnson, aru ni ateẹny nyodị kụ apuru nyodị mọ, “Nạ amoọgh ni ebạm elekẹ dị eroph?”
Kụ Arthur aphagharanhaạn mọ “ii mị amoọgh ni.”
Kụ aFrank aḅẹm mọ, “nạ kụ ophagharanhaạn iiḅereghị phọ ayoor. Nạ amiịn ni ḍigbogh aḍinyạ phọ okpooghi bọ? Okanhạm iḍugh phọ iphẹn phọ ḍigbogh aḍinyạ phọ okpoohi bọ. Maạr alher rurụ dị akpulhạ angọ Oogboom Iiruẹn phọ.a Mem dị odị aḅẹm mọ, ‘igbeelhom, igbeelhom,’ kụ asoph inya phọ iḍigh phọ iphẹn phọ.”
Esi iduọn phọ, Arthur, aphạm ni elekẹ phọ odị ḍighaạgh odị ḅilhẹ r’arighirị phọ odị, onhaghạn amem dị Umor phọ Rutherford kaḅạ ikpo onhụ phọ ipẹ phọ pidị bidị osoph iḍigh phọ. I/bia igeni bịn eru eteẹny mem mọ Umor phọ Rutherford kakureri bọ oghaạph phọ odị. Kụ r’oḅaạl olhoghi ḅilhẹ r’oophugh, odị akạr kụ amiteom eḍọgh odị, dị eeni eghịgh mudị odị ralooghị ni, kụ aḅạ ikpo onhụ phọ iphẹn mọ: “Iḍighi we dị okpẹ oḍuomolhoghi ḅilhẹ r’abugey abugbaanhaạn Omoọgh-we phọ. Ikiọm ghisigh egbeelhom ghan iiḅi iinhaghạn phọ tutụ ophiemhi oomo ikarạph aruukụ iiḅereghị. Igbeelhom dom mọ elheenye oomo arikpisi. Aḅirinhi phọ kolegheri ni mọ aZihova kụ Enhaạn phọ ḅilhẹ mọ aZizọs Kraist kụ Uw-emhạ aruw-emhạ ḅilhẹ r’Omoọgh-we dị apelheghiom. Ophọn kụ aḍio dị emhạn maạr epu inhọn asiḍio. Ilegheri mọ Uw-emhạ phọ mamhiigh ratooghị! Nyinha emoọgh oḍighi oḅenhị atorobọ oye ilọ iphẹn phọ. Esi iduọn phọ, igbeelhom, igbeelhom, igbeelhom, ilọ Uw-emhạ phọ ḅilhẹ r’Omhạr phọ odị!”
Umor phọ Arthur aḅẹm mọ odị r’abunhọn abumor usoph ni iḍigh phọ ephạm bọ ḍigbogh aḍinyạ phọ okpooghi bọ, kụ aḍinyạ phọ emhiigha loor eetaranhụ. Iyaạr phọ ogẹ bọ siphẹ aḍigbogh aḍinyạ phọ okpooghi bọ kụ igbạ bọ ipẹ ikpakara ikpo igẹ phọ “ADV” remạ ghan bọ. Ugẹ siphẹ aḍinyạ phọ mọ: “Advertise the King and Kingdom.”
OḌIGHI DỊ AMHẠN MAẠR
Ookpomhoghan eephugh phọ ophạm bọ siphẹ Cedar Point, alhoghonhaạn ḍighaạgh bumor phọ ogbon oḍighi iphelhegbeel phọ amhạn bọ maạr. Kụ buphẹ omheera bọ r’ophooph olhoghi uphinhom aani ni bin oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ. Oniin acolporteur (nyiidiphọ rokol ghan mọ okọy oten) epẹ Oklahoma, U.S.A., agẹ mọ, “Eghir phọ yoor oghaạph ghan bọ oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ iḍighi ekpisi dị awe osighẹ ghan iiḅu kụ oḍighinhom ghan ibadị araraạr, ḅilhẹ omheel ekulhom iboom.” Odị aḅẹm mọ mem dị awe phọ onhaghạn oghaạph iiḅi iinhaghạn phọ edi bọ siphẹ aḍinyạ phọ oghol bọ mọ Golden Age, “bidị ugharaghụ ghan ni izin.” Odị akureri mọ, “eḍighi ni iyaạr aḍisẹph oodereghị awe ekpisi phọ.”
Anmụny Askul ABaibul phọ uru ni olhọgh elhegh idị ikpo onhụ phọ aZizọs edi bọ siphẹ Luk 10:2 emhạn maạr. AZizọs aḅẹm siphẹ phọ mọ: “Ibugha phọ ebụgh ni, kụ awe oḍighi phọ okom ni.” Kụ alhạ phọ meru esi eekunha, kụ bidị osopha olhọgh inyaạm dị egbatanhaạn ogbeelhom adom Omhạr phọ olheenye elheeny.
a Ibadị amem umhạgh ghan Umor phọ Rutherford mọ “Oogboom Iiruẹn” loor esi dị eeni amem umhạgh ghan ni nyodị oghị epẹ Missouri, U.S.A, oogbo iiruẹn.