Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr24 enero págs. 1-12
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2024)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • 1-7 DE ENERO
  • 8-14 DE ENERO
  • 15-21 DE ENERO
  • 22-28 DE ENERO
  • 29 DE ENERO A 4 DE FEBRERO
  • 5-11 DE FEBRERO
  • 12-18 DE FEBRERO
  • 19-25 DE FEBRERO
  • 26 DE FEBRERO A 3 MARZO
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2024)
mwbr24 enero págs. 1-12

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

© 2023 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

1-7 DE ENERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JOB 32, 33

Llakitäpki ukanakarojj yanaptʼasmawa

it-1-S pág. 796

Elihu

Elihú fue imparcial, y no concedió ningún título lisonjero a nadie. Reconoció que, al igual que Job, estaba hecho de barro, y que el Todopoderoso era su Creador. No tuvo la intención de asustar a Job, sino que le habló como un verdadero amigo, dirigiéndose a él por nombre, algo que no habían hecho Elifaz, Bildad y Zofar. (Job 32:21, 22; 33:1, 6.)

w14 6/15 pág. 25 párrs. 8-10

¿Jehová Diosjamat aynachtʼatanakar uñjasktanjja?

8 Yaqhep jilat kullakanakasajj usuta, llakita ukhamaw uñjasipjje, jan ukajj familiapatsa sapakiw Jehová Diosar servipjjaraki. Ukhamanakan uñjasisaw jilat kullakanakasajj aynachtʼata jikjjatasipjje. Uk amuyañaw jupanakat khuyaptʼayasiñatakejj yanaptʼistani. Jiwasajj ukhamansa uñjasiraksnawa. Nayra tiemponjja, israelitanakajj Egipto markan aynachtʼata ukhamarak pisinwa jakasipjjäna, ukatwa Jehová Diosajj janïr Suma Oraqer mantapkipan akham sas amtayäna: ‘Jilanakamar tʼaqhesir uñjasajj yanaptʼapjjam, jan chuymanakam qalarayasipjjamti’ sasa. Diosajj pisinkirinakarusa aynachtʼatanakarus yanaptʼasispa ukwa munäna (Deu. 15:7, 11; Lev. 25:35-38).

9 Jan waltʼäwin uñjasirinakarojj janiw jankʼaki juchañchañasäkiti, janirakiw kuna jan walsa jupanakat amuyañasäkiti, jan ukasti Diosar yupaychasipkakiñapatakiw chuymachtʼañasa (Job 33:6, 7; Mat. 7:1). Amuytʼañataki, motot jaqosiri mä jaqeru hospitalar apapjje ukhajja, ¿doctoranakajj khitis juchanejj ukti nayraqat yatjjatapjje? Janiwa. Jan ukasti, jankʼakiw qolljjatapjje. Ukhamarakiw jilat kullakanakasarojj uñjañasa. Mä jilatatï jan ukajj mä kullakatï jan walinakan uñjasisajj aynachtʼat jikjjataschi ukhajja, Diosar sum yupaychaskakiñapatakiw yanaptʼañasa (1 Tesalonicenses 5:14 liytʼañataki).

10 Inas aynachtʼat jilat kullakanakasat “pisi chʼamanïpkaspas” ukham amuysna. Ukampis kunjamas jakasipjje uk sum amuytʼasajj janiw ukham amuyjjsnati. Sañäni, yaqhep kullakanakan esposonakapajj janiw cristianöpkiti, jupanakatakejj ¡kunja chʼamakïki Diosar serviñajja! Yaqhepasti sapakiw wawanakapar uywapjjaraki, ukampis jan faltasisaw wawanakapampi tantachäwinakar jutapjje. Yaqhep wayn tawaqonakajja, yateqañ utanakanjja yantʼataw uñjasipjjaraki, ukampis janiw Diosat jitheqtapkiti. Cheqansa, jiwasatï qawqsa jilat kullakanakasajj Jehová Diosar serviñatak chʼamachasipjje uk amuyañäni ukhajja, janiw pisi chʼamanïpkaspas ukham uñjkañäniti, jan ukasti ‘Diosar iyawsañanakapan qamirïpkaspasa’ ukhamwa uñj-jjañäni (Sant. 2:5).

w20.03 pág. 23 párrs. 17, 18

¿Kunapachas parlañajj wakisi?

17 Job chachar visitir sarapkäna uka pusi chachanakat maynejj Eliú satänwa, jupajj Abrahanan parientepänwa. Kimsa chachanakajj parlapkäna ukhajja, jupajj istʼaskänwa. Amuyatajja, kuntï sapkäna uk wali amuyumpiw istʼaskäna, ukatwa sum amuytʼasiñapatak Job chachar munasiñampi qhana arunakampi ewjjtʼäna (Job 33:1, 6, 17). Eliú chachatakejja, jupar jachʼañchasiñat sipansa jan ukajj mayninakar jachʼañchañat sipansa, Jehová Diosar jachʼañchañaw nayrankäna (Job 32:21, 22; 37:23, 24). ¿Kunsa Eliú chachan luratapajj yatichistu? Amuktʼañ horasa istʼañ horasa utjatapwa yatichistu (Sant. 1:19). Maynir ewjjtʼkasajja, jiwasat sipans Jehová Diosar jachʼañchañaw nayrankañapa, ukwa Eliú chachat yateqaraksna.

18 Bibliaw kunapachas amuktʼañasa, kunapachas parlañasa ukanak yatichistu. Ukarjam lurtan ukhajja, Jehová Diosar yuspärataswa uñachtʼayasktanjja, jupaw parliri lurawayistu. Yatiñani Salomón reyejj akham sasaw Diosan amuytʼayatajj qellqäna: ‘Kunjamtï qori manzananakajj mä qollqe adornor uchatajj wali sumäkejja, ukhamarakiw tiempopar arsut arojja’ sasa (Prov. 25:11, TNM). Mayninakar istʼañäni, janïr arskasin sum pienstʼarakiñäni ukhajja, arunakasajj qori manzananakar uñtatäniwa: wali suma, wali valorani ukhamäniwa. Ukhamajja, jukʼaksa jan ukajj waljsa parlkchiñänejja, arunakasampejj mayninakar chʼamañchtʼañäniwa, Jehová Diosarus kusisiyañäniwa (Prov. 23:15; Efes. 4:29). Ukham lurasajja, parlir lurkistu ukat yuspärataswa Jehová Diosar uñachtʼayañäni.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w13 1/15 pág. 19 párr. 10

Jehová Diosar jakʼachasiskakim

10 Ukat uñnaqtʼasat llakisiñajj walikïskiwa. Ukampis walja maranëjjasin wayn tawaqjam uñnaqanïñ munañajj janiw walïkiti. Bibliajj akham siwa: “Janqʼo ñikʼutanëjjañajja mä suma coronjamawa, cheqa thakin sarnaqatata jikjjatatajja” sasa (Pro. 16:31). Kunjam uñnaqtʼanïtansa ukat sipansa kunjam chuyman jaqëtansa ukaw Jehová Diosatakejj wali wakiskirejja, jiwasajj ukhamarakwa amuyañasa (1 Pedro 3:3, 4 liytʼasiñapawa). Ukhamasti, ¿suma uñnaqtʼanïñ laykuki qollayasiñasa jan ukajj chʼama operacionanak lurayasiñajj walikïskaspati? Qhawqha maranïskañänisa jan ukajj kunjam uñnaqtʼanïskañänisa, cheqpach suma uñnaqtʼanïñajj Jehová Diosan kusisiñapatwa juti (Neh. 8:10). Machaq jutïr pachanakwa kʼumara ukat wayn tawaqor kutjjañäni (Job 33:25; Isa. 33:24). Ukäñkamasti, kuntï lurañasäki uk yatiñampiw ajlliñasa ukat Diosan arsutanakapar confiyasaw sarnaqañasa, ukaw kusisita sarñaqañatakisa ukat kʼumar sarnaqañ toqet jan sinti llakisiñatakis yanaptʼistani (1 Tim. 4:8).

8-14 DE ENERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JOB 34, 35

¿Suma jaqenakakit tʼaqesipjjpacha?

wp19.1 pág. 8 párr. 1

¿Kunjam Diosasa?

Diosajj kunatï walïki ukpunwa luri. Cheqansa, Taqe Chʼamani Diosajj janipuniw kuna jan walsa lurkaspati (Job 34:10). Jupajj cheqaparjamaw jaqenakar uñji, ukatwa salmonak qellqerejj akham säna: “Markanakarusti cheqaparuw uñjani” sasa (Salmo 9:8b). Niyakejjay Diosajj jaqen chuymap yatchejja, janiw maynin uñnaqap uñjasakejj juchañchkaspati, jan ukasti, kunatï cheqäki uk yatisajj cheqaparjamaw jaqenakar uñji (1 Samuel 16:7). Maysa toqetjja, Diosajj kuna jan walinakatï aka oraqen lurasiski ukanak sum uñjaski, ukatwa ‘jan wali sarnaqer jaqenakajj tukjatäpjjaniwa’ sasin arsuwayi (Proverbios 2:22).

w17.04 pág. 10 párr. 5

¿Diosan Reinopajj kunanaksa chhaqtayani?

5 ¿Jan wali jaqenakampejj kunsa Jehová Diosajj lurani? Jichhürunakanjja, jan wali luratanakap apanukupjjañapatakiw Jehová Diosajj tiempo churaski (Isa. 55:7). Aka pachan tukusiñapajj wali jakʼankjjewa, ukampis khitinakas tukjatäpjjani ukajj janïraw yatiskiti. Ukhamarus khitinakatï jachʼa tʼaqesiñ tiempokam jan walinak lurasipkakini, akapachan munañaparjam sarnaqasipkakini ukanakarojj ¿kunas pasani? Taqe khitinakatï jan walinak lurasipki ukanakarojj tukjäwa sasaw Jehová Diosajj arsuwayi (Salmo 37:10 liytʼañataki). Jichhürunakanjja, waljaniw jan walinak jamasan lurapjje, jila partejj janirakiw castigatäpkiti (Job 21:7, 9). Ukampis Bibliajj akham siwa: “Diosaw jaqen sarnaqäwipjja uñji, taqe sarnaqäwipwa yatiraki. Janiwa jukʼampi chʼiyara chʼamakajj ñanqha jaqer imantañatakejj utjkiti” sasa (Job 34:21, 22). Ukhamajja jan wali luratanakap janiw Jehová Diosat khitis imtʼkaspati. Jan wali jaqenakajj kunanaktï lurapki ukanak sumwa Jehová Diosajj yati. Armagedón sat jachʼa guerra pasatatjja, jan wali jaqenakajj janiw utj-jjaniti. ¡Jupanakajj wiñayatak tukjatäpjjaniwa! (Sal. 37:12-15).

w21.05 pág. 7 párrs. 19, 20

Jesusar arkañat jan kunas jarkʼistpanti

19 ¿Jichhürunakan ukhamarakiti? Jïsa. Jan kuna politicarus mitisitasatjja, walja jaqenakaw jiwasat pächasipjjaraki. Marka apnaqerinak ajlliski ukhajja, Testigonakajj mä partidor apoyapjjañapawa sasaw amuyapjje. Ukampis jiwasatï mä jaqeru gobernañapatak ajllsna ukhajja, Jehová Diosan gobernatäñ janis munksna ukhamäspawa (1 Sam. 8:4-7). Yaqhepasti, ‘hospitalanaka, escuelanaka ukat yaqha ukhamanakwa markar yanaptʼañatakejj lurapjjañapa’ sasaw jiwasat amuyapjjarakispa. Jiwasajj janiw akapachan jan waltʼäwinakap jankʼak askichasiñapatak chʼamachasktanti, jan ukasti predicañatakiw jukʼampis chʼamachastanjja, ukatwa jaqenakajj jiwasat pächasipjje.

20 ¿Kunas jan pächasiñatak yanaptʼistaspa? (Mateo 7:21-23 liytʼañataki). Jesusajj kuna lurañtï jaytawaykistu ukaw jiwasatakejj taqe kunat sipans jukʼamp wakiskirejja, uk janipun armañäniti (Mat. 28:19, 20). Janiw politicarusa, markasan jan waltʼäwinak utjki uk askichañarus mitisktanti. Antisas Testigonakajj jaqenakar munastanwa, kuna jan walinakantï uñjasipki ukats llakistanwa. Ukampis Diosan Reinopat yatichasa, Diosamp sum apasipjjañapatak yanaptʼasaw jupanakar jukʼamp yanaptʼsna.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w17.04 pág. 29 párr. 3

¡Taqe chuyma yanaptʼatamajj Jehová Diosar jachʼañchpan!

3 Job chachampi uka kimsa jaqenakampejj kuntï parlapkäna ukjja Elihú waynajj istʼaskänwa. Ukatwa Job chacharojj Jehová Diosat akham jisktʼäna: ‘Jumatejj askinaka lursta ukasti, ¿kunsa [Diosar] churta, kunsa Jupajj amparamat katoqe?’ sasa (Job 35:7, NM). Elihú waynajj ¿‘inamayaw Diosar serviñatak chʼamachastanjja’ sañti munpachäna? Janiwa. Jehová Diosas janirakiw uka kimsa chachanakarjam cheqañchkänti. Elihú waynajj janiw uka chachanakjam jan wal amuyayañ munkänti. Cheqas Jehová Diosajj janiw Jupar yupaychañas necesitkiti, kunalaykutejj Jupajj phoqatäjjewa. Jehová Diosan jukʼampi qamirïñapatakisa, chʼamanïñapatakisa janiw kunsa lurksnati. Jupaw suma jaqëñatakisa, kun sum lurañatakisa yanaptʼistu, kunanaksa lurtan uksa Diosaw uñjasinki.

15-21 DE ENERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JOB 36, 37

¿Wiñay jakañasatak Diosajj arsuwayki uka promesar kunatsa confiysna?

w15 10/1 pág. 13 párrs. 1, 2

¿Diosar uñtʼsnati?

WIÑAY UTJATAPA. Bibliajj “wiñayatpacha, wiñayatakiw jumajj Diosätajja” sasaw qhanañchi (Salmo 90:2). Mä arunjja, Diosajj janiw qalltanïkisa ni tukuyanïkarakisa, Jupajj wiñayatakiw utjani. Jaqenakatakejj “Diosajj jachʼawa, janiw amuytʼañjamäkiti, janirakiw qawqha maranïkitejj uksa jaktʼksnati” (Job 36:26).

Kunjamsa uk yatiñajj yanaptʼistu. Diosar uñtʼañatak chʼamachasiñäni ukhajja, Jupajj wiñay jakañ churistani (Juan 17:3). Jupatï jan wiñayatak jakkaspa ukhajja, ¿kunjamarak uka arunak phoqaspasti? Cheqas ‘wiñay jachʼa Reyikiw’ uka arunak phoqaspa (1 Timoteo 1:17).

w20.05 pág. 22 párr. 6

¿Kunanaktï Diosajj churkistu ukanakat yuspärtanti?

6 Aka oraqejja, janiw intit jayankkiti ni jakʼankkisa ukatwa umajj oraqen utji. Oraqetï intir mä jukʼa jakʼachasispa ukhajja, umajj walljjtasin wañsjjaspawa, aka oraqes qhatira mä jachʼa qalar uñtasitäspawa. Ukampis intit mä jukʼa jayarstʼaspa ukhajja, umajj lojjontjjaspawa, aka oraqes mä jachʼa chhullunkhayar (hielo) uñtasitäspawa. Jehová Diosajja, wali suma lugararuw aka oraqe uskuwayi, ukatwa jakañatak umajj utjapuni. Lupejja, lamar qotankir umanaka, jawirankir umanakwa juntʼuptayi, ukatjja umajj alayar makatasajj qenayaruw (chʼiwuruw) tukjje. Sapa marajja, oraqpachan walja umapuniw alayar makatasin qenayanakar tukjje. Uka umajj mä tunka urunakaw qenayanakankaski ukatwa jalluntasin jan ukajj khununtasin aka oraqer purinjje, ukatjja mayampiw qotanakaru jawiranakaru kuttʼjje. Qhepatjja mayampirakiw umajj qenayanakar tukjje. Diosaw oraqen uma utjañapatakejj ukanak lurawayi, ukajja wali yatiñanïtapa wali chʼamanïtapwa uñachtʼayi (Job 36:27, 28; Ecl. 1:7).

w22.10 pág. 28 párr. 16

Jehová Diosar taqe chuym suytʼasipkakiñäni

16 Wiñay jakañ suytʼañajja, Diosan mä suma regalopawa. Uka suma tiempon puriniñap walpun suyasktanjja, janirakiw uka urun puriniñapat payachasktanti. Suytʼäwisajj mä anclar uñtasitawa, ukaw yantʼanakan uñjasktan ukhasa, arknaqat uñjasktan ukhas aguantañatak yanaptʼistu, ukarakiw jiwañar jan ajjsarañatakis yanaptʼistu. Suytʼäwisajj mä cascor uñtasitarakiwa, ukaw amuyus jarkʼaqestu, jan walinakat jitheqtañatakisa, kunatï walïki ukat katuntasiñatakis yanaptʼistu. Bibliajj churkistu uka suytʼäwejja, Diosar jukʼamp jakʼachasiñatakiw yanaptʼistu, qhawqsa Diosajj munasistu ukwa uñachtʼayarakistu. Cheqas Diosar taqe chuyma suytʼañajj wal yanaptʼistu.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-1-S pág. 519

Comunicación

En las tierras bíblicas de la antigüedad se emplearon distintos medios para transmitir la información y las ideas. Las noticias cotidianas, tanto locales como extranjeras, solían comunicarse de palabra. (2Sa 3:17, 19; Job 37:20.) Los viajeros contaban noticias de lugares distantes cuando se detenían en las ciudades o en puntos de las rutas de caravanas para conseguir alimento, agua y otras provisiones. La posición singular que ocupaba la tierra de Palestina con relación a Asia, África y Europa la convertía en un lugar de paso de gente procedente de lugares lejanos, de modo que sus residentes podían obtener con facilidad información de acontecimientos importantes de países extranjeros. Las noticias nacionales y extranjeras por lo general podían oírse en la plaza del mercado de las ciudades.

22-28 DE ENERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JOB 38, 39

¿Diosan luratanakapat amuytʼañatakejj tiempo apstʼastati?

w21.08 pág. 9 párr. 7

¿Jehová Diosarojj pacienciampit suytʼasktanjja?

7 Aka oraq kunjamsa Jehová Diosajj luräna uka toqet parlkasajja, Diosaw ‘oraqen medidanakap uttʼayäna’, ‘columnanakap’ uchäna, ukat ‘esquin jachʼa qalap uchäna’ sasaw Bibliajj qhanañchi (Job 38:5, 6). Diosajj luratanakapat amuytʼañatakis tiempo apsusirakïnwa (Gén. 1:10, 12). Kunjamsa Jehová Diosajj taqe kunanak jukʼat jukʼat luräna ukanak uñjasajj ¿kunjamakis angelanakajj jikjjatasipjjpachäna? Wal kusisipjjpachäna, ukatwa mä kutejj Diosar ‘jachʼañchañatakejj jachʼat arnaqasipjjäna’ (Job 38:7). ¿Kunsa yateqsna? Jehová Diosajj walja waranq maranakanwa aka oraqsa, warawaranaksa, kunanakatï aka oraqen utjki ukanaks luräna, ukatsti taqe luratanakap uñjasajja, ‘wali sumätapwa’ amuyäna (Gén. 1:31).

w20.08 pág. 14 párr. 2

Diosajj jiwatanakar jaktaykani ukajja, munasirïtapa yatiñanïtapa paciencianïtapwa uñachtʼayi

2 Nayraqatjja Jesús Yoqaparuw Jehová Diosajj luräna. Ukjjarusti, Jesús toqew “taqe kunatï alajjpachansa oraqensa utjki ukanak luräna”, angelanakamppacharu (Col. 1:16). Jesusajj Awkipamp chik trabajisajj wali kusisitänwa (Prov. 8:30, TNM). Angelanakas wal kusisipjjarakïna. ¿Kunatsa? Jupanakajj kunjamsa Jehová Diosampi Jesusampejj aka oraqe ukhamarak alajjpacha lurapjjäna uk uñjapjjänwa. ¿Uk uñjasajj kamachapjjänsa? Bibliarjamajja, wal kusisipjjäna, cheqas taqe kun luratap uñjasajj Jehová Diosar wal jachʼañchapjjäna, yamas jaqenakar lurkäna ukhajj jukʼampiw jachʼañchapjjpachäna (Job 38:7; Prov. 8:31, TNM). Taqe luratanakapajja, wali munasirïtapa, wali yatiñanïtapwa uñachtʼayi (Sal. 104:24; Rom. 1:20).

w23.03 pág. 17 párr. 8

Jehová Diosarojj luratanakap uñjasin jukʼamp sum uñtʼapjjañäni

8 Jehová Diosajj confiykañawa. Job chachamp parlkäna ukhajja, Diosajj jupar jukʼamp confiyañapatakiw yanaptʼäna (Job 32:2; 40:6-8). Diosajj warawaranakata, qenayanakata, lliju llijunakata, yaqha ukham walja luratanakapatwa parläna. Salvaje toronakatsa, caballonakatsa, yaqha ukham animalanakats parlarakïnwa (Job 38:32-35; 39:9, 19, 20). Taqe ukanakajj janiw Job chacharojj Diosan wali chʼamanïtap amuyañak yanaptʼkänti, jan ukasti munasirïtapsa wali yatiñanïtapsa amuyarakïnwa. Ukanakat Jehová Diosamp parlañaw Job chacharojj Diosar jukʼamp confiyañatak yanaptʼäna (Job 42:1-6). Jiwasampejj ukhamarakiwa, Diosan luratanakapat yatjjattan ukhajja, Diosajj wali yatiñanïtapa wali chʼamanïtapwa amttanjja. Ukhamarus jupajj taqe llakinakaswa chhaqtayaspa, cheqas uk chhaqtayaniwa. Uka toqet lupʼiñaw Diosar jukʼamp confiyañatak yanaptʼistu.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S pág. 199

Legislador

Jehová, el Legislador. Jehová es en realidad el verdadero Legislador del universo. A Él se le deben las leyes físicas que rigen la creación material, las cosas inanimadas (Job 38:4-38; Sl 104:5-19) y la vida animal (Job 39:1-30). También el hombre, como creación de Jehová, está sometido a sus leyes físicas. Por ser una criatura racional, con capacidad moral y espiritual, está igualmente sujeto a sus leyes morales. (Ro 12:1; 1Co 2:14-16.) Además, la ley de Jehová gobierna de la misma manera a las criaturas celestiales, los ángeles. (Sl 103:20; 2Pe 2:4, 11.)

Las leyes físicas de Dios son inquebrantables. (Jer 33:20, 21.) Por todo el universo conocido sus leyes son tan estables y confiables que los científicos, valiéndose de las leyes que conocen, pueden calcular los movimientos de la Luna, los planetas y otros cuerpos celestes, con una precisión de fracciones de segundo. El que contraviene las leyes físicas sufre las consecuencias inmediatas de esa violación. De igual manera, las leyes morales de Dios son irrevocables y no pueden evadirse o violarse con impunidad. Son tan ineludibles como sus leyes naturales, aunque puede que el castigo no sea tan inmediato. “De Dios uno no se puede mofar. Porque cualquier cosa que el hombre esté sembrando, esto también segará.” (Gál 6:7; 1Ti 5:24.)

29 DE ENERO A 4 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | JOB 40-42

¿Job chachan experienciapajj kunsa yatichistu?

w10 10/15 págs. 3, 4 párrs. 4-6

‘¿Khitiraki Jehová Tatitun amuyup uñtʼisti?’

4 Jehová Diosan luratanakapat amuytʼasajja, janiw amuyusarjamakejj kamisarak ukham lurjjanisti sasin amuyañasäkiti. Uk yatisaw Diosajj Salmo 50:21 qellqatanjj akham säna: “Nayajj jumjamäkirist ukham amuytajja” sasa. Bibliat yatjjattʼat mä jaqejj akham sänwa: “Jaqenakajj jupanakan uñstayat kamachinakaparjamakiw Diosarojj taripapjje, ukat kamachinakapajj sumäkaspasa ukat Diosasa jupanakasa uka leyinakarjam sarnaqapjjañapäkaspa ukham amuyapjje” sasa, ukham arsutapatjja 175 maranakäjjarakiwa.

5 Kamachinakasarjama ukat munañanakasarjam Jehová Diosar taripañajj janiw walïkiti, uka toqet amuyasiñasawa. Kunattejj Biblia liytʼkasajja, jucharar jaqjamajj kunanaktï Diosajj lurkäna ukanakajj janis walïkaspa ukham amuysna. Israelitanakajj ukham amuyasaw pantjasipjjäna, Diosajj jupanakar jan walsa uñjkaspa ukham amuyapjjäna. Diosasti israelitanakarojj akham sänwa: “Jumanakajj sapjjätawa: ‘Tatitojj janiw cheqaparu uñjkiti’ sasa, ukampisa istʼam Israel marka: ¿Jumanakasti amuyapjjtati nayan jan cheqaparu uñjaskatajja? ¿Janit jumanakaki jan cheqaparu kunanaksa lurapkta?” sasa (Eze. 18:25).

6 Jucharar jaqjamajj janiw taqe kun sumpach amuyksnati ukat awisajj pantjastanwa, ukanak amtañaw jaqen uttʼayat kamachiparjam Diosar jan juchañchañatakejj yanaptʼistani. Job chachajj jupa pachpaw uka toqet yateqäna. Jachʼa llakin aynachtʼayat jikjjatasisajja, jupa pachpat llakisisakiw chuym chʼamaktʼayasïna, ukatwa kunatsa ukham tʼaqhesiskäna uk jan amuykänti. Ukampisa, paqallq tunka jila jisktʼanakampiw Diosajj munasiñampi amuytʼayäna. Job chachasti uka jisktʼanakarojj janiw kamsirjamäkänsa, ukhamatwa jan sum amuytʼasitap jupa pachpa amuyasïna ukat altʼat chuymampiw jupa pachpa cheqañchasjjäna (Job 42:1-6 liytʼasiñapawa).

w17.06 pág. 25 párr. 12

Kunatï jukʼamp wakiskirïki uk amtapuniñäni

12 Diosajj janiw ukham sañapäkänti, Job chachajj wal tʼaqesïna sasajj janiw amuyañasäkiti. Janirakiw Job chachas ukham amuykänti. Antisas sum amuytʼasjjäna, cheqañchatas sum katoqasirakïna. Jupa kikparakiw akham säna: “Jichhajj chuymas usuta parlatanakajjatsa jumat jayana pisayastjja, laqʼa qhellaru qontʼata” sasa (Job 42:1-6). Uka nayrajj Elihú sat waynaw cheqañcharakïna (Job 32:5-10). Job chachajj Jehová Diosan ewjjtʼap taqe chuyma katoqaskäna, amuyunakapsa cheqañchasirakïna uka qhepatjja, Job chachajj taqe chuyma serviripätapwa Jehová Diosajj mayninakar yatiyäna (Job 42:7, 8).

w22.06 pág. 25 párrs. 17, 18

“Jehová Diosar suytʼam”

17 Job chachajj jan waltʼäwinakan uñjaskasajj jan ajjsartʼirïnwa, chʼamaniw saytʼasirakïna. Ukampis janiw jupakejj ukhamäkänti, Diosan servirinakapat waljaniw ukhamäpjjarakïna. Hebreo cristianonakar qellqkäna uka cartanjja, apóstol Pablojj Diosan walja servirinakapatwa parläna, jupanakajj “jachʼa qenayar uñtat walja testigona[käpjjewa]” sasaw säna (Heb. 12:1). Jupanakajj sinti jan walinsa uñjasipkchïnjja, janiw Jehová Diosat jitheqtapkänti (Heb. 11:36-40). Ukham chʼamachasipjjatapasa, aguantapjjatapas janiw inamayäkänti. Cheqas Diosan taqe promesanakap phoqasir janis uñjawayapkchïnjja, jupar suytʼasipkakïnwa. Jehová Diosan suma uñjatäpjjatap jupanakajj yatipjjänwa, ukatwa Diosan uka promesanakap phoqasir uñjañäniwa sasin confiyapjjäna (Heb. 11:4, 5). Jupanakat yateqasiñajja, Jehová Diosar suytʼaskakiñatakiw yanaptʼistu.

18 Aka jan wali pachajj jan walit jukʼamp jan waliruw saraski (2 Tim. 3:13). Supayajj Diosan servirinakaparojj yantʼaskakiwa. Jutïrin kunjamanakansay uñjaskchiñänejja, taqe almamp Diosar servisipkakiñäni. Jiwasajj “jakkiri Diosaruw suytʼasktanjja”, janiw ukat payachasktanti (1 Tim. 4:10). Ak amtapjjapuniñäni: qhepatjja ‘wali munasir chuymanïtapa, wali khuyapayasirïtapwa’ Diosajj Job chachar uñachtʼayäna (Sant. 5:11). Job chachat yateqasisajj janipun Jehová Diosat jitheqtapjjañäniti, ‘jupar taqe chuyma thaqerinakarojj’ jupajj bendisipuniniwa, janipun ukat payachasipjjañäniti (Hebreos 11:6 liytʼäta).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-1-S pág. 377 párr. 5

Burla

Job mantuvo su integridad a pesar de mucha burla. No obstante, equivocó su punto de vista y cometió un error, por el que se le tuvo que corregir. Elihú dijo de él: “¿Qué hombre físicamente capacitado es como Job, que bebe el escarnio como agua?”. (Job 34:7.) A Job llegó a preocuparle demasiado su propia justificación más bien que la de Dios, y magnificó su justicia en lugar de la de Jehová. (Job 35:2; 36:24.) Consideró que la burla de la que era objeto por parte de sus tres “compañeros” iba dirigida a él, no a Dios. En este sentido era como el que bebe agua con placer, como el que permite ser objeto de escarnio y de burla y deriva placer de ello. Más tarde Dios le explicó que estos burladores en realidad (en el análisis final) hablaban falsedad contra Él. (Job 42:7.) De manera similar, cuando Israel pidió un rey, Jehová le dijo al profeta Samuel: “No es a ti a quien han rechazado, sino que es a mí a quien han rechazado de ser rey sobre ellos”. (1Sa 8:7.) Y Jesús dijo a sus discípulos: “Serán objeto de odio de parte de todas las naciones [no por causa de ustedes mismos, sino] por causa de mi nombre”. (Mt 24:9.) El tener estas cosas presentes le hará posible al cristiano aguantar la burla con la actitud apropiada y recibir una recompensa por su perseverancia. (Lu 6:22, 23.)

5-11 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | SALMOS 1-4

Diosan Reinop toqet saytʼasim

w21.09 pág. 15 párr. 8

“Taqe markanakaruw nayajj thaljäjja”

8 ¿Uka yatiyäwi yatisajj kunsa jaqenakajj lurapjje? Jilapartejj janiw istʼañ munapkiti (Salmo 2:1-3 liytʼañataki). Markanakajj chʼajjwasipkiwa. Diosan uttʼayat gobiernoparojj janiw katoqañ munapkiti. Diosan Reinopat yatiyktan ukajj ‘suma yatiyäwinakätap’ janirakiw creyipkiti. Yamas yaqhep gobiernonakajj predicación jarkʼapjjewa. Marka apnaqerinakat waljanejj Diosaruw servipjjta sasins sapkchejja, janiw cargop jaytañ munapkiti. Kunjamtï Jesusajj aka oraqenkkäna uka tiempon lurapjjerïkänjja, ukhamarakiw jichha tiempon Jehová Diosan servirinakapar jan waltʼayasajj Ajllitap contra saytʼapjje (Hech. 4:25-28).

w16.04 pág. 29 párr. 11

Janipun akapachar mitisiñäniti

11 Kunanakatï utjkistu ukanakar sinti munaña. Kunanakatï utjkistu ukanakar sinti munañajja, akapachar mitisiñaruw apistaspa. Malaui markan jakasiri Ruth kullakajj ukwa uñjäna. 1970 maranakanjja, walja jilat kullakanakaw arknaqat uñjasipjjäna. Kullakajj siwa: “Jilat kullakanakajja, kunanakanïpkäntï ukanakjja janiw jaytirjamäpkänti. Nanakamp chikas yaqha cheqar sarapkchïnjja, utapar kuttʼañ laykojj politiconakampiw mayachasjjapjjäna. Kawkharutï sarapkayäta ukan jakañajj chʼamakïnwa, ukatwa uka cheqan jan jakañ munjjapjjänti” sasa. Ukampis Diosan servirinakapat waljanejj pisinsa jakasipkchïnjja, cosasanakap aptʼasipkchïna ukasa, janiw politicar mitisipkänti (Heb. 10:34).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S págs. 1085, 1086

Tamo

Paja menuda y polvo que queda en las eras después de la trilla de cereales, como la cebada y el trigo. Aunque las referencias bíblicas al tamo son figurativas, reflejan cómo era la trilla en tiempos antiguos. Trillado ya el grano, el tamo, no comestible para el hombre, era inservible, por lo que constituía un símbolo apropiado de algo ligero, sin valor e indeseable que había de separarse de lo bueno para desecharlo.

Primero, con la trilla se separaba la semilla de su gluma (cubierta o cáscara de las gramíneas). Luego, al aventar, el viento llevaba el tamo como si fuera polvo, mientras que el grano quedaba en la era. (Véase AVENTAR.) Esto ilustra bien cómo Jehová Dios saca a los apóstatas de su pueblo y acaba con los inicuos y las naciones que se le oponen. (Job 21:18; Sl 1:4; 35:5; Isa 17:13; 29:5; 41:15; Os 13:3.) El reino de Dios triturará a sus enemigos en partículas tan pequeñas que el viento se las llevará fácilmente, como el tamo. (Da 2:35.)

El tamo inservible solía recogerse y quemarse para evitar que el viento lo trajese de nuevo y se mezclase con los montones de grano. De manera similar, Juan el Bautista predijo la venidera destrucción ardiente de los inicuos religiosos falsos: el Trillador, Jesucristo, recogerá el trigo, “mas la paja la quemará con fuego que no se puede apagar”. (Mt 3:7-12; Lu 3:17; véase TRILLAR.)

12-18 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | SALMOS 5-7

Mayninakajj kunsay lurasipkpan Jehová Diosarojj jan jitheqtas serviskakiñamawa

w21.03 pág. 15 párrs. 7, 8

¿Kunjamsa Biblia liyisa chʼamañchtʼassna?

7 ¿Mä amigosasa jan ukajj familiasas jan wal lurirïstuti? Ukhamächi ukhajja, David reyin Absalón yoqapat yatjjatañaw yanaptʼistaspa, jupajj awkip contraw saytʼäna, reinop apaqañwa munarakïna (2 Sam. 15:5-14, 31; 18:6-14).

8 1) Orasiñasawa. Janïr uka sarnaqäwit Biblian liytʼkasajja, kunjamas jan wal luratajj jikjjatastan ukwa Jehová Diosar qhan yatiyañasa (Sal. 6:6-9). Ukatjja, suma amtar puriñatakejj Biblian wiñay yatichäwinakap jikjjatañatakiw Diosar yanaptʼa mayisiñasa.

w20.07 pág. 9 párrs. 3, 4

¿Kuntï jumajj creykta ukar taqe chuymat confiyta?

3 Janiw cristianonakajj kunja munasirïpjjesa uk uñjasaki Diosar confiyañasäkiti. ¿Kunatsa? Amuytʼañataki, mä jilatasa mä jilïr irpirisa mä precursoras jachʼa juchar purtʼasispa, chuym ustʼayistaspa, Diosan markap conträjjaspa, janiw cheq yatichapkiti sasin sistaspa ukhajja, ¿kunsa lursna? ¿Aynachtʼsnati, Diosarus janit sirvjjsna? Diosar taqe chuyma confiyañatakejja, Jehová Diosar munasiñasawa, janiw kuntï mayninakajj lurapki ukarjamak Diosar confiyañasäkiti. Diosampiru jilat kullakanakampir munasiñajj Diosar confiyañatak yanaptʼistaspawa. Ukampis taqe chuyma confiyañatakejja, Bibliat sum yatjjatañasawa, kuntï yateqtan uksa amuytʼañasawa. Cheqas Diosat kunatï cheqäki ukjja Bibliaw yatichi, ukat jan pächasiñatakejj jiwaspachpaw yatjjatañasa (Rom. 12:2).

4 Jesusajja, “kusisitaw” yaqhepajj Biblian arunakap katoqapjjani, ukampisa jan walinakajj utjkani ukhajj jankʼakiw Diosar confiyatapajj aynachtʼani sasaw säna (Mateo 13:3-6, 20, 21 liytʼañataki). Jesusar arkasajj kunayman jan walinakana, yantʼanakanwa uñjasiñäni, inas yaqhepajj ukanak jan amuyapkchiti (Mat. 16:24). Jan ukajja, ‘cristianöjjasajj jan kuna llakiniw jakasëjja’ sasin amuyapjjarakchi. Ukampis akapachanjja jan walinakajj utjakipuniniwa. Mä jan walin uñjasisajj janiw kusisit jakasjjsnati (Sal. 6:6; Ecl. 9:11).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S pág. 1005

Sepulcro

En Romanos 3:13 el apóstol Pablo cita el Salmo 5:9, que asemeja la garganta de los hombres inicuos y engañosos a un “sepulcro abierto”. Al igual que un sepulcro abierto ha de llenarse con muertos y con corrupción, su garganta se abre para hablar lo que es mortífero y corrupto. (Compárese con Mt 15:18-20.)

19-25 DE FEBRERO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | SALMOS 8-10

‘Jehová Dios Tata, nayajj jumaruw jachʼañchäma’

w21.08 pág. 3 párr. 6

Diosan familiapan kuna lugaranïktantï uk valoranit uñjapjjañäni

6 Jehová Diosajj mä suma lugarwa jakasiñasatak wakichawayi. Nayrïr jaqer lurañatak walja tiempo faltkipanwa Diosajj aka oraqe jaqenakatak wakichawayi (Job 38:4-6; Jer. 10:12). Niyakejjay Diosajj wali munasiri, wajjtʼasiri ukhamächejja, kusisit jakasiñasatakejj taqe kunwa lurawayi (Sal. 104:14, 15, 24). Diosajj kunanaktï lurkäna ukanakat awisajj lupʼïna ukhajja, ‘ukanakajj wali sumätapwa uñjäna’ (Gén. 1:10, 12, 31). Aka oraqen kuna sumanaktï lurkäna taqe ukanak ‘apnaqapjjañapatak’ churasaw jaqenakar jachʼañchäna (Sal. 8:6). Perfecto jaqenakajj kuna sumanaktï Diosajj lurki ukanak wiñayatak cuidasa kusisitäpjjaspa ukwa Diosajj muni. ¿Uka suma promesat Jehová Diosar yuspärapuntanti?

w20.05 pág. 23 párr. 10

¿Kunanaktï Diosajj churkistu ukanakat yuspärtanti?

10 Diosaw taqe kunsa lurawayi sasin kunatsa creytan uka toqetwa evolucionar creyiri jaqenakampejj parltʼsna, ukhamatwa parlañ puedetasat yuspäratas uñachtʼayaraksna (Sal. 9:1; 1 Ped. 3:15). Oraqesa, kunanakatï ukan utjki ukanakasa janiw Diosan luratäkiti sasin creysna ukwa evolucionar creyiri jaqenakajj munapjje. Ukampisa Jehová Diosaw aka oraqsa ukhamarak alajjpachsa lurawayi, janiw ukat pächasktanti. Kunatsa jan pächasktan uka toqet parltʼañatakisa Jehová Diosar jachʼañchañatakisa, Bibliampi ukhamarak aka yatichäwin parltʼaniwayktan ukanakamp yanaptʼayasisaw khitinakatï istʼañ munapki ukanakamp parltʼsna (Sal. 102:25; Is. 40:25, 26).

w22.04 pág. 7 párr. 13

¿Parlatasan yateqaskayätanti?

13 Taqe chuyma cantañamawa. Tantachäwinakanjja, Jehová Diosar jachʼañchañatakiw canttanjja, uk janipun armamti. Sara kullakat parltʼañäni. Janis suma cantirïkaspa ukhamsa jupajj amuyaskchejja, cantasaw Jehová Diosar jachʼañchañ muni. Ukatwa tantachäwitak wakichtʼaskasajj cancionanak cantañatak wakichtʼasiraki. Cancionanak ensaykasajja, cancionanakan letrapampi, kuna toqetsa tantachäwin parlasini ukampejj kunansa niya kikpakïpjje uk amuytʼañatakiw chʼamachasi. Kullakajj akham siwa: “Cancionanakan letrapat lupʼkta ukhajja, sumti cantaskta janicha uka toqet janiw llakisjjti” sasa.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-1-S pág. 649

Dedo, I

Hablando en sentido figurado, se dice que Dios escribió los Diez Mandamientos en tablas de piedra (Éx 31:18; Dt 9:10), hizo milagros (Éx 8:18, 19) y creó los cielos (Sl 8:3) con su “dedo” o sus “dedos”. Del relato de Génesis sobre la creación se deduce que con la expresión “dedos” de Dios se alude a su espíritu santo o fuerza activa, pues se dice que esta fuerza (rú·aj, “espíritu”) estaba moviéndose sobre la superficie de las aguas. (Gé 1:2.) Las Escrituras Griegas Cristianas determinan el significado de este simbolismo, pues mientras Mateo explica que Jesús expulsó demonios mediante el ‘espíritu santo de Dios’, Lucas dice que fue por el “dedo de Dios”. (Mt 12:28; Lu 11:20.)

26 DE FEBRERO A 3 MARZO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA | SALMOS 11-15

Machaq mundon sumankañaw utjani

w06-S 15/5 pág. 18 párr. 3

Puntos sobresalientes del libro primero de los Salmos

11:3. ¿Qué fundamentos están demolidos? Son los fundamentos en los que se basa la sociedad humana: la ley, el orden y la justicia. Cuando estos se corrompen, reina el desorden social y desaparece la justicia. En semejantes condiciones, “[todo el] que sea justo” debe confiar plenamente en Dios (Salmo 11:4-7).

wp16.4 pág. 11

Jan walinakajj aka oraqet ¿chhaqtayasispati?

Diosajj ‘taripäwi urunwa, kunapachatï jan wali jaqenakajj tukjatäkani’ ukhaw jan walinak aka Oraqet chhaqtayjjani sasaw Bibliajj qhanañchi (2 Pedro 3:5-7). Janiw khitis jaqenakar tʼaqhesiyjjaniti. Ukampis ¿kunatsa Diosaw jan walinak chhaqtayani sasajj sissna?

Bibliajj akham siwa: “[Diosajj] ñanqha lurañ munirinakarusti walpun uñisi” sasa (Salmo 11:5). Taqe kun lurir Diosajja, sumankañaru ukat cheqap sarnaqañaruw wal munasi (Salmo 33:5; 37:28). Uka arunakaw Diosajj jan walinak uñisitap qhanañchistu ukat jan mayampitakiw tukjarakini.

w17.08 pág. 6 párr. 15

¿Pacienciampit suytʼasktanjja?

15 ¿Kunatsa Davidajj pacienciampi suytʼäna? Salmo 13 capitulonwa Davidajj uk qhanañchäna. Uka capitulorjamajja, kunapachkamaraki jan walinakan uñjasëjja sasin phesqa kutiw Jehová Diosar jisktʼäna. Ukatsti akham sarakïnwa: “Nayajj khuyapayasiñamaruw taqe chuymamp iyawsta: chuymajjajj nayar qhespiyatamat kusisi. ¡Tatituruw nayar aski luratapat qʼochü!” sasa (Sal. 13:5, 6). Jehová Diosajj wal munasitu, janirakiw jaytkitaniti sasaw Davidajj taqe chuyma confiyäna. Diosaw jan waltʼäwinakaj askichjjani sasaw suytʼäna. Nayrajj kunjamsa Jehová Diosajj yanaptʼatayna ukanaksa amtarakpachänwa, ukatwa Diosar pacienciampi suytʼäna.

kr pág. 267 párr. 16

Diosajj Reinop toqew amtanakap aka Oraqen phoqani

16 Janiw kunarus ajjsarapkañäniti. Paraíso oraqenwa kuntï Isaías 11:6-9 qellqatajj siski uka arunakajj sum phoqasini. Chachanakasa, warminakasa ukat wawanakasa, kawkin jikjjataskasasa ukat kawkïr sarkasasa, janiw animalanakarusa ni jaqenakarus ajjsarapkaniti. Mä urojja, aka Oraqpachajj juman utamäkaspas ukhamäjjaniwa. Jan ajjsarasaw jawiranakaru, qotanakaru ukat jachʼa lamar qotar mantäta. Qollunakansa pampanakansa tʼijnaqarakïtawa. Arumanakas janiw kunarus ajjsarkätati. Uka tiemponwa Ezequiel 34:25 qellqatan siski uka arunakajj sum phoqasini, Jehová Diosan servirinakapajj ‘pampanakan jan kun ajjsarasaw jakasipjjani, chʼuminakansa ikipjjarakini’ sasaw uka qellqatajj qhanañchi.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w13 9/15 pág. 19 párr. 12

¿Machaqar tukjjtanti?

12 Apóstol Pablojj kunjam jaqenakattï parlkäna ukham jaqenak taypinwa jakaraktanjja. Jupanakajja, aski yatichäwirjama ukat kamachinakarjam sarnaqañajj janis jichha tiempotakïkaspa ukham inas amuyapjjchi. Yatichirinakata ukat awk taykanakat waljanejja, kuntï wawanakajj munapki ukakwa lurayjjapjje. Ukat kunatï walïki ukat jan walïki uk sapa mayniw amtjjañapa sas kunaw yatichapjje. Ukat kunatï walïki ukat jan walïki ukajj janiw kunjamats yatiñjamäkiti sasaw jupanakajj sapjje. Diosar iyawstwa sapki ukanakasa, Diosan kamachinakapar jan istʼasajj amtasarjam lurasksnawa sasaw amuyapjje (Sal. 14:1). Ukham amuyañajja, cheqpach cristianonakatakejj jan walipuniwa. Jiwasatï jan amuyasksnajja, Jehová Diosan markapajj kuntï ewjjtʼkistu ukanakarojj janiw istʼjjsnati ukat amuyusarjam kunatï jan waljamäkaspa ukanakatsa jan wal parljjsna. Jan ukajj kʼuchirtʼäwinakata, Internet toqeta ukat jachʼa yateqañ utar sarañ toqet Bibliarjam ewjjtʼkistu ukanakatsa jan wal parljjsna.

    Aymara qellqatanaka (2005-2026)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki