Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • mwbr24 mayo págs. 1-16
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias
  • Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2024)
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • 6-12 DE MAYO
  • 13-19 DE MAYO
  • 20-26 DE MAYO
  • 27 DE MAYO A 2 DE JUNIO
  • 3-9 DE JUNIO
  • 10-16 DE JUNIO
  • 17-23 DE JUNIO
  • 24-30 DE JUNIO
Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias (2024)
mwbr24 mayo págs. 1-16

Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki - Referencias

© 2024 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

6-12 DE MAYO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 36, 37

“Jan wali jaqenak kawsajj jan colerasimti”

w17.04 pág. 10 párr. 4

¿Diosan Reinopajj kunanaksa chhaqtayani?

4 ¿Kuna jan walinakansa jan wali jaqenakajj uñjasiyistu? Qhepa urunakanjja, “jan wali tiemponakaw jutani” sasaw apóstol Pablojj säna. Ukatsti akham sarakïnwa: “Jan wali jaqenakajj ukhamarak sallqjerinakasa jan walit jukʼamp jan waliruw sarapjjani” sasa (2 Tim. 3:1-5, 13). ¿Uka arunakajj phoqasiskiti? Aka tiemponjja, waljaniw jan wali jaqenakampi tʼaqesiyat uñjastanjja. Kunattejj jan sinttʼasis jaqe masipar jan walinak luririnakaw wal utji, yaqha casta jaqew sasin uñisirinakas walirakiwa. Jupanakat yaqhepajja, taqen uñjkataw uka jan walinak lurapjje. Yaqhepasti, jaqenakar yanaptʼañsa munapkaspa ukham tukupjje, ukampis jan wali jaqenakäpjjewa. Janis jiwas kikpajj ukham tʼaqeskstanjja, jan walinak lurapjjatap uñjasasa jan ukajj istʼasasa wal chuym usuyastanjja. Yamas kunapachatï wawanakaru, chuymaninakaru jan ukajj jan chʼamani jaqenakaru jan walinak lurapjjatap yattan ukhajja wal chuym usuyastanjja. Jan walinak luriri jan chuyman jaqenakajja, mä animalar uñtata jan ukajj demonionakar uñtatäpjjewa (Sant. 3:15). Ukampis ¡Jehová Diosajj kusiskañ yatiyäwinakwa Arup toqejj yatiyistu!

w22.06 pág. 10 párr. 10

Perdonirinakarojj Jehová Diosajj bendisiwa

10 Chuyma ustʼatakïskañajj jiwas pachparuw jan waltʼayistu. Chuyma ustʼatakïskañajja, mä qʼepir uñtasitawa, Jehová Diosajj janiw uka qʼepi aptʼatakïsksna uk munkiti (Efesios 4:31, 32 liytʼäta). Jupajj akham sasaw ewjjtʼistu: “Colerasiñjja apanukjjam, sinti colerasiñjja jaytanukjjam” sasa (Sal. 37:8). Uka ewjjtʼar istʼañajj jiwasan askisatakiwa, kuna laykutejj chuyma ustʼatakïskañajj cuerporusa, amuyurus jan waltʼayiwa (Prov. 14:30). Maynitak chuyma ustʼatakïskañajj veneno umantañamp sasiwa, jiwas pachpaw jan waltʼayasisktanjja. Ukhamasti mayninakar perdonasajj jiwas pachparuw mä regalo churasisktanjja (Prov. 11:17). Sumakiw jikjjatastanjja, Jehová Diosar serviñans nayraruw sartaraksna.

w03-S 1/12 pág. 13 párr. 20

‘Deleitémonos en Jehová’

20 En aquel tiempo, “los mansos mismos poseerán la tierra” (Salmo 37:11a). ¿Quiénes son estos “mansos”? El término que se traduce “manso” viene de una raíz que significa “afligir, humillar”. Así es, “los mansos” son aquellos que esperan en Jehová para que se corrijan todas las injusticias que se les han infligido. “Verdaderamente hallarán su deleite exquisito en la abundancia de paz.” (Salmo 37:11b.) Incluso ahora hay abundancia de paz en el paraíso espiritual de la congregación cristiana verdadera.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S pág. 424

Monte, montaña

Estabilidad, permanencia o encumbramiento. Se atribuye a las montañas las cualidades de estabilidad y permanencia. (Isa 54:10; Hab 3:6; compárese con Sl 46:2.) Por lo tanto, cuando el salmista escribió que la justicia de Jehová era como “montañas de Dios” (Sl 36:6), pudo querer decir que la justicia de Jehová es inmutable; o, en vista del encumbramiento de las montañas, quizás se refirió a que la justicia de Dios está muy por encima de la del hombre. (Compárese con Isa 55:8, 9.) En conexión con el derramamiento del séptimo tazón de la ira de Dios, Revelación 16:20 dice: “No se hallaron las montañas”. Estas palabras dan a entender que ni siquiera cosas tan encumbradas como las montañas escaparían del derramamiento de la cólera de Dios. (Compárese con Jer 4:23-26.)  

13-19 DE MAYO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 38, 39

Pantjasitanakasamp jan sinti aynachtʼañäniti

w20.11 pág. 27 párrs. 12, 13

Kuntï jutïrin katoqkañäni ukanakat lupʼipjjañäni

12 (1 Juan 3:19, 20 liytʼañataki). Awisajja, chuymasajj juchañchistaspawa. Sañäni, yaqhepajj janïr Jehová Diosar uñtʼkasajj kuna juchanaktï lurapkäna ukanakatwa llakisipjjaspa. Yaqhepasti, bautisasipki uka qhepatwa pantjasipjje, ukatwa chuymapajj juchañcharakispa (Rom. 3:23). Cheqas taqeniw kunatï walïki uk lurañ muntanjja. Ukampis “walja kuti[w] pantjastanjja” (Sant. 3:2; Rom. 7:21-23). Jucha luratasat llakisiskakiñajj janis gustkchistojja, yanaptʼistaspawa. ¿Kunatsa ukham sistan? Ukham llakisiñajj cambiañataki, jan walinak jan mayamp lurjjañatakiw yanaptʼistaspa (Heb. 12:12, 13).

13 Maysa toqetjja, yaqheparojj sintipuniw chuymapajj juchañchaspa. Mä arunjja, arrepentisjjapjjchisa, Jehová Diosajj perdonatap uñachtʼayjjchi ukhasa, juchanakapat llakisisipkakiwa. Ukham sint llakisiñajj aynachtʼayaspawa (Sal. 31:10; 38:3, 4). ¿Kunatsa? Mä kullakat parltʼañäni, jupajj janiw nayra juchanakap armañ puedkänti. Jupajj akham sänwa: “Janiw nayajj salvatäkiristti, inamayaw Jehová Diosar serviñatakejj chʼamachasiskirista sasaw amuyayäta” sasa. Waljaniw uka kullakjamajj jikjjatasirakpachätanjja. Ukampis nayra juchanakasat armasjjañasawa, janiw sint llakisiñasäkiti. ¿Kunatsa? Wal llakisisa Jehová Diosat jitheqtjjsna ukhajja, Supayajj wal kusisispa. Ukampis Jehová Diosajj juchanakas perdonjjestuwa, wal munasirakistu (2 Corintios 2:5-7, 11 uñjjattʼarakïta).

w02-S 15/11 pág. 20 párrs. 1, 2

Cómo hacer que nuestros días cuenten para Jehová

LOS días de nuestra vida parecen pocos y fugaces. Al meditar sobre la brevedad de la vida, el salmista David se sintió impulsado a pedir en oración: “Hazme conocer, oh Jehová, mi fin, y la medida de mis días... lo que es, para que yo sepa cuán transitorio soy. ¡Mira! Has hecho que mis días sean solo unos cuantos; y la duración de mi vida es como nada enfrente de ti”. David deseaba que su forma de vivir, reflejada en su habla y acciones, agradase a Dios. Reconoció su dependencia de Dios cuando dijo: “Mi expectación está vuelta hacia ti” (Salmo 39:4, 5, 7). Jehová escuchó a David: midió sus actos y lo recompensó como merecía.

Fácilmente podemos enredarnos en una vida acelerada y llena de actividades, queriendo aprovechar hasta el último minuto del día. Ese ritmo de vida pudiera causarnos ansiedad, sobre todo al percibir lo mucho que hay que hacer y experimentar, y el poco tiempo del que disponemos. ¿Queremos, igual que David, vivir de forma que obtengamos la aprobación de Jehová? No hay duda de que Él nos observa y examina cuidadosamente a cada uno de nosotros. Job, hombre temeroso de Dios, reconoció hace unos tres mil seiscientos años que Jehová veía sus caminos y contaba todos sus pasos. Por ello, formuló la siguiente pregunta retórica: “Cuando [él] pida cuentas, ¿qué podré responderle?” (Job 31:4-6, 14). Nosotros podemos hacer que nuestros días cuenten para Jehová si fijamos nuestras prioridades espirituales, obedecemos sus mandamientos y empleamos sabiamente nuestro tiempo. Analicemos con más detalle cómo lograr estos objetivos.

w21.10 pág. 15 párr. 4

¿Kunjamsa Jehová Diosamp wasitat sum apasjjasma?

Jehová Diosampejj sapa kutiw parltʼasiñama. Jucha luratamat pisayasiskaksta ukhajja, inas Jehová Diosar orasiñ ajjsarayassta, ukampis Jupajj uk amuytamwa (Rom. 8:26). Ukhamäkchisa orasiskakim, ‘amigomäñ wal munta’ sasin Diosar orasim (Rom. 12:12). Andrés jilatajj akham siwa: “Jucha luratajat walpun pisayasiyäta, walirak phenqʼasiyäta. Ukampis Diosar sapa kuti mayisisajj sumakiw jikjjatasjjayäta” sasa. Jumatï kunjamsa mayisisma uk jan yatksta ukhajja, David reyejj juchapat wal arrepentisisajj kunjamsa mayisïna uka toqet lupʼim, ukajj Salmo 51 ukat 65 ukanakanwa jikjjatasi.

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w22.09 pág. 13 párr. 16

Confiykañ jaqëtas uñachtʼayapjjañäni

16 Mayninakajj jiwasar confiyapjjañapatakejja, lakas controlañajj wali wakiskiriwa. Ukaw kuntï jan arsuñasäki uk parlañ munkañäni ukhajj amüskañatak yanaptʼistani (Proverbios 10:19 liytʼäta). Redes sociales ukanakar mantktan ukhaw lakas controlañajj chʼamäspa. Jan amuyasksna ukhajja, jan munkasaw kunatï jan yatiyasiñapäki uk waljanir yatiyjjsna. Uk aptʼayjjsna ukhajja, janiw kamachañs puedjjsnati, kuna jan walinaktï utjaykani ukanaks janiw askichañ puedjjsnati. Enemigonakasajj kunatï jilat kullakanakar jan waltʼaykaspa ukwa engañomp arsuyañ munapjjestaspa, ukhaw lakas controlañajj amukïñatak yanaptʼarakistaspa. Predicacionajj jarkʼatäki uka markanwa jilat kullakanakasat ukham arsuyañ munapjjestaspa. Ukhamanakansa yaqha ukhamanakansa, “lakajsti mä ñukumpiw ñuktʼasëjja” siski uka wiñay yatichäwiw yanaptʼistaspa (Sal. 39:1). Familiaranakasatakisa, amigonakasatakisa, jilat kullakanakasatakisa, yaqha jaqenakatakisa, confiykañ jaqëñasawa. Ukatakejj lakas controlañajj wali wakiskiriwa.

20-26 DE MAYO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 40, 41

¿Kunatsa mayninakar yanaptʼañasa?

w18.08 pág. 22 párrs. 16-18

Khitinakatï churapki ukanakajj kusisitäpjjewa

16 Mayninakar taqe chuyma churirinakajja, janiw kun katoqañ layku churapkiti. Jesusajj uka toqet akham sänwa: “Jumajj mä jachʼa manqʼäwi wakichkäta ukhajja, pobrenakaru, amparat usutanakaru, cojonakaru, juykhunakar invitañamawa, ukhamatwa jumajj wal kusisirakïta. Jumar kuttʼayañatakejj janiw jupanakan kunas utjkiti” sasa (Luc. 14:13, 14). Biblianjja, “khititejj mayninakaru khuyapayasiñamp uñji ukajj bendecitawa” ukat “jan kunan jaqempiru, pisi chʼaman jaqempir uñjirejj kusisiñan jaqewa” sasaw qhanañchi (Prov. 22:9; Sal. 41:1). Cheqas mayninakar yanaptʼasajj kusisitätanwa.

17 Apóstol Pablojja, “katoqañat sipansa churañanwa jukʼamp kusisiñajj utji” sasin Jesusajj siskäna uka arunak aytäna ukhajja, janiw kunatï utjkistu uk churañatak parlkänti, jan ukasti mayninakar chʼamañchtʼañata, yanaptʼa munapki ukanakar yanaptʼañatwa parlarakïna (Hech. 20:31-35). Apóstol Pablojj arunakapampi, luratanakapampiw kunjamsa jiwasajj tiemposampisa, chʼamasampis mayninakar yanaptʼsna, mayninakat llakissna, munasiñampi uñjsna ukanak yatichawayistu.

18 Jaqenakajj kunjamsa apasipjje uka toqet yatjjatirinakajja (sociólogos), mayninakar churirinakajj kusisitäpjjewa sasaw sapjjaraki. Uka toqet parlir mä yatichäwejj akham siwa: “Mayninakar yanaptʼasajja, jaqenakajj jukʼamp kusisitäpjjewa” sasa. Yaqhep yatjjatirinakajja, ‘ukham lurañajj kusisit jakañataki jan usuntañatakiw yanaptʼi’ sasaw sapjje. ‘Jan usuntañatakisa jukʼamp kusisitäñatakis jan kun katoqañ suyasaw mayninakar yanaptʼañasa’ sasaw yaqhepajj sapjjaraki. Jiwasajj ukhamätap yatjjayätanwa, kunattejj Luririsaw mä arunjja, Jehová Diosaw Biblia toqejj “churañanwa jukʼamp kusisiñajj utji” sasajj yatichistu (2 Tim. 3:16, 17).

w15 12/15 pág. 24 párr. 7

Jehová Diosaw sum uñjaskätam

7 Jehová Diosajja, usutäktan ukhajj chuymachtʼistaspawa, yanaptʼistaspawa, yatiñsa churarakistaspawa. David reyejj akham sänwa: “Jan kunan jaqempiru, pisi chʼaman jaqempir uñjirejj kusisiñan jaqewa, [Jehová] Tatituw jan waltʼañ urunakan juparojj qhespiyani. Tatituw juparojj imaski, jupaw akapachan jakayani” sasa (Sal. 41:1, 2). Uka arunakampejja, Diosajj khuyapayasir jaqenakarojj wiñayatakis jakayañapäkaspa ukham janiw Davitajj sañ munkänti. Jan ukasti usutanakarojj Diosaw yanaptʼani, chʼamsa churani sasaw Davitajj saskäna (Sal. 41:3, AB). Ukhamasti khitinakatï yaqhanakat khuyaptʼayasipki ukanakarojja, Diosajj uñjaskiwa janiw jupanakat armaskiti. Ukhamarusa Jehová Diosajj yaqhep usunakat jupa pachpa waliptirwa cuerpos lurawayi.

w17.09 pág. 12 párr. 17

Jehová Diosjam sinttʼasirïñasawa

17 Sinttʼasirïñajj jiwas pachparus yanaptʼkchistojja, Jehová Diosat yateqasitas layku, jupar jachʼañchañ munatas laykuw sinttʼasirïtanjja. Diosajj munasiriwa sinttʼasirirakiwa (Pro. 14:31). Ukatwa Jupat yateqasisin sinttʼasirïñatak chʼamachasiñasa. Ukhamatwa jilat kullakanakasampejj mayachtʼatäñäni, yaqhanakampis sum apasirakiñäni (Gál. 6:10; 1 Juan 4:16).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S pág. 46

Jehová

Todo el relato bíblico gira en torno a la vindicación de la soberanía de Jehová, que manifiesta el propósito principal de Jehová Dios: la santificación de su nombre. Esta santificación hace necesario limpiar el nombre de Dios de todo oprobio. Pero requiere mucho más que eso: requiere que todas las criaturas inteligentes de los cielos y de la Tierra honren ese nombre como sagrado, lo que, a su vez, significa que reconocen y respetan voluntariamente la soberanía de Jehová y que están deseosos de servirle, deleitándose en hacer su divina voluntad por el amor que le profesan. La oración de David a Jehová registrada en el Salmo 40:5-10 expresa bien esta actitud y verdadera santificación del nombre de Jehová. (Obsérvese la aplicación que hace el apóstol de partes de este salmo a Cristo Jesús en Heb 10:5-10.)

27 DE MAYO A 2 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 42-44

Jehová Diosan yatichäwinakapat askinak apsum

w06-S 1/6 pág. 9 párr. 4

Puntos sobresalientes del libro segundo de los Salmos

42:4, 5, 11; 43:3-5. Si por alguna razón más allá de nuestro control se nos separa temporalmente de la congregación cristiana, nos sostendrá recordar los momentos felices pasados con nuestros hermanos. Aunque tales recuerdos quizá aumenten nuestra soledad al principio, también nos ayudarán a tener presente que Dios es nuestro refugio y que necesitamos esperar en él para recibir alivio.

w12 1/15 pág. 15 párr. 2

¿Bibliat sum yatjjatañatakejj kun lurañas wakisispa?

1 DIOSAR MAYISIÑASAWA: Nayraqatjja Jehová Diosar mayisiñasawa (Sal. 42:8). ¿Kunatsa? Kuna laykutejj Arupat yatjjatasaw Jupar yupaychtanjja. Ukhamajj Bibliat yatjjatañatakejj qollan ajay churita ukat suma amuysa churarakita sasin achiktʼasiñasawa (Luc. 11:13). Misionerot walja tiempo loqtir Barbara kullakajj akham siwa: “Biblia liyiñatakisa ukat yateqañatakis Diosaruw nayraqat mayista. Ukat kunjamsa Jehová Diosajj yanaptʼitu uk qhan amuyasta” sasa. Jïsa, kunapachatï Diosar nayraqat mayistan ukhajja, chuymampi amuyumpwa sum wakichtanjja, ukat ukarjamaw Biblian utjir walja yatichäwinak sum katoqtanjja.

w16.09 pág. 5 párrs. 11, 12

Chʼamañchtʼasipjjañäni

11 Jehová Diosajja, tantachäwinak toqe, jachʼa tantachäwinak toqe ukhamarak markapan utjki uka escuelanak toqew chʼamañchtʼistu. Kuna yatichäwinaktï ukanakan yateqktan ukanakajja, chuymatpach Diosar serviñatakiw yanaptʼistu. Jutïrin kunanaksa lurañäni uk amtañatakisa, kunanaktï cristianjamajj lurañasäki uk sum phoqañatakis yanaptʼarakistuwa (Sal. 119:32). Cheqas taqeniw Jehová Diosan yatichäwinakap katoqasajj chʼamañchtʼatäñ muntanjja.

12 Jehová Diosajja, chʼam churasinwa markapar yanaptʼäna, ukhamatwa amalecitanakarusa etiopenakarus atipapjjäna. Jerusalenan perqanakap lurañ tukuyapjjañapatakisa, Nehemiasarusa judionakarus chʼam churarakïnwa. Ukhamarakiw Jehová Diosajj chʼam churasin yanaptʼistani. Yanaptʼapampejja, llakinakan uñjasisasa, uñisirinakasan jan waltʼayañ munatpachasa, jaqenakan jan istʼañ munatpachasa, suma yatiyäwinak yatiyaskakiñäniwa (1 Ped. 5:10). Ukampis Jehová Diosajj janiw mä milagro toqejj jan waltʼäwinakas chhaqtaykaniti, jan ukasti jiwasaw chʼamachasiñasa. ¿Kunjamsa uk lursna? Diosan Arup sapüruw liyiñasa, tantachäwinakan arstʼañatakisa, jan qheparas ukar sarañatakis chʼamachasiñasawa. Sapakisa, familjamasa Bibliat yatjjataskakiñasawa, ukatjja Diosar mayisiñsa janiw jaytañasäkiti. Jehová Diosaw taqe ukanak toqejj chʼamañchtʼistu, ukhamajj janipun ukanak jaytañäniti. Ukanakan aynachtʼaskatas amuyasstan ukhajja, Jehová Diosaruw yanaptʼa mayiñasa. Ukhamatwa kunjamsa Diosan qollan ajayupajj ‘suma amtäwinakanïñatakisa, ukanak phoqañatakis yanaptʼistu uk amuyañäni’ (Fili. 2:13). Maysa toqetjja, ¿kunjamsa mayninakar chʼamañchtʼaraksna?

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-1-S pág. 470

Chacal

El chacal aparece repetidas veces en las Escrituras en diferentes ilustraciones. Cuando Job describió su propio estado lamentable, exclamó que había llegado a ser un “hermano para los chacales”. (Job 30:29.) Concerniente a una derrota humillante del pueblo de Dios, el salmista se lamentó: “Nos has aplastado en el lugar de chacales” (Sl 44:19), quizás refiriéndose al campo de batalla donde los chacales se congregan para alimentarse de los cadáveres. (Compárese con Sl 68:23.) Como consecuencia del sitio babilonio de Jerusalén en el año 607 a. E.C., hubo una gran hambre, y como resultado, las madres trataron con crueldad a sus propios hijos. Por esa razón Jeremías contrastó apropiadamente la crueldad “de [su] pueblo” con el cuidado maternal de los chacales. (Lam 4:3, 10.)

3-9 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 45-47

Mä reyin casarasïwipat parlir mä canción

w14 2/15 págs. 9, 10 párrs. 8, 9

¡Corderon casarasïwipat kusisipjjañäni!

8 (Salmo 45:13, 14 liytʼañataki.) Noviarojja, “wali kʼachachataw” Reyin Yoqapamp casarasiñapatak irpasi. Apocalipsis 21:2 qellqatanjja, noviajj mä markäkaspas ukham amuytʼayi, mä arunjja, Machaq Jerusalenawa ukat “suma isthaptʼataraki[wa] casarasir waynar katoqañatakjama”. Alajjpachankir uka markajja, “Diosan qhanapampiwa qha[ni]” ukat “mä suma qalan qhanapjama, jaspe qalar uñtata, cristalar uñtataraki[w]” qhani (Apo. 21:10, 11). Machaq Jerusalenan qhanatapjja wali sumwa Apocalipsis qellqatajj qhanañchi (Apo. 21:18-21). ¡Ukatwa salmo qellqerejj noviajj “wali kʼachachata[wa]” sasin sispachänjja! Cheqas Reyin Yoqapajj alajjpachanwa casarasini.

9 Khitimpitï noviajj casaraskani ukajj apnaqer Cristowa. Jupajj “umampi ukhamarak arupampi qʼomacha[saw]” wakichaskatayna. Noviajj “jan kunamp kamachtʼata” “qʼoma” ukhamawa (Efe. 5:26, 27). Ukat noviapajj casarasiñ urutakjamarakiw wali suma isthaptʼasiñaparaki. ¡Cheqas ukhamawa! “Isipas qorimp kʼachachatawa” ukat ‘Reyin ukarojj muspharkay isthapit irpatäniwa’. Corderomp casarasiñapatakejj noviaruwa “suma lino lliphipkir qʼoma isinakampi isthapisim satajja. Uka suma lino isisti Diosar ajjsartasa sarnaqapki ukanakan cheqa jakatanakaparuw uñtasi” (Apo. 19:8).

w22.05 pág. 17 párrs. 10-12

¿Apocalipsis librojj kamsis jutïr urunakatjja?

10 ¿Markapar atacapkani ukhajj kunsa Jehová Diosajj lurani? Jupajj akham siwa: “Nayajj walpun colerasëjja” sasa (Ezeq. 38:18, 21-23). Ukjjarojj kunas pasani ukajj Apocalipsis capítulo 19 ukanwa qhanañchasi. Jehová Diosajj Yoqaparuw markapar jarkʼaqañataki, enemigonakapar tukjañatak khitanini. Jesusajj janiw sapakïkaniti, ‘alajjpachankir ejercitonakaw’ jupamp chikäpjjani, mä arunjja Diosat jan jitheqtir angelanakampi, 144.000 ajllitanakampiw jupamp chikäpjjani (Apoc. 17:14; 19:11-15). ¿Kunjamsa uka guerrajj tukuyani? Jehová Dios conträpki uka jaqenakasa organizacionanakasa, qʼala tʼunjatäpjjaniwa (Apocalipsis 19:19-21 liytʼäta).

11 Diosan enemigonakapajj tʼunjat uñjasipkani ukhajj Diosat jan jitheqtir cristianonakajj aka oraqen jakasipkakiniwa, ¿kunjamas uk uñjasajj jupanakajj jikjjatasipjjani? ¡Wal kusisipjjani! Jachʼa Babiloniajj jan utj-jjani ukhajj wali kusisiñaw alajjpachan utjani, ukatjja jukʼamp kusisiñaw utjani (Apoc. 19:1-3). Apocalipsis libron parlki ukanakatjja, ‘Corderon casarasïwipaw’ jukʼamp kusiskañajja (Apoc. 19:6-9).

12 ¿Kunapachas casarasïwejj apasini? Armagedonajj janïr qalltkani ukhajj 144.000 ajllitanakajj alajjpachankjjapjjchinisa, janiw Corderon casarasiñap tiempökaniti (Apocalipsis 21:1, 2 liytʼäta). Diosan taqe enemigonakapajj Armagedón guerran tukjat uñjasipkani uka qhepatwa Corderon casarasïwipajj apasini (Sal. 45:3, 4, 13-17).

it-1-S pág. 1061

Guerra

Cuando concluya esta guerra, la Tierra disfrutará de paz durante mil años. El salmo declara a este respecto, “[Jehová] hace cesar las guerras hasta la extremidad de la tierra. Quiebra el arco y verdaderamente corta en pedazos la lanza; quema los carruajes en el fuego”. Este salmo tuvo su primer cumplimiento cuando Dios trajo paz a la tierra de Israel al destruir los instrumentos de guerra del enemigo. Pero una vez que Jesucristo derrote a los instigadores de la guerra en Har-Magedón, se disfrutará de paz completa y satisfaciente hasta la extremidad de esta esfera terrestre. (Sl 46:8-10.) Finalmente, las personas favorecidas con vida eterna serán las que habrán batido “sus espadas en rejas de arado y sus lanzas en podaderas” y que no habrán ‘aprendido más la guerra’. “Porque la boca misma de Jehová de los ejércitos lo ha hablado.” (Isa 2:4; Miq 4:3, 4.)

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

w17.04 pág. 11 párr. 9

¿Diosan Reinopajj kunanaksa chhaqtayani?

9 ¿Jan wali organizacionanak lantejj kunanaksa Jehová Diosajj utjayani? Armagedón qhepatjja, ¿aka pachan utjki uka organizacionanakajj utjaskakiniti? Bibliajj akham qhanañchi: “Jiwasajj arsutaparjamaw suytʼasktan mä machaq oraqe, mä machaq alajjpachampi, kuntejj Diosajj: ‘Churapjjämaw’ siskistu uka. Ukansti taqe kunasa cheqapapunïniwa” sasa (2 Ped. 3:13). Nayra alajjpachasa, nayra oraqes jan wali gobiernonakawa, ukhamarak jupanakan apnaqat jaqenakawa. ¿Tukjatäpkani uka qhepatjja kunas utjani? “Machaq oraqe[mpi], mä machaq alajjpachampi[w]” utjani. Machaq alajjpacha sasinjja, mä machaq gobiernot parlaski, ukajj Diosan Reinopawa. Jesucristompi, 144.000 ajllit cristianonakampiw ukankapjje. Machaq oraqe sasinjja, Diosan Reinopampi apnaqatäpkani uka jaqenakatwa parlaskaraki. Jesucristosa, 144.000 ajllit cristianonakas Jehová Diosat yateqasisaw sum apnaqanipjjani (1 Cor. 14:33, NM). Ukatsti, machaq oraqejja, mä arunjja, jaqenakajj suma organizatäniwa. Suma chuymani chachanakaw taqe kunsa sum sarayapjjani (Sal. 45:16). Jesusampi, 144.000 ajllit cristianonakampiw uka chachanakarojj pʼeqtʼapjjani. Jan wali organizacionanak lantejj mayachtʼata mä suma organizacionakiw utj-jjani, uk yatisajj wal kusistanjja.

10-16 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 48-50

Awk taykanaka, wawanakamarojj Diosan markapar sapürutjam jukʼamp confiyapjjañapatak yanaptʼapjjam

w22.03 pág. 22 párr. 11

Diosar cheqaparjam adorañajj wali kusisitäñatakiw yanaptʼistu

11 Bibliat yatjjatasa wawanakasar jupat parlasaw Jehová Diosar adortanjja. Israelitanakajja sábado urunakajj janiw trabajipjjerïkänti, antisas uka urojj Jehová Diosamp jukʼamp sum apasiñatakiw tiempo apstʼasipjjerïna (Éx. 31:16, 17). Taqe chuyma servir israelitanakajja, Jehová Diosata khuyapayasirïtapatwa wawanakapar yatichapjjäna. Jiwasajj ukhamarakiw Biblia liyiñataki, yatjjatañatak tiempo apsusiñasa. Ukham lurasajj Jehová Diosaruw adorasktanjja, jupar jukʼamp jakʼachasiñatakiw yanaptʼarakistu (Sal. 73:28). Familpach Diosat yatjjatasajja, wawanakasaruw alajjpachankir Awkisar munasipjjañapatak yanaptʼaraktanjja (Salmo 48:13 liytʼäta).

w11 3/15 pág. 19 párrs. 5-7

¿Kunatsa kusisit jakassna?

“Sión qoll muytapjjpan, torrenakap jaktʼapjjpan, perqanakap amuyapjjpan, suma utanakap uñakipapjjpan: jutir mita jaqenakar yatiyañataki” (Sal. 48:12, 13). Uka arunakampejja, salmonak qellqerejj Jerusalén jakʼat uñjanipjjañapatakiw markarojj wiytaskäna. Sañäni Judío familianakajj Jerusalén qollan markar sapa maran fiesta amtañatak sarasin uñjapjjänwa, musparkañ templo lurata. Cheqas uñjapkäna ukajj musparkañapunïnwa, ukatwa “jutïr mita jaqenakar” yatiyañ wal munapjjäna.

Seba markankir reinat amuytʼañäni, Salomón reyin wali yatiñanïñapata ukat musparkañ apnaqäwipat yatiyapkäna ukhajja janiw cheqäkpachati sasaw säna. Cheqäpachaw sañatakejj ¿kunsa luräna? Jupa pachpaw akham säna: “Ukampis nayajj janiw iyawskayätti jupanakan arunakaparojja, nayajj jutasina, ukhamarak nayrajjampi uñjasinwa amuyta. Cheqpachansa janiw jupanakajj juman yatiñ kankañamatjja ni chikatarus yatiyapkitütuti, ukampis jumajj jilanktawa nayajj istʼkayäta ukat sipana” sasa (2 Cró. 9:6). Cheqas nayrasamp kuns uñjtan ukhajj jukʼampwa muspartanjja.

Diosan markapar uñjapkaspas ukham amuyapjjañapatakejja, ¿kunjamsa wawanakamar yanaptʼasma? Betel utajj inas jakʼankakchi, uñtʼir sarañatak chʼamachasiñajj wali askïspawa. Mandy ukat Bethany sat kullakanakat amuytʼañäni. Sucursalat 1.500 kilometronak wali jayankapkchïnsa, familiapan taqeniw sucursal visitirejj sarapjjapunirïna. Jupanakajj akham sapjjewa: “Betel janïr uñtʼkasajja, chuyman jaqenakakis wali formal trabajipkaspa ukham amuyirïta, ukampis janiw ukhamäkataynati, sarapkayäta ukhajja, walja wayn tawaqonakaruw wali kʼuchik Diosatak trabajir uñjaniwayapjjta. Sapa kuti sarasinwa jukʼamp Diosar yupaychañatak chʼamachtʼasipjjerïta” sasa. Diosan markap yäpar uttʼayat uñjasajja, Mandy ukat Bethany sat kullakanakajj precursoräjjapjjänwa, ukat qheparojj Betelan mä qhawqha tiempotak yanaptʼapjjañapatakiw jawstʼapjjäna.  

w12 8/15 pág. 12 párr. 5

¡Reinon markachiripjam sarnaqapjjañäni!

5 Saräwinakapat yatjjataña. Khitinakatï mä markan markachiripäñ munapki ukanakajja, inas uka markan saräwinakapat yatjjatañapächispa. Ukhamarakiw Diosan Reinopan markachiripäñ munapki ukanakajj kunatï Diosan Reinopat wakiski ukanak yatjjatapjjañapa. Kunsa Coré chachan yoqanakapajj lurapjjäna uk amuytʼañäni, jupanakajj nayra Israelanwa Diosaru servipjjäna. Ukat munasiñampiw Jerusalén markarusa ukat kawkhantï Diosar yupaychaskäna ukarus uñjapjjäna, ukat uka markan saräwinakapat sum qhanañchapjjarakïna. Jupanakajj janiw kunjamsa Jerusalén markasa ukat kawkhantï Diosar yupaychaskäna ukan perqanakapas jachʼa qalanakampi lurtʼatäkäna ukanakaki wali askit uñjapkänti, jan ukasti kuna amtampi luratänsa ukwa wali askit uñjapjjäna. Kunattejja, Jerusalén markajj “jachʼa chʼaman [Jehová] reyin marka[pän]wa”, uka markanwa Jehová Diosarojj yupaychasïna. Ukanarakwa Diosan Leyinakapsa yatichasïna ukat uka markarurakiw Jehová Diosajj Reyjam apnaqäna ukat khuyaptʼayasiñapsa uñachtʼayarakïna (Salmo 48:1, 2, 9, 12, 13 liytʼasiñapawa). ¿Jupanakjamarakiti jumajj Diosan markapan saräwinakapat sum yatjjatañsa ukat yaqhanakar qhanañchañsa wal munta? Jumatï uka toqet jukʼampi yatjjatäta ukat kunjamsa Jehová Diosajj markapar yanaptʼaski ukanakatsa yatjjatäta ukhajja, Diosan Reinopat janiw pächaskätati ukat taqe chuymarakiw Reinon suma yatiyäwinakap yatiyäta (Jer. 9:24; Luc. 4:43).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S pág. 857

Riquezas

Como una nación próspera, los israelitas podían disfrutar de comer y beber (1Re 4:20; Ec 5:18, 19), y sus riquezas servían para protegerlos de los problemas de la pobreza. (Pr 10:15; Ec 7:12.) Sin embargo, aunque el propósito de Jehová era que los israelitas disfrutaran de prosperidad por su duro trabajo (compárese con Pr 6:6-11; 20:13; 24:33, 34), también se encargó de advertirles del peligro que suponía olvidarse de que Él era la Fuente de su prosperidad y ponerse a confiar en las riquezas. (Dt 8:7-17; Sl 49:6-9; Pr 11:4; 18:10, 11; Jer 9:23, 24.) Se les recordó que las riquezas eran transitorias (Pr 23:4, 5); no podían entregarlas a Dios como un rescate para librar a alguien de la muerte (Sl 49:6, 7) y no eran de ningún valor para los muertos. (Sl 49:16, 17; Ec 5:15.) Se les mostró que el dar indebida importancia a las riquezas les conduciría a prácticas fraudulentas y al disfavor de Jehová. (Pr 28:20; compárese con Jer 5:26-28; 17:9-11.) También se les estimuló a “[honrar] a Jehová con [sus] cosas valiosas”. (Pr 3:9.)

17-23 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 51-53

¿Jachʼa juchar jan purtʼasiñatakejj kunanaksa lursna?

w19.01 pág. 15 párr. 4, 5

¿Kunjamsa chuymas jarkʼaqsna?

4 Proverbios 4:23 texton ‘chuyma’ sasajja, kuna amuyunakanïtansa, kunjamas jikjjatastan, kunanaksa lurañ muntan, kunatsa ukanak lurañ muntan ukatwa parlaski. Janiw jaqenak nayraqatan kunjamätansa ukat parlkiti, jan ukasti, chuyma manqhan kunjam jaqëtansa ukatwa parlaski.

5 Chuymas cuidañajj jan usuntañataki cuidasiñamp sasiwa. Jan usuntañatakejja, sum manqtʼasiña ukhamarak ejercicionak lurañaw wakisi. Chuymas cuidañatakejja, ukhamarakiw Biblia sapür liyiñasa, Bibliat apstʼat qellqatanaksa liyiñasarakiwa, qhawqsa Jehová Diosar confiytan uksa, luratanakasampiw uñachtʼayañasa. ¿Kunjamsa uk uñachtʼaysna? Kuntï yateqktan ukarjam sarnaqasa ukat kunarutï creyktan ukanakat jaqenakar parlasaw uñachtʼaysna (Rom. 10:8-10; Sant. 2:26). Maysa toqetjja, walikïsksnas ukhamaw amuyassna, ukampis usutäsksnawa. Diosar serviñan luratanakasajja, ukhamarakiw taqe chuymas Diosar confiyksna ukham amuyayistaspa, ukampis chuymasanjja jan wali amuyunakaw utjaskaspa (1 Cor. 10:12; Sant. 1:14, 15). Amtapjjañäni, Supayajj jan wali amuyunakapampiw chuymas qʼañuchañ munistu, ¿kunjamsa uk luri, ukat kunjamsa chuymas jarkʼaqsna?

w15 6/15 pág. 14 párrs. 5, 6

Jan wali amuyunakar atipañatak chʼamachasipjjañäni

5 Jan wali amuyunak apanukuñatakiw Jehová Diosar yanaptʼa mayiñasa, ukhamatwa Jupar confiyatas uñachtʼayañäni. Ukhamtï lurañäni ukhajja, Diosajj jakʼachasistaniwa, qollan ajayupsa churarakistaniwa. Ukaw jan wali amuyunak apanukuñatakisa qʼom sarnaqañatakis yanaptʼistani. Ukhamasti, Diosar mayiskasajj akham sissnawa: ‘Kunatï Jumar kusisiyktam uk lupʼiñatak yanaptʼita’ sasa (Sal. 19:14). Ukatsti kunanakatï jucha lurañar apkistaspa ukanakat amuytʼasiñatakejja, altʼat chuymampiw Diosar mayisiñasa (Sal. 139:23, 24). Wachoq juchar jan purtʼasiñatakisa, Diosarojj yanaptʼa mayiñasarakiwa (Mat. 6:13).  

6 Janïr Jehová Diosar sirvkasajja, inas jan walinak lurchiyätan. Jichhas ukham lurañ munaskaksnawa. Ukampis Jehová Diosaw ukanak armañatakejj yanaptʼistaspa. Mä kutejja, David reyejj jan walinwa uñjasïna. Batseba (Betsabé) warmimpiw wachoq jucha luräna. Ukatwa Davitajj Jehová Diosar akham mayisïna: “Qʼoma chuymay utjayita, machaq aski ajay churarakita” sasa (Sal. 51:10, 12). Ukhamajja, jumatï jan wali amuyunak apanukuñatak chʼamachasiskta ukhajja, Jehová Diosatwa yanaptʼa mayisiñama. Jupaw arunakaparjam sarnaqañatakisa, jan walinak jan lupʼiñatakis yanaptʼätam (Sal. 119:133).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-1-S pág. 716

Doeg

Edomita que servía de mayoral de los pastores del rey Saúl, un puesto de supervisor que exigía responsabilidad (1Sa 21:7; 22:9); debió ser un prosélito. Debido a ser “detenido delante de Jehová” en Nob —posiblemente a causa de un voto, alguna inmundicia o sospecha de lepra—, Doeg presenció cómo el sumo sacerdote Ahimélec le daba a David el pan de la proposición y la espada de Goliat. Más tarde, cuando Saúl se dirigió a sus siervos y los acusó de estar conspirando contra él, Doeg reveló lo que había visto en Nob. Después de convocar al sumo sacerdote Ahimélec, así como a los otros sacerdotes de Nob, e interrogarle, Saúl ordenó a los corredores que dieran muerte a los sacerdotes. Cuando estos rehusaron, Doeg, por mandato de Saúl, dio muerte sin vacilar a un total de ochenta y cinco sacerdotes. Después de esta acción inicua, Doeg dio a Nob por entero a la destrucción, matando a todos sus habitantes, tanto jóvenes como viejos, así como al ganado. (1Sa 22:6-20.)  

Como se indica en el encabezamiento del Salmo 52, David escribió concerniente a Doeg: “Adversidades trama tu lengua, afilada como una navaja, y obra engañosamente. Has amado lo malo más que lo bueno; la falsedad, más que el hablar justicia. Has amado todas las palabras devoradoras, oh lengua engañosa”. (Sl 52:2-4.)

24-30 DE JUNIO

BIBLIAN SUMA YATICHÄWINAKAPA SALMOS 54-56

Jehová Diosaw jumampïski

w06-S 1/8 pág. 22 párrs. 10, 11

Seamos sabios: temamos a Dios

10 En cierta ocasión, David se refugió en los dominios de Akís, rey de la ciudad filistea de Gat, la misma ciudad donde Goliat había nacido (1 Samuel 21:10-15). Entonces, los siervos del rey lo acusaron de ser un enemigo de la nación. ¿Qué hizo David en aquella peligrosa situación? Oró con fervor a Jehová (Salmo 56:1-4, 11-13). Para escapar, tuvo que fingir que estaba loco, pero él sabía que era Jehová quien lo había liberado al bendecir sus actos. Su confianza absoluta en Él demostró que verdaderamente era un hombre temeroso de Dios (Salmo 34:4-6, 9-11).

11 Al igual que David, nosotros podemos demostrar que tememos a Dios. ¿De qué manera? Confiando en su promesa de ayudarnos cuando atravesamos dificultades. “Haz rodar sobre Jehová tu camino, y fíate de él, y él mismo obrará”, escribió David (Salmo 37:5). Ahora bien, eso no significa que en vez de hacer lo posible por resolver nuestros problemas, se los dejemos a Jehová para que él se encargue de ellos. Después de pedirle ayuda a Dios, David no se quedó cruzado de brazos. Más bien, empleó las capacidades físicas y mentales que Jehová le había dado y afrontó el problema. Sin embargo, sabía que el ser humano no puede depender únicamente de sus propias fuerzas. Y así es como nosotros debemos verlo. Una vez que hemos hecho todo lo que está a nuestro alcance, tenemos que dejar el resto en manos de Jehová. La verdad es que, muchas veces, lo único que podemos hacer es confiar en él. Entonces es cuando el temor de Dios se convierte en algo mucho más real para nosotros. Sin duda, estas sinceras palabras de David resultan muy alentadoras: “La intimidad con Jehová pertenece a los que le temen” (Salmo 25:14).

cl pág. 243 párr. 9

Janiw kunas ‘Diosan munasiñapat apaqkistaspati’

9 Jan waltʼäwinakan aguantatasjja Jehová Diosajj wali askitwa uñjaraki (Mateo 24:13). Amtañäni, Supayajj Diosat jitheqtayañwa munistu. Ukhamajj kuna yantʼansa Jehová Diosar taqe chuyma yupaychaskakiñäni ukhajja, Supayan kʼarïtap uñachtʼayañapatakiw Diosar yanaptʼañäni (Proverbios 27:11). Cheqasa, aguantañajj chʼamakiwa. Kunayman jan waltʼäwinakaw sapürojj utji, awisajj usuntañasa, qollqet pistʼañasa jan ukajj kuna llakis utjakipuniwa. Awisajj kuna amtanakas jan phoqaski ukhajj chʼam apaqarakistu (Proverbios 13:12). Ukampis uka jan waltʼäwinakar sapüru saykattan ukhajja, Diosajj wali askit uñji. Ukatwa David reyejj ‘lipʼich wayaqar’ jachanakaj apthapirapita sasin Diosar mayisïna, ukat akham sarakïnwa: “¿Janit ukanakast qellqataman qhanäkisti?” sasa (Salmo 56:8, NM). Ukhamasti, jupat jan jitheqtañ layku tʼaqhestan jachtan ukanakjja janiw Diosajj armaskiti, wali valoranitwa uñji.

w22.06 pág. 18 párrs. 16, 17

Jehová Diosar munasiñaw jan ajjsarañatak yanaptʼistu

16 Jakañ vidar wali valoranit uñjatasjja Supayajj yatiwa. Ukatwa jaqejj jakaskakiñ laykojj kuns churakispawa, Jehová Diosamp sum apasiñsa aptʼasikispawa sasin parli (Job 2:4, 5). ¡Ukampis ukham parlasajj Supayajj pantjasiwa! Niyakejjay Supayajj ‘maynirojj jiwañar purtʼasiychispajja’, jiwañar ajjsarasin Jehová Diosar jaytawayjjsna ukwa muni (Heb. 2:14, 15). Awisajj yaqhep jaqenakajja, Supayan amtayataw amenazapjjestaspa, Diosar confiyaskakïta ukhajj jiwayapjjämawa sasaw sapjjarakistaspa. Jan ukajj mä akatjamat hospitalan uñjassna ukhaw lanktʼasiyistaspa, Jehová Diosan leyinakapsa pʼakintayistaspa. Inas doctoranakasa jan ukajj jan Testigöpki uka familiaranakasas wila uchayasiñasatak obligañ munapjjchistani, ukampis wila uchayasiñajj janiw Diosan leyiparjamajj walïkiti. Jan ukajj inas maynejj Biblian wiñay yatichäwinakap pʼakintki uka tratamientonakamp qollayasiñatak waytʼchistani.

17 Janiw khitis jiwañ munktanti, ukampis jiwañäni ukhasa Jehová Diosajj munasiskakistaniwa (Romanos 8:37-39 liytʼäta). Amigonakapajj jiwjjapjje ukhajja, Diosajj janiw jupanakat armaskiti, jupatakejj jakasipkakispas ukhamawa (Luc. 20:37, 38). Wal jupanakar jaktayañ muni (Job 14:15). Wiñay jakañ katoqañasatakejj wali jila precio pagawayi (Juan 3:16). Jehová Diosajj qhawqsa munasistu, qhawqsa cuidarakistu uk wali sumwa yattanjja. Ukhamajj usunttan ukhasa jan ukajj jiwayañatak amenazapkistu ukhasa janiw Jehová Diosar apanukktanti. Jan ukasti juparuw chuymachtʼatäñatakisa, yatiñanïñatakisa, chʼamanïñatakis jakʼachastanjja. Ukwa Valeria kullakampi esposopampejj lurapjjäna (Sal. 41:3).

Suma yatichäwinak Bibliat thaqapjjañäni

it-2-S págs. 707, 708

Presciencia, predeterminación

El proceder traidor de Judas Iscariote cumplió profecía divina y demostró la presciencia de Jehová, así como también la de su Hijo. (Sl 41:9; 55:12, 13; 109:8; Hch 1:16-20.) No obstante, no puede afirmarse que Dios predeterminó o predestinó específicamente a Judas para que siguiera tal proceder. Las profecías habían predicho que uno de los asociados íntimos de Jesús lo traicionaría, pero no especificaron cuál de ellos sería. También en este caso los principios bíblicos excluyen la posibilidad de aducir que Dios predestinó el comportamiento de Judas. El apóstol Pablo mencionó la siguiente norma divina: “Nunca impongas las manos apresuradamente a ningún hombre; ni seas partícipe de los pecados ajenos; consérvate casto”. (1Ti 5:22; compárese con 3:6.) Jesús se interesó en seleccionar sabiamente y con el debido rigor a sus doce apóstoles, pues antes de dar a conocer su decisión, pasó toda una noche orando a su Padre. (Lu 6:12-16.) Si hubiera estado predestinado que Judas fuese un traidor, la guía de Dios hubiese sido inconsecuente y, según su propia norma, se hubiese hecho partícipe de los pecados que Judas cometió.

Por consiguiente, se desprende que cuando se seleccionó a Judas para ser apóstol, su corazón aún no daba indicios de tener una actitud traicionera. Él permitió que ‘brotara una raíz venenosa’ y lo contaminara, de modo que se desvió y aceptó la dirección del Diablo en lugar de la de Dios, lo que le llevó al robo y la traición. (Heb 12:14, 15; Jn 13:2; Hch 1:24, 25; Snt 1:14, 15; véase JUDAS núm. 4.) Cuando su desviación llegó a un determinado punto, Jesús mismo pudo leer el corazón de Judas y predecir su traición. (Jn 13:10, 11.)

    Aymara qellqatanaka (2005-2026)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki