Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • w25 Lub 7 Hli Ntuj sab 8-13
  • Txawj Muab Tswv Yim Rau Lwm Tus

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Txawj Muab Tswv Yim Rau Lwm Tus
  • Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2025
  • Ntsiab Me
  • Ntaub Ntawv Sib Xws
  • THAUM LWM TUS THOV KOM PEB PAB TSAV TSWV YIM
  • NTUAS TUS UAS TSIS LOS NUG PEB
  • NTUAS RAWS CAIJ RAWS NYOOG THIAB RAWS KAB RAWS KEV
  • RAU SIAB NTSO NTUAS THIAB TXAIS YUAV LUAG LUB TSWV YIM
  • Cia Luag Pab Tuav Tswv Yim
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2025
  • ‘Hu Cov Txwj Laus’
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2025
  • Koj Tej Lus Qhuab Ntuas Puas Txhawb Tau Lwm Tus Lub Zog?
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2022
  • Ua Tib Zoo Mloog Seb Tej Neeg Txawj Ntse Hais Li Cas
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2022
Saib Ntxiv
Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2025
w25 Lub 7 Hli Ntuj sab 8-13

ZAJ KAWM 29

ZAJ NKAUJ 87 Tej Kev Sib Txoos Txhawb Tau Peb Lub Zog

Txawj Muab Tswv Yim Rau Lwm Tus

“Kuv yuav cob qhia koj kom koj thiaj txawj ua neej.”​—PHAU NTAWV NKAUJ 32:8.

LUB NTSIAB RAU ZAJ NO

Peb yuav kawm kom txawj muab tswv yim rau lwm tus.

1. Piav seb leej twg yuav tau tsav tswv yim rau lwm tus.

KOJ puas nyiam qhia tswv yim rau lwm tus? Muaj ib txhia mas nyiam nyiam qhia. Hos ib txhia mas tsis tshua kam qhia tswv yim los sis ntuas lwm tus vim lawv tsis xis. Txawm peb yuav xav li cas los xij peem, peb txhua leej txhua tus yuav tau pab tsav tswv yim rau lwm tus. Yexus hais tias yog peb xav ua nws cov thwj tim ces peb ib leeg yuav tsum hlub ib leeg. (Yauhas 13:35) Ib yam uas qhia tau tias peb muaj kev hlub yog thaum tsim nyog ces peb yuav tau ntuas cov kwv tij nkauj muam. Nyob hauv phau Vajlugkub hais tias yog peb ntuas los ntawm lub siab dawb paug ces yuav tsav tau peb txoj kev sib raug zoo kom ruaj khov khwb kho.​—Pajlug 27:9.

2. Cov txwj laus yuav tsum txawj ua dab tsi, thiab yog vim li cas? (Saib lub ntsiab “Ntuas Thaum Mus Kev Sib Txoos 1.”)

2 Cov txwj laus yuav tsum txawj tsav tswv yim rau lwm tus. Yehauvas thiab Yexus nkawd tau xaiv cov txiv neej no los saib xyuas lub koom txoos. (1 Petus 5:2, 3) Ib yam uas lawv ua yog lawv yuav siv Vajtswv Txoj Lus los mus ntuas thaum lawv tham lus qhuab qhia hauv lub koom txoos. Thaum tsim nyog lawv kuj qhuab ntuas peb thiab pab cov uas tso Yehauvas tseg lawm kom rov qab los rau hauv lub koom txoos. Yuav ua li cas cov txwj laus nrog rau peb sawv daws thiaj paub tsav tswv yim rau lwm tus?

Tus coj ntawm txoj kev sib txoos 1 siv phau “Xyaum Kom Txawj Nyeem Txawj Qhia” los mus qhuas thiab ntuas tus kawm.

Ntuas Thaum Mus Kev Sib Txoos 1

Tus coj rau txoj kev sib txoos 1 yuav yog tus uas ntuas cov uas ua yeeb yam qhia saum sam thiaj. Thaum tus kawm los ua yeeb yam saum sam thiaj ces tus coj yuav saib ntsoov seb nws puas ua raws li zaj kawm uas muab rau nws xyaum.

Tom qab tus kawm ua yeeb yam tag, tus coj yuav qhia seb nws ua tau zoo rau qhov twg. Yog tshuav qhov twg tseem ua tsis tau zoo los tus coj mam ua tib zoo qhia seb nws yuav ua li cas thiaj zoo. Qhov uas tus coj ntuas no tsis yog pab tus kawm xwb tiam sis kuj pab tau tag nrho cov nyob hauv lub koom txoos.​—Pajlug 27:17.

3. (1) Yuav ua li cas peb thiaj txawj ntuas lwm tus? (Yaxayas 9:6; saib lub ntsiab “Xyaum Yexus Thaum Ntuas Lwm Tus.”) (2) Nyob rau hauv zaj kawm no peb yuav tham txog dab tsi?

3 Yog peb kawm cov yam ntxwv uas nyob hauv phau Vajlugkub ces peb yuav paub ntuas lwm tus. Yexus ib txwm txawj ntuas lwm tus, nws thiaj tau lub npe meej mom hu ua “Tus Tuavxam.” (Nyeem Yaxayas 9:6.) Nyob rau hauv zaj kawm no peb yuav tham seb peb yuav ua li cas thaum lwm tus los nug peb kom tsav tswv yim rau lawv, thiab peb yuav ua li cas thaum peb ho yuav tau ntuas tus uas tsis los nug peb. Tsis tas li ntawd, peb yuav tham seb tseem ceeb npaum li cas rau peb ntuas raws caij raws nyoog thiab raws kab raws kev.

Xyaum Yexus Thaum Ntuas Lwm Tus

Ntawm no tsuas yog qho yam uas qhia tias Yexus yog “Tus Tuavxam” uas zoo heev, thiab seb peb yuav xyaum nws tus yam ntxwv li cas.

  • Yexus yeej paub tias nws yuav hais li cas. Nws yeej ib txwm paub tias yuav hais li cas rau li cas vim nws tsis siv nws lub tswv yim tiam sis nws siv Yehauvas lub tswv yim. Nws hais rau nws cov thwj tim tias: “Tej uas kuv hais rau nej tsis yog kuv lub tswv yim.”​—Yauhas 14:10.

    Xyaum li no: Txawm hais tias peb laus thiab muaj tswv yim ntau los peb yuav tau nco ntsoov tias thaum peb ntuas ib tug twg, peb tsis txhob siv peb lub tswv yim tiam sis siv Vajtswv Txoj Lus los ntuas.

  • Yexus paub tias thaum twg thiaj zoo ntuas lwm tus. Nws tsis ua ib zaug qhia txhua yam rau nws cov thwj tim. Tiam sis nws tos thaum zoo caij zoo nyoog nws mam li ntuas lawv. Thaum nws ntuas los nws tsuas ntuas raws li tej uas lawv yuav nkag siab xwb.​—Yauhas 16:12.

    Xyaum li no: Thaum ntuas ib tug twg, peb yuav tau tos kom zoo caij zoo nyoog mam li hais nws. (Tej Lus Qhia 3:7) Thiab thaum ntuas nws los tsis txhob muab ntuas ntau dhau nyob tsam nws ho nkag siab yuam kev ces ho yuav txo nws lub zog. Yog li ntawd, qhov zoo yog peb tsuas ntuas kom tsim nyog raws li tej uas nws paub xwb.

  • Yexus paub hais tias yuav ntuas li cas thiaj tsis siab lwm tus. Yexus kuj ntuas nws cov tub txib mus mus los los kom txo hwj chim. Txawm txhua zaus nws ntuas lawv los nws yeej ua lub siab tus tus thiab hais lus saib taus lawv.​—Mathais 18:1-5.

    Xyaum li no: Txawm yog hais tias peb yuav tau ntuas tus qub tib neeg mus mus los los ntau zaus los peb yuav tau ua siab tus tus thiab hais lus saib taus nws. Yog peb ua li no ces nws thiaj yuav qhib siab los mloog peb hais.

THAUM LWM TUS THOV KOM PEB PAB TSAV TSWV YIM

4-5. Piav seb yog ib tug twg nug kom peb pab, peb yuav ua li cas.

4 Thaum ib tug twg nug kom peb pab tsav tswv yim rau nws, ntshe yuav ua rau peb zoo siab heev thiab pab nws kiag tam sim ntawd. Tiam sis qhov tseeb tiag, peb yuav tau ua zoo tshuaj peb tus kheej tias, ‘Kuv puas paub muab tswv yim rau tej uas nws nug txog?’ Qhov zoo tiag, peb yuav tau qhia kom nws mus nrog tus uas paub pab nws tham.

5 Muab ua piv txwv li no tias koj muaj ib tug phooj ywg kwv luag muaj ib tug mob hnyav heev. Nws txawm mus tshawb nrhiav tau ob peb hom kev kho mob ces nws txawm nug koj seb hom kev kho mob twg thiaj zoo rau nws. Tej zaud koj yuav xaiv ib hom kev kho mob tiam sis nco ntsoov tias koj tsis yog ib tug kws tshuaj thiab koj twb tsis tau kawm los mus kho yam mob ntawd. Qhov uas koj yuav pab tau koj tus phooj ywg zoo tshaj yog nrhiav ib tug uas paub pab nws.

6. Vim li cas zoo rau peb xav zoo zoo ua ntej peb yuav teb ib tug twg?

6 Muaj tej zaud peb kuj paub txaus los mus pab tau tus tib neeg uas los nug peb ntawd tiam sis qhov zoo tiag, peb yuav tau tsis txhob maj teb nws tsawg tsuag. Vim li cas zoo rau peb tsis txhob teb sai sai? Nyob rau hauv Pajlug 15:28 hais tias “cov neeg siab zoo ua tib zoo xav ua ntej mam li teb luag.” Tab txawm peb twb paub txog qhov uas nws nug ntawd zoo zoo lawm los qhov tseeb tiag, peb yuav tau lauj sij hawm ua tib zoo mus tshawb nrhiav txog lub ntsiab uas nws nug ntawd, thov Yehauvas pab, thiab ua zoo xav seb peb yuav hais li cas rau nws. Thaum ua li no tag lawm ces peb yuav tso siab plhuav tias tej uas peb hais rau nws haum Yehauvas siab. Cia peb mus tham txog Nathas tus uas cev Vajtswv lus kom pab peb huab yam nkag siab.

7. Koj kawm tau li cas los ntawm Nathas tus yam ntxwv?

7 Vaj Ntxwv Daviv qhia rau Nathas tias nws xav ua ib lub tuam tsev rau Yehauvas. Tam sim ntawd Nathas txhawb kom nws ua li nws xav. Tiam sis qhov tseeb tiag, Nathas yuav tsum xub nug Yehauvas ua ntej tso vim Yehauvas tsis xav kom Daviv ua lub tuam tsev. (1 Xwmtxheej Vajntxwv 17:1-4) Zaj no qhia rau peb tias thaum lwm tus thov kom peb muab tswv yim rau lawv, peb yuav tau ua neeg ntse es “tsis txhob maj hais” lus.​—Yakaunpaus 1:19.

8. Muaj ib yam dab tsi twg uas peb yuav tsum ua tib zoo xav txog thaum peb tsav tswv yim rau lwm tus?

8 Cia peb mus tham dua ib qho ntxiv uas peb yuav tau ceev faj zoo zoo thaum peb tsav tswv yim rau lwm tus. Thaum muab ib qho tswv yim rau lwm tus es ho mus tsis zoo ces peb kuj tau ib ceg nrog tw ntawm tus ntawd. Yog li ntawd, tseem ceeb ua ntej peb yuav qhia tswv yim rau ib tug twg, peb yuav tsum mam xav mam hais.

NTUAS TUS UAS TSIS LOS NUG PEB

9. Ua ntej cov txwj laus yuav ntuas ib tug twg, lawv yuav tsum paub tseeb li cas? (Kalatias 6:1)

9 Muaj qee zaus cov txwj laus yuav tau ntuas tus kwv tij nkauj muam uas tau “ua txhaum.” (Nyeem Kalatias 6:1.) Tej zaud tus kwv tij nkauj muam ntawd txiav txim siab ua tej yam tsis zoo uas yuav coj tau nws mus ua txhaum loj. Cov txwj laus tes hauj lwm yog pab kom nws rau siab ntso teev tiam Yehauvas xwv nws thiaj tau nyob mus ib txhis. (Yakaunpaus 5:19, 20) Qhov uas nws yuav mloog cov txwj laus tej lus ntuas yog cov txwj laus yuav tau ua zoo saib seb nws puas yog ua yuam kev tiag. Tej thaud peb ib leeg kuj txiav txim siab txawv ib leeg. Qhov no tsis yog txhais hais tias tus tib neeg ntawd hla Yehauvas tej kev cai lawm. (Loos 14:1-4) Tiam sis yog cov txwj laus ho xam pom tias ib tug kwv tij nkauj muam twg ho txiav txim siab tsis zoo es yuav rhuav nws txoj kev sib raug zoo nrog Yehauvas, lawv ho yuav ntuas nws li cas?

10-12. Piav seb cov txwj laus yuav ua dab tsi thaum lawv ntuas ib tug uas tsis los nug lawv. (Saib cov duab.)

10 Yeej tsis yooj yim rau cov txwj laus mus ntuas ib tug uas tsis thov lawv pab tswv yim rau nws. Vim li cas ho tsis yooj yim? Tus tub txib Povlauj hais tias tej zaud tus ntawd tsis ras txog tias nws ua yuam kev. Yog li ntawd, kuj muaj qho yam uas cov txwj laus ua tau xwv tus ntawd thiaj li kam mloog lawv tej lus ntuas.

11 Muab ua piv txwv li no tias ua ntej ib tug tswv teb yuav muab nws tej qoob loo cog rau tej av tawv tawv, nws kuj muab tej av npaj kom phom phom tso nws mam li cog noob rau. Nws kuj ywg dej rau kom lub noob thiaj loj taus. Zoo ib yam li ntawd, ua ntej ib tug txwj laus yuav ntuas ib tug twg, nws yuav tau npaj ib yam li tus tswv teb npaj nws daim teb ua ntej cog qoob loo. Xws li tus txwj laus yuav tau tos kom muaj caij nyoog zoo ces nws mam li qhia rau tus nws yuav ntuas ntawd tias nws txhawj xeeb thiab nws xav nrog tus ntawd tham ob peb los. Yog luag ib txwm paub hais tias koj yeej muaj lub siab hlub thiab ua zoo tiag ces yuav yooj yim rau lawv mloog koj tej lus ntuas dua.

12 Thaum tus txwj laus tseem tab tom nrog tus nws ntuas ntawd tham, tus txwj laus kuj txhawb nws tias ua neej nyob txhua tus yeej ua yuam kev thiab yuav raug lwm tus ntuas. Qhov uas tus txwj laus hais li no ua ntej yuav pab tau kom tus uas nws ntuas ntawd qhib siab mloog, ua li no ces zoo ib yam li tus tswv teb muab nws daim av npaj tseg kom cov av phom phom. (Loos 3:23) Tus txwj laus yuav tau ua siab txias txias thiab txuag tus nws ntuas ntsej muag thaum nws siv tej nqe Vajlugkub los pab kom tus nws ntuas ntawd xam pom tej yam nws tau ua yuam kev. Thaum tus uas raug ntuas ntawd xam pom tias nws ua yuam kev lawm tiag ces tus txawj laus mam li ua tib zoo piav meej meej tias nws yuav tau hloov qhov twg rau qhov twg. Ua li no ces zoo ib yam li thaum tus tswv teb muab lub noob coj mus cog rau hauv av. Tom qab nkawd tham yuav tas, tus txawj laus yuav tau hais lus qhuas thiab thov Yehauvas pab tus nws ntuas. Ua li no ces zoo ib yam li tus tswv teb ywg dej kom lub noob thiaj tuaj.​—Yakaunpaus 5:15.

Cov duab no muab qhov uas tus txwj laus ntuas tus kwv tij piv rau tus tswv teb cog lub noob rau hauv av. 1. Npaj cov av: Tus tswv teb muab cov av ncaws kom phom phom; tus txwj laus ua zoo hais tus kwv tij. 2. Cog: Tus tswv teb muab lub noob cog rau daim av uas ncaws tas lawm; tus txwj laus siv phau Vajlugkub los mus qhia tus kwv tij. 3. Ywg dej: Tus tswv teb ywg dej rau lub noob; tus txwj laus nrog tus kwv tij thov Yehauvas ua ke.

Cov txwj laus yuav tau muaj kev hlub thiab txawj pab thaum ntuas tus uas tsis paub tias nws ua yuam kev (Saib nqe 10-12)


13. Cov txwj laus yuav ua li cas tus uas mloog thiaj to taub tej lus ntuas?

13 Muaj tej zaud qhov uas tus uas ntuas hais thiab tus uas mloog nyias to taub nyias lawm ib yam. Cov txwj laus yuav ua li cas ob tog thiaj puav leej muaj kev sib nkag siab? Cov txwj laus yuav tau ua zoo nug seb tus uas mloog puas nkag siab tej lus ntuas ntawd thiab seb nws puas paub tej uas nws yuav tau hloov.​—Tej Lus Qhia 12:11.

NTUAS RAWS CAIJ RAWS NYOOG THIAB RAWS KAB RAWS KEV

14. Piav seb puas zoo rau peb ntuas lwm tus thaum peb chim.

14 Peb yog noob txaug neeg txhaum ces peb yeej yuav ua thiab hais tau tej yam ua rau lwm tus chim. (Kaulauxais 3:13) Nyob hauv Vajtswv Txoj Lus yeej hais tias muaj tej lub sij hawm lwm tus yuav hais thiab ua rau peb chim siab. (Efexus 4:26) Nco ntsoov thaum peb chim siab, peb yuav tau tsis txhob mus ntuas lwm tus. Vim li cas? Rau qhov “peb tej kev chim yeej pab tsis tau kom peb ua tau neeg ncaj ncees raws li Vajtswv lub siab nyiam.” (Yakaunpaus 1:20) Yog peb chim es peb ntuas lwm tus ces yuav pab tsis tau lawv tiam sis tsuas tsij hluav taws rau hauv qhov cub ntxiv xwb. Qhov no tsis tau qhia tias kom peb ua twj ywm es tsis hais dab tsi li tiam sis peb yuav tau tos kom peb siab txias txias ua ntej peb hais lwm tus. Cia peb mus kawm txog Elihus seb nws ntuas Yauj li cas.

15. Peb khaws tau li cas los ntawm Elihus tus yam ntxwv? (Saib daim duab.)

15 Tau ntau ntau hnub Yauj pheej teb rau Yauj cov phooj ywg tias nws tsis tau ua dab tsi txhaum. Elihus nyob ib cag mloog Yauj tej lus. Elihus hmov tshua Yauj heev tiam sis Elihus kuj chim siab vim Yauj tsis xav txog Yehauvas, nws pheej xav txog nws tus kheej ntau xwb. Txawm li ntawd los Elihus yeej ua siab ntev tos txog thaum lawv hais tag ces nws mam li ua zoo ntuas Yauj. Thaum nws ntuas Yauj los nws yeej ua lub siab txias txias thiab hais lus saib taus Yauj. (Yauj 32:2; 33:1-7) Elihus tus yam ntxwv qhia rau peb li no tias: Thaum ntuas ib tug twg, ntuas thaum zoo caij zoo nyoog thiab ntuas kom raws kab raws kev.​—Tej Lus Qhia 3:1, 7.

Elihus ua tib zoo mloog Yauj hais. Yauj mob ua paug viag thoob plaws ib ce.

Txawm tias Elihus tau chim heev los thaum nws ntuas Yauj, nws ua siab txias txias thiab saib taus Yauj (Saib nqe 15)


RAU SIAB NTSO NTUAS THIAB TXAIS YUAV LUAG LUB TSWV YIM

16. Koj khaws tau dab tsi los ntawm Phau Ntawv Nkauj 32:8?

16 Yehauvas hais tias: “Kuv yuav cob qhia koj kom koj thiaj txawj ua neej.” (Nyeem Phau Ntawv Nkauj 32:8.a) Qhov no qhia tau tias Yehauvas yuav txhawb nqa peb. Tsis yog nws tsav tswv yim xwb tiam sis nws tseem pab kom peb paub muab coj los siv ua neej. Cia peb xyaum Yehauvas tus yam ntxwv. Thaum peb ho muaj lub cij fim tsav tswv yim rau lwm tus los peb kuj txhawb lawv kam tiag thiab pab kom lawv txawj txiav txim ua qhov zoo.

17. Piav seb yog cov txwj laus siv phau Vajlugkub los ntuas no lawv ho zoo li cas. (Yaxayas 32:1, 2)

17 Nyob rau lub caij nyoog no peb yim huab xav kom luag tsav tswv yim rau peb thiab kuj zoo rau peb muab tswv yim rau lwm tus tib yam nkaus. (2 Timautes 3:1) Cov txwj laus uas siv phau Vajlugkub los ntuas zoo yam li “tej dej uas ntws hauv tiaj suabpuam.” (Nyeem Yaxayas 32:1, 2.) Peb ris txiaj ntsig rau cov phooj ywg uas qhib siab hlo ntuas peb thaum tsim nyog. Lawv cov lus zoo yam li “tej kub uas muab vuam txaij nraug zees rau ntawm lub tais nyiaj.” (Pajlug 25:11) Cia peb rau siab ntso kawm kom muaj tswv yim xwv peb thiaj txais yuav lwm tus lub tswv yim thiab ho tsav tswv yim rau lwm tus.

PEB YUAV TAU NCO NTSOOV LI CAS THAUM . . .

  • lwm tus thov kom peb pab tswv yim?

  • peb yuav tau ntuas tus uas tsis los nug peb?

  • peb chim chim?

ZAJ NKAUJ 109 Txawj Sib Hlub Tuaj Nruab Siab

a Phau Ntawv Nkauj 32:8 (NWT): “Kuv yuav qhia kom koj txawj ntse thiab qhia txoj kev uas tsim nyog koj taug rau koj. Kuv yuav cob qhia koj kom koj thiaj txawj ua neej.”

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2026)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus