Iesu Ena Toana Ia Idau Karana be mai Anina Oi Dekenai
Tatau hani be ororo badana ta ai idia daekau. Unuseni ai hoa gauna ta ia vara. Ena diba tahua taudia toiosi edia vairana ai Iesu ena toana be ia idau momokani. Umui hakala, sivarai torea tauna be Iesu ena hesiai tauna, Mareko, inai bamona ia torea:
“IESU ese Petero mai Iakobo mai Ioane ia hakaua, idia daekau ororo badana dekenai, iena tauanina idia itaia be ia idau. Iena dabua ia diaridiari kurokuro bada herea, tanobada dabua huria tauna ta ese ia hakurokuroa diba lasi unai bamona. Idia itaia, Elia bona Mose idia hedinarai, Iesu danu idia herevahereva. Petero ese Iesu dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Hadibaia tauna e, namo ita noho iniseni, oi ura palai ruma toi ai haginia, oiemu ta, Mose ena ta, bona Elia ena ta?’ Ia hereva namonamo diba lasi, badina idia gari dikadika. Ori ta ia koua idia dekenai, bona gado ta ori lalona dekena amo ia mai, ia gwau, ‘Inai be lauegu Natuna. Lau lalokau henia, umui kamonai henia.’ Karaharaga unai gabu ibounai idia itaia namonamo, to tau ta idia itaia lasi, Iesu sibona mo idia danu.”—Mareko 9:2-8.
Mani umui laloa! Iesu ena vairana be dina bamona ia diari. (Mataio 17:2) Ena dabua be ia hururuhururu bamona, “ena dabua ia kurokuro momokani diari bamona.” Bena Dirava ena gadona be mai siahu bada danu ena Natuna ia gwauraia hedinarai. Ia vara hoa gauna be kara badana ta!
Helena gado ai nao gado herevana, “ia idau” ena anina be “tauanina eiava gau ta be ia giroa ma gau ta bamona ai ia lao.” Unai hereva be Roma 12:2 dekenai ia hedinarai. Unai neganai Keristen taudia be idia hagoadadia do edia lalona idia tahua namonamo bena “do idia matamata, bona idau momokani”.—An Expository Dictionary of New Testament Words, W. E. Vine ese ia torea, Volume 4, rau 148.
Oibe, lagani 32 C.E ena Lagau-hanai ariana murinai Iesu be ma hoa dalanai ena toana ia idau unai. Badina be dahaka unai hoa karana ia vara? Unai kara be mai ena badina korikori, a? Dahaka dainai Mose bona Elia idia hedinarai bamona? Bona Iesu ena toana ia idau ena anina be dahaka oi dekenai?
Idia Vara Guna Gaudia
Ororo dekenai idia do daekau lasi lalonai, Iesu bona ena hahediba taudia be Kaisarea Filipi dekenai idia ginidae. Unai gabu ena daudau be hegeregere 25 km bamona Heremon Ororona ena mirigini kahana amo, reana unai ororo ta dorina ai Iesu ena toana ia idau.
Unai “ororo dorina” idia raka henia lalonai, Iesu ese ena diba tahua taudia dekenai ia nanadaia, ia gwau: “ ‘Taunimanima idia gwau lau be daika?’ Idia haere henia, idia gwau: ‘Taunimanima haida idia gwau oi be Ioane Bapatiso, to haida idia gwau Elia, bona haida idia gwau peroveta tauna ta.’ Ia nanadaia lou, ia gwau: ‘Umui laloa, lau be daika?’ ” Petero ia haere henia, ia gwau: ‘Oi be Keriso.’ ” Unai neganai Iesu ese ia hamaorodia “unai hereva idia gwauraia lasi, bona tau ta idia hamaoroa lasi. Ia hadibaia, ia gwau, ‘Taunimanima ena Natuna hisihisi momo do ia abia, hanua tau badadia, dubu biagudia, bona taravatu hadibaia taudia ese dohore idia hadikaia, do idia alaia mase, dina toi murinai do ia toreisi lou.’ ”—Mareko 8:27-31.
Bena Iesu ese idia dekenai ia gwauhamata, ia gwau: “Momokani lau hamaoroa umui, haida idia gini iniseni, do idia mase lasi ela bona Dirava ena Basileia idia itaia guna, mai siahu danu ia mai.” (Mareko 9:1; Mataio 16:28) Bona unai gwauhamata ena anina be “dina 6 murinai” ia guguru, badina Iesu be Petero, Iakobo bona Ioane vairadiai ia guriguri lalonai ena toana ia idau. Luka ia gwau unai kara be “dina 8” murinai ia vara badina ia ese gwauhamata karaia dinana bona ia guguru dinana be unai dina 6 danu ia hakapua.—Mataio 17:1, 2; Mareko 9:2; Luka 9:28.
Nihi Kavakava Lasi
Iesu ena toana ia idau be nihi kavakava lasi. Unai aposetolo taudia toi be edena bamona nihi tamona do idia abia diba bona unai sibona lasi, badina Iesu ese ia gwauraia vadaeni, unai kara be ‘mata hanai’ ta. To unai ese inai hereva ia hakoikoia lasi, badina Helena gado ai Mataio 17:9 lalonai ma Bible haida ese Helena gado amo idia hahanaia neganai idia gaukaralaia herevana be “itaia.” (Kara 7:31) Unai ese ia hahedinaraia goevagoeva idia itaia taudia be idia mahuta lasi to edia matana bona taiana idia kehoa bona idia vara gaudia ibounai idia itaia bona kamonaia goevagoeva.—Luka 9:32.
Ena be Petero be ia noga to ena lalona be ia boio bamona bona Iesu ia hamaoroa namona be kalaga toi idia haginia—Iesu, Mose bona Elia edia. (Luka 9:33) Petero ia hereva neganai, ori be ororo latanai ia noho bona unai ori ese ia hahedinaraia Iehova be unuseni ai ia noho, hegeregere, tano gagaena ai Israel taudia edia hebou kalagana dekenai ia noho bamona. (Esodo 40:34-38; Luka 9:34) Ita laloa neganai, “Tamana Dirava” be inai bamona ia hereva “Inai be lauegu Natuna, lau abiahidi tauna, iena hereva do umui kamonai” neganai, aposetolo taudia be idia mahuta lasi. Lasi vaitani.—2 Petero 1:17, 18; Luka 9:35.
Mose Idia Itaia Ena Badina
Iesu ena toana ia idau neganai, Mose be “gau ta ia diba lasi,” badina ia be idau negai ia mase. (Kohelete 9:5, 10) David hegeregerena ia be ia toreisilou lasi dainai unai nega ai ia noho lasi. (Kara 2:29-31) To dahaka dainai Mose be Iesu danu unai matahanai lalonai idia hedinarai hebou?
Dirava ese Mose ia hamaoroa: “Lau ese edia bese lalona amo peroveta tauna ta do lau abiahidi, oi hegeregerena; lauegu hereva be iena uduna dekenai do lau atoa, bena lau egu ura herevadia ibounai do ia gwauraia hedinarai idia dekenai.” (Deuteronomi 18:18) Petero ese ia hahedinaraia goevagoeva Iesu Keriso ese unai peroveta herevana ia hagugurua. (Kara 3:20-23) Ema bona Iesu ia ginidae negana Mose be Israel dekenai Iehova ese ia siaia peroveta taudia ibounai ia hereaia tauna.
Oibe, Mose korikori bona Mose Badana, unai be Iesu Keriso, be gau momo dekenai idia hegeregere. Idia ruaosi idia maragi neganai, dagedage lohia taudia ese idia ura hamasedia, to Dirava ese unai maragidia ia hamauridia. (Esodo 1:20–2:10; Mataio 2:7-23) Idia ruaosi be Iehova ese ia henidia gaukara helaga dainai dina 40 idia aniani lasi. (Esodo 24:18; 34:28; Deuteronomi 9:18, 25; Mataio 4:1, 2) Bona Mose bona Iesu ese Dirava ese ia siaia siahu amo hoa karadia momo idia karaia.—Esodo 14:21-31; 16:11-36; Salamo 78:12-54; Mareko 4:41; Luka 7:18-23; Ioane 14:11.
Dirava ese Mose ia gaukaralaia Israel besena be Aigupito amo ia hamauridia totona, unai hegeregerena Iesu dainai ita be lauma dalanai mauri ita davaria. (Esodo 12:37–14:31; Ioane 8:31, 32) Oibe, Dirava ese Mose ia gaukaralaia Israel taudia bona Iehova padanai Taravatu gunana ia naria totona, Iesu danu be Dirava ese unai bamona ia gaukaralaia taravatu matamatana be Dirava bona ita huanai ia naria totona. (Esodo 19:3-9; 34:3-7; Ieremia 31:31-34; Luka 22:20; Heberu 8:3-6; 9:15) Iehova ese Mose ia gaukaralaia, Iena ladana ia abia isi Israel, Aigupito bona ma taunimanima haida edia vairana ai, hegeregerena Iesu Keriso danu be unai bamona Iehova ena ladana helagana ia abia isi. (Esodo 9:13-17; 1 Samuel 6:6; Ioane 12:28-30; 17:5, 6, 25, 26) Iesu ena toana ia idau neganai Mose ia hedinarai anina be Keriso ese do ia karaia gaukarana ese Mose ia karaia guna gaukara helagadia ibounai do ia hanaia momokani.
Elia Ia Hedinarai Ena Badina
Ena be Elia danu be ia toreisilou lasi to unai matahanai ai ia hedinarai be mai anina bada. Elia ese tomadiho goevana bona Iehova ladana hahelagaia karana ia havaraia lou Israel besena lalonai. Iesu Keriso danu unai bamona ena gavamani amo tomadiho maoromaoro do ia haginia bona Iehova ena ladana badana do ia hahedinaraia.
Peroveta tauna, Malaki, ese ia hahedinaraia Elia ena gaukara ese vaira ai do ia vara gauna ia laulaulaia. Malaki ena uduna amo Dirava ia hereva, ia gwau: “Itaia! Iehova ena dina badana do ia ginidae lasi lalonai, lau ese peroveta tauna Elia do lau siaia. Bena ia ese tama bona natu memerodia padanai maino do ia havaraia, bema lasi, lau ese tano latanai dika do lau mailaia.”—Malaki 4:5, 6.
Ioane Bapatiso ena gaukara ese unai peroveta be dala maragina ai ia hagugurua. Iesu ese inai ia hamomokania, ena toana ia idau murinai badina ena aposetolo taudia ese idia nanadaia dahaka dainai toretore taudia idia gwau Elia do ia mai guna—Mesia be gabeai do ia hedinarai. Iesu be ia haere, ia gwau: “Inai be momokani, Elia be do ia mai guna, gau ibounai do ia karaia hegaegae totona. To lau umui lau hamaoroa, Elia be ia mai vadaeni, to idia be idia diba lasi ia, vadaeni edia ura kara ibounai be ia dekenai idia karaia vadaeni. Taunimanima ena Natuna danu, unai bamona hisihisi do idia henia.” Unai siri ma ia gwau: “Vadaeni iena diba tahua taudia edia lalona idia kehoa, ia ese Ioane Bapatiso herevana ia gwauraia.”—Mataio 17:10-13.
Ioane ese Iuda besena taravatu gunana amo idia helalo-kerehai dainai ia habapatisodia neganai ia hahedinaraia Elia ena gaukara ese iena gaukara ia laulaulaia. Mai anina bada gauna be inai, Ioane be Mesia ena vairana ai ia raka bona ena dala ia kehoa, bona taunimanima vairanai Iesu Keriso ia gwauraia hedinarai. (Mataio 11:11-15; Luka 1:11-17; Ioane 1:29) To dahaka dainai Ioane ese ia karaia gaukarana be dala maragina sibona ai Malaki ena peroveta herevana ia hagugurua?
Inai matahanai lalonai, Elia be Iesu danu ia hereva noho. Inai kara be Ioane Bapatiso ena mase murina ai ia vara dainai ia hamomokania Elia ia karaia bamona gaukara be vaira neganai do ia vara. Oibe, unai peroveta herevana ese ia hahedinaraia unai gaukara be “Siahu Ibounai Diravana ena dina badana” do ia ginidae lasi neganai do idia karaia. Inai nega be ia kahirakahira momokani bona ena dokona be “Siahu Ibounai Diravana ena tuari dinana” Har Magedon eiava Aramagedono ese do ia makaia. (Apokalupo 16:14-16) Anina be dina vaira ai Dirava ena guba basileia ia do gini lasi lalonai Elia bona Elisara ese idia karaia bamona gaukarana do ia guguru guna. Oibe, Iehova ena Witness taudia be lagani sinahu ta mai kahana lalonai inai tomadiho goevadaena haginia gaukara bona Iehova ena ladana abia isi gaukarana idia goadalaia.—Salamo 145:9-13; Mataio 24:14.
Ena Anina Korikori
Ena toana ia idau karana ese Iesu ia hagoadaia do hisihisi ia davaria neganai bona mase ena nega ia mai neganai do ia haheauka totona. Ena guba Tamana ese ena abia hidi natuna ai ia halaoa neganai, unai ese reana Iesu ena abidadama ia hagoadaia danu. To unai toana ia idau karana ese haida be edena bamona ia durudia?
Iesu ena toana ia idau karana ese edia matana ai idia itaia taudia edia abidadama ia durua bada. Unai kara idia itaia neganai idia lalo-parara momokani Iesu Keriso be Dirava ena Natuna. Oibe, Iehova ena Hereva Halasia Tauna Badana, Hereva, be idia edia huana ai ia noho dainai idia ese Dirava ena gadona korikori idia kamonaia, inai bamona ia gwau: “Egu Natuna be inai, lauegu lalokau tauna, lau moale bada ia dekenai.” Iesu ia bapatiso neganai Iehova ese unai hereva tamona ia gwauraia to Iesu ena toana ia idau neganai Dirava ese unai diba tahua taudia ma ia hadibadia idia ese Iena Natuna ena hereva do idia kamonai henia.—Mataio 3:13-17; 17:5; Ioane 1:1-3, 14.
Iesu ena toana ia idau be ma dala ta ai taunimanima ia hagoadaia. Matahanai lalonai, Iesu, “Mose”, bona “Elia” ese “Keriso be Ierusalema dekenai do ia mase,” idia herevalaia. (Luka 9:31) Helena gado ai idia gaukaralaia herevana “Mase” totona be eʹxo·dos. Unai mase eiava raka siri ena anina be Iesu do ia mase bona Dirava ese lauma tauanina ai do ia hatorea isi lou karana. (1 Petero 3:18) Unai dainai toana ia idau karana ese Iesu ena toreisilou dalana ai ita ia hagoadaia. Bona gau badana be unai ese ia hamomokania Iesu be Dirava ena Mesia gavamanina ena pavapava. Unai matahanai ese danu ia hahedinaraia goevagoeva unai gavamani be hairai gavamanina.
Iesu toana ia idau karana ese iseda abidadama be Bible ena peroveta herevadia dekenai ia hagoadaia. Lagani 32 murinai (64 C.E. bamona), Petero ese unai nega ia laloatao neganai inai bamona ia torea: “Badina be iseda Lohiabada Iesu Keriso ena siahu bona ia mai sivaraina umui ai hamaoroa neganai, ai be gori kava ai gwauraia lasi. Lasi momokani. Badina korikori be, aiemai matana dekenai amo iena hairaina ai itaia. Oibe, Tamana Dirava ese Keriso ena ladana ia hanamoa bada, bona hairai ia henia neganai ai danu be unuseni ai noho. Unai neganai hairai bada gabuna dekenai amo Dirava ia hereva, ia gwau: ‘Inai be lauegu lalokau, lau ese ia lau ura henia bada.’ Inai gado guba dekenai amo ia diho, be ai ese ai kamonaia. Inai kara ia vara, be Iesu danu ororo helagana dekenai ai noho. Unai dainai ai daradara lasi momokani, to ai diba peroveta taudia edia hereva be momokani. Umui danu peroveta taudia edia hereva do umui badinaia be namo. Edia hereva be lamepa dibura gabuna ia hadiaria bamona, ela bona daba ia rere, bona daba ena hisiu bada ese emui lalona do ia hadiaria.”—2 Petero 1:16-19.
Ena Anina Oi Dekenai
Oibe, Petero danu ia hahedinaraia Iesu ena toana ia idau karana ese Dirava ena peroveta herevana ia hagugurua momokani. Aposetolo Ioane danu sedira unai matahanai ia laloa inai bamona ia hereva neganai: “Inai Hereva be taunimanima ena tauanina dekenai ia halaoa, iseda huanai ia noho. Iena hairai danu ita itaia. Inai hairai be Dirava ese ia henia, badina ia be Dirava ena Natuna tamona sibona. Bogahisihisi kara bona hereva momokani dekenai ia honu momokani.” (Ioane 1:14) Unai hegeregerena, toana ia idau karana ese oiemu abidadama Iehova ena peroveta hereva dekenai do ia hagoadaia diba.
Toana ia idau karana bona unai nega tamona ai ia vara karadia ma haida ese oiemu abidadama do ia hagoadaia bena do oi abia dae momokani Iesu Keriso be Dirava ena Natuna bona gwauhamata Mesiana. Oibe, unai ese oi do ia durua Iesu ena toreisilou guba dekenai, lauma maurina ia abia totona, do oi abidadama henia. Unai matahanai ese emu abidadama Dirava ena gavamani ai ia habadaia, badina unai toana ia idau karana ese Keriso ena hairai bona basileia ena siahu ia hahedinaraia.
Iesu ena toana ia idau karana ena anina korikori be hari iseda nega, Iesu “ena noho” ia vara momokani ena nega, lalonai ia vara, unai dainai iseda abidadama ia goada momokani. (Mataio 24:3-14) 1914 amo ema bona hari, ia be guba dekenai Dirava ese ia henia pavapava gaukara ia karaia noho. Oibe, Dirava ena amo ia abia gwaumaoro bona siahu do ia gaukaralaia Dirava ena lohia siahuna idia dadaraia taudia ibounai do ia haorea, bena murinai tanobada matamata do ia havaraia. (2 Petero 3:13) Oibe, unai hahenamo idauidau oi davaria diba bema oi ese emu abidadama oi hahedinaraia Iesu Keriso ena toana ia idau karana dekenai.