Lidia—Dirava Tomadiho Henia Heabidae Hahinena
IDAUNEGA amo, Dirava ena hesiai taudia momokanidia be edia heabidae karana amo idia hahedinaraia idia be taunimanima amo idia idau. (Genese 18:1-8; 19:1-3) Heabidae anina be “idau taudia lalokau, ura henia, eiava hebogahisi henidia.” Hari inai negai danu, kudou momokanina amo ia hedinarai heabidae karana be Keristani tomadiho momokanina ena toana. Dirava idia ura tomadiho henia maoromaoro taudia dekenai ia be taravatu ta.—Heberu 13:2; 1 Petero 4:9.
Heabidae karana ia haheitalaia namo herea hahinena ta be Lidia. Ia “ura bada” Filipi idia vadivadi henia Keristani misinari taudia be ia danu do idia noho. (Kara 16:15) Ena be Baibel ese Lidia ena sivarai be sisina sibona ia gwauraia, to ena hereva kwadogina ese ita ia hagoadaia diba. Edena dala amo? Lidia be daika? Ia dekenai dahaka ita diba?
“Dabua Kakakaka Ia Hoia”
Lidia be Filipi, Makedonia ena siti badana, dekenai ia noho. To, iena hanua be Tuatira, Lidia distrik ena siti ta, Asia Minor ena west kahana dekenai. Unai dainai haida idia gwau “Lidia” be Filipi ai idia henia ladana ta. Ita gwau diba ia be “Lidia hahinena,” hegeregere Iesu Keriso ese ia haroro henia hahinena idia gwauraia ‘Samaria hahinena.’ (Ioane 4:9) Lidia ese kakakaka dai eiava unai kala dekenai idia karaia dabua ia hoihoilaidia. (Kara 16:12, 14) Akioloji taudia idia geia gaudia edia hereva ese ia hamomokania Tuatira ai bona Filipi ai dai idia karaia taudia idia noho. Lidia be Filipi dekenai ia lao reana iena gaukara dainai, sibona iena bisinesi ia haginia totona, eiava Tuatira dai kampani taudia edia gwaukau hahinena bamona ai ia lao totona.
Kakakaka dai be gau idauidau amo idia karaia. Dava bada gauna momokanina be davara bisisina ta amo idia abia. Aposetolo taudia edia nega ai, Roma ane torea tauna Martial ia gwau, Turo (unai gabu dekenai dai idia karaia danu) ena dabua kakakaka hereadaena ena davana be 10,000 sesterces, eiava 2,500 denarii, unai be hesiai tauna ena gaukara dinadia 2,500 edia davana. Ia hedinarai goevagoeva, unai dabua be moale gauna sibona bona haida sibona idia hegeregere idia hoia totona. Unai dainai reana Lidia be moni momo hahinena. To unai be herevana, ia ese aposetolo Paulo bona ena bamodia—Luka, Sila, Timoteo, bona reana ma haida dekenai heabidae karana ia hahedinaraia.
Paulo Ena Haroro Gaukara Filipi Ai
Lagani 50 C.E. bamona ai, Paulo ese nega ginigunana Europe kahana dekenai ia lao bona Filipi dekenai ia haroro matamaia.a Paulo be siti matamatana dekenai ia ginidae neganai, vaia ena kara, ia ese dubu ia vadivadi henia, unuseniai idia hebou Iuda taudia bona Iuda tomadiho idia abia dae taudia ia haroro henidia guna totona. (Kara 13:4, 5, 13, 14, 14:1 itaia.) To, sivarai haida idia gwau, Roma ena taravatu dainai Iuda taudia edia tomadiho karadia idia karaia diba lasi, Filipi ena ‘taoni helagana’ lalonai. Unai dainai, dina haida unuseniai idia noho murinai, Sabati dinana ai unai misinari taudia ese siti ena murimuri kahanai ia noho sinavai dekenai idia lao, idia diba “guriguri gabuna” be unuseniai. (Kara 16:12, 13) Unai sinavai be Gangites Sinavai. Unuseniai unai misinari taudia ese hahine sibodia idia davaria, idia ta be Lidia.
“Dirava Ia Gari Henia”
Lidia be “Dirava ia gari henia hahine” ta, to reana ia be Iuda tomadihona ia abia dae hahinena, tomadiho momokanina ia tahua dainai. Ena be Lidia be mai ena gaukara namona, to ia be kohu ia ura henia bada lasi. To, ia be nega ia atoa lauma gaudia totona. “Lohiabada ese iena lalona ia kehoa, bona ia ese Paulo ia kamonai henia” bona Lidia ese hereva momokani ia abia dae. “Ia, mai ena ruma taudia danu bapatiso idia abia.”—Kara 16:14, 15.
Baibel ese ita ia hamaoroa lasi Lidia ena ruma taudia be daika daika. Adavana ia herevalaia lasi dainai, reana ia headava lasi eiava ia be vabu. Reana iena “ruma taudia” be iena varavara taudia, to unai hereva ena anina ese igui taudia eiava hesiai taudia ia herevalaia diba. To herevana, Lidia be mai ena ura ibounai ida ia danu idia noho taudia dekenai ia dibaia gaudia ia hadibaia. Bona hereva momokanina idia abia dae neganai ia moale bada herea!
“Ia Ura Bada Ai Noho Ia Dekenai”
Lidia idia hedavari henia lasi neganai, reana misinari taudia be sibodia davana idia karaia rumadia dekenai idia noho. To ia moale badina noho gabuna ma ta ia henidia diba dainai. Ia noinoi loulou ia danu idia noho totona ese ia hahedinaraia Paulo bona ena bamodia ese ena heabidae karana idia ura lasi idia abia dae. Dahaka dainai? Paulo ia ura ‘Sivarai Namona ia harorolaia davana lasi, bona ia be davana maorona ia tahua lasi’ bona ia ura lasi haida dekenai hekwarahi ia henia. (1 Korinto 9:18; 2 Korinto 12:14) To Luka ia gwau: “Ia, mai ena ruma taudia danu bapatiso idia abia, gabeai ai dekenai ia noinoi, ia gwau, ‘Bema umui laloa lau be Lohiabada lau abidadama henia hahine, namo umui mai egu ruma, unuseni umui noho.’ Ia ura bada ai noho ia dekenai.” (Kara 16:15) Lidia be iena abidadama Iehova dekenai ia laloa bada, bona heabidae karana be iena abidadama ena toana. (1 Petero 4:9 itaia.) Unai be haheitalai namona! Ita danu be iseda kohu ita gaukaralaia sivarai namona harorolaia gaukarana ita durua totona, a?
Filipi Tadikaka
Paulo bona Sila be meamea laumana ese ia abia kekenina idia hanamoa dainai dibura dekenai idia atodia, bona idia ruhadia murinai, Lidia ena ruma dekenai idia giroa lao, unuseniai tadikaka haida idia davaria. (Kara 16:40) Reana Filipi dekenai idia haginia kongregesen matamatana ese Lidia ena ruma be edia hebou totona idia gaukaralaia. Ita gwau diba ena ruma be tiokratik gaukara gabuna badana totona idia gaukaralaia noho unai siti dekenai.
Lidia ese ia hahedinaraia guna heabidae karana be unai kongregesen ibounai ena kara ia hahedinaraia. Ena be idia ogogami, to nega haida Filipi tadikaka ese Paulo ena dabu gaudia idia siaia, bona edia kara ia moalelaia bada.—2 Korinto 8:1, 2; 11:9; Filipi 4:10, 15, 16.
Lagani 60-61 C.E. bamona ai, Paulo ese Filipi taudia dekenai ia siaia revarevana lalonai Lidia ia herevalaia lasi. Kara karoa 16 ena sivarai murinai, Baibel ese ia dekenai dahaka ia vara ia gwauraia lasi. To herevana, unai goada bada hahinena ena sivarai kwadogina ese ita ia veria ‘iseda ruma dekenai taunimanima do ita abidia dae’ totona. (Roma 12:13) Lidia bamona Keristani taudia be ita huanai idia noho dainai ita moale bada! Edia kara ese kongregesen ena lalokau ia habadaia bona mamina namona ia havaraia, Iehova Dirava hanamoa totona.
a Filipi be Makedonia ena mai anina bada siti ta, ia be taga gabuna bona ami taudia ese jus italicum (Italic Law) dalanai idia biagua. Unai biagua dalana henunai, Filipi taudia be Roma taudia ese idia moalelaia maurina bamona idia noholaia.—Kara 16:9, 12, 21.
[Box on page 28]
Iuda Taudia Edia Mauri Filipi Dekenai
Filipi dekenai Iuda taudia bona Iuda tomadiho idia abia dae taudia edia mauri be ia auka. Reana, Iuda taudia inai henia lalohadaina ia noho, badina Paulo ia do vadivadi lasi neganai, Pavapava Claudio ese taravatu ia karaia Iuda taudia be Roma dekenai do idia lao lasi.—Kara 18:2 itaia.
Mai anina bada sivaraina be, Paulo bona Sila be meamea laumana ese ia abia hesiai kekenina idia hanamoa murinai, kota biaguna taudia vairadiai idia veridia lao. Iena biagudia idia itaia edia moni abia dalana ia doko dainai, edia hanua tamona taudia edia Iuda taudia inai henia lalohadaina idia gaukaralaia, edia lalona idia veria totona. Idia gwau: “Inai ruaosi be Iuda taudia, bona iseda hanua idia hadikaia noho. Bona kara haida idia gwauraia, inai kara be mai taravatu ita dekenai. Ita be Roma taudia bona unai kara ita karaia diba lasi.” Unai dainai, au dekenai Paulo bona Sila idia dadabaia bona dibura rumana lalonai idia negea. (Kara 16:16-24) Unai bamona nega lalonai, Iehova, Iuda taudia edia Dirava, be taunimanima ibounai vairanai idia tomadiho henia totona idia gari lasi be gau badana. To ia hedinarai Lidia be unai hanua taudia amo ia idau ia laloa bada lasi.
[Picture on page 27]
Filipi dekenai ruma gunadia edia nadi