Namo Idia Davaria “Guba Ena Aniani” Amo
ISRAELA taudia be hoa dalana amo Aigupito idia rakatania murinai, idia hahedinaraia edia Hamauria Tauna, Iehova, idia abidadama henia lasi. Unai dainai, Iehova ese ia rakatanidia Sinai tano gagaena dekenai lagani 40 idia loaloa. Unai nega ibounai lalonai, Israela taudia bona idia bamoa “orea idauidau taudia” idia aniani bona idia inuinu “edia ura hegeregerena.” (Esodo 12:37, 38) Salamo 78:23-25 ese ita ia hadibaia unai be edena bamona ia vara: “Dirava ese guba ataiai dekenai ia hereva henia, ia ese guba ena iduara ia kehoa. Bona ia ese mana aniani, be guba dekena amo ia siaia diho. Ia ese guba ena aniani iena bese taudia dekenai ia henia, do idia ania totona. Vadaeni idia ese aneru ena aniani idia ania. Bona Dirava ese aniani bada ia siaia, edia ura hegeregerena momokani.”
Mose, mana ia ania tauna, ese unai aniani namo hereana ia herevalaia. Ia gwau dabai, “hanuaboi ena ranu ia kaukau neganai, gau maragidia idia noho tano dekenai, edia toana be kurokuro, aisi medu ranu ia auka bamona. Israela taudia ese unai gauna idia itaia neganai, idia sibona dekenai idia nanadaia, idia gwau, ‘inai be dahaka?’ ” eiava Heberu gado ai idia gwau, “man huʼ?” Reana unai hereva amo Israela taudia ese unai aniani ena ladana idia gwauraia “mana.” Mose ia gwau: “Ia be uhe nadinadi kurokurona bamona, bona ena mamina be hani bona paraoa dekenai amo keke palakana idia karaia bamona.”—Esodo 16:13-15, 31.
Haida idia gwau mana be aniani idauna ta lasi, to unai be momokani lasi. Ia be hoa dalana amo idia abia gauna. Hegeregere, gabu bona nega idauidau ai idia abia diba. Bema idia dogoatao ia lao bona daba, gaigaigaigai do idia vara bona ena bonana do ia dika momokani; to, ruma bese ta ta ese pura ena dina namba 6 ai dina rua totona idia haboua gauna be dabai ia dika lasi, unai dainai Sabati dinana—mana ia hedinarai lasi dinana—idia ania diba. Momokani, mana be hoa dalanai idia abia anianina.—Esodo 16:19-30.
Salamo 78 lalonai “aneru” ia herevalaia karana ese ia hahedinaraia, Iehova ese reana aneru ia gaukaralaia mana ia henia totona. (Salamo 78:25) Herevana dahaka ia gaukaralaia, namona be taunimanima ese Dirava idia tanikiu henia ena hariharibada karana dainai. To, momo be Aigupito amo idia ia hamauria Tauna idia tanikiu henia lasi. Ita danu, bema Iehova ena hariharibada bona lalokau karana ita laloa dobu lasi, reana ia henia gaudia do ita laloa bada lasi eiava do ita tanikiu henia lasi. Unai dainai, Iehova ita tanikiu henia, ia ese Israela taudia ia hamauria bona idia vara gaudia edia sivarai ia torea “ita dekenai ia hadibaia totona.”—Roma 15:4.
Israela Taudia Edia Sivarai ese Keristani Taudia Ia Durua
Iehova ese mana ia henia neganai, ia be Israela taudia milioni toi bamona edia tauanina durua gauna sibona ia laloa lasi. Ia ura ‘manau do idia davaria’ bona idia ia tohoa, unai amo idia ia hagoevaia bona matahakani ia henidia namo idia davaria totona. (Deuteronomi 8:16; Isaia 48:17) Bema unai hagoevaia karana bona matahakani idia abia dae, Iehova ese ‘dokonai do ia hanamodia’ bona Gwauhamata tanona lalonai maino, noho namo, bona moale do ia henidia.
Idia dibaia gauna badana ta be inai, ‘taunimanima be aniani sibona dekena amo do idia mauri lasi, to Dirava ena hereva ibounai idia badinaia danu, vadaeni mauri do idia abia.’ (Deuteronomi 8:3) Bema Dirava ese mana ia siaia lasi, taunimanima be do idia hitolo mase—idia sibona idia gwauraia hegeregerena. (Esodo 16:3, 4) Iehova ena kara idia laloa bada Israela taudia be dina ta ta iboudiai idia laloatao Iehova dekenai idia tabekau be gau badana unai dainai idia manau. Gwauhamata tanona dekenai tauanina durua gaudia momo idia davaria neganai, idia ese Iehova do idia laloa boio lasi bona ia dekenai do idia tabekau noho.
Israela taudia bamona, namona be Keristani taudia idia laloatao, edia durua gaudia—lauma bona tauanina gaudia—abia totona Dirava dekenai idia tabekau be namo. (Mataio 5:3; 6:31-33) Iesu ese Satani ena hahetoho karana ta ia haerelaia neganai, Mose ena hereva Deuteronomi 8:3 dekenai ia gwauraia, ia gwau: “Buka Helaga lalonai ia torea vadaeni, ‘Aniani sibona dekena amo taunimanima do idia mauri lasi, to Dirava ena uduna dekena amo idia mai hereva ibounai ese mauri ia henia.’ ” (Mataio 4:4) Oibe, Dirava idia tomadiho henia momokani taudia be Iehova ena Hereva duahia karana amo namo idia davaria. Ma danu, Dirava ida idia raka bona ena Basileia idia tahua guna lalonai, unai hereva edia namo idia abia neganai, edia abidadama ia hagoadaia.
Goevadae lasi taudia ese edia mauri lalonai idia abia loulou gaudia idia laloa bada karana idia haboioa diba—herevana unai gaudia ese Iehova ena lalokau karana idia hahedinaraia. Hegeregere, hoa dalanai nega ginigunana Israela taudia ese mana idia abia karana idia hoalaia bona moalelaia, to gabeai momo ese idia maumauraia. Mai hemataurai lasi ida idia gwau: “Inai aniani gauna dikana dekenai be ai hesiku momokani.” Unai dala amo idia hahedinaraia goevagoeva idia be ‘mauri Diravana idia rakatania’ matamaia. (Numera 11:6; 21:5; Heberu 3:12) Unai dainai, edia haheitalai ‘ese ita idia sisiba henia, badina be tanobada ena dokona negana ai ita noho inai.’—1 Korinto 10:11.
Edena bamona unai haheitalai ena sisiba do ita badinaia? Dala ta be Baibel ena hahediba herevadia eiava hesiai tauna mai ena kamonai bona kara maoromaoro oreana amo ita abia lauma aniani ita lalodia bada. (Mataio 24:45) Bema Iehova ena harihari gaudia ita abia kava o ita hesikulaidia, iseda hetura karana ia ida do ia manoka matamaia.
Badina namodia dainai, Iehova ese do ita hoalaia gaudia momo herea be nega tamona ita dekenai ia henia lasi. To, nega ia henia lalonai ia ese ena Hereva ia hadiaria badabada noho. (Aonega Herevadia 4:18) Unai amo ena taunimanima ese idia dibaia gaudia idia lalo-parara namonamo bona idia badinaia. Iesu ese ena diba tahua taudia ginigunadia ia hadibaia neganai, ia be ena tamana ena haheitalaia ia tohotohoa. Dirava ena Hereva ia herevalaia, ‘idia kamonai diba hegeregerena’ eiava Baibel hahanaia taudia haida idia gwau, idia “lalo-parara” hegeregerena.—Mareko 4:33; mani Ioane 16:12 itaia.
Dirava Ena Harihari Gaudia Laloa Bada Karana Habadaia
Iesu be hereva ia gwauraia loulou danu. Oibe, reana ta ese hereva badana ta do ia lalo-pararalaia haraga diba—hegeregere, Baibel ena hakaua herevana ta—to bema tanobada gunana ena dala bona kara ia manadalaia, reana do ia hekwarahi unai Baibel ena hakaua herevana be ena kudouna lalonai ia vareai bona ena Keristani “mauri matamata” ai ia halaoa totona. (Efeso 4:22-24) Iesu ena diba tahua taudia ese hekokoroku idia hanaia toho bona manau kara idia habadaia neganai unai bamona ia vara. Unai dainai Iesu ese nega idauidau ai manau karana ia hadibaia, bona idia laloatao totona unai hereva tamona be dala idauidau ai ia herevalaia, bena anina ia havaraia.—Mataio 18:1-4; 23:11, 12; Luka 14:7-11; Ioane 13:5, 12-17.
Hari inai negai, Keristani hebou bona Watch Tower bukadia ese Iesu ena haheitalai, dala namodia ai hereva gwauraia loulou karana, idia hahedinaraia. Namona be unai ita laloa bada, ia be Iehova ena lalokau ita dekenai ia hahedinaraia karana bona ita hesikulaia lasi, Israela taudia ese mana idia hesikulaia bamona. Momokani, bema Iehova ena hahediba hereva ita lalodia loulou mai eda haheauka ida, iseda mauri lalonai anina namona do ita davaria. (2 Petero 3:1) Unai kara amo ita hahedinaraia, iseda kudouna bona lalona “ia kehoa momokani” Dirava ena Hereva dekenai. (Mataio 13:15, 19, 23) Unai kara dekenai, salamo torea tauna Davida ena haheitalai be namo, herevana hari nega bamona lauma aniani momo ia abia lasi, to ia gwau Iehova ena taravatu “edia mamina namona ese, hani namona ena mamina ia hereaia”!—Salamo 19:10.
Mauri Hanaihanai Ia Havaraia “Mana”
Iesu be Iuda taudia dekenai ia gwau: “Mauri ena aniani be lau inai. Emui tubudia ese mana idia ania taunimanima idia noho lasi tano dekenai, bona idia mase vadaeni. . . . Lau be mauri ena aniani, guba dekena amo lau diho, bema tau ta ese inai aniani ia ania, ia be do ia mauri hanaihanai. Lau ese do lau henia aniani be egu tauanina, inai dekena amo tanobada ese mauri do ia abia.” (Ioane 6:48-51) Aniani korikori o mana ese mauri hanaihanai ia havaraia diba lasi. To, Iesu ena mauri davalaia boubouna idia abidadama henia taudia sibona ese mauri hanaihanai ena hahenamo do idia moalelaia.—Mataio 20:28.
Iesu ena boubou gauna amo namo idia davaria taudia momo herea be tanobada paradaisona do idia moalelaia. Unai “hutuma bada herea” taudia—Israela taudia ida Aigupito idia rakatania hebou “orea idauidau taudia momo herea” ese idia laulaulaia taudia—be “hisihisi badana” amo, tanobada ena kara dika ibounai ia ore neganai, do idia roho mauri. (Apokalupo 7:9, 10, 14, NW; Esodo 12:38) To, Israela taudia ese idia laulaulaia taudia be hahenamo badana ta do idia moalelaia. Aposetolo Paulo ese unai taudia, idia ibounai be 144,000, ia gwauraidia Dirava ena lauma Israela taudia. Edia davana be mase murinai guba toreisi-louna do idia abia. (Galatia 6:16; Heberu 3:1; Apokalupo 14:1) Bena Iesu ese mana idauna do ia henidia.
‘Mana Hehunina’ Ena Anina
Iesu, ia toreisi lou tauna, be lauma Israela taudia dekenai ia gwau: “Kwalimu taudia dekenai mana haida, guba dekena amo ia mai aniani, hunia gauna do lau henia.” (Apokalupo 2:17) Unai mana hehunina ita laloa neganai, Iehova ese Mose ia hagania golo urona ta lalonai mana ia udaia bena gwauhamata maua helagana lalonai ia atoa gauna, ita laloa. Maua be tomadiho kalagana ena Helaga Herea daiutuna dekenai idia atoa. Unuseniai ta ese ia itaia lasi dainai ia hehuni bamona. Unai mana be unai nega laloatao totona bona maua lalonai ia noho neganai do ia bodaga lasi, unai dainai ia bodaga diba lasi anianina ia laulaulaia be maoro. (Esodo 16:32; Heberu 9:3, 4, 23, 24) Iesu ese mana hehunina be 144,000 taudia ia henia neganai, ia hahedinaraia ia ese ia hamomokania idia be Dirava ena natuna dainai do idia mase diba lasi bona edia tauanina be do idia bodaga diba lasi.—Ioane 6:51; 1 Korinto 15:54.
Salamo torea tauna ia gwau: “Oi [Iehova] be mauri ibounai ena badina.” (Salamo 36:9) Mana—momokanina bona laulau gauna—henia karana ese unai hereva ia hamomokania vaitani! Dirava ese Israela taudia ia henia mana anianina, bona ita dainai Iesu ia henia tauanina, mana ese ia laulaulaia gauna, bona Iesu amo 144,000 taudia ia henia mana hehunina ese ita idia hadibaia ita mauri noho totona, namona be Dirava dekenai ita tabekau. (Salamo 39:5, 7) Namona be mai manau bona hemataurai ida hanaihanai unai ita hahedinaraia loulou. Bena gabeai, Iehova ‘ese ita do ia hanamoa.’—Deuteronomi 8:16.
[Pictures on page 26]
Mauri hanaihanai abia totona, taunimanima iboudiai ese ‘mauri ena aniani, guba dekena amo ia diho’ gauna, idia badinaia be namo
[Picture on page 28]
Keristani heboudia lao henia loulou karana amo ita hahedinaraia, Iehova ena hahediba herevadia ita moalelaia