Ebʼ li naʼlebʼ choʼq re Xhuhil li qachʼutam Qayuʼam ut Qakʼanjel joʼ aj Paabʼanel
3-9 RE AGOSTO
XCHAQʼALIL RU LI RAATIN LI YOS | ÉXODO 13, 14
«Kawaq eechʼool ut teeril chanru li Jehobʼa tkoloq eere»
Laj Moisés kaw xpaabʼal
Laj Moisés maajunwa kixkʼoxla naq li Yos tixjach li Kaqi palaw re naq teʼnumeʼq. Abʼan chʼolchʼo chiru naq li Yos tixkolebʼ ut kiraj xyeebʼal aʼin rehebʼ li junchʼol. Saʼ Éxodo 14:13, Li Santil Hu, Sociedad Bíblica de Guatemala, SBG, naxye: «Laj Moisés [...] kixye rehebʼ li tenamit: “Mexxiwak, kawaq eechʼool ut teeril li kolbʼa ibʼ tixkʼe eere li Qaawaʼ saʼ li kutan aʼin”». Ma kiruuk xkawresinkilebʼ xpaabʼal laj Israel? Joʼkan, xbʼaan naq li Santil Hu naxye naq laj Moisés ut li tenamit «keʼnumeʼk saʼ li Kaqi Palaw chanchan numeʼk saʼ li chaqichʼochʼ» ut keʼxbʼaanu «saʼ xkʼabʼaʼ li paabʼaal» (Hebreos 11:29, SBG). Li xpaabʼal laj Moisés kitenqʼank re joʼ ajwiʼ li keʼxkʼam re rikʼin.
w18.09 26 raqal 13
Usta aʼan li Nimajwal Yos naxtaw ru chanruho
13 (Taayaabʼasi Éxodo 14:19-22). Qakʼoxlaq naq wanko aran ut tzʼaptzʼo qabʼe, chiqix wankebʼ laj puubʼ re laj faraón ut chiqu wank li Kaqi palaw. Ut maakʼaʼ saʼ qachʼool naq li Yos naʼokenk chiqix. Li choql naxkʼe ribʼ chiqix ut naxtzʼapebʼ xbʼe laj Egipcio. Aʼanebʼ nekeʼkanaak saʼ qʼoqyink, ut laaʼo wanko saʼ saqenk xbʼaan naq li Yos kixbʼaanu jun sachbʼachʼoolej. Tojaʼ naq, laj Moisés naxyeʼ li ruqʼ saʼ xbʼeen li palaw, ut jun li kawil iqʼ nachalk bʼarwiʼ naʼelk li saqʼe ut naxte jun li nimla bʼe toj junpakʼal li palaw. Chi tustu, laaʼo, li qajunkabʼal, ebʼ li qaketomq ut li kʼiila tenamit nokooʼok chi bʼeek saʼ xchaqihal ru li palaw. Saʼ junpaat naqakʼe reetal jun li naʼlebʼ li inkʼaʼ naqoybʼeni: moko sulul ta ru li chʼochʼ chi moko yolyol ta, chaqi bʼan ut kaw ru ut sa bʼeek chiru. Ut joʼkan ajwiʼ, sa nekeʼnumeʼk junpakʼal li inkʼaʼ nekeʼxkuy bʼeek.
w09 15/3 7 raqal 2, 3
«Maatzʼeq chirix aachʼool li Qaawaʼ laaYos»
Ebʼ laj Israel keʼruuk chi wulak chire li palaw abʼan ebʼ laj Egipto kichʼaʼajkoʼk chiruhebʼ numeʼk saʼebʼ li xbʼelebʼaal chʼiichʼ. Tojaʼ naq, laj Moisés kixyeʼ li ruqʼ saʼ xbʼeen li palaw ut li Jehobʼa kixbʼaanu naq li xtzʼakil li palaw ttʼaneʼq. Laj faraón ut ebʼ laj puubʼ keʼbʼutʼunk xbʼaan li xkʼihal li haʼ kichalk saʼ xbʼeenebʼ. Maaʼani kikoleʼk. Ebʼ laj Israel keʼelk choʼq moos! (Éxo. 14:26-28; Sal. 136:13-15).
Kʼajoʼ naq keʼxuwak li tenamit naq keʼrabʼi resil li kikʼulmank usta ak xnumeʼk naabʼal chihabʼ (Éxo. 15:14-16). Naq ak xnumeʼk 40 chihabʼ, li xRahab, li wank Jericó, kixye rehebʼ li wiibʼ chi winq aj Israel: «Xiw xiw wanko [...]. Xqabʼi resil naq kexʼelk chaq Ejiipt ut li Qaawaʼ kixchaqihobʼresi li Kaqi Palaw cheru» (Jos. 2:9, 10, SBG). Wi ebʼ li tenamit li inkʼaʼ nekeʼxloqʼoni li Jehobʼa keʼxjultika aʼin, ma tojaʼ ta chik ebʼ laj Israel.
Qasikʼaq li tertokil pek
it-1 396
Li bʼe
Najter qʼe kutan ebʼ li tenamit ut li naʼajej re Palestina nekeʼxkʼul ribʼebʼ li xbʼe joʼ ajwiʼ xbʼehebʼ laj yakonel (Nú 20:17-19; 21:21, 22; 22:5, 21-23; Jos 2:22; Jue 21:19; 1Sa 6:9, 12; 13:17, 18; chaawil CAMINO DEL REY). Li xninqal ru bʼe naʼelk Egipto toj saʼebʼ li tenamit re Filistea re Gaza ut Asquelón li nanumeʼk chixkʼatq Meguidó ut nanumeʼk Hazor, saʼ relebʼl iqʼ re li palaw Galilea ut nawulak toj Damasco. Usta li bʼe li nanumeʼk Filistea nachʼ rikʼin Egipto ut li naʼajej yeechiʼinbʼil, li Jehobʼa kixkʼe xchʼool chirixebʼ laj Israel ut kixkʼamebʼ saʼ jalan chik bʼe re naq inkʼaʼ raj teʼrahobʼtesiiq xbʼaanebʼ laj filisteo ut teʼchʼinaaq xchʼool (Éx 13:17).
it-1 894 raqal 5, 6
Éxodo
Bʼar tawiʼ kixyach ribʼ li Kaqi palaw re naq teʼnumeʼq laj Israel?
Saʼ li xkabʼ xbʼeenink ebʼ laj Israel, saʼ Ezam «chire li chaqichʼochʼ», li Yos kixye re laj Moisés «naq teʼxsutqʼisi chaq ribʼ ut toxeʼhilanq saʼ xkaʼyabʼaal Pi-Hajirot [...] chire li palaw». Joʼkan peʼ naq laj faraón kixkʼoxla naq ebʼ laj Israel «yookebʼ chi xbʼeeninkil ribʼ» (Éx 13:20; 14:1-3, SBG). Li nekeʼxtzʼil rix aʼin nekeʼxkʼulubʼa naq kiʼoksimank chaq li bʼe li naxkʼabʼaʼi el Haj nekeʼxye naq li aatin hebreo li najalmank ru choʼq «sutqʼiik» moko kaʼaj tawiʼ naraj xyeebʼal «xjalbʼal bʼayaq» naraj bʼan xyeebʼal naq xeʼxkʼam jun chik li najtil bʼe. Nekeʼxye ajwiʼ naq maare naq keʼwulak saʼ relebʼl iqʼ re li naʼajej Suez, ebʼ laj Israel keʼxjal xbʼehebʼ ut keʼnumeʼk chixkʼatq Jebel ʽAtaqah li sutsu chi tzuul. Saʼ xkʼabʼaʼ naq kʼihebʼ laj Israel moko teʼruuq ta chi elelik saʼ junpaat xbʼaan naq yookebʼ chi taaqik saʼ relebʼl iqʼ ut chiruhebʼ wank li Kaqi palaw.
Li xbʼaanuhomebʼ chaq laj Judiiy saʼ xbʼeen siʼeent chihabʼ naxkʼe li naʼlebʼ aʼin (Chaawil PIHAHIROT). Li wank xwankil aʼan naq li naʼlebʼ aʼin naxchap ribʼ rikʼin li naxye li Santil Hu abʼan inkʼaʼ naru xyeebʼal joʼ nekeʼxkʼoxla li wankebʼ xnawom (Éx 14:9-16). Chanchan naq najt keʼnumeʼk chire li xjolom li palaw (ruqʼ li Kaqi palaw) re naq ebʼ laj Israel inkʼaʼ teʼtaweʼq xbʼaanebʼ laj puubʼ ut laj faraón junpakʼal li palaw (Éx 14:22, 23).
10-16 RE AGOSTO
XCHAQʼALIL RU LI RAATIN LI YOS | ÉXODO 15, 16
«Choobʼichanq chiru li Jehobʼa re xkʼebʼal xloqʼal»
w95 15/10 11 raqal 11
Kʼaʼut tento tqapaabʼ li tzʼaqal Yos?
11 Naq li Jehobʼa kixsachebʼ ru laj puubʼ ut laj faraón, ebʼ laj kʼanjel chiru keʼxkʼe xloqʼal ut kikʼemank chi naweʼk li xkʼabʼaʼ yalaq bʼar (Josué 2:9, 10; 4:23, 24). Rikʼin aʼin qʼaxal kinimaak li xkʼabʼaʼ li Jehobʼa chiru li xyosebʼ laj Egipto, li inkʼaʼ keʼruuk xkolbʼalebʼ. Keʼkanaak saʼ xutaan xbʼaan naq nekeʼxkʼojobʼ xchʼool rikʼin li winq, li xyosebʼ ut ebʼ laj puubʼ (Salmo 146:3). Joʼkan peʼ naq ebʼ laj Israel keʼbʼichank chiru li Jehobʼa xbʼaan naq keʼraj xkʼebʼal xloqʼal laj kolol rehebʼ.
w95 15/10 11, 12 raqal 15, 16
Kʼaʼut tento tqapaabʼ li tzʼaqal Yos?
15 Chʼolchʼo naq, wi laaʼo raj xookoleʼk saʼ li hoonal aʼan rochbʼen laj Moisés, xqabʼicha raj aʼin: «Ma wank junaq Yos kamaʼ laaʼat, at Qaawaʼ? Ani sant ut nim xloqʼal joʼ laaʼat, xiwajel xbʼaan laasachbʼachʼoolej, at aj bʼaanuhom xninqal eetalil?» (Éxodo 15:11, SBG). Saʼ xnumikebʼ li chihabʼ naabʼalebʼ li qas qiitzʼin toj xeʼrekʼa ajwiʼ aʼin. Saʼ li hu Apocalipsis, li apóstol Juan kiʼaatinak chirix jun chʼuut li sikʼbʼilebʼ ru naq kixye aʼin: «Yookebʼ chi xbʼichankil li xbʼich laj Moisés, laj kʼanjel chiru li Yos, joʼwiʼ li xbʼich li Karneer». Bʼar wank li bʼich aʼin? «Qʼaxal ninqebʼ ut sachbʼachʼoolej rilbʼal laabʼaanuhom, at Qaawaʼ, at Nimajwal Yos; tiik ut tzʼaqal yaal ru laabʼe, at xReyebʼ li tenamit! Ani inkʼaʼ tixxiwa ut inkʼaʼ tixnima ru laakʼabʼaʼ, at Qaawaʼ? Xbʼaan naq kaʼjat wiʼ laaʼat santat» (Apocalipsis 15:2-4, SBG).
16 Saʼebʼ li qakutan wankebʼ ajwiʼ li qas qiitzʼin li nekeʼxloqʼoni li Yos, nekeʼroxloqʼi li xyobʼtesihom ut li xchaqʼrabʼ. Naabʼalebʼ li qas qiitzʼin re chixjunil li tenamit xeʼxtzʼeqtaana li xbʼaanuhom li ruuchichʼochʼ aʼin naq xeʼxtzol ut xeʼok xyuʼaminkil li Raatin li Yos. Rajlal chihabʼ, chi mil li qas qiitzʼin nekeʼok saʼ xmolam li Jehobʼa, li saq ru. Chi seebʼ li Yos tixsach ru li bʼalaqʼil paabʼal ut li xmaaʼusilal li ruuchichʼochʼ, chi joʼkan ebʼ li qas qiitzʼin teʼwanq xyuʼam chi junelik saʼ Ruuchichʼochʼ.
it-2 445 raqal 2
Li bʼich
Chanchan naq ebʼ laj Israel keʼbʼichank chi chʼuut, ut wank sut ebʼ laj bʼichanel keʼxkʼe ribʼ saʼ wiibʼ chʼuut re bʼichank saʼ junajil, malaj jun nabʼichank ut jun chʼuut nasumenk. Joʼkan naq li Santil Hu naxkʼabʼaʼi aʼin joʼ xsumenkil li bʼich (Éx 15:21; 1Sa 18:6, 7). Joʼ chanru tzʼiibʼanbʼil junjunq ebʼ li Salmo, joʼ li Salmo 136 naxkʼut naq kamaʼan nekeʼbʼichank chaq junxil. Naq li Santil Hu naʼaatinak chirix li wiibʼ chi ninqi chʼuut li keʼbʼichank chaq re bʼanyoxink chiru li Yos saʼ xkutankil laj Nehemías ut naq keʼxnima li tzʼak re Jerusalén, naqakʼe reetal naq joʼkan ajwiʼ keʼbʼichank chaq (Ne 12:31, 38, 40-42; chaawil CANCIÓN).
it-2 729
Propeet
Li Santil Hu naxye naq li xMíriam aʼan li ixq li kiʼaatinak xbʼeen sut joʼ propeet. Li Yos kixye tana re li xMíriam naq tixkʼe wiibʼ oxibʼ li esil, maare rikʼin ebʼ li bʼich (Éx 15:20, 21). Joʼkan naq li xMíriam ut laj Aarón keʼxye re laj Moisés: «Li Qaawaʼ [...] naʼaatinak aj bʼan wiʼ qikʼin laaʼo» (Nú 12:2, SBG). Li Jehobʼa kixye saʼ xkʼabʼaʼ laj Miqueas naq kixtaqla «laj Moisés, laj Aarón ut li xMíriam» chiruhebʼ laj Israel naq kirisihebʼ chaq Egipto (Miq 6:4, La Biblia. Traducción del Nuevo Mundo, [TNM]). Usta li xMíriam kiʼoksiik xbʼaan li Yos re xkʼebʼal li esil, li xwanjik chiru li Yos jalan chiru laj Moisés, ut naq inkʼaʼ us kinaʼlebʼak, kiqʼuseʼk chi kaw xbʼaan li Jehobʼa (Nú 12:1-15, TNM).
Qasikʼaq li tertokil pek
Ma nakaanaw?
Kʼaʼut tawiʼ naq li Yos kixkʼe li xul li nekeʼrupupik choʼq xtzekahemq ebʼ laj Israel?
Naq ak xeʼelk laj Israel saʼ Egipto li Yos kixkʼehebʼ chixwaʼ li xtibʼel li tonqʼ (Éxodo 16:13; Números 11:31).
Ebʼ li koʼkʼ xul aʼin 18 centímetros (7 pulgadas) xnimal roqebʼ ut 100 gramos (3.5 onzas) ebʼ li raalal. Ebʼ li kokʼ xul aʼin nekeʼkʼihank saʼ Asia ut Europa, nekeʼxnumsi li ke saʼ Arabia ut África. Re naq teʼwulaq saʼ li naʼajej aʼin, chi tuubʼ nekeʼnumeʼk chixkʼatq li palaw Mediterráneo ut nekeʼnumeʼk saʼ xbʼeen li naʼajej Sinaí.
Joʼ naxye li Diccionario Manual Bíblico, ebʼ li koʼkʼ xul aʼin «saʼ junpaat nekeʼrupupik xbʼaan naq nekeʼtenqʼaak xbʼaan li iqʼ, abʼan wi li iqʼ naxjal xbʼe, nekeʼlubʼk ut nekeʼtʼaneʼk chiru chʼochʼ». Re naq teʼruuq chi wulak, tento naq teʼhilanq jun malaj wiibʼ kutan chiru chʼochʼ, abʼan naru nekeʼkamsiik xbʼaanebʼ laj yoʼonel. Saʼ xtiklajik li chihabʼ 1900, ebʼ laj Egipto rajlal chihabʼ nekeʼxkʼayi kachʼin chik ma 3 miyon xtibʼel ebʼ li xul aʼin.
Ebʼ laj Israel keʼxtzeka wiibʼ sut xtibʼel li tonqʼ saʼ xqʼehil naq naʼatzʼumak li cheʼ. Saʼebʼ li kutan aʼin ebʼ li tonqʼ nekeʼnumeʼk saʼ xbʼeen li naʼajej Sinaí, abʼan li Jehobʼa kixbʼaanu naq teʼkʼameʼq xbʼaan li iqʼ bʼarwiʼ wankebʼ laj Israel (Números 11:31).
w06 15/1 31
Xpatzʼom ebʼ laj ilol hu
Naq ebʼ laj Israel tojeʼ keʼelk chaq Egipto, keʼok xwechʼinkil li wa, joʼkan naq li Jehobʼa kixkʼehebʼ re li maná (Éxodo 12:17, 18; 16:1-5). Aran naq laj Moisés kixye re laj Aarón: «Chap junaq ukʼal, kʼe chisaʼ joʼnimal li maná naxkuy jun chʼina chakach, ut toxaakanabʼ chiru li Qaawaʼ re naq taakʼuulamanq choʼq rehebʼ leeralal eekʼajol». Li raqal naxye ajwiʼ: «Laj Aharón koxkʼe li ukʼal chiru li xLoqʼlaj Kaaxil li Sumwank [naraj xyeebʼal, xnaʼaj ebʼ li hu li wank xwankil] re naq taakʼuulamanq, joʼ chanru kitaqlaak wiʼ laj Moisés xbʼaan li Qaawaʼ» (Éxodo 16:33, 34, SBG). Usta laj Aarón kixkʼe li maná chiru li xLoqʼlaj Kaaxil li Sumwank, toj kiroybʼeni naq laj Moisés tixyiibʼ li Loqʼlaj Kaax re naq tixkʼe li Chaqʼrabʼ chisaʼ.
17-23 RE AGOSTO
XCHAQʼALIL RU LI RAATIN LI YOS | ÉXODO 17, 18
«Li wankebʼ xnaʼlebʼ nekeʼxtzol li junchʼol ut nekeʼxsikʼ naq teʼtenqʼaaq»
Laj Moisés narahok
Laj Moisés kixkʼutbʼesi naq naxrahebʼ laj Israel. Nekeʼxnaw naq li Jehobʼa kixaqabʼank re chi xbʼeresinkilebʼ, joʼkan naq nekeʼaatinak rikʼin laj Moisés chirixebʼ li xchʼaʼajkilal. Li Santil Hu naxye naq «jun kutan keʼwank li tenamit chiru laj Moisés chalen eqʼla toj ewu» (Éxodo 18:13-16, SBG). Qʼaxal kilubʼk tana laj Moisés chi rabʼinkilebʼ chiru jun kutan. Naxbʼaanu aʼin xbʼaan naq naxrahebʼ.
Xnawbʼal naq truuq xbʼaanunkil li kʼanjel naxkʼam chaq li sahil chʼoolejil
Ebʼ li winq aʼin tento naq teʼxkʼutbʼesi naq chaabʼilebʼ xnaʼlebʼ re naq teʼxaqabʼaaq choʼq aj kʼanjel. Teʼxkʼutbʼesi naq nekeʼxpaabʼ li Yos malaj nekeʼxloqʼoni chi saqebʼ ru xyuʼam ut nekeʼxiwa ru. Chʼolchʼo naq teʼxbʼaanu chixjunil li naxye li raatin Yos. Xikʼ teʼril li bʼalaqʼik ut aʼin ttenqʼanq rehebʼ chi xbʼaanunkil xkʼanjelebʼ. Inkʼaʼ raj teʼroksi aʼin re xbʼaanunkil li nekeʼraj malaj xtenqʼankilebʼ li xjunkabʼal ut ebʼ li ramiiw.
w02 15/5 25 raqal 5
Li tiikilal naxtenqʼa li chaabʼilebʼ xnaʼlebʼ
Laj Moisés chaabʼil kinaʼlebʼak ut kixkubʼsi ribʼ. Naq laj Jetró kiril naq laj Moisés ak xlubʼk chi xtenqʼankil li tenamit, kixye re naq tixsikʼebʼ winq re naq teʼxtenqʼa chi xbʼaanunkil li xkʼanjel. Laj Moisés kixkʼulubʼa chi anchal xchʼool li naʼlebʼ aʼin, naxnaw naq inkʼaʼ truuq xbʼaanunkil chixjunil (Éxodo 18:17-26; Números 12:3). Li winq li chaabʼil nanaʼlebʼak inkʼaʼ nachʼaʼajkoʼk chiru xwotzbʼal li xkʼanjel rikʼin jalan chik chi moko naxiwak naq saʼ jun kutan inkʼaʼ chik tixbʼaanu li kʼanjel aʼin (Números 11:16, 17, 26-29). Naraj bʼan xtenqʼankilebʼ re naq teʼkʼiiq saʼ li xpaabʼal (1 Timoteo 4:15). Peʼyaal naq aʼin naqaj xbʼaanunkil?
Qasikʼaq li tertokil pek
w16.09 6 raqal 14
Miqakanabʼ chi tʼaneʼk li quqʼ
14 Laj Aarón ut laj Hur keʼxchap ruqʼ laj Moisés saʼ li yalok. Laaʼo naru ajwiʼ naqasikʼ chanru xtenqʼankilebʼ li junchʼol. Naru naqatenqʼahebʼ li cheek, li yajebʼ, li xikʼ nekeʼileʼk xbʼaanebʼ li xjunkabʼal, li wankebʼ xjunes malaj li xeʼkamk xkomon. Naru naqatenqʼahebʼ ajwiʼ li saaj li nekeʼmineʼk ru chi xbʼaanunkil li maaʼusilal malaj re naq us teʼelq saʼ li ruuchichʼochʼ aʼin joʼ saʼ li tzolebʼaal, xsikʼbʼal li tumin malaj saʼ li kʼanjel (1 Tes. 3:1-3; 5:11, 14). Qasikʼaq chanru tooruuq xtenqʼankilebʼ li qech paabʼanel saʼ li chʼuut maare tqabʼoqebʼ saʼ li puktesink, re waʼak malaj aatinak saʼ selular.
it-1 416
Canon
Chʼolchʼo naq li esil li wank chisaʼ li hu li kixtzʼiibʼa laj Moisés musiqʼanbʼil xbʼaan li Yos ut chisaʼ naxye chanru xloqʼoninkil ru li Yos. Moko yal kiʼalaak ta saʼ xchʼool laj Moisés re naq tixbʼeresi li tenamit xbʼaan naq saʼ xtiklajik inkʼaʼ kixkʼulubʼa li kʼanjel aʼin (Éx 3:10, 11; 4:10-14). Li Yos kisikʼok ru ut kixkʼe xwankil re xbʼaanunkil ebʼ li sachbʼachʼoolej ut ebʼ laj qʼe li nekeʼkʼanjelak chiru laj faraón keʼxye ajwiʼ naq laj Moisés taqlanbʼil chaq xbʼaan li Yos (Éx 4:1-9; 8:16-19). Moko yal kiʼalaak ta saʼ xchʼool laj Moisés re xkʼebʼal ebʼ li seeraqʼ ut xtzʼiibʼankil ebʼ li hu, kixbʼaanu aʼin xbʼaan naq kixpaabʼ li xtaql li Yos ut kixkʼulubʼa xtenqʼ li santil musiqʼej, joʼkan naq kiʼaatinak ut moqon chik kixtzʼiibʼa (Éx 17:14).
24-30 RE AGOSTO
XCHAQʼALIL RU LI RAATIN LI YOS | ÉXODO 19, 20
«Ma toj wank rusilal li Lajeebʼ chi Chaqʼrabʼ?»
w89 15/11 6 raqal 1
Kʼaru xyaalal li Lajeebʼ chi Chaqʼrabʼ?
Saʼ xbʼeen toj saʼ xka li chaqʼrabʼ naxye kʼaru tento tqabʼaanu chiru li Jehobʼa. (Xbʼeen) Aʼan jun Yos li naraj naq kaʼajwiʼ aʼan tqaloqʼoni ru (Mateo 4:10). (Xkabʼ) Ebʼ li nekeʼloqʼonink re inkʼaʼ teʼroksi li pechʼbʼil yos (1 Juan 5:21). (Rox) Tento tqoksi chiʼus li xkʼabʼaʼ li Yos ut inkʼaʼ tqamaajewa (Juan 17:26; Romanos 10:13). (Xka) Tqoksi li qayuʼam re kʼanjelak chiru li Yos. Aʼin tixbʼaanu naq tooʼoq saʼ li hilobʼaal kutan (Hebreos 4:9, 10).
w89 15/11 6 raqal 2, 3
Kʼaru xyaalal li Lajeebʼ chi Chaqʼrabʼ?
(Roʼ) Naq ebʼ li kokʼal nekeʼabʼink chiruhebʼ li xnaʼ xyuwaʼ aʼin naxbʼaanu naq li junkabʼal twanq saʼ junajil ut nekeʼosobʼtesiik xbʼaan li Jehobʼa. Ut qʼaxal naxkʼe li oybʼenihom «li xbʼeen chaqʼrabʼ, xchapom ribʼ rikʼin li xyeechiʼom li Yos». Moko kaʼaj tawiʼ «re naq sa tatwanq», re bʼan ajwiʼ naq «taanajtoʼq roq laayuʼam saʼ ruuchichʼochʼ» (Efesios 6:1-3, SBG). Anaqwan naq wanko «saʼ rosoʼjikebʼ li kutan» ebʼ li saaj li nekeʼabʼink naru teʼwanq xyuʼam (2 Timoteo 3:1, SBG; Juan 11:26).
Li qarahom chirixebʼ qas qiitzʼin naxbʼaanu naq inkʼaʼ tqarahobʼtesihebʼ joʼ (Xwaq) li kamsink, (Xwuq) li muxuk sumlaak, (Xwaqxaq) li elqʼak ut (Xbʼele) li tikʼtiʼik (1 Juan 3:10-12; Hebreos 13:4; Efesios 4:28; Mateo 5:37; Proverbios 6:16-19). Kʼaru tqaye chirix li wank saʼ qachʼool? Li (Xlaje) chaqʼrabʼ naʼaatinak chirix li atawank ut naxjultika chiqu naq li Jehobʼa naroybʼeni naq li naqaj xbʼaanunkil tixsahobʼresi xchʼool (Proverbios 21:2).
Qasikʼaq li tertokil pek
it-2 893 raqal 6-894 raqal 1
Laj tij
Ebʼ laj paabʼanel li keʼwank choʼq aj tij. Li Jehobʼa kixye rehebʼ laj Israel naq wi teʼxpaabʼ li xsumwank teʼwanq joʼ «jun santil tenamit» ut teʼawabʼejinq joʼ aj tij (Éx 19:6, SBG). Ebʼ li ralal laj Aarón teʼwanq choʼq aj tij toj reetal naq tkʼulunq li xnimal ru aj tij (Heb 8:4, 5). Aʼin toj wanq saʼ xraqik li xsumwank li Chaqʼrabʼ, naq t-oq chi kʼanjelak li akʼ sumwank (Heb 7:11-14; 8:6, 7, 13). Li Jehobʼa xbʼeenwa kixye rehebʼ laj Israel naq teʼwanq raj choʼq aj tij saʼ li Xʼawabʼejilal. Moqon chik kixkʼe aʼin rehebʼ li maawaʼebʼ aj Judiiy (Hch 10:34, 35; 15:14; Ro 10:21).
Abʼan yal jun chʼuut ajwiʼ ebʼ laj Judiiy keʼxkʼulubʼa li Kriist, joʼkan naq li tenamit inkʼaʼ keʼwank choʼq aj tij ut joʼ santil tenamit saʼ li Xʼawabʼejilal li Yos (Ro 11:7, 20). Saʼ xkʼabʼaʼ naq ebʼ laj Israel keʼxtzʼeqtaana li Yos, laj Oseas kixye aʼin: «Ut laaʼat, aj tij, xatzʼeqtaana xnawbʼal wu, joʼkan naq tatwisi saʼ laakʼanjel. Xbʼaan naq xatzʼeqtaana li xchaqʼrabʼ laaYos, laaʼin ajwiʼ tebʼintzʼeq chirix inchʼool ebʼ laawalal aakʼajol» (Os 4:6, SBG). Joʼkan ajwiʼ, li Jesús kixye rehebʼ laj Judiiy: «Li xnimajwal awabʼejihom li Yos taamaqʼeʼq cheru ut taakʼeheʼq re jalan chik tenamit re naq taaʼuuchinq chi us» (Mt 21:43, SBG). Abʼanan, naq li Jesús kiwank saʼ Ruuchichʼochʼ kiwank ajwiʼ rubʼel xwankil li Chaqʼrabʼ ut naq kixye rehebʼ li saqlep naq teʼxkʼam li xmayej kixkʼehebʼ saʼ ajl li keʼwank choʼq aj tij saʼ li xjunkabʼal laj Aarón (Mt 8:4; Mr 1:44; Lu 17:14).
w04 15/3 27 raqal 1
Li xqatzol saʼ li hu Éxodo
20:5, SBG. Kʼaʼut nayeemank naq li Jehobʼa naxtenebʼ «li xmaak li naʼbʼej yuwaʼbʼej saʼ xbʼeenebʼ li ralal xkʼajol»? Li poyanam li ak xtzʼaqlok li xchihabʼ, saʼ xbʼeen nakanaak li xyeehom ut li xbʼaanuhom. Abʼanan, naq ebʼ laj Israel keʼok chi xloqʼoninkil ebʼ li pechʼbʼil Yos, ebʼ li ralal xkʼajol keʼxtoj ajwiʼ rix aʼin. Ebʼ li inkʼaʼ keʼxtzʼeqtaana li Yos keʼrekʼa ajwiʼ li rahilal ut aʼin kixbʼaanu naq tchʼaʼajkoʼq chiruhebʼ xpaabʼankil li Yos.
31 RE AGOSTO TOJ 6 RE SEPTIEMBRE
XCHAQʼALIL RU LI RAATIN LI YOS | ÉXODO 21, 22
«Qilaq li yuʼam joʼ naril li Yos»
it-1 1028
Sakʼok
Jun laj hebreo naru naxsakʼ chi cheʼ li xmoos ixq malaj winq wi naxqʼet ribʼ chiru. Wi li moos nakamk naq yook xsakʼbʼal, laj echal re tento tixtoj li xmaak. Abʼanan wi li moos toj wank jun malaj wiibʼ kutan naraj xyeebʼal naq laj echal re moko kiraj ta xkamsinkil. Xkʼulubʼ naq tixqʼus li xmoos xbʼaan naq xloqʼom rikʼin li xtumin. Wi junaq li winq tixsach raj chi junajwa li rechanihom naabʼal tixtzʼeq. Wi ak xnumeʼk wiibʼ oxibʼ kutan naq nakamk li moos, chʼaʼajkaq xnawbʼal kʼaʼut kikamk. Wi li moos toj yoʼyo chiru jun malaj wiibʼ kutan laj echal re inkʼaʼ naxtoj xmaak (Éx 21:20, 21).
lv 79 raqal 16
Ma Naqoxloqʼi li Yuʼam joʼ Naxbʼaanu li Yos?
16 Oxloqʼ ajwiʼ chiru li Yos ebʼ li xyuʼam li kʼuulaʼal li toj maajiʼ nekeʼyoʼlaak. Li Xchaqʼrabʼ laj Moisés naxchʼolobʼ kʼaru kikʼulmank rikʼinebʼ li keʼtochʼok re junaq yaj aj ixq. Ut wi nakamk li naʼbʼej malaj li kʼuulaʼal, li chaqʼrabʼ naxye naq laj tochʼonel tixtoj rix li xmaak rikʼin li xyuʼam. Li Santil Hu naxye chirix aʼin: «Wi tkamq li kʼuulaʼal malaj li ixq, li winq tixtoj rikʼin xyuʼam li xmaak» (Éxodo 21:22, 23, TNM). Rikʼin li chaqʼrabʼ aʼin naqakʼe reetal kʼaru narekʼa li Jehobʼa naq rajlal chihabʼ, naabʼalebʼ li ixq nekeʼxtzʼeq xkʼuulaʼal naq toj maajiʼ nekeʼyoʼlaak. Naabʼal rehebʼ li ixq aʼin nekeʼrisi xkʼuulaʼal xbʼaan naq inkʼaʼ nekeʼraj xkʼirisinkil malaj inkʼaʼ nekeʼraj xtzʼeqtaanankil li muxuk ibʼ.
Li Jehobʼa naraj naq maakʼaʼ li rahilal tqakʼul
Li Chaqʼrabʼ naxye ajwiʼ kʼaru tbʼaanumanq rikʼin jun li xul li naxten junaq li poyanam. Wi junaq li wakax naxkamsi junaq li poyanam, laj echal re tento tixkamsi. Inkʼaʼ naru xtzekankil ut xkʼayinkil li xtibʼel, aran naʼosoʼk li xtuminebʼ. Abʼan wank sut, li poyanam li nateneʼk xbʼaan li wakax inkʼaʼ nakamk. Abʼan, kʼaru tkʼulmanq wi laj echal re li wakax inkʼaʼ naxtzʼap chiʼus ut tixkamsi junaq li poyanam? Tento tkamsiiq li wakax joʼ ajwiʼ laj echal re. Chʼolchʼo naq aʼin naxbʼaanu naq ebʼ li qas qiitzʼin nekeʼxkʼaakʼale chiʼus ebʼ li xketomq (Éxo. 21:28, 29).
Qasikʼaq li tertokil pek
Kʼaʼut tqaqʼaxtesi li qayuʼam chiru li Jehobʼa?
4 Xqʼaxtesinkil li qayuʼam chiru li Jehobʼa jwal wank xwankil chiru yalaq kʼaru. Tento tqakʼoxla rix chiʼus. Abʼan, kʼaru li rusilal naru naqataw? Re xtawbʼal ru aʼin qatzʼilaq rix li xwanjikebʼ li poyanam. Aatinaqo chirix li amiiwil. Re naq taataw laawamiiw tento naq laaʼat tatwanq choʼq ramiiwebʼ. Aajel ru naq wanqex saʼ aatin, teeye naq teera eeribʼ. Li Santil Hu naʼaatinak chirix laj David ut laj Jonatán li keʼwank saʼ amiiwil ut keʼxbʼaanu jun li sumwank chiribʼilebʼ ribʼ (Taayaabʼasi 1 Samuel 17:57 ut 18:1, 3). Saʼebʼ li qakutan inkʼaʼ chik jwal naʼilmank li naʼlebʼ aʼin. Abʼan, li wankebʼ saʼ amiiwil maakʼaʼ naru najachok rehebʼ ut nekeʼxra ribʼ chiribʼilebʼ ribʼ (Pro. 17:17; 18:24).
5 Saʼ Israel nabʼaanumank jun chik li naʼlebʼ bʼarwiʼ naʼajmank naq teʼxkʼe ribʼ saʼ aatin: li sumwank li naxbʼaanu jun li moos rikʼin laj echal re. Li Chaqʼrabʼ naxye: “Wi tixye laj mun: «Laaʼin ninra laj eechal we, li wixaqil ut ebʼ linkokʼal; inkʼaʼ nawaj xik», chaʼaq, laj eechal re tixkʼam laj mun chiru li Yos, tixjilosi chiru li roqechal malaj chiru li xbʼeen li okebʼaal, ut taahopeʼq li xxik rikʼin jutzʼil chʼiichʼ xbʼaan laj eechal re ut taakanaaq choʼq aj mun chi junajwa” (Éxo. 21:5, 6, SBG). Joʼ naqil, laj kʼanjel tchʼolaninq xbʼaan laj echal re wi tixbʼaanu jun li sumwank rikʼin.
it-1 608 raqal 7
Xukubʼ
Li natawmank saʼ Éxodo 21:14 maare naraj xyeebʼal naq wi junaq laj tij nakamsink tento naq tkamsiiq, ut inkʼaʼ ajwiʼ tkoleʼq rikʼin xchapbʼal xxukubʼ li altar saʼ xkʼabʼaʼ naq kikamsink (Juntaqʼeeta rikʼin 1Re 2:28-34).