1 Metraščių
19 Po kurio laiko mirė amonitų karalius Nahašas ir vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus.+ 2 Dovydas sakė: „Būsiu maloningas+ Nahašo sūnui Hanūnui, nes jo tėvas buvo maloningas man.“* Todėl Dovydas siuntė pasiuntinius pareikšti jam užuojautos dėl tėvo mirties. Bet kai Dovydo dvariškiai atkeliavo į amonitų+ kraštą pareikšti Hanūnui užuojautos, 3 amonitų didžiūnai ėmė Hanūnui kalbėti: „Nejaugi manai, kad pasiuntinius su užuojauta Dovydas atsiuntė norėdamas tavo tėvą pagerbti? Argi jo dvariškiai ne tam atėjo, kad išžvalgytų ir iššnipinėtų kraštą, o paskui sunaikintų?“ 4 Tad Hanūnas, pastvėręs Dovydo dvariškius, nuskuto jiems barzdą,+ nukirpo drabužius iki pat sėdmenų ir juos išvarė. 5 Kai žinia apie tuos vyrus pasiekė Dovydą, jis tuojau siuntė jų pasitikti, nes vyrai buvo labai pažeminti. Karalius jiems perdavė: „Pasilikite Jeriche,+ kol ataugs barzda. Tada galėsite sugrįžti.“
6 Vėliau amonitai susivokė, kad Dovydą smarkiai supykdė*. Todėl Hanūnas ir amonitai siuntė 1000 sidabro talentų* į Mesopotamiją*, Aram Maaką ir Cobą, kad nusamdytų kovos vežimų ir raitininkų.+ 7 Jie nusamdė 32 000 kovos vežimų ir Maakos karalių su jo vyrais. Šie atžygiavo ir pasistatė stovyklą priešais Medebą.+ Patys amonitai irgi susirinko iš savo miestų ir ruošėsi mūšiui.
8 Apie tai išgirdęs, Dovydas siuntė Joabą+ ir visą kariuomenę su narsiausiais savo kariais.+ 9 Amonitai išėjo ir sustojo kovos gretomis prie miesto vartų, o karaliai, kurie buvo prie jų prisidėję, skyrium nuo jų išsirikiavo atvirame lauke.
10 Joabas matė, kad priešai puls ir iš priekio, ir iš užnugario, tad, parinkęs geriausių Izraelio karių, išrikiavo juos kautis su sirais,+ 11 o kitus vyrus pavedė savo broliui Abišajui,+ kad tas išrikiuotų juos kautis su amonitais. 12 Joabas tarė: „Jei sirai+ pasirodytų už mane stipresni, tu ateik man į pagalbą, o jei amonitai pasirodytų už tave stipresni, į pagalbą ateisiu aš. 13 Būkime tvirti ir drąsūs+ dėlei savo tautos, dėlei savo Dievo miestų, ir Jehova padarys, kas jo akyse tinkama.“
14 Tada Joabas ir jo vyrai žengė kautis su sirais ir tie pasileido nuo jo bėgti.+ 15 Pamatę, kad sirai bėga, amonitai irgi leidosi bėgti nuo jo brolio Abišajo ir grįžo į miestą. Paskui Joabas paržygiavo į Jeruzalę.
16 Matydami, kad Izraelis juos nugalėjo, sirai siuntė pasiuntinius ir pasikvietė sirų iš krašto, kur teka Upė*.+ Šiems vadovavo Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas.+
17 Kai apie tai buvo pranešta Dovydui, jis tuojau sutelkė visą Izraelį. Persikėlę per Jordaną, jie atžygiavo prie sirų ir išsirikiavo kovos gretomis. Dovydui išrikiavus savo karius, sirai stojo su juo į mūšį.+ 18 Bet ir šįkart sirams teko nuo izraelitų bėgti. Dovydas nukovė 7000 karių, važiuojančių kovos vežimais, taip pat 40 000 pėstininkų. Nukovė ir sirų kariuomenės vadą Šofachą. 19 Hadadezero tarnai matydami, kad izraelitai prieš juos laimėjo,+ tuojau pat sudarė su Dovydu taiką – šitaip jie pateko jo valdžion.+ O sirai daugiau nebenorėjo padėti amonitams.