KUNIGŲ KNYGA

1 Jehova pasikvietė Mozę ir iš Susitikimo Palapinės+ jam kalbėjo: 2 „Perduok Izraelio sūnums tokius žodžius: ‘Jeigu kas norėtų aukoti Jehovai gyvulį, teaukoja iš galvijų bandos arba iš avių ar ožkų kaimenės.+

3 Jeigu kas norėtų aukoti+ deginamąją auką iš galvijų bandos, atves sveiką+ jautį Jehovos akivaizdon, prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. 4 Tada uždės ranką gyvuliui ant galvos ir auka bus priimta jo labui kaip permaldavimas už jį.

5 Jautis Jehovos akivaizdoje bus papjautas. Aarono sūnūs, tarnaujantys kunigais,+ atneš jo kraujo prie aukuro, esančio priešais įėjimą į Susitikimo Palapinę, ir juo apšlakstys visus aukuro šonus.+ 6 Gyvuliui bus nudirta oda ir jis bus sukapotas į gabalus.+ 7 Aarono sūnūs, tarnaujantys kunigais, įkurs aukure ugnį+ ir pridės malkų. 8 Aukos gabalus+ su galva ir taukais* jie sudėlios ant malkų, degančių aukure. 9 Gyvulio viduriai ir kojos bus apiplauti vandeniu ir kunigas viską pavers dūmais ant aukuro. Tai bus deginamoji auka, malonaus kvapo ugninė atnaša Jehovai.+

10 Jei kas aukotų deginamąją auką iš mažųjų gyvulių,+ irgi teparenka sveiką patiną – aviną arba ožį.+ 11 Jį reikės papjauti Jehovos akivaizdoje šiaurinėje aukuro pusėje. Aarono sūnūs, tarnaujantys kunigais, pašlakstys jo krauju visus aukuro šonus.+ 12 Gyvulys bus sukapotas į gabalus ir kunigas sudėlios juos kartu su galva ir taukais* ant malkų, degančių aukure. 13 Vidurius ir kojas apiplaus vandeniu ir viską paaukos, pavers dūmais ant aukuro. Tai bus deginamoji auka, malonaus kvapo ugninė atnaša Jehovai.

14 Jeigu žmogus aukotų Jehovai deginamąją auką iš paukščių, tegul aukoja purplelį ar balandį.+ 15 Kunigas turės atnešti paukštį prie aukuro, įplėšti jam kaklą ir paversti dūmais ant aukuro, o jo krauju apšlakstyti aukuro šoną. 16 Jis išims gurklį, nupeš plunksnas ir sumes prie aukuro, rytinėje pusėje, kur pilami pelenai*.+ 17 Paukštį perplėš per vidurį, tarp sparnų, tačiau pusių neatskirs. Tada uždės jį ant malkų, degančių aukure, ir pavers dūmais. Tai bus deginamoji auka, malonaus kvapo ugninė atnaša Jehovai.

2 Jei kas nors Jehovai aukoja javų atnašą,+ tegul aukoja geriausius miltus. Tegul pašlaksto juos aliejumi ir kartu su smilkomaisiais sakais+ 2 atneša Aarono sūnums, tarnaujantiems kunigais. Paėmęs saują miltų su aliejumi ir visus smilkomuosius sakus, kunigas pavers juos dūmais ant aukuro – ši dalis atstos visą auką+ ir bus malonaus kvapo ugninė atnaša Jehovai. 3 O kas lieka iš tos javų atnašos, atiteks Aaronui ir jo sūnums.+ Šita ugninių atnašų Jehovai dalis labai šventa.+

4 Jeigu kaip javų atnašą norėtum aukoti krosnyje keptą kepinį, paruoši jį iš geriausių miltų. Tai turės būti duonos riestės iš tešlos be raugo, užmaišytos su aliejumi, arba aliejumi aptepti tešlainiai be raugo.+

5 Jeigu kaip javų atnašą aukosi keptuvėje keptą kepinį,+ jis turi būti paruoštas iš geriausių miltų tešlos, užmaišytos su aliejumi, be raugo. 6 Paplotį sulaužysi į gabalus ir ant jų užpilsi aliejaus.+ Tai bus javų atnaša.

7 Jeigu javų atnašą ruoši puode, užmaišysi tešlą iš geriausių miltų ir aliejaus. 8 Tokią javų atnašą atneši Jehovai ir paduosi kunigui, o jis atneš ją prie aukuro. 9 Kunigas paims dalį šios javų atnašos ir pavers dūmais ant aukuro. Ta dalis atstos visą auką+ ir bus malonaus kvapo ugninė atnaša Jehovai.+ 10 O kas lieka iš tos javų atnašos, atiteks Aaronui ir jo sūnums. Ši ugninių atnašų Jehovai dalis labai šventa.+

11 Visos Jehovai aukojamos javų atnašos turi būti be raugo.+ Jehovai neaukosi jokių ugninių atnašų su raugu ar medumi*.

12 Raugą ir medų Jehovai galima aukoti kaip pirmųjų vaisių atnašą,+ tačiau tai nebus dedama ant aukuro, netiks malonaus kvapo atnašai.

13 Visas javų atnašas pasūdysi druska. Jokiai javų atnašai neturi stigti tavo sandoros su Dievu druskos. Druską atnašausi kartu su kiekviena atnaša.+

14 Jeigu aukosi Jehovai pirmojo javų derliaus vaisių, pagruzdinsi jaunų varpų, sugrūsi jų grūdus ir aukosi kaip pirmųjų vaisių atnašą.+ 15 Pašlakstysi grūdus aliejumi ir atneši paaukoti kartu su smilkomaisiais sakais. Tai bus javų atnaša. 16 Truputį tų grūstų grūdų su aliejumi ir smilkomaisiais sakais kunigas pavers dūmais. Ta dalis atstos visą auką+ ir bus ugninė atnaša Jehovai.

3 Jei žmogus aukotų bendrystės* auką+ ir norėtų aukoti ją iš galvijų bandos, jis turi parinkti sveiką gyvulį – patiną ar patelę – ir atvesti Jehovos akivaizdon. 2 Žmogus uždės ranką gyvuliui ant galvos ir šis prie įėjimo į Susitikimo Palapinę bus papjautas. Aarono sūnūs, tarnaujantys kunigais, apšlakstys jo krauju visus aukuro šonus. 3 Dalį bendrystės aukos jis paaukos kaip ugninę atnašą Jehovai:+ vidurius dengiančią taukinę,+ visus ant žarnų esančius taukus, 4 abu inkstus su jų taukais, esančiais prie paslėpsnių, ir kepenų raiščius, kuriuos išims kartu su inkstais.+ 5 Aarono sūnūs šias dalis sudės ant deginamosios aukos, degančios aukure ant malkų, ir pavers dūmais.+ Tai bus ugninė malonaus kvapo atnaša Jehovai.+

6 Jeigu bendrystės auką Jehovai žmogus norėtų aukoti iš avių ar ožkų kaimenės, atves sveiką gyvulį – patiną ar patelę.+ 7 Jeigu aukotų avinėlį, atves jį Jehovos akivaizdon, 8 uždės ranką gyvuliui ant galvos ir šis bus papjautas priešais Susitikimo Palapinę. Aarono sūnūs jo krauju apšlakstys visus aukuro šonus. 9 Bendrystės aukos taukus jis paaukos kaip ugninę atnašą Jehovai.+ Jis atskirs nuo stuburo riebiąją uodegą, išims vidurius dengiančią taukinę ir visus ant žarnų esančius taukus, 10 taip pat abu inkstus su jų taukais, esančiais prie paslėpsnių, ir kartu su inkstais – kepenų raiščius.+ 11 Kunigas visa tai pavers dūmais ant aukuro kaip ugninę atnašą; tai bus dalis*, skirta Jehovai.+

12 Jeigu žmogus norėtų paaukoti ožką, atves ją Jehovos akivaizdon, 13 uždės jai ant galvos ranką ir gyvulys priešais Susitikimo Palapinę bus papjautas. Aarono sūnūs jos krauju apšlakstys visus aukuro šonus. 14 Dalis, kurią jis paaukos Jehovai kaip ugninę atnašą, bus vidurius dengianti taukinė ir visi ant žarnų esantys taukai,+ 15 taip pat abu inkstai su jų taukais, esančiais prie paslėpsnių, ir kepenų raiščiai, išimti kartu su inkstais. 16 Visa tai kunigas pavers dūmais ant aukuro. Ta dalis* bus ugninė malonaus kvapo atnaša. Visi taukai priklauso Jehovai.+

17 Jūs nevalgysite jokių taukų ir jokio kraujo.+ Tai bus amžinas įsakas. Jis galios visoms jūsų kartoms, kad ir kur gyventumėte.’“

4 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Pranešk izraelitams, kas turi būti daroma, jei kas nors netyčia nusideda+ – padaro tai, ką Jehova draudžia.

3 Jeigu nusideda+ pateptasis kunigas*+ ir tuo užtraukia kaltę visai tautai, jis turi atvesti Jehovos akivaizdon sveiką jautuką ir paaukoti jį už savo nuodėmę.+ 4 Jautuką atves Jehovos akivaizdon, prie įėjimo į Susitikimo Palapinę,+ uždės jam ant galvos ranką ir Jehovos akivaizdoje jį papjaus.+ 5 Tada tas kunigas+ pasems šiek tiek jautuko kraujo ir įeis į Susitikimo Palapinę. 6 Jis pamirkys pirštą kraujyje+ ir Jehovos akivaizdoje septynis kartus pašlakstys+ žemę priešais šventosios vietos uždangą. 7 Paskui trupučiu kraujo pateps kvapiųjų smilkalų aukuro, stovinčio Susitikimo Palapinėje, Jehovos akivaizdoje, ragus.+ Visą likusį jautuko kraują išpils deginamųjų aukų aukuro, esančio priešais įėjimą į Susitikimo Palapinę, papėdėje.+

8 Tada jis išims visus už nuodėmę aukojamo jautuko taukus: vidurius dengiančią taukinę, visus ant žarnų esančius taukus, 9 abu inkstus su jų taukais, esančiais prie paslėpsnių, taip pat kartu su inkstais jis išims kepenų raiščius,+ – 10 darys tą patį, kas daroma su bendrystės aukos jaučiu.+ Visas tas dalis kunigas pavers dūmais ant deginamųjų aukų aukuro.

11 O jautuko odą, visą jo mėsą, jo galvą, kojas ir žarnas su išmatomis,+ 12 tai yra visą likusį jautuką, jis palieps išnešti į stovyklos pakraštį, į švarią vietą, kurioje išpilami pelenai*, tada ant malkų sudegins.+ Jautukas turi būti sudegintas ten, kur išpilami pelenai.

13 Jeigu kaltę užsitrauktų visa Izraelio bendruomenė, jeigu nusidėtų netyčia,+ jei nežinodama padarytų tai, ką Jehova yra uždraudęs,+ 14 nuodėmei išaiškėjus bendruomenė irgi turi paaukoti jautuką už savo nuodėmę. Jautukas bus atvestas prie Susitikimo Palapinės 15 ir bendruomenės seniūnai Jehovos akivaizdoje uždės jam ant galvos rankas. Tada gyvulys Jehovos akivaizdoje bus papjautas.

16 Pateptasis kunigas pasems truputį jautuko kraujo ir įeis į Susitikimo Palapinę. 17 Pamirkęs pirštą kraujyje, jis septynis kartus pašlakstys Jehovos akivaizdoje žemę priešais uždangą.+ 18 Trupučiu kraujo jis pateps aukuro,+ stovinčio Susitikimo Palapinėje, Jehovos akivaizdoje, ragus. Visą likusį kraują jis išpils deginamųjų aukų aukuro,+ esančio priešais įėjimą į Susitikimo Palapinę, papėdėje. 19 Išėmęs visus jautuko taukus, kunigas pavers juos dūmais ant aukuro.+ 20 Su šiuo jautuku jis padarys tą patį, ką reikia daryti ir su jautuku, aukojamu už kunigo nuodėmę. Taip jis atliks permaldavimą už bendruomenę+ ir jai bus atleista. 21 Jautuką jis palieps nugabenti į stovyklos pakraštį ir jį sudegins, taip kaip sudeginamas anas jautukas.+ Tai bus auka už bendruomenės nuodėmę.+

22 Jeigu netyčia nusidėtų kuris nors iš bendruomenės vadų,+ jeigu susivoktų padaręs tai, ką jo Dievas Jehova draudžia, ir užsitraukęs kaltę, 23 arba jeigu apie jo nuodėmę jam kas nors pasakytų, jis turi atvesti paaukoti sveiką ožiuką. 24 Uždėjęs ranką gyvuliui ant galvos, Jehovos akivaizdoje jį papjaus. Papjaus ten, kur pjaunami gyvuliai deginamajai aukai.+ Tai bus auka už nuodėmę. 25 Pamirkęs pirštą į aukos už nuodėmę kraują, kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus,+ o likusį kraują išpils deginamųjų aukų aukuro papėdėje.+ 26 Visus ožiuko taukus jis pavers dūmais ant aukuro, panašiai kaip daroma su bendrystės aukos taukais.+ Taip kunigas atliks permaldavimą už to žmogaus nuodėmę ir jam bus atleista.

27 Jeigu netyčia nusidėtų kas nors iš paprastų žmonių, jei susivoktų padaręs tai, ką Jehova draudžia, ir užsitraukęs kaltę,+ 28 arba jeigu apie jo nuodėmę jam kas nors pasakytų, jis turi atvesti sveiką ožkelę, kad būtų paaukota už jo nuodėmę. 29 Jis uždės ranką aukos už nuodėmę gyvuliui ant galvos ir papjaus jį ten pat, kur pjaunami gyvuliai deginamajai aukai.+ 30 Tada kunigas pamirkys pirštą į aukos kraują ir pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išpils aukuro papėdėje.+ 31 Visus taukus+ jis išims, kaip kad daroma su bendrystės auka,+ ir pavers juos dūmais ant aukuro kaip malonaus kvapo atnašą Jehovai. Taip kunigas atliks už jį permaldavimą ir jam bus atleista.

32 O jeigu jis už savo nuodėmę norėtų aukoti ėriuką, turi atvesti sveiką avelę. 33 Gyvuliui, aukojamam už nuodėmę, jis uždės ant galvos ranką ir papjaus jį ten pat, kur pjaunami gyvuliai deginamajai aukai.+ 34 Pamirkęs pirštą į aukos už nuodėmę kraują, kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus,+ o likusį kraują išpils aukuro papėdėje. 35 Visus gyvulio taukus jis išims, kaip daroma ir su bendrystės aukos avinėliu, ir uždėjęs ant aukuro, ant Jehovai deginamų aukų, pavers dūmais.+ Taip kunigas atliks permaldavimą už to žmogaus padarytą nuodėmę ir jam bus atleista.+

5 Jei žmogus savo akimis matė kokį prasikaltimą ar ką nors apie jį žino ir girdėjo viešą kvietimą liudyti*, bet nepaliudijo, tas žmogus yra užsitraukęs kaltę.+

2 Jei žmogus nežinodamas prisiliečia prie nešvaraus padaro – žvėries, gyvulio ar kokio smulkesnio gyvio* – gaišenos,+ prie to, kas nešvaru, jis tampa nešvarus ir užsitraukia kaltę. 3 Ir kas nežinodamas prisiliečia prie kokio nors žmogaus nešvarumo+ – prie to, kas žmogų sutepa, – tas užsitraukia kaltę. Net jei tik po kurio laiko sužino, kad buvo susitepęs, jis vis tiek yra užsitraukęs kaltę.

4 Jeigu žmogus nepagalvojęs prisiekia – ar ką gera ar bloga padaryti, – jei prisiekia to nesuvokdamas, jis užsitraukia kaltę. Net jei tik vėliau susipranta, vis tiek yra užsitraukęs kaltę.*+

5 Jeigu kas nors nusikalsta viena iš šių nuodėmių, savo kaltę turi išpažinti.+ 6 Taip pat turi atnešti Jehovai auką už kaltę – jauniklę patelę iš avių ar ožkų kaimenės – ir paaukoti ją už savo nuodėmę.+ Tada už tą nuodėmę kunigas atliks permaldavimą.

7 Jeigu avelės paaukoti neišgali, kaltei išpirkti jis galės paaukoti du purplelius arba du balandžiukus.+ Atneš juos Jehovai ir paaukos vieną kaip auką už nuodėmę, o kitą kaip deginamąją auką.+ 8 Jis atneš juos kunigui ir šis vieną paaukos kaip auką už nuodėmę. Kunigas tam paukščiui įplėš kaklą, bet galvos nenutrauks. 9 Aukos už nuodėmę krauju jis pašlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje.+ Tai bus auka už nuodėmę. 10 Kitą paukštį kunigas paaukos kaip deginamąją auką – taip, kaip aukojamos visos deginamosios aukos.+ Kunigas atliks permaldavimą už žmogaus padarytą nuodėmę ir šiam bus atleista.+

11 Jeigu žmogus neišgali paaukoti dviejų purplelių ar balandžiukų, kaip auką už nuodėmę jis atneš dešimtadalį efos*+ geriausių miltų. Aliejumi jų nešlakstys ir smilkomaisiais sakais nebarstys, nes tai yra auka už nuodėmę. 12 Jis atneš miltus kunigui ir šis, pasėmęs jų saują, užbers juos ant aukuro, ant Jehovai deginamų aukų, ir pavers dūmais. Ta dalis atstos visą auką. Tai bus auka už nuodėmę. 13 Kunigas už žmogaus nuodėmę – už bet kurią iš šitų nuodėmių – atliks permaldavimą ir šiam bus atleista.+ Likusi aukos dalis atiteks kunigui,+ kaip atitenka ir likusi javų atnašos dalis.“+

14 Jehova toliau Mozei kalbėjo: 15 „Jeigu žmogus pasielgtų neištikimai ir netyčia pasisavintų ką nors šventa – tai, kas priklauso Jehovai,+ – kaltei išpirkti jis atves Jehovai nurodytos vertės sveiką aviną iš kaimenės.+ Jo vertė bus nustatyta sidabro šekeliais*, tai yra šventovės šekeliais*.+ 16 Žmogus atlygins tai, ką paėmė, kas priklausė šventajai vietai, ir dar pridės penktadalį.+ Jis atiduos tai kunigui, kad šis atliktų už jį permaldavimą.+ Kunigas paaukos už jo kaltę aviną ir žmogui bus atleista.+

17 Jeigu žmogus net ir nežinodamas padarytų ką nors, ką Jehova draudžia, ir nusidėtų, jis bus kaltas ir turės už savo nuodėmę atsakyti.+ 18 Jis turės atvesti kunigui sveiką nustatytos vertės aviną, kad būtų paaukotas už jo kaltę.+ Už šią netyčinę nuodėmę kunigas atliks permaldavimą ir prasikaltusiajam bus atleista. 19 Tai auka už kaltę. Nusidėdamas Jehovai tas žmogus iš tikrųjų užsitraukė kaltę.“

6 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Jeigu taip nutiktų, kad kas nors nusidėjo Jehovai,+ pasielgė neištikimai – pasisavino artimo nuosavybę, kurią šis buvo davęs pasaugoti,+ artimą apvogė ar apgavo, 3 jeigu rado artimo pamestą daiktą, tačiau tai neigė ir netgi buvo melagingai prisiekęs, kad niekuo nenusikalto,+ – reikės daryti štai ką. 4 Nusidėjęs ir kaltę užsitraukęs asmuo privalės grąžinti, ką pavogė, ką prievarta ar apgaule atėmė, ką paėmė pasaugoti ar ką rado pamestą. 5 Jis turės grąžinti viską, dėl ko buvo melagingai prisiekęs, ir ne tik grąžinti, bet dar pridėti penktadalį viršaus.+ Atiduos viską savininkui tą dieną, kai jo kaltė paaiškės. 6 Taip pat atves pas kunigą nustatytos vertės sveiką aviną iš savo bandos, kad šis už jo kaltę būtų paaukotas Jehovai.+ 7 Kunigas Jehovos akivaizdoje atliks permaldavimą už tą žmogų ir kaltė, kurią šis užsitraukė savo poelgiu, bus jam atleista.“+

8 Jehova Mozei toliau kalbėjo: 9 „Sakyk Aaronui ir jo sūnums: ‘Toks bus deginamųjų aukų įstatymas.+ Deginamoji auka turės degti aukuro žaizdre per naktį, iki pat ryto; ugniai aukure užgesti neleisite. 10 Ryte, apsivilkęs savo lininį apdarą+ ir apsimovęs lininius apatinius+ nuogumui pridengti, kunigas ateis prie aukuro, susems deginamosios aukos, kurią ugnis surijo, pelenus*+ ir padės juos šalia aukuro. 11 Paskui tuos drabužius jis nusivilks,+ užsivilks kitus ir išneš pelenus į švarią vietą už stovyklos.+ 12 Ugnis aukure turės degti nuolatos – neleisite jai užgesti. Kunigas kiekvieną rytą į ugnį prikraus malkų,+ ant jų išdėlios deginamosios aukos dalis, taip pat sudės bendrystės aukos taukus ir viską pavers dūmais.+ 13 Ugnis aukure turės degti nuolatos – jai užgesti neleisite.

14 O štai koks yra javų atnašų įstatymas.+ Aarono sūnūs atneš atnašą prie aukuro, Jehovos akivaizdon. 15 Vienas iš jų paims saują geriausių miltų, skirtų javų atnašai, truputį atnašos aliejaus, visus jos smilkomuosius sakus ir viską pavers dūmais ant aukuro. Ta dalis atstos visą atnašą ir bus malonaus kvapo auka Jehovai.+ 16 Likusi atnašos dalis atiteks Aaronui ir jo sūnums.+ Iš tų miltų jie išsikeps duonos be raugo ir valgys ją šventoje vietoje, Susitikimo Palapinės kieme.+ 17 Duoną keps be raugo.+ Šią dalį iš savo deginamųjų aukų atiduodu jiems.+ Ji labai šventa,+ panašiai kaip auka už nuodėmę ir auka už kaltę. 18 Ją valgys tik Aarono sūnūs.+ Ši Jehovos ugninių atnašų dalis priklausys jiems visais laikais, per visas kartas.+ Visa, kas tik turės sąlytį su tomis aukomis, bus šventa.’“

19 Jehova Mozei toliau kalbėjo: 20 „Savo patepimo dieną+ Aaronas su sūnumis aukos Jehovai kasdienę javų atnašą – dešimtadalį efos*+ geriausių miltų.+ Pusę paaukos iš ryto ir pusę vakare. 21 Užmaišę tuos miltus su aliejumi, jie iškeps keptuvėje paplotį+ ir padalys į gabalus. Primirkę juos aliejaus, paaukos kaip malonaus kvapo javų atnašą Jehovai. 22 Tokią atnašą ruoš kiekvienas Aarono palikuonis, kuris perims pateptojo kunigo pareigas.+ Visa atnaša turės būti paversta dūmais, nes ji priklauso Jehovai. Šis įsakas galios amžiais. 23 Kiekviena kunigo javų atnaša turi būti paaukota visa, valgyti jos negalima.“

24 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 25 „Sakyk Aaronui ir jo sūnums: ‘Štai koks bus aukų už nuodėmę įstatymas.+ Auka už nuodėmę bus pjaunama Jehovos akivaizdoje,+ ten pat, kur pjaunama deginamoji auka. Auka už nuodėmę yra labai šventa. 26 Šią auką valgys kunigas, kuris ją aukoja;+ jis valgys savo dalį šventoje vietoje, Susitikimo Palapinės kieme.+

27 Visa, kas turi sąlytį su aukojamo gyvulio mėsa, yra šventa, ir jeigu kam nors ant drabužių užtyška aukos kraujo, jis turi juos išskalbti šventoje vietoje. 28 Molinį indą, kuriame virė tos aukos mėsa, reikės sudaužyti. O jei mėsa virė variniame inde, jį reikės iššveisti ir išskalauti vandeniu.

29 Tą mėsą valgys tik vyrai, tarnaujantys kunigais.+ Ji labai šventa.+ 30 Tačiau tų aukų už nuodėmę, kurių kraujas nešamas į Susitikimo Palapinę, į šventąją vietą, kad būtų atliktas permaldavimas, valgyti negalima.+ Viską reikia sudeginti.

7 Štai toks bus aukų už kaltę įstatymas.+ Aukos už kaltę labai šventos. 2 Aukos už kaltę bus pjaunamos ten pat, kur pjaunamos deginamosios aukos, ir jų krauju+ bus apšlakstomi visi aukuro šonai.+ 3 Kunigas* paruoš aukai visus taukus:+ riebiąją uodegą, vidurius dengiančią taukinę 4 ir abu inkstus su jų taukais, esančiais prie paslėpsnių. Kartu su inkstais išims kepenų raiščius.+ 5 Kunigas viską pavers dūmais ant aukuro kaip ugninę atnašą Jehovai.+ Tai bus auka už kaltę. 6 Aukos mėsą valgys tik vyrai, tarnaujantys kunigais.+ Valgys ją šventoje vietoje. Ta dalis labai šventa.+ 7 Aukai už kaltę galios tas pats įstatymas kaip ir aukai už nuodėmę. Aukos mėsa atiteks kunigui, kuris aukodamas tą auką atlieka permaldavimą.+

8 Kunigas, atnašaujantis už ką nors deginamąją auką, pasiims paaukoto gyvulio kailį*.+

9 Visos javų atnašos, kepamos krosnyje, ruošiamos puode ar keptuvėje,+ priklausys jas atnašaujančiam kunigui, jos atiteks jam.+ 10 O tas javų atnašas, kurios šlakstomos aliejumi+ arba atnašaujamos sausos,+ išsidalys Aarono sūnūs – visi po lygiai.

11 O štai bendrystės aukų,+ atnašaujamų Jehovai, įstatymas. 12 Jeigu žmogus atnašauja bendrystės auką norėdamas išreikšti dėkingumą,+ kartu su ta padėkos auka jis atnašaus duonos riestes iš tešlos be raugo, užmaišytos su aliejumi, aliejumi apteptus tešlainius be raugo, taip pat duonos riestes, iškeptas iš geriausių miltų tešlos su daug aliejaus. 13 Šias atnašas, taip pat tešlos su raugu riestes jis atneš kartu su bendrystės auka, skirta padėkai išreikšti. 14 Po vieną kepinį iš tų atnašų jis atiduos Jehovai kaip šventą dalį. Ji priklausys tam kunigui, kuris šlakstys bendrystės aukos kraują.+ 15 Tokių bendrystės aukų, tai yra padėkos aukų, mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną, kai gyvulys aukojamas. Nė trupučio negalima palikti iki ryto.+

16 Jei žmogus aukoja įžado+ ar geros valios+ auką, jos mėsą valgys aukojimo dieną ir, kas liko, galės pabaigti kitą dieną. 17 Tačiau trečią dieną tos mėsos nevalgysite – likučiai turi būti sudeginti.+ 18 Jei tokios bendrystės aukos mėsą kas nors valgytų trečią dieną, nei aukotojas bus Dievui priimtinas, nei jo auka bus jam įskaityta. Ta mėsa pasibjaurėtina, ir žmogus, kuris ją valgys, už savo kaltę turės atsakyti.+ 19 Jei mėsa prisiliestų prie ko nors nešvaraus, jos valgyti nebus galima. Tokią mėsą reikės sudeginti. O švarią mėsą galima valgyti tik švariam žmogui.

20 Žmogus, kuris valgytų Jehovai paskirtos bendrystės aukos mėsą būdamas nešvarus, turės būti pašalintas iš savo tautos*.+ 21 Jeigu kas nors prisiliečia prie ko nors nešvaraus – žmogaus nešvarumo,+ nešvaraus gyvulio+ ar kito bjauraus suteršiančio dalyko+ – ir valgo Jehovai skirtos bendrystės aukos mėsą, tas žmogus turės būti pašalintas iš savo tautos.’“

22 Jehova toliau Mozei kalbėjo: 23 „Sakyk izraelitams: ‘Nevalgysite jokių taukų+ – nei jaučio, nei avies, nei ožkos. 24 Nugaišusio arba žvėries sudraskyto gyvulio taukus galite naudoti įvairiems poreikiams, bet ne maistui.+ 25 Ir jeigu kas nors valgytų taukus gyvulio, kurį atvedė sudeginti kaip auką Jehovai, tas žmogus turės būti pašalintas iš savo tautos.

26 Taip pat niekas jūsų gyvenvietėse nevalgys jokio kraujo+ – nei paukščio, nei kokio kito gyvūno. 27 Jei kas nors kraujo valgytų, bus pašalintas iš savo tautos.’“+

28 Jehova Mozei toliau kalbėjo: 29 „Sakyk izraelitams: ‘Kas aukoja Jehovai bendrystės auką, dalį tos aukos paruoš kaip atnašą Jehovai.+ 30 Savo rankomis jis atneš taukus,+ krūtinę ir, pasiūbavęs kaip siūbuojamąją atnašą+ Jehovos akivaizdoje, atiduos sudeginti kaip auką Jehovai. 31 Taukus kunigas pavers dūmais ant aukuro,+ o krūtinė atiteks Aaronui ir jo sūnums.+

32 Bendrystės aukai skirto gyvulio dešinę koją atiduosite kaip šventą dalį kunigui.+ 33 Dešinė koja priklauso Aarono sūnui,+ kuris atnašauja bendrystės aukos kraują ir taukus. 34 Dalį izraelitų aukojamų bendrystės aukų – krūtinę, tai yra siūbuojamąją atnašą, ir atnašauti skirtą gyvulio koją – aš atiduodu kunigui Aaronui ir jo sūnums. Šis įstatas galios izraelitams amžiais.+

35 Ši Jehovai skirtų ugninių atnašų dalis priklauso kunigui Aaronui ir jo sūnums nuo tos dienos, kai jie buvo išrinkti tarnauti kunigais Jehovai.+ 36 Jehova įsakė atiduoti šią izraelitų aukų dalį kunigams nuo jų patepimo dienos.+ Tai amžinas įsakas, kuris galios per kartų kartas.’“

37 Tokį įstatymą dėl deginamųjų aukų,+ javų atnašų,+ aukų už nuodėmę,+ aukų už kaltę,+ įšventinimo aukų+ ir bendrystės aukų+ 38 Jehova davė Mozei ant Sinajaus kalno+ tą dieną, kai paliepė izraelitams atnašauti Jehovai aukas Sinajaus dykumoje.+

8 Jehova toliau Mozei kalbėjo: 2 „Pakviesk Aaroną su sūnumis,+ paimk drabužius,+ patepimo aliejų,+ jautį aukai už nuodėmę, du avinus, pintinę su duona be raugo+ 3 ir sušauk visą bendruomenę prie įėjimo į Susitikimo Palapinę.“

4 Mozė padarė, kaip Jehova jam liepė, ir visa bendruomenė susirinko prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. 5 Tada Mozė tarė žmonėms: „Tai padaryti mums įsakė Jehova.“ 6 Jis pakvietė Aaroną su sūnumis ir juos apiprausė*.+ 7 Tada aprengė Aaroną palaidine,+ aprišo juosta,+ apvilko berankoviu drabužiu,+ kunigo liemene*+ ir sujuosė liemenės juosta.+ 8 Pritvirtino antkrūtinį+ ir į jį įdėjo Urimus ir Tumimus.+ 9 Paskui uždėjo jam ant galvos turbaną+ ir prie turbano iš priekio pririšo žvilgią aukso plokštelę – šventąjį ženklą*,+ – kaip Jehova ir buvo jam paliepęs.

10 Tada, paėmęs patepimo aliejaus, Mozė patepė Padangtę ir viską, kas joje.+ Taip jis viską pašventino. 11 Paskui septynis kartus pašlakstė aliejumi aukurą. Mozė patepė aukurą, visus jo reikmenis, taip pat praustuvę su stovu, kad būtų šventi. 12 Paskiausiai pašventino Aaroną – patepė jį užpildamas ant galvos patepimo aliejaus.+

13 Tada Mozė pakvietė Aarono sūnus. Aprengė juos palaidinėmis, aprišo juostomis ir uždėjo galvos apdangalus,+ kaip Jehova buvo paliepęs.

14 Paskui buvo atvestas jautis aukai už nuodėmę ir Aaronas su sūnumis uždėjo rankas jaučiui ant galvos.+ 15 Mozė jautį papjovė, pamirkė pirštą į jo kraują+ ir patepė visus aukuro ragus – apvalė, kad būtų be nuodėmės. Likusį kraują Mozė išpylė aukuro papėdėje. Taip jis aukurą pašventino, kad ant jo būtų galima aukoti permaldavimo auką. 16 Tada jis paėmė vidurius dengiančią taukinę, kepenų raiščius, abu inkstus su jų taukais ir pavertė juos dūmais ant aukuro.+ 17 O visa, kas liko, – jaučio mėsą, odą ir vidurius – Mozė sudegino už stovyklos,+ kaip Jehova ir buvo jam paliepęs.

18 Paskui jis atvedė aviną, skirtą deginamajai aukai, ir Aaronas su sūnumis uždėjo rankas avinui ant galvos.+ 19 Mozė gyvulį papjovė ir apšlakstė jo krauju visus aukuro šonus. 20 Jis sukapojo aviną į gabalus ir visus tuos gabalus kartu su galva ir taukais* sudėjo į ugnį. 21 Žarnas ir kojas apiplovė vandeniu ir taip pat sudėjo į ugnį – visą aviną pavertė dūmais ant aukuro. Tai buvo malonaus kvapo deginamoji auka, Jehovai skirta ugninė atnaša, kurią Jehova Mozei ir buvo paliepęs atnašauti.

22 Tada Mozė atvedė antrąjį aviną, tai yra įšventinimo aviną,+ ir Aaronas su sūnumis uždėjo rankas gyvuliui ant galvos.+ 23 Mozė jį papjovė ir paėmęs truputį kraujo patepė Aaronui dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 24 Paskui jis išvedė į priekį Aarono sūnus ir krauju patepė kiekvienam dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. Likusiu krauju Mozė apšlakstė visus aukuro šonus.+

25 Tada Mozė paėmė taukus – riebiąją uodegą, vidurius dengiančią taukinę, kepenų raiščius, abu inkstus su jų taukais – ir dešinę koją.+ 26 Taip pat iš pintinės su duona be raugo, padėtos Jehovos akivaizdoje, paėmė vieną duonos riestę iš tešlos be raugo,+ vieną duonos riestę iš tešlos su daug aliejaus,+ vieną tešlainį ir uždėjo ant taukų ir dešinės kojos. 27 Tada viską sudėjo Aaronui ir jo sūnums ant rankų. Pasiūbavęs tai kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje, 28 jis paėmė viską jiems iš rankų, sukrovė ant aukuro, ant deginamosios aukos, ir pavertė dūmais. Tai buvo įšventinimo auka, malonaus kvapo ugninė atnaša Jehovai.

29 Tada Mozė paėmė avino krūtinę ir pasiūbavo kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje.+ Šią įšventinimo avino dalį Mozė pasiėmė sau, kaip Jehova ir buvo jam paliepęs.+

30 Paskui, paėmęs truputį patepimo aliejaus+ ir truputį kraujo nuo aukuro, jis apšlakstė Aaroną, jo drabužius, jo sūnus ir sūnų drabužius. Taip Mozė pašventino Aaroną, jo drabužius, jo sūnus+ ir sūnų drabužius.+

31 Tada Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: „Mėsą išvirkite+ prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir ten ją suvalgykite su duona, esančia įšventinimo pintinėje, nes man buvo pasakyta: ‘Ją valgys Aaronas ir jo sūnūs.’+ 32 Jeigu mėsos ar duonos liktų, likučius sudeginsite.+ 33 Nuo Susitikimo Palapinės įėjimo nesitrauksite septynias dienas, kol baigsis jūsų įšventinimo dienos, nes septynių dienų reikia jums įšventinti.+ 34 Šiandien padarėme tai, kas buvo įsakyta Jehovos, kad už jus būtų atliktas permaldavimas.+ 35 Septynias dienas+ – dieną ir naktį – nesitrauksite nuo įėjimo į Susitikimo Palapinę, vykdysite savo pareigą Jehovai,+ kad nemirtumėte. Tokie man buvo duoti įsakymai.“

36 Aaronas ir jo sūnūs padarė viską, ką Jehova per Mozę buvo įsakęs.

9 Aštuntą dieną+ Mozė pasikvietė Aaroną su sūnumis ir Izraelio seniūnus. 2 Aaronui jis tarė: „Pasirink iš bandos veršį aukai už nuodėmę+ ir aviną deginamajai aukai, sveikus gyvulius, ir atvesk juos Jehovos akivaizdon. 3 O izraelitams sakyk: ‘Parinkite iš bandos ožį aukai už nuodėmę, taip pat metinį veršį ir metinį aviną deginamajai aukai. Gyvuliai turi būti sveiki. 4 Bendrystės aukai, kurią aukosite Jehovos akivaizdoje, paimkite jautį ir aviną,+ taip pat su aliejumi sumaišytą javų atnašą,+ nes Jehova šiandien jums pasirodys.’“+

5 Kaip Mozė liepė, taip žmonės ir padarė. Jie atvedė gyvulius prie Susitikimo Palapinės ir ten susirinko visa bendruomenė, visi stojo Jehovos akivaizdon. 6 Mozė prabilo: „Tai daryti jums liepė Jehova, kad tarp jūsų galėtų apsireikšti Jehovos šlovė.“+ 7 Aaronui jis tarė: „Prieik prie aukuro ir paaukok savąją auką už nuodėmę+ ir deginamąją auką. Taip atliksi permaldavimą už save+ ir už savo namus. Taip pat paaukok auką už žmones,+ atlik ir už juos permaldavimą,+ kaip Jehova paliepė.“

8 Aaronas priėjo prie aukuro ir papjovė veršį – savąją auką už nuodėmę.+ 9 Tada Aarono sūnūs padavė jam kraujo+ ir Aaronas, pamirkęs į jį pirštą, patepė aukuro ragus, o likusį kraują išpylė aukuro papėdėje.+ 10 Aukos už nuodėmę taukus, inkstus ir kepenų raiščius jis pavertė dūmais ant aukuro, kaip Jehova buvo Mozei paliepęs.+ 11 Mėsą ir odą sudegino už stovyklos.+

12 Tada Aaronas papjovė deginamąją auką. Jo sūnūs padavė jam aukos kraujo ir jis apšlakstė juo visus aukuro šonus.+ 13 Paskui jam atnešė deginamosios aukos mėsą ir galvą, ir jis sudėjo viską į ugnį. 14 Žarnas ir kojas Aaronas apiplovė, uždėjo ant aukuro, ant deginamosios aukos, ir viską pavertė dūmais.

15 Paskui Aaronas aukojo tautos auką. Paėmęs ožį – žmonių auką už nuodėmę, – papjovė ir paaukojo už nuodėmę lygiai taip, kaip pirmąjį gyvulį. 16 Tada atnašavo deginamąją auką – paaukojo ją taip, kaip aukojamos deginamosios aukos.+

17 Taip pat paaukojo javų atnašą.+ Pasėmė saują grūdų ir pavertė dūmais kaip priedą prie ryto deginamosios aukos.+

18 Paskui Aaronas papjovė jautį ir aviną – žmonių bendrystės auką. Sūnūs padavė jam tų gyvulių kraujo ir jis apšlakstė juo visus aukuro šonus.+ 19 O jaučio taukus,+ riebiąją avino uodegą, vidurius dengiančią taukinę, inkstus ir kepenų raiščius+ – 20 visas šias riebiąsias dalis – jie sudėjo ant gyvulių krūtinių. Taukus Aaronas pavertė dūmais ant aukuro,+ 21 o krūtines ir dešines kojas pasiūbavo kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje, kaip kad Mozė buvo įsakęs.+

22 Aaronas iškėlė rankas ir palaimino žmones.+ Paaukojęs auką už nuodėmę, deginamąją auką ir bendrystės aukas, jis nulipo žemyn. 23 Mozė su Aaronu įžengė į Susitikimo Palapinę. Iš jos išėję visus palaimino.+

Tada žmonės išvydo Jehovos šlovę.+ 24 Plykstelėjo ugnis nuo Jehovos+ ir sudegino deginamąją auką ir taukus, sudėtus ant aukuro. Visa tai matydami, žmonės pratrūko džiaugsmo šūksniais ir parpuolę ant kelių nusilenkė iki žemės.+

10 Kiek vėliau du Aarono sūnūs – Nadabas ir Abihuvas+ – pasiėmė savo smilkykles, įdėjo į jas žarijų, užbėrė smilkalų+ ir Jehovos akivaizdoje atnašavo neteisėtą atnašą*,+ kurios jis nebuvo įsakęs atnašauti. 2 Tada plykstelėjo ugnis nuo Jehovos ir juos pražudė.+ Taip Jehovos akivaizdoje juodu mirė.+ 3 Mozė tarė Aaronui: „Štai ką sako Jehova: ‘Kas prie manęs artinasi, turi laikyti mane šventu.+ Būsiu pašlovintas visų žmonių akivaizdoje.’“ Aaronas tylėjo.

4 Pasikvietęs Aarono dėdės Uzielio+ sūnus Mišaelį ir Elcafaną, Mozė jiems tarė: „Eikite, paimkite savo brolių kūnus, gulinčius priešais šventąją vietą, ir išneškite už stovyklos.“ 5 Tie nuėjo ir išnešė juos už stovyklos su visais drabužiais, kaip kad paliepė Mozė.

6 Mozė pasakė Aaronui ir kitiems jo sūnums, Eleazarui ir Itamarui: „Tenebūna sutaršyti jūsų plaukai ir neplėšykite drabužių,+ kad nemirtumėte ir Dievas neužsirūstintų ant visos bendruomenės. Tuos, kuriuos pražudė Jehovos ugnis, apverks jūsų broliai, visi Izraelio namai. 7 O jūs nesitraukite nuo Susitikimo Palapinės įėjimo, antraip mirsite, nes esate patepti Jehovos patepimo aliejumi.“+ Taigi jie darė taip, kaip liepė Mozė.

8 Jehova Aaronui tarė: 9 „Nei tu, nei tavo sūnūs prieš eidami į Susitikimo Palapinę negersite vyno ar kito svaigiojo gėrimo,+ kad nemirtumėte. Šis įsakas amžinas, jis galios per kartų kartas. 10 Jūs privalote skirti, kas yra šventa ir kas ne, kas švaru ir kas nešvaru,+ 11 ir mokyti izraelitus visų potvarkių, kuriuos Jehova jiems yra paskelbęs per Mozę.“+

12 Aaronui ir likusiems jo sūnums, Eleazarui ir Itamarui, Mozė kalbėjo: „Iš to, kas liko paaukojus Jehovai ugninę javų atnašą, išsikepkite duonos be raugo ir suvalgykite šalia aukuro,+ nes ta atnaša labai šventa.+ 13 Valgykite ją šventoje vietoje,+ nes ši Jehovos ugninių atnašų dalis priklauso tau ir tavo sūnums. Taip man buvo įsakyta. 14 Švarioje vietoje taip pat suvalgykite krūtinę, tai yra siūbuojamąją atnašą, ir atnašauti skirtą koją.+ Valgyk drauge su savo sūnumis ir dukterimis,+ nes ši izraelitų bendrystės aukų dalis atiduota tau ir tavo vaikams. 15 Atnašauti skirtą koją, taip pat krūtinę, tai yra siūbuojamąją atnašą, atnešite kartu su ugnine taukų atnaša ir pasiūbuosite kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje. Tai bus tavo ir tavo sūnų dalis per amžius.+ Taip įsakė Jehova.“

16 Mozė ėmė teirautis apie ožį, kuris buvo paaukotas už nuodėmę,+ ir sužinojo, kad tas buvo sudegintas. Jis supyko ant Eleazaro ir Itamaro, likusių Aarono sūnų, ir pasakė: 17 „Kodėl šventoje vietoje nevalgėte aukos už nuodėmę?+ Juk ta auka labai šventa ir Dievas ją davė jums, kad prisiimtumėte bendruomenės kaltę ir Jehovos akivaizdoje atliktumėte už žmones permaldavimą. 18 Gyvulio kraujo nebuvo įnešta į šventovę,+ todėl privalėjote auką šventoje vietoje suvalgyti, kaip kad buvo įsakyta.“ 19 Aaronas Mozei atsakė: „Taip, šiandien jie paaukojo savo auką už nuodėmę ir savo deginamąją auką Jehovos akivaizdoje.+ Tačiau argi Jehovai būtų patikę, jei būčiau valgęs aukos už nuodėmę mėsos, kai man nutiko tokie dalykai?“ 20 Tai girdėdamas Mozė atlyžo.

11 Tada Jehova Mozei ir Aaronui tarė: 2 „Praneškite izraelitams, kokius žemės* gyvūnus jiems leidžiama valgyti.+ 3 Galite valgyti tokį gyvūną, kuris turi skeltas nagas su tarpunage ir atrajoja.

4 Tačiau gyvūno, kuris yra tik atrajotojas arba tik skeltanagis, nevalgysite. Toks yra kupranugaris – jis atrajoja, tačiau nėra skeltanagis, todėl jums bus nešvarus.+ 5 Taip pat uolinis damanas.+ Jis atrajoja, bet nėra skeltanagis, todėl bus nešvarus. 6 Kiškis irgi atrajoja, bet nėra skeltanagis, todėl bus nešvarus. 7 Nevalgysite ir kiaulienos.+ Kiaulės nagos skeltos ir turi tarpunagę, tačiau ji neatrajoja, todėl bus jums nešvari. 8 Šių gyvūnų mėsos nevalgysite ir nesiliesite prie jų gaišenos. Laikysite juos nešvariais.+

9 O štai kokius galite valgyti vandens gyvius. Valgysite tik tuos jūrų ir upių padarus, kurie turi pelekus ir žvynus.+ 10 Tačiau visi jūrų ir upių padarai – visi knibždantys gyviai* ir kitokie vandens padarai, – kurie pelekų ir žvynų neturi, bus jums pasibjaurėtini. 11 Bjaurėsitės jais ir jų mėsos nevalgysite,+ jų gaišena bus jums bjauri. 12 Visi vandens gyviai, neturintys pelekų ir žvynų, jums bus pasibjaurėtini.

13 O štai sparnuočiai, kuriais turite bjaurėtis ir kurių jums valgyti negalima: erelis,+ erelis žuvininkas, tamsusis grifas,+ 14 rudasis peslys, juodasis peslys, 15 visų rūšių krankliai, 16 strutis, dykuminis apuokėlis, kiras, visų rūšių sakalai, 17 pelėdikė, kormoranas, mažasis apuokas, 18 gulbė, pelikanas, maitgrifis, 19 gandras, visų rūšių garniai, kukutis ir šikšnosparnis. 20 Taip pat visi sparnuoti vabzdžiai, ropojantys keturiomis, bus jums pasibjaurėtini.

21 Iš sparnuotų vabzdžių, ropojančių keturiomis, galite valgyti tik tuos, kurie turi porą nariuotų šokamųjų kojų, ilgesnių už kitas. 22 Galite valgyti šiuos vabzdžius: visokių rūšių būriais keliaujančius skėrius ir kitokius valgomus skėrius,+ taip pat svirplius ir žiogus. 23 Visi kiti sparnuoti vabzdžiai, ropojantys keturiomis, bus jums pasibjaurėtini. 24 Valgydami šiuos gyvius jūs susiterštumėte. Ir kas prisiliestų prie jų gaišenos, iki vakaro bus nešvarus.+ 25 Jei kam tektų tą gaišeną paimti į rankas, jis turės išsiskalbti drabužius+ ir bus nešvarus iki vakaro.

26 Kiekvienas gyvūnas, kurio nagos, kad ir skeltos, neturi tarpunagės ir kuris neatrajoja, bus jums nešvarus. Kas tik prie tokio prisiliestų, bus nešvarus.+ 27 Taip pat keturkojai su letenomis bus jums nešvarūs. Kas tik prisiliestų prie tokio gyvūno gaišenos, iki vakaro bus nešvarus. 28 Jei kam tektų tokio gyvūno gaišeną nešti, jis turės išsiskalbti drabužius+ ir bus nešvarus iki vakaro.+ Šitie gyvūnai jums nešvarūs.

29 Štai šie knibždantys žemės gyviai jums yra nešvarūs: aklys*, pelė,+ visų rūšių driežai, 30 gekonas, didysis driežas, tritonas, smėlynų driežas ir chameleonas. 31 Šie padarai jums nešvarūs.+ Jei kas prisiliestų prie jų gaišenos, iki vakaro bus nešvarus.+

32 Jei tokio padaro gaišena užkristų ant kokio nors daikto – medinio indo, drabužio, kailio ar ašutinės, – tas daiktas taps nešvarus. Kad ir kam naudojamas, jis turės būti įmerktas į vandenį ir bus nešvarus iki vakaro. Tada jis vėl taps švarus. 33 Jeigu tokio padaro gaišena patektų į molinį indą, tą indą turėsite sudaužyti. Visa, kas yra tame inde, bus nešvaru.+ 34 Jeigu ant kokio nors maisto užtikštų vandens iš suteršto indo, tas maistas bus nešvarus. Arba jeigu tame inde būtų kokio nors gėrimo, jis taps nešvarus. 35 Bet kas, ant ko užkristų tokio gyvūno gaišena, taps nešvaru. Jei tai būtų krosnis ar viryklė, ji turės būti sudaužyta. Ji tapo nešvari ir liks nešvari. 36 Šaltinis ir vandens talpykla liks švarūs, bet žmogus, kuris nešvaraus gyvūno gaišeną iš vandens ištrauks, susiteps. 37 Jeigu tokio gyvūno gaišena užkristų ant sėjai skirtos sėklos, ta sėkla liks švari. 38 Tačiau jeigu užkristų ant sėklos, užmerktos vandenyje, ta sėkla bus jums nešvari.

39 Jeigu nugaištų gyvūnas, kurio mėsą jums leidžiama valgyti, žmogus, prisilietęs prie gaišenos, bus nešvarus iki vakaro.+ 40 Kas užvalgytų tokio gyvulio gaišenos, turės išsiskalbti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.+ Kas tą gaišeną išneša, turės išsiskalbti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. 41 Visi nešvarieji knibždantys žemės padarai yra pasibjaurėtini.+ Jų valgyti negalima. 42 Nevalgysite jokių gyvių, šliaužiančių ant pilvo, vaikštančių keturiomis ir jokių daugiakojų gyvių, knibždančių žemėje, nes jie pasibjaurėtini.+ 43 Nevalgykite jų, kad patys netaptumėte pasibjaurėtini, nesusiterškite, nepasidarykite nešvarūs,+ 44 nes aš esu Jehova, jūsų Dievas.+ Jūs turite elgtis šventai ir būti šventi,+ nes aš esu šventas.+ Nesusiterškite ir nevalgykite jokių knibždančių žemės gyvių. 45 Aš esu Jehova. Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad žinotumėte – aš esu jūsų Dievas.+ Todėl būkite šventi,+ nes aš esu šventas.+

46 Tokius tad duodu įstatus dėl gyvūnų, sparnuočių, visų vandenyse plaukiojančių gyvių ir visų žemėje knibždančių padarų, 47 kad matytumėte skirtumą tarp to, kas švaru ir kas nešvaru, ir kad žinotumėte, kuriuos gyvūnus galima valgyti ir kurių valgyti negalima.“+

12 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Sakyk izraelitams: ‘Jeigu moteris tampa nėščia ir pagimdo berniuką, ji bus nešvari 7 dienas, kaip kad būna nešvari mėnesinių metu.+ 3 Aštuntą dieną berniukui bus apipjaustyta apyvarpė.+ 4 Moters apsivalymas truks* dar 33 dienas. Iki pasibaigs jos apsivalymo dienos, ji negalės liesti nieko, kas šventa, ir eiti į šventąją vietą.

5 Jeigu pagimdytų mergaitę, moteris bus nešvari 14 dienų, kaip kad būna nešvari mėnesinių metu. Apsivalymas truks dar 66 dienas. 6 Kai moters, pagimdžiusios berniuką ar mergaitę, apsivalymo dienos baigsis, ji ateis pas kunigą prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir atves pirmametį avinėlį paaukoti kaip deginamąją auką,+ taip pat atneš balandžiuką arba purplelį kaip auką už nuodėmę. 7 Kunigas atnašaus jos auką Jehovos akivaizdoje ir atliks už ją permaldavimą. Tada ji bus apvalyta, jos kraujo šaltinis bus švarus. Toks yra įstatymas moteriai, kuri pagimdo berniuką ar mergaitę. 8 Jeigu moteris neturi iš ko atnašauti avinėlio, ji atneš kunigui du purplelius arba du balandžiukus:+ vieną paaukoti kaip deginamąją auką, kitą – kaip auką už nuodėmę. Kunigas atliks už ją permaldavimą ir ji taps švari.’“

13 Jehova kalbėjo Mozei ir Aaronui: 2 „Jeigu žmogui odoje atsiranda koks patinimas, išbėrimas ar odą išmuša dėmėmis ir kyla įtarimas, kad tai raupsai*,+ žmogų reikės atvesti pas kunigą Aaroną ar pas vieną iš jo sūnų, tarnaujančių kunigais.+ 3 Kunigas odą apžiūrės ir jeigu matys, kad plaukai užkrato vietoje pabalę ir yra požymių, kad užkratas skverbiasi gilyn, žmogus serga raupsais. Apžiūrėjęs tą žmogų, kunigas paskelbs, kad jis nešvarus. 4 Tačiau jeigu oda užkrato vietoje balta ir požymių, kad užkratas skverbtųsi gilyn, nėra, taip pat plaukai nepabalę, kunigas atskirs tą žmogų nuo kitų septynioms dienoms.+ 5 Septintą dieną jis vėl tą žmogų apžiūrės. Jeigu užkrėsta vieta atrodo nepakitusi ir požymių, kad užkratas plinta, nėra, kunigas atskirs jį dar septynioms dienoms.

6 Septintą dieną kunigas jį dar kartą apžiūrės. Jeigu uždegimas rimsta ir toliau neplinta, kunigas paskelbs, kad žmogus švarus.+ Tai paprastas išbėrimas. Žmogus turės išsiskalbti drabužius ir bus pripažintas švariu. 7 Jei po to, kai pasirodė kunigui ir šis paskelbė jį esant švarų, uždegimas paūmėtų, žmogus turės ateiti pas kunigą dar kartą. 8 Kunigas išbertą vietą apžiūrės. Jeigu bėrimas plinta, paskelbs žmogų esant nešvarų. Tai – raupsai.+

9 Jeigu žmogus suserga raupsais, jis turi būti atvestas pas kunigą, 10 kad šis jį apžiūrėtų.+ Jei kunigas odoje mato pabrinkusią balkšvą dėmę ir jeigu plaukai toje vietoje pabalę ir yra atsivėrusi žaizda,+ 11 tai įsisenėjusių raupsų požymis. Kunigas paskelbs, kad žmogus nešvarus. Kadangi jau aišku, kad jis nešvarus, atskirti nuo kitų+ jo nereikės. 12 Jei raupsai išplinta po visą odą ir padengia visą kūną nuo galvos iki kojų, kiek tik kunigui matosi, 13 kunigas, apžiūrėjęs tą žmogų, paskelbs, kad jis švarus,* nes raupsai padengė visą kūną. Kadangi visa jo oda pabalusi, jis yra švarus. 14 Bet jeigu odoje atsiveria žaizda, žmogus yra nešvarus. 15 Matydamas, kad atsivėrė žaizda, kunigas paskelbs jį esant nešvarų.+ Atvira žaizda yra nešvari, tai – raupsai.+ 16 Jei ta atvira žaizda pabaltų, žmogus turės vėl ateiti pas kunigą. 17 Kunigas jį apžiūrės+ ir matydamas, kad žaizda pabalusi, paskelbs jį esant švarų. Tas žmogus yra švarus.

18 Jeigu žmogui odoje iškiltų votis ir jai išgijus 19 toje vietoje rastųsi balkšvas pabrinkimas ar rausvai balkšva dėmė, žmogus turės pasirodyti kunigui. 20 Kunigas tą vietą apžiūrės.+ Jeigu matys, kad užkratas skverbiasi gilyn ir plaukai toje vietoje pabalę, jis paskelbs, kad žmogus nešvarus. Voties vietoje įsimetė raupsai. 21 Jeigu kunigas per apžiūrą matys, kad baltų plaukų nėra, uždegimas neplinta ir, regis, mažėja, jis atskirs žmogų nuo kitų septynioms dienoms.+ 22 Jeigu uždegimas akivaizdžiai plinta, kunigas paskelbs, kad žmogus nešvarus. Tai liga. 23 Bet jeigu uždegimo plotas lieka nepakitęs, nedidėja, tai – tik pūlinys, tik uždegimas. Kunigas paskelbs, kad žmogus švarus.+

24 Jeigu kas nors nusidegina ir nudegimo vietoje gyva mėsa tampa rausvai balkšva ar balta, 25 kunigas turės tą žaizdą apžiūrėti. Jeigu plaukai toje vietoje pasidarė balti ir matyti, kad giliau prasidėjo uždegimas, tai reiškia, kad į žaizdą įsimetė raupsai. Kunigas paskelbs, kad žmogus nešvarus, serga raupsais. 26 Jeigu per apžiūrą kunigas matys, kad nudegimo vietoje baltų plaukų nėra ir uždegimas neprasidėjęs, kad žaizda gyja, jis atskirs žmogų nuo kitų septynioms dienoms.+ 27 Septintą dieną kunigas jį vėl apžiūrės ir jeigu aiškiai matys, kad žaizda nudegimo vietoje didėja, paskelbs, kad žmogus nešvarus, susirgęs raupsais. 28 Tačiau jeigu žaizda nedidėja, nesiplečia ir netgi traukiasi, vadinasi, tai buvo tik nudegimo sukeltas patinimas. Kunigas paskelbs, kad žmogus švarus, nes uždegimas buvo prasidėjęs tik dėl nudegimo.

29 Jeigu vyrui ar moteriai ant galvos ar ant smakro atsivertų žaizda, 30 kunigas ją apžiūrės.+ Jei matys, kad uždegimas gilus ir plaukai toje vietoje pageltę ir išretėję, paskelbs žmogų esant nešvarų, nes jo galvos ar smakro oda pažeista ligos. Tai galvos arba smakro raupsai. 31 Jeigu mato, kad uždegimas nėra gilus, tačiau toje vietoje nėra juodų plaukų, kunigas turi atskirti žmogų nuo kitų septynioms dienoms.+ 32 Septintą dieną jis uždegimo vietą vėl apžiūrės. Jeigu ji nedidėja, joje nėra pageltusių plaukų ir uždegimas neatrodo gilus, 33 žmogus turės nusiskusti neliesdamas pažeistos vietos. Tada kunigas atskirs jį nuo kitų dar septynioms dienoms.

34 Septintą dieną kunigas dar kartą apžiūrės pažeistą vietą. Jeigu tas užkratas galvos ar smakro odoje neplinta ir uždegimas nėra giliai įsiskverbęs, kunigas paskelbs, kad žmogus yra švarus. Tas žmogus išsiskalbs drabužius ir bus švarus. 35 Jei po to, kai žmogus buvo pripažintas švariu, užkratas išplinta, 36 kunigas jį vėl apžiūrės. Jeigu užkratas odoje išplitęs, kunigui net nereikia tikrinti, ar plaukai pageltę. Tas žmogus nešvarus. 37 O jeigu per apžiūrą paaiškėja, kad užkratas nebeplinta ir kad toje vietoje auga juodi plaukai, tai žmogus bus pasveikęs. Jis švarus, ir kunigas galės paskelbti, kad jis yra švarus.+

38 Jeigu vyrą ar moterį išmuša baltomis dėmelėmis, 39 kunigas turi jas apžiūrėti.+ Jeigu dėmelės neryškios, tai tik nekenksmingas bėrimas. Žmogus švarus.

40 Jei vyrui slenka galvos plaukai ir jis nuplinka, tas vyras yra švarus. 41 Tas, kuriam plaukai nuslenka virš kaktos, kuris tampa plikakaktis, irgi yra švarus. 42 Tačiau jei plikėje ar nuplikusiame viršukaktyje atsiveria rausvai balkšvos spalvos žaizda, toje vietoje yra įsimetę raupsai. 43 Kunigas jį apžiūrės ir jeigu matys, kad pažeista vieta nuplikusioje viršugalvio ar kaktos dalyje išties rausvai balkšva ir primena raupsus, 44 tas žmogus yra raupsuotas. Jis nešvarus, ir kunigas turi paskelbti jį esant nešvarų, nes jam galvos odoje yra įsimetusi liga. 45 Žmogus, sergantis raupsais, privalo dėvėti suplėšytus drabužius, jo plaukai turi būti sutaršyti ir jis, prisidengęs burną*, turi šaukti: ‘Nešvarus! Nešvarus!’ 46 Kol šia liga sirgs, žmogus bus nešvarus. Kadangi yra nešvarus, jis turės gyventi skyrium nuo visų, už stovyklos.+

47 Jeigu raupsai įsimeta į kokį vilnonį ar lininį drabužį, 48 į vilnonius ar lininius apmatus ar ataudus arba į odą ar odinį daiktą*, 49 tai yra jeigu drabužyje, odoje, apmatuose ar atauduose ar kokiame odiniame daikte atsiranda gelsvai žalsva arba rausva dėmė – raupsų požymis, – daiktą reikia nunešti parodyti kunigui. 50 Kunigas tas dėmes apžiūrės ir padės daiktą atskirai septynioms dienoms.+ 51 Septintą dieną jis vėl jį apžiūrės. Jeigu užkratas drabužyje, apmatuose, atauduose ar odoje (nesvarbu, kokios ji paskirties) dar labiau išplito, tai yra užkrečiami raupsai ir daiktas yra nešvarus.+ 52 Drabužį, vilnonį ar lininį audinį, odinį daiktą, kuriame įsimetė tokia liga, jis sudegins, nes tai užkrečiami raupsai. Jį reikia sudeginti.

53 Jeigu kunigas per apžiūrą matys, kad užkratas drabužyje, apmatuose, atauduose ar odiniame daikte neplinta, 54 jis palieps tą užkrėstą daiktą išplauti ir padėti jį atskirai dar septynioms dienoms. 55 Po kruopštaus plovimo kunigas tą daiktą apžiūrės. Jeigu užkrato žymė neišsiplovė, nors ir nepadidėjo, daiktas yra nešvarus. Sudeginsite jį, nes jame iš vidaus ar iš išorės yra įsiskverbęs užkratas.

56 Jeigu kunigas per apžiūrą matys, kad po kruopštaus plovimo užkrato žymės išnyko, tą vietą iš drabužio, odos ar audinio jis išplėš. 57 Jeigu žymių atsirastų kitoje to drabužio, audinio ar odinio daikto vietoje, tai reikštų, kad užkratas neišnyko. Užkrėstą daiktą reikės sudeginti.+ 58 Tačiau jeigu išplautame drabužyje, audinyje arba odiniame daikte užkrato žymių nebeatsiranda, tą daiktą reikia išplauti dar kartą ir jis bus švarus.

59 Štai tokie yra nuostatai, ką daryti su vilnoniu ar lininiu drabužiu, audiniu ar kokiu nors odiniu daiktu, kuriame atsiranda raupsų užkratas, ir kaip nustatyti, ar daiktas švarus ar nešvarus.“

14 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Štai kokių nurodymų turi būti laikomasi raupsuotojo apvalymo dieną, kai jis atvedamas pas kunigą.+ 3 Kunigas, išėjęs už stovyklos, žmogų apžiūrės. Jeigu šis bus pagijęs, 4 kunigas jam palieps atnešti apvalymo apeigoms du gyvus švariuosius paukščius, kedro šakelę, skaisčiai raudonų siūlų ir isopo*.+ 5 Vieną paukštį kunigas palieps papjauti virš molinio indo su šaltinio vandeniu. 6 Gyvąjį paukštį, kedro šakelę, skaisčiai raudonus siūlus ir isopą jis pamirkys paukščio, papjauto virš šaltinio vandens, kraujyje. 7 Tada septynis kartus pašlakstys tuo krauju žmogų, atėjusį apsivalyti dėl to, kad sirgo raupsais, ir paskelbs, kad jis yra švarus. Gyvąjį paukštį jis paleis laukuose į laisvę.+

8 Kad apsivalytų, žmogus turės išsiskalbti drabužius, nusiskusti visus plaukus ir išsimaudyti vandenyje. Tada jis bus švarus. Jam bus leidžiama ateiti į stovyklą, tačiau įžengti į savo palapinę negalės dar septynias dienas. 9 Septintą dieną jis turės nusiskusti visus galvos ir barzdos plaukus, taip pat antakius. Nusiskutęs plaukus, išsiskalbs drabužius, išsimaudys ir bus švarus.

10 Aštuntą dieną jis atves du sveikus avinėlius, vieną sveiką pirmametę avį+ ir atneš javų atnašą – tris dešimtadalius efos* geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi,+ taip pat vieną logą* aliejaus.+ 11 Kunigas, atliekantis apvalymo apeigas, pastatys apsivalyti atėjusį žmogų kartu su jo atnašomis Jehovos akivaizdoje, prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. 12 Vieną avinėlį jis atnašaus kaip auką už kaltę+ kartu su logu aliejaus. Kunigas juos pasiūbuos Jehovos akivaizdoje kaip siūbuojamąją atnašą.+ 13 Tada papjaus avinėlį ten pat, kur pjaunamos aukos už nuodėmę ir deginamosios aukos,+ – šventoje vietoje, nes auka už kaltę, kaip ir auka už nuodėmę, priklauso kunigui.+ Ji labai šventa.+

14 Paėmęs aukos už kaltę kraujo, kunigas juo pateps apsivalyti atėjusiam žmogui dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 15 Kunigas paims atneštąjį logą aliejaus,+ šiek tiek jo įsipils į kairįjį delną, 16 pamirkys į jį savo dešinės rankos pirštą ir Jehovos akivaizdoje septynis kartus pašlakstys tuo aliejumi žemę. 17 Tada aliejumi iš savo delno jis pateps apsivalyti atėjusiam žmogui dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį – pateps ten pat, kur tepė aukos už kaltę kraują. 18 Likusį aliejų kunigas iš delno išpils apsivalyti atėjusiam žmogui ant galvos. Taip kunigas atliks už jį permaldavimą Jehovos akivaizdoje.+

19 Atlikdamas permaldavimą už žmogų, atėjusį apsivalyti, kunigas paaukos ir auką už nuodėmę.+ Paskui papjaus deginamąją auką. 20 Deginamąją auką ir javų atnašą+ kunigas sudegins ant aukuro. Taip jis atliks už tą žmogų permaldavimą+ ir šis bus švarus.+

21 Neturtingas žmogus, kuris tiek aukoti neišgali, siūbuojamajai atnašai už kaltę atves vieną avinėlį ir už tą žmogų bus atliktas permaldavimas. Jo javų atnaša bus dešimtadalis efos* geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi. Taip pat jis atneš logą aliejaus 22 ir du purplelius arba balandžiukus, nes daugiau neišgali. Vienas paukštis bus aukai už nuodėmę, o kitas deginamajai aukai.+ 23 Aštuntą dieną+ jis atneš visa tai kunigui prie įėjimo į Susitikimo Palapinę, kad Jehovos akivaizdoje būtų apvalytas.+

24 Paėmęs aukos už kaltę avinėlį+ ir logą aliejaus, kunigas pasiūbuos juos kaip siūbuojamąją atnašą Jehovos akivaizdoje.+ 25 Aukos už kaltę avinėlį jis papjaus, tada atėjusiam apsivalyti žmogui jo krauju pateps dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį.+ 26 Į kairįjį delną jis įsipils truputį aliejaus+ 27 ir dešinės rankos pirštu septynis kartus pašlakstys tuo aliejumi žemę Jehovos akivaizdoje. 28 Trupučiu aliejaus iš delno jis pateps apsivalyti atėjusiam žmogui dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį – pateps ten pat, kur tepė aukos už kaltę kraują. 29 Delne likusį aliejų jis išpils apsivalyti atėjusiam žmogui ant galvos, kad Jehovos akivaizdoje už jį būtų atliktas permaldavimas.

30 Vieną iš purplelių ar balandžiukų, kuriuos žmogus išgalėjo atnešti,+ 31 kuriuos įstengė įsigyti, kunigas paaukos kaip auką už nuodėmę, o kitą – kaip deginamąją auką+ kartu su javų atnaša. Taip kunigas Jehovos akivaizdoje atliks už tą žmogų permaldavimą.+

32 Tokie yra nurodymai raupsais persirgusiam žmogui, neišgalinčiam įsigyti to, ko reikia apsivalymo apeigoms.“

33 Tada Jehova tarė Mozei ir Aaronui: 34 „Kai ateisite į Kanaano kraštą,+ kurį atiduodu jums kaip nuosavybę,+ ir aš užleisiu raupsais kurio nors iš jūsų namą tame krašte,+ 35 namo savininkas ateis pas kunigą ir sakys: ‘Į mano namą įsimetė kažkoks užkratas.’ 36 Prieš eidamas užkrato apžiūrėti, kunigas lieps viską iš namo išnešti, kad visų daiktų tuose namuose netektų paskelbti esant nešvarių. Tada jis ateis namo apžiūrėti. 37 Jeigu apžiūrėdamas pažeistą vietą matys, kad sienose yra gelsvai žalių ar rausvų apnašų ir kad siena tose vietose duobėta, 38 kunigas išeis iš to namo ir užrakins jį septynioms dienoms.+

39 Septintą dieną kunigas sugrįš dar kartą namo apžiūrėti. Jeigu užkratas sienose plinta, 40 kunigas palieps išlupti iš sienos užkrėstus akmenis ir išmesti į nešvarią vietą už miesto. 41 Taip pat jis lieps namo sienas iš vidaus kruopščiai nugrandyti ir nugrandytą tinką suversti už miesto, į nešvarią vietą. 42 Tada išluptų akmenų vieton reikės įstatyti naujus akmenis ir namą naujai ištinkuoti.

43 Jei išlupus pažeistus akmenis, nugrandžius namo sienas ir jas pertinkavus užkratas vėl pasirodytų, 44 kunigas turės apžiūrėti namą dar kartą. Jei matys, kad užkratas plinta, tai yra užkrečiami raupsai.+ Namas nešvarus. 45 Namą jis lieps nugriauti ir visus jo akmenis, rąstus ir tinką išgabenti už miesto į nešvarią vietą.+ 46 Jei koks žmogus įeitų į namą, kuris dėl užkrato uždarytas,+ jis bus nešvarus iki vakaro.+ 47 Jei kas nors pernakvotų tokiame name, turės išsiskalbti drabužius; kas tame name valgytų, irgi turės išsiskalbti drabužius.

48 O jei kunigas atėjęs apžiūrėti namo matys, kad po pertinkavimo užkratas nebeplinta, jis paskelbs, kad namas švarus, nes užkratas išnyko. 49 Namo apvalymo* apeigoms jis paims du paukščius, kedro šakelę, skaisčiai raudonų siūlų ir isopo.+ 50 Vieną paukštį jis papjaus virš molinio indo su šaltinio vandeniu. 51 Kedro šakelę, isopą, skaisčiai raudonus siūlus ir gyvąjį paukštį jis pamirkys inde su šaltinio vandeniu ir papjautojo paukščio krauju ir septynis kartus pašlakstys namą.+ 52 Paukščio krauju, šaltinio vandeniu, gyvuoju paukščiu, kedro šakele, isopu ir skaisčiai raudonais siūlais jis namą apvalys*. 53 Tada paleis gyvąjį paukštį į laisvę už miesto, atvirame lauke. Taip už namą bus atliktas permaldavimas ir jis bus švarus.

54 Toks bus įstatymas dėl visokių raupsų, galvos ar barzdos užkrato,+ 55 drabužio+ ar namo+ raupsų, 56 patinimų, žaizdų ir dėmių,+ 57 kad žinotumėte, kaip atskirti, kas yra nešvaru ir kas švaru.+ Tai įstatymas dėl raupsų.“+

15 Jehova kalbėjo Mozei ir Aaronui: 2 „Sakykite izraelitams: ‘Jeigu vyrui iš kūno* ima tekėti kokios nors išskyros, jis tampa nešvarus.+ 3 Jis susiteršęs, nesvarbu, ar tos išskyros teka ištisai ar užsilaiko. Tas vyras yra nešvarus.

4 Patalas, į kurį toks vyras atsigula, ir daiktas, ant kurio jis atsisėda, taps nešvarūs. 5 Kas prisiliestų prie jo patalo, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro.+ 6 Jei kas nors atsisėstų ant daikto, ant kurio sėdėjo toks vyras, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro. 7 Kas prie tokio vyro prisiliestų, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro. 8 Jeigu toks vyras apspjautų švarų žmogų, tas žmogus turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro. 9 Balnas, ant kurio toks vyras sėdėtų, bus nešvarus. 10 Kas tik prisiliestų prie daikto, ant kurio tas vyras sėdėjo, bus nešvarus iki vakaro, taip pat kas tokį daiktą neštų, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro. 11 Jeigu toks vyras+ neplautomis rankomis paliestų kitą žmogų, tas žmogus turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro. 12 Molinis indas, kurį toks vyras paliestų, turės būti sudaužytas, o medinis – išplautas vandeniu.+

13 Kai išskyros paliauja tekėjusios ir žmogus pasveiksta, jis turės palaukti septynias dienas, kurios skirtos apsivalymui, tada išsiskalbs drabužius, išsimaudys šaltinio vandenyje ir bus švarus.+ 14 Aštuntą dieną turės atnešti du purplelius ar balandžiukus+ Jehovos akivaizdon prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir paduoti kunigui. 15 Kunigas juos atnašaus: vieną – kaip auką už nuodėmę, kitą – kaip deginamąją auką. Taip Jehovos akivaizdoje jis atliks permaldavimą, ir susiteršęs vyras bus apvalytas.

16 Jeigu vyrui išsilieja sėkla, jis turės išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro.+ 17 Taip pat turės išplauti drabužį ar odinį daiktą, ant kurio pateko jo sėklos, ir tas daiktas bus laikomas nešvariu iki vakaro.

18 Jeigu vyras sugula su moterimi ir išlieja sėklą, jie abu turi išsimaudyti ir bus nešvarūs iki vakaro.+

19 Kai moteriai prasideda mėnesinės, septynias dienas dėl kraujavimo ji bus nešvari.+ Kas prie jos prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro.+ 20 Viskas, ant ko ji priguls būdama dėl mėnesinių nešvari, taps nešvaru, ir viskas, ant ko atsisės, taps nešvaru.+ 21 Kas prisiliestų prie jos patalo, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro. 22 Kas prisiliestų prie kokio daikto, ant kurio ji buvo atsisėdusi, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro. 23 Ar ji būtų sėdėjusi ant patalo ar ant kokio daikto, prie jo prisilietęs žmogus bus nešvarus iki vakaro.+ 24 Jeigu vyras sugula su moterimi ir ant jo patenka jos mėnesinių kraujo,+ jis bus nešvarus septynias dienas, ir patalas, kuriame jis gulės, bus nešvarus.

25 Jeigu moteris ne mėnesinių metu+ ilgą laiką kraujuotų+ arba jeigu per mėnesines kraujavimas truktų ilgiau nei įprasta, ji bus nešvari per visas kraujavimo dienas, kaip ir mėnesinių dienomis. 26 Patalas, kuriame ji guli savo kraujavimo dienomis, bus toks pat nešvarus kaip ir jos mėnesinių nešvarumo dienomis.+ Taip pat kiekvienas daiktas, ant kurio ji atsisėda, bus nešvarus, kaip būtų ir mėnesinių nešvarumo dienomis. 27 Kas tuos daiktus palies, bus nešvarus. Jis turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir liks nešvarus iki vakaro.+

28 Kraujavimui paliovus, moteris turės palaukti septynias dienas ir tada bus švari.+ 29 Aštuntą dieną ji atneš du purplelius ar balandžiukus+ prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir paduos kunigui.+ 30 Kunigas juos atnašaus: vieną kaip auką už nuodėmę, kitą – kaip deginamąją auką. Taip Jehovos akivaizdoje jis atliks permaldavimą, ir moteris, susiteršusi dėl plūdimo, bus apvalyta.+

31 Jūs turite mokyti izraelitus saugotis susiteršti, kad jie nesuterštų mano Padangtės, esančios pas juos, ir kad dėl to jiems netektų mirti.+

32 Tokio įstatymo turės laikytis vyras, kuriam teka išskyros, taip pat tas, kuris tampa nešvarus dėl sėklos išsiliejimo,+ 33 ir moteris, kuri tampa nešvari dėl mėnesinių.+ Jo laikysis tiek vyrai, tiek moterys – visi, kurie patiria išsiliejimą iš kūno,+ taip pat vyrai, sugulantys su moterimi, kuri yra nešvari.’“

16 Po to nutikimo, kai du Aarono sūnūs stojo Jehovos akivaizdon ir buvo nubausti mirtimi,+ Jehova kreipėsi į Mozę. 2 Jehova Mozei tarė: „Pasakyk Aaronui, kad jam neleidžiama kada tik panorėjus žengti pro uždangą+ į šventąją vietą+ ir stoti priešais dangtį, dengiantį Skrynią. Jeigu taip padarytų, mirs,+ nes virš Skrynios dangčio+ debesyje+ apsireiškiu aš.

3 Štai ką Aaronas atnašaus prieš eidamas į šventąją vietą: jautuką, kaip auką už nuodėmę,+ ir aviną, kaip deginamąją auką.+ 4 Jis turės apsivilkti šventąjį drabužį,+ apsimauti lininius apatinius nuogumui uždengti,+ susijuosti linine juosta+ ir ant galvos užsidėti lininį turbaną.+ Tai šventi drabužiai.+ Prieš jais apsirengdamas jis išsimaudys.+

5 Aukai už nuodėmę jis paims iš izraelitų bendruomenės+ du ožiukus, o deginamajai aukai – aviną.

6 Aukai už savo nuodėmes – kad atliktų permaldavimą už save+ ir savo namus, – Aaronas paims jautį.

7 Abu ožiukus Aaronas turės atvesti Jehovos akivaizdon prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. 8 Jis mes burtus, kurį ožiuką paaukoti Jehovai, o kuris taps azazeliu*. 9 Ožiuką, burtais+ atitekusį Jehovai, Aaronas turės paaukoti kaip auką už nuodėmę. 10 O tą ožiuką, kuriam burtai krito būti azazeliu, reikės pastatyti Jehovos akivaizdoje, kad virš jo būtų atliktas permaldavimas. Paskui jį turėsite išvesti į dykumą.+

11 Taigi Aaronas atves jautį aukai už savo nuodėmes ir atliks permaldavimą už save ir savo namus. Tada tą aukai už nuodėmę skirtą jautį jis papjaus.+

12 Paėmęs smilkyklę+ su žarijomis iš aukuro,+ esančio Jehovos akivaizdoje, taip pat dvi saujas grūstų kvapiųjų smilkalų,+ nusineš už uždangos.+ 13 Smilkalus jis subers ant žarijų Jehovos akivaizdoje,+ ir dangtį,+ dengiantį Įstatymo*+ Skrynią, apgaubs kvapus debesis. Visa tai jis padarys, kad nemirtų.

14 Paskui Aaronas paims truputį jaučio kraujo+ ir pirštu pašlakstys žemę priešais dangtį rytinėje pusėje – pašlakstys krauju žemę priešais dangtį septynis kartus.+

15 Tada jis papjaus ožiuką, skirtą aukai už bendruomenės nuodėmes.+ Ožiuko kraujo+ nusineš už uždangos+ ir pašlakstys juo žemę priešais dangtį, lygiai kaip šlakstė jaučio krauju.

16 Aaronas atliks permaldavimą už šventąją vietą, nes izraelitų netyrumas, jų nusižengimai ir nuodėmės ją suteršia.+ Atliks permaldavimą ir už Susitikimo Palapinę, nes izraelitai, pas kuriuos ji stovi, yra susitepę tuo, kas netyra.

17 Kol Aaronas neatliks permaldavimo šventojoje vietoje ir neišeis, jokiam žmogui į Susitikimo Palapinę įeiti neleidžiama. Aaronas turi atlikti permaldavimą už save, savo namus+ ir už visą Izraelio bendruomenę.+

18 Tada jis prieis prie aukuro,+ stovinčio Jehovos akivaizdoje, ir atliks už jį permaldavimą – paims truputį jaučio kraujo ir ožiuko kraujo ir pateps visus aukuro ragus. 19 Pamirkęs pirštą kraujyje, jis septynis kartus pašlakstys aukurą ir taip nuvalys nuo jo visokį izraelitų netyrumą, kad aukuras būtų šventas.

20 Atlikęs permaldavimą+ už šventąją vietą, Susitikimo Palapinę ir aukurą,+ Aaronas atves gyvąjį ožiuką.+ 21 Jis uždės tam ožiukui ant galvos abi rankas ir išpažins visus izraelitų paklydimus, visus nusižengimus ir visas nuodėmes – sukraus visa gyvuliui ant galvos+ – ir palieps paskirtam žmogui* išvesti jį į dykumą. 22 Tas išves ožiuką į dykumą,+ ir taip ožiukas nusineš su savimi visas žmonių nuodėmes.+

23 Aaronas sugrįš į Susitikimo Palapinę, nusivilks lininius drabužius, kuriais vilkėdamas ėjo į šventąją vietą, ir ten juos paliks. 24 Išsimaudęs+ šventoje vietoje ir apsirengęs savo drabužiais,+ nueis prie aukuro ir paaukos savo deginamąją auką+ ir bendruomenės deginamąją auką.+ Taip atliks permaldavimą už save ir už bendruomenę.+ 25 Aukos už nuodėmę taukus jis pavers dūmais ant aukuro.

26 Žmogus, kuris išvedė azazelį,+ išsiskalbs drabužius ir išsimaudys. Tada galės grįžti į stovyklą.

27 Aukos už nuodėmę jautį ir aukos už nuodėmę ožiuką, kurių krauju šventojoje vietoje buvo atliktas permaldavimas, išgabensite už stovyklos. Jų oda, mėsa ir viduriai turės būti sudeginti.+ 28 Žmogus, kuriam tai pavesta, paskui turės išsiskalbti drabužius ir išsimaudyti. Tada galės grįžti į stovyklą.

29 Tai bus jums amžinas įstatas: septinto mėnesio dešimtą dieną save varginsite* ir nė vienas nedirbsite jokio darbo+ – nei vietinis gyventojas, nei tarp jūsų gyvenantis svetimšalis. 30 Tą dieną už jus bus atliekamas permaldavimas,+ kad taptumėte švarūs. Jehovos akivaizdoje jūsų nuodėmės bus nuvalytos.+ 31 Tai bus jums šabas, visiškas poilsis, ir tą dieną save varginsite.+ Šis įstatas galios amžiais.

32 Permaldavimą atliks tas kunigas, kuris bus pateptas+ ir įšventintas tarnauti kunigu+ vietoj savo tėvo.+ Jis apsivilks lininiais drabužiais,+ šventaisiais apdarais,+ 33 ir atliks permaldavimą už šventąją vietą,+ Susitikimo Palapinę+ ir aukurą.+ Taip pat atliks permaldavimą už kunigus ir už visus bendruomenės žmones.+ 34 Įsakymas kasmet atlikti permaldavimą+ už visas izraelitų nuodėmes galios jums amžiais.“+

Aaronas viską darė taip, kaip Jehova įsakė Mozei.

17 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams sakyk: ‘Jehova davė tokį įsakymą:

3 „Jeigu kuris nors iš izraelitų papjautų jautį, avinėlį ar ožką stovykloje arba už stovyklos, 4 užuot atvedęs gyvulį prie įėjimo į Susitikimo Palapinę, kad būtų atnašaujamas priešais Jehovos Padangtę kaip auka Jehovai, tasai žmogus užsitrauks kraujo kaltę. Kadangi jis praliejo kraują, turės būti pašalintas iš tautos*. 5 Nuo šiol izraelitai nebeaukos gyvulių atvirame lauke. Jie atves juos Jehovos akivaizdon prie Susitikimo Palapinės įėjimo ir perduos kunigui. Tai bus izraelitų bendrystės aukos Jehovai.+ 6 Aukos krauju kunigas apšlakstys Jehovos aukurą, stovintį prie Susitikimo Palapinės įėjimo, o taukus pavers dūmais kaip malonaus kvapo atnašą Jehovai.+ 7 Jie nebeatnašaus aukų gauruočiams*,+ jų daugiau nebegarbins*.+ Šis įsakas galios amžiais, per kartų kartas.“’

8 Sakyk jiems: ‘Jeigu kuris nors izraelitas ar svetimšalis, gyvenantis tarp jūsų, pjautų ir aukotų deginamąją ar kitokią auką 9 ne prie Susitikimo Palapinės įėjimo, kur atnašaujamos aukos Jehovai, tas žmogus turės būti pašalintas iš tautos.+

10 Jeigu kuris nors izraelitas ar svetimšalis, gyvenantis tarp jūsų, valgytų kokio kraujo,+ aš tikrai ant jo užsirūstinsiu* ir pašalinsiu jį iš tautos, 11 nes kiekvieno gyvo padaro kraujyje yra jo gyvybė.+ Kraujas bus aukurui+ – juo atliksite permaldavimą už save. Permaldavimas atliekamas krauju,+ nes jame yra gyvybė. 12 Todėl įsakau izraelitams: „Nė vienas iš jūsų nevalgys kraujo;+ jo nevalgys ir joks svetimšalis, gyvenantis tarp jūsų.“+

13 Kai kas nors iš izraelitų ar tarp jūsų gyvenančių svetimšalių sumedžioja žvėrį ar paukštį, kurį leidžiama valgyti, jo kraują turi nuleisti+ ir užpilti žemėmis. 14 Kiekvieno gyvo padaro gyvybė – jo kraujas; kraujyje yra jo gyvybė. Todėl sakau izraelitams: „Nevalgysite jokio gyvūno kraujo, nes kiekvieno gyvo padaro gyvybė yra jo kraujas. Kas valgytų kraujo, bus nubaustas mirtimi.“+ 15 Jeigu atsitiktų taip, kad kas nors – vietinis gyventojas ar svetimšalis – valgytų nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvūno mėsos,+ jis turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti ir bus nešvarus iki vakaro.+ Tada vėl taps švarus. 16 O jeigu drabužių neišsiskalbtų ir neišsimaudytų, nusikals ir turės už tai atsakyti.’“+

18 Jehova kalbėjo Mozei: 2 „Sakyk izraelitams: ‘Aš esu Jehova, jūsų Dievas.+ 3 Nesielgsite, kaip elgiamasi Egipte, kuriame gyvenote, ir nedarysite to, ką žmonės daro Kanaano krašte, į kurį jus vedu.+ Neperimsite jų papročių. 4 Laikysitės mano įsakų, mano duotų įstatymų, tik jais vadovausitės.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas. 5 Laikysitės mano duotų įstatymų ir įsakų. Kas jų laikysis, gyvens.+ Aš esu Jehova.

6 Nė vienas iš jūsų neturės lytinių santykių* su savo artimu giminaičiu.+ Aš esu Jehova. 7 Neturėsi lytinių santykių su savo tėvu. Neturėsi lytinių santykių su savo motina – ji tavo motina ir su ja lytinių santykių neturėsi.

8 Neturėsi lytinių santykių su savo tėvo žmona,+ nes taip užtrauktum savo tėvui gėdą*.

9 Neturėsi lytinių santykių su savo seserimi, ar ji būtų tavo tėvo duktė, ar motinos duktė, – nesvarbu, ar esate gimę toje pačioje šeimoje, ar skirtingose.+

10 Neturėsi lytinių santykių su savo sūnaus dukterimi arba dukters dukterimi, nes tai gėdinga*.

11 Neturėsi lytinių santykių su savo tėvo žmonos dukra, kurią ji pagimdė tavo tėvui, nes ji tavo sesuo.

12 Neturėsi lytinių santykių su savo tėvo seserimi, nes juos sieja kraujo ryšys.+

13 Neturėsi lytinių santykių su savo motinos seserimi, nes jas sieja kraujo ryšys.

14 Neužtrauksi savo tėvo broliui gėdos* – neturėsi lytinių santykių su jo žmona, nes ji yra tavo dėdienė.+

15 Neturėsi lytinių santykių su savo marčia.+ Ji tavo sūnaus žmona, todėl su ja lytinių santykių neturėsi.

16 Neturėsi lytinių santykių su savo brolio žmona,+ nes taip užtrauktum savo broliui gėdą*.

17 Neturėsi lytinių santykių su savo žmonos* dukterimi.+ Neliesi nei jos sūnaus dukters, nei jos dukros dukters. Jos yra artimos giminaitės, todėl tai būtų tikra begėdystė.

18 Kol tavo žmona gyva, neimsi į žmonas jos sesers ir lytinių santykių su ja neturėsi, kad jiedvi netaptų varžovėmis.+

19 Neturėsi lytinių santykių su moterimi jos mėnesinių metu, kai ji nešvari.+

20 Neturėsi lytinių santykių su savo artimo* žmona, nesusiterši tokiu poelgiu.+

21 Neatiduosi* savo vaikų Molechui,+ nepaniekinsi savo Dievo vardo.+ Aš esu Jehova.

22 Nesugulsi su vyru, kaip kad sugulama su moterimi.+ Tai pasibjaurėtina.

23 Vyras nesantykiaus su gyvuliu, nesuterš savęs. Ir moteris nesantykiaus su gyvuliu.+ Tai iškrypimas.

24 Nesusiteršite tokiais dalykais, nes visais jais susiteršusios tautos, kurias ruošiuosi pašalinti jums iš kelio.+ 25 Jų kraštas yra suterštas. Jo gyventojus už tokį paklydimą aš nubausiu ir kraštas juos išvems.+ 26 Laikysitės mano įstatymų ir įsakų,+ šalinsitės tokių pasibjaurėtinų dalykų tiek jūs, tiek svetimšaliai, gyvenantys tarp jūsų.+ 27 Tas bjaurystes darė žmonės, kurie gyveno tame krašte iki jūsų,+ ir jomis kraštą suteršė. 28 Jei ir jūs kraštą suteršite, jis išvems jus, kaip ir tautas, kurios ten dabar gyvena. 29 Jei koks žmogus padarytų kurią nors iš šių bjaurysčių, jis turės būti pašalintas iš tautos*. 30 Laikysitės mano įstatymų ir neperimsite jokių bjaurių to krašto papročių,+ kad jais nesusiterštumėte. Aš esu Jehova, jūsų Dievas.’“

19 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Sakyk visai Izraelio bendruomenei: ‘Jūs turite būti šventi, nes aš, jūsų Dievas Jehova, esu šventas.+

3 Kiekvienas privalo gerbti* savo motiną ir tėvą.+ Taip pat turite laikytis šabo.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas. 4 Nesikreipsite į niekingus dievus+ ir jokių dievukų sau neliedinsite.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.

5 Kai atnašaujate Jehovai bendrystės auką,+ turite aukoti taip, kad ji būtų priimtina.+ 6 Jos mėsą valgysite aukojimo dieną ir dar kitą dieną. Trečią dieną jos nebevalgysite – likučiai turės būti sudeginti.+ 7 Jei tą mėsą valgytumėte trečią dieną, auka nebus priimtina, nes tokia mėsa pasibjaurėtina. 8 Kas ją valgo, nusikalsta ir turės atsakyti, nes išniekino tai, kas Jehovai šventa. Tas žmogus turės būti pašalintas iš tautos*.

9 Kai nuo laukų imsite derlių, nepjaukite iki pat pakraščių ir nerinkite nukritusių varpų.+ 10 Taip pat vynuogyne užsilikusių vynuogių neskinkite ir nubyrėjusių uogų nerinkite. Palikite visa tai varguoliui+ ir svetimšaliui. Aš esu Jehova, jūsų Dievas.

11 Nevogsite,+ neapgaudinėsite,+ vienas kitam nemeluosite. 12 Mano vardu melagingai neprisieksite,+ nes taip mano vardą paniekintumėte. Aš esu Jehova. 13 Nesielgsite su artimu suktai+ ir nieko neapiplėšinėsite.+ Nedelsite sumokėti samdiniui atlygio, iki ryto jo nesulaikysite.+

14 Neužgauliosi kurčio žmogaus ir aklajam kliūties ant kelio nedėsi.+ Bijosi savojo Dievo.+ Aš esu Jehova.

15 Teisdamas nepaminsi teisingumo ir nesielgsi šališkai – nei būsi prielankus vargšui, nei pataikausi turtingam.+ Artimo bylą spręsi teisingai.

16 Neskleisi tarp savo tautiečių jokio šmeižto+ ir į savo artimo gyvybę* nesikėsinsi*.+ Aš esu Jehova.

17 Nelaikysi širdyje neapykantos savo broliui.+ Sudrausminsi savo artimą,+ kad drauge su juo netaptum kaltas dėl jo nuodėmės.

18 Nekerštausi+ ir nejausi pagiežos tautiečiams, mylėsi savo artimą kaip save patį.+ Aš esu Jehova.

19 Laikysiesi šių mano nuostatų: nekergsi dviejų skirtingos rūšies gyvulių, nesėsi lauko dviejų rūšių sėkla+ ir nedėvėsi drabužio, pasiūto iš dviejų skirtingos rūšies siūlų audinio.+

20 Jeigu vyras turėtų lytinių santykių su verge, kuri yra pažadėta kitam vyrui, tačiau dar nėra išpirkta ar gavusi laisvę, juodu reikės nubausti, bet ne mirtimi, nes moteris dar nebuvo laisva. 21 Už savo kaltę jis turi paaukoti Jehovai aviną.+ Gyvulį atves prie įėjimo į Susitikimo Palapinę 22 ir kunigas jį paaukos. Taip Jehovos akivaizdoje bus atliktas permaldavimas už nuodėmę padariusį žmogų, kad ta nuodėmė jam būtų atleista.

23 Kai įeisite į kraštą, į kurį jus vedu, ir prisisodinsite vaismedžių, jų vaisius iš pradžių laikysite nešvariais, jų nevalgysite*. Trejus metus jų vaisiai bus netinkami*, valgyti jų negalėsite. 24 Ketvirtais metais visas vaismedžių derlius taps šventa džiaugsmo atnaša Jehovai.+ 25 Tik nuo penktų metų galėsite valgyti jų vaisių. Tada ir derlius bus gausesnis. Aš esu Jehova, jūsų Dievas.

26 Nevalgysite mėsos, kurioje yra kraujo.+

Neužsiimsite ženklų aiškinimu ir kerėjimu.+

27 Nesiskusite* plaukų nuo smilkinių ir nesiskutinėsite barzdos pakraščių.*+

28 Nežalosite savo kūno įpjovimais gedėdami mirusiojo*+ ir nedarysite odoje jokių žymių*. Aš esu Jehova.

29 Nepaniekinsi savo dukters, nepadarysi jos paleistuve*,+ kad kraštas neįpultų į paleistuvystę ir palaidumą.+

30 Laikysitės šabo+ ir bijosite paniekinti mano šventovę*. Aš esu Jehova.

31 Nesikreipsite į dvasių iššaukėjus+ ir nesitarsite su būrėjais,+ kad nesusiterštumėte. Aš esu Jehova, jūsų Dievas.

32 Atsistosi prieš žilagalvį,+ pagerbsi seną žmogų,+ bijosi savo Dievo.+ Aš esu Jehova.

33 Neskriausite svetimšalio, gyvenančio jūsų krašte.+ 34 Su svetimšaliu, apsigyvenusiu tarp jūsų, elgsitės kaip su vietiniu.+ Mylėsite jį kaip save, nes ir jūs buvote svetimi Egipto žemėje.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.

35 Matuosite, sversite ir seikėsite sąžiningai+ – 36 naudosite teisingas svarstykles, teisingus svarsčius, teisingą efą* ir teisingą hiną*.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas, kuris išvedė jus iš Egipto krašto. 37 Laikysitės visų mano įstatymų ir visų mano teisinių nuostatų, gyvensite pagal juos.+ Aš esu Jehova.’“

20 Jehova kalbėjo Mozei: 2 „Sakyk izraelitams: ‘Jeigu kuris nors izraelitas arba Izraelyje gyvenantis svetimšalis atiduotų savo vaiką Molechui, jis bus nubaustas mirtimi.+ Krašto gyventojai užmuš jį akmenimis. 3 Aš užsirūstinsiu ant to žmogaus* ir pašalinsiu jį iš tautos, nes atiduodamas savo vaiką Molechui jis suteršia mano šventovę+ ir išniekina mano šventąjį vardą. 4 Jeigu krašto gyventojai užmerktų akis prieš tokį poelgį ir nenubaustų mirtimi žmogaus, atidavusio savo vaiką Molechui,+ 5 aš pats pakilsiu prieš jį* ir jo šeimą.+ Pašalinsiu iš tautos ir jį, ir visus, kurie prie jo prisidėjo ir drauge pagarbino Molechą*.

6 Jeigu koks žmogus kreiptųsi į dvasių iššaukėjus+ ar ateities spėjėjus+ – jeigu šitaip mane išduotų*, – aš užsirūstinsiu ant to žmogaus ir pašalinsiu jį iš tautos.+

7 Jūs turite elgtis šventai ir būti šventi,+ nes aš esu Jehova, jūsų Dievas. 8 Laikysitės mano įsakų ir gyvensite pagal juos,+ nes aš, Jehova, jus išsirinkau, kad būtumėte šventi.+

9 Jeigu koks žmogus keiktų savo tėvą ar motiną, turės būti nubaustas mirtimi.+ Kadangi keikė tėvą ar motiną, jis pats bus kaltas dėl savo mirties*.

10 Jeigu kas nors svetimautų, jei sugultų su savo artimo žmona, abu svetimautojus – tiek vyrą, tiek moterį – nubausite mirtimi.+ 11 Jeigu vyras sugultų su savo tėvo žmona, jis užtrauktų tėvui gėdą*.+ Abu paleistuvius nubausite mirtimi. Jiedu patys bus kalti dėl savo mirties.* 12 Jeigu vyras sugultų su savo marčia, abu turės būti nubausti mirtimi, nes pasielgė pasibjaurėtinai. Jiedu patys bus kalti dėl savo mirties.+

13 Jeigu vyras sugula su vyru, kaip kad sugulama su moterimi, jie pasielgia šlykščiai+ ir turi būti nubausti mirtimi. Jie patys bus kalti dėl savo mirties.

14 Jeigu vyras paima į žmonas moterį ir jos motiną, jis pasielgia begėdiškai*.+ Tą vyrą ir abi moteris sudeginsite,+ kad tokios begėdystės tarp jūsų neplistų.

15 Jeigu vyras sueitų su gyvuliu, nubausite jį mirtimi, gyvulį taip pat užmušite.+ 16 Ir jeigu moteris nuėjusi prie gyvulio mėgintų su juo sueiti,+ ją irgi nubausite mirtimi, gyvulį taip pat užmušite. Tokie turi būti nubausti mirtimi. Jie patys kalti dėl savo mirties.

17 Jeigu vyras sugula su savo seserimi – su savo tėvo arba motinos dukterimi, – pasielgia nedorovingai.+ Jis atidengė jos nuogumą ir ji atidengė jo nuogumą, todėl abu turės būti nubausti mirtimi Izraelio sūnų akivaizdoje. Jis užtraukė savo seseriai gėdą* ir už tą nusikaltimą turės atsakyti.

18 Jeigu vyras sugultų su moterimi per jos mėnesines, jei turėtų su ja lytinių santykių, jis atidengtų jos kraujo šaltinį ir ji pati atidengtų savo kraujo šaltinį.+ Abu turės būti pašalinti iš tautos*.

19 Neturėsi lytinių santykių su savo motinos seserimi arba su tėvo seserimi, nes taip užtrauktum savo giminaitei gėdą.+ Abu nusikalstumėte ir turėtumėte už tai atsakyti. 20 Jeigu vyras sugultų su savo dėdiene, užtrauktų dėdei gėdą*.+ Už tokią nuodėmę abu turės atsakyti – mirs nesusilaukę vaikų. 21 Jeigu vyras sugultų su brolio žmona, toks poelgis būtų pasibjaurėtinas+ ir užtrauktų broliui gėdą*. Jiems nebus leista susilaukti vaikų.

22 Laikysitės visų mano įstatymų ir visų mano įsakų,+ jais vadovausitės,+ kad kraštas, į kurį jus vedu, jūsų neišvemtų.+ 23 Neperimsite papročių iš tautų, kurias ruošiuosi pašalinti jums iš kelio.+ Kadangi jos daro tokius dalykus, yra man bjaurios.+ 24 Todėl ir pažadėjau: „Jūs užimsite jų kraštą. Tą kraštą, tekantį pienu ir medumi, atiduosiu jūsų nuosavybėn.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas, kuris išskyrė jus iš tautų.“+ 25 Jūs privalote daryti skirtumą tarp švarių gyvulių ir nešvarių, tarp nešvarių paukščių ir švarių.+ Nesusiteršite jokiu gyvuliu ar paukščiu, ar knibždančiu žemės gyviu*, kurį jums nurodžiau esant nešvarų.+ 26 Turite būti šventi mano akivaizdoje, nes aš, Jehova, esu šventas.+ Aš išskyriau jus iš kitų tautų, kad priklausytumėte man.+

27 Vyrą ar moterį, užsiimantį dvasių iššaukimu ar ateities spėjimu, turite nubausti mirtimi.+ Užmėtysite tokį akmenimis. Jie patys bus kalti dėl savo mirties.’“

21 Jehova Mozei kalbėjo: „Sakyk Aarono sūnums, kunigams: ‘Nė vienas kunigas nesiartins prie mirusiojo*, prie jokio mirusio tautiečio, kad nesusiterštų,+ 2 nebent tai būtų kas nors iš jo artimųjų – motina, tėvas, sūnus, duktė ar brolis. 3 Jam leidžiama apraudoti ir savo netekėjusią seserį, skaisčią mergelę, kuri gyveno pas jį*. 4 Tačiau moters, kuri buvo kokio tautiečio žmona, apraudoti jis neis, kad nesusiterštų. 5 Kunigai nesiskus galvos plikai,+ nesiskutinės barzdos krašto ir nesiraižys kūno.+ 6 Jie turi elgtis šventai savo Dievo akivaizdoje,+ kad nepaniekintų Dievo vardo,+ nes aukoja Jehovai ugnines atnašas – duoną* savo Dievui. Taigi jie privalo elgtis šventai.+ 7 Kunigas neims į žmonas parsiduodančios moters,+ taip pat moters, praradusios skaistybę, ar moters, su kuria vyras išsiskyrė,+ nes kunigas Dievo akyse turi būti šventas. 8 Kunigą visi laikysite šventu žmogumi,+ nes jis atnašauja jūsų Dievui duoną. Laikysite jį šventu, nes aš, Jehova, – tas, kuris jus išsirinko, kad būtumėte šventi, – esu šventas.+

9 Jeigu kunigo duktė pasielgtų kaip parsiduodanti moteris, ji užsitrauktų negarbę ir užtrauktų negarbę savo tėvui. Tokia turi būti sudeginta.+

10 Vyriausiasis kunigas – tas iš kunigų*, kuriam ant galvos buvo išpiltas patepimo aliejus,+ kuris buvo įšventintas ir vilki kunigo apdarą,+ – netaršys sau plaukų ir nesiplėšys drabužių.+ 11 Jam neleidžiama artintis prie mirusio žmogaus*,+ net prie mirusio tėvo ar motinos, kad nesusiterštų. 12 Jis neišeis iš savo Dievo šventovės,+ kad jos nesuterštų, nes jam ant galvos kaip įšventinimo ženklas buvo išpiltas jo Dievo patepimo aliejus.+ Aš esu Jehova.

13 Į žmonas jis gali imti tik skaisčią merginą.+ 14 Jam neleidžiama vesti našlės, moters, su kuria vyras išsiskyrė, skaistybę praradusios moters ir parsiduodančios moters. Sau žmona jis gali imti tik skaisčią merginą iš tautos, 15 kad jo palikuoniai nebūtų netyri tautoje,+ nes aš esu Jehova – tas, kuris jį išsirinko, kad būtų šventas.’“

16 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 17 „Sakyk Aaronui: ‘Joks vyras iš tavo palikuonių, turintis kokį nors trūkumą, nesiartins prie aukuro aukoti savo Dievui duonos. Taip bus per visas kartas. 18 Nesiartins joks vyras, turintis trūkumą: jeigu jis aklas, luošas, kreivos* nosies, jeigu kuri nors jo galūnė ilgesnė, 19 jeigu susilaužė koją arba ranką, 20 jeigu yra kuprotas ar neūžauga*, serga akių ar odos liga, yra užsikrėtęs kokiu grybeliu arba jeigu jo sėklidės sužalotos.+ 21 Jokiam vyrui iš kunigo Aarono palikuonių, turinčiam kokį trūkumą, neleidžiama aukoti Jehovos akivaizdoje ugninių atnašų. Kadangi turi trūkumą, atnašauti duonos savo Dievui jis negali. 22 Valgyti savo Dievo duoną – tiek švenčiausiąją,+ tiek šventąją dalį+ – jam leidžiama, 23 tačiau prie uždangos+ ir prie aukuro+ jis nesiartins, nes turi trūkumą. Tai darydamas jis suterštų mano šventovę.+ Aš esu Jehova – tas, kuris juos išsirinko, kad būtų šventi.’“+

24 Mozė visa tai perdavė Aaronui, jo sūnums ir visai Izraelio tautai.

22 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad elgtųsi atsakingai su šventomis aukomis, kurias izraelitai man aukoja kaip šventas dovanas,+ ir nepaniekintų mano vardo.+ Aš esu Jehova. 3 Perduok jiems: ‘Kas iš jūsų palikuonių būdamas nešvarus prisiartintų prie to, kas šventa, ką izraelitai yra paskyrę kaip šventą auką Jehovai, tas bus pašalintas iš mano akivaizdos*.+ Aš esu Jehova. 4 Joks Aarono palikuonis būdamas nešvarus nevalgys švento maisto, iki vėl taps švarus,+ – nei tas, kuris serga raupsais,+ kuriam teka išskyros,+ nei tas, kuris palietė žmogų, susitepusį numirėliu*,+ nei tas, kuriam išsiliejo sėkla,+ 5 nei vyras, palietęs kurį nors iš nešvarių gyvių,+ knibždančių žemėje, arba kuo nors susitepusį žmogų.+ 6 Žmogus, kuris ką nors tokio palietė, iki vakaro bus nešvarus ir šventųjų aukų nevalgys. Jis turės išsimaudyti+ 7 ir po saulėlydžio taps švarus. Tada šventąsias aukas galės valgyti, nes tai jo maistas.+ 8 Taip pat niekas nevalgys nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvūno mėsos, kad nesusiterštų.+ Aš esu Jehova.

9 Visi jie laikysis mano įsakymų, kad neužsitrauktų nuodėmės – nepaniekintų to, kas šventa, ir dėl to nemirtų. Aš esu Jehova – tas, kuris juos išsirinko, kad būtų šventi.

10 Šventųjų aukų nevalgys joks pašalietis*.+ To, kas šventa, nevalgys nei kitatautis, apsistojęs pas kunigą, nei kunigo samdinys. 11 Bet žmogus, kurį kunigas nusipirko už pinigus, tą maistą valgyti gali. Taip pat vergai, gimę kunigo namuose, gali valgyti jo maistą.+ 12 Jei kunigo duktė išteka ne už kunigo*, šventųjų aukų valgyti ji nebegali. 13 Jei kunigo duktė tampa našle ar vyras su ja išsiskiria ir ji neturi vaikų ir grįžta į gimtuosius namus pas tėvą, ji gali valgyti jo maistą.+ Tačiau joks pašalietis* jo nevalgys.

14 Jei koks žmogus suvalgytų ką nors iš šventųjų aukų nežinodamas, kad tai šventas maistas, jis turės grąžinti kunigui, kiek paėmė, ir dar pridėti penktadalį.+ 15 Nepaniekinsite šventų aukų, kurias izraelitai atiduoda Jehovai,+ 16 ir neleisite jiems valgyti to, kas šventa, kad jie nenusikalstų ir neužsitrauktų bausmės. Aš esu Jehova – tas, kuris juos išsirinko, kad būtų šventi.’“

17 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 18 „Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Kai izraelitas ar krašte gyvenantis svetimšalis nori aukoti Jehovai deginamąją+ įžado ar geros valios auką,+ 19 jis turi atvesti iš galvijų, avių ar ožkų kaimenės sveiką patinėlį.+ Tik tokia auka bus priimtina. 20 Gyvulio su trūkumu nevesite,+ nes tokia auka nepelnys jums mano palankumo.

21 Jei žmogus tesėdamas įžadą ar tiesiog gera valia nori aukoti Jehovai bendrystės auką,+ teparenka iš galvijų bandos ar avių kaimenės sveiką gyvulį. Tik tokia auka bus priimtina. Gyvulys turi būti be trūkumo. 22 Neaukosite jokio aklo, lūžusia koja, sužaloto, aptekusio karpomis, nušašusio ar išberto – nė vieno tokio Jehovai nevesite ir ant aukuro Jehovai neaukosite. 23 Jautuką ar avį, turinčius per ilgą ar per trumpą koją, galite paaukoti kaip geros valios auką, tačiau įžado aukai toks gyvulys netinka. 24 Neaukosite Jehovai gyvulio, kurio sėklidės sužalotos, sutraiškytos, nuplėštos ar nupjautos. Tokie gyvuliai jūsų krašte nebus aukojami. 25 Ir iš svetimšalio rankos nepriimsite nesveikų, trūkumą turinčių gyvulių ir neaukosite jų kaip duonos* savo Dievui. Tokios aukos nebus priimtinos.’“

26 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 27 „Kai karvė, avis ar ožka atsiveda jauniklį, septynias dienas jis turi likti prie motinos.+ Tik nuo aštuntos dienos jis bus tinkamas aukai ir galės būti aukojamas kaip ugninė atnaša Jehovai. 28 Nepjausite nei karvės, nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.+

29 Jei aukotumėte Jehovai padėkos auką,+ aukokite taip, kad ji būtų priimtina. 30 Tos aukos mėsą turite suvalgyti tą pačią dieną, nepaliksite likučių iki ryto.+ Aš esu Jehova.

31 Laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite.+ Aš esu Jehova. 32 Nepaniekinsite mano šventojo vardo.+ Izraelitai turi laikyti mane šventu.+ Aš esu Jehova – tas, kuris jus išsirinko, kad būtumėte šventi.+ 33 Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, idant žinotumėte, kad esu jūsų Dievas.+ Aš esu Jehova.“

23 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 2 „Sakyk izraelitams: ‘Šventės,+ kurias turėsite paskelbti,+ bus šventi sambūriai Jehovos garbei. Švęsite štai tokias šventes.

3 Šešias dienas dirbsite, bet septintoji bus šabas, visiškas poilsis,+ šventa sueigos diena. Nedirbsite jokio darbo. Tai bus šabas – diena, skirta Jehovai. Laikysitės jo visur, kad ir kur gyventumėte.+

4 Tokios yra šventės Jehovos garbei, šventi sambūriai, kuriuos atėjus metui turėsite paskelbti. 5 Pirmo mėnesio keturioliktą dieną,+ vos saulei nusileidus,* Jehovos garbei švęsite Paschą.+

6 To paties mėnesio penkioliktą dieną prasidės Neraugintos duonos šventė Jehovos garbei.+ Septynias dienas valgysite duoną, keptą be raugo.+ 7 Pirmąją dieną sušauksite šventą sambūrį.+ Nedirbsite jokių didelių darbų. 8 Septynias dienas iš eilės aukosite Jehovai ugnines atnašas. Septintąją dieną irgi sušauksite šventą sambūrį ir nedirbsite tą dieną jokių didelių darbų.’“

9 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 10 „Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įžengę į kraštą, kurį ketinu jums atiduoti, ir pjausite savo javų derlių, vieną pėdą iš pirmų nupjautų javų+ atnešite kunigui.+ 11 Tą pėdą kunigas turės pasiūbuoti Jehovos akivaizdoje, kad susilauktumėte mano palankumo. Kunigui reikės tai padaryti pirmąją dieną po šabo. 12 Tą pačią dieną, kai kunigas pasiūbuos pėdą, paaukosite Jehovai ir deginamąją auką – sveiką pirmametį avinėlį. 13 Kartu su juo aukosite Jehovai javų atnašą, ugninę malonaus kvapo atnašą, – du dešimtadalius efos* geriausių miltų, sumaišytų su aliejumi. Taip pat paaukosite liejamąją atnašą – ketvirtį hino* vyno. 14 Kol neatnešite savo Dievui aukos, nevalgysite iš to derliaus nei duonos, nei gruzdintų ar šviežių grūdų. Šis įstatas galios amžiais. Jo laikysitės per kartų kartas, kad ir kur gyventumėte.

15 Nuo dienos po šabo, tai yra nuo dienos, kai atnešėte kunigui siūbuojamosios atnašos pėdą, suskaičiuosite septynis šabus, septynias pilnas savaites.+ 16 Penkiasdešimtąją dieną,+ tai yra dieną po septintojo šabo, aukosite Jehovai dar vieną javų atnašą.+ 17 Siūbuojamajai atnašai iš namų atnešite du duonos papločius. Jie turi būti iškepti iš dviejų dešimtadalių efos geriausių miltų, su raugu.+ Tai bus pirmųjų javų atnaša Jehovai.+ 18 Kartu su papločiais atnašausite septynis sveikus metinius avinėlius, vieną veršį ir du avinus.+ Tai bus deginamoji auka Jehovai. Ją drauge su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis sudeginsite – paaukosite kaip malonaus kvapo atnašą Jehovai. 19 Kaip auką už nuodėmę paaukosite vieną ožiuką,+ o bendrystės auka bus du metiniai avinėliai.+ 20 Kunigas pasiūbuos abu avinėlius Jehovos akivaizdoje drauge su pirmųjų javų duona kaip siūbuojamąją atnašą. Tai bus šventa auka Jehovai ir ji priklausys kunigui.+ 21 Tą dieną sušauksite+ žmones į šventą sueigą. Nedirbsite jokių didelių darbų. Šis įstatas galios amžiais, per kartų kartas, kad ir kur gyventumėte.

22 Kai pjausite savo krašte derlių, nepjaukite lauko iki pat pakraščių ir nukritusių varpų nesurinkite.+ Palikite tai varguoliui+ ir svetimšaliui.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.’“

23 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 24 „Sakyk izraelitams: ‘Septinto mėnesio pirmoji diena bus atmintina. Ji bus jums visiško poilsio, šventos sueigos diena, kurią skelbs trimitų garsai.+ 25 Nedirbsite jokių didelių darbų. Aukosite Jehovai ugninę atnašą.’“

26 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 27 „O dešimtoji septinto mėnesio diena yra Permaldavimo diena.+ Surengsite šventą sueigą. Varginsite save*+ ir aukosite Jehovai ugninę atnašą. 28 Tą dieną nedirbsite jokio darbo, nes tai Permaldavimo diena, skirta atlikti už jus permaldavimą+ Jehovos, jūsų Dievo, akivaizdoje. 29 Žmogus, kuris tą dieną savęs nevargins, bus pašalintas iš tautos*.+ 30 Ir kiekvieną, kuris tą dieną dirbs kokį nors darbą, aš pašalinsiu iš tautos. 31 Nedirbsite jokio darbo. Šis įstatas galios amžiais, per kartų kartas, kad ir kur gyventumėte. 32 Tai bus šabas, visiško poilsio diena. To mėnesio devintos dienos vakare imsite save varginti.+ Šabo laikysitės nuo vakaro iki vakaro.“

33 Jehova Mozei toliau kalbėjo: 34 „Sakyk izraelitams: ‘Nuo penkioliktos septinto mėnesio dienos septynias dienas švęsite Palapinių šventę Jehovos garbei.+ 35 Pirmąją šventės dieną susirinksite į šventą sueigą. Nedirbsite jokių didelių darbų. 36 Septynias dienas aukosite Jehovai ugnines atnašas. Aštuntąją dieną susirinksite į šventą sueigą+ ir paaukosite Jehovai dar vieną ugninę atnašą. Tai bus iškilmingas sambūris. Tą dieną nedirbsite jokių didelių darbų.

37 Taigi tokios yra švenčių dienos,+ kuriomis Jehova jums įsako susirinkti į šventą sueigą.+ Tai dienos, kai aukosite Jehovai ugnines atnašas: deginamąją auką+ su javų atnaša+ ir liejamąsias aukas+ – kiekvieną auką jai skirtą dieną, – 38 neskaitant per šabą+ Jehovai aukojamų aukų, taip pat jūsų dovanų,+ įžado aukų+ ir geros valios aukų,+ kurias irgi turite aukoti Jehovai. 39 Septinto mėnesio penkioliktą dieną, kai jau būsite nuėmę krašto derlių, švęsite septynių dienų šventę Jehovos garbei.+ Pirmoji šventės diena bus visiško poilsio diena. Poilsiui bus skirta ir aštuntoji diena.+ 40 Pirmąją dieną prisiskinsite vaisių nuo geriausių medžių, taip pat palmių lapų,+ slėnio* tuopų ir kitų lapuočių šakelių ir septynias dienas linksminsitės+ savo Dievo Jehovos akivaizdoje.+ 41 Švęsite šią šventę Jehovos garbei septynias dienas kartą per metus.+ Įsakas septintą mėnesį švęsti šią šventę galios amžiais, per visas jūsų kartas. 42 Septynias dienas gyvensite palapinėse.+ Visi izraelitai turės gyventi palapinėse, 43 idant jūsų būsimosios kartos žinotų,+ kad vesdamas izraelitus iš Egipto krašto aš apgyvendinau juos palapinėse.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.’“

44 Taigi Mozė paskelbė izraelitams, kokias šventes jiems liepė švęsti Jehova.

24 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 2 „Liepk izraelitams atnešti tau gryno grūstuvėje grūstų alyvuogių aliejaus žibintams papildyti, kad ugnis juose negestų.+ 3 Aaronas turės pasirūpinti, kad žibintai, esantys Susitikimo Palapinėje priešais uždangą, už kurios laikomos Įstatymo plokštės, negestų Jehovos akivaizdoje nuo vakaro iki pat ryto. Šis įsakas galios amžiais, per kartų kartas. 4 Žibintus jis uždės ant gryno aukso žibintuvo+ ir prižiūrės, kad nuolat šviestų Jehovos akivaizdoje.

5 Paimsi geriausių miltų ir iškepsi dvylika duonos riesčių. Kiekvienai riestei reikės dviejų dešimtadalių efos* miltų. 6 Sukrausi jas Jehovos akivaizdoje ant gryno aukso+ stalo – dvi rietuves po šešias riestes.+ 7 Ant abiejų rietuvių padėsi gryniausių smilkomųjų sakų – jie bus aukojami vietoj duonos kaip ugninė atnaša Jehovai.+ 8 Ta duona Jehovos akivaizdoje turės būti keičiama kiekvieną šabą.+ Tai mano sandora su izraelitais ir ji galios per amžius. 9 Tos riestės priklausys Aaronui ir jo sūnums.+ Jie valgys jas šventoje vietoje,+ nes tai labai šventa duona – kunigo dalis iš ugninių atnašų Jehovai. Šis įstatas galios amžiais.“

10 Sykį vienas žmogus, kurio motina buvo izraelitė, o tėvas egiptietis,+ susimušė stovykloje su izraelitu. 11 Kadangi izraelitės sūnus niekino ir keikė Vardą*,+ žmonės atvedė jį pas Mozę.+ (Jo motina Šelomita buvo Dibrio, vyro iš Dano giminės, dukra.) 12 Tą vyrą jie laikė uždarytą, kol Jehova pranešė, ką yra dėl jo nusprendęs.+

13 Jehova Mozei liepė: 14 „Išveskite tą piktžodžiautoją už stovyklos. Visi, kas girdėjo jį piktžodžiaujant, teuždeda jam ant galvos rankas ir visa bendruomenė tegul užmėto jį akmenimis.+ 15 Paskelbk izraelitams: ‘Žmogus, kuris keikia savo Dievą, nusikalsta ir turi už tai atsakyti. 16 Jehovos vardo niekintojas bus nubaustas mirtimi.+ Visa bendruomenė užmėtys jį akmenimis. Kas tik niekintų Vardą – ar svetimšalis, ar vietinis gyventojas, – turi būti nubaustas mirtimi.

17 Jeigu žmogus nužudo žmogų*, jis turi būti nubaustas mirtimi.+ 18 Jei užmuša gyvulį*, turės už jį savininkui atlyginti – atiduos gyvulį už gyvulį*. 19 Jeigu žmogus sužalotų artimą, jam bus padaryta tas pat, ką jis padarė artimui.+ 20 Sulaužymas už sulaužymą, akis už akį, dantis už dantį – kokį sužalojimą padarė artimui, toks ir jam turės būti padarytas.+ 21 Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti nuostolį,+ o kas nužudo žmogų, turės būti nubaustas mirtimi.+

22 Tiek svetimšaliui, gyvenančiam tarp jūsų, tiek vietiniam gyventojui galios tas pats įstatymas,+ nes aš esu Jehova, jūsų Dievas.’“

23 Mozė visa tai persakė izraelitams, ir šie, išvedę piktžodžiautoją už stovyklos, užmėtė akmenimis.+ Izraelitai padarė taip, kaip Jehova liepė Mozei.

25 Jehova kalbėjo Mozei ant Sinajaus kalno: 2 „Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įsikūrę krašte, kurį ketinu jums atiduoti,+ kraštas turės švęsti šabus Jehovos garbei.+ 3 Šešerius metus sėsite savo laukus, šešerius metus genėsite vynuogynus ir imsite krašto derlių.+ 4 Tačiau septintaisiais metais leisite žemei pailsėti, tai bus šabas Jehovos garbei. Tais metais nesėsite laukų, negenėsite vynuogynų, 5 taip pat nenuimsite javų, išaugusių iš praėjusio derliaus nuobirų, ir nenurinksite vynuogių nuo negenėtų vynmedžių. Leisite žemei tais metais pailsėti. 6 Bet valgyti, ką žemė šabo metais užaugins, galėsite. Galėsite valgyti tiek jūs, tiek jūsų vergai ir vergės, samdiniai, taip pat svetimšaliai, gyvenantys tarp jūsų. 7 Tebus tai maistas ir jūsų gyvuliams, ir lauko žvėrims. Visa, ką žemė užaugins, valgyti bus galima.

8 Suskaičiuosite septynerius šabo metus – septyniskart po septynerius metus, tai yra iš viso keturiasdešimt devynerius metus. 9 Tada septinto mėnesio dešimtą dieną, tai yra Permaldavimo dieną,+ pūsite ragą, visame jūsų krašte tądien tebus girdimas skardus rago gaudesys. 10 Tuos penkiasdešimtuosius metus paskelbsite šventais ir suteiksite laisvę visiems krašto gyventojams.+ Jie bus jubiliejaus metai ir kiekvienas iš jūsų atgausite savo nuosavybę, kiekvienas grįšite pas savo šeimą.+ 11 Penkiasdešimtieji metai bus jums jubiliejaus metai. Nieko nesėsite ir javų, užaugusių iš nuobirų, nenuimsite, taip pat nenurinksite uogų nuo negenėtų vynmedžių.+ 12 Tai bus jubiliejus, šventi metai. Galėsite valgyti tai, ką išaugina žemė.+

13 Jubiliejaus metais kiekvienas atgausite savo nuosavybę.+ 14 Kai parduodate ką nors savo artimui ar iš jo perkate, nedarykite jam skriaudos.+ 15 Pirkdami žemę suskaičiuosite, kiek metų praėjo nuo jubiliejaus, ir pardavėjas nustatys kainą atsižvelgdamas į tai, kiek derliaus metų yra likę iki kito jubiliejaus.+ 16 Jeigu lieka dar daug metų, jis gali prašyti daugiau, o jeigu metų lieka nedaug, turi prašyti mažiau, nes iš tikrųjų jis parduoda tik būsimus derlius. 17 Nedarykite skriaudos savo artimui.+ Bijokite savo Dievo.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.+ 18 Jeigu laikysitės mano įstatymų ir vykdysite mano įsakus, gyvensite savo krašte saugiai.+ 19 Žemė duos gausų derlių,+ būsite sotūs ir saugiai gyvensite.+

20 O jei svarstote: „Ką valgysime septintais metais, jeigu nesėsime ir nepjausime derliaus?“,+ 21 tai žinokite, kad aš palaiminsiu jus šeštais metais,+ ir žemė duos tokį derlių, kad jo pakaks trejiems metams. 22 Laukus apsėsite aštuntais metais ir senąjį derlių valgysite iki pat devintųjų. Kol sulauksite naujo derliaus, valgysite senąjį.

23 Žemė nebus parduodama visam laikui,+ nes ji priklauso man,+ o jūs mano akyse būsite tik svetimšaliai, tik atvykėliai.+ 24 Tad visame savo gyvenamame krašte turėsite leisti žmogui atpirkti savo žemę.

25 Jeigu kas nors iš jūsų brolių nuskursta ir jam tenka parduoti dalį savo žemės, artimas jo giminaitis turi ateiti ir išpirkti, ką jo brolis pardavė.+ 26 Jeigu išpirkti nėra kam, bet pats žmogus vėliau praturtėja ir gali atpirkti savo nuosavybę, 27 jis turi apskaičiuoti žemės vertę už metus, kurie praėjo nuo jos pardavimo, atimti tą sumą iš pardavimo kainos ir skirtumą grąžinti žmogui, kuriam ją buvo pardavęs. Tada savo nuosavybę atgaus.+

28 Jeigu jis neišgali nuosavybės atpirkti, šioji pirkėjui priklausys iki jubiliejaus metų.+ Jubiliejaus metais ji grįš buvusiam savininkui, vėl taps jo nuosavybe.+

29 Jeigu kas nors parduotų savo namą, stovintį sienomis apjuostame mieste, irgi galės jį išsipirkti, tačiau tik per metus nuo pardavimo. Išpirkti+ namą jis galės per vienų metų laikotarpį. 30 Jeigu per vienus metus toks namas neišperkamas, jis taps pirkėjo nuosavybe visam laikui ir jį paveldės jo palikuoniai. Jubiliejaus metais jo grąžinti nereikės. 31 Tačiau namai, stovintys sienų neturinčiose gyvenvietėse, bus laikomi dirbamo lauko dalimi. Juos visada bus galima išsipirkti arba atgauti jubiliejaus metais.

32 Levitas savo namą, esantį levitų mieste,+ galės atpirkti bet kada. 33 Jeigu levitas savo parduoto namo neatpirktų, jubiliejaus metais jis turės būti jam grąžintas,+ nes namai, esantys levitų miestuose, priklauso tik levitams.+ 34 O ganyklų, plytinčių aplink levitų miestus,+ parduoti išvis negalima – tai amžina jų nuosavybė.

35 Jeigu tavo brolis kaimynystėje nuskurstų ir nebeturėtų iš ko pragyventi, padėk jam,+ kaip padėtum svetimšaliui ir atvykėliui,+ kad jis ir toliau gyvuotų šalia tavęs. 36 Neimk iš jo palūkanų ir jo neišnaudok.+ Bijok savo Dievo+ ir neleisk savo broliui pražūti. 37 Jei skolini pinigų, neimk iš jo palūkanų,+ ir jei duodi maisto, nesiek pasipelnyti. 38 Aš esu Jehova, jūsų Dievas. Aš išvedžiau jus iš Egipto krašto,+ idant nuvesčiau į Kanaano žemę ir žinotumėte, kad esu jūsų Dievas.+

39 Jeigu tavo brolis kaimynystėje nuskursta ir yra priverstas tau parsiduoti,+ neapkrausi jo vergiškais darbais.+ 40 Elgsiesi su juo kaip su samdiniu+ ar atvykėliu. Jis tarnaus tau iki jubiliejaus metų 41 ir paskui išeis su savo vaikais, sugrįš pas savo gimines į žemę, kurią paveldėjo iš protėvių.+ 42 Izraelitai yra mano vergai, kuriuos aš išvedžiau iš Egipto krašto.+ Jie neturi parsiduoti į vergystę. 43 Nesielgsi su savo broliu žiauriai,+ bijosi savojo Dievo.+ 44 Vergų ir vergių gali įsigyti iš aplinkinių tautų – tik iš jų pirksi sau vergą ar vergę. 45 Kaip vergą galite pirkti ir svetimšalį, gyvenantį tarp jūsų,+ ar jo palikuonį, gimusį jūsų krašte. Tokie vergai bus jūsų nuosavybė. 46 Galėsite perduoti juos kaip paveldimą turtą savo vaikams, kaip amžiną savo nuosavybę. Galite spausti juos prie darbo, bet su savo broliais izraelitais žiauriai nesielgsite.+

47 Jeigu tarp jūsų gyvenantis kitatautis ar atvykėlis praturtėja, o jūsų tautietis šalia jo nuskursta ir turi parsiduoti tarp jūsų gyvenančiam kitataučiui ar atvykėliui arba kitataučio šeimos nariui, 48 jūsų tautietis visada turės teisę būti išpirktas. Jį išpirkti galės vienas iš jo brolių,+ 49 jo dėdė ar dėdės sūnus arba kitas artimas* giminaitis, jo šeimos narys.

O jeigu jis praturtėtų, pats galės išsipirkti.+ 50 Drauge su savo pirkėju jis suskaičiuos, kiek metų nuo tada, kai parsidavė, buvo iki jubiliejaus.+ Jo pirkimo kaina bus padalyta iš tų metų skaičiaus ir jo darbas bus įkainotas pagal tai, kiek per tą laiką būtų uždirbęs samdinys.+ 51 Jeigu iki jubiliejaus yra likę dar daug metų, jo išpirkimo kaina bus didesnė, nes ji apskaičiuojama pagal likusių metų skaičių. 52 Jeigu metų iki jubiliejaus lieka mažai, tada jis turės mokėti mažiau – atitinkamai pagal likusių metų skaičių. 53 Per visus tuos metus, kol tarnauja, šeimininkas su juo elgsis kaip su samdiniu. Žiūrėkite, kad šeimininkas su juo nesielgtų žiauriai.+ 54 Jeigu galimybės išsipirkti jis neturėtų, laisvas taps jubiliejaus metais.+ Ir jis pats, ir jo vaikai bus laisvi.

55 Izraelitai yra mano vergai. Jie – mano vergai, kuriuos išvedžiau iš Egipto krašto.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.

26 Nedirbsite sau visokių beverčių dievų,+ neturėsite savo krašte drožinių+ ir šventstulpių*, nesistatysite akmeninių statulų+ ir joms nesilenksite,+ nes aš esu Jehova, jūsų Dievas. 2 Laikysitės šabų ir bijosite paniekinti mano šventovę*. Aš esu Jehova.

3 Jeigu laikysitės mano įstatymų, klausysite mano įsakymų ir juos vykdysite,+ 4 laiku siųsiu jums lietų,+ ir žemė duos gausų derlių,+ laukų medžiai – daug vaisių. 5 Javus kulsite iki pat vynuogių rinkimo meto, o vynuoges rinksite iki pat sėjos. Valgysite sočiai duonos ir saugiai gyvensite savo krašte.+ 6 Suteiksiu kraštui ramybę+ ir gulsitės miegoti nieko nesibaimindami.+ Išvarysiu iš jūsų krašto plėšrius žvėris, kalavijas jūsų krašto nepalies. 7 Jūs vysitės priešus ir jie kris nuo jūsų kalavijo. 8 Penkiese vysitės šimtą ir šimtas vysis dešimtį tūkstančių. Jūsų priešai žus nuo kalavijo.+

9 Aš būsiu jums maloningas, duosiu palikuonių ir didžiai juos pagausinsiu.+ Laikysiuosi sandoros, kurią su jumis sudariau.+ 10 Nespėję suvalgyti senojo derliaus, turėsite ištuštinti aruodus, kad būtų vietos naujam. 11 Išskleisiu savo palapinę tarp jūsų+ ir jūsų nepaliksiu. 12 Aš būsiu su jumis, būsiu jūsų Dievas+ ir jūs būsite mano tauta.+ 13 Aš esu Jehova, jūsų Dievas – tas, kuris išvedė jus iš Egipto krašto, kad nebevergautumėte egiptiečiams. Aš nuėmiau nuo jūsų tą jungą, kad galėtumėte vaikščioti pakelta galva*.

14 Bet jeigu manęs neklausysite ir nesilaikysite visų šių įsakymų,+ 15 jei atmesite mano duotus įstatus,+ jei paniekinsite mano teisinius nuostatus ir nesilaikysite visų mano įsakymų, jeigu sulaužysite mano sandorą,+ 16 štai ką jums padarysiu, – sukelsiu tokį siaubą ir taip alinsiu džiova ir karštlige, kad akys jums aptems ir nykte sunyksite. Jūs veltui sėsite sėklą, nes derlių suris priešai.+ 17 Aš ant jūsų užsirūstinsiu* ir jūsų priešai jus triuškins.+ Kas jūsų nekenčia, jus tryps,+ bėgsite niekieno nevejami.+

18 Jei vis tiek manęs neklausysite, bausiu už nuodėmes septyniskart griežčiau. 19 Aš palaušiu jūsų begalinį išdidumą. Dangų virš jūsų paversiu geležimi,+ žemę po jūsų kojomis – variu. 20 Veltui eikvosite savo jėgas, nes žemė neužaugins derliaus+ ir medžiai neduos vaisiaus.

21 Jeigu ir toliau man priešinsitės ir manęs neklausysite, bausmę už nuodėmę pasunkinsiu dar septyniskart. 22 Užleisiu ant jūsų laukinius žvėris.+ Jie grobs jūsų vaikus,+ draskys gyvulius. Jie taip išretins jūsų gretas, kad keliai liks tušti.+

23 Jeigu ir šių bausmių nepaisysite, nesileisite sudrausminami+ ir toliau man priešinsitės, 24 tai ir aš būsiu jums priešiškas ir bausmę už nuodėmę pasunkinsiu dar septyniskart. 25 Pakelsiu prieš jus keršto kalaviją už sandoros sulaužymą.+ Jei subėgsite į miestus, siųsiu jums ligas+ ir atiduosiu į rankas priešams.+ 26 Aš sunaikinsiu jūsų duonos atsargas*.+ Dešimt moterų duoną keps vienoje krosnyje ir dalys ją pagal svorį.+ Ją suvalgę sotūs nebūsite.+

27 Jeigu vis tiek manęs neklausysite ir toliau man priešinsitės, 28 tai ir mano priešiškumas jums didės.+ Bausmę už nuodėmę pasunkinsiu dar septyniskart. 29 Valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus.+ 30 Aš išnaikinsiu jūsų šventavietes+ ir sudaužysiu smilkalines. Ant bjaurių išgriuvusių stabų* sumesiu jūsų lavonus+ ir iš pasibjaurėjimo nuo jūsų nusigręšiu.+ 31 Atiduosiu jūsų miestus kalavijui+ ir nuniokosiu šventoves. Jūsų aukojamų aukų kvapas man nebus malonus*. 32 Taip nuniokosiu kraštą,+ kad jūsų priešai, atsikėlę ten gyventi, nustėrs iš nuostabos.+ 33 Išblaškysiu jus po visas tautas,+ ištrauksiu kalaviją ir paleisiu iš paskos.+ Jūsų kraštas virs dykyne,+ miestai – griuvėsiais.

34 Jums esant priešų žemėje, jūsų kraštas plytės tuščias, kol bus atsiskaityta už visus šabus. Visą tą laiką, kol bus atsiskaityta už visus šabus,+ žemė ilsėsis. 35 Per tą laiką kraštas bus tuščias ir galės atsikvėpti, nes nebuvo gavęs šabo poilsio, kai jūs jame tebegyvenote.

36 Tiems, kurie liks gyvi+ ir gyvens priešų kraštuose, aš taip įbaiminsiu širdis, kad išgirdę vėjo genamo lapelio šnaresį bėgs griuvinėdami, bėgs lyg nuo kalavijo, niekieno nevejami.+ 37 Niekieno nepersekiojami jie bėgs tarsi nuo kalavijo, griūdami vienas per kitą. Nepajėgsite atsilaikyti prieš savo priešus.+ 38 Išblaškyti tautose pražūsite,+ praris jus priešų žemė. 39 Kas liks gyvi, pus priešų kraštuose+ už savo prasikaltimą, tenai trūnys dėl savo tėvų nuodėmių.+ 40 Tada turės pripažinti, kad ir jie patys, ir jų tėvai nusikalto,+ kad buvo neištikimi. Jiems teks pripažinti, kad elgėsi neištikimai ir man priešinosi.+ 41 Jie supras, dėl ko buvau jiems priešiškas+ ir išblaškiau po priešų kraštus.+

Galbūt tada jų užsispyrusi* širdis nusižemins,+ galbūt tada jie bus atsiskaitę už savo prasikaltimą. 42 Tada aš atsiminsiu savo sandorą su Jokūbu,+ su Izaoku,+ atsiminsiu sandorą su Abraomu,+ atsiminsiu ir kraštą. 43 Jų apleista žemė ilsėsis šabo poilsiu+ ir bus tuščia. Tuo metu jie kentės bausmę už savo prasikaltimą, nes atmetė mano teisinius nuostatus ir paniekino mano įsakymus.+ 44 Vis dėlto, nors ir išblaškysiu juos priešų kraštuose, galutinai jų neatmesiu+ ir neišsižadėsiu. Nesulaužysiu savo sandoros+ su jais ir visų nepražudysiu, nes aš esu Jehova, jų Dievas. 45 Jų labui atsiminsiu sandorą, kurią sudariau su jų protėviais,+ kai išvedžiau juos iš Egipto visų tautų akyse+ ir tapau jų Dievu. Aš esu Jehova.’“

46 Tokius tad potvarkius, teisinius nuostatus ir įstatymus Jehova paskelbė izraelitams per Mozę ant Sinajaus kalno.+

27 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 2 „Sakyk izraelitams: ‘Jei žmogus, davęs ypatingą įžadą+ atiduoti Jehovai kokį asmenį, turėtų už jį sumokėti nustatytą sumą, 3 ta suma už vyrą nuo 20 iki 60 metų amžiaus bus 50 sidabro šekelių*, tai yra šventovės šekelių*, 4 o suma už moterį bus 30 šekelių. 5 Už vyrą nuo 5 iki 20 metų reikės sumokėti 20 šekelių, o už tokio pat amžiaus moterį – 10 šekelių. 6 Už berniuką nuo vieno mėnesio iki penkerių metų amžiaus reikės sumokėti 5 sidabro šekelius, o už mergaitę – 3 sidabro šekelius.

7 Už vyrą, kuriam 60 metų ar daugiau, reikės mokėti 15 šekelių, už moterį – 10 šekelių. 8 Jeigu žmogus neturi iš ko sumokėti tokios sumos,+ jis nueis pas kunigą. Kunigas nustatys, kiek reikia sumokėti, atsižvelgdamas į tai, kiek įžadą davęs žmogus išgali.+

9 Jeigu žmogus įžadu prisiekia atiduoti Jehovai gyvulį, tinkamą aukoti, tai tas Jehovai pažadėtas gyvulys bus šventas. 10 Žmogus negalės jo pakeisti ar pamainyti į kitą – nei prastesnio į geresnį, nei geresnio į prastesnį. Jeigu tą gyvulį jis norėtų pakeisti kitu, šventi taps abu gyvuliai – ir pirmasis, ir antrasis. 11 Jeigu žmogus pažada Jehovai atiduoti nešvarų gyvulį,+ netinkamą aukoti, atves jį pas kunigą, 12 kad kunigas įvertintų, ar jis geras ar prastas, ir nustatytų jo kainą. Gyvulio kaina bus tokia, kokią nustatys kunigas. 13 Jeigu žmogus norėtų tokį gyvulį atpirkti, sumokės penktadaliu daugiau, nei buvo nustatyta.+

14 Jeigu žmogus kaip šventą auką Jehovai paskirtų savo namą, kunigas įvertins, kokia jo būklė – gera ar prasta, – ir tą namą įkainos. Namo kaina bus tokia, kokią nustatys kunigas.+ 15 Jeigu atiduotą namą žmogus norėtų atpirkti, jis turės sumokėti penktadaliu daugiau, nei buvo įkainota, ir namas vėl bus jo.

16 Jeigu žmogus kaip šventą auką Jehovai atiduotų dalį savo lauko, jo vertė bus nustatyta atsižvelgiant į tai, kiek sėklos reikia jam apsėti. Už kiekvieną homerą* miežių sėklos bus skaičiuojama po 50 sidabro šekelių. 17 Tokia bus lauko vertė, jeigu jis kaip šventa auka atiduodamas jubiliejaus metais.+ 18 Tačiau jeigu lauką žmogus atiduoda po jubiliejaus, kunigas apskaičiuos jo kainą atsižvelgdamas į tai, kiek metų liko iki kito jubiliejaus, – lauko kaina bus atitinkamai mažesnė.+ 19 Jeigu atiduotą lauką žmogus vėliau norėtų atpirkti, turės sumokėti penktadaliu daugiau, negu jis buvo įkainotas, ir laukas vėl priklausys jam. 20 Jeigu žmogus lauko neatpirktų ir jis būtų parduotas kam kitam, jo atpirkti nebebus galima. 21 Per jubiliejų, kai laukai sugrąžinami, tas laukas taps šventa Jehovos nuosavybe – tuo, kas paskirta jam neatšaukiamai, – ir priklausys kunigams.+

22 Jeigu žmogus kaip šventą auką Jehovai atiduotų ne paveldėtą, o pirktą lauką,+ 23 kunigas apskaičiuos jo vertę atsižvelgdamas į tai, kiek metų liko iki jubiliejaus, ir žmogus nustatytą sumą sumokės tą pačią dieną.+ Tai bus šventa auka Jehovai. 24 Jubiliejaus metais tas laukas sugrįš žmogui, iš kurio buvo nupirktas ir kuriam priklauso.+

25 Viskas turi būti įvertinama šventovės šekeliais. Šekelį turi sudaryti 20 gèrų*.

26 Niekas negali atiduoti kaip šventos aukos Dievui gyvulio pirmadėlio, nes pirmasis gyvulio jauniklis ir taip priklauso Jehovai.+ Ar tai būtų jaučio, ar avies pirmadėlys, jis priklauso Jehovai.+ 27 Jeigu gyvulio pirmadėlys nešvarus*, žmogus gali jį išpirkti. Jis turėtų sumokėti tiek, kiek gyvulys vertas, ir pridėti prie to penktadalį.+ Jeigu gyvulio neišpirktų, šis bus parduotas už tiek, kiek yra vertas.

28 Tačiau nieko, kas Dievui paskiriama neatšaukiamai, ką žmogus Jehovai paskiria visam laikui* – ar tai būtų žmogus, gyvulys ar laukas, – nebebus galima parduoti ar išpirkti. Tai, kas paskirta neatšaukiamai, Jehovai yra labai šventa.+ 29 Joks pasmerktas, tai yra joks sunaikinti paskirtas žmogus, negali būti išpirktas.+ Jis turi būti nužudytas.+

30 Krašto derliaus dešimtoji dalis*+ – ar tai būtų javų, ar vaisių – visada priklausys Jehovai. Tai šventa dalis, skirta Jehovai. 31 Jeigu žmogus norėtų išpirkti kurių nors savo žemės vaisių dešimtinę, turės mokėti penktadaliu didesnę kainą. 32 Kas dešimtas gyvulys iš avių ir ožkų kaimenės ir galvijų bandos – iš visko, kas praeina po piemens lazda, – bus šventa dalis, skirta Jehovai. 33 Jam nereikia tikrinti, ar gyvulys geras ar prastas, ir nereikia jo pakeisti kitu. Jeigu pakeistų, šventi bus abu gyvuliai – ir pirmasis, ir antrasis.+ Išpirkti to gyvulio negalima.’“

34 Tokius įsakymus ant Sinajaus kalno+ Jehova paskelbė Mozei, kad šis perduotų juos izraelitams.