Sausis

Kas įgalino Timotiejų našiai darbuotis Jehovos tarnyboje? Jo puikios krikščioniškos savybės (Fil 2:​19–22). Jis buvo nuolankus, ištikimas, uolus ir pareigingas, taip pat labai mylėjo bendratikius, jais rūpinosi. Todėl apaštalas Paulius Timotiejų brangino ir nebijojo patikėti jam atsakingų užduočių. Jeigu ugdomės savybes, kurios Jehovai patinka, būsime jam dar mielesni ir dar naudingesni bendruomenei (Ps 25:9; 138:6). Tad su malda pasvarstyk, kaip galėtum savo asmenybę tobulinti. Gal reikėtų būti atjautesniam? O gal turėtum būti taikesnis ir atlaidesnis? Verta gero bičiulio pasiteirauti, kur, jo manymu, tau derėtų pasitempti (Pat 27:6). w22.04 23 ¶4–5

Jehova nori, kad gyvenimu džiaugtumės. Tai tikrai žinome, nes džiaugsmas yra jo dvasios vaisius (Gal 5:22). O kas mums teikia didžiausią džiaugsmą? Krikščioniška tarnystė ir pagalba bendratikiams, nes Jėzus pasakė: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35). Apaštalas Paulius dienos citata parinktoje eilutėje paaiškino, ko reikia, kad tarnyba teiktų džiaugsmą. Pirma, mums svarbu įvertinti savo darbus – ar darome dėl Jehovos geriausia, ką galime šiuo metu (Mt 22:​36–38). Antra, būtina saugotis, kad nepradėtume lygintis su kitais. Sveikata, išsilavinimas ir įgimti gabumai yra Jehovos dovanos. Tad jei matome, kad kitiems tam tikroje srityje einasi geriau nei mums, džiaukimės jų sėkme. Juk jie ne sau garbės siekia, o Jehovai. w22.04 10 ¶1–2

Klaidingų religijų sunaikinimas bus staigus ir pasaulį labai nustebins (Apr 18:​8–10). Tas įvykis supurtys visą žemę ir dėl jo, galimas dalykas, kils tam tikrų sunkumų. Tačiau tikrieji krikščionys džiūgaus, kad senas Dievo priešas susilaukė galo. Be to, Babelės žūtis reikš, kad išvadavimas visai arti. Danielius pranašavo, kad atėjus metui Dievo tarnai jo Žodį „kruopščiai tyrinės ir įgis daugiau supratimo“. Taip ir yra: vis aiškiau matome, kokios pranašystės pildosi mūsų dienomis (Dan 12:​4, 9, 10). Esame dėkingi Jehovai ir šloviname jį už tai, kad atskleidė mums savo Žodžio gelmes (Iz 46:10; 55:11). Tad ir toliau stiprinkime savo tikėjimą stropiai studijuodami Bibliją ir stenkimės padėti kitiems žmonėms pažinti tikrąjį Dievą. Visus, kas Jehova kliaujasi, jis saugos ir laimins didžia ramybe (Iz 26:3). w22.07 7 ¶16–17

Danguje užviešpatavus Dievo Karalystei, Šėtonas buvo išmestas į žemę (Apr 12:​1–9). Dėl to visiems angelams buvo daug džiaugsmo. Tačiau žemėje padėtis tik pasunkėjo, nes piktasis baisiai įniršęs ir lieja savo įtūžį ant ištikimų Jehovos tarnų (Apr 12:​12, 15, 17). Ko reikia, kad Šėtono puolami nepalūžtume? (Apr 13:10) Viena – tai neišleisti iš akių šviesios ateities vaizdo. Apreiškimo knygoje atskleidžiama, kokios didingos permainos laukia žemės. Pavyzdžiui, bus pašalinti visi Dievo priešininkai. Pirmoje Apreiškimo eilutėje rašoma, kad būsimi įvykiai šioje knygoje nusakyti vaizdiniais, kitaip tariant, simboliais (Apr 1:1). w22.05 8 ¶1–3

Tvirtas ištikimų Jehovos tarnų nusistatymas sukels Jehovos priešų įniršį. Tautos susivienys į aljansą, Ezechielio pranašystėje pavadintą Gogu iš Magogo, ir surengs prieš Dievo tarnus nuožmų visuotinį puolimą (Ez 38:​14, 15). Kaip Jehova į priešininkų puolimą reaguos? „Užsiplieksiu pykčiu“, – sako jis (Ez 38:​18, 21–23). Apreiškimo 19 skyriuje rašoma, kas tada įvyks. Dievas siųs Jėzų ginti jo tautos nuo užpuolikų. Kartu su jo Sūnumi į kovą stos ir „dangaus kareivijos“ – pulkai angelų ir 144000 Jėzaus bendravaldžių (Apr 17:14; 19:​11–15). Kuo mūšis baigsis? Visi Jehovai priešiški žmonės ir organizacijos bus nušluoti nuo žemės paviršiaus (Apr 19:​19–21). w22.05 17 ¶9–10

Netrukus po to, kai Adomas ir Ieva nusidėjo, Jehova išsakė viltingą pranašystę. Ji užrašyta Pradžios 3:15: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonio. Tu kirsi jam į kulną, o jis sutrins tau galvą.“ Kaip knygos nugarėlė jungia visus puslapius, taip Pradžios 3:15 užrašyta pranašystė susieja visa, kas rašoma Biblijoje. Toje pranašystėje nusakyta esminė žinia nuo Dievo – kad jo atsiųstas Gelbėtojas sunaikins Šėtoną ir jo valdomą nedorą pasaulį. Kokį didelį palengvėjimą tai suteiks visiems Jehovos tarnams! Tyrinėdami Bibliją pamatysime, kaip ta pranašystė pildosi ir kuo ji mums reikšminga. w22.07 14 ¶1–3

Prašykite Dievą išminties, kaip skiepyti vaikų širdyse meilę jam (Jok 1:5). Geresnio pamokymo už Jehovą negalėtų duoti niekas. Jis turi daugiau patirties už bet kurį kitą tėvą (Ps 36:9). Ir jo patarimai visada išeina mums į naudą (Iz 48:17). Dievo Žodis ir jo organizacijos teikiamas dvasinis maistas gali padėti jums deramai auklėti savo vaikus (Mt 24:45). Pavyzdžiui, daug vertingų pasiūlymų aptariama straipsniuose su rubrika „Pagalba šeimai“. Anksčiau jie buvo spausdinami žurnale Atsibuskite!, o dabar juos galite skaityti mūsų internetinėje svetainėje jw.org. Patirties, kaip pritaikyti Jehovos pamokymus auklėjant vaikus, galite semtis ir iš įvairių svetainėje publikuojamų filmuotų pasakojimų bei inscenizacijų (Pat 2:​4, 5). w22.05 27 ¶4–5

Jehovos gebėjimas atleisti neprilygstamas. Pirma, jis visada pasirengęs dovanoti. Antra, jis pažįsta mus taip gerai, kaip niekas kitas, ir aiškiai mato, ar nuoširdžiai dėl savo nusižengimų atgailaujame. Trečia, atleisdamas nuodėmes Jehova jas tarsi ištrina. Taip atgauname gryną sąžinę ir vėl pajaučiame jo palankumą. Suprantama, kol esame netobuli, neišvengiamai padarome nuodėmių. Tačiau galime viltis savo dangiškojo Tėvo atlaidumu. Knygoje Insight on the Scriptures (2 tomas, 771 puslapis) rašoma: „Kadangi Jehova gailestingas ir gerai žino, kad žmogaus kūniško silpnumo priežastis yra paveldėtas netobulumas, jo tarnams nereikia nuolat krimstis dėl savo padarytų klaidų (Ps 103:​8–14; 130:3). Jeigu nuoširdžiai stengiasi eiti Dievo nurodytu keliu, jie gali būti džiaugsmingi (Fil 4:​4–6; 1 Jn 3:​19–22).“ w22.06 7 ¶18–19

Persekiojimai ir smurtiniai išpuoliai – ne vienintelis Šėtono ginklas. Kai kurie dar labiau bijo namiškių priešiškumo (Mt 10:36). Savo artimuosius mylime ir norime padėti jiems pažinti Jehovą. Tad mums labai skaudu, jeigu jie pradeda nepagarbiai kalbėti apie Dievą ar bendratikius. Tiesa, kartais giminaičiai pakeičia savo nusistatymą ir netgi stoja į Jehovos pusę. Tačiau kaip tada, jeigu jie nutraukia su mumis visus ryšius? Drąsos įkvepia šilti žodžiai, užrašyti Psalmyno 27:10. Jehovos meilė suteikia mums jėgų atlaikyti priešiškumą. Žinome, kad Dievas už ištvermę atlygins. Jis geriau nei kas kitas pasirūpins mūsų fizinėmis, emocinėmis ir dvasinėmis reikmėmis. w22.06 16–17 ¶11–13

Jėzui priešininkai metė įvairiausių kaltinimų – esą jis girtuoklis, rijūnas, demonų valdovo sėbras, šabo laužytojas, piktžodžiautojas (Mt 11:19; 26:65; Lk 11:15; Jn 9:16). Tačiau Jėzus neatsakė piktu žodžiu. Mums taip pat nederėtų į priekaištus reaguoti šiurkščiai (1 Pt 2:​22, 23). Jeigu matai, kad tau susivaldyti tokiomis aplinkybėmis nelengva, ką galėtum daryti? (Jok 3:2) Stenkis nesusitelkti į piktus pašnekovo žodžius. Brolis vardu Semas sako: „Aš raminu save mintimi, kad žmogus nežino tiesos ir kad jis gali pasikeisti.“ Kartais šeimininkas supyksta dėl to, kad atėjome ne laiku. Jeigu jis reiškia nepasitenkinimą, trumpai pasimelsk ir paprašyk Jehovą padėti išlikti ramiam ir susilaikyti nuo nemandagaus atsakymo. w22.04 6 ¶8–9

Daugiausia apie Jehovą vaikai gali sužinoti iš Biblijos (2 Tim 3:​14–17). Tačiau pačioje Biblijoje minimas ir kitas būdas semtis apie jį žinių. Štai Patarlių knygoje skaitome tėvišką pamokymą sūnui mąstyti, ką apie Jehovą atskleidžia jo kūriniai (Pat 3:​19–21). Jūs, tėveliai, be abejo, mėgstate pasivaikščioti su vaikais gamtoje. Pasinaudokite tomis progomis padėti jiems įžvelgti ryšį tarp Dievo kūrinių ir jo nuostabių savybių (Rom 1:20). O kokiais pavyzdžiais iš kūrinijos mokė Jėzus? Kartą jis atkreipė klausytojų dėmesį į varnus ir lelijas (Lk 12:​24, 27–30). Jėzus paaiškino kai ką labai svarbaus – kad jo dangiškasis Tėvas dosnus ir geras. Jeigu pamaitina paukščius ir gražiai aprengia lauko gėles, argi nepasirūpins savo ištikimų tarnų materialiniais poreikiais? w23.03 20–21 ¶1–4

Per savo Sūnų Jehova suteikė mums galimybę kreiptis į jį malda. Kai meldžiamės Jėzaus vardu, Jehova mus išklauso ir į maldas atsako. Dėl Jėzaus suteiktos išpirkos Jehova mums atleidžia nuodėmes (Rom 5:1). Biblijoje sakoma, kad Jėzus yra „vyriausiasis kunigas, kuris sėdi danguje šalia Aukščiausiojo, jo sosto dešinėje“ (Hbr 8:1). Ir apaštalas Jonas rašė, kad jeigu kuris nusidėtume, Jėzus Kristus mus užtartų (1 Jn 2:​1, išn.). Kokia paguoda, kad turime Jehovos paskirtą Vyriausiąjį Kunigą, kuris „geba atjausti mus dėl mūsų silpnumo“ ir „už mus maldauja“! (Rom 8:34; Hbr 4:15) Jeigu Jėzus nebūtų paaukojęs gyvybės, negalėtume Jehovai melstis. Išties, mūsų širdys kupinos dėkingumo Jehovai už pačią didžiausią dovaną – kad atsiuntė į žemę savo mylimąjį Sūnų. w22.07 23 ¶10–12

Patikimas žmogus kalba tiesą ir stengiasi tesėti savo pažadus (Ps 15:4). Kiti nė kiek juo neabejoja. Norime, kad broliai ir sesės neabejotų ir mumis. Pasitikėjimo negali reikalauti, jį reikia užsitarnauti. O tai ne taip jau ir paprasta. Panašiai kaip su pinigais: pelnyti – sunku, prarasti – lengva. Besąlygiškai kliautis galime tik Jehova. „Visa, ką jis daro, – patikima“ (Ps 33:4). Ir jis nori, kad sektume jo pavyzdžiu (Ef 5:1). Kokie esame dėkingi Jehovai, kad pakvietė į bendruomenę, kurią vienija meile ir pasitikėjimu grįsti santykiai. Čia svarbus kiekvieno iš mūsų įnašas. Tarpusavio pasitikėjimą stipriname ugdydamiesi meilę, nuolankumą, sąžiningumą, įžvalgumą ir susivaldymą. Tad ir toliau sekime savo Dievo Jehovos pavyzdžiu ir būkime patikimi. w22.09 8 ¶1–2; 13 ¶17

Nors turime daugelį tikėjimo draugų, kai kurie iš mūsų vis tiek kartais pasijaučiame vieniši, kitus dažnai vargina slogi nuotaika. Jehova mus gerai supranta ir nori padėti. Prisiminkime pranašą Eliją. Kad jam padėtų, Jehova pirmiausia paskatino pranašą išsikalbėti. „Ką čia veiki?“ – pasiteiravo (1 Kar 19:​9, 13). Jehova atidžiai Eliją išklausė. Taip pat patikino, kad tautoje yra ne vienas tūkstantis dievobaimingų žmonių (1 Kar 19:​11, 12, 18). Reikia manyti, Elijas pasijautė daug geriau. Be to, Jehova davė jam kelias svarbias užduotis – patepti Sirijos karaliumi Hazaelį, Izraelio karaliumi Jehuvą ir savo įpėdiniu Eliziejų (1 Kar 19:​15, 16). Kaip Elijas turėjo nudžiugti supratęs, kad Jehova juo pasitiki! Ir koks jis buvo dėkingas, gavęs į pagalbininkus Eliziejų! w22.08 8 ¶3; 9 ¶5

Gal tavo bendruomenė pati statėsi Karalystės salę? Tada tikriausiai prisimeni, kaip pirmąsyk joje susirinkot į sueigą. Tavo širdis buvo kupina dėkingumo Jehovai. Iš jaudulio galbūt net giesmės neįstengei giedoti. Bendruomenė uoliai darbavosi ir pastatė tikrą puošmeną Jehovos šlovei. Tačiau dar didesnė puošmena yra jūsų salėje susirenkantys tikrojo Dievo garbintojai. Tad mums dar svarbiau yra uoliai dirbti dvasinės statybos darbą – ugdyti bendratikių ir kitų žmonių tikėjimą. Apie tokią dvasinę statybą kalbėjo ir apaštalas Paulius dienos citata parinktoje eilutėje. Paulius išties gebėjo ugdyti bendratikius. Jis mokėjo juos atjausti ir suprasti. Mes galime sekti jo pavyzdžiu ir prisidėti prie savo bendratikių gerovės (1 Kor 11:1). w22.08 20 ¶1–2

Krikščioniui privalu verslo reikalus tvarkyti sąžiningai. Teisus žmogus bjaurisi visokia neteisybe ir išnaudojimu. Taip pat, kai reikia ką nors nuspręsti, jis labai gerai apsvarsto, kas būtų tinkama Jehovos požiūriu. Jehova yra teisus ir teisingas Dievas. Biblijoje net sakoma, kad jis – „teisumo tvirtovė“ (Jer 50:7). Jis yra visa ko Kūrėjas, todėl vienintelis gali nustatyti tikras teisumo normas. Dievas geriausiai žino, kas teisinga ir kas ne (Pat 14:12; Iz 55:​8, 9). Tačiau kadangi esame sukurti kaip Dievo atvaizdas, gyventi pagal jo nustatytas normas gebame (Pr 1:27). Ir toks gyvenimas mums teikia didelį pasitenkinimą. Meilė dangiškajam Tėvui skatina sekti jo pavyzdžiu netgi tada, kai tai nelengva (Ef 5:1). w22.08 27 ¶5–6

Suprantama, jei slegia kokie rūpesčiai ar esame nusiminę, galbūt norisi truputį prasiblaškyti, užmiršti apie problemas. Tačiau turime būti atsargūs, kad nepadarytume ko nors nederamo (Ef 5:​10–12, 15, 16). Laiške filipiečiams apaštalas Paulius krikščionis paragino: „Mąstykite apie tai, kas [...] tyra, mylėtina, kas gerbiama, dorybinga ir girtina“ (Fil 4:8). Šioje eilutėje pramogos konkrečiai nepaminėtos, tačiau ji tikrai padeda apsispręsti, kaip dera praleisti laisvalaikį. Pavyzdžiui, kokias tu renkiesi dainas, filmus, knygas, kompiuterinius žaidimus? Ar jie išties tyri ir dorybingi? Mums būtina gerai suvokti, kas Dievo požiūriu priimtina, o kas ne, ir prie jo nustatytų kilnių normų prisiderinti (Ps 119:​1–3). w22.10 9 ¶11–12

Kai kurie iš prikeltų „neteisiųjų“ turės atsikratyti didelių ydų ir visi privalės mokytis gyventi pagal Jehovos nustatytas normas. Todėl viešpataujant Dievo Karalystei bus organizuotas tokios apimties mokymo darbas, kokio žmonijos istorijoje nėra buvę. Kad tų prikeltų neteisiųjų vardai būtų įrašyti gyvenimo knygoje, jie turės išsiugdyti artimus santykius su Jehova ir jam pasiaukoti. O kas jiems padės Dievą pažinti? Milžiniškos minios nariai ir prikelti teisieji. Jėzus Kristus drauge su savo bendravaldžiais bus įgalioti teisti, todėl atidžiai stebės tų žmonių pažangą (Apr 20:4). Jeigu kuris nors dvasinės pagalbos nepriims, bus pašalintas iš gyvųjų tarpo. Jis „bus prakeiktas, nors ir šimto būtų sulaukęs“ (Iz 65:20). Jehova ir Jėzus geba skaityti širdis ir mintis, tad neleis niekam drumsti ramybės naujajame pasaulyje (Iz 11:9; 60:18; 65:25). w22.09 16–17 ¶11–12

Apaštalas Paulius rašo, kad krikščionys yra pavaldūs „aukštesnėms valdžioms“. Kas jos? Tai žmonių valdžios. Jos palaiko viešąją tvarką, rūpinasi teisėsauga ir kartais netgi apgina Dievo tarnus (Apr 12:16). Todėl turime mokėti joms mokesčius ir rodyti deramą pagarbą (Rom 13:7). Bet tos valdžios turi tik tiek galios, kiek joms yra suteikęs Jehova. Jėzus tai paaiškino romėnų valdytojui Poncijui Pilotui. Kai šis pareiškė Jėzui turįs galią jį paleisti ir galią nubausti mirtimi, Jėzus atsakė: „Neturėtum man jokios galios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių“ (Jn 19:11). Taigi visų žemės valdžių ir politinių institucijų galia yra ribota. w22.10 13 ¶6

Kaip klesti Dievo tauta, kai ją valdo išmintingas, dievobaimingas karalius, gražiai atskleidžia vienos Dovydo psalmės žodžiai (Ps 37:​10, 11, 29). Tarnyboje neretai cituojame Psalmyno 37:11 kalbėdamiesi su žmonėmis apie būsimąjį rojų. Tie žodžiai ateityje tikrai pildysis, nes ir Jėzus juos citavo Kalno pamoksle (Mt 5:5). Tačiau kada jie išsipildė pirmiausia? Tada, kai į sostą sėdo karalius Saliamonas ir Izraelyje prasidėjo tikros taikos ir klestėjimo laikotarpis (1 Met 22:9; 29:​26–28). Dievas buvo sakęs, kad savo tautai atiduos „kraštą, tekantį pienu ir medumi“. Jis davė žodį: „Jeigu laikysitės mano įstatymų, klausysite mano įsakymų ir juos vykdysite, [...] suteiksiu kraštui ramybę ir gulsitės miegoti nieko nesibaimindami“ (Kun 20:24; 26:​3, 6). Taigi pranašystė iš Psalmyno 37:​10, 11, 29 jau pildėsi ir dar pildysis. w22.12 10 ¶8

Mes, krikščionys, turime laikytis nurodymų. Biblijoje rašoma: „Kovoje reikia išmintingo vadovavimo, pergalę laiduoja patarėjų gausa“ (Pat 24:6). Pagalvok, kaip čia nusakytas principas padeda mums evangelizacijos darbe. Gerąją naujieną skelbiame ir žmones mokome ne kaip patiems atrodo tinkama, o kaip pataria mūsų organizacija. Įgūdžius laviname bendruomenės sueigose, klausydamiesi bendratikių atliekamų užduočių ir jų parengtų demonstracijų. Be to, turime įvairių organizacijos parengtų leidinių ir filmukų, padedančių žmonėms geriau suprasti Biblijos tiesas. Kokie esame dėkingi Jehovai, kad leidžia mums semtis išminties iš Biblijos! Ką be jos darytume? Tad visada branginkime Jehovos teikiamą išmintį (Pat 3:​13–17). w22.10 23 ¶18–19

Kad būtume stiprūs ir sveiki, turime reguliariai maitintis. Lygiai taip svarbu stiprintis dvasiškai – studijuoti ir apmąstyti Dievo Žodį. Mes turime pripildyti savo protą minčių iš Dievo Žodžio. Kaip dera tai daryti? Prieš sėsdamas studijuoti pasimelsk, nuteik savo širdį mokytis. O perskaitęs Biblijos ištrauką viską gerai apmąstyk. Ką tai duos? Kuo daugiau mąstysi, tuo giliau Dievo žodžiai pasieks tavo protą ir širdį. Skirti laiko Biblijos skaitymui ir apmąstymams ypač svarbu dėl to, kad taip įgauname jėgų garsinti žinią apie Karalystę dabar ir ateityje. Atminkime, kad atėjus metui galbūt reikės skelbti griežtą teismo nuosprendį. Svarbiausia, gilindamiesi į Bibliją dar geriau pažįstame savo dangiškąjį Tėvą Jehovą ir su juo vis labiau suartėjame. w22.11 6–7 ¶16–17

Meilė ne tik mums patiems yra liudijimas, jog esame tikri krikščionys. Jėzus sakė, kad visi tai matys. Mūsų nesavanaudiška tarpusavio meilė yra aiškus ženklas ir kitiems žmonėms. Krikščionis siejanti meilė yra tikrai kai kas nepaprasto. Žinoma, visi esame netobuli (1 Jn 1:8). Tad ilgainiui tikriausiai pastebime ir vienas kito trūkumus (Rom 3:23). Deja, kai kurie dėl jų netgi atsitolina nuo bendruomenės. O iš ko matosi Jėzaus meilė savo apaštalams? Kaip sekti jo pavyzdžiu? Tokius klausimus verta apmąstyti. Tai bus gera paskata rodyti bendratikiams meilę net tada, kai pastebime jų trūkumus (Ef 5:2). w23.03 26–27 ¶2–4

Senam pasauliui einant į pabaigą sunkumų patiriame net bendruomenėje. Mūsų ištikimybė Jehovai gali būti išbandyta. Tad išlaikyk sveiką nuovoką. Jeigu kas nors tave įskaudintų, neapmaudauk. Jei būtum sudrausmintas, į pamokymą įsiklausyk ir pasitaisyk. O kai Jehovos organizacijoje vyksta pokyčiai, liečiantys tave asmeniškai, stenkis prisitaikyti ir paklusk nurodymams. Kad neprarastum pasitikėjimo Jehova ir jo organizacija, turi išsaugoti sveiką nuovoką – išlikti ramus, mąstyti aiškiai ir stengtis viską vertinti Jehovos požiūriu. Melsk Jehovą pagalbos. Ir niekada neatsitolink nuo bendratikių. Tada Šėtonui niekaip nepavyks atskirti tavęs nuo Jehovos ir jo organizacijos (Jok 4:7). w22.11 24–25 ¶14–16

Vyresnieji skatina bendratikius ekstremaliai situacijai pasirengti iš anksto. Informuoja juos, kaip galima apsisaugoti ir su jais susisiekti. O ko galėtum imtis pats? Jeigu netoliese įvyko stichinė nelaimė, pasiteirauk vyresniųjų, kaip galėtum padėti. Gal pasiūlytum būstą namų netekusiems bendratikiams arba į pagalbą atvykusiems statybininkams? Arba pasirūpintum maisto ar kitų būtinų dalykų pristatymu? O ką gali daryti, jeigu nelaimė įvyko kitame krašte? Melskis už nukentėjusius (2 Kor 1:​8–11). Prie humanitarinės pagalbos pagal savo išgales prisidėk piniginėmis aukomis pasauliniam darbui (2 Kor 8:​2–5). Jeigu norėtum vykti į nelaimės vietą, pasakyk apie tai vyresniesiems. Tikėtina, tave pakvies ir apmokys, kad pagalbą gebėtum teikti kuo efektyviau. w22.12 24 ¶8; 25 ¶11–12

Šiuos žodžius apaštalas Paulius rašė visiems Korinto krikščionims. Kai kurie iš jų seniau buvo svetimautojai, homoseksualistai, girtuokliai (1 Kor 6:​9–11). Negi manai, kad po krikšto visi blogi norai tiesiog išgaravo ir jiems niekad nebepasireiškė? Taip negali būti. Nors ir patepti šventąja dvasia, tie Dievo tarnai tebebuvo netobuli žmonės. Aišku, jiems reikėjo ir toliau kovoti su netinkamais troškimais. Kai kuriems – su tokiais pat kaip tau. Argi tai neįkvepia jėgų toliau grumtis su nuodėmingo kūno įgeidžiais? Tikrai galime išlaikyti tvirtą tikėjimą „žinodami, kad [mūsų] brolijai visame pasaulyje tenka patirti tokius pat kentėjimus“ (1 Pt 5:9). w23.01 12 ¶15

Jėzus paprašė Jehovą sergėti jo mokinius (Jn 17:11). Tai mums įkvepia daug drąsos, nes Jehova yra nepalyginti stipresnis už visus mūsų priešus (1 Jn 4:4). Jis mato, ką mes patiriame. Jeigu Dievu kliausimės, nepasiduosime baimei ir išbandymus kantriai ištversime. Gal, pavyzdžiui, nedrįsti pasisakyti, kad esi Jehovos liudytojas? O gal dėl aplinkinių nepritarimo niekaip nesiryžti tapti skelbėju ar atidėlioji krikštą? Nebijok daryti tai, kas teisinga. Karštai pasimelsk Jehovai ir paprašyk drąsos. Patyręs, kaip Dievas į tavo maldas atsako, įgausi jėgų ir nugalėsi baimę (Iz 41:​10, 13). w23.01 29 ¶12; 30 ¶14

Klausimu „Argi nesate skaitę?“ Jėzus atskleidė, kad fariziejai nesupranta Dievo Žodžio (Mt 12:​1–7). Tąsyk anie religiniai vadovai apkaltino Jėzaus mokinius šabo įstatymo laužymu. Jėzus jiems priminė, kaip senovėje pasielgė Dovydas ir ką per šabą darydavo kunigai. Tada žodžiais iš Ozėjo knygos jis parodė, kad fariziejai nesupranta šabo įstatymo esmės ir yra negailestingi. Kodėl Dievo Žodis nepaveikė jų mąstysenos? Todėl, kad jie buvo išdidūs ir priekabūs. Užtat jie negalėjo suvokti Dievo žodžių esmės (Mt 23:23; Jn 5:​39, 40). Mato 19:​4–6 Jėzus fariziejų irgi paklausė: „Ar neskaitėte?“ Nors fariziejai žinojo, ką apie santuoką Jehova buvo pasakęs, jie iš tų žodžių neįžvelgė, kad ši sąjunga jo požiūriu yra šventa ir nedaloma. Jėzaus žodžiai rodo, kad Bibliją reikia skaityti su tinkamu nusiteikimu. Jos pamokymus turime nuolankiai priimti. w23.02 11–12 ¶12–13

Izraelio tautai duotame įstatyme buvo potvarkių, padedančių išvengti nelaimingų atsitikimų namuose ir darbe (Iš 21:​28, 29; Įst 22:8). Į neatsargų elgesį, dėl kurio kas nors žūdavo, nebuvo žiūrima atsainiai (Įst 19:​4, 5). Net jei kas nors netyčia sužalodavo dar negimusį kūdikį, susilaukdavo bausmės (Iš 21:​22, 23). Biblija aiškiai rodo, kad saugumo privalome paisyti. Jeigu gyvybės dovaną branginame, nepamiršime apie saugumą tiek namuose, tiek darbe. Atsargiai elgsimės su aštriais daiktais, toksiškais chemikalais ir medikamentais, laikysime juos taip, kad nebūtų prieinami vaikams. Apdairiai elgsimės su ugnimi, karštais skysčiais ir elektriniais įrankiais, nepaliksime jų be priežiūros. Nesėsime prie vairo, jeigu mūsų orientacija paveikta medikamentų, alkoholio ar nuovargio. O vairuodami nekalbėsime telefonu, nebent naudotumės laisvų rankų įranga. w23.02 21–22 ¶7–9

Jehova yra kantrus, geras, supratingas ir džiaugiasi savo mokinių dorybėmis (Ps 130:3). Dievas niekada nesitiki daugiau nei pajėgiame. Pagalvok, kaip nuostabiai sukurtos žmogaus smegenys (Ps 139:14). Kūrėjas nori, kad mokytumės amžinai ir kad tai būtų malonu. Todėl stenkis pamėgti „gryno žodžio pieną“ (1 Pt 2:2). Kelk sau realistiškus tikslus ir reguliariai skaityk ir tyrinėk Bibliją (Joz 1:8). Jehova tavo pastangas palaimins ir ilgainiui studijavimas teiks vis daugiau pasitenkinimo. Žinių iš Biblijos semiamės ne dėl akademinio intereso. Norime kuo geriau pažinti Jehovą, išsiugdyti meilę jam ir tvirtą tikėjimą (1 Kor 8:​1–3). Prašyk Jehovą, kad studijuodamas jo Žodį įgytum vis stipresnį tikėjimą (Lk 17:5). Jis mielai tokį prašymą patenkins. w23.03 10 ¶11, 13

Jėzus tikisi, kad nesėdėsime rankas sudėję. Savo sekėjams jis davė darbo – prisakė skelbti gerąją naujieną „Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki žemės pakraščių“ (Apd 1:​6–8). Kokia rimta užduotis! Nėra geresnio būdo išnaudoti laiką kaip dirbti evangelizacijos darbą. Taigi, žiūrėti savęs reiškia deramai naudoti laiką. Juk „nelaimės metas ir atsitiktinumas“ gali užklupti bet kurį iš mūsų (Mok 9:11). Mūsų gyvenimas gali staiga nutrūkti. Tad kaip svarbu paskutinėmis šio pasaulio dienomis vykdyti Jehovos valią ir ugdytis su juo artimą ryšį (Jn 14:21). Turime būti „tvirti, nepajudinami, visada pertekę Viešpaties darbo“ (1 Kor 15:58). Jeigu taip darysime, gyvenimo ar šios nedoros sistemos pabaigoje neturėsime dėl ko gailėtis (Mt 24:13; Rom 14:8). w23.02 18 ¶12–14