Šie žodžiai ypač aktualūs turint omenyje Jėzaus įspėjimą, kad „daugumos meilė atšals“ (Mt 24:12). Aišku, Jėzus čia kalbėjo ne apie savo mokinius. Vis dėlto, reikia būti budriems, kad pasaulio dvasia mūsų nepaveiktų. Todėl aptarkime labai svarbų klausimą: kaip žinoti, ar mūsų meilė bendratikiams stipri? Ar stipriai mylime bendratikius, matosi iš mūsų elgesio su jais kebliomis aplinkybėmis (2 Kor 8:8). Prisiminkime, ką rašė apaštalas Petras: „Svarbiausia, turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Pt 4:8). Taigi mūsų meilės tikrumą gali išbandyti kitų silpnybės ir klaidos. w23.11 10 ¶12–13

Jeigu vienus bendruomenėje mylėtume, kitų ne, Jėzaus priesakui mylėti vienas kitą nepaklustume. Aišku, ne su visais esame vienodai artimi, panašiai kaip ir Jėzus (Jn 13:23; 20:2). Tačiau apaštalas Petras primena, kad turime mylėti visą broliją – kiekvieną savo bendratikį (1 Pt 2:17). Petras mus ragina mylėti vienas kitą „karštai iš širdies“ (1 Pt 1:22). Mylėti karštai reiškia mylėti net tuos bendratikius, kurie mums ne itin patinka. Tarkim, kas nors mus įskaudina ar nuskriaudžia. Gal norisi atsakyti tuo pačiu? Petras iš Jėzaus elgesio suprato, kad kerštauti nevalia (Jn 18:​10, 11). Apaštalas rašė: „Neatmokėkite skriauda už skriaudą ar įžeidimu už įžeidimą. Verčiau laiminkite“ (1 Pt 3:9). Tikra meilė teskatina tave būti malonų ir supratingą. w23.09 28–29 ¶9–11

Stebimės matydami, kaip greitai vaikai suauga. Ir tai vyksta savaime. Tačiau dvasinė branda nėra savaiminis dalykas (1 Kor 13:11; Hbr 6:1). Ji priklauso nuo to, kiek artimas mūsų ryšys su Jehova. Taip pat mums būtina jo šventosios dvasios pagalba, kad gebėtume ugdytis krikščionišką asmenybę, lavinti įvairius naudingus įgūdžius ir būtume pasirengę imtis naujų pareigų (Pat 1:5). Žmones Dievas sukūrė dviejų lyčių (Pr 1:27). Tarp vyrų ir moterų yra akivaizdžių fizinių skirtumų. Ir ne tik fizinių. Jehova patikėjo jiems skirtingas pareigas, tad joms sėkmingai atlikti reikia atitinkamų savybių ir įgūdžių (Pr 2:18). w23.12 18 ¶1–2