Šiandien visi krikščionys skiria Jehovai savo laiką, jėgas ir išteklius. Visi darbuojamės jo Karalystės labui. Atiduodame jam geriausia, ką galime. Apaštalas Paulius išvardija kai kuriuos labai svarbius mūsų tarnybos aspektus (Hbr 10:​22–25). Turime nuolatos bendrauti su Jehova maldoje, kalbėti apie savo viltį kitiems žmonėms, rinktis į bendruomenės sueigas ir drąsinti vienas kitą – „ypač dabar, kai [regime] artėjančią dieną“. Apreiškimo pabaigoje angelas dukart pabrėžia: „Dievą garbink“ (Apr 19:10; 22:9). Tad niekad nepamirškime šių jo žodžių ir branginkime didžiulę garbę aukštinti savo Kūrėją jo didžiojoje šventykloje! w23.10 29 ¶17–18

Šie žodžiai ypač aktualūs turint omenyje Jėzaus įspėjimą, kad „daugumos meilė atšals“ (Mt 24:12). Aišku, Jėzus čia kalbėjo ne apie savo mokinius. Vis dėlto, reikia būti budriems, kad pasaulio dvasia mūsų nepaveiktų. Todėl aptarkime labai svarbų klausimą: kaip žinoti, ar mūsų meilė bendratikiams stipri? Ar stipriai mylime bendratikius, matosi iš mūsų elgesio su jais kebliomis aplinkybėmis (2 Kor 8:8). Prisiminkime, ką rašė apaštalas Petras: „Svarbiausia, turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Pt 4:8). Taigi mūsų meilės tikrumą gali išbandyti kitų silpnybės ir klaidos. w23.11 10 ¶12–13

Jeigu vienus bendruomenėje mylėtume, kitų ne, Jėzaus priesakui mylėti vienas kitą nepaklustume. Aišku, ne su visais esame vienodai artimi, panašiai kaip ir Jėzus (Jn 13:23; 20:2). Tačiau apaštalas Petras primena, kad turime mylėti visą broliją – kiekvieną savo bendratikį (1 Pt 2:17). Petras mus ragina mylėti vienas kitą „karštai iš širdies“ (1 Pt 1:22). Mylėti karštai reiškia mylėti net tuos bendratikius, kurie mums ne itin patinka. Tarkim, kas nors mus įskaudina ar nuskriaudžia. Gal norisi atsakyti tuo pačiu? Petras iš Jėzaus elgesio suprato, kad kerštauti nevalia (Jn 18:​10, 11). Apaštalas rašė: „Neatmokėkite skriauda už skriaudą ar įžeidimu už įžeidimą. Verčiau laiminkite“ (1 Pt 3:9). Tikra meilė teskatina tave būti malonų ir supratingą. w23.09 28–29 ¶9–11