Nepamiršk, kodėl pasiaukojai Jehovai. Taip padarei, nes nori būti Dievo pusėje. O kaip įsitikinai, kad radai tiesą? Semdamasis žinių iš Dievo Žodžio. Taip pajautei didelę pagarbą savo dangiškajam Tėvui ir jį pamilai. Tavo tikėjimas stiprėjo ir paskatino atgailauti dėl savo nuodėmių. Atsisakei blogų darbų ir stengeisi suderinti savo gyvenseną su Dievo valia. Jis tau atleido, tad širdyje pajautei didžiulį palengvėjimą (Ps 32:2). Pradėjai lankyti krikščionių sueigas ir pasakoti kitiems apie nuostabius dalykus, kuriuos sužinojai. Dabar, jau pasiaukojęs ir pasikrikštijęs, toliau žengi keliu į gyvenimą ir esi pasiryžęs iš jo niekada neišklysti (Mt 7:​13, 14). Stenkis išlikti tvirtas, atsidavęs Jehovai ir klusnus visiems jo įsakymams. w23.07 17 ¶14; 19 ¶19

Turėdamas omenyje savo pasiaukojimo maldą nepristigsi vidinės tvirtybės atmesti bet kokias pagundas. Pavyzdžiui, neprisileisi nė minties pradėti flirtuoti su kito sutuoktiniu, nes jau būsi nusistatęs to nedaryti. Todėl širdyje neįleis šaknų nederami jausmai, kurių paskui nelengva atsikratyti. Nė nesvyruodamas šalinsies „nedorėlių tako“ (Pat 4:​14, 15). Kaip ir Jėzus, stengsiesi džiuginti savo dangiškąjį Tėvą ir iškart atmesi visa, kas galėtų jį nuliūdinti (Mt 4:10; Jn 8:29). Taigi kilus išmėginimui ar pagundai turime progą parodyti, kad išties trokštame tiksliai sekti Jėzaus pėdomis. Jehova padės tai daryti. w24.03 9–10 ¶8–10

Ar tau kartais sunku būti klusniam? Karaliui Dovydui būdavo, tad prašė Dievą: „Pažadink manyje norą tau paklusti“ (Ps 51:12). Dovydas Jehovą mylėjo, tačiau kartais klausyti nenorėdavo. Panašiai būna ir mums. Kodėl? Viena, esame netobuli, paveldėję polinkį į neklusnumą. Antra, Šėtonas vis mėgina žadinti mumyse maišto dvasią (2 Kor 11:3). Trečia, tos maišto „dvasios, veikiančios neklusnius žmones“, persisunkęs visas pasaulis (Ef 2:2). Taigi mums tenka kovoti su nuodėmingais polinkiais, su Šėtono spaudimu ir aplinkinių įtaka. Reikia nemažai pastangų, kad liktume klusnūs Jehovai ir jo paskirtiems vadovams. w23.10 6 ¶1