Referensyë mëdiˈibë miimp mä Wiˈix njukyˈäjtëm ets nDiosmëduˈunëm tijaty yaˈëxpëkäämp ets yajtukjayëyäämp
© 2024 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
3-9 ÄÄMBË MARSË
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 3
Yajnigëxëˈëk ko mdukjotkujkˈäjtypyë Jyobaa
Nˈoktukˈijxpajtëmë Jyobaa parë njukyˈäjtëm
¿Tëdaa netyë Habacuc dyajtëgoyë myëbëjkën mä Jyobaa ets mä ja wyandakën? Kyaj. Ko Habacuc ttukmëtmaytyakyë Jyobaa ets kyaj yëˈëjëty tuˈugë naxwinyëdë jäˈäy, yëˈë xytyukˈijxëm ko duˈunyëmë netyë Jyobaa ttukˈijxpety. Diˈibë nety myëmääy myëdajpy, yëˈë ko kyaj tjaygyukë tiko Jyobaa kyaj ti ttuny ets tiko tnaˈixy parë yˈayowët. Ko Jyobaa twinmäˈänymyooyë Habacuc parë tkujayët tijatyë nety myëmääy myëdajpy, yëˈë xytyukniˈˈijxëm ko kyaj tiko ntsëˈk njäˈäwëm parë ndukmëtmaytyakëm tijaty nmëmäˈäy nmëdäjëm. Pes xyˈanmäˈäyëm parë nyajpëtsëˈëmdäˈäyëm tijaty nmëmäˈäy nmëdäjëm (Sal. 50:15; 62:8). Proverbios 3:5 duˈun xyˈanmäˈäyëm: “Tukˈijxpatë Jyobaa amumduˈukjot, ets këdii mgëˈëm winmäˈäny xyyajtuny”. Habacuc, waˈanë nety tnijawë tyäˈädë ääw ayuk ets pääty duˈun ttuuny.
Habacuc tyukjotkujkˈäjtë Jyobaa extëmë Tyeety etsë Myëtnaymyaayëbë, päätyën ojts tmëgajpxy. En lugäär këˈëm nyaytyukjotkujkˈatëdët o myëmadäˈägëdët ja yˈamay jyotmay, tyukmëtmaytyak wiˈixë nety nyayjyawëty ets tijaty myëmääy myëdajpy. Duˈunën ojts xymyoˈoyëm tuˈugë oybyë ijxpajtën. Jyobaa, diˈib myëdoowˈijtypyë nuˈkxtakën, xyˈanmäˈäyëm parë ndukˈijxpajtëm ets ndukmëtmaytyakëm tijaty nmëmäˈäy nmëdäjëm (Sal. 65:2). Ko duˈun nduˈunëm, ta nëjkx njäˈäwëm wiˈixë Jyobaa xynyikëˈë xynyixäjëm ko tˈatsoowëmbityë nuˈkxtakën ets ko xytyuˈumoˈoyëm (Sal. 73:23, 24). Xypyudëkëyäˈänëm parë njaygyujkëm wiˈix Jyobaa tijaty tˈixy oy ti ayoˈon nbatëm. Ko nmënuˈkxtakëmë Jyobaa amumduˈukjot, duˈunën nyajnigëxëˈkëm ko ndukˈijxpajtëm.
¿Wiˈix yajpääty ja nˈeskuudëˈäjtëm?
Duˈun extëm ijty ja soldäädëtëjk tˈix ttundë ja yˈeskuudë, ëtsäjtëm nan tsojkëp janääm jatsojk nˈijxëm wiˈix yajpääty ja nmëbëjkënyëˈäjtëm diˈib duˈun extëmë eskuudë ets nguentˈäjtëm. Duˈuntsoo xëmë nyajpäädäˈänëm listë parë ntsiptuˈunëm. Pes niˈamukë Dios mëduumbë yëˈë mëët ntsiptuˈunëm “nidëgekyëtyë mëjkuˈu esë kaˈoybyë” (Éfes. 6:10-12). Këˈëm mbäät nˈijx nduˈunëm wiˈix yaˈixy yajpääty ja nˈeskuudëˈäjtëm. Per ¿ti mbäät nduˈunëm parë mëkë mëbëjkën nyaˈijtëm ko nety nwinguwäˈkëmë amay jotmay? Tim jawyiin, tsojkëp nˈamdoˈowëmë naybyudëkë Jyobaa. Ta net nˈëxpëjkëmë Biiblyë parë mbäät nˈijxëm pën ja nmëbëjkënyëˈäjtëm duˈun yajpääty extëmë Dios ttsoky (Eb. 4:12). Biiblyë jyënaˈany: “Tukˈijxpatë Jyobaa amumduˈukjot, ets këdii mgëˈëm winmäˈäny xyyajtuny” (Prov. 3:5, 6). Nˈokwinmäˈäyëm ti jotmay näämnëm ojts nbatëm ets ti ojts nduˈunëm. Extëm nˈokpëjtakëm, pën ojts nyaˈˈamääytyakëmë meeny sentääbë, ¿ojts njamyajtsëm extëmë Jyobaa xytyukwandakëm mä Ebreeʉsʉty 13:5? Jap jyënaˈany: “Ninäˈä nganaˈixët, es ninäˈä ngamastuˈudët”. ¿Ojts nˈijtëm seguurë ko Jyobaa xypyudëkëyäˈänëm? Pën duˈun, yëˈë yˈandijpy ko oy yaˈixy yajpääty ja nmëbëjkënyëˈäjtëm diˈib duˈun extëmë eskuudë.
¿Wiˈix xynyijawët pën oy diˈib mwinˈijxypy xytyunäˈäny?
Ëtsäjtëm, nan mbäät yëˈë nwinˈijxëm ets nduˈunëm diˈib oy extëm ttuunyë Jesus. Tsojkëp nmëbëjkëm ko Jyobaa xytyuˈumoˈoyäˈänëm. Nˈokmëmëdoˈowëm extëmë Biiblyë jyënaˈany: “Tukˈijxpatë Jyobaa amumduˈukjot, ets këdii mgëˈëm winmäˈäny xyajtuny. Mä tukëˈëyë mnëˈë mduˈu mëjpëjtäˈäk yëˈë, ets yëˈë yajtëyëp ja mnëˈë mduˈu. Këdii këˈëm mnayajnaxyëty kuwijy. Tsëˈëgë Jyobaa ets nayjëbëkëdë mä axëëkpë” (Proverbios 3:5-7). Ko nˈëxpëjkëmë Biiblyë, ta nnijäˈäwëm wiˈixë Jyobaa wyinmay ets nëjkxëp njaygyujkëm ti tsyejpy nduˈunëm mä tuˈuk tuˈugë jotmay. Mientrës niˈigyë nnijäˈäwëm wiˈix wyinmay, ta niˈigyë nmëmëdowäˈänëm (Ezequiel 11:19).
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
w21.11 paj. 8 parr 1, 2
Nˈokˈyajnigëxëˈkëm nixim niyam ja tsojkënë diˈib ninäˈä kyakugëxë
Kanäk pëky jyaˈˈaty tiko mbäät nyaˈijxëm nixim niyam ja tsojkën diˈib ninäˈä kyakugëxë. Ets yajpääty tuk pëky majtsk pëky mä Proverbios. Okˈix wiˈix jyënaˈany: ‘Këdii nijënäˈä xymyastuˈutëty yëˈë naytsyok nayjyawë etsë tëyˈäjtën, jëduˈunts mdukxondäˈägëdëty ets mˈoyjyawëdëty yëˈë Dios etsë naxwinyëdë jäˈäy’. Ets ja tuk pëky duˈun jyënaˈany: “Yëˈë jäˈäy diˈibë myëdäjtypy ja tsojkënë diˈib ninäˈä kyakugëxë këˈëm ttukˈoyˈaty”, ets “pën yˈëxtaapy ja tëyˈäjtën ets ja tsojkën diˈib ninäˈä kyakugëxë pyäädaambyë jukyˈäjtën” (Prov. 3:3, 4, TY; 11:17, notë; 21:21).
Mä tyäˈädë Proverbios tëgëk pëky tnigajpxy tiko mbäät nyajnigëxëˈkëm ja tsojkën diˈib ninäˈä kyakugëxë. Tim jawyiin jyënaˈany ko net ja Dios xyˈoyjyawëyäˈänëm o xyajtsobäädäˈänëm. Myëmajtsk, këˈëm ndukˈoyˈatäˈänëm, extëm nˈokpëjtakëm mbäät xypyudëjkëm parë jyakët ja naymyayë. Ets myëdëgëk, pën nyaˈijxëmë tyäˈädë tsojkën diˈib ninäˈä kyakugëxë, yajkunuˈkxäˈänëm mä tiempë myiny kyëdaˈaky, extëm ko nyajmoˈoyäˈänëm ja jukyˈäjtënë winë xëëbë. Duˈunë duˈun, tam tiko mbäät nmëmëdoˈowëmë tyäˈädë anaˈamën diˈibë Jyobaa xymyoˈoyëm: “Nixim niyam yaˈixëdë ja tsojkënë diˈib ninäˈä kyakugëxë ets naybyaˈˈayowëdë” (Zac. 7:9).
10-16 ÄÄMBË MARSË
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 4
“Kuentëˈatë mgorasoon”
¿Wiˈix mbäät nguwäˈänëmë korasoon?
4 Ko mä Proverbios 4:23 dyajtunyë tyäˈädë ayuk “korasoon”, yëˈë myaytyäˈägaambyë “jot winmäˈäny” o “mëtiˈipë yuˈutsypyaat yajpatpën” (käjpxë Salmo 51:6, TY). O ja tuk pëky njënäˈänëm tijaty nwinmäˈäyëm, tijaty njäˈäwëm, tijaty ndunäˈänëm ets tijaty ntsojkënyëˈäjtëm. Kyaj yëˈë tmaytyäˈägäˈäny wiˈix ngëxëˈkëm nikëjxy këbajky, yëˈë duˈun wiˈix nyaˈijx nyajpatëm jodoty.
w19.01 paj. 17, 18 parr. 10, 11, 14
¿Wiˈix mbäät nguwäˈänëmë korasoon?
10 Parë mbäät nguwäˈänëm ja korasoon, tsojkëp nˈijxëm tijaty axëktunanëp ets netyë ti nduˈunëm parë nguwäˈänëm. Extëm jyënaˈanyë Proverbios 4:23, yëˈë xytyukjamyajtsëm ti ijty tyuundëp ja käjpn kuentˈäjtpë, ja tiempë mä jyukyˈajtyë rey Salomón. Jam ijty nyaybyëjtäˈägëdë potsy kyutum, ets ko tˈixtë jam ti jotmay, ta netyë yaxkaˈaktë. Tyäˈädë ijxpajtën xypyudëjkëm parë njaygyujkëm ti mbäät nduˈunëm parë Satanás kyaj dyajmäˈädët ja jot winmäˈäny.
11 Tëëyëp, ja diˈib ijty kyuentˈäjttëp ja käjpn, yëˈë mëët tyuunmuktë ja diˈib kyuentˈäjttëp ja käjpndëjkˈääw (2 Sam. 18:24-26). Xim yam ijty nyaygyuwäˈänëdë ets tˈixtë pën aduky ja tëjkˈääw ko myiny ja myëtsip (Neh. 7:1-3). Ja jot winmäˈäny diˈib të nduˈumoˈoyëm mëdë Biiblyë, mbäät duˈun tyuny extëm ja käjpn kuentˈäjtpë. ¿Wiˈix? Ko netyë xytyukˈawäˈänëm mä Satanás dyajmäˈädäˈänyë ngorasoonˈäjtëm, o ja tuk pëky njënäˈänëm, ko dyajmäˈädäˈänët tijaty nwinmäˈäyëm, njäˈäwëm, ndunäˈänëm ets tijaty ntsojkënyëˈäjtëm. Pääty, koogoo ja jot winmäˈäny xytyukˈawäˈänëm ko ayoˈonbäädäˈänëm, oy ko netyë nmëmëdoˈowëm, duˈunxyëp extëm nyaˈëxˈadujkëmë Satanás.
14Parë mbäät nguwäˈänëmë korasoon, kyaj jeˈeyë tsyokyëty nyaˈëxˈadujkëm tijaty mbäät xyyajmäˈtëm, nanduˈunën mbäät nyaˈˈawatsëm ja jyënˈääw tyëjkˈääw tijaty mbäät xypyudëjkëm. Nˈokwinmäˈäyëm ja käjpn diˈib ijty yajpatp nabotsy. Ja diˈib kyuentˈäjtypy ja tëjkˈääw, yaˈˈadujkypy ijty parë kyaj tyëkët ja myëtsip. Per nanduˈun ijty dyaˈˈawäˈätsy ja tëjkˈääw parë yajmëdëkët ja jeˈxy pëky ets tijaty tëgoyˈäjtp, pes ko duˈun tkatunët, mbäädë nety ja jäˈäyëty yuuˈooktë. Nanduˈun jyaty mët ëtsäjtëm, tsojkëp nyaˈˈawatsëm tuˈuk tuˈugë xëëw ja jot korasoon parë tyëkët tijatyë Jyobaa xytyukniˈˈijxëm.
Ja wijyˈäjtën yajmëdoop nëˈääy tuˈääy
15 Nˈokkuentëˈäjtëm ja jot korasoon. Biiblyë jyënaˈany: “Mä tukëˈëyë mëdiˈibë mbäät xykyuentëˈaty, kuentëˈatë mgorasoon, mët ko jap tsyoonyë jukyˈäjtën” (Prov. 4:23). Nˈokwinmäˈäyëm tijaty nduˈunëm parë nguentëˈäjtëm ja jot korasoon mëdiˈibë xyajjukyˈäjtëm, pes tsojkëp tsuj yajxon ngäˈäy nˈukëm, nduˈunëmë ejersisyë ets kyaj njëˈxëm mëdiˈibë mbäät xypyäˈämduˈunëm. Nanduˈunën tsyokyëty nnaygyuentëˈäjtëm mä nDiosmëduˈunëm, tsojkëp bom bom ngäjpxëmë Biiblyë, nˈëxpëjkëm kontiempë tijaty naxäämp reunyonk, kyaj ndëgoyˈäjtëm ets ngomentaräjtëm. Tsojkëp nanduˈun xëmë nëjkxëm ëwäˈkx käjpxwäˈkxpë ets njëjpkudijëm tijaty mbäät dyajmäˈäty ja jot winmäˈäny, extëm ko jamyë xëëw tiempë nyajnäjxënë mä ixy jawë mä jäˈäy axëëk yˈit tsyëënëdë ets ko nduˈukmujkëm mët pënaty mbäät xyajmäˈtëm.
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
¿Maˈkxtukäˈänëm parë Jyobaa ttunët diˈib të ttuknibëjtäägë?
4 Proverbios 4:18 xyˈanmäˈäyëm ko “ja oyjyaˈayë nyëˈë tyuˈu duˈun extëmë tëˈkx jäjjën ko xyëënyë, diˈib niˈigyë jäjp ko xëëw pyajnë”. Tyäˈädë tekstë, yëˈë xytyukˈijxëm yajxon ko Jyobaa pyudëjkëp ja nyax kyäjpn parë wanaty wanaty ttukjaygyukë tijaty tyuknibëjtakëp. Nan mbäät xypyudëjkëm parë njaygyujkëm wiˈix tuˈugë Diosmëduumbë wanaty wanaty dyajtëgatsyë jyukyˈäjtën ets tmëwingony niˈigyë Jyobaa. Pääty, pën ëxpëjkëm ets nguytyuˈunëm ja käjpxwijën diˈib yajmoˈoyëm mët yëˈëgyëjxmë Diosë yˈayuk etsë nyax kyäjpn, mbäädë net wanaty wanaty njäˈäyˈäjtëm extëmë Jesus ets nˈixyˈäjtëm niˈigyë Jyobaa. Min nˈokˈijxëm wiˈixë Jesus tnimaytyaky.
17-23 ÄÄMBË MARSË
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 5
Nnaygyuentëˈatët parë kyaj mduundëgoyët mëdë yetyëjk o toxytyëjk
w00-S 15/7 paj. 29 parr. 1
Podemos ser castos en un mundo inmoral
En este proverbio, a la persona descarriada se la llama “mujer extraña”, prostituta. Las palabras con las que seduce a su víctima son tan dulces como la miel y tan suaves como el aceite de oliva. ¿No empiezan así la mayoría de las insinuaciones inmorales? Veamos, por ejemplo, el caso de una atractiva secretaria de 27 años de edad llamada Amy. Ella nos cuenta: “Hay un compañero de trabajo que me presta mucha atención y me elogia siempre que tiene oportunidad. Me agrada que otras personas se fijen en mí, pero me doy perfecta cuenta de que su interés es estrictamente sexual. No me voy a dejar engañar por sus insinuaciones”. Las palabras halagadoras del seductor o la seductora suelen resultar atrayentes, a menos que reconozcamos su verdadera naturaleza. Para ello es necesario que empleemos la capacidad de pensar.
Ndukˈoyˈatäˈänëm ko ntsëˈkëmë Dios
Ta kanäk pëky tiko mbäät nnaygyuentëˈäjtëm parë kyaj nduundëgoˈoyëm mët tuˈugë yetyëjk o toxytyëjk. Mä Proverbios jyënaˈany ko “ja toxytyëjk mëdiˈibë kyaj jyapëtyë jyot wyinmäˈäny”, duˈun extëm “ja nëë mëdiˈibë yajmaˈtspën ets jantsy päˈäk jyawë”. ¿Ti myaytyäˈägaampy? Ko Biiblyë tmaytyaˈaky yˈit tsyëënëdë kasäädë jäˈäy, yëˈë mët tˈijxkijpxyë nëë mëdiˈibë yajxeˈembyë ääw jot (Prov. 5:15-18). Ko tuˈugë yetyëjk etsë toxytyëjk syëbilpëky, mbäät yˈit tsyëënëdë extëmë Dios të ttuknibëjktäägë. Per ko jyënaˈany ja “nëë mëdiˈibë yajmaˈtspën”, yëˈë yˈandijpy ko jäˈäy yˈit tsyëënëdë oypyënëty mëët, etsë Dios ninuˈun tkatukjotkëdaˈaky, pes kyutëjëdëp ja yˈanaˈamën. Ko jäˈäy yˈit tsyëënëdë oypyënëty mëët, ayuˈutsyë ttundë, duˈun extëmë maˈtspë ayuˈutsy tijaty ttuny. Yäˈädë “nëë mëdiˈibë yajmaˈtspën”, mbäät tjawëdë ko jantsy päˈäk, pes wyinmaytyë ko nipën tkanijawë ti tyuundëp. Per naywyinˈëˈˈënëdëp mët ko Jyobaa kyaj mbäät ti ndukwinguyuˈtsëm. Nitii duˈun mëk kyayajawë extëm ko nmëjagamgakëmë Jyobaa, pes kyaj nekyˈagujkˈäjt nekyjyotkujkˈäjtëm (1 Kor. 6:9, 10). Per ¿tijaty jotmay yˈakwinguwäˈkëdëp?
Pënaty duˈun jukyˈäjttëp, mbäät mon tuk nyayjyawëdë, dyajnaxtë ayoˈon tsoytyuun, wyëˈëmdë uˈunkmëët ets axtë tˈaxëktundë fyamilyë. Parë kyaj duˈun njäjt ngëbajtëm, oy ko kyaj ngupëjkëm ko xywyoˈow xywyijtsëm “ja toxytyëjk mëdiˈibë kyaj jyapëtyë jyot wyinmäˈäny”. Pënaty yajwinˈëˈëndëp, kyaj jeˈeyë tmëjagamgaˈaktë Jyobaa, nanduˈunën nyayajˈyubat nyayajpäˈämbatëdë ets axtë nyayaˈook nyayajtëgoyëdë (Prov. 7:23, 26). Mä Proverbios 9:18 duˈun jap yˈakjënäˈäny ko pënaty yajwoow yajwijtstëp ‘aak okëndum yajpäättë’. Pääty, ¿tiijën ko nimayë jäˈäy ttimpanëjkxtë yäˈädë toxytyëjk pën yaˈoogan yajtëgoyanëdëp? (Prov. 9:13-18, TY).
w15 15/6 paj. 15, 16 parr. 8-10
Tunë mëjää ets xyjëjpkudijët ja axëëkpë tsojkën
Biiblyë xyˈanmäˈäyëm mä Proverbios 5:8 ets jagam nnayaˈijtëm mä axëëkpë ijt tsënaaky. Mä kapitulo 7, jap yajmaytyaˈaky tuˈugë mixy diˈib tsoˈomp tsuˈum koots jatsoo mä tsyëënë tuˈugë kujenytyoˈoxy. Tyäˈädë toxytyëjk tyanë mä tuˈugë eskinë mëdë wyit xyox diˈib tëgatsy. Ko tˈijxpääty ja mixy, ta tmëwingony, ttsuˈkxy ets wixaty tˈanëëmë parë niˈigyë tyuktëkëdët ja tsojkën ets mëët tsyëënët. Ko tyäˈädë mixy tsyoˈony mä tyëjk, kyaj twinmääy pyokytyunäˈäny. Per kom kyaj ojts tjëjpkudijë ja axëëkpë tsojkën, ta pyokytyuuny. Ets ok, ta tkumëdooy. Koxyëp jawyiin twinmääy wiˈix jyotmaybyäädäˈäny, jagamxyëp ojts tnayoˈoy ja toxytyëjk (Proverbios 7:6-27).
Mbäät duˈun njäjtëm extëmë tyäˈädë mixy, pën kyaj nwinmäˈäyëm nuˈunën kyujotmayëty diˈib ndunäˈänëm. Extëm nˈokpëjtakëm, kujotmay ko koots jeˈeyë njantsy yajtëgäjtsëmë kanal parë nˈixäˈänëm tijaty näjxp mä telebisionk. ¿Tiko? Yëˈko mbäät pyëtsëmy mä jäˈäy axëëk yˈit tsyëënëdë. Ko ndëjkëm mä Internet, nan kujotmay ko nmoˈoyëmë klik tuˈugë pajina diˈib kyaj nnijäˈäwëm mä xymyënëjkxäˈänëm, o ko ndëjkëm mä tuˈugë pajina diˈib myëmiimbyë anunsyë diˈib axëëk o mä pajina diˈib myëmiimbyë pornografía. Ko nnayajtëjkëm mä duˈumbë jotmay, mbäädë net xytyukmiˈinëmë tsojkën mä axëëkpë ijt tsënaaky ets axtë kyaj nekymyëmëdoˈowëmë Jyobaa.
Biiblyë nan nyigajpxypy wiˈix mbäät nyaywyintsëˈëgëdë yetyëjk toxytyëjk (käjpxë 1 Timotee 5:2). Dios mëduumbë yëˈëyë mbäät twinˈity twinxony ja jyamyëët o ja diˈib pyëkaampy. Ta nääk diˈib winmääytyëp ko kyaj wyiˈixëty ko jäˈäyë wyiin jyëjp nyaytyukˈixëdë, ko wiˈix kawiˈix nyayˈanëˈëmxëdë o wiˈix nyiyuˈkx kyuyuˈkxtë. Ko duˈun nimajtskë jäˈäy yˈadëˈëtstë, mbäät tyuktëkëdë axëëkpë tsojkën ets ok, axtë mbäät yajpokytyunëdë. Të nääk duˈun jyattë, ets nan mbäät ëtsäjtëm duˈun njäjtëm.
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
¿Wiˈixë Biiblyë tmaytyaˈaky ko jäˈäy yˈity tsyëënë?
Jyobaa Dios yëˈë ojts tpëjktaˈaky etsë jäˈäy yˈit tsyëënëdët. Tsyojkypy ets ja yetyëjk mët ja toxytyëjk mëdiˈibë të pyëk të yˈuuktën ttukxondäˈäktët. Dios kyaj jeˈeyë ojts tpëjktaˈaky etsë kasäädë jäˈäy tpäättëdë yˈuˈunk yˈënäˈk, nanduˈunën parë nyaytsyokëdët. Pääty mä yˈAyuk jyënaˈany: “Tukxondäˈäk ja mgudëjk mëdiˈibë mëët të mˈënäˈkˈaty” (Proverbios 5:18, 19). Jyobaa tyukˈaneˈempy ja kasäädë jäˈäy mëdiˈibë mëduunëdëp ets nyaywyingutsëˈëgëdët. Pääty, ninäˈä mbäät kyatsëënë mëdë wiinkpë (käjpxë Ebreeʉsʉty 13:4).
24-30 ÄÄMBË MARSË
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 6
Ko nˈijxëm wiˈix ja nuj tyundë, ¿tii xytyukniˈˈijxëm?
it-1-S paj. 1175, 1176
HORMIGA
‘Sabiduría instintiva.’ Como es natural, la ‘sabiduría’ de las hormigas no procede de raciocinio inteligente, sino que es fruto del instinto con que el Creador las ha dotado. La Biblia dice que la hormiga ‘prepara su alimento en el verano y recoge su abastecimiento en la siega’. (Pr 6:8.) Una de las especies más comunes que se hallan en Palestina es la hormiga recolectora (Messor semirufus), que almacena grano en abundancia durante la primavera y el verano, y luego lo utiliza en las demás estaciones, como en el invierno, cuando se hace difícil obtener alimento. Esta hormiga suele encontrarse cerca de las eras, donde hay muchas semillas y grano. Si la lluvia humedece las semillas almacenadas, la hormiga cosechadora las saca al sol para que se sequen. También corta con sus mandíbulas el embrión de la semilla para que esta no germine mientras está almacenada. Las colonias de hormigas cosechadoras se distinguen por los caminos que estas trazan, así como por las cáscaras de las semillas que dejan fuera de la entrada.
Características ejemplares. Una breve investigación sobre la hormiga da más crédito a la exhortación: “Vete donde la hormiga, oh perezoso; mira sus caminos y hazte sabio”. (Pr 6:6.) No solo se distingue por su previsión instintiva, sino también por su perseverancia y determinación, pues a menudo lleva o arrastra con gran tenacidad objetos cuyo peso dobla o triplica el suyo, y hace todo lo posible por llevar a buen término su tarea sin volver nunca atrás aunque caiga o resbale por una cuesta empinada. Es asombrosamente cooperadora, mantiene el hormiguero muy limpio y se interesa por sus compañeras, ayudando a veces a las que se han lastimado o agotado a regresar al hormiguero.
w00-S 15/9 paj. 26 parr. 3, 4
Protejamos nuestra reputación
¿No deberíamos nosotros ser industriosos también como la hormiga? Trabajar arduamente e intentar mejorar la calidad de nuestro trabajo nos beneficia, sea que nos supervisen o no. Efectivamente, en la escuela, en nuestro lugar de trabajo y cuando participamos en actividades espirituales, debemos hacerlo todo tan bien como nos sea posible. Tal como a la hormiga le beneficia su laboriosidad, Dios quiere que nosotros ‘veamos el bien por todo nuestro duro trabajo’ (Eclesiastés 3:13, 22; 5:18). La conciencia limpia y la satisfacción personal son las recompensas del trabajo arduo (Eclesiastés 5:12).
Salomón se vale de dos preguntas retóricas para despertar al perezoso de su indolencia: “¿Hasta cuándo, oh perezoso, te quedarás acostado? ¿Cuándo te levantarás de tu sueño?”. Imitando su modo de hablar, el rey añade: “Un poco más de sueño, un poco más de dormitar, un poco más de cruzar las manos para estar acostado, y tu pobreza ciertamente vendrá justamente como algún vagabundo, y tu carencia como un hombre armado” (Proverbios 6:9-11). Mientras el perezoso está acostado, la pobreza se apodera de él con la rapidez de un asaltante y la escasez lo ataca como lo haría un hombre armado. Los campos del perezoso pronto se llenan de mala hierba y de ortigas (Proverbios 24:30, 31). Sus empresas comerciales no tardan en sufrir reveses. ¿Por cuánto tiempo tolerará a un vago su patrono? ¿Puede esperar el estudiante perezoso tener éxito en la escuela?
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
Mbäät xymyastuˈuty ja axëëkpë mjukyˈäjtën
Axëkˈix mëdiˈibë Jyobaa yˈaxëkˈijxypy (Sal. 97:10). Biiblyë jyënaˈany ko Jyobaa yˈaxëkˈijxypyë “wiin mëdiˈibë mëj këjxmëp, tuˈugë yaˈan mëdiˈibë andakp, etsë ääw këˈë mëdiˈibë yajpëyëˈkypy ja nyëë nyeˈpyny mëdiˈibë kyaj ti të ttuundëgoy” (Prov. 6:16, 17). Nanduˈun jyënaˈany ko “Jyobaa mëk tˈaxëkˈixyë axëkjäˈäy mëdiˈibë yˈëxtaabyë jëën tsip ets winˈëˈëmp winxäjp” (Sal. 5:6). Jyobaa mëk tˈaxëkˈixy ko duˈunë jäˈäy yˈadëˈëtstë. Ja tiempë mä Noé jyukyˈajty, kutëgooytyë jäˈäy mët ko të nety ja Naxwinyëdë dyajtuktuktë mëdë axëkˈäjtën (Gén. 6:13). Ja tuk pëky mëdiˈibë Jyobaa yˈaxëkˈijxypy, yëˈë mëdiˈibë ojts tnigajpxy ja kugajpxy Malaquías ko jäˈäy twinˈëëny twinxäjy ja kyudëjk o ja myëmëjjäˈäy jeˈeyë parë mëët yaˈˈajääywyäˈkxët. Dios kyaj tkupëky pënaty duˈun adëtsp oy jyamëdunyëty ets seguurë ko tkuentëwitsäˈäny (Mal. 2:13-16; Eb. 13:4).
31 ÄÄMBË MARSË AXTË 6 ÄÄMBË ABRIL
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 7
Pen jam ti mëdiˈibë myajtëgoyanëp, oy ko mnaygyuentëˈatëdët
Nˈoknaygyuentëˈäjtëm parë kyaj ti xyajtëgoˈoyëm
¿Wiˈix mbäät nnaygyuentëˈäjtëm parë kyaj nbokytyuˈunëm? Parë nnijäˈäwëm min nˈokˈijxëm tii nyimaytyakypyë Proverbios kapitulo 7. Yëˈë jap nyimaytyakypy tuˈugë mixy mëdiˈibë ojts pyokytyuny mëjwiin kajaa mëët tuˈugë toxytyëjk mëdiˈibë xim yamë jäˈäy myëttsënaapy. Mä bersikulo 22 tnimaytyaˈaky ko yäˈädë mixy “alokë” ojts tpanëjkxy ja toxytyëjk. Per mä wiinkpë bersikulo nyimaytyakypy tijaty tyuun parë ojts pyokytyuny.
¿Ti yäˈädë mixy tyuun parë ojts pyokytyuny? Yëˈko koots ojts nyaxy naa jamyë “mä ja toxytyëjk tyëënën” ets ok ta ojts nyäjxnë mä tsyëënën (käjpxë Proverbios 7:8, 9, TY). Per ko tˈijxy ja toxytyëjk kyaj ojts tkugeˈeky. Niˈigyë ojts tninëjkxy ets nyasˈijxë parë tyuˈkxëdëty ets myëbëjk ko yˈanmääyë ko të nety dyakyë wintsëˈkën, winxoon winˈijtë ets tukmëbëjkë ko oyjyaˈay (käjpxë Proverbios 7:13, 14, 21). Koxyëp yäˈädë mixy kyaj ojts jam nyaxy mä yäˈädë toxytyëjk tsyëënën ets koxyëp tkugeˈeky, kyajxyëp pyokytyuuny.
Tunë mëjää ets xyjëjpkudijët ja axëëkpë tsojkën
Biiblyë xyˈanmäˈäyëm mä Proverbios 5:8 ets jagam nnayaˈijtëm mä axëëkpë ijt tsënaaky. Mä kapitulo 7, jap yajmaytyaˈaky tuˈugë mixy diˈib tsoˈomp tsuˈum koots jatsoo mä tsyëënë tuˈugë kujenytyoˈoxy. Tyäˈädë toxytyëjk tyanë mä tuˈugë eskinë mëdë wyit xyox diˈib tëgatsy. Ko tˈijxpääty ja mixy, ta tmëwingony, ttsuˈkxy ets wixaty tˈanëëmë parë niˈigyë tyuktëkëdët ja tsojkën ets mëët tsyëënët. Ko tyäˈädë mixy tsyoˈony mä tyëjk, kyaj twinmääy pyokytyunäˈäny. Per kom kyaj ojts tjëjpkudijë ja axëëkpë tsojkën, ta pyokytyuuny. Ets ok, ta tkumëdooy. Koxyëp jawyiin twinmääy wiˈix jyotmaybyäädäˈäny, jagamxyëp ojts tnayoˈoy ja toxytyëjk (Proverbios 7:6-27).
Ndukˈoyˈatäˈänëm ko ntsëˈkëmë Dios
Pënaty duˈun jukyˈäjttëp, mbäät mon tuk nyayjyawëdë, dyajnaxtë ayoˈon tsoytyuun, wyëˈëmdë uˈunkmëët ets axtë tˈaxëktundë fyamilyë. Parë kyaj duˈun njäjt ngëbajtëm, oy ko kyaj ngupëjkëm ko xywyoˈow xywyijtsëm “ja toxytyëjk mëdiˈibë kyaj jyapëtyë jyot wyinmäˈäny”. Pënaty yajwinˈëˈëndëp, kyaj jeˈeyë tmëjagamgaˈaktë Jyobaa, nanduˈunën nyayajˈyubat nyayajpäˈämbatëdë ets axtë nyayaˈook nyayajtëgoyëdë (Prov. 7:23, 26). Mä Proverbios 9:18 duˈun jap yˈakjënäˈäny ko pënaty yajwoow yajwijtstëp ‘aak okëndum yajpäättë’. Pääty, ¿tiijën ko nimayë jäˈäy ttimpanëjkxtë yäˈädë toxytyëjk pën yaˈoogan yajtëgoyanëdëp? (Prov. 9:13-18, TY).
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
w00-S 15/11 paj. 29 parr. 1
“Guarda mis mandamientos y continúa viviendo”
“Átalos [mis mandamientos] sobre tus dedos —pasa a decir Salomón—, y escríbelos sobre la tabla de tu corazón.” (Proverbios 7:3.) Los dedos siempre están a la vista y son imprescindibles para realizar lo que nos proponemos. De igual modo, en todo lo que hagamos siempre debemos tener presente el recordatorio y la guía de las lecciones que aprendimos cuando nos criaron según las Escrituras o cuando adquirimos el conocimiento bíblico. Debemos grabar tales mandamientos en la tabla del corazón, o lo que es lo mismo, incorporarlos a nuestra forma de ser.
7-13 ÄÄMBË ABRIL
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 8
Nˈokjaygyujkëm wiˈix ja wijyˈäjtënë xyˈanmäˈäyëm
cf-S paj. 130 parr. 7
“Amo al Padre”
7 En el versículo 22, la sabiduría afirma: “Jehová me produjo como el principio de su actividad, el primero de sus logros de hace mucho tiempo”. Estas palabras tienen que referirse a algo más que simplemente a la sabiduría. ¿Por qué decimos esto? Porque Jehová siempre ha existido y siempre ha sido sabio, así que la sabiduría nunca fue producida, no tuvo principio (Salmo 90:2). En cambio, el Hijo de Dios sí fue producido o creado por Jehová. Él es “el primero de sus logros”, de hecho, es “el primogénito de toda la creación” (Colosenses 1:15). El Hijo existió antes que los cielos y la Tierra, como se describe en Proverbios. Y en su función de la Palabra, o el portavoz de Dios, era la expresión perfecta de la sabiduría de Jehová (Juan 1:1).
cf-S paj. 131 parr. 8, 9
“Amo al Padre”
8 ¿A qué se dedicó el Hijo durante el inmenso periodo de tiempo que vivió antes de venir a la Tierra? El versículo 30 dice que estuvo junto a Dios como “un obrero experto”. ¿Qué quiere decir eso? Colosenses 1:16 explica: “Por medio de él todo lo demás fue creado en los cielos y en la tierra [...]. Todo lo demás ha sido creado mediante él y para él”. Así que Jehová —el Creador— utilizó a su Hijo —su “obrero experto”— para dar existencia a todo lo demás: desde las criaturas espirituales hasta el vasto universo. Eso incluye la Tierra y su asombrosa variedad de animales y plantas, así como la obra maestra de la creación terrestre, el ser humano. Hasta cierto punto, podemos asemejar la colaboración entre el Padre y el Hijo a la de un arquitecto y un constructor. Este último se especializa en realizar los ingeniosos proyectos del arquitecto. Cuando algo de la creación nos llena de asombro, en realidad le damos el mérito al Gran Arquitecto (Salmo 19:1). Pero también nos recuerda el largo periodo de tiempo que el Creador y su “obrero experto” trabajaron felices juntos.
9 Cuando dos seres humanos imperfectos trabajan en contacto muy estrecho, a veces les cuesta llevarse bien. Pero este no fue el caso de Jehová y su Hijo. El Hijo trabajó con el Padre por millones y millones de años, y aseguró: “Siempre me sentía feliz delante de él” (Proverbios 8:30). Como vemos, le daba mucha alegría estar junto a su Padre, y ese sentimiento era mutuo. El Hijo fue pareciéndose cada vez más su Padre al imitar sus cualidades; por eso no nos extraña que entre ellos se desarrollara una relación tan estrecha. Bien podemos decir que los unían los lazos de amor más antiguos y más fuertes de todo el universo.
w09-S 15/4 paj. 31 parr. 14
Valoremos el papel de Jesús.
14 Solo ha habido un hombre más sabio que Salomón, y ese fue Jesucristo. Él mismo dijo que era “algo más que Salomón” (Mat. 12:42). Jesús pronunció “dichos de vida eterna” (Juan 6:68). Por ejemplo, en el Sermón del Monte amplió algunos principios que aparecen en el libro de los Proverbios. Salomón habló de varias cosas que producen felicidad a los siervos de Jehová (Pro. 3:13; 8:32, 33; 14:21; 16:20). Y Jesús, por su parte, recalcó que lo que produce verdadera felicidad son los asuntos espirituales, todo aquello que está relacionado con la adoración a Jehová y el cumplimiento de sus promesas. Dijo: “Felices son los que tienen conciencia de su necesidad espiritual, puesto que a ellos pertenece el reino de los cielos” (Mat. 5:3). Quienes ponen en práctica los principios contenidos en las enseñanzas de Jesús se acercan a Jehová, “la fuente de la vida” (Sal. 36:9; Pro. 22:11; Mat. 5:8). Cristo representa “la sabiduría de Dios” (1 Cor. 1:24, 30). Y como Rey Mesiánico, tiene “el espíritu de sabiduría” (Isa. 11:2).
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
¿Wiˈixë Jesus jyaˈayˈaty?
Biiblyë jyënaˈany ko Jesus mëk ttsoky “yëˈë naxwinyëdë jäˈäy” (Proverbios 8:31). Ets ojts dyajnigëxëˈëgyë yäˈädë tsojkën ko tjotkujkmooy ja jäˈäy ets ko tpudëjkë namayˈäjtën. Tyuun nanduˈun ja miläägrë mëdiˈibë yajnigëxëˈk ko myëdäjtypyë mëjääw ets ko pyaˈˈayoobyë jäˈäy (Markʉs 1:40-42). Ajëëky amëguˈuk jyaˈayˈajty mët niˈamukë jäˈäy ets nituˈuk jagam jëxkëˈëm ojts tkapëjktaˈaky. Pënaty ojts tmëdoowˈˈijtëdë ja Jesusë yˈääw yˈayuk, mëjwiin kajaa jyotkujkmooyëdë. Jesus mëk ttsojkyë naxwinyëdë jäˈäy, ojts tkuˈayowë ets axtë kyuˈoˈkë. Per pënaty mas niˈigyë tsyojkypy, yëˈë mëdiˈibë kyuytyuumpy tijaty yëˈë tukniˈˈijxëp (käjpxë Fwank 15:13, 14).
14-20 ÄÄMBË ABRIL
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 9
It wijy, ets këdii xyjyëjpkugäjpxë ko pën mgäjpxwijëdët
Mëdoowˈit ja yˈääw yˈayuk ja wijyjyaˈaytyëjk
4 Niˈigyë xytsyiptakxëm ngupëjkëmë ëwij käjpxwijën ko pën xymyoˈoyëm, axtë mbäät nyajpojkëm. Per kyaj xytsyiptakxëm ngupëjkëm ko pokyjyaˈay nyajpatëm. Mëdiˈibën tëy xytsyiptakxëm, yëˈë ko pën xyˈanmäˈäyëm määjën të ndëgoˈoyëm o tiijën kyaj oy të nduˈunëm (käjpxë Eclesiastés 7:9). Ko xyˈëwij xykyäjpxwijëm tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm, waˈanë net nˈëxtäˈäyëmë winmäˈäny wiˈix mbäät nˈoknaynyiˈëwdut nˈoknaynyikäjpxtutëm, nwinmäˈäyëm tiko duˈun të xytyimˈanmäˈäyëm o axtë nyajpojkëm extëm të dyajtuny ja ääw ayuk. O axtë mbäädë net nwinmäˈäyëm: “Kyaj yëˈë pyaatyëty parëts yˈëwij xykyäjpxwijët. ¡Yëˈë tëgoopy nanduˈun!”. Pën kyaj nˈoymyëdoˈowëm ko nyaˈëwij nyajkäjpxwijëm, axtë mbäädë net jeˈeyë nguˈamëdoownäjxëm o ndukmëtmaytyakëmë wiink jäˈäy parë xyˈanmäˈäyëm mëdiˈibë jeˈeyë nmëdowäˈänëm.
Mëdoowˈit ja yˈääw yˈayuk ja wijyjyaˈaytyëjk
12 Ko nˈijtëm yujy tudaˈaky, xypyudëkëyäˈänëm parë ngupëjkëm ja ëwij käjpxwijën. Ko duˈun njäˈäyˈäjtëm, yëˈë xytyukjamyajtsëm ko pokyjyaˈay nyajpatëm ets ko näˈäty kyaj oy tijaty nduˈunëm. Duˈun extëm të nˈijxëm, Job tëgatsyë nety wyinmay, per ok, ta dyaˈoˈoyë. Ijt yujy tudaˈaky ets kyupëjk extëm yˈanmääyë Elihú, mëdiˈibë nety mas ënäˈk (Job 32:6, 7). Ko Job jyaˈayˈajty yujy tudaˈaky, kunuˈkxë Jyobaa. Nanduˈun ëtsäjtëm pën ijtëm yujy tudaˈaky, xypyudëjkëm parë nˈijxkujk njaygyujkëm ja ëwij käjpxwijën, oyë nety njawinmäˈäyëm ko kyaj nyajtëgoyˈäjtëm o ko yëˈë xykyäjpxwijëm ja mëdiˈibë mas ënäˈk. Tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm mëdiˈibë tuump mëjjäˈäy jap Canadá, jyënaˈany: “Ëtsäjtëm kyaj nnayˈijxëm extëm xyˈijxëm ja nmëguˈukˈäjtëm. Pääty, ¿wiˈix mbäät niˈigyë nnayaˈoˈoyëm pën kyaj pën xyˈëwij xykyäjpxwijëm?”. Nˈoktuˈunëmë mëjääw parë njäˈäyˈäjtëm extëmë Dios ttukjotkëdaˈaky, ets nˈokjäjtëm mas oy nˈëwäˈkx ngäjpxwäˈkxëm etsë jäˈäy nyaˈëxpëjkëm (käjpxë Salmo 141:5).
13 Ko Jyobaa xyˈëwij xykyäjpxwijëm yëˈë duˈun mët ko xytsyojkëm. Jyobaa xytyukmëtsojkëmë oyˈäjtën (Prov. 4:20-22). Ko xyˈëwij xykyäjpxwijëm mä yˈAyuk, mä tuˈugë ëxpëjkpajn o näˈäty mët yëˈëgyëjxm tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm, yëˈë nety xytyukˈijxëm ko xytsyojkëm. Pes extëm jyënaˈanyë Ebreeʉsʉty 12:9, 10, ko “Dios xyjëjwijtsëmbijtëm es ndukˈoyˈäjtëm”.
14 Nˈokˈijxkujk nˈokjaygyujkëm ja ëwij käjpxwijën, kyaj yëˈë nˈijxëm wiˈix nyaˈˈanmäˈäyëm. Mbäät näˈäty nwinmäˈäyëm ko kyaj yˈoyëty extëm ja nmëguˈukˈäjtëm të xyˈëwij të xykyäjpxwijëm o extëm të xyˈanmäˈäyëm. Pääty, oy ko ja nmëguˈukˈäjtëm mëdiˈibë ëwij käjpxwijp, tˈixët wiˈix tmëgajpxy ja myëguˈuk extëm mbäät tpudëkë (Gál. 6:1). Ets pën ëtsäjtëm yaˈëwij yajkäjpxwijëm, nˈokˈijxkujk nˈokjaygyujkëm ets kyaj yëˈëyë nˈijxëm wiˈix ja nmëguˈukˈäjtëm të xymyëgäjpxëm. Mbäädë net nnayajtëˈëwëm: “¿Tëyˈäjtënëdaa extëmëts ja nmëguˈuk të xyˈanëëmë oyëts të ngaˈoymyëdoy? ¿Oyëdaa kots kyaj yëˈëyë nˈixët mäjaty tyëgoy etsëts nwinmayët wiˈixëts mbäät ndukˈoyˈaty extëmëts të xykyäjpxwijy?”. Oyxyëp ko nwinmäˈäyëm wiˈix xypyudëkëyäˈänëm ja ëwij käjpxwijën mëdiˈibë yajmoˈoyëm (Prov. 15:31).
w01-S 15/5 paj. 30 parr. 1, 2
‘Por la sabiduría nuestros días llegarán a ser muchos’
La respuesta del sabio a la censura es la contraria a la del burlón. Salomón declara: “Da una censura a un sabio, y te amará. Da a un sabio, y se hará aún más sabio” (Proverbios 9:8b, 9a). El sabio reconoce que “ninguna disciplina parece por el presente ser cosa de gozo, sino penosa; sin embargo, después, a los que han sido entrenados por ella, da fruto pacífico, a saber, justicia” (Hebreos 12:11). Aunque el consejo tal vez parezca doloroso, ¿por qué deberíamos contradecirlo o ponernos a la defensiva si aceptarlo nos hará más sabios?
“Imparte conocimiento a alguien justo, y aumentará en saber”, añade el sabio monarca (Proverbios 9:9b). Por sabios o maduros que seamos, siempre debemos seguir aprendiendo. Cuánto nos deleita ver incluso a los que están en el ocaso de su vida abrazar la verdad y dedicarse a Jehová. Esforcémonos también por mantener el deseo de aprender y por tener la mente activa.
w01-S 15/5 paj. 30 parr. 5
‘Por la sabiduría nuestros días llegarán a ser muchos’
Emplearse a fondo para obtener sabiduría es una responsabilidad personal. Salomón destaca este hecho como sigue: “Si te has hecho sabio, te has hecho sabio a favor de ti mismo; y si te has burlado, lo soportarás, tú solo” (Proverbios 9:12). El sabio lo es para su propio beneficio, y la culpa de que el burlón sufra es solo suya. En realidad, uno siega lo que siembra. Por lo tanto, ‘prestemos atención a la sabiduría’ (Proverbios 2:2).
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
Ndukˈoyˈatäˈänëm ko ntsëˈkëmë Dios
9 Ta kanäk pëky tiko mbäät nnaygyuentëˈäjtëm parë kyaj nduundëgoˈoyëm mët tuˈugë yetyëjk o toxytyëjk. Mä Proverbios jyënaˈany ko “ja toxytyëjk mëdiˈibë kyaj jyapëtyë jyot wyinmäˈäny”, duˈun extëm “ja nëë mëdiˈibë yajmaˈtspën ets jantsy päˈäk jyawë”. ¿Ti myaytyäˈägaampy? Ko Biiblyë tmaytyaˈaky yˈit tsyëënëdë kasäädë jäˈäy, yëˈë mët tˈijxkijpxyë nëë mëdiˈibë yajxeˈembyë ääw jot (Prov. 5:15-18). Ko tuˈugë yetyëjk etsë toxytyëjk syëbilpëky, mbäät yˈit tsyëënëdë extëmë Dios të ttuknibëjktäägë. Per ko jyënaˈany ja “nëë mëdiˈibë yajmaˈtspën”, yëˈë yˈandijpy ko jäˈäy yˈit tsyëënëdë oypyënëty mëët, etsë Dios ninuˈun tkatukjotkëdaˈaky, pes kyutëjëdëp ja yˈanaˈamën. Ko jäˈäy yˈit tsyëënëdë oypyënëty mëët, ayuˈutsyë ttundë, duˈun extëmë maˈtspë ayuˈutsy tijaty ttuny. Yäˈädë “nëë mëdiˈibë yajmaˈtspën”, mbäät tjawëdë ko jantsy päˈäk, pes wyinmaytyë ko nipën tkanijawë ti tyuundëp. Per naywyinˈëˈˈënëdëp mët ko Jyobaa kyaj mbäät ti ndukwinguyuˈtsëm. Nitii duˈun mëk kyayajawë extëm ko nmëjagamgakëmë Jyobaa, pes kyaj nekyˈagujkˈäjt nekyjyotkujkˈäjtëm (1 Kor. 6:9, 10). Per ¿tijaty jotmay yˈakwinguwäˈkëdëp?
21-27 ÄÄMBË ABRIL
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 10
¿Ti xyajnäjxëm kumeenyjyaˈay?
w01-S 15/7 paj. 25 parr. 1-3
‘Las bendiciones son para el justo’
El justo se beneficia de otra manera. “El que trabaja con mano floja será persona de escasos recursos, pero la mano del diligente es lo que enriquece a uno. El hijo que actúa con perspicacia recoge durante el verano; el hijo que actúa vergonzosamente está profundamente dormido durante la siega.” (Proverbios 10:4, 5.)
Las palabras que el rey dirige a quienes laboran en la siega son especialmente significativas. La temporada de la cosecha no es tiempo de dormir, sino de ser diligente y trabajar muchas horas. Sí, hay que actuar con urgencia.
Jesús pensaba en una cosecha, no de cereales, sino de personas, cuando dijo a sus discípulos: “La mies es mucha, pero los obreros son pocos. Por lo tanto, rueguen al Amo de la mies [Jehová Dios] que envíe obreros a su siega” (Mateo 9:35-38). La asistencia a la Conmemoración de la muerte de Jesús del año 2000 superó los catorce millones de personas, lo que supone más del doble de la cantidad de testigos de Jehová. ¿Quién puede negar, entonces, que ‘los campos están blancos para la siega’? (Juan 4:35.) Los adoradores verdaderos del Amo le piden más obreros y, al mismo tiempo, actúan en armonía con sus oraciones al esforzarse vigorosamente en la obra de hacer discípulos (Mateo 28:19, 20). ¡Y con qué generosidad ha bendecido Jehová su labor! Durante el año de servicio 2000 se bautizaron más de doscientos ochenta mil nuevos seguidores de Jesucristo, que también intentan por todos los medios ser maestros de la Palabra de Dios. Sintamos gozo y satisfacción durante la siega teniendo una participación plena en la obra de hacer discípulos.
Nˈokˈyajtsobatëm ko Jyobaa xykyupëjkëm mä fyamilyë
17 Nˈoktukˈijxpajtëmë Jyobaa ets kyaj yëˈëjëty jukyˈäjt madakën. Jyobaa xytyukwandakëm ko pën nbëjtakëm jëjpˈam ja yˈAnaˈam Kyutujkën ets pën nmëmëdoˈowëm tijaty xytyukˈanaˈamëm, xymyoˈoyäˈänëm ja käˈäy ukën, wit xox etsë jëën tëjk (Sal. 55:22; Mat. 6:33). Pääty kyaj yˈoyëty nwinmäˈäyëm ko ja jukyˈäjt madakën, yëˈë xykyuwäˈänäˈänëm ets xymyoˈoyäˈänëm ja agujkˈäjt jotkujkˈäjtën. Pes nnijäˈäwëm ko diˈibën mbäät xymyoˈoyëm ja jotkujkˈäjtën, yëˈë ko nduˈunëmë Jyobaa tyuunk (Filip. 4:6, 7). Ets oyxyëp njatimmëdäjtëmbë meeny sentääbë parë tijaty njuˈuy ngëbajtëm, tsojkëp nwinmäˈäyëm pën nmëdatäˈänëm tiempë o jot mëjääw parë nyajtuˈunëm ets nguentëˈäjtëm tijaty të njuˈuyëm. Nˈoknayajtëˈëwëm: “¿Tsipëtsëdaa nmastuˈudët tijatyëts nmëdäjtypy?”. Nˈokjamyajtsëm ko Jyobaa tsyojkypy ets nˈijtëm tuumbëjäˈäy mä fyamilyë. Pääty kyaj yˈoyëty nasˈijxëm ets ti xyajtuˈuˈadujkëm. Kyaj nˈadëˈëtsäˈänëm extëm ja mixy diˈibë Jesus myaytyak, diˈib niˈigyë tsyojk ja jukyˈäjt madakën ets kyaj tmëdunanyë Jyobaa, duˈun kyaj tkupëjky parë yaˈuˈunkniwäˈänët (Mar. 10:17-22).
¿Tiko nëgoo tyim jaˈäjnë ayoˈon?
Biiblyë yajxon tnigajpxy ko “naxwinyëdë jäˈäy yˈity mä ja axëëkpë dyajtunyë myëkˈäjtën” (1 Juan 5:19, TNM). Satanás diˈib anaˈamp yä Naxwiiny, jantsy axëkjäˈäy ets awäˈän, yëˈë “diˈib wyinˈiˈimpy nidëgekyë ja naxwinyëdë jäˈäy” (Diˈibʉ Jatanʉp o Apocalipsis 12:9). Mayë jäˈäy nanduˈun jyaˈayˈattë extëm yëˈë, pääty tyam oymyääjëty jyaˈˈatyë axëkˈäjtën, jäˈäy twinˈëëny twinxäjˈyë myëguˈuk ets nyayˈaxëkˈixëdë.
Ja tuk pëky tiko jyaˈˈatyë ayoˈon, yëˈë ko Adán mëdë Eva pyokytyuundë ko tkamëmëdoowdë Dios, ta ja yˈuˈunk yˈënäˈk ojts ttukninaxtë poky kaytyey. Tyäˈädë poky kaytyey yëˈë xytyuktunäˈänëm diˈib kyaj yˈoyëty, ets päätyë jäˈäy dyaˈˈayoyë myëguˈuk. Ets kom mayë jäˈäy mëj këjxm nyayjyawëdë, ta dyajjaˈˈattë tsip ets tˈaxëktundë myëguˈuktëjk parë mbäät tmëdattë ja kutujkën (Eclesiastés 4:1; 8:9). Ja tuk pëky tiko jyaˈˈatyë ayoˈon, yëˈë extëmë Biiblyë jyënaˈany, ko ajotkumonë jyaˈty “ja tiempë ets ko tyuny jyatyëty diˈib kyaj nˈawijx njëjpˈijxëm” (Eclesiastés 9:11). Tyäˈädë yëˈë yˈandijpy ko mbäät nˈayoˈonbatëm o axëëk njäjt ngëbajtëm ko nyajpatëm mä tyunäˈäny jyatäˈänyëtyë ayoˈon.
28 ÄÄMBË ABRIL AXTË 4 ÄÄMBË MAYË
TIJATY YAJPATP MÄ BIIBLYË TSOBATP MËJWIIN KAJAA PROVERBIOS 11
Nˈokkuentëˈäjtëm ja ääw ayuk
w02-S 15/5 paj. 26 parr. 4
La integridad guía a los rectos
Tanto la integridad de los rectos como la maldad de los inicuos repercuten en otras personas. “Por su boca el que es apóstata arruina a su semejante —dice el rey de Israel—, pero por conocimiento son librados los justos.” (Proverbios 11:9.) ¿Quién puede negar que la calumnia, el chisme malicioso, el habla obscena y la conversación ociosa perjudican a los demás? Por otra parte, el habla del justo es pura, bien pensada y considerada. Se le libra por conocimiento, pues su integridad le aporta los razonamientos necesarios para demostrar que sus acusadores mienten.
w02-S 15/5 paj. 27 parr. 2, 3
La integridad guía a los rectos
Los ciudadanos rectos promueven la paz y el bienestar, y edifican a otros miembros de la comunidad. Así, el pueblo recibe ensalzamiento, prospera. Sin embargo, quienes hablan de manera calumniadora, dañina o errónea provocan malestar, infelicidad, desunión y problemas, particularmente si son personas influyentes. Ese pueblo sufre desorden, corrupción, deterioro moral y quizá también económico.
El principio expuesto en Proverbios 11:11 es aplicable con igual fuerza a los siervos de Jehová que se reúnen en congregaciones, comparables a pueblos. Una congregación en la que ejercen influencia personas espirituales —rectas y guiadas por su integridad— constituye una comunidad feliz, activa y servicial que honra a Dios. Jehová bendice a dicha congregación, y esta prospera espiritualmente. De vez en cuando, puede que haya unos pocos que quizá se sientan descontentos e insatisfechos, que encuentren faltas y critiquen con amargura la forma en que se hacen las cosas. Estos se asemejan a una “raíz venenosa” que puede extenderse y envenenar a otros que no habían sido afectados en un principio (Hebreos 12:15). Tales personas suelen ambicionar más autoridad y prominencia. Esparcen rumores de que existe, por ejemplo, injusticia o prejuicio racial en la congregación o de parte de los ancianos. Sin duda, su boca puede provocar divisiones en la congregación. ¿No deberíamos hacer oídos sordos a estos rumores y esforzarnos por ser personas espirituales que contribuyen a la paz y unidad de la congregación?
w20.03 paj. 21, 22 parr. 12, 13
¿Näˈä yˈoyëty ngäjpxëm?
Ko tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm tnijawë tuˈugë jotmay ets kyaj mbäät tmaytyaˈaky, ¿ti mijts mduumpy? Extëm nˈokpëjtakëm, pën nˈixyˈäjtëm tuˈugë nmëguˈukˈäjtëm ets tsyëënë mä kyubokyë Diosë tyuunk, ¿waˈandaa net nyajtëwäˈänëm wiˈix yajtunyë Diosë tyuunk mä taabë lugäär? Kyaj tijaty nyajtëwäˈänëm mët ko nˈaxëktunäˈänëm ja nmëguˈukˈäjtëm, pes mëk ntsojkëm ets nnijawëyäˈänëm wiˈix yaˈix yajpäättë. Nan pääty nyajtëwäˈänëm mët ko ndimnigäjpxäˈänëm mä ninuˈkxtakëm. Per mä duˈumbë jotmay, tsojkëp njëjpkuwijtsëm ja ääw yaˈan ets amonyë nwëˈëmëm. Ko pën mëktaˈaky nduknigäjpxäˈänëm diˈib kyaj mbäät pën tnijäˈäwë, kyaj nety ntsojkëm ja nmëguˈukˈäjtëm ets nan kyaj nety ntsojkëm pënaty tukjotkujkˈäjtëdëp ko kyaj ti tnigäjpxäˈäny. Seguurë ko kyaj niˈigyë nˈamaymyoˈoyäˈän njotmaymyoˈoyäˈänëm ja nmëguˈukˈäjtëm diˈib tsënääytyëp mä kyubokyë Diosë tyuunk. Per nan nituˈugë tyäˈädë nmëguˈukˈäjtëm tkanimaytyäˈägäˈändë wiˈixën jap yˈëwäˈkx kyäjpxwäˈkxtë, ryeunyonkˈattë o tyuˈukmuktë mëdë myëguˈuktëjk.
Mëjjäˈäytyëjk, yëˈë diˈib mbäät mas niˈigyë tpanëjkxtë tyäˈädë käjpxwijën diˈib yajpatp mä Proverbios, mä jyënaˈany ets kyaj tnimaytyäˈäktët diˈib kyaj mbäät pën tnijawë (käjpxë Proverbios 11:13, TY). Diˈib mbäät niˈigyë tsyiptakxëdë duˈun ttundët, yëˈë mëjjäˈäytyëjk diˈib tamë kyujëën kyudëjk. ¿Tiko? Yëˈko kasäädë jäˈäy naytyukmëtmaytyakëdëp tijaty, nyigäjpx nyimaytyaktëp wiˈix wyinmaytyë, wiˈix nyayjyawëdë ets ti myëmääy myëdäjtëp. Perë mëjjäˈäytyëjk nyijäˈäwëdëp ko kyaj mbäät ja kyujëën kyudëjk ttukˈawanëdë diˈib ja nmëguˈukˈäjtëm yëˈëyë të tyukmëtmaytyäˈägëdë. Yëˈko pën nyimaytyaktëp, mbäät kyaj ja nmëguˈukˈäjtëm nyekytyukjotkujkˈatëdë etsë net ja xyëëw dyajnimäˈädët. Pääty, pënaty tuundëp mëjjäˈäy ets tukjotkujkˈäjtëdëp ja myëguˈuktëjk, kyaj mbäät nmëdattë “majtsk ja yˈääw yaˈan” o tˈëw tkäjpxtë diˈib “kyaj tyëyˈäjtënëty” (1 Tim. 3:8, TNM; notë). Tyäˈädë yëˈë yˈandijpy ko kyaj mbäät pyiˈtsˈëw pyiˈtskäjpxtë o tnimaytyäˈäktë ja axëëk ja myëguˈuk. Pën ja nmëguˈukˈäjtëm diˈib tuump mëjjäˈäy jyantsy tsyojkypyë kyudëjk, ta kyaj ttukmëtmaytyäˈägët diˈib kyaj tiko tnijawët.
Nˈokˈëxtäˈäyëmë oorë platë mëdiˈibë ijtp yuˈutsy
Ajiikyˈat amëguˈukˈat: nyigëxëˈëky mëdë ääw ayuk ets mëdë tuˈunën
Biiblyë jyënaˈany ko jäˈäy jyaˈayˈaty ajiiky amëguˈuk, nan tyukˈoyˈajtypy këˈëm (Prov. 11:17). Mëwingoonëdëbë jäˈäy ets nan jäˈäyˈatandëp extëm yëˈëjëty. Jesus jyënany: “Pën oy xykyijxë ja wiinkpë ja jyaˈa, nandëˈën myajkijxtët” (Luk. 6:38). Etsë duˈumbë jäˈäy, pojënë tpäättë myëtnaymyaayëbë.
Apostëlë Pablo duˈun ojts tmoˈoyë käjpxwijënë ja Dios mëduumbëty diˈib Éfeso: “Oyjyaˈayˈattë es naymyëmaˈxtukëdë nixim niyam. Naybyojkpëmaˈxëdë nixim niyam” (Éfes. 4:32). Mëjwiin kajaa ndukˈoyˈäjtëm ko mä nduˈukmujkëm nyaˈijxëmë paˈˈayoˈowën ets ko nduˈunëmë mëjääw parë nnaybyudëjkëm nixim niyam. Ninäˈä ngayajtuˈunëmë ääw ayuk diˈib yajtsayujtp, ni jeˈeyë xiˈiky andaˈaky, ets ni ngaˈëbat ngakäjpxpatëm. En lugäär jeˈeyë nbiˈtsˈëˈëw nbiˈtskäjpxëm, nduˈunëmë mëjääw parë ngäjpx nmaytyakëm diˈib mbäät pyudëkëdë nmëguˈukˈäjtëm (Prov. 12:18). Ko duˈun nduˈunëm, ta nmëguˈukˈäjtëm tmëdundë Jyobaa agujk jotkujk ets yˈittë mëk.
Extëm nˈijxëm, ajiikyˈat amëguˈukˈat nyigëxëˈëky mëdë ääw ayuk ets mëdë tuˈunën. Ko ndukmëduˈunëmë oyˈäjtënë wiink jäˈäy, ta nyajnigëxëˈkëmë tsojkën etsë oyjyaˈayˈäjtën extëmë Jyobaa (Éfes. 5:1). Nan nbudëjkëm ja nmëguˈukˈäjtëm parë yˈittët mëk ets nan nbudëjkëmë jäˈäy parë tnijawëdët ja tëyˈäjtën. Pääty, nˈoktuˈunëmë mëjääw parë nyäjkëmë oybyë ijxpajtën ko nˈijtëm ajiiky amëguˈuk.