Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias
© 2023 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
1 AL 7 DE MAYO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 17–19
“Jehová jina wajkunata qhawana”
Ama paykuna jina pantanachu
7 Kunanqa rey Asaj wawan Josafatmanta parlarina. Payqa Jehovaj sonqonta kusicherqa payta tukuy sonqo maskʼaspa. Rey Josafatqa Jehovapi atienekuspa allin imasta ruwarqa. Jinapis wakin kutis pantarqa. Payqa qhari wawanta, sajra rey Achabpa wawanwan casaracherqa. Chantataj Achabta yanaparqa sirioswan maqanakushajtin. Chaytaqa ruwarqa profeta Micaya ama rinanta nishajtin. Maqanakupi kashajtinkutaj, siriosqa Josafatta casi wañucherqanku (2 Cró. 18:1-32). Chantá Jerusalenman kutejtin, profeta Jehú nerqa: “Imaraykutaj yanapanki chay sajra runata, munakunkitaj Tata Diospa chay enemigontari?”, nispa (2 Crónicas 19:1-3 leey).
w15 15/8 págs. 11, 12 párrs. 8, 9
Jehová munakuwasqanchejpi yuyana
8 Jehovaqa yachananchejta munan allin imasta ruwasqanchejta qhawasqanta, manataj pantasqasninchejtachu (2 Cró. 16:9). Judamanta rey Josafatpa kausayninpi tʼukurina. Payqa Israelmanta rey Achabman ujchaykukorqa asirioswan maqanakunanpaj. Chayta ruwaspataj pantarqa. Tawa pachaj llulla profetastaj rey Achab chay maqanakupi atipananta nerqanku. Chaywanpis Diospa profetan Micaiasqa Josafatman nerqa chay maqanakupi maqanakojtin atipachikunanta. Ajinapunitaj karqa. Imaraykuchus Israelmanta reyqa chay maqanakupi wañorqa, Josafatpis casi wañorqa. Chantá Jehová profeta Jehuta kacharqa Josafatta chay sajra reywan ujchaykukusqanmanta kʼaminanpaj, “qampi tarikullantaj allin imas” ninanpaj ima (2 Cró. 18:4, 5, 18-22, 33, 34; 19:1-3).
9 ¿Ima allin imastataj rey Josafat ruwarqa? Ñaupaj wataspi payqa kurajkunata, levitasta, sacerdotesta ima kacharqa tukuy Judá llajtaspi Jehovaj leyesninta yachachimunankupaj. Chayraykutaj waj suyusmanta runaspis Jehovamanta yachakorqanku (2 Cró. 17:3-10). Josafat Israelmanta reywan ujchaykukuspa pantajtinpis, Jehovaqa allin imasta ruwasqanta mana qonqarqachu. ¿Imatá chay yachachiwanchej? Tukuy pantajtinchejpis, Jehovaqa payta sirvinallapajpuni kallpachakojtinchej munakullawasunpuni, nitaj allin imasta ruwasqanchejmanta qonqaponqachu.
Sumaj yachachiykunata maskʼana
Jehovata tukuy sonqo sirvina
10 “Josafatqa tatan Asa jina cheqanta purerqa” (2 Cró. 20:31, 32). Arí, payqa tatan jinallataj runasta yanaparqa Diosta sirvinallankupajpuni. Josafatqa runasta kacharqa, “Diospa leynin librota apaspa” Judá llajtaspi yachachimunankupaj (2 Cró. 17:7-10). Chantapis Israelpa jallpʼasninpi kaj Efraín orqokama rerqa, “Diosman paykunata kutichimunampaj” (2 Cró. 19:4). Josafatqa Jehová “Diosta maskʼarqa tukuy sonqo” (2 Cró. 22:9).
11 Kunanpis Jehovaqa munan mundontinmanta runas paymanta yachakunankuta. Noqanchejtaj runasman yachachiyta atinchej. Qanrí, ¿sapa killachu predicacionpi yanapakunki? Wajkunapis Diosta yupaychayta qallarinankupaj, ¿paykunaman Bibliamanta yachachiyta munankichu? ¿Runasman willakunanpaj Diosmanta mañakunkichu? Kallpachakunki chayqa, Jehová yanapasonqa uj runallamanpis Bibliamanta yachachinaykipaj. Samarikunayki ratopis, ¿runasman Bibliamanta yachachiwajchu? Imaynatachus Josafat runasta Diosman kutirikunankupaj yanaparqa, ajinallatataj noqanchejpis niña predicaj hermanosta yanaparisunman. Chantapis ancianosqa qharqosqa kajkunata visitarinku yanaparinankupaj, paykunaqa ichá manaña juchallikushankuchu.
8 AL 14 DE MAYO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 20, 21
“Diosniykichej Jehovapi creeychej”
¿Imaraykutaj ujchasqallapuni kananchej tiyan?
8 Rey Josafatpa tiemponpi, waj llajtasmanta “may chhika soldados” Diospa llajtanpa contranpi oqharikorqanku (2 Cró. 20:1, 2). ¿Imatá ruwarqanku Diospa kamachisnin? Diospi atienekorqanku, yuyaychaynintataj mañakorqanku (2 Crónicas 20:3, 4 leey). Nitaj sapallankumantachu yuyasqankuman jina chay chʼampayta allinchayta munarqanku. Biblia nin: “Judamanta kajkunaqa tukuyninku Tata Diospa ñawpaqempi sayasqa kasharqanku warmisninkuwan, wawasninkuwan, jinataj aswan juchʼuy wawasninkuwan”, nispa (2 Cró. 20:13). Paykunaqa mashkha watayoj kaspapis, tukuyninku ujchasqa karqanku. Jehovaj nisqanta tukuy sonqo kasukusqankuraykutaj, Jehová enemigosninkumanta jarkʼarqa (2 Cró. 20:20-27). Paykunamanta yachakunchej, llakiykunapi rikukuspa ujchasqa kananchej kasqanta.
Kunallanraj casarakojkuna Jehovata sirviyta ñaupajman churaychej
7 Jehovaqa levita Jahazielnejta Jehosafatman nerqa: “Lugarniykichejpi mana kuyurispa sayaykuychej, rikuychejtaj imaynatachus Jehová Dios salvasusqaykichejta”, nispa (2 Cró. 20:13-17). Tʼukunapaj jina kajtinpis, Jehovapuni chayta ruwanankuta kamachisharqa. Jehosafatqa Jehovapi tukuy sonqo atienekusqanrayku, nisqanman jinapuni ruwarqa. Paytaj enemigosninkuwan maqanakoj rishaspa, takejkunata ajllarqa soldadosninpa ñaupaqenkuta rinankupaj. Jehovaqa Jehosafatman nisqanta juntʼarqa, enemigosnintataj atiparqa (2 Cró. 20:18-23).
Sumaj yachachiykunata maskʼana
it-2-S pág. 33 párrs. 5, 6
Jehoram
Jehoramqa mana tatan Jehosafat jinachu allin kajta ruwarqa. Paytaqa astawan warmin Atalía tanqarqa mana allin imasta ruwananpaj (2Re 8:18). Jehoramqa sojtantin hermanosninta wañuracherqa, Judamanta wakin kuraj kamachejkunatapis. Mana chayllachu, payqa kamachisninta Jehovamanta karuncharqa waj diosesta sirvinankupaj (2Cr 21:1-6, 11-14). Tukuynin kamachisqan wataspeqa chʼajwaslla karqa, kikin nacionninmanta, waj nacionesmantapis contranpi oqharikorqanku. Ñaupajtaqa Edom Judaj contranpi oqharikorqa, chaymantataj Libná (2Re 8:20-22). Profeta Eliasqa uj cartapi Jehoramman kay jinata nerqa: “Jehová Diosqa jatun ñakʼariyta apachimonqa llajta masisniykiman, wawasniykiman, warmisniykiman, tukuy imasniykimanpis. Tukuy laya onqoykuna japʼisonqa, chʼunchulasniykimantapis onqoykunki, diamanta diataj chay onqoyniykeqa astawan sinchʼiyaykonqa chʼunchulasniyki jawaman llojsimunankama”, nispa (2Cr 21:12-15).
Chay nisqanman jinapunitaj karqa. Jehová Diosqa saqellarqa arabeswan filisteoswan chay nacionman yaykuykunankuta, Jehorampa warmisninta, wawasnintapis apakapunankuta. Diosqa sullkʼa kaj wawan Jehoacazllaña qhepakunanta saqerqa (chay wawanqa sutikullarqataj Ocozías). Jinapis Jehovaqa Davidwan Gobiernonpaj tratota ruwasqanraykulla mana munarqachu wañunanta. Chay qhepatataj Jehová Diosqa “Jehoramta chʼunchulasninmanta onqoykucherqa, mana sanoyaj onqoywan”. Iskay watasninmantaj, “chʼunchulasnenqa jawaman llojsirpamorqanku”, tiempowantaj wañuporqa. Ajinata chay sajra runa Jehoramqa wañuporqa, wañupusqanmantataj “ni pipis waqarqachu”. Paytaqa pʼamparqanku Davidpa Llajtanpi, “jinapis mana reyespa sepulturasninkupichu”. Chaymantataj wawan Ocozías cuentanmanta rey karqa (2Cr 21:7, 16-20; 22:1; 1Cr 3:10, 11).
15 AL 21 DE MAYO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 22–24
“Jehovaqa mana manchachikojkunata bendecin”
w09-S 1/4 pág. 24 párrs. 1, 2
Las malas amistades de Jehoás lo llevaron a abandonar a Jehová
JERUSALÉN, la ciudad donde está el templo de Dios, se encuentra en una terrible situación. Acaban de matar al rey Ocozías. Y nadie se imagina lo que va a pasar a continuación: la madre del rey, Atalía, manda matar a todos los hijos de Ocozías, es decir, ¡a sus propios nietos! ¿Sabes por qué hizo algo como eso?... Porque quiere gobernar ella.
Pero sin que Atalía lo sepa, su nieto Jehoás —que apenas es un bebé— sobrevive a la matanza. ¿Sabes cómo?... Gracias a que una tía suya llamada Jehoseba lo esconde en el templo de Dios. Y, con la ayuda de su esposo —el sumo sacerdote Jehoiadá—, lo mantiene a salvo por seis años.
w09-S 1/4 pág. 24 párrs. 3-5
Las malas amistades de Jehoás lo llevaron a abandonar a Jehová
Durante el tiempo que Jehoás permanece oculto en el templo, le hablan de Jehová Dios y le enseñan sus leyes. Pero cuando cumple siete años, Jehoiadá decide que ha llegado el momento de hacerlo rey. ¿Te gustaría saber qué hizo Jehoiadá y qué le pasó a la malvada reina Atalía, la abuela de Jehoás?...
En aquellos tiempos, un grupo especial de guardaespaldas protegía a los reyes que gobernaban en Jerusalén. Jehoiadá los reúne en secreto y les explica que él y su esposa han salvado a uno de los hijos del rey Ocozías. Cuando los guardaespaldas ven a Jehoás, se dan cuenta de que es él quien debe reinar. Por eso aceptan ayudar a Jehoiadá cuando este les explica su plan.
Así es que, con el apoyo de los guardaespaldas, Jehoiadá saca al niño de su escondite y lo corona rey. Enseguida, todos se ponen a aplaudir y a gritar: “¡Viva el rey!”. Pero ¿sabes quién oye los gritos y el alboroto? ¡La reina Atalía! Llega corriendo y los acusa de traición. Pero a Jehoás no le pasa nada, porque los guardaespaldas, siguiendo la orden de Jehoiadá, dan muerte a Atalía (2 Reyes 11:1-16).
it-2-S pág. 1008 párr. 6
Sepultura
Al justo sumo sacerdote Jehoiadá se le concedió el honor de ser enterrado en “la Ciudad de David junto con los reyes”, siendo la única persona conocida que recibió tal distinción sin pertenecer al linaje real. (2Cr 24:15, 16.)
Sumaj yachachiykunata maskʼana
it-2-S pág. 1221
Zacarías
12. Kuraj kaj sacerdote Jehoiadaj wawan. Sacerdote Jehoiadá wañupusqantawan rey Jehoasqa Jehovaj profetasninta uyarinanmantaqa, mana allin yuyaychaykunata uyarerqa, niñataj Jehovata yupaycharqachu. Zacariasqa Jehoaspa primon karqa (2Cr 22:11). Paytaj runasta chaymanta kʼamerqa. Chay runastaj arrepientekunankumantaqa temploj pationpi rumiswan chʼanqaspa wañucherqanku. Zacariastaj wañupushaspa nerqa: “Jehová Dios castigasuchun kay ruwasqaykimanta”, nispa. Chay mañakusqantaj juntʼakorqa. Siriaqa Judaman yaykuykuspa llakiyta ruwaykorqa. Chantapis Jehoastaqa iskay kamachisnillantaj wañucherqanku, sacerdote Jehoiadaj wawasninta wañuchisqanrayku. Versión de los Setenta, chantá Vulgata nisqapis nin Jehoastaqa Jehoiadaj “wawanta” wañuchisqanrayku wañuchisqankuta. Jinapis texto masorético nisqapi, Versión Peshitta nisqapipis “wawas” nispa nin. Ichapis chayta nishan Jehoiadaj wawan Zacarías may sumaj profeta, sacerdotetaj kasqanta ninanpaj, jatunpaj qhawasqataj kasqanta ninanpaj (2Cr 24:17-22, 25).
22 AL 28 DE MAYO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 25–27
“Jehová Diosqa chay qolqemanta nisqaqa astawanraj qosunkiman”
it-2-S pág. 29 párr. 8
Jehoás
En una ocasión Jehoás le prestó 100.000 hombres al rey de Judá para luchar contra los edomitas. Sin embargo, fueron despedidos siguiendo el consejo de un “hombre del Dios verdadero”; y aunque se les había pagado de antemano 100 talentos de plata (660.600 dólares [E.U.A.]), se encolerizaron por ser enviados a sus casas, probablemente debido a que perdieron la parte que esperaban del botín. Por tanto, después de su regreso al N., saquearon las ciudades del reino meridional, desde Samaria (quizás su base de operaciones) hasta Bet-horón. (2Cr 25:6-10, 13.)
¿Imaynatá ‘yachasunman’ Jehová kʼacha kasqanta?
16 Jehovata sirvinapaj tukuy atisqanchejta kallpachakuna. Jehovata kusichinapajqa mana tukuy imasninchejtapunichu saqepunanchej tiyan (Ecl. 5:19, 20). Jinapis wakin imasninchejta mana saqeyta munasqanchejraykulla Jehová Diosta astawan sirvinapaj mana kallpachakusunmanchu chayqa, Jesuspa kikinchayninmanta qhapaj runa jina pantasunman. Payqa allinta kausakunanrayku Diosmanta ni yuyarikullarqapischu (Lucas 12:16-21 leey). Hermano Christianmanta parlarina, payqa Francia suyupi tiyakun, nintaj: “Jehovata sirvinaypaj, familiayta yanapanaypajpis mana anchata tiempochakusharqanichu, nitaj kallpachakusharqanichu”, nispa. Paywan señoranwanqa precursores kayta qallarerqanku, chaypajtaj trabajosninkuta saqeporqanku. Kausakunankupajtaj wasista, oficinasta ima llimphuchaspa trabajaj kanku. Chaypi ganakusqankuwantaj sonqo juntʼasqa kausakorqanku. Paykunaqa kusisqas kashanku precursores kanankupaj wakin imasta saqepusqankumanta. Christian nillanpuni: “Mayta kusikuyku predicaspa, estudiosniykuta, revisitasniykuta ima astawan Jehovamanta yachakushasqankuta rikuspa”, nispa.
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w07-S 15/12 pág. 10 párrs. 1, 2
¿Pillapis allinta yuyaycharisoj kapusunkichu?
UZIASQA Judapi rey kayta qallarerqa 16 watasniyoj kashaspa. Payqa 50 watas kurajta kamacherqa, 829 watamanta 778 watakama Jesús niraj jamushajtin. Uziasqa jovenninmantapacha “Jehová Diospa qhawayninpi allin imasta ruwarqa”. ¿Pitaj yanapanman karqa ajina allinta purinanpaj? Bibliaqa nin: Uziasqa “Diosta sirverqa Zacarías kausakushajtin. Zacariasqa Uziasta yachacherqa cheqa Diosta manchachikuyta. Uzías Jehová Diosta sirverqa chay wataspeqa, cheqa Dios payta bendicerqa”, nispa (2 Crónicas 26:1, 4, 5).
Bibliaqa manaña astawan parlanchu Zacariasmanta, pichus reypa yuyaychajnin karqa chaymanta. Jinapis Zacariasqa sumajta yanaparqa joven Uziasta. Bibliaqa nin: Zacariasqa “Uziasta yachacherqa cheqa Diosta manchachikuyta”, nispa. The Expositorʼs Bible libro nin: “Zacariasqa Diosmanta Qhelqasqamanta sumajta yacharqa. Diosta yupaychaypi experienciayoj karqa, sumajtataj yachachiyta aterqa”, nispa. Bibliamanta yachaj runa kay jinata nin: “Zacariasqa sumaj yachayniyoj yuyaychaj runa karqa, Diostataj manchachikoj. Payqa chay ñaupa profeciasta sumajta entiendej, imatachus niyta munasqantapis sumajta yachaj, Uziastapis allin kajta ruwananpajpuni yanaparqa”, nispa.
29 DE MAYO AL 4 DE JUNIO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 28, 29
“Tatasniyki mana testigoschu kajtinkupis Jehovata sirvillawajpuni”
Jehovaj amigosnin jina ruwana
8 Ezequiasqa Diospaj tʼaqasqa llajtapi nacekorqa. Chaywanpis ashkha israelitas Diosta wasancharqanku. Chaykunamanta ujnintaj rey Ajaz karqa, Ezequiaspa tatan. Chay reyqa may sajra karqa, israelitastataj llulla dioskunata yupaychanankupaj tanqarqa. Jerusalén templotapis mana jatunpajchu qhawarqa. Wawasnintapis kausashajta ujnin diosninpaj qʼolaykucherqa. Chay wawasnenqa may llakiytachá wañorqanku. Chayrayku Ezequiasqa wawa kashaspa maytachá ñakʼarerqa (2 Rey. 16:2-4, 10-17; 2 Cró. 28:1-3).
Jehovaj amigosnin jina ruwana
9 Ezequiasqa tatanta sajra imasta ruwajta rikuspa, ichapis Jehovapaj phiñakunman karqa. Kay tiemponchejpi ashkha cristianos mana Ezequiaspa chʼampayninpi jinachu rikukunku. Chaywanpis uj llakiypi rikukuspa Diospa llajtanpaj chayri Jehovapaj mayta phiñakunku (Pro. 19:3). Wakintaj familiaresninku Diosta mana kasukusqankurayku, paykunapis mana kasukunankuta chayri tatasninku jinapuni ruwananku kasqanta yuyanku (Eze. 18:2, 3). ¿Chay cheqachu?
10 Chay mana cheqachu kasqanta Ezequiaspa kausaynin rikuchiwanchej. Ni jaykʼaj Jehovawan phiñakunachu. Imaraykuchus mana paychu juchayoj runas sajra imaspi rikukusqankumanta (Job 34:10). Cheqamantapuni nisunman tatasqa wawasninkuta kʼacha runas chayri sajra runas kanankupaj tanqayta atisqankuta (Pro. 22:6; Col. 3:21). Chaywanpis kayqa mana ninayanchu tatasninchej imatachus ruwanku chaytapuni ruwananchej kasqanta. Imaraykuchus Jehovaqa sapallanchejmanta imatapis ajllayta atinanchejpaj jina ruwawarqanchej. Chayrayku imayna runachus kayta, imatachus kausayninchejwan ruwaytapis ajllayta atinchej (Deu. 30:19). ¿Imatataj Ezequías ruwarqa?
11 Ajazqa Judamanta tukuynin reyesmanta manchay sajra karqa, Ezequiastajrí tukuynin reyesmanta manchay kʼacha karqa (2 Reyes 18:5, 6 leey). Ezequiasqa mana munarqachu tatan jina ruwayta. Astawanpis Jehovaj profetasnin Isaiasta, Miqueasta, Oseasta ima kasukorqa. Chaytaj imatachus tatan ruwasqanta chinkachinanpaj yanaparqa. Diospa templonta llimphucharqa, Diosmanta mañakorqa israelitaspa juchasninta perdonananta, llulla diosesninkutapis chinkacherqa (2 Cró. 29:1-11, 18-24; 31:1). Asiriamanta rey Senaquerib Jerusalenman maqanakoj rinanta nejtintaj, payqa sinchʼi creeyniyoj kasqanta, mana manchachikoj kasqanta ima rikucherqa. Llajtatapis Jehová salvananpi atienekunankupaj yanaparqa (2 Cró. 32:7, 8). Uj kutitaj runaykachasqanmanta Jehová kʼamejtin llampʼu sonqowan japʼikorqa (2 Cró. 32:24-26). Rikunchej jina tatan jina sajra imasta ruwananmantaqa, Jehová Dioswan amigos kayta ajllarqa. Cheqamantapuni pay jina ruwanapaj mayta kallpachakusunman
Sumaj yachachiykunata maskʼana
Natán cheqa yupaychayta jarkʼaj runa
Natán, Jehovaj cheqa sonqo kamachin kasqanrayku, David Jallpʼapi llimphu yupaychay kanallanpajpuni ñaupaj kaj templota ruwayta munasqan, allillan kasqanta nerqa. Chaywanpis chay kuti ichá yuyasqallanta ninman karqa, nitaj Jehovaj sutinpichu. Chay chʼisi, uj jina willaytataj reyman apananta Dios kamacherqa: mana Davidchu templota jatarichinman karqa, manaqa ujnin wawan. Chantá Dios kamachisqanrayku, Jehová Davidwan uj tratota ruwashasqanta willarqa, mayqenpichus “wiñaypaj reinonta sayachi[nan]” karqa (2 Sam. 7:4-16).
Rikunchej jina, templota ruwanamanta Natanpa yuyasqan, mana Diospa munayninman jinachu karqa. Chaywanpis llampʼu sonqo profeta, Diospa munaynin ruwakunanta saqerqa, mana quejakuspataj yanaparqa. Dios imallamantapis cheqanyachiyta munawanchej chayqa, Natán jina ruwananchej allin kanman. Profetallapuni kasqanqa, Dios payta mana qhesachasqanta rikuchin. Astawanpis Jehovasina Natanta, Gadtawan —“pitachus David tapurej”— yuyaycharqa, templopi 4.000 takejkunata David wakichisqanpi yanapanankupaj (1 Cró. 23:1-5; 2 Cró. 29:25).
5 AL 11 DE JUNIO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 30, 31
“Khuska tantakoyqa may sumajpuni”
it-1-S pág. 905 párr. 4
Ezequías
Su celo por la adoración verdadera. Ezequías demostró su celo por la adoración de Jehová tan pronto como ascendió al trono, a la edad de veinticinco años. Su primera acción fue abrir de nuevo el templo y repararlo. Luego reunió a los sacerdotes y a los levitas, y les dijo: “Está junto a mi corazón el celebrar un pacto con Jehová el Dios de Israel”. Este fue un pacto de fidelidad, como si se inaugurase de nuevo en Judá el pacto de la Ley, que se había pasado por alto aunque todavía estaba en vigor. Con gran tesón, procedió a organizar a los levitas en sus servicios, y restableció las disposiciones para los instrumentos musicales y el canto de alabanzas. Era el mes de Nisán, cuando se celebraba la Pascua, pero tanto el templo como los sacerdotes y los levitas estaban en una condición inmunda. Sin embargo, para el día 16 de Nisán se había limpiado el templo y restaurado sus utensilios. Entonces tenía que hacerse una expiación especial por todo Israel. En primer lugar, los príncipes llevaron sacrificios, ofrendas por el pecado a favor del reino, el santuario y el pueblo. Después, el pueblo presentó miles de ofrendas quemadas. (2Cr 29:1-36.)
it-1-S pág. 905 párr. 5
Ezequías
Puesto que la inmundicia del pueblo impidió que se observase la Pascua en la fecha habitual, Ezequías se valió de la ley que permitía que los que estaban inmundos la celebrasen un mes más tarde. De manera que no solo convocó a Judá, sino también a Israel, enviando cartas mediante correos a todo el país, desde Beer-seba hasta Dan. Muchos se mofaron de los correos, pero algunas personas, en especial de Aser, Manasés, Zabulón, Efraín e Isacar, se humillaron y asistieron. Además, también estuvieron presentes muchos otros adoradores de Jehová que no eran israelitas. Es probable que los residentes del reino norteño que estuviesen a favor de la adoración verdadera tuvieran dificultades para asistir, pues, al igual que los mensajeros, se enfrentarían a la oposición y burla del reino de diez tribus, ya decadente, sumido en la adoración falsa y hostigado por la amenaza asiria. (2Cr 30:1-20; Nú 9:10-13.)
it-1-S pág. 905 párrs. 6, 7
Ezequías
Después de la Pascua se observó la fiesta de las tortas no fermentadas durante siete días, y el gozo fue tan grande que la entera congregación decidió prolongarla siete días más. Jehová bendijo al pueblo aun en esos tiempos de amenaza, de manera que “llegó a haber gran regocijo en Jerusalén, porque desde los días de Salomón hijo de David el rey de Israel no hubo ninguna como esta en Jerusalén”. (2Cr 30:21-27.)
Lo que aconteció después prueba que hubo una verdadera restauración y revivificación de la adoración verdadera y no una mera reunión emocional de efectos transitorios. Antes de regresar a sus casas, los que habían participado en la celebración salieron y destruyeron las columnas sagradas, derribaron los lugares altos y los altares, y cortaron los postes sagrados que había en todo Judá y Benjamín, así como en Efraín y Manasés. (2Cr 31:1.) Ezequías puso el ejemplo machacando y reduciendo a pedazos la serpiente de cobre que había hecho Moisés, ya que el pueblo la había convertido en un ídolo y le hacía humo de sacrificio. (2Re 18:4.) Después de aquella gran fiesta, Ezequías aseguró la continuación de la adoración verdadera al organizar las divisiones de los sacerdotes y apoyar los servicios del templo poniendo en vigor la ley referente a las décimas partes y las contribuciones de las primicias destinadas a los levitas y los sacerdotes. A todo esto el pueblo respondió de buena gana. (2Cr 31:2-12.)
Sumaj yachachiykunata maskʼana
“Chay imasta yachankichejña, chaykunata ruwaspataj kusisqa kankichej”
14 Llampʼu sonqo kasqanchejta rikuchillasunmantaj sumajta uyariyta yachaspa. Bibliapis niwanchej: “Sapa ujpis allinta uyariyta yachanan tiyan”, nispa (Sant. 1:19). Jehová Diosqa uj sumaj ejemplo, payqa uyariyta yachan (Gén. 18:32; Jos. 10:14). Imatachus Éxodo 32:11-14 (leey) versículos nisqanta qhawarina. Chay versiculospi nisqanman jina, Moisesqa tukuy llakiykunasninta Jehová Diosman willakorqa. Jehová Diostaj Moisesta sumajta uyarerqa. Chayqa rikuchiwanchej Jehová Dios pantaj runas kajtinchejpis uyariwasqanchejta. Chaywanpis noqanchejqa runasta mana uyariyta atillanchejchu, nitaj yuyaychawasqanchejtapis japʼikuyta atillanchejchu kutin kutita pantasqankurayku. Chaywanpis Jehová Diosqa paykunata uyarin.
15 Allin kanman piensarinanchej Jehová Dios jina uyariyta yachanapaj kallpachakushasqanchejpichus manachus. Payqa atiyniyoj kaspapis Abrahanta, Raquelta, Moisesta, Josueta, Manoata, Eliasta, Ezequiasta ima uyarerqa. Piensarillasunmantaj imaynasmantachus hermanosninchejta jatunpaj qhawasqanchejta rikuchinanchejpi. Ichapis yuyaychawasqanchejta japʼikusunman, chayman jinataj ruwasunman. Chantapis piensarisunman pikunachus uyarinanchejta necesitasqankupi. Ichapis uj hermano chayri familianchejmanta pillapis uyarinanchejta necesitashanman (Gén. 30:6; Jue. 13:9; 1 Rey. 17:22; 2 Cró. 30:20).
12 AL 18 DE JUNIO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 32, 33
“Llakiy tiempospi hermanosta kallpachana”
it-1-S pág. 237 párr. 5
Asiria
Senaquerib. Senaquerib, el hijo de Sargón II, atacó al reino de Judá durante el decimocuarto año del reinado de Ezequías (732 a. E.C.). (2Re 18:13; Isa 36:1.) Este se rebeló contra el yugo asirio —yugo que había resultado de la maniobra de su padre Acaz (2Re 18:7)—, a lo que Senaquerib reaccionó invadiendo todo Judá y conquistando 46 ciudades. (Compárese con Isa 36:1, 2.) Después, desde su campamento de Lakís, exigió que Ezequías pagase un tributo de 30 talentos de oro (c. 11.560.000 dólares [E.U.A.]) y 300 talentos de plata (c. 1.982.000 dólares [E.U.A.]). (2Re 18:14-16; 2Cr 32:1; compárese con Isa 8:5-8.) Aunque las cantidades exigidas se pagaron, Senaquerib envió a sus voceros para conminar a Jerusalén a rendirse sin condiciones. (2Re 18:17–19:34; 2Cr 32:2-20.) Sin embargo, Jehová mató a 185.000 soldados en una sola noche, y de ese modo obligó al jactancioso rey asirio a retirarse y volver a Nínive. (2Re 19:35, 36.) Allí lo asesinaron más tarde dos de sus hijos, y otro de sus hijos, Esar-hadón, lo reemplazó en el trono. (2Re 19:37; 2Cr 32:21, 22; Isa 37:36-38.) Estos acontecimientos, con la excepción de la aniquilación de las tropas asirias, también están registrados en el Prisma de Senaquerib y en un prisma de Esar-hadón. (GRABADOS, vol. 1, pág. 957.)
¿Pikunataj kanku qanchis kurajkuna, pusaj sumachaj runas?
12 Jehovaqa uj chʼampayta mana atipayta atejtinchej yanapawasunpuni. Chaywanpis tukuy atisqanchejtaraj ruwananchejta suyan. Ezequiaspis chayta ruwarqa, payqa “parlanarikorqa kuraj kaj kamachisninwan, soldadosninta kamachejkunawampis”. Tukuyninkumantataj nerqanku “llajta jawapi yaku juturista pʼamparanankuta. [...] Ezequiasqa kallpakuspa, chay llajtaj perqa qʼasasninta perqaykucherqa, mana uj qʼasayoj kanankama. Chay perqa patapi torresta jataricherqa, jawa ladopitaj waj perqatawan ruwacherqa. [...] Ashkha tʼojsina lanzasta, jarkʼakuna escudostawan ruwachillarqataj” (2 Cró. 32:2-5). Rikunchej jina, Jehovaqa Ezequiasnejta, kurajkunanejta, cheqa sonqo profetasnejta ima llajtanta micherqa, jarkʼarqataj.
¿Pikunataj kanku qanchis kurajkuna, pusaj sumachaj runas?
13 Ezequiasqa mana yaku juturisllatachu pʼampaykucherqa, nitaj llajtaj perqasnillantachu jataricherqa. Payqa sumaj michej kasqanrayku llajtata tantaykorqa, paykunata kallpachananpajtaj nerqa: “Ama mancharikuychejchu, nitaj iskayrayaychejchu Asiriamanta reypa ñawpaqempi, [...]. Noqanchejwan kajqa aswan atiyniyoj paywan kajkunamanta nisqaqa. Payqa runaspa kallpallankuwan kashan, noqanchejwantajrí Señorninchej Tata Dios kashan wañuchinaku maqanakuypi yanapanawanchejpaj”, nispa. Jerusalenpi tiyakojkunaqa Jehová paykunarayku maqanakunanta uyarispa, ¡maytachá kallpachakorqanku! Biblia nin jinataj, “rey Ezequiaspa parlasqasninta uyarispa, tukuy runasqa may kallpachasqa karqanku”. Rikunchej jina, Ezequías, kuraj kamachisnin, soldadosninta kamachejkuna, profeta Miqueas, jinallataj Isaiaspis, Jehová Miqueasnejta willacherqa jina sumaj michejkuna karqanku (2 Cró. 32:7, 8; Miqueas 5:5, 6 leey).
Sumaj yachachiykunata maskʼana
¿Ima niytá munan tukuy sonqo arrepientekuy?
11 Tiemponmantaj Jehovaqa Manasespa mañakusqanta uyarerqa. Mañakusqanpitaj repararqa Manasés cambiasqantapuni. Chayrayku Jehovaqa Manasés perdonta mañakojtin perdonarqa, watejmanta rey kanantataj saqerqa. Manasesqa maytapuni kallpachakorqa arrepientekusqanta rikuchinanpaj. Payqa Achabmanta nisqa kausayninta cambiarqa, Israelmanta llulla yupaychayta chinkacherqa, Judá ayllutataj kamacherqa Jehovallata yupaychanankuta (2 Crónicas 33:15, 16 leey). Manasesqa chayta ruwananpaj sinchʼi creeyniyoj kanan karqa, nitaj manchachikunanchu karqa. Imajtinchus payqa ashkha watasta familianta, kamachejkunasninta, llajtanta ima sajra ruwaykunallaman tanqarqa. Jinapis machuyayninpeqa wakin imasta allinchananpaj kallpachakorqa. Allchhisitun Josiaspis paymantachá yachakorqa allin kajta ruwayta. Josiasqa aswan qhepaman kʼacha rey karqa (2 Rey. 22:1, 2).
12 ¿Imatá Manasespa kausayninmanta yachakunchej? Payqa kʼumuykukorqa, Jehovamanta mañakorqa, khuyakunanta rogakorqa, kausaynintataj cambiarqa. Chantapis tukuy atisqanta ruwarqa sajra imasta ruwasqanta allinchananpaj, maytataj kallpachakorqa Jehovata yupaychananpaj, wajkunatapis chayta ruwanankupaj yanaparqa. Manasesmantaqa yachakunchej jatun juchapi urmajtapis, Jehová perdonayta atisqanta. Chaytaj reparachiwanchej Jehová ‘kʼacha kasqanta, perdonanapajtaj wakichisqa’ kasqanta (Sal. 86:5). Jehovaqa arrepientekojkunata perdonanqapuni.
19 AL 25 DE JUNIO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 CRÓNICAS 34–36
“¿Allintachu Diospa Palabranwan yanapachikushanki?”
it-1-S pág. 1185
Huldá
Cuando Josías oyó la lectura del “mismísimo libro de la ley”, hallado por Hilquías, el sumo sacerdote, durante las obras de reparación del templo, envió una delegación para inquirir de Jehová. Se dirigieron a Huldá, quien a su vez les transmitió la palabra de Jehová, indicándoles que todas las calamidades registradas en el “libro” le acaecerían a la nación apóstata por causa de su desobediencia. Huldá añadió que Josías no tendría que contemplar la calamidad, sino que sería recogido a sus antepasados y llevado a su cementerio en paz debido a que se había humillado delante de Jehová. (2Re 22:8-20; 2Cr 34:14-28.)
Jehovaj wasinta sinchʼita munakunachej
20 Kamachej Josiasqa, Diospa templonta allinchanankuta kamachillarqataj. Allinchashajtinkutaj kuraj sacerdote Hilciasqa, “Tata Diospa leyninmanta Moisesnejta qosqa librota” tarerqa, qellqeri Safanmantaj qorqa. Paytaj, kamachej Josiasman ñawiripunanpaj aparqa (2 Crónicas 34:14-18, ñawiriy). ¿Imatá Josías ñawirisqanta uyarispa ruwarqa? Payqa llakiywan pʼachanta llikʼikorqa, usqhayllatataj runasninta Jehovaj profetanman kacharqa, imatachus paymanta munasqanta yachananpaj. Jehovataj profetiza Huldanejta, Judá llajtata sajra ruwaykunata ruwasqanmanta juchacharqa, Judá llajtapajtaj ñakʼariykuna kananta nerqa. Josiastaj, Judá llajtamanta lanti yupaychayta chinkachinanpaj mayta kallpachakusqanmanta, Jehová payta bendicerqa (2 Cró. 34:19-28). ¿Imatá kay yachachiwanchej? Josías jina ruwanata. Chantapis, Jehová imatachus niwasqanchejta usqhayllata kasukunachej, israelitas jina Diospa llajtanpi payta wasanchajkuna kanankuta saqellajtinchej, ima chʼampaykunachus rikhurinanpitaj allinta tʼukurinachej. Josiasqa cheqa kaj yupaychayta sonqo kʼajaywan jarkʼarqa, noqanchejpis ajinata ruwasunchej chayqa, Jehová ruwasqanchejta mana qonqanqachu.
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w17.03 págs. 26, 27 párrs. 15-17
Ama paykuna jina pantanachu
15 ¿Imatataj Josiasmanta yachakusunman? Payqa allin rey kaspapis, pantaykorqa, wañorqataj (2 Crónicas 35:20-22 leey). ¿Imataj karqa? Josiasqa qhasillamanta Egiptomanta rey Nekowan maqanakoj rerqa. Chantapis Nekoqa nerqa: “Qanwanqa mana ima ruwanaypis tiyanchu”, nispa. Bibliaqa niwanchej “chay willayqa kikin Diosmantapuni” jamusqanta. Josiastajrí paywan maqanakoj rerqapuni, chaypitaj wañuchisqa karqa. ¿Imaraykú maqanakoj rerqa? Bibliaqa mana willawanchejchu.
16 Josiasqa rey Nekoj nisqan Diosmantapunichus manachus jamusqanta yachananpaj, Jeremiasta tapukuyta atinman karqa (2 Cró. 35:23, 25). Josiasqa allinta tʼukurinan karqa. Nekoqa mana Israelwanchu maqanakoj risharqa, manaqa Carquemispi waj nacionwan maqanakoj risharqa. Chantapis Nekoqa mana Jehovata, nitaj llajtantapis phiñachiyta munarqachu. Josiasqa niraj imatapis ruwashaspa chay imaspiraj tʼukurinan karqa. ¿Imatá chaymanta yachakunchej? Uj llakiypi kaspa chayri imatachus ruwananchejpi tʼukurishaspaqa, imatachus Jehová ruwananchejta munasqanpiraj tʼukurinanchej tiyan.
17 Niraj imatapis ruwashaspa, Bibliaj yuyaychaykunasninpi tʼukurina tiyan, qhawarinataj tiyan imaynatachus chayman jina ruwanata. Wakin kutisqa publicacionespi yuyaychaykunata maskʼasunman chayri ancianosta tapurikusunman. Ancianosqa yanapawasunman Bibliaj waj yuyaychaykunasninpi tʼukurinapaj. Diospi mana creej qosayoj hermanamanta parlarina. Payqa predicaj rinanpaj uj diata ajllakun (Hech. 4:20). Jinapis qosanqa nin: “Ama kunan predicaj riychu. Khuska puriykacharej mayllamanpis risunchej. Unayña mana maymanpis rinchejchu”, nispa. Hermananchejqa imatachus ruwananta yachananpaj Bibliaj wakin yuyaychaykunasninpi tʼukurin. Payqa Diosta kasukunan kasqanta yachan, jinallataj runasman yachachimunata Jesús kamachisqantapis (Mat. 28:19, 20; Hech. 5:29). Chantapis yuyarikun warmisqa qosankuta kasukunanku kasqanta, jinallataj Diospa kamachisnin mana kʼullu runaschu kananku kasqanta (Efe. 5:22-24; Fili. 4:5). Hermananchejqa tapurikunman: “¿Predicacionman manaña rinayta munasqanraykuchu jarkʼashawan? Chayrí, ¿kay kutillachu mana rinayta nishawan?”, nispa. Jehová Diospa kamachisnenqa imatapis allin yuyaywan ruwayta munanchej, jinallataj Jehovata kusichiytapis.
26 DE JUNIO AL 2 DE JULIO
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | ESDRAS 1–3
“Jehovaj makinman churakuy”
¿Zacariaspa rikusqanta rikunchejchu?
UJ PACHA judiosqa may kusisqapuni kasharqanku. Imajtinchus Jehová Diosqa, Persiaj reynin Ciroj sonqonta kuyuricherqa israelitasta kacharipunanpaj. Paykunaqa ashkha watastaña Babiloniapi presos kasharqanku. Reyqa nerqa: ‘Jerusalenman kutipuchunku. Israelpa Diosnin Jehovaj wasintataj watejmanta ruwamuchunku’, nispa (Esd. 1:1, 3). Chayta uyarispa judiosqa maytachá kusikorqanku. Paykunaqa Jehovaj qosqan jallpʼapi watejmanta payta yupaychayta aterqanku.
Jehová Diosqa jarkʼawanchej
2 Zacariasqa yacharqa Jerusalenman kutipoj judiosqa, Jehová Diosta kasukoj runas kasqankuta. Chay judiosqa karqanku, “pikunatachá Dios sonqonkuta kuyucherqa” chaykuna. Paykunaqa mana iskayrayaspa Babiloniapi wasinkuta, negocionkutapis saqeporqanku (Esd. 1:2, 3, 5). Chantapis Diospa templonta ruwanankupaj, Jerusalenman tukuy sonqo kutiporqanku. Ashkha judiosqa Jerusalenta mana rikullarqankupischu. Jinapis paykunaqa Jerusalenman kachaykukorqanku lomarara ñanta, 1.600 kilometrosta jina.
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w06-S 15/1 pág. 19 párr. 1
Esdras libromanta wakin allin yachachiykuna
1:3-6. Wakin israelitasqa Babiloniapi quedakorqanku. Kay tiempopis ashkha Jehovaj testigosnenqa mana precursores, betelitas kayta atillankuchu, nitaj waj jinasmantapis astawan sirvikuyta atillankuchu, nitaj maypichus astawan predicajkuna necesitakun chay lugaresman ripuyta atillankuchu. Jinapis yanaparinku, kallpacharinkutaj, pikunachus ajinata sirvikuyta atinku chaykunata. Chantapis tukuy sonqo qolqesituta churakunku Diospa Gobiernonmanta predicanallapajpuni, runastapis Jesuspa discipulosninman tukuchimunallapajpuni.