INTERNETPI BIBLIOTECA Watchtower
INTERNETPI BIBLIOTECA
Watchtower
Quechua (Bolivia)
  • BIBLIA
  • PUBLICACIONES
  • REUNIONES
  • mwbr23 septiembre págs. 1-12
  • “Cristiano Kausayninchej tantakuypaj” referencias

Kay videoqa mana kanchu.

Perdonariwayku, ima problemachá kan.

  • “Cristiano Kausayninchej tantakuypaj” referencias
  • Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias (2023)
  • Subtítulos
  • 4 AL 10 DE SEPTIEMBRE
  • 11 AL 17 DE SEPTIEMBRE
  • 18 AL 24 DE SEPTIEMBRE
  • 25 DE SEPTIEMBRE AL 1 DE OCTUBRE
  • 2 AL 8 DE OCTUBRE
  • 9 AL 15 DE OCTUBRE
  • 16 AL 22 DE OCTUBRE
  • 23 AL 29 DE OCTUBRE
  • 30 DE OCTUBRE AL 5 DE NOVIEMBRE
Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias (2023)
mwbr23 septiembre págs. 1-12

Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias

© 2023 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania

4 AL 10 DE SEPTIEMBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | ESTER 1, 2

“Kallpachakuna Ester jina kʼumuykukoj sonqo kanapaj”

w17.01 pág. 25 párr. 11

Imapi rikukuspapis llampʼu sonqollapuni kana

11 Runas jatunchawajtinchej chayri alabawajtinchej, nillataj llampʼu sonqo kayta atillanchejchu. Estertaqa manchayta jatuncharqanku, alabarqankutaj. Payqa Persiapi warmismanta aswan kʼachita karqa. Estertaqa, waj sipaskunatawan khuska, wata juntʼata tukuy imawan kʼachancharqanku, reypa ñaupaqenman pusanankupaj. Reytajrí Esterta ajllarqa reina kananpaj. Jinapis Esterqa llampʼu sonqollapuni karqa, nitaj payllapichu yuyarqa. Payqa kʼachallapuni karqa, wajkunatataj sumajpaj qhawaj (Est. 2:9, 12, 15, 17).

ia pág. 130 párr. 15

Diospa llajtanta jarkʼarqa

15 Esterqa, reypaman rinan kajtin, astawan kʼachita rikukunanpaj tukuy ima kʼachanchanasta churakunanpaj ajllakuyta atinman karqa. Chaywanpis allin yuyayniyoj kasqanrayku, Hegai imatachus qosqallanwan kʼachanchakorqa (Est. 2:15). Ichapis reypa sonqonta suwananpajqa, llampʼu sonqoyoj, allin yuyayniyoj kayta rikuchinallanpipuni tʼukurerqa, imaraykuchus chay kʼacha kaykunataqa kamachina wasipi ni pi rikuchejchu. ¿Chay tʼukurisqan allinchu karqa?

w17.01 pág. 25 párr. 12

Imapi rikukuspapis llampʼu sonqollapuni kana

12 Llampʼu sonqo kaspaqa, maychus kajta pʼachallikusun, nitaj imatapis ruwarpallasunchu. Ajinamanta noqanchej kikinchejta, wajkunata ima jatunpaj qhawasqanchejta rikuchisun. Alaraco kanamanta chayri allinpaj qhawachikuyta maskʼanamantaqa, “llampʼu sonqoyoj” kayta munanchej (1 Pedro 3:3, 4 leey; Jer. 9:23, 24). Imatachus noqanchejmanta yuyasqanchejqa, parlasqanchejpi, ruwasqanchejpitaj rikukonqa. Ichá sumaj runaspaj qhawachikuyta munasunman, ruwasqanchejmanta, yachasqanchejmanta, chayri pikunatachus rejsisqanchejmanta parlaspa. Manachayqa runasta creechisunman, imapis sumaj llojsinanpaj noqallanchej yanapakusqanchejta, wajkuna yanapawajtinchejpis. Jesuspi tʼukurina, may yachayniyoj kasqanwan runata tʼukuchinman karqa. Jinapis payqa yachachishaspa Diosmanta Qhelqasqapi nisqanta oqharej. Jesusqa mana runaswan jatunchachikuytachu maskʼarqa. Astawanqa Jehovatapuni jatunchayta munarqa (Juan 8:28).

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w22.11 pág. 31 párrs. 3-6

¿Yacharqankichu?

Persa parlaypi tʼurupi qhelqasqa tablillata tarerqanku. Chaypitaj Marduka suti rikhurin (quechuapitaj Mardoqueo). Paymantaqa nin Susapi kuraj kamachi kasqanta, ichapis kanman kasqa qolqemanta encargado. Chayta tarisqankutawan, chay lugarespi imachus ñaupa tiempopi kasqanta estudiaj runa Arthur Ungnad, chay qhelqasqamanta kayta nerqa: “Bibliamanta jawaqa mana maypipis Mardoqueomanta astawan parlanchu. Kay tarisqallankupi paymanta parlan”, nispa.

Arthur Ungnad chayta nisqanmantapacha, ñaupa tiempomanta persa parlaypi qhelqasqasta may chhikataña traducinku. Chay tarisqanku qhelqasqasmanta ujnenqa, tablillas de Persépolis kashan. Chaytataj tarisqanku qolqe jallchʼanas kasqa chaypi, llajtaj perqasnin qayllapi. Chay tablillastaj kasqa rey Jerjes I kamacherqa chay tiempomanta. Chay qhelqasqasqa elamita parlaypi kashanku, Ester libropi rikhurin chay sutismantataj ashkhasta oqharin.

Tablillas de Persépolis nisqata tarisqankumanta ashkhaspeqa, Marduka sutiyoj runamanta parlan. Payqa Susapi kamachina wasipi qhelqeri kasqa, rey Jerjes I kamachishajtin. Ujnin tablillapeqa nin Mardukaqa traductor kasqanta. Chay nisqantaj Biblia imatachus Mardoqueomanta nisqanman jinapuni kashan. Mardoqueoqa rey Asueroj (Jerjes I) kamachina wasinpi trabajarqa. Payqa iskay idiomasllatapis parlarqapuni. Susapitaj reypa kamachina wasin punkupi tiyayta yachaj (Est. 2:19, 21; 3:3). Chay punkoqa uj jatun wasi karqa, chaypitaj kamachina wasimanta cargoyojkuna trabajaj kanku.

Reparanchej jina, chay tarisqanku tablillaspi Mardukamanta parlasqanwan Biblia Mardoqueomanta parlasqanwan ashkha imaspi rijchʼakunku. Kikin tiempopi, kikin lugarpi kausarqanku, chantapis kikin lugarllapitaj trabajarqanku. Chayqa sutʼita rikuchin Mardukaqa Mardoqueollatajsina kasqanta.

11 AL 17 DE SEPTIEMBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | ESTER 3–5

“Wajkunata yanapana sumaj imasta ruwayta atisqankuta reparakunankupaj”

it-2-S pág. 313 párr. 7

Mardoqueo

Se niega a inclinarse ante Hamán. Después Asuero nombró primer ministro a Hamán el agaguita y ordenó que todos los que estaban en la puerta del rey se postrasen ante él en reconocimiento del elevado puesto que acababa de recibir. Mardoqueo rehusó firmemente hacerlo y adujo como razón que era judío. (Est 3:1-4.) Esto prueba que su negativa obedecía a la relación que como judío dedicado tenía con su Dios Jehová. Reconoció que postrarse ante Hamán significaba más que solo inclinarse con el rostro a tierra ante un personaje eminente, como habían hecho los israelitas en el pasado, simplemente en reconocimiento de la posición superior de esa persona como gobernante. (2Sa 14:4; 18:28; 1Re 1:16.) En este caso Mardoqueo tenía buena razón para no inclinarse. Hamán probablemente era amalequita, y Jehová había indicado que estaba en guerra con Amaleq “de generación en generación”. (Éx 17:16; véase HAMÁN.) Era una cuestión de integridad a Dios por parte de Mardoqueo.

it-2-S pág. 313 párr. 9

Mardoqueo

Se le usó para librar a Israel. Ante el edicto de aniquilar a todos los judíos del imperio, Mardoqueo manifestó su fe en que Ester había ascendido a su puesto de dignidad real precisamente en ese tiempo para librar a los judíos. Hizo que Ester tomara conciencia de su seria responsabilidad y le dijo que implorase el favor y la ayuda del rey. Aunque esto ponía en peligro su propia vida, Ester concordó en asumir su responsabilidad. (Est 4:7–5:2.)

ia págs. 132, 133 párrs. 22, 23

Diospa llajtanta jarkʼarqa

22 Esterqa, Mardoqueoj willachisqanta uyariytawan mayta mancharikorqa. Ni jaykʼaj jinataj creeynin pruebaman churasqa kasharqa. Mardoqueoman kutichisqanpitaj reparanchej mancharisqa kashasqanta. ¿Imaraykutaj mancharisqa kasharqa? Reypa ñaupaqenman mana wajyachisqalla yaykojqa, wañuchisqa kananta yachasqanrayku. Pichus yaykojqa, rey qorimanta tojnunta jaywarejtillan mana wañuchisqachu kaj. Chaywanpis reyqa, Vastita wajyachejtin mana kasusqanmanta mana khuyarqachu, ¿Estertapunichu khuyanman karqa? Paytaqa, 30 pʼunchaytaña mana wajyachillasqapischu, munasqallanwan llojsej reyqa ichá manaña payta munakorqachu (Est. 4:9-11).

23 Mardoqueoqa, primanman Jehová paynejta chayri waj jinamanta judiosta salvanantapuni nerqa, Jehovapi atienekunallanpajpunitaj kallpacharqa. Chantapis, reywan mana parlaj rejtenqa, reypa wasinpi kasqanrayku paylla salvakunanta mana yuyananta nerqa. Ajinamanta Mardoqueoqa, Jehová Diospi tukuy sonqo atienekusqanta rikucherqa, pichus tukuy nisqasninta juntʼanpuni, nitaj llajtan chinkananta saqenqachu (Jos. 23:14). Chantá Mardoqueo, Esterman nerqa: “Ichapis qanqa kaypajpuni reina kayman chayarqanki”, nispa (Est. 4:12-14). Mardoqueoqa, Diospi tukuy sonqopuni atienekorqa. Noqanchejrí, ¿pay jinachu atienekushanchej? (Pro. 3:5, 6.)

Sumaj yachachiykunata maskʼana

kr pág. 161 párr. 14

Religionninchej mana jarkʼasqa kananpaj kallpachakunchej

14 Esterpa chantá Mardoqueoj tiemponkupi jinallataj, kay tiempopipis Jehovaj llajtanqa kamachisqanman jina Payta yupaychanankupaj ni ima jarkʼananta saqenkuchu (Est. 4:13-16). Noqanchejpis yanapakuyta atisunman, qhasimanta ñakʼarishanku chay hermanospaj Diosmanta mañapuspa. Chaytaj ñakʼarishajtinku, qhatiykachasqa kashajtinku ima mayta yanapanman (Santiago 5:16 leey). ¿Jehová uyarinchu chay mañakusqanchejta? Tribunalespi demandasta atipasqanchejqa uyarisqanta rikuchin (Heb. 13:18, 19).

18 AL 24 DE SEPTIEMBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | ESTER 6–8

“Parlashaspa Ester jina ruwana”

ia pág. 140 párrs. 15, 16

Allin yuyaywan, mana manchikuspa yanaparqa

15 Ester pacienciawan, reyman llakiyninmanta willananpaj uj pʼunchaytawan suyanankama, Amanqa wañuchinanpaj sipinata wakichisharqa, chaywanpis chayqa payllapajtaj kanman karqa. Chantapis Jehovasina reyta mana puñojta saqerqachu (Pro. 21:1). Chayraykuchá Bibliaqa, “suyaku[yniyoj]” kananchejta niwanchej (Miqueas 7:7 leey). Diospa makinpi chʼampaykunasninchejta saqespaqa ichapis reparasunchej Pay chʼampaykunasninchejta allinta allinchasqanta, noqanchejmanta nisqaqa.

Mana manchachikuspa parlarqa

16 Esterqa manaña qosanta astawan suyachiyta munarqachu, chayrayku iskay kaj kutipi jatun mikhunaman wajyarejtin willanan kasqanta yacharqa. ¿Imaynatá chayta ruwarqa? Reyllataj, payta imatachus munasqanta watejmanta taporqa (Est. 7:2). Reyman willananpaj “tiempotaj” chayamorqa.

ia pág. 140 párr. 17

Allin yuyaywan, mana manchikuspa yanaparqa

17 Esterqa, ichapis Diosmanta sonqonpi mañakorqa, niraj reyman jinata nishaspa: “Sichus qan allinpaj qhawawanki, allintaj qanman rijchʼasunkiman chayqa, mañakuyki ama wañuchichinawaykita, jinallataj yawar masisniytapis ama wañurachichinaykita”, nispa (Est. 7:3). Chantapis reyta, imatachus ruwayta munasqanta ima jatunpaj qhawananta nerqa. ¡Esterqa, mana Vasti jinachu reyta pisipaj qhawacherqa! (Est. 1:10-12.) Esterqa, Amanpi qosan atienekusqanmanta mana phiñakorqachu. Astawanpis wañuymanta salvananta mañakorqa.

ia pág. 141 párrs. 18, 19

Allin yuyaywan, mana manchikuspa yanaparqa

18 Reyqa, Esterta uyarispa sonqonpi llakikorqa, tʼukurerqa ima. ¿Pitaj reinata wañuchiyta munanri? Ester nerqa: “Noqawan, yawar masisniywanqa vendesqa kayku wañurachinawaykupaj, ni uj puchuyojta chinkachinawaykupajtaj. Sichus wiñaypaj wata runas kanaykupaj vendesqa kaykuman karqa chayqa, chʼinlla kakuyman karqa. Chaywampis, sichus ajinata wañurachiwasqayku chayqa reyníy, qampajqa manapuni allinchu kanqa”, nispa (Est. 7:4). Esterqa mana manchachikuspa llakiyninta willarqa, chantapis pay, llajtan ima, wata runas jina vendesqa kankuman karqa chayqa, chʼinlla kakunanta nerqa. Judiosta wañucheyqa, reypaj mana allinchu kanman karqa, chayrayku Esterqa mana chʼinllachu qhepakorqa.

19 Esterqa, sumajta yacharqa imaynatachus llakiyninta reyman sutʼinchayta. Maykʼajllapis uj chʼampayninchejmanta familiawan chayri uj autoridadwan parlana kajtin, pacienciawan, jatunpaj qhawaspa, sonqomantapacha parlayqa, yanapawasun (Pro. 16:21, 23).

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w06-S 1/3 pág. 11 párr. 1

Ester libromanta wakin allin yachachiykuna

7:4. ¿Imajtintaj judíos tukuchisqa kananku “reypaj mana allinchu kanman” karqa? Esterqa nerqa aswan allin kasqanta esclavos kanankupaj jaywasqa kananku, tukuchisqa kanapaj jaywasqa kanankumantaqa. Chayta nispataj sutʼita rikucherqa judíos tukuchisqa kanankoqa reypaj mana allinchu kasqanta. Hamanqa nisqaña judiosta tukuchinanpaj 342.000 kilos qolqe metalta qonanta, gobiernoj qolqe churananman churanankupaj. Jinapis judiosta esclavosta jina vendenman karqa chayqa, aswan ashkha qolqetaraj chayman churankuman karqa. Chantapis judíos tukuchisqa kajtinkoqa, reyqa reynatapis pierdellanmantaj karqa.

25 DE SEPTIEMBRE AL 1 DE OCTUBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | ESTER 9, 10

“Atiyniyoj kasqanwan wajkunata yanaparqa”

it-2-S pág. 314 párr. 3

Mardoqueo

Mardoqueo reemplazó a Hamán como primer ministro y recibió el anillo de sellar del rey para sellar los documentos de Estado. Ester colocó a Mardoqueo sobre la casa de Hamán, que el rey le había dado a ella. Luego Mardoqueo usó la autorización del rey para promulgar un decreto que diera a los judíos el derecho de defenderse, y así contrarrestó el anterior. Aquello supuso para los judíos una señal de liberación y gozo. Muchos del Imperio persa se aliaron con los judíos, y cuando llegó el 13 de Adar, el día en que las leyes entraban en vigor, los judíos estaban preparados. Las autoridades se pusieron de parte de ellos debido al puesto elevado de Mardoqueo. En Susa la lucha se prolongó un día más. Por todo el Imperio persa se dio muerte a más de 75.000 enemigos de los judíos, entre los que estuvieron los diez hijos de Hamán. (Est 8:1–9:18.) Con la aprobación de Ester, Mardoqueo mandó que se celebrara anualmente la fiesta de los días 14 y 15 de Adar, los “días de Purim”, para regocijarse, banquetear y darse regalos unos a otros y también a los pobres. Los judíos aceptaron esa fiesta y la impusieron a su prole y a todos los que se unían a ellos. En calidad de segundo gobernante del imperio, Mardoqueo tuvo el respeto del pueblo dedicado de Dios, los judíos, y continuó trabajando por el bien de ellos. (Est 9:19-22, 27-32; 10:2, 3.)

it-2-S pág. 765 párr. 1

Purim

Propósito. Aunque según algunos comentaristas, la fiesta de Purim que celebran los judíos en la actualidad tiene una naturaleza más profana que religiosa y en ocasiones se caracteriza por los excesos, este no era el caso cuando se instituyó, y en la primera época tanto Mardoqueo como Ester servían al Dios verdadero Jehová, y la fiesta se implantó con el propósito de honrarle a Él. La liberación de los judíos en aquel tiempo puede atribuirse a Jehová Dios, pues la cuestión se suscitó debido a la integridad de Mardoqueo en su adoración exclusiva a Jehová. Hamán probablemente era un amalequita, y Jehová había maldecido y condenado a la destrucción a Amaleq. Mardoqueo respetaba el decreto de Dios y se negó a inclinarse ante Hamán. (Est 3:2, 5; Éx 17:14-16.) Asimismo, las palabras de Mardoqueo a Ester (Est 4:14) indican que confiaba en una fuerza superior para la salvación de los judíos. Igualmente, el ayuno de Ester antes de presentarse ante el rey para hacer su primera petición, la invitación a un banquete, demuestra que acudía a Dios por ayuda. (Est 4:16.)

cl págs. 101, 102 párrs. 12, 13

Atiyninchejwan ‘Diosta qhawarispa kikinta ruwana’

12 Jehovaqa, ancianosta qotuchakuypi kamachinankupaj churan (Hebreos 13:17). Chayrayku chay sumaj wakichisqa runasqa, qotuchakuypi yanapananku, hermanospa allinninkutataj maskʼananku tiyan. Kamachinapaj churasqa kasqankumanta mana jatunchakunankuchu tiyan. Astawanpis maychus kajllata ruwayninkuta qhawaspa, llampʼu sonqos kananku tiyan (1 Pedro 5:2, 3). Bibliaqa, ancianos Diospa qotuchakuyninta “michina[nkuta nin], mayqentachus Jesucristo kikin yawarninwan ranterqa, chayta”, nispa (Hechos 20:28). Chayrayku munakuywan qotuchakuymanta hermanosta qhawananku tiyan.

13 Uj kikinchaywan sutʼincharina. May munasqa amigoyki aswan valorniyoj kapuyninta qhawaripunaykipaj saqesojtin, chaytataj may chhika qolqewan rantikusqanta yachaspa, ¿manachu ni imanakunanpaj sumajta qhawapuwaj? Kikillantataj Diosqa, may valorniyoj kapuyninta qhawapunankupaj ancianosta churan: chaytaj qotuchakuy, pikunachus ovejitasnin jina kanku (Juan 21:16, 17). Jehovaqa, chay ovejitasninta mayta munakun, imajtinchus Kʼata Churinpa yawarninwan rantikorqa. Arí, ashkhatapuni pagarqa. Chayrayku llampʼu sonqo ancianosqa, Jehovaj ovejitasnin kasqankuta mana qonqaspa, qotuchakuypi hermanosta qhawapunanku tiyan.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w06-S 1/3 pág. 11 párr. 4

Ester libromanta wakin allin yachachiykuna

9:10, 15, 16. Leypi enemigosninkoj kapuyninkuta apakapunankuta nejtinpis, ¿imajtintaj judíos mana chayta ruwarqankuchu? Mana apakapuyta munasqankoqa sutʼita rikucherqa mana qhapajyaytachu munasqankuta, manaqa jarkʼakuyta.

2 AL 8 DE OCTUBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | JOB 1–3

“Jehovata tukuy sonqo munakunallapuni”

w18.02 pág. 6 párrs. 16, 17

Noé jina, Daniel jina, Job jinataj creeyniyoj kana, Diostataj kasukuna

16 Jobqa ashkha llakiykunapi rikukorqa. Jobqa “inti llojsimuy cheqapi tiyakojkunamanta nisqaqa”, “aswan qhapaj runa karqa” (Job 1:3). Payqa may rejsisqa karqa, runastaj respetaj kanku (Job 29:7-16). Jinapis Jobqa mana umata oqharerqachu, nitaj nerqachu Diosta mana necesitasqanta. Chaytataj ninchej imaraykuchus Jehová Diosqa, Jobta “kamachiy” nispa nerqa. Chantá nillarqataj: “Payqa noqaj kamachisqayta tukuy sonqo ruwan, sumaj cheqantataj kawsan, Diosta manchachikun, ni pitapis sajrata ruwanchu”, nispa (Job 1:8).

17 Jinapis Jobqa, ujllata ashkha llakiykunapi rikukorqa. Tukuy imata pierderqa, chayraykutaj wañullaytaña munarqa. Jobqa chay jina llakiykunapi rikukorqa, Satanaspa juchanrayku. Satanasqa Diosta nerqa, Job mana qhasichu sirvisqanta, manaqa bendecisqanraykulla (Job 1:9, 10 leey). Jehová Diostaj ajinata Jobmanta parlasqanta, mana uyarillarqachu. Manaqa saqerqa Job kausayninwan rikuchinanta payta munakusqanrayku sirvisqanta, nitaj bendecisqanraykullachu.

w19.02 pág. 5 párr. 10

Diosta tukuy sonqo kasukuna

10 Satanasqa Diosman nerqa, Job mana munakusqanraykuchu sirvisqanta, kasukusqantataj. Chaywanqa runasmanta nisharqa: “Ni pipis Diosta tukuy sonqo munakunchu, nillataj tukuy sonqo kasukunchu. Runasqa mana wañunankurayku Jehová Diosmanta karunchakunkuman”, nispa (Job 2:4, 5; Apo. 12:10). Chaytaj mayta sonqonchejta nanachiwanchej. Chaywanpis Jehová Diosqa noqanchejpi confian. Chayrayku saqen Satanás pruebaman churanawanchejta. Ajinamanta Diosta tukuy sonqo kasukuyta atisqanchejta, Satanás llulla kasqantataj rikuchinanchejpaj. Jehová Diostaj niwanchej Satanasta atipanapaj yanapanawanchejta (Heb. 13:6). May sumajpuni tukuy atiyniyoj Jehová Dios noqanchejwan kasqanta yachayqa. Kayta ama qonqanachu, Jehová Diosta tukuy sonqo kasukuspaqa rikuchinchej Satanás llulla kasqanta, Jehová Diospa sutin llimphu kasqanta, Diosllataj sumaj kamachej kasqanta. Kunantaj qhawarinachej imastachus ruwana kasqanta Diosta tukuy sonqo kasukunallapajpuni.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w21.04 pág. 11 párr. 9

Jesús niraj wañupushaspa imastachus nisqanmanta yachakuna

9 ¿Imatá Jesús nerqa? Jesusqa kʼaspipi clavasqa kashaspa nerqa: “Diosníy, Diosníy, ¿imaraykutaj saqerpariwankiri?”, nispa (Mat. 27:46). ¿Imaraykutaj Jesús chayta nerqa? Bibliaqa mana chayta sutʼinchanchu. Jinapis Jesuspa nisqanpi wakin imasta reparasunman. Jesusqa chayta nispa, Salmo 22:1 nisqan profeciata juntʼasharqa. Chantapis Jesusqa chay nisqanwan sutʼita reparachiwanchej, Jehová Dios payta mana jarkʼakusqanta (Job 1:10). Jehová Diosqa saqerqa, Jesusta enemigosnin ñakʼarichispa wañuchinankuta. ¿Imajtintaj chayta ruwanankuta saqerqa? Imajtinchus Jesusqa, ajinallamanta ima kajtinpis Tatanta manapuni wasanchananta rikuchiyta aterqa. Chaytataj sutʼita entienderqa. Jesús jinaqa, mana pipis kay jallpʼapi ñakʼarichisqa karqachu. ¿Imatawantaj reparasunman Jesuspa nisqanpi? Payta qhasillamanta wañuchisqankuta.

9 AL 15 DE OCTUBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | JOB 4, 5

“Llulla willaykunamanta cuidakuna”

it-1-S pág. 795

Elifaz

2. Uno de los tres compañeros de Job. (Job 2:11.) Era temanita, tal vez descendiente del núm. 1 y por lo tanto descendiente de Abrahán y pariente lejano de Job. Tanto él como sus descendientes alardearon de su sabiduría. (Jer 49:7.) Elifaz sobresale entre los tres “consoladores” como el más importante e influyente, lo que parece indicar que también era el de más edad. Habla en primer lugar en los tres turnos del debate, y sus discursos son los más largos.

w05-S 15/9 pág. 26 párr. 2

Resistamos los pensamientos nocivos

Rememorando una experiencia sobrenatural que tuvo, Elifaz relató: “Un espíritu mismo fue pasando sobre mi rostro; el pelo de mi carne empezó a erizárseme. El espíritu empezó a detenerse, pero no reconocí su apariencia; una forma estaba enfrente de mis ojos; hubo una calma, y entonces oí una voz” (Job 4:15, 16). ¿Qué clase de espíritu había influido en el pensar de Elifaz? El tono crítico de sus siguientes palabras indica claramente que se trataba de una criatura espiritual perversa, y no de uno de los ángeles justos de Dios (Job 4:17, 18). De lo contrario, ¿por qué habría reprendido Jehová a Elifaz y sus dos compañeros por haber dicho falsedades? (Job 42:7.) Elifaz se encontraba bajo la influencia demoníaca, y sus comentarios reflejaban pensamientos impíos.

w10 15/2 pág. 19 párrs. 5, 6

Satanaswan ama chʼaukiyachikunachu

Satanasqa, Jobpa ujnin “amigon” Elifaznejta, runas juchaman tanqasqa kajtinku urmanallankuta nerqa. Elifaztaj nerqa: “Runasqa jallpʼa tʼuru jinalla sayasqa kanku”. Chantá nillarqataj: “Paykunaqa thuta jinalla sarurparisqa kayta atinku. Tutamanta chʼisiyaykamalla chinkachisqas kanku. Paykunaqa wiñaypaj wañunku, nitaj pipis paykunamanta dakunchu”, nispa (Job 4:19, 20).

Diospa Palabranqa, pʼakikoj ‘tʼuru vasoswan’ kikinchawanchej (2 Cor. 4:7). Juchata Adanmanta japʼikusqanchejraykutaj, juchasapa runas kanchej (Rom. 5:12). Chayrayku sapallanchejqa, mana Kuraj Supayta atipasunmanchu. Chaywanpis cristianosqa, Jehovaj yanapayninwan kanchej. Paytaj juchasapa runas kajtinchejpis, may allinpaj qhawawanchej (Isa. 43:4). Chantapis mañakojtinchejqa, espíritu santota qowanchej (Luc. 11:13). ‘Chay may sumaj atiynejtataj’, Satanás ñakʼariykunata churasqanta muchuyta atinchej (2 Cor. 4:7; Fili. 4:13). Chayrayku ‘payman churanakuspa creesqanchejpi sinchʼita sayasunchej’ chayqa, Diosninchej mana urmanapaj kallpachawasun (1 Ped. 5:8-10). Kuraj Supayta, ¡ama manchachikunachu!

mrt-S pág. 32 párrs. 13-17

Cómo protegerse de la información falsa

● Analice la fuente y el contenido

Lo que dice la Biblia: “Comprueben todas las cosas” (1 Tesalonicenses 5:21).

Puede que una historia sea muy popular o se repita muchas veces en las noticias, pero antes de creerla o reenviarla, compruebe que sea cierta. ¿Cómo?

Vea si puede confiar en la fuente, es decir, el origen de la información. Es posible que las agencias de noticias y otras organizaciones manipulen una historia por sus intereses económicos o políticos. Por eso, compare la misma información en diferentes medios de comunicación. Hasta los amigos podrían, sin darse cuenta, enviar información falsa en correos electrónicos o en las redes sociales. Así que no confíe en una noticia a menos que pueda comprobar la fuente original.

Asegúrese de que el contenido está al día y es exacto. Fíjese en las fechas y en los datos que pueda verificar. También fíjese si lo que se dice está bien respaldado. Sobre todo, tenga mucho cuidado si se simplifica demasiado la explicación de un tema complejo o si un informe está preparado para provocar una respuesta emocional.

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w03-S 15/5 pág. 22 párrs. 5, 6

Sinchʼita sayanallapuni wiñay kausayta japʼinapaj

Diospa llajtanpi kayqa yanapawanchej sinchʼi sayasqa kanapaj. Chaypeqa tukuy hermanos purajmanta mayta munanakunku. Noqanchej paykuna partemanta kasqanchejtaj uj jatun bendicionpuni (1 Pedro 2:17). Noqanchejpis hermanosninchejta sinchʼita sayanankupaj yanapasunman.

Cheqan runa Jobqa wajkunata yanapariytapuni yachaj. Sajra amigon Elifazpis kayta Jobmanta nerqa: “Urmajtapis parlasqaykiwan kallpachaspa sayarichej kanki. Urmanankupaj jina kajkunatapis kallpacharej kanki”, nispa (Job 4:4). Noqanchejrí, ¿Job jinachu kanchej? Hermanosninchejta yanapananchej tiyan Diosta sirvinallankupajpuni. Hermanoswan kashaspaqa kay versiculopi nisqanman jina ruwananchej tiyan: “Llauchhiyasqa makista kallpachaychej, kharkatitej chaki moqostapis sinchʼiyachiychej” (Isaías 35:3). Allin kanman sapa ujninchej kayta ruwananchej: Sapa tantakuypi ujta chayri iskay hermanosta kallpacharisunman (Hebreos 10:24, 25). Paykunata kʼacha palabraswan felicitarisunman, agradecekusunmantaj Jehovata kusichinankupaj tukuy imata ruwashasqankumanta. Ajinamanta paykunata yanapasun wiñay kausayta japʼinankukama sinchʼita sayanallankupajpuni.

16 AL 22 DE OCTUBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | JOB 6, 7

“¿Yuyanchejchu manaña atisqanchejta?”

w06-S 15/3 pág. 14 párr. 10

Puntos sobresalientes del libro de Job

7:1; 14:14. ¿A qué se refiere la expresión “trabajo obligatorio”? La angustia de Job era tan dolorosa que para él la vida era como un trabajo obligatorio, arduo y agotador (Job 10:17, nota). Y puesto que el tiempo que el ser humano pasa en el Seol —desde que muere hasta que resucita— es un período forzoso, Job lo asemejó a un trabajo obligatorio.

w20.12 pág. 16 párr. 1

Jehová Diosqa llakisqa kajkunata salvan

KAY tiempopeqa, ‘runasqa pisillata kausanchej, kausayninchejtaj imaymana llakiykunawan juntʼa kashan’. Chaypi piensaspaqa ichá wakin kutis llakikunchej (Job 14:1). Ñaupa tiempomanta Diospa kamachisninpis, ajinallatataj llakikorqanku. Wakenqa wañupuyta ima munarqanku (1 Rey. 19:2-4; Job 3:1-3, 11; 7:15, 16). Jinapis paykunaqa Jehová Diospi atienekorqanku. Jehová Diostaj paykunata sonqocharqa, kallpacharqataj. Chantapis kausayninkumanta Bibliapi qhelqacherqa, sonqochakunanchejpaj, yachakunanchejpajtaj (Rom. 15:4).

g-S 1/12 págs. 16, 17

Cuando se pierden las ganas de vivir

A pesar de que su situación parezca no tener remedio, recuerde que no está solo y que, lamentablemente, hoy día todo el mundo tiene problemas. La Biblia afirma: “Toda la creación sigue gimiendo juntamente y estando en dolor juntamente” (Romanos 8:22). Aunque ahora piense que su problema jamás se resolverá, sepa que por lo general las cosas mejoran con el tiempo. Entretanto, ¿qué medidas puede tomar?

Cuéntele lo que siente a un amigo maduro y de confianza. La Biblia dice: “Un compañero verdadero ama en todo tiempo, y es un hermano nacido para cuando hay angustia” (Proverbios 17:17). Durante su aflicción, el justo Job se desahogó con otros. Cuando se sintió asqueado de la vida, exclamó: “Daré salida a mi preocupación [...]. ¡Hablaré, sí, en la amargura de mi alma!” (Job 10:1). Confiarse a otras personas puede atenuar la intensidad de sus emociones y ayudarle a ver los problemas desde una perspectiva diferente.

Derrame su corazón ante Dios mediante la oración. Hay quienes creen que la oración es una especie de muleta psicológica y nada más, pero la Biblia dice algo distinto. Salmo 65:2 llama a Jehová el “Oidor de la oración”, y 1 Pedro 5:7 asegura que “él se interesa por [usted]”. La Biblia hace hincapié una y otra vez en la importancia de confiar en Dios, como se observa en estos ejemplos:

“Confía en Jehová con todo tu corazón, y no te apoyes en tu propio entendimiento. En todos tus caminos tómalo en cuenta, y él mismo hará derechas tus sendas.” (PROVERBIOS 3:5, 6.)

“[Jehová] ejecutará el deseo de los que le temen, y oirá su clamor por ayuda, y los salvará.” (SALMO 145:19.)

“Esta es la confianza que tenemos para con él, que, no importa qué sea lo que pidamos conforme a su voluntad, él nos oye.” (1 JUAN 5:14.)

“Jehová está muy lejos de los inicuos, pero oye la oración de los justos.” (PROVERBIOS 15:29.)

Como vemos, Dios lo ayudará si le cuenta sus problemas. La Biblia nos exhorta con sobrada razón: “Confía en él a todo tiempo [...]. Delante de él derramen ustedes su corazón” (Salmo 62:8).

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w20.04 pág. 16 párr. 10

Hermanosninchejta uyarina, entiendena, khuyakunataj

10 Noqanchejpis hermanosninchejta Jehová Dios jina entiendenapaj kallpachakusunman. Chaypajtaj hermanosninchejta sumajta rejsina. Hermanosninchejta sumajta rejsinapajqa, niraj reunión qallarishajtin chayri reunión pasayta paykunawan parlarisunman. Chayrí paykunawan predicaj llojsisunman, manachayqa wasinchejman invitasunman. Ajinata ruwaspaqa, hermanosninchejta astawan rejsisun. Ichapis uj hermanaqa manchiskiri kasqanrayku mana ni piwan parlanchu, nitaj phiña kasqanraykuchu. Chantapis ichá qolqellata maskʼajta jina qhawaj kanchej chay hermanoqa, may kʼacha kasqanta reparasun. Manachayrí ichá uj hermanaqa, qosan churanakusqanrayku wawitasninwan reunionesman tarde chayamun (Job 6:29). Hermanosninchejta sumajta rejsinanchej kajtinpis, mana kausayninkuman ‘satʼikunachu’ tiyan (1 Tim. 5:13). Jinapis may allinpuni hermanosninchejpa kausayninkumanta tumpata yachananchejqa. Ajinamanta paykunata astawan entiendesun.

23 AL 29 DE OCTUBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | JOB 8–10

“Jehovaj munakuynenqa Satanaspa llullasninmanta jarkʼawanchej”

w15 1/7 pág. 12, párr. 3

¿Diosta kusichisunmanchu?

Jobqa ashkha llakiykunapi rikukorqa, chaytaj reparasqanman jina mana allinchu karqa. Chayrayku kasukojtinpis manapis Diospajqa kikillan kasqanta nerqa, chayta yuyaspaqa pantasharqa (Job 9:20-22). Chantapis, Jobqa pay kʼacha kasqanta yacharqa. Chayrayku payta uyarejkunaqa yuyarqanku Diosmanta aswan cheqan kasqanta yuyakusqanta (Job 32:1, 2; 35:1, 2).

w21.11 pág. 6 párr. 14

¿Imaynatá Jehovaj munakuynin yanapawanchej?

14 Diospa munakuynenqa mana paymanta karunchakunapaj jarkʼawanchej. Davidqa Jehovamanta mañakushaspa ajinata nerqa: “Qanmin pakakunay kanki. Qanmin ima llakiymantapis jarkʼawanki. Salvawasqaykirayku tukuynejpi noqapajqa kusiylla tiyan”, nispa. Chantá nillarqataj: “Jehová Diospi atienekojkunarí, paypaj munasqa kasqankuta rikonqanku”, nispa (Sal. 32:7, 10). Ñaupa tiempopi llajtasqa perqawan muyurisqa karqanku chaypi tiyakojkunata enemigosninkumanta jarkʼananpaj. Ajinallatataj Jehová Diospa munakuyninpis uj perqa jina jarkʼawanchej, paymanta ni ima karunchanawanchejpaj. Chantapis Jehová Diosqa munakuyninwan payman kʼaskaykuchiwanchej (Jer. 31:3).

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w10 15/10 págs. 6, 7 párrs. 19, 20

‘¿Pitaj Jehovaj yuyayninta rejsin?’

19 ¿Imatataj Jehovaj “yuyaynin[man]ta” yachakunchej? Jehovaj yuyasqanta entiendenapajqa, Palabranta ukhunchana tiyan. Jehová, runa jina yuyasqanta yuyaspaqa pantashasunman, chayrayku ni jaykʼaj yuyasqanchejman jinalla Jehovata juzganachu. Job nerqa: “Dioswanqa mana uyanchanakuymanchu uj runawan jinaqa, nitaj niyta atiymanchu: Jaku, iskayninchej rinachej justicia wasiman”, nispa (Job 9:32). Diospa yuyasqanta entiendespaqa, Job jina nisun, pay nerqa: “Chayqa ruwanasninmanta uj chhikallan; imatachus uyarisqanchejqa uj chhichiy jinalla. Pitaj chay jina atiyniyoj qhon qhonnintaqa entiendeyta atinmanri?” nispa (Job 26:14).

20 Bibliata ñawirishaspa, wakin pʼitisninta mana entiendeyta atispa, astawanraj Jehovaj yuyayninmanta kajtin, ¿imatá ruwasunman? Chayta ukhunchananchej tiyan, manapuni entiendeyta atispataj Jehovapi sinchʼi iñiyniyojchus manachus kasqanchejta rikuchinanchejpaj jina kasqanta qhawasunman. Arí, Bibliaj wakin yachachiykunasnenqa, Jehovapi atienekunapaj yanapawanchej. Chantapis, llampʼu sonqowan mana tukuy ruwasqasnintachu entiendeyta atisqanchejta reparakunanchej tiyan (Ecl. 11:5). Ajinamanta apóstol Pablo jina nisun, pay nerqa: “May jina jatumpuni Diospa qhapaj kaynin, yachaynin, rejsiynimpis. Mana yachay atina yuyasqampis, jinallataj ñankunampis. Pitaj Diospa yuyasqanta rejserqa? Chayrí, pitaj Diosta yuyaycharqa? Chayrí, pitaj imatapis Diosman ñaupajta jaywarqa, chaymanta pagota japʼinampaj? Tukuy ima paypata, paynejta, paypajtaj kanku. Chayrayku pay yupaychasqa kachun wiñaypa wiñaynintimpaj. Ajina kachun”, nispa (Rom. 11:33-36).

30 DE OCTUBRE AL 5 DE NOVIEMBRE

BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | JOB 11, 12

“Aswan yachayniyoj kanapaj kinsa imas yanapawanchej”

w09 15/4 pág. 6 párr. 17

Jobqa Jehovaj sutinta jatuncharqa

17 Jobta, ¿imataj mana Diosta wasanchananpaj yanaparqa? Niraj ñakʼarishaspa Diosman astawan qayllaykusqan yanaparqa. Jobqa, Satanás ñakʼarichishasqanta mana yachaspapis, mana Diosta wasanchananta nerqa. Chayrayku jinata sutʼincharqa: “Noqa kawsanaykamaqa nillasajpuni mana ima juchayoj kasqayta”, nispa (Job 27:5). ¿Imaynamantá Job, Jehovaman qayllaykunman karqa? Ichá Abrahán, Isaac, Jacob ima, Jehovaman qayllaykusqankuta yachasqanrayku, Jehovata rejsinman karqa. Chantapis Diospa ruwasqasninta rikuspachá astawan paymanta yachakorqa (Job 12:7-9, 13, 16, ñawiriy).

w21.06 págs. 10, 11 párrs. 10-12

Jehovaqa ni jaykʼaj sapanchejta saqerpawasunchu

10 Jehovata munakoj hermanoswan amigos kana. Congregacionpi Jehová Diosta sirviyta ñaupajman churaj hermanoswan amigos kana. Paykunamantaqa mayta yachakusunman noqanchejmanta aswan kuraj chayri sullkʼa kajtinkupis, manachayrí waj culturamanta kajtinkupis. Bibliaqa nin: “Machu runasqa sumaj yachayniyoj kanku”, nispa (Job 12:12). Kuraj kaj hermanospis yachakullankumantaj jovenesmanta. Davidqa Jonatanmanta nisqa aswan sullkʼa karqa. Jinapis paykunaqa sumaj amigos karqanku (1 Sam. 18:1). Paykunaqa sinchʼi llakiykunapi kaspapis, purajmanta kallpachanakorqanku Jehovata sirvinallankupajpuni (1 Sam. 23:16-18). Hermana Irinamanta parlarina, payqa familianmanta sapallan testigo, nintaj: “Congregacionmanta hermanosninchej, hermanasninchejpis, tatasninchej jina, hermanosninchej jinataj kankuman. Jehovaqa hermanosta churapuwanchej familianchej jina kanankupaj”, nispa.

11 Wakin hermanosqa, mana mosoj amigosta tariyta atillankuchu. Astawanraj manchiskiris kanku chayqa. Hermananchej Ritamanta parlarina. Payqa manchali, familiantaj Bibliamanta yachakushajtin mayta churanakorqanku. Pay nin: “Reparakorqani congregacionmanta hermanospa yanapankuta mayta necesitasqayta”, nispa. Wakin kutisqa, imaynachus kashasqanchejta mana pimanpis willarikuyta atillanchejchu. Jinapis chayta ruwasun chayqa, sumaj amigosta tarisun. Amigosninchejqa mayta kallpachariyta, yanapariyta ima munawanchej. Jinapis sumajta yanaparinawanchejpajqa, willarinanchej tiyan imaynachus kashasqanchejta.

12 Hermanoswan hermanaswan predicayqa, yanapawanchej paykunawan sumaj amigos kanapaj. Hermana Carolmanta parlarinallapuni. Pay nin: “Ashkha hermanaswan predicaspa, Jehovaj llajtanpi waj imaspi yanapakuspa ima, paykunawan sumaj amigasman tukorqayku. Jehovaqa watas pasasqanman jina paykunanejta mayta yanapawarqa”, nispa. Jehovata munakoj hermanoswan, hermanaswan amigosman tukoyqa may sumajpuni. Jehovaqa paykunanejta yanapawanchej sapayakojtinchej chayri waj llakiykunapi kajtinchej (Pro. 17:17).

it-2-S pág. 883

Sabiduría

Sabiduría divina. La sabiduría en sentido absoluto solo se encuentra en Jehová Dios; Él es “solo sabio”, es decir, el único que es sabio en este sentido. (Ro 16:27; Rev 7:12.) El conocimiento consiste en estar familiarizado con los hechos, y siendo que Jehová es el Creador y es “de tiempo indefinido a tiempo indefinido” (Sl 90:1, 2), sabe todo cuanto hay que saber respecto al universo, su composición y contenido, así como su historia hasta ahora. Todos los ciclos, las leyes y las normas físicas en las que los hombres confían cuando hacen sus investigaciones e inventos provienen de Dios, y sin ellos estarían impotentes y no tendrían nada estable en que basarse. (Job 38:34-38; Sl 104:24; Pr 3:19; Jer 10:12, 13.) Lógicamente, sus normas morales son todavía más fundamentales para la estabilidad, el juicio sano y el éxito de la vida humana. (Dt 32:4-6; véase JEHOVÁ [Un Dios de normas morales].) No hay nada que se escape de su entendimiento. (Isa 40:13, 14.) Aunque puede permitir que aparezcan ciertas cosas contrarias a sus normas justas y hasta que prosperen temporalmente, al final el futuro depende de Él y se conformará exactamente a su voluntad; las cosas que Él dice tendrán “éxito seguro”. (Isa 55:8-11; 46:9-11.)

Sumaj yachachiykunata maskʼana

w08 1/10 pág. 21, párr. 5

Majtʼawan, sipaswan parlarikunapaj

▪ “Waway parlasqanmanta, ¿japʼinichu imatachus niwayta munasqanta?” Job 12:11 nin: “Cheqamanta ninreqa reparan pejpa parlayninchus kasqanta, jinallataj simipis reparan imayna mikhunachus kasqanta”, nispa. Ni jaykʼaj jina, kunanqa wawayki imatachus ‘parlasqanta reparanayki’ tiyan. Majtʼas, sipaskunaqa, mana parlasqantapunichu niyta munashanku. Tʼukuriy, ichapis wawayki nisonqa: “¡Wawa jinallatapuni qhawawanki!”, chayri “¡Ni jaykʼaj uyariwankichu!”, nispa. Wawaykita phiñarikuspa, nisqan mana cheqa kasqanta ninaykimantaqa, tʼukuriy imatachus chay parlaykunawan niyta munashasusqanta. Ichapis, “¡Wawa jinallatapuni qhawawanki!”, nispaqa, “Mana noqapi atienekunkichu” nishasunki, chayri “¡Ni jaykʼaj uyariwankichu!”, nispaqa “Munani imaynachus kashasqayta yachanaykita” nishasunki. Chayrayku, imatachus parlasqanwan, niyta munashasqanta reparanaykipaj kallpakuy.

    Quechuapi publicaciones (2004-2025)
    Wisqʼanapaj
    Yaykunapaj
    • Quechua (Bolivia)
    • Wajman apachinapaj
    • Configuración
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Condiciones de uso
    • Política de privacidad
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Yaykunapaj
    Wajman apachinapaj