-
Studeri—A E Gi Winimarki èn A De wan Prisiri SaniA Waktitoren 2000 | 1 oktober
-
-
Studeri—A E Gi Winimarki èn A De wan Prisiri Sani
„Efu yu e tan suku en . . . , yu sa feni a sabi fu Gado srefi.”—ODO 2:4, 5.
1. Fa a leisi di wi e leisi na ini wi fri ten, kan switi srefisrefi gi wi?
FURU sma e leisi nomo fu di a switi gi den. Efu wan sma e leisi bun sani, dan a leisi di a e leisi fu puru fruferi, kan gi en winimarki so srefi. Boiti taki wan tu Kresten e leisi Bijbel doronomo, dan den e feni furu prisiri fu di den e leisi wanwan pisi fu den Psalm, Odo, den Evangelie tori, noso tra pisi fu a Bijbel. Den soifri moi wortu nanga a soifri moi prakseri fu Bijbel, e meki den firi switi srefisrefi. Na ini den fri ten, trawan e leisi a Jaarboek van Yehovah’s Getuigen, noso den e leisi na Ontwaakt! Na ini a tijdschrift disi den e leisi ondrofenitori, noso den e leisi buku di tyari kon na doro èn di e taki fu historia, fu den presi na grontapu, noso fu sani fu a naturu di sma ondrosuku.
2, 3. (a) Fa wi kan taki dati dipi yeye tori gersi tranga nyanyan? (b) San a wani taki fu studeri?
2 A leisi di sma e leisi wanwan leisi, kan de wan fasi fu puru fruferi; ma a studeri di sma e studeri na wan sani pe den musu gebroiki den frustan. Na filosofiaman Francis Bacon fu Ingrisikondre ben skrifi: „Wan tu buku yu musu tesi, tra buku yu musu swari, èn wan tu buku yu musu kaw fosi yu swari den.” Sondro tweifri, Bijbel na wan buku di yu ’musu kaw fosi yu swari en’. Na apostel Paulus ben skrifi: „Fu en [Krestes, soleki fa Kownu Priester Mèlkiseidèk ben prenki Krestes] wi abi furu sani fu taki, èn a muilek fu tyari disi kon na krin, fu di unu kon lesi fu yere sani. . . . Tranga nyanyan de gi lepi sma, gi den wan di, fu di den gebroiki a koni fu den fu si sani krin, ben leri fu man si krin san bun èn san ogri” (Hebrewsma 5:11, 14). Tranga nyanyan, na nyanyan di yu musu kaw fosi yu swari en go na ini yu bere. Dipi yeye tori, na wan sani di yu musu prakseri dipi fu en, fosi yu kan frustan en èn hori en na ede.
3 Wan wortubuku e taki fu „studeri” taki a de „a poti di wan sma e poti en frustan so taki a kan kon sabi sani noso frustan sani, fu di a e leisi, a e ondrosuku sani, èn so moro fara”. A wortubuku e sori moro fara taki moro de ini a tori leki fu leisi wan sani frafra nomo, èn kande fu poti strepi nomo na ondro wan tu wortu te wi e leisi. Te wi e studeri, dan dati wani taki dati wi musu wroko, wi musu poti ala wi frustan kon na wan, èn wi musu gebroiki a man di wi man denki. Ala di fu studeri wani taki dati wi musu meki muiti, toku disi no wani taki dati a no kan de wan prisiri sani.
Meki a Studeri Di Yu E Studeri De wan Switi Sani
4. Soleki fa a psalm skrifiman e sori, dan fa a studeri di wi e studeri Gado Wortu kan gi wi kowru-ati èn fa a kan gi wi winimarki?
4 Te wi e leisi èn e studeri Gado Wortu, dan dati kan de wan sani di e gi kowru-ati. A psalm skrifiman ben tyari kon na krin: „A wet fu Yehovah de volmaakti, a e tyari a sili kon baka. A frumane fu Yehovah de getrow, a e meki a sma di no abi ondrofeni kon koni. Den komando fu Yehovah de reti, den e meki na ati prisiri; a komando fu Yehovah krin, a e meki den ai brenki” (Psalm 19:7, 8). Den wet nanga den frumane fu Yehovah e meki wi sili kon nyun baka, èn den e meki wi kon bun na yeye fasi; den e meki wi firi prisiri na inisei, èn den e meki wi ai brenki nanga a si di wi e si den wondru sani di Yehovah abi na prakseri krinkrin. Dati na trutru wan prisiri sani!
5. Fa a studeri di wi e studeri kan switi srefisrefi?
5 Te wi e si taki sani e waka bun nanga a wroko di wi e du, dan a kan meki wi prisiri fu du a wroko. So bun, fu meki a studeri di wi e studeri de wan switi sani, dan wi musu de gaw fu gebroiki den nyun sani di wi kon sabi. Yakobus ben skrifi: „A sma di e luku finifini na ini a volmaakti wet di e meki wi kon fri, èn di e tan na ini, a sma disi, fu di a no tron wan sma di yere èn frigiti, ma a tron wan duman fu a wroko, meki a sa de koloku te a e du en” (Yakobus 1:25). Efu wi leri sani èn wantewante wi gebroiki den, dan dati e meki wi firi heri bun. Te wi e go ondrosuku a tori fu piki wan aksi di wan sma ben aksi wi di wi ben de na ini a preikiwroko noso leriwroko, dan dati sa gi wi furu prisiri tu.
Kweki wan Lostu gi Gado Wortu
6. Fa a skrifiman fu Psalm 119 ben e sori taki a abi wan lostu gi Yehovah en wortu?
6 Kande di Hiskia ben de wan yongu kownu manpikin ete, dan a ben skrifi Psalm 119; èn drape Hiskia ben sori fa a ben abi wan lostu gi Yehovah en wortu. Hiskia ben skrifi den wortu disi leki wan puwema, ne a ben taki: „Mi sa abi wan lostu gi den wet bosroiti fu yu. Mi no sa frigiti yu wortu. So srefi den frumane fu yu na sani di mi lostu . . . Mi sa sori taki mi lostu den komando fu yu, di mi lobi. Meki den sari-ati fu yu kon na mi tapu, so taki mi kan tan libi; bika yu wet na san mi lostu. Mi ben wani yu frulusu nomonomo, o Yehovah, èn yu wet na san mi lostu.”—Psalm 119:16, 24, 47, 77, 174.
7, 8. (a) Soleki fa wan buku e sori, dan san a wani taki fu „abi wan lostu” gi Gado Wortu? (b) Fa wi kan sori taki wi lobi Yehovah en Wortu? (c) Fa Esra ben sreka ensrefi bifo a bigin leisi Yehovah en Wet?
7 Wan wortubuku di e taki sani fu den Hebrew Buku fu Bijbel, ben tyari kon na krin a wortu di vertaal nanga „abi wan lostu gi” na ini Psalm 119: „A gebroiki di den gebroiki dati na ini vers 16 e fiti nanga [den wortu] gi prisiri . . . èn fu prakseri dipi . . . Den wortu disi musu seti na a fasi disi: prisiri, prakseri dipi, prisiri na ini . . . Den [dri] wortu disi kan sori taki wan sma e feni prisiri na ini a wortu fu Yahweh, te a e prakseri dipi fu en nanga wan marki na prakseri, . . . Den [dri] wortu disi e sori tu taki firi de tu ini a tori.”a
8 Iya, a lobi di wi lobi Yehovah musu kon fu wi ati, a presi pe a firi fu wi komoto. Wi musu feni en wan switi sani fu tan prakseri wan tu tekst di wi kaba leisi. A musu de so, taki wi e tan denki fu dipi yeye sani, taki wi e teki den krinkrin na ini wi, èn taki wi e prakseri dipi fu den. Dati wani taki dati wi musu teki wi ten fu prakseri fu den sani disi èn taki wi musu begi. Neleki Esra, wi musu sreka wi ati fu leisi èn fu studeri Gado Wortu. Fu Esra, skrifi: „Esra srefi ben sreka na ati fu en fu go suku rai na a wet fu Yehovah èn fu du dati èn fu leri sma ordru nanga retidu na Israèl” (Esra 7:10). Luku den dri marki fu san ede Esra ben e sreka en ati: fu studeri, fu gebroiki en na ini en libi, èn fu gi leri. Wi musu waka baka na eksempre fu Esra.
Studeri Leki wan Fasi fu Anbegi
9, 10. (a) Fa a psalm skrifiman ben sori taki a e broko en ede nanga Yehovah en Wortu? (b) San a Hebrew wortu di vertaal nanga „broko [yu ] ede”, wani taki? (c) Fu san ede a de prenspari taki wi e si a studeri di wi e studeri Bijbel leki „wan fasi fu anbegi”?
9 A psalm skrifiman e taki dati a ben broko en ede nanga den wet fu Yehovah, den komando fu En, nanga den frumane fu En. A psalm skrifiman e singi: „Mi sa broko mi ede nanga den komando fu yu, èn mi sa luku den pasi fu yu. . . . Mi sa opo mi inisei-anu go na den komando fu yu, di mi lobi, èn mi sa poti prakseri srefisrefi na den wet fu yu. O, fa mi lobi yu wet! Heri dei mi wani poti prakseri na en. Mi kisi moro koni fu frustan sani, moro leki ala den leriman fu mi, bika mi e broko mi ede trutru nanga den frumane fu yu” (Psalm 119:15, 48, 97, 99). San a wani taki, dati wan sma ’e broko en ede’ nanga Yehovah en Wortu?
10 A Hebrew wortu di vertaal nanga „broko [yu] ede”, wani taki so srefi „fu prakseri dipi”, „fu denki wan tori”. „Sma e gebroiki a Hebrew wortu dati fu sori fa wan sma e tan pî, e prakseri fu den wroko fu Gado . . . èn e tan pî, e prakseri fu a wortu fu Gado” (Theological Wordbook of the Old Testament). A wortu di komoto fu „broko-ede” e sori „a prakseri di a psalm skrifiman e prakseri dipi”, „a studeri di a ben studeri fu di a ben lobi” a wet fu Gado, so bun den sani disi ben de „wan fasi fu anbegi” fu en. Efu wi e prakseri taki a studeri di wi e studeri Gado Wortu na wan pisi fu wi anbegi, dan dati e meki a tron wan moro seryusu tori. Fu dati ede wi musu du dati na wan seryusu fasi èn wi musu du dati nanga yepi fu a winimarki di begi e tyari. A studeri di wi e studeri, na wan pisi fu wi anbegi, èn wi e studeri fu anbegi na wan moro bun fasi.
Diki Moro Dipi na ini Gado Wortu
11. Fa Yehovah e tyari dipi yeye sani kon na krin gi en pipel?
11 A psalm skrifiman ben abi furu lespeki èn a ben feni en wan kefalek sani, di a ben bari taki: „Fa den wroko fu yu bigi, o Yehovah! Den prakseri fu yu dipi srefisrefi” (Psalm 92:5). Èn na apostel Paulus ben taki fu „den dipi sani fu Gado”, den dipi prakseri di Yehovah e tyari kon na krin gi en pipel; èn Yehovah e du dati „nanga yepi fu en yeye” di e wroko tapu a getrow èn koni srafu (1 Korentesma 2:10; Mateus 24:45). Fayafaya, a srafu grupu e gi yeye nyanyan na ala sortu sma — „merki” gi den nyunwan, ma „tranga nyanyan” gi den „lepi sma”.—Hebrewsma 5:11-14.
12. Gi wan eksempre fu „dipi sani fu Gado” di a srafu grupu tyari kon na krin.
12 Fu frustan den „dipi sani fu Gado”, dan a de fanowdu fu begi te wi e studeri èn fu prakseri fu en Wortu. Fu eksempre, moi tori tyari kon na doro di sori fa Yehovah na wan Gado fu retidu, ma na a srefi ten Yehovah abi sari-ati. A sori di Yehovah e sori sari-ati, no wani taki dati a retidu fu en e lasi krakti; na presi fu dati, a sari-ati fu Gado na wan fasi fa En e sori retidu nanga so srefi lobi. Te Yehovah e krutu wan sondari, dan na a fosi presi A e luku efu a kan abi sari-ati gi a sondari tapu gron fu a frulusu-ofrandi fu en Manpikin. Efu a sondari no abi berow noso no wani gi yesi, dan Gado no e sori sari-ati moro èn a e handri nanga a sma akruderi En retidu. Na ala tu fasi, Yehovah e hori ensrefi na den hei gronprakseri fu enb (Romesma 3:21-26). ’O, a dipi fu a koni fu Gado!’—Romesma 11:33.
13. Fa wi musu sori warderi gi ’a bigi nomru’ fu yeye waarheid di tyari kon na krin teleki now?
13 Neleki a psalm skrifiman, wi e prisiri srefisrefi nanga a tru tori taki Yehovah e meki wi kon sabi furu fu den sani di a abi na prakseri. David ben skrifi: „Den prakseri fu yu, warti furu gi mi trutru! O Gado, o bigi a nomru fu den de! Efu mi ben o pruberi fu teri den, dan den de moro leki santi srefi” (Psalm 139:17, 18). Noyaso wi sabi soso wan pikinso fu den kefalek furu prakseri di Yehovah sa tyari kon na krin na ini a têgo ten. Toku wi e warderi a ’bigi nomru’ fu diri yeye waarheid di tyari kon na krin teleki now; èn wi e diki moro dipi na ini a heri waarheid fu Gado en Wortu.—Psalm 119:160, futuwortu.
Wi Musu Meki Muiti èn Gebroiki Bun Wrokosani
14. Fa Odo 2:1-6 e poti krakti tapu a de di muiti de fanowdu fu studeri Gado Wortu?
14 Wi musu meki muiti te wi wani studeri Bijbel finifini. A tru tori disi wi kan si krin te wi e leisi Odo 2:1-6 bun. Luku den wortu di a koni Kownu Salomo ben gebroiki èn di e poti krakti tapu a de di muiti de fanowdu fu kisi sabi fu Gado, fu kisi a koni fu Gado, èn fu kisi a koni fu En fu man si sani krin. Salomo ben skrifi: „Mi manpikin, efu yu e teki mi wortu èn e kibri den gebod fu mi leki wan gudu na yu, fu yu poti prakseri nanga yu yesi na koni, so taki yu kan beni yu ati go na a koni fu man si sani krin; efu, boiti dati, yu e bari kari a frustan srefi èn e opo yu sten srefi go na a koni fu si sani krin, efu yu e tan suku en leki solfru, èn yu e tan suku en leki gudu di kibri, dan ini a tori disi yu sa frustan a frede fu Yehovah, èn yu sa feni a sabi fu Gado srefi. Bika Yehovah srefi e gi koni; fu en mofo sabi nanga koni fu si sani krin e komoto.” Iya, fu feni winimarki te yu e studeri, dan yu musu ondrosuku, yu musu diki, neleki te yu ben o suku wan gudu di kibri.
15. Sortu agersitori na ini Bijbel e poti krakti tapu a de di a de fanowdu fu abi bun fasi fu studeri?
15 Fu meki a studie waka bun na yeye fasi, dan bun fasi fu studeri de fanowdu tu. Salomo ben skrifi: „Efu wan isri wrokosani kon dede èn wan sma no srapu en, dan a [sma] sa gebroiki en eigi bun krakti” (Preikiman 10:10). Efu wan wrokoman e gebroiki wan wrokosani fu koti sani èn a wrokosani dati no srapu noso efu a no e gebroiki a wrokosani dati bun, dan a wrokoman dati e wroko fu soso èn a wroko dati no sa bun. Na so a de tu te wi e studeri; den winimarki di e kon te wi e studeri, kan difrenti furu; èn dati e anga fu a fasi fa wi e studeri. Kefalek bun rai fu studeri moro bun, wi kan feni na ini studie 7 fu a Handleiding voor de Theocratische Bedieningsschool.c
16. Sortu bun rai wi e kisi fu yepi wi studeri sani moro fini?
16 Te wan anu-wrokoman e bigin du en wroko, dan a e seti ala den wrokosani di a sa abi fanowdu. Na a srefi fasi, te wi o bigin nanga wi studie, dan wi musu teki den buku di wi sa abi fanowdu. Wi musu memre taki fu studeri na wroko èn fu dati ede wi musu meki muiti fu poti wi frustan na a studie. A sa de wan bun sani tu efu wi e luku a fasi fa wi e sidon. Efu wi wani frustan san wi e studeri, dan a kan de wan moro bun sani fu sidon na wan tafra; na presi fu didon na tapu wan bedi noso fu sidon na ini wan bigi sturu pe wi kan didon na ini. Baka wan pisi ten te yu poti ala yu prakseri na a studie, dan kande yu sa feni taki a de wan bun sani fu hari yu baka pikinso noso fu waka go na dorosei fu teki pikin bro.
17, 18. Gi wan tu eksempre di e sori fa wi kan gebroiki den moi wrokosani di wi abi fu studeri.
17 Furu tra wrokosani wi abi tu, wrokosani di warti furu. A moro prenspariwan na ondro den wrokosani disi, na a Nieuwe-Wereldvertaling fu a Bijbel, di de fu kisi leki a heri Bijbel noso pisi fu a Bijbel na ini 37 tongo now. A gewoon Bijbel fu a Nieuwe-Wereldvertaling abi verwijstekst, èn a abi so srefi wan „Tabel van de Bijbelboeken” di e sori wi suma na a skrifiman, pe a buku skrifi, èn fu sortu pisi ten a buku e taki. A Bijbel disi abi so srefi wan index fu Bijbel wortu, wan appendix, nanga wan tu karta. Na ini son tongo, a Bijbel disi druk leki wan moro bigi buku, di wi sabi leki a Studiebijbel. A Bijbel dati abi ala den sani di a gewoon Bijbel abi èn so srefi furu tra sani, soleki furu futuwortu, di so srefi de fu feni na ini wan index. Yu e gebroiki den sani di yu abi na ini yu tongo bunbun, so taki yu kan diki moro dipi na ini Gado Wortu?
18 Wan tra wrokosani fu studeri di warti srefisrefi, na den tu pisi fu a Bijbel encyclopedia Inzicht in de Schrift. Efu yu abi den wrokosani disi na ini wan tongo di yu kan frustan, dan ala ten yu musu abi en na yu te yu e studeri. A sa fruteri yu moro sani fu furu fu den Bijbel tori. Wan srefi sortu wrokosani di e yepi furu, na a buku „De gehele Schrift is door God geïnspireerd en nuttig”. Te yu o bigin leisi wan tra buku fu Bijbel, dan a bun fu ondrosuku a studie di abi fu du nanga a buku dati èn di de fu feni na ini a „Geïnspireerd”-buku; disi sa yepi yu si a presi nanga a historia fu a Bijbel buku, èn so srefi yu e si syatu san de na ini a Bijbel buku èn san na a waarde di a Bijbel buku abi gi wi. Wan tra sani di wi kisi no so langa pasa leki wrokosani fu studeri boiti ala den buku di wi abi kaba, na a Watchtower Library fu gebroiki tapu computer; a sani dati de fu kisi now na ini neigi tongo.
19. (a) Fu san ede Yehovah gi wi moi wrokosani fu studeri Bijbel? (b) San de fanowdu fu leisi Bijbel na wan yoisti fasi èn fu studeri Bijbel na wan yoisti fasi?
19 Yehovah gi wi ala den wrokosani disi nanga yepi fu „a getrow èn koni srafu”; Yehovah gi den wrokosani disi fu yepi den futuboi fu en na grontapu so taki den kan ’suku èn feni a sabi fu Gado srefi’ (Odo 2:4, 5). Bun fasi fu studeri sa yepi wi kon sabi Yehovah moro bun, èn dati sa meki wi nyan bun fu wan moro krosibei matifasi nanga en (Psalm 63:1-8). Iya, fu studeri wani taki fu wroko, ma fu studeri na wroko di e gi prisiri èn a e gi winimarki. Ma dati e teki ten tu, èn kande yu e aksi yusrefi: ’Pe mi kan feni a ten fu poti nofo prakseri na a leisi di mi musu leisi Bijbel èn a studeri di mi musu studeri nanga misrefi?’ Wi sa poti prakseri na a sani disi na ini a lasti artikel fu den dri artikel disi.
[Futuwortu]
a New International Dictionary of Old Testament Theology & Exegesis, Pisi 4, blz. 205-207.
b Luku A Waktitoren fu 1 augustus 1998, bladzijde 13, paragraaf 7. Leki wan sani fu yepi yu fu studeri Bijbel, yu kan luku ala den tu studie-artikel na ini a tijdschrift dati baka, èn so srefi yu kan luku den tori baka fu „Barmhartigheid” (sari-ati), „Gerechtigheid” (retidu), nanga „Rechtvaardigheid” (regtfardikifasi) na ini a Bijbel encyclopedia Inzicht in de Schrift, di a Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc., tyari kon na doro.
c Di a Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc., tyari kon na doro. Efu a buku disi no de fu kisi na ini yu tongo, dan yu kan feni moi rai fu studeri, na ini A Waktitoren fu 1 augustus 1993, bladzijde 20-24 èn na ini A Waktitoren fu 15 mei 1986, bladzijde 8-10.
Aksi fu Luku Baka San Wi Leri
• Fa wi kan sorgu taki a studeri di wi e studeri nanga wisrefi, sa gi wi kowru-ati nanga winimarki?
• Fa wi kan de neleki a psalm skrifiman, fu sori „lostu” gi Yehovah Wortu èn fu ’broko wi ede’ nanga En Wortu?
• Fa Odo 2:1-6 e sori wi taki a de fanowdu fu meki muiti fu studeri Gado Wortu?
• Sortu moi wrokosani fu studeri, Yehovah gi wi?
[Prenki na tapu bladzijde 14]
Te wi e tan pî, e prakseri dipi, èn e begi, dan dati e yepi wi fu kweki lobi gi Gado Wortu
[Prenki na tapu bladzijde 17]
Yu e gebroiki ala den wrokosani di wi abi fu studeri so taki wi kan diki moro dipi na ini Gado Wortu?
-
-
Bai a Ten fu Leisi èn fu StuderiA Waktitoren 2000 | 1 oktober
-
-
Bai a Ten fu Leisi èn fu Studeri
„Bai a yoisti ten gi unsrefi, bika den dei godelowsu.”—EFEISESMA 5:16.
1. Fu san ede a de wan koni sani fu seti wi ten? Èn san a fasi fa wi e gebroiki wi ten, kan sori fu wi?
SON sma taki dati „te yu luku fa yu e gebroiki yu ten, dan dati e meki yu wini ten”. Wan sma di e poti ten na wan sei gi sani di de fanowdu fu du, sa si furutron taki a e kisi moro winimarki fu a ten disi. Koni Kownu Salomo ben skrifi: ’Fu ibri sani wan ten de, èn wan ten de fu du ibri sani na ondro hemel’ (Prediker 3:1, Da Bijbel). Wi alamala kisi a srefi ten, a de na wi fu bosroiti fa wi sa gebroiki a ten disi. A fasi fa wi e seti sani di wi e si leki moro prenspari sani èn a fasi fa wi e prati a ten fu wi fu du san wi wani du, e sori moro furu sortu sani wi lobi.—Mateus 6:21.
2. (a) San Yesus ben taki fu wi yeye nowtu na ini en Bergitaki? (b) Fa wi ben sa kan ondrosuku wisrefi?
2 Wi musu teki ten fu nyan èn fu sribi, bika den sani disi na sani di a skin abi fanowdu. Ma fa a de nanga den sani di wi abi fanowdu na yeye fasi? Wi sabi taki wi musu satisferi a yeye nowtu disi tu. Na ini en Bergitaki, Yesus ben fruklari: „Koloku fu den sma di sabi den yeye nowtu, bika hemel kownukondre na fu den” (Mateus 5:3). Dati meki „a getrow èn koni srafu” e memre wi dorodoro o prenspari a de fu poti ten na wan sei fu leisi Bijbel èn fu studeri Bijbel (Mateus 24:45). Kande yu frustan taki a sani disi de prenspari, ma yu e firi taki yu no abi nofo ten fu studeri èn fu leisi Bijbel. Efu na so a de, dan meki wi ondrosuku fa wi kan meki presi ini wi libi fu leisi Gado Wortu, fu studeri nanga wisrefi, èn fu prakseri dipi fu sani.
Feni Ten fu Leisi èn fu Studeri Bijbel
3, 4. (a) Sortu rai na apostel Paulus ben gi ini a tori fu fa wi e gebroiki wi ten, èn san de ini a tori tu? (b) San Paulus ben wan taki di a ben gi wi leki rai ’fu bai a yoisti ten gi wisrefi’?
3 Efu wi hori na prakseri na ini sortu ten wi e libi, dan wi alamala sa musu wani gi yesi na den wortu fu na apostel Paulus: „Luku bun fa unu e waka, no leki sma di no koni, ma leki koni sma, fu di unu e bai a yoisti ten gi unsrefi, bika den dei godelowsu. Fu dati ede, no de sondro frustan, ma tan si krin san na a wani fu Yehovah” (Efeisesma 5:15-17). A no de fu taki, dati a rai disi abi fu du nanga ala sani na ini wi libi leki Kresten di gi densrefi abra na Gado; dati meki a rai disi abi fu du tu nanga a feni di wi e feni ten fu begi, fu studeri, fu go na konmakandra, èn fu du so furu leki wi man fu preiki „a bun nyunsu fu a kownukondre”.—Mateus 24:14; 28:19, 20.
4 A gersi taki furu fu den futuboi fu Yehovah noyaso, abi en muilek fu seti den libi so taki den kan leisi Bijbel èn studeri en finifini. A de krin taki wi no kan poti moro yuru na ini wán dei. Fu dati ede a rai fu Paulus ben musu wani taki wan tra sani. Na ini Grikitongo, den wortu „bai a yoisti ten” e sori tapu a bai di wan sma musu bai ten fu wan tra sani. W. E. Vine e taki na ini en Expository Dictionary fu den wortu dati, leki „meki a moro bun sani fu ibri okasi, meki ibri okasi gi yu winimarki fu di te yu lasi na okasi, dan yu no kan feni dati moro”. Fu san noso fu pe wi kan bai a yoisti ten fu leisi èn fu studeri Bijbel?
Wi Musu Luku San Na den Moro Prenspari Sani
5. Fu san ede wi musu „kon sabi seiker san na den moro prenspari sani”, èn fa wi kan du dati?
5 Boiti taki wi abi plekti na ini wi libi, dan wi abi furu sani na yeye fasi tu di wi musu poti prakseri na den. Leki futuboi fu Yehovah di gi densrefi abra na en, wi abi „furu fu du na ini a wroko fu Masra” (1 Korentesma 15:58). Fu dati ede, Paulus ben taigi Kresten na Filipi fu „kon sabi seiker san na den moro prenspari sani” (Filipisma 1:10). Dati wani taki dati wi musu luku san na den moro prenspari sani. Ala ten yeye afersi musu de moro prenspari leki materia gudu (Mateus 6:31-33). Ma wi musu abi balansi tu na ini a fasi fa wi e du den plekti fu wi na yeye fasi. Fa wi e prati wi ten na mindri den difrenti sani di wi musu du na ini wi Kresten libi? Den kringopziener e fruteri taki na mindri „den moro prenspari sani” di wan Kresten musu du, den e si taki Kresten no e poti prakseri so furu na a studeri di den musu studeri nanga densrefi èn a leisi di den musu leisi Bijbel.
6. San a kan wani taki tu kande fu bai a yoisti ten ini a tori fu grontapuwroko noso osowroko?
6 Soleki fa wi si kaba, dan te wi e bai a yoisti ten, dan dati wani taki tu fu „meki a moro bun sani fu ibri okasi” èn fu „meki ibri okasi gi yu winimarki”. So bun, efu sani no e waka bun nanga den gwenti di wi abi fu leisi èn fu studeri Bijbel, dan a ben sa bun fu ondrosuku wisrefi èn luku san wi e du nanga wi ten. Efu wi grontapuwroko e aksi tumusi furu fu wi, èn e teki tumusi furu ten nanga krakti fu wi, dan wi musu poti dati na ini begi na Yehovah (Psalm 55:22). Kande wi kan kenki sani so taki wi ben sa abi moro ten gi den moro prenspari sani di abi fu du nanga na anbegi fu Yehovah, èn so srefi abi moro ten fu studeri èn fu leisi Bijbel. Nanga reti, sma e taki dati a wroko fu wan umasma noiti e kaba. So bun, den Kresten sisa musu luku tu san na den moro prenspari sani èn den musu poti ten na wan sei fu leisi Bijbel èn fu studeri seryusu.
7, 8. (a) Fu sortu sani wi kan bai ten furutron fu leisi èn fu studeri? (b) San na a marki fu ontspanning? Èn fa a memre di wi e memre disi kan yepi te wi e luku san na den moro prenspari sani?
7 Te yu luku en fini, dan furu fu wi kan bai ten fu studeri; èn wi kan bai a ten disi fu tra sani di no de so prenspari. Wi ben sa kan aksi wisrefi: ’O furu ten mi e teki fu leisi grontapu tijdschrift noso koranti? O furu ten mi e teki fu luku telefisi, fu arki poku, noso fu prei video game? Mi e teki moro ten fu sidon na fesi mi computer noso mi e teki moro ten fu leisi Bijbel?’ Paulus e taki: „No tan moro langa sondro fu gebroiki un frustan, ma tan si krin san na a wani fu Yehovah” (Efeisesma 5:17). A gebroiki di furu Kotoigi e gebroiki telefisi sondro fu gebroiki den frustan, na a moro prenspari sani di e meki taki den no e poti nofo ten fu studeri nanga densrefi èn fu leisi Bijbel.—Psalm 101:3; 119:37, 47, 48.
8 Wan tu sma e taki kande taki den no man studeri ala ten, èn taki den musu teki ontspanning wanwan leisi. Ala di disi na wan tru sani, toku a ben sa kan bun fu luku o furu ten wi e gebroiki fu teki bro; èn teki a ten dati gersi nanga a ten di wi e teki trutru fu studeri èn fu leisi Bijbel. Te wi du dati, dan san wi ben sa kon si, kan fruwondru wi. Ala di a de fanowdu fu teki bro èn fu abi ontspanning, toku wi musu hori den sani disi na den yoisti presi. A marki fu den sani disi na fu kisi kowru-ati, so taki wi kan kisi krakti baka fu man du den yeye afersi fu wi. Furu sani di den e sori na telefisi, e weri wan sma, èn a srefi sani wi kan taki fu den video game; ala di na a tra sei, te wan sma e leisi èn e studeri Gado Wortu, dan dati e gi en kowru-ati èn dati e gi en krakti baka.—Psalm 19:7, 8.
Fa Wan Tu Sma E Seti Sani fu Studeri
9. San na den winimarki te wi e teki a rai di gi na ini a brochure Ondrosoekoe den Boekoe foe bijbel ala dei — 1999?
9 Den fosi wortu fu a brochure Ondrosoekoe den Boekoe foe bijbel ala dei fu 1999, e taki: „A ben sa abi moro foeroe wini foe loekoe a deitekst nanga den komentaar na ini a brochure disi na mamanten. Joe sa firi neleki Jehovah, a Bigi Leriman, ben e wiki joe nanga den bodoi foe en. Foe Jesus Krestes den e taki na profeiti fasi taki den leri foe Jehovah abi wini gi en ibri mamanten: ’Ibri mamanten a [Jehovah] e wiki baka; a e wiki mi jesi fu jere leki den wan di kisi leri.’ Den sortoe leri disi ben gi Jesus ’a tongo foe den wan di kisi leri’ so taki a ben sa ’sabi fa foe piki nanga wan wortoe den wan di weri’ (Jes. 30:20; 50:4; Mat. 11:28-30). Te wi de na ai gi den joisti rai foe a Wortoe foe Gado ibri mamanten, dan dati no wawan sa jepi joe foe kakafoetoe gi joe eigi problema, ma a sa gi joe ’a tongo fu den wan di kisi leri’ so taki joe kan jepi tra sma toe.”a
10. Fa wan tu sma e seti sani so taki den kan leisi èn studeri Bijbel? Èn san na den winimarki?
10 Furu Kresten e teki a rai disi fu di den e leisi a deitekst nanga a komentaar, èn fu di den e leisi Bijbel èn e studeri fruku mamanten. Na ini Fransikondre wan getrow pionier sisa e wiki fruku ibri mamanten, èn a e leisi Bijbel 30 miniti langa. San yepi en fu du disi ala den yari di pasa? A e taki: „Mi wani du dati bika dipi na ini na inisei fu mi e firi fu du dati, èn so srefi mi e hori misrefi na a schema fu leisi Bijbel, awansi san e pasa!” Awansi sortu ten fu a dei wi e teki fu leisi, a prenspari sani na taki wi hori wisrefi na a schema. René Mica, di e pionier moro leki 40 yari kaba na ini Europa nanga Noord Afrika, e taki: „Sensi 1950 mi ben bosroiti fu leisi a heri Bijbel ibri yari, èn dati na san mi du 49 tron kaba. Mi e firi taki disi na wan sani di de tranga fanowdu trutru efu mi wani tan hori wan krosibei matifasi nanga mi Mekiman. A prakseri di mi e prakseri dipi fu Gado Wortu, e yepi mi fu frustan Yehovah en retidu nanga den tra eigifasi fu Yehovah moro bun; èn disi na wan sani di e gi mi kefalek furu krakti.”b
’Nyanyan Di Den Abi Fanowdu, na a Reti Ten’
11, 12. (a) Sortu yeye ’nyanyan di wi abi fanowdu’, „a getrow basya” gi wi? (b) Fa den ’nyanyan di wi abi fanowdu’ ben kon na a reti ten?
11 Neleki fa bun gwenti fu nyan e yepi a skin fu tan gosontu, na so wan schema fu studeri èn fu leisi Bijbel dorodoro, e yepi wi fu abi wan bun yeye gosontu. Na ini na Evangelie tori fu Lukas, wi e leisi den wortu fu Yesus: „Suma na trutru a getrow basya, a koniwan, di en meester sa poti fu luku en skin fu yepiman fu tan gi den a marki fu nyanyan fu den di den abi fanowdu na a reti ten?” (Lukas 12:42) Moro leki 120 yari now, wi kisi yeye ’nyanyan di wi abi fanowdu na a reti ten’ na ini A Waktitoren, èn so srefi na ini tra buku nanga publikâsi di teki fu Bijbel.
12 Luku den wortu „na a reti ten”. Na a yoisti momenti, wi „Gran Leriman”, Yehovah, e gi en pipel leri komoto fu en Wortu èn A e leri den fa den musu tyari densrefi; èn disi A e du nanga yepi fu en Manpikin èn nanga yepi fu a srafu grupu. A de neleki wi alamala makandra ben yere wan sten e taigi wi: „ ’Disi na a pasi. Waka na tapu’, efu unu musu go na un reti-anusei noso efu unu musu go na un kruktu-anusei” (Yesaya 30:20, 21). Boiti dati, te sma e poti ala den prakseri na a leisi di den e leisi Bijbel èn a leisi di den e leisi tra buku di teki fu Bijbel, dan furutron den e firi taki den sani di den e leisi na sani di skrifi spesrutu gi den. Iya, rai fu Gado nanga tiri fu en, sa kon na a reti ten gi wi, èn dati sa yepi wi fu kakafutu gi tesi noso fu teki koni bosroiti.
Kweki Bun Gwenti fu Nyan
13. San na wan tu gwenti di e sori taki wan sma no e nyan bun fu a yeye nyanyan?
13 Fu kisi den moro bun winimarki fu den sortu ’nyanyan disi di wi abi fanowdu’ èn di e kon na a reti ten, dan wi musu abi bun gwenti fu nyan a ’nyanyan disi’. A de prenspari fu abi wan schema dorodoro fu leisi Bijbel èn fu studeri nanga wisrefi; èn a de prenspari fu hori wisrefi na a schema dati. A de so, taki yu abi bun gwenti fu nyan yeye nyanyan? A de so, taki yu abi bun gwenti fu studeri finifini nanga yusrefi doronomo? Noso, yu e leisi den sani di sreka gi wi finifini, frafra nomo? Noso, fu taki en tra fasi, taki yu e nyan gawgaw, noso e misi wan tu okasi di yu abi fu nyan? A nyan di wan tu sma no ben nyan so bun fu a yeye nyanyan, meki taki den kon swaki na ini bribi — èn dati meki den fadon gowe srefi.—1 Timoteus 1:19; 4:15, 16.
14. Fu san ede a e gi winimarki fu luku den sani bun fu san wi e denki taki wi sabi den kaba?
14 Son sma kan firi taki den sabi den gron leri kaba, èn taki a no ibri artikel e taki fu wan heri nyun sani di wi musu sabi. Fu dati ede, a no de fanowdu fu abi wan sistema fu studeri èn fu go na den konmakandra. Ma Bijbel e sori wi taki trawan musu memre wi na den sani di wi leri kaba (Psalm 119:95, 99; 2 Petrus 3:1; Yudas 5). Neleki fa wan bun boriman e teki den srefi prenspari nyanyan sani fu meki difrenti switi nyanyan, na so a srafu grupu e gi wi bun yeye nyanyan na difrenti fasi di kan gi wi kowru-ati. Srefi na ini den artikel di e taki fu tori di furutron wi ben leisi kaba fu den, wi kan feni moro fini sani di wi no ben sa wani misi. Fu taki en reti, san wi e kisi fu den sani di wi e leisi, e anga furu fu omeni ten wi e gi fu studeri den sani dati èn o furu muiti wi e du fu studeri den.
Winimarki na Yeye Fasi Di E Kon fu Leisi èn fu Studeri
15. Fa a leisi di wi e leisi èn a studeri di wi e studeri Bijbel, e yepi wi fu tron moro bun dinari fu Gado Wortu?
15 Den winimarki di wi e kisi fu di wi e leisi èn e studeri Bijbel, furu srefisrefi. Wi e kisi yepi fu man doro wán fu den frantwortu di wi abi leki Kresten, namku, taki ibriwan fu wi kon tron „wan wrokoman di no abi fu syen fu noti, di e gebroiki a wortu fu waarheid na wan reti fasi” (2 Timoteus 2:15). O moro wi e leisi èn e studeri Bijbel, o moro wi e furu wi frustan nanga den sani di Gado e prakseri. Dan neleki Paulus, wi sa man ’gebroiki den Buku fu Bijbel fu rideneri nanga sma, èn wi sa man fruklari èn buweisi’ den wondru waarheid fu den sani di Yehovah abi na prakseri; èn disi wi sa man du ’nanga yepi fu sani di ben skrifi kaba’ (Tori fu den Apostel 17:2, 3). Wi sa man gi moro bun leri tu; èn te wi e taki nanga trawan, te wi e hori lezing, èn te wi e gi rai, dan dati sa bow trawan na yeye fasi.—Odo 1:5.
16. Fa wisrefi kan kisi winimarki fu di wi e leisi èn e studeri Gado Wortu?
16 Moro fara, a poti di wi e poti ten na wan sei fu ondrosuku Gado Wortu, sa yepi wi fu seti wi libi moro bun akruderi a fasi fa Yehovah wani (Psalm 25:4; 119:9, 10; Odo 6:20-23). A sa meki den eigifasi fu wi na yeye fasi kon moro tranga; den eigifasi soleki sakafasi, loyaalfasi, nanga koloku (Deuteronomium 17:19, 20; Openbaring 1:3). Te wi e gebroiki a sabi di wi e kisi te wi e leisi èn e studeri Bijbel, dan wi e nyan bun fu Gado en yeye di de bogobogo na ini wi libi; èn dati baka e meki taki wi kan sori a froktu fu a yeye moro bun na ini ala san wi e du.—Galasiasma 5:22, 23
17. Fa a ten di wi e poti na wan sei fu leisi èn fu studeri Bijbel èn so srefi o bun wi e du dati, kan abi krakti tapu a matifasi fu wi nanga Yehovah?
17 Moro prenspari baka, a ten di wi bai fu tra sani fu kan leisi èn fu studeri Gado Wortu, sa tyari furu wini kon ini wi matifasi nanga Gado. Paulus ben begi taki den kompekresten fu en ben kan „kon furu nanga a soifri sabi fu a wani fu [Gado] ini ala koni nanga frustan fu sani na yeye fasi, so taki [den ben] kan waka na wan fasi di warti gi Yehovah, fu plisi en dorodoro” (Kolosesma 1:9, 10). Na so a de tu nanga wi, efu wi wani „waka na wan fasi di warti gi Yehovah”, dan wi musu „kon furu nanga a soifri sabi fu a wani fu en ini ala koni nanga frustan fu sani na yeye fasi”. A de krin, taki te wi wani kisi Yehovah en blesi èn te wi wani kisi a bun-ati fu en, dan dati e anga furu fu omeni wisrefi e leisi èn e studeri Bijbel, èn so srefi o bun wi e du dati.
18. Sortu blesi wi kan feni efu wi e du den sani di Yesus taki na Yohanes 17:3?
18 „Disi wani taki têgo libi, fu den e teki sabi na ini den fu yu, a wan-enkri tru Gado èn fu en di yu seni kon, Yesus Krestes” (Yohanes 17:3). Dati na wán fu den bijbeltekst di Yehovah Kotoigi e gebroiki moro furu na ala presi, fu yepi trawan frustan o prenspari a de fu studeri Gado Wortu. Èn so srefi gi ibriwan fu wi a de prenspari fu du a srefi sani tu. A howpu di wi abi fu libi fu têgo, e anga fu a gro di wi e gro na ini sabi fu Yehovah nanga en Manpikin, Yesus Krestes. Èn prakseri pikinso san dati wani taki. Noiti wan kaba sa kon na a leri di wi e leri moro fu Yehovah — èn fu têgo wi sa man leri fu Yehovah!—Preikiman 3:11; Romesma 11:33.
[Futuwortu]
a Di a Watchtower Bible and Tract Society of New York, Inc. tyari kon na doro.
b Luku na artikel „O ten den e leisi en èn fa den e kisi wini foe en”, di tyari kon na doro na ini A Waktitoren fu 1 mei 1995, bladzijde 17, 18.
Aksi fu Luku Baka San Wi Leri
• Te wi e luku fa wi e gebroiki wi ten, dan san dati e sori?
• Fu sortu sani wi kan bai ten fu leisi èn fu studeri Bijbel?
• Fu san ede wi musu tan luku efu wi abi bun gwenti fu nyan na yeye fasi?
• Sortu winimarki wi e kisi te wi e leisi èn e studeri den Buku fu Bijbel?
[Prenki na tapu bladzijde 20, 21]
Te wi e leisi èn e studeri Bijbel doronomo, dan dati sa yepi wi fu ’gebroiki a wortu fu waarheid na wan reti fasi’
[Prenki na tapu bladzijde 23]
Te wi e meki furu muiti fu feni ten gi sani na yeye fasi, ala di wi abi furu fu du na ini a libi, dan dati sa tyari furu winimarki kon
-